Sartų kultūros kelias

Zarasų krašto muziejus įgyvendino (nuo 2020-08-11 iki 2020-12-10) Kultūros paveldo departamento finansuotą projektą „Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus“. Tikslas – sukurti kultūros kelią, atskleidžiantį Dusetõs (Šventosios iki Sartų ežero) ir Sartų krašto paveldo reikšmingumą.

Kultūros kelias, kuriuo keliaujama, visų pirma, yra santykis, sujungiantis infrastruktūrą, kultūros paveldą, potyrius, žmones, istoriją, kultūrą ir jų tarpusavio sąveikas. Kultūros kelyje užsimezgęs žmogaus ryšys su kultūra ir paveldu prikelia istoriją naujam gyvenimui.

Sartų kultūros kelio koncepciją sumanė ir parengė Zarasų krašto muziejaus padalinio Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas esmėtyrininkas Rytis Pivoriūnas. Pataisos, papildymai ir pastebėjimai, ką kaip kodėl tęsime, plėtosime ir tobulinsime, laukiami rytispivoriunas@gmail.com.

Kviečiame sukurti (žr. Gairės Sartų kultūros keliui) vaizdinius – regimus, liečiamus, girdimus, uostomus, skanaujamus – Sartų kultūros kelio simbolius (ženklus, logotipus, emblemas, herbus, lipdinius, skulptūrėles, legendas, pasakas, pasakojimus, pokštus, eilėraščius, muzikines kompozicijas, giesmes, himnus, daineles, kvapsnius, kvepalus, valgius, gėrimus ir kt.), kurie žymės kultūros kelią arba bus pritaikomi atskiros vieto(vė)s objektams. 

Pažinkime Sartų kultūros kelią ir pasidalinkime savo atradimais, sutelkdami lankytinas vietas mūsų ir keliaujančiųjų atmintinėn. Pavyzdinės matricos: TAU vietosMUMS vietos Dusetų seniūnijojeMAN vietos Dusetų seniūnijojeŠTAI vietos Dusetų seniūnijoje 

Esmėtyros klausimynas (su pavyzdžiais) keliaujantiesiems, gidams, kraštotyrininkams Esmėtyros klausimynas

Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus

Sartų kultūros kelias nusidriekia palei Dusetos upę aplink Sartų ežeryną ir erdviškai apima (Zarasų, Rokiškio, Utenos, Ignalinos rajonų) Antalieptės, Antazavės, Daugailių, Degučių, Dusetų, Dūkšto, Jūžintų, Kriaunų, Obelių, Salako, Sudeikių, Užpalių, Vyžuonų seniūnijose saugomus ir saugotinus kultūros paveldo objektus.   

Keliaudami Sartų kultūros keliu atrasime ne tik išskirtinius objektus, bet ir tai, kaip pramogos dera su ugdymusi, kaip pramoginis (patrauklių vietų bei paslaugų) turizmas (su)derinamas su filosofiniu (teminiu, edukaciniu, kalbotyriniu, semiotiniu, reikšmingų vietų bei paslaugų) turizmu. Tokio „išminties ieškančio“ keliavimo tikslas – gyvai ir virtualiai patirti vertinamus objektus, pamėginant kasdienes žodžių sąvokas paversti ketveriopai įmenamomis dialektinėmis reikšmėvokomis (pagal Greimo semiotinį kvadratą), kurias susietų apglėbiamo mąstymo konceptai. Pagrindinis mums, šio kelio keliauninkams, uždavinys iki 2024 metų – rinkti esmėvokų (pamatinių esmių) apmatus Esmynui – Lietuvos Didžiajai Knygai.  

Keliaukime Sartų kultūros keliu: palei Dusetą aplink Sartus. Kvalifikuotai, lemiamai ir šlovinamai išbandysime Esmyną, pamatinę dialektiką, pasaulinę žiniją ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaidą. Atskleis(k)ime esmėvokas, atrasdami (matydami bei mąstydami) dieviškos gamtos, kultūros ir asmenybių, tautos ir valstybės, šeimų ir jų septynių kartų vert(yb)es.

