Kuo aktualus Greimas ir kuo reikšminga jo puoselėta semiotika?
Šiemet minime 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo (pasaulinio garso mąstytojo, mitologo, semiotiko, kalbininko, kultūros ir literatūros kritiko, eseisto) gimimo metines – sukaktį, įtrauktą į UNESCO minimų datų sąrašą. Ši ypatinga žinia išsamiai skelbiama http://unesco.lt/news/archives/3009 svetainėje.
Sykiu Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius metus paskelbė A.J. Greimo metais: http://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/2017-uosius-seimas-paskelbe-a-j-greimo-ir-lietuviu-kalbos-kulturos-metais-29-688813
A. J. Greimo bibliografija, archyvai, nuotraukos ir video įrašai paskelbti svetainėje http://www.semiotika.lt/greimas/greimas (atkreiptinas dėmesys norintiems paskaityti: jo publikacijos lietuvių kalba – 199 darbų sąrašas – http://www.semiotika.lt/greimas/bibliografija).
Dar fotografijų – https://www.greimas.com/fotografias
Vertingi Greimo straipsniai ir apie jį – www.šaltiniai.info/index/details/1249
Greimo metams skirta svetainė www.greimas.eu (ketinta ją paleisti kovo 9 d.).
Pamatinių semiotikos sąvokų apibrėžimai ir paaiškinimai yra pateikiami „Avanteksto“ žodyne. „Avantekstas“ – tai iš Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų ir mokslo darbuotojų pateiktų aprašų sudarytas literatūros terminų žodynas. Žodyno nuoroda: http://www.avantekstas.flf.vu.lt
Sausio 25 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidaryta A.J.Greimo vardo skaitykla.
Įdomi diskusija („Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“, kurioje dalyvavo Kęstutis Nastopka, Arūnas Sverdiolas, Saulius Žukas, o moderavo – Arūnas Gelūnas) vyko 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/163088/lrt_studija_vilniaus_knygu_mugeje_2017#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=2760000
Iškilmingas A. J. Greimo 100-ųjų gimimo metinių minėjimas įvyko kovo 8 d. 18 val. Vilniaus Rotušėje (rodytas kovo 9 d. 21 val. per LRT Klasika kanalą): http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013664549/iskilmingas_a_j_greimo_metu_minejimas#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=4809000
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje kovo 8 d. buvo atidaryta Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda ir pristatyta knyga „A.J. Greimas: asmuo ir idėjos“.
Greimo metų proga Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje vyko atvirų paskaitų ciklas „PABŪKIME SEMIOTIKAIS“: kovo 15 d. įvyko A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorės dr. Jurgitos Katkuvienės atvira paskaita „A. J. Greimo semiotinis kvadratas: kas tai?“, o kovo 16 d. – jos atviras seminaras „Pasaulio suvokimas A. J. Greimo semiotikoje“.
Kovo 17 d. Kupiškyje vyko renginiai ,,Žymiam pasaulio semiotikui Algirdui Juliui Greimui – 100“, sykiu ir mokslinė konferencija „Lietuvos ateities garantas – sugebėjimas bet kokiomis sąlygomis išsaugoti valstybę“.
Kovo 23 d. Dusetų kultūros centre įvyko edukacinis renginys, kuriame dalyvavo Kazimiero Būgos 9-12 klasių gimnazistai ir mokytojai; renginį organizavo bei vedė Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus darbuotojas Rytis Pivoriūnas; jis paaiškino, kuo aktualus Greimas ir kuo reikšminga jo puoselėta semiotika, pristatė lietuviškai išleistas jo knygas, ekrane buvo demonstruojamos jubiliato biografijos nuotraukas, buvo rodomas ir aptariamas filmas „Greimas“ (režisavo Saulius Beržinis, filmavo Algimantas Mikutėnas, 1991 m.).
