Vydūnui 150 – „Tautos Patriarchas sveikina Tautos Pranašą“

Prieš 150 metų – kovo 22-ąją – gimė įžymusis tautos sūnus, tautinės savimonės ugdytojas Vydūnas (Vilhemas Storosta, 1868–1953), žadinęs tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“.

Tokia proga geriau pažinkime šį didįjį lietuvių humanistą, rašytoją, žymiausią Mažosios Lietuvos kultūros veikėją. Svarbiausios nuorodos internete: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/jubiliejai/vydunui-150

Pora įdomybių:

Apsisprendimą paskirti gyvenimą tautinei veiklai paskatino Aušroje išspausdinti Jono Basanavičiaus straipsniai, kuriuose būsimajam Vydūnui imponavo „pastangos ryšį tarp gyvenančios lietuvių kartos ir senesnių lig tolimiausių kartų padaryti kuo sąmoningiausią“. Vėliau, susibičiuliavus, J. Basanavičiaus asmenyje Vydūnas matė atgimstančios tautos žmogaus idealą. Kaip šių dviejų tautinio atgimimo asmenybių reikšmę suvokė amžininkai, atskleidžia trumpas istorijos epizodas. Kaune, Rotušės aikštėje, į Vydūno paskaitą skubantis Basanavičius sutinka paskaitos skaitytoją ir pasisveikina: „Tautos Patriarchas sveikina Tautos Pranašą“. Basanavičius, laikomas tautos pradininku, sukūrėju, visuomenėje buvo ir yra suvokiamas kaip garbingas patriarchas. Vydūnas, kurio mintis nukreipta į ateitį, kurioje lietuvių tauta matoma pilnaverte savo sukurtos kultūros reiškėja tarp visų pasaulio tautų, amžininkų buvo suvokiamas kaip tautos pranašas.

Jonas Lankutis į literatūros istoriją Vydūną įrašė po Maironio: „Jeigu Maironis savo lyrika troško pažadinti tautą iš amžių miego, tai Vydūnas nori, kad drama nukreiptų pabudusios tautos valią ir troškimus aukštų humanistinių idealų linkme, taptų svarbia tautos dvasinio savarankiškumo ir moralinio pilnavertiškumo formuotoja.“

Parašykite komentarą