Tyrinėdami paveldo esmes – reiškinių žaismes, kalbų reikšmes ir supratimo prasmes, įsiklausydami ir įsižiūrėdami į lietuvių kalbą, patirdami dialektikos, lakoniškumo, fundamentalumo ir Okamo skustuvo triumfą bei euforiją, klaus(k)ime savęs – kaip įkalina ar kaip išlaisvina mąstyseną semiotinis Greimo kvadratas? Kiek vertingos ir ką keičia esmėtyros patirtys? Kaip praturtinama sąmonybė, kai diskursyvinė, naratyvinė, „linijinė“ (taip, kaip kalbu, klausau, skaitau, rašau), sąmonės srautą – faktus ir veiksmus, informaciją ir nuomones, pojūčius ir jausmus – (at)pasakojanti mąstysena pastiprinama ar net trumpam perkeičiama visuminiu, abstrakčiausiu, loginiu-semantiniu, elementariųjų reikšmių, konceptualiu, metafizines prielaidas dialektiškai apglėbiančiu (ap)(įsi)mąstymu? Ar įmanoma kiekvieną mums įprastą sąvoką apglėbti filosofiniu konceptu? Taigi kiek kokių pamatinių apglėbiančio mąstymo esmėvokų at(iš)radai?

Sartų kultūros kelias – esmėvokų atradėjams – Lietuvos Dvasios Kūrėjams. 

Esmėvokos – tai pamatinių esmių (dialektikos) lietuviškos (at)skleistys, esmių tapsmo kalbosklaida, išreikšta semiotine kalbotyra ir Greimo kvadratu. Esmėtyra – tai esmėvokų ieškojimai, kontempliacijos, atradimai… 

Sartų kultūros kelio ryškiausia žvaigždė ir genialiausia asmenybė Kazimieras Būga Lietuvių kalbos žodynui pririnko daugiau kaip 600 tūkstančių žodžių aprašymų. O kiek kokių esmėvokų mes kartu iki 2024 metų surinksime Esmynui – Lietuvos Didžiajai Knygai?

Pavyzdžiui tesie šie esmėvokų apmatai, sykiu ir paveldo objektų aprašymo matricos:

  1. Diskursyvinių (kalbant paviršutiniškai) klausimų esmėvoka: ką kada kas kur?
S1ką? (ką veikia, daro? – tą… ir tą…, ir…) Skur? (kurioje vietoje? kurioje, kokioje erdvėje? – ten… ir ten…, ir…)
~S2kada? (kada vyksta? kuriuo laiku, metu? – tada… ir tada…, ir…) ~S1 kas? (kas toks, tokia, tokie, tokios? – tas… ir ta…, ir tie…, ir tos…, ir…) 

 

  1. Naratyvinių (pasakojant giliau) klausimų esmėvoka: kodėl kaip kieno koks?
S1kodėl? (kodėl Adresatas gauna programą, priima iššūkį, sudaro sutartį, įsipareigoja, ir kodėl yra šlovinamas arba (pa)smerkiamas?) Skoks? (koks Objektas (vertės objektas) yra vertingas, ko stokojama ir geidžiama, ko ieškoma, siekiama)?)
~S2kaip? (kaip Adresantas (Lėmėjas) siūlo, įtikinėja, (į)kalbina, įtaigoja, manipuliuoja, įpareigoja, (į)vertina, sankcionuoja – šlovina arba smerkia?)

 

~S1 kieno? (kuris Subjektas (herojus) to (tokio vertės objekto) ieško, geidžia ir siekia; priėmęs adresanto iššūkį, sudaręs sutartį ir įsipareigojęs, kieno padedamas bei trukdomas atlieka užduotį (žygį), (pa)klysta, (pra)laimi ir būna įvertinamas, sankcionuojamas – šlovinamas arba (pa)smerkiamas?) 

 

  1. Sociosemiotikos (sociumo semiotikos) klausimų esmėvoka: ar programa manipuliuoja suderinamais atsitikimais?
S1kodėl tokia programa? Skokie atsitikimai?
~S2kaip manipuliuoja(ma)? ~S1 kieno su(si)derinimai?

 

  1. Abstrakčiausių (logiškai-semantiškai giliausiai mąstomų) klausimų esmėvoka: ar esmė (į)(su)reikšmina(si)(ma) prasmingomis žaismėmis? (kodėl  būtis (į)kalb(in)a(ma) suprantamais reiškiniais? kaip pažinimas intersubjektyvina(mas) subjektyviais objektais? ir kt.)
S1kokia Tau yra esmė? Skokia štai šitaip (jam, jai, jiems, joms) reiškiasi žaismė?
~S2kokia mums (į)kalba(ma) reikšmė? ~S1 kokia man suprantama prasmė? 

 

  1. Būties esmėvoka: būtis (į)kalb(in)a(ma) suprantamais reiškiniais
S1 – Tau būtis, būvis, buvimas, esinija, esatis, esamybė, esimas, esmas, esmė.

Būtis būva – tampa (būties tapsmas): būtis būva būvančiomis būtybėmis,

esmas esąs esamais esiniais <…>

S– štai šitoks (jam, jai, jiems, joms) reiškimasis (penkių juslių pagavomis).

Reiškimasis reiškia(si)(mas) – naikina(mas), nyksta, niekėja, miršta:

reiškimasis reiškiasi (iš)reiškiamais reiškiniais (raiškomis)

~S2 – mums (į)kalbinimai, (iš)kalbos.

(Į)kalbinimas (į)kalba(mas) – 

(iš)saugo(si)(mas), skleidžia(si)(mas), (pa)gelbsti:

(į)kalbinimas (į)kalbina(mas) (į)kalbamomis (iš)kalbomis

~S1 – man(o) supratimai, sąmonės.

Supratimas supranta(mas), įpranta(mas), (su)protina(mas) –

(į)kuria(si)(mas), (į)steigia(si)(mas), (at)(iš)randa(si)(mas):

supratimas supranta suprantamomis prasmėmis, sąmonė įsisąmonina sąmoningais monais (manymais)

 

  1. Pažinimo esmėvoka: pažinimas intersubjektyvina(mas) subjektyviais objektais (pažinimas – kaip kas ką (at)(susi)pažįsta – intersubjektyvus subjekt(yvum)ų objektyvumas)
S1 – Tau pažinimai, žinojimai, (pa)aiškinimai, (į)vertinimai (tapatu(mas) – A=A).

Pažinimas (at)(susi)pažįsta(mas), (su)tapatina(si) – tampa (pažinimo tapsmas): pažinimas pažįsta pažįstamas žinias, žinojimas (su)žino (su)žinomas žinias, (pa)aiškinimas (pa)aiškina aiškius aiškumus, vertinimas (į)vertina vert(ing)as vert(yb)es

S– štai šitokie (jam, jai, jiems, joms) pažįstamieji, žinomieji, paaiškinamieji, vertinamieji (objektyvu(mas) – ką?).

Objektai (žinios, aiškumai, vert(yb)ės) objektyvėja, iškyla, išstoja – naikina(mi), nyksta, niekėja, miršta

 

~S2 – mums pažinsenos, žinosenos, paaiškinsenos, vertinsenos (intersubjektyvu(mas) – kokiu būdu? kaip?).

Intersubjektyvumai sąveikauja, (su)sieja(mi), (su)vienija(mi) – (iš)saugo(si)(mi), skleidžia(si)(mi), (pa)gelbsti

~S1 – man pažįstantieji, žinantieji, paaiškinantieji, vertinantieji (subjektyvu(mas) – kas?).

Subjektai subjektyvėja, (at)(si)skiria(mi), individualėja – (į)kuria(si)(mi), (į)steigia(si)(mi), (at)(iš)randa(si)(mi)

 

 

  1. Paveldo paslapčių esmėvoka: paslaptys (pa)pasakojamos atskleidžiamomis akivaizdybėmis
S1 – Tau mielo (erotiško) paveldo paslaptys, slėpiniai S– štai šitokie (jam, jai, jiems, joms) gražūs reiškiniai, stebėtinos akivaizdybės   
~S2 – mums geri (pa)pasakojimai, įtikinami (pasi)kalbėjimai   ~S1 – man(o) tiesos atradimai, teisingos atskleistys  

 

Daugiau pavyzdžių iš Esmyno rasite čia –  Sartų esmynas 

Dusetų seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Dvarų paveldas: Narkyčių (Kriovų) buv. dvaro sodybos fragmentai, Vasaknų buv. dvaro sodybos fragmentai.

Pastatai: Varpinė (Dusetos), Sodyba ir Namas (Padustėlio k.), Vėjo malūnas (Vencavų k.), Kalbininko Kazimiero Būgos gimtoji sodyba, gimtosios sodybos namas ir gimtosios sodybos ūkinis pastatas (Pažiegės k.).

Paminklai: Paminklas Lietuvos nepriklausomybei (Nepriklausomybės a., Dusetos), Stogastulpis ir rodyklė į K. Būgos gimtinę (Pažiegės k.), Stogastulpis su horeljefine skulptūra (Užtiltės k.), K. Būgos paminklas (Vytauto g., Dusetos), Kraštų senųjų kapinių komplekso antkapinis paminklas (Kraštų k.).

Piliakalniai ir jų gyvenvietės: Vosgėlių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, Vosgėlių piliakalnis su gyvenviete,  Vosgėlių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Jatkūniškių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Kiaušinėliu, Jatkūniškių piliakalnis su gyvenviete, Jatkūniškių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Marciūniškių piliakalnis, vad. Palatviškio sala, Narkyčių piliakalnis, vad. Juoduoju kalnu, Skineikių piliakalnis, Betiškių piliakalnis, Morkūnų piliakalnis, Gugių piliakalnis, Gasių piliakalnis, vad. Katilničia, Piniginiu Kalnu, Šaikine, Antažiegės piliakalnis, Avižių piliakalnis.

piliakalniai

Sakralinis, mitologinis paveldas: Paveikslo „Marija su kūdikiu“ aptaisas, Altorėlis su Aušros vartų Marijos paveikslu, Kilnojamas altorėlis, Vargonai, Altorius su skulptūromis, Sakykla, Davainių akmuo, vad. Laumių stalu.

Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. – 784 p. Senosios Lietuvos šventvietės 

Senkapiai, kapinės ir kapai: Senkapis, vad. Kapų Ščiuriu (Kavolių k.), Senkapis, vad. Kapeliais (Riškonių k.), Lietuvos karių kapai (Dusetos), Dusetų žydų senosios kapinės, Kraštų senųjų kapinių komplekso senosios kapinės, Kraštų senųjų kapinių kompleksas, Betiškių k. senosios kapinės, Marciūniškių k. senosios kapinės, Česnaviškio k. senosios kapinės, Davainių k. pirmosios senosios kapinės, Davainių k. antrosios senosios kapinės, Matiukų k. senosios kapinės, Jodaugių k. senosios kapinės, Bileišių k. pirmosios senosios kapinės, Bileišių k. antrosios senosios kapinės, Antažiegės k. senosios kapinės, Vosiškių k. senosios kapinės (Šaltamalkių k.), Berniūnų k. senosios kapinės, Antadavainės k. senosios kapinės, Jasų k. senosios kapinės, Lungelių kaimo senosios kapinės, Merkių k. senosios kapinės, Vosgėlių k. senosios kapinės, Budriškių k. senosios kapinės (Sniegiškių k.), Vencavų k. senosios kapinės, Kavolių k. senosios kapinės, Antrojo pasaulinio karo nacistinės Vokietijos karių kapai (Kunotų k.).

Vietos: Vencavų kaimavietė, Dusetų miesto istorinė dalis, Didžiadvario dvarvietė.