Kovo 31 d. Kaune Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, vyko mokslinė konferencija „Algirdas Julius Greimas intelektualinėje egzilio istorijoje“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 82 yra patvirtintas ALGIRDO JULIAUS GREIMO 100-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO 2017 METAIS PLANAS: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtintas-algirdo-juliaus-greimo-100-uju-gimimo-metiniu-minejimo-2017-metais-planas
Semiotika yra moderniosios kalbotyros sritis. Vienos iš semiotikos krypties atstovų yra A.J. Greimas. Jis savo fundamentaliuose darbuose „Struktūrinė semantika“, „Apie prasmę“, „Apie prasmę – 2“ aiškinosi, kas tekste sukuria prasmę. Tekstus (ir kitus visus reiškinius) galima semiotiškai analizuoti trimis lygmenimis: diskursyviniu, naratyviniu ir loginiu-semantiniu.
Vienas žymiausių Lietuvos semiotikų prof. Kęstutis Nastopka rašo: „analizuojamuose tekstuose siūloma skirti kelias struktūrų pakopas arba reikšmės lygmenis. Greimo semiotinė mokykla numato triaukštį turinio struktūrų modelį, išskirdama atitinkamai diskursyvines, naratyvines ir logines-semantines struktūras. <…> skirtingi reikšmės lygmenys suvokiami kaip vienas kitą papildantys analizės aspektai.“ (žr. Nastopka K. Reikšmių poetika. Semiotikos bandymai, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 51-52).
Ričardo Kudžmos, Vitalijos Rukaitės straipsnyje Semiotinis kvadratas ir naratyvinė gramatika viename pirmos klasės matematikos tekste (žr. https://www.mii.lt/LMR/B/2014/55B11.pdf) atlikta išsami matematinio teksto analizė naudojant Greimo semiotiką. Išnagrinėti naratyvinis bei loginis-semantinis lygmenys, sukonstruotas semiotinis kvadratas. Parodoma, kaip judėjimas semiotiniame kvadrate sukuria teksto prasmę.
Semiotinių tyrinėjimų pavyzdžiai (iš skaitmeninio veikalo „Būga Greimo semiotine žiūra“)
I. Pagal diskursyvines (figūratyvines) reikšmes
Kas tai yra – diskurs(yv)inis (figūratyvinis) reikšmės lygmuo?
Diskùrsinis lygmuõ (žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/diskursinis+lygmuo)
Prof. Kęstutis Nastopka rašo (žr. Nastopka K. Reikšmių poetika. Semiotikos bandymai, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 57): „Išskiriamos trys diskursyvinių figūrų klasės: vietos, laikai ir atlikėjai. Atitinkamas jų išdėstymas apibūdina skirtingas diskursyvines situacijas – savotiškas teksto mizanscenas. Skaitydami ir analizuodami tekstą stebime, kaip keičiasi diskursyvinės situacijos ir jose figūrų įgyta teminė (sąvokinė, nejutimiška) vertė.“
Diskursinio (figūratyvinio) tyrimo (aprašymo) pavyzdžiu galėtų būti Kazimiero Būgos (auto)biografijos analizė: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/biografija
II. Pagal (semio)naratyvines (aktantinio modelio ir naratyvinės schemos) reikšmes
Naratỹvinis lygmuõ (žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/naratyvinis+lygmuo)
Kas tai yra – aktantinis modelis (aktantinė struktūra)?
Truputį papildyta A. J. Greimo Struktūrinėje semantikoje pateikta schema:
Kazimiero Būgos vaikystės spektaklis ir jos pabaigos drama pagal aktantinį modelį
Vertinamas objektas (geidžiamas, siekiamas) |
Kunigystė siekiant (ati)tinkamo išsilavinimo – būtinos kompetencijos. Dvylikametį „<…> nuveža mane drauge su mano pusbroliais (tetų vaikais) Petrapilin ir atiduoda globoti vienam giminaičiui, <…>. Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to – nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis – išvysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušelps. Tėvas nešykšti sūnaus mokslui paskutinio skatiko. Mokslo metams Petrapilyje man išlaidų susidarydavo gyvais pinigais 150 rublių, kuriuos sukrapštyti būdavo tėvui gana sunku, nes iš ūkio tuomet tiekõs pelno negaudavo. Dažnai tekdavo tėvui net ir skolintis mano mokslui.“ |
Adresantas (lėmėjas) |
Tėvas su tam laikui būdinga valstietiška mąstysena, kaip išmokslinti sūnų. |
Adresatas (gavėjas) |
Būga iki 18 metų (iki 1898 m. rugsėjo mėn., kai, išstojo iš kunigų seminarijos „tuo užsitraukdamas ant savęs tėvų ir visos giminės rūstybę“ ir neteko jų paramos). |
Subjektas kur kada kuo ar kaip (kokiu veiksmu parodo, ko geidžia ir siekia) |
Kaziokas ko geidžia ir siekia – kaip ugdomas ir ugdosi: 1. Tėviškėse („iš tėvo“, „gale Žiegelio (ežero) pas Ropolį“ ir „pas dėdę Mekušką Mižiuškėse, motynos tėviškėje“) slapta mokydamasis pas „daraktorius“ – išmoksta skaityti elementorių, skaito maldų knygas ir „Šiaulėniškį senelį“. 2. Dusetose 1890–1891 m. mokydamasis valsčiaus mokykloje – pramoksta rusiškai. 3. Zarasuose 1891–1892 m. mokydamasis apskrities mokykloje – „išbųvu 1 klasėje“. 4. Sankt Peterburge 1892–1895 m. mokydamasis Šv. Stanislovo bažnyčios (triklasėje Sestržencevičiaus vardo apskrities) mokykloje – „išeinu visą“, bet „kunigų seminarijon trijų klasių nepriimdavo“. 5. Sankt Peterburge 1895–1897 m. mokydamasis keturklasėje Šv. Kotrynos mokykloje – per du metu baigė su pagyrimu. 6. Sankt Peterburge 1897–1898 m. mokydamasis kunigų seminarijoje – čia susipažįsta su draudžiamais lietuvių raštais (katedros zakristijonas Juozas Zauka tarp bažnytinių drabužių ir indų laikęs tokių laikraščių ir knygų sandėlį), ką tik išleistu pirmuoju Juškos žodyno sąsiuviniu ir mokinių hektografuota (tam tikru būdu padauginta) Jauniaus gramatika; „Abudu tuodu raštu bus nemaža paveikusiu mano sielą.“ 7. Pažiegėje (namuose Užumiškės dvarelyje) gyvendamas ir atostogaudamas šioje vienkiemio sodyboje – tyliai per dienas skaitydavo knygas arba vienas vaikščiodavo po tėviškės apylinkes; niekieno neraginamas rinko liaudies dainas, mįsles ir priežodžius. |
Pagalbininkai |
Šeima – motina Grasilija, trys broliai bei keturios seserys ir giminės – ypač tėvo pusbrolis Zigmas Briedis (vežėjas, kurmonas), Sankt Peterbuge išlaikęs Kaziuką. |
Priešininkai |
Lietuvybę persekiojanti seminarijos vadovybė, taip pat kultūrinė aplinka (draudžiama lietuviška spauda, knygos, draugai ir kt.), kuri ugdė kitokią nei šeimynos paties Būgos mąstyseną ir akino ieškoti galimybių eiti kitu – ne dvasininko, o humanitaro – keliu. |
Neįvykusi (po keliolikos metų laukimo ir pastangų) Būgos kunigystė: naratyvinė „Būgos-kunigo“ programa pagal naratyvinę (pasakojimo) schemą
Pagal naratyvinės schemos fazes (manipuliacija, kompetencijos įgijimas, atliktis, sankcija) ir išbandymo formas (kvalifikacinis išbandymas, lemiamasis išbandymas, šlovinamasis išbandymas):
manipuliacija (sutarties sudarymas) |
tėvas, kaip lėmėjas-manipuliatorius, perduoda sūnui, kaip adresatui-subjektui, savąsias (laimingo gyvenimo) vertes ir pažadina norėjimą veikti – tapti kunigu |
kompetencijos įgijimas – kvalifikacinis išbandymas |
Kaziukas, jau kaip subjektas-veikėjas, prisiima spręsti pavestą uždavinį – įgyti tinkamą išsilavinimą siekiant kunigystės: sėkmingai mokosi ir galų gale per du metus su pagyrimu baigia keturių klasių Šv. Kotrynos mokyklą, idant būtų priimtas kunigų seminarijon |
Atliktis – lemiamasis išbandymas (konjunkcija, jungtis su vertės objektu) |
mokosi kunigų seminarijoje, bet po metų išstoja, kadangi Būga (subjektas-veikėjas) mato kitas perspektyvas (t. y. čia baigiasi tėvo-lėmėjo vaidmuo, pasikeičia vertės objektas ir baigiasi šita naratyvinė Būgos-kunigo programa), be to, netoleruoja šovinistinio lenkiškumo seminarijoje, nepajėgia „nugalėti“ priešininko – lietuvybę persekiojančios seminarijos vadovybės; taigi tokiu būdu praranda galimybę įgyti vertės objektą – kunigystę; taigi būsimam kalbininkui metus kunigų seminariją, neįvyksta subjekto (Būgos) ir (visą vaikystę) siekto vertės objekto (kunigystės) konjunkcija (svarbu, kad čia baigiasi viena naratyvinė programa ir prasideda kita – kurios vertės objektas jau yra nebe kunigystė) |
Sankcija – šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas) |
tėvas, kaip teisiantysis lėmėjas, neigiamai įvertina sūnaus atliktį (išstojimą iš kunigų seminarijos), neberemia jo ir daugiau kaip trejus metus nebendrauja su juo (galima sakyti, kad šita vienos naratyvinės programos neigiama sankcija kartu yra kitos, beprasidedančios, naratyvinės programos manipuliacijos fazė: tėvo pyktis bei ignoravimas ne tik paskatina norėjimą, bet ir priverčia veikti kažką kita, galų gale iškyla būtinybė užsidirbti pragyvenimui); taigi jaunasis Būga, išstojęs iš seminarijos, užsitraukia „ant savęs tėvų ir visos giminės rūstybę“; bet tuo pačiu pradeda savarankišką gyvenimą, prasideda kita naratyvinė programa ir atsiranda nauji išbandymai |
III. Pagal logines-semantines (abstrakčiąsias, semiotinio kvadrato) reikšmes
Kas tai yra – semiotinis (Greimo) kvadratas?
Semiòtinis kvadrãtas (žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/semiotinis+kvadratas ir https://en.wikipedia.org/wiki/Semiotic_square)
Loginis-semantinis lygmuo yra abstrakčiausias. Jis laikomas giliuoju lygmeniu. Pagal Greimą prasmę tekste turi generuoti priešprieša tarp dviejų terminų (seminių kategorijų) arba trumpiau tarp semų, A ir B. Tarp tų semų gali būti dar dvejopi santykiai: prieštaravimo A←→ne A, B←→ne B ir papildymo arba subordinacijos ne B→A, ne A→B. Visa tai galima sudėlioti į kvadratą, vadinamą semiotiniu kvadratu. P. Ricœr (savo knygoje Greimo naratyvinė gramatika) Greimo semiotinio kvadrato atradimą vadina „the stroke of genius – and this is not too strong…“ „tai genialu – ir tai ne per stipriai pasakyta“. Visi šie priešingumo, prieštaravimo ir papildymo santykiai semiotiniame kvadrate yra achroniški, grynai loginiai, statiniai. Greimo dar didesnis nuopelnas yra ir tas, kad šį statinį modelį pavertė dinaminiu, t. y. achroniškus santykius padarė dinaminėmis sintaksinėmis operacijomis. Taigi loginio-semantinio lygmens esmė yra semiotinis kvadratas. Tarp kvadrato elementų (semų) A, B, ne A ir ne B galimi trys sąryšiai: priešingumo, prieštaravimo ir papildymo. Schematiškai tai vaizduojama šitaip:
Schematiškai tai vaizduojama šitaip
Dvi Būgos biografijos semantinių santykių schemos
pagal semiotinio kvadrato reikšmes
Dvi Būgos biografijos semantinių santykių schemos
parengė Rytis Pivoriūnas