K. Būgos įkvėpti ir A. J. Greimo pakylėti parašysime „Lietuvos Didžiąją Knygą“, arba „Kas pasiims Nacionalinę ir Nobelio premijas, kurių nusipelnė Algirdas J. Greimas?“
Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia Lietuvos įstaigas, įmones ir organizacijas, pavienius žmones ir užsienio lietuvius rašyti Lietuvos Didžiąją Knygą. Kviečiame – ne vien tiktai semiotikus, matematikus ir filosofus, ne tik humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų teoretikus bei praktikus – į intelektualines, individualias ir komandines, bendradarbiaujančiųjų varžybas. Tiesa, užmojis ir galutinis rezultatas – Esmynas (paminklas Lietuvos šimtmečiui (1918–2018) įprasminti), arba Visuotinis elementariųjų struktūrų reikšmynas (pagal Greimo semiotinį kvadratą) – pasiekiamas tik visos Lietuvos, ar net viso pasaulio, intelekt(ual)ų santalkai. Bet kiekvienas, darbuodamasis savo sferoje, gali priimti tokį iššūkį ir, šiuokart įstojant į nacionalines pajėgas, nuveikti bendram labui, kad galėtų pripažinti laimėtojus, davusius didžiausią postūmį link minėto tikslo. Taigi kas norėtų sankcionuoti ir patys būti verti Nacionalinės ir Nobelio premijų?
Nacionalinės santalkos dalyvius pagerbs aukščiausieji Lietuvos valdžios ir savivaldybių asmenys, jiems bus įteikti (siur)prizai ir premijos.
Kas norite dalyvauti šioje nacionalinėje santalkoje, parašykite rytispivoriunas@gmail.com
LIETUVOS DIDŽIOJI KNYGA – LDK Esmynas
(Lavinamos Dvasios Klojinių žinynas)
Visuotinio paveldo esmynas – paminklas Lietuvos šimtmečiui (1918-2018) įprasminti
Tai esmingų mąstymų ir užrašų atmintinė, kvietimas drauge kurti žinijos Esmyną – interaktyvų esmėvokų žinyną.
Esmynas – turbūt skaitomiausios knygos Lietuvoje (nuo 2018 m.) ir pasaulyje (nuo 2019 m.) interaktyvi kūryba.
Esmynas – žinijos (žinių visumos) arba žmonijos žinotino paveldo esmingųjų pamatų apmatai su reikšmingomis nuorodomis. Kas esmingai suvokiama, galima pavadinti „esmėvoka“, o visų žinijos esmėvokų visuma būtų kaip žinynas – esmynas. Taigi esmynas – išminties ir išmanymo pamatų apmatai – visuotinio žinojimo siekių gairės: kaip derėtų mąstyti, siekiant mįslingos (ikikalbinės) tikrovės juslinių ir kalbinių duočių (arba transcendencijos dovanų) išminties; ir kas būtina žinoti, mąstant (kalbant, rašant) šiuolaikiškai amžinybės (esmingumo, metafiziniu) požiūriu, paprastai bei aiškiai apie žinotinus ir nuosekliai – plečiant akiratį ar gilinantis į atskirus – išmanytinus dalykus.
Essence(ul)aire – (on dirait qu‘un vocab-ulaire ou un dictionn-aire) un ouvrage de référence d’héritage de l‘humanité – les essences (les essence-perceptions) de la connaissance. Essenceulaire – probablement le livre le plus lu dans la Lituanie (dès 2018) et dans le monde (dès 2019).
Essence(ul)ary – like the vocab-ulary or the diction-ary of humanity’s attainments (heritage) – the essences (the essence-perceptions) of knowledge. Essenceulary – probably the most read(ing) book in Lithuania (since 2018) and in the world (since 2019). (Top News book world since 2019.)
Siekiami tikslai ir atliktini uždaviniai.
1. Bus parašytas (K. Būgos muziejaus, taip pat kitose interneto svetainėje prieinamas) ir toliau plėtojamas pasaulio, Europos ir LDK (Lietuvos Dvasios Klojimo) Esmynas (arba Lietuvos Didžioji Knyga) – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui įprasminti skirtas kūrybinės sąveikos (nacionalinės interakcijos 2017–2018 m.) paminklas.
2. Telkti nacionalinę jaunuomenės ir šviesuomenės pajėgų (iš švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninių, valstybinių bei verslo įstaigų ir nepriklausomų asmenybių) santalką Lietuvai, Europai ir pasauliui apšviesti, idant būtų esmingai ir sveikai mąstomos (suprantamos ir paaiškinamos) bet kurios – tiek kasdieniškos, tiek ideologinės, tiek mokslinės, taigi visos įmanomos – žinios.
3. Esmyno pagrindu parengti esmiškojo ir esmingo (esmėvokų) ugdymosi lygių programą: pirmas lygis – iki 10 metų ir vyresniems; antras lygis – iki 14 metų ir vyresniems; trečias lygis – iki 18 metų ir vyresniems, ketvirtas lygis – litterati bendrija; tokiu būdu bus pradedami kurti visuotinės žinijos (esmėvokų plėtros, jos dinamiškos tradicijos) muziejus ir esmiškojo ugdymosi mokykla.