Šaltiniai ir skaitmeniniai priedai:

Pr. Gipiškis. Zarasų kraštas. – Zarasai: Lietuvos turizmo sąjungos Zarasų skyrius, 1936. – 250 p.: Dusetų valsčiaus seniūnijų kaimaiEžeraiMiškai, balos ir pelkėsKalnai ir pievosKnygos turinys

Jeronimas Girčys. Didžiadvaris. –  Kaunas: LNRS, 2000. – 64 p.: DIDŽIADVARIS

Donatas Čepukas. Be užmaršties. – Vilnius, 2008. – 58 p.: BE UŽMARŠTIES

Linas Broga (1925–2005) Atminimo knyga / Sudarytoja Romana Brogienė. – Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2008. – 564 p.: IŠ PAČIAUNĖS PRAEITIES

Rimtautė Markelytė–Jakaitienė. Eivenių kaimas. – Dusetos: rankraštis, 2015. – 13 p.: EIVENIAI

Vytautas Indrašius. Pažiegė (1869 m. ir 1909 m. apžvalga): 1869 m. planaiPAŽIEGĖ (1909 m. duomenys)

Vytautas Indrašius. Svaitutėlės čiurlenimas: kraštotyrinės apybraižos. – Vilnius: Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, 2001. – 243 p.: BUTKELIAIGASIAIKRAŠTAIPADUSTĖLISSKINEIKIAISRUOGIŠKĖSŠALTAMALKIAI

Vytautas Indrašius. Antalieptės kraštas: vietovių istorinės apybraižos. – Vilnius: LNRS, 2008–2010. – 3 d. (T. 1.: A-M. 2008. – 468 p.; T. 2.: N-V. 2009. – 518 p.; T. 3.: Miestelio ir vietovių istorinės apybraižos. – 2010. – 669 p.):  AUKŠTALAUKIAIBIELIŠKĖSGARMULIŠKISJAKUNČIAIJUOZAPAVA, JURKIŠKĖSKALNIŠKĖS, KRAKYNĖKUIKIAI, KUNOTAIMANDABŪRAI, MELNIČYNĖ, MIERKIAI, MIERKIŠKĖS

Piliakalnių papėdėj: atsiminimai apie Velikuškes (sud. Danutė Venslovaitė). – V.: UAB Rotas, 2004. – 145 p. VELIKUŠKĖS

Aldona Braukylienė , Nijolė Venckienė. Vaiskūnai, Klaipėda, 2014. – 207 p. VAISKŪNAI

Dusetos ir Sartų pirmasis paminėjimas (iš knygos Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 85 psl.)

Antalieptės seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Antazavės seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Daugailių seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Degučių seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Dvarų paveldas: Žvilbučių buvusio dvaro sodybos pastatai (Žvilbučių k.).

Pastatai: Namas, poeto Fausto Kiršos gimtinė (Senadvario k.); Užvažiuojamasis kiemas(pastatų fragmentai) (Murliškių k.); Arklių keitimo stotis (Degučių k.); Paštas (Degučių k.); Pašto stoties pastatų kompleksas (Degučių k.); Sarginė (Degučių k.); Sargybinė (Galminių k.); Sentikių cerkvė (Raistiniškių k.); Sodyba, kunigo, filosofijos mokslų daktaro Jono Steponavičiaus gimtinė (Zokorių k.); Sodyba: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, svirnas, pirtis (Krūminių k.);  Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Vajasiškio k.); Bažnyčia Šv. Kazimiero (Baltriškių k.).

Paminklai: Paminklas, leit. Jurgio Sidaravičiaus žuvimo vieta (Balčių k.); Paminklas Lietuvos Nepriklausomybei (Degučių k.), Paminklinis akmuo, A. Miškinio žuvimo vieta (Baibių k.); Paminklinis akmuo, Degučių mokyklos (Degučių k.).

Piliakalniai ir jų gyvenvietės: Bružų, Veriūgiškių pilkapynas (Veriūgiškių k.); Degučių piliakalnis, vadinamas Ažusamanės piliakalniu (Degučių k.); Galminių piliakalnis (Galminių k.); Galminių pilkapynas II, vadinamas Švedkapiais (Galminių k.); Galminių pilkapynas III (Galminių k.); Galminių pilkapynas IV (Galminių k.); Galminių pilkapynas V (Galminių k.); Galminių pilkapynas VI (Galminių k.); Galminių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais (Galminių k.); Kloviškių pilkapis (Kloviškių k.); Kloviškių pilkapynas (Kloviškių k.); Paežerinės pilkapynas (Paežerinės k.); Paežerinės pilkapynas II (Paežerinės k.); Piliakalnis (Ūžėniškių k.); Pilkapiai I (Degučių k.); Pilkapiai II (Degučių k.); Pilkapis (Degučių k.);  Subatiškių pilkapynas, vadinamas Prancūskapiais (Subatiškių k.); Šiukščių piliakalnis, vadinamas Moliakalniu (Šiukščių k.); Tamašaukos pilkapynas (Dulių k.); Ūžėniškių piliakalnis su gyvenviete (Ūžėniškių k.); Verslavos, Žvilbučių pilkapynas (Žvilbučių k.); Vencavų piliakalnis, vadinamas Kalvinų kalnu (Vencavų k.); Zokorių piliakalnis (Zokorių k.).  

piliakalniai

Sakralinis, mitologinis paveldas: Altorėlis (Vajasiškio k.); Altorėlis su Marijos paveikslu (Vajasiškio k.); Koplytstulpis (metalinis) (Degučių k.); Koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūra (Jakštų k.); Koplytstulpis su Šv. Jono skulptūra (Vajasiškio k. bažnyčios šventoriuje); Kryžius (Senadvario k.); Kryžius (Ūžėniškių k.); Kryžius (Trinkuškių k.); Kryžius prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (Degučių k.); Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (Kloviškių k.); Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo ir Rūpintojėlio skulptūra (Baibių k.); Ornamentuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra ir tvorele (Dundulių k.); Stogastulpis (Bružų k.); Stogastulpis (Zokorių k.); Stogastulpis su horeljefais broliams Kvikliams (Šavašų vs.); Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra (Cholopovkos k.);  

Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. – 784 p. Senosios Lietuvos šventvietės

Senkapiai, kapinės ir kapai: Baibių kaimo senosios kapinės (Baibių k.); Bružų kaimo senosios kapinės (Antalieptės marių saloje 1 km nuo kelio Zarasai-Utena); Drobų kaimo senosios kapinės (Drobų k.); Dulių kaimo senosios kapinės (Dulių k.); Eikotiškio kaimo senosios kapinės (Eikotiškio k.); Galminių kaimo senosios kapinės (Galminių k.); Jakštų kaimo senosios kapinės (Jakštų k.); J. Sidaravičiaus žuvimo vieta (Balčių k.); Kapas, literato, vertėjo Motiejaus Miškinio kapas (Vajasiškio k.); Kapas savanorio V. Liminsko (Degučių kaimo kapinės); Matuikiškių kaimo senosios kapinės (Matuikiškių k.); Pūslių kaimo senosios kapinės (Pūslių k.); Savičiūnų kaimo senosios kapinės (Savičiūnų k.); Senkapis IV-VI a. (Eikotiškio k.); Skeldų kaimo senosios kapinės (Skeldų k.); Šalinėnų kaimo senosios kapinės (Šalinėnų k.); Trinkuškių kaimo senosios kapinės (Trinkuškių k.);  Zokorių kaimo senosios kapinės (Zokorių k.); Žydų masinė žudymo vieta ir granitinė rodyklė (Krakynės miškas).   

Vietos: Ūžėniškių gyvenvietė.

 

Dūkšto seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Jūžintų seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Kriaunų seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Obelių seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Salako seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Sudeikių seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Užpalių seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Vyžuonų seniūnijoje saugomi kultūros paveldo objektai

Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. – 784 p. Senosios Lietuvos šventvietės

MB „SARTŲ AKTYVAUS LAISVALAIKIO CENTRAS“ https://sartualc.lt