4. Idant esmėvokų atodangos paakintų esmiškuoju ugdymusi siekti tautą vienijančios vizijos, jau iš būtovės bylojančios: „Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“ (iš Vydūno laiško Lietuvos Tarybai, 1918 03 10), arba Oskaro Milašiaus Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų pranašystė – „negando metams praėjus, lietuvių tauta atsigaus ir Europoje atliks moralinį vaidmenį kaip Antikos laikais Atėnai“, arba <…>; ir svarbu, kad savotiškai bus kompensuotas labai siauros ir trumpos (jaunos) lietuviškosios raštijos ir pasaulio žinijos pamatinių tekstų lietuvių kalba trūkumas, kuris sąlygoja ribotą ir fragmentišką lietuvių kultūros apimtį, – idant kiekvienas, skaitydamas kitomis kalbomis, mąstydamas kitas kalbas (taip pat ir matematikos, muzikos, meno, technologijų ir kitų mokslų kalbas), galėtų visiems padovanoti, lietuviškai sunkiau atrandamas, esmėvokas – tai yra pripildyti savipratą maitinančius, galingus, nuo šiol jau ir Lietuvos Dvasios Korius; ir, kas patogu, surandamus viename ir stipriausiame tautos skaitmeniniame bityne – Esmyne.
Esmyno metodologinis pagrindimas. Metodologiškai esmėvokos grindžiamos stabilumo, labilumo ir ryšio aspektų galimos koordinacijos vieningu visuminiu suvokimu.
Esmyno ontologinis pagrindimas. Ontologiškai esmėvokos grindžiamos reiškinių (daiktų ir įvykių, jų santykių) išraiškų (veiksmų ir kalbėjimų) (ne)supratimų būtimi.
Esmyno gnoseologinis (epistemologinis) pagrindimas. Gnoseologiškai esmėvokos grindžiamos objektyvios, intersubjektyvios ir subjektyvios tapatybės pažinimu.
Esmyno metafizinis (metafizinio sąmoningumo) pagrindimas. Metafiziškai esmėvokos grindžiamos transcendencijos (būties, esmės) atsivėrimu per tau […], štai šitas jam, jai, jiems […], mums (jums) […], man […] sąmonės (sąmoningumo) duotis.
Esmyno loginis-semantinis pagrindimas. Esmėvokos grindžiamos loginėmis-semantinėmis (abstrakčiosiomis, Greimo semiotinio kvadrato) reikšmėmis ir schema. (semiòtinis kvadrãtas, žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/semiotinis+kvadratas)
N.B.: tokiais atvejais, kai mąstoma visuma (esmėvoka) stokos metodologinio, ontologinio, gnoseologinio ir metafizinio atitikimo (pagrindimo), bet ji atitiks loginėms-semantinėms reikšmėms (semiotiniam kvadratui), ji bus įvardijama „reikšmėvokos“ sąvoka.
Elementariųjų reikšmės struktūrų žinynas – Esmynas: reiškinynas, reikšmynas, prasmynas (mąstant ir kalbant reikšmingai, randasi prasmė; skaitytojau – ir rasdamas netikslumus, ir parašydamas ar pamąstydamas sau pavyzdžius, įprasmini Tavo esmėvokas ar reikšmėvokas)
Bet iš pradžių dėl patogumo, atskleidžiant visą turinį be reikšmingų nuorodų į kitus paaiškinimus ar ir iliustracijas, naudosime esmėvokų lentelę.
| Eil.
nr. |
Esmėvokų ir reikšmėvokų pavadinimai | Pirmas suvokimas, aspektas
S1 |
Antras suvokimas, aspektas
S2 |
Trečias suvokimas, aspektas
ne S2 |
Ketvirtas suvokimas, aspektas
ne S1 |
|---|---|---|---|---|---|
| Įvadinės esmėvokos | |||||
|
1 |
tirsenos, metodo(logijos) esmėvoka | sandermė, suderinimas, koordinacija (kitų trijų suvokimų, aspektų) | tvaru(mas), stabilu(mas), pastovu(mas), organizacija, sandara | kaita, kismas, labilu(mas), tėkmė, kinta(mumas), veikla, funkcionavimas | ryšys (su aplinka, pasauliu, visata) |
|
2 |
sąmoningumo esmėvoka | tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje | tai, štai šitas ( šitoks, <…>; šitaip; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; <…>) | mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse) | aš, mano, man, mane, manimi, manyje |
|
3 |
esmėvokos esmėvoka | tau esmėvoka – esmės suvokimas | štai šitokia jam, jai, jiems esmėjauta, esmėvaizdis – kaip jaučiama, į ką žiūrima, kas matoma, girdima, liečiama, uodžiama | mūsų, mums (jūsų, jums) esmėtyra, esmėžiūra – kaip ištyrinėta, kokiu požiūriu, kokia kalba, kaip įkalbinta | man(o) esmėmąsta, esmėprata – kaip mąstoma, aiškinama, kas suprantama |
|
4 |
metafizikos esmėvoka | tau … (Esmo esmės ar esiniai, Transcendencijos dovanos, Tikrovės duotys) | štai šitas (šitoks, šitokie) jam, jai, jiems … (kas juntama akimis, ausimis, nosimi, burna, kūnu) | mums (jums) … (kas darosi, veikiama, kalbama, įsakoma, rašoma) | man … (kas mąstosi, galvojasi) |
|
5 |
ontologijos esmėvoka | tau esmas, esatis, esamybė, esinija, būsmas, būvis, tikroji būva, buvimas, būtis (gr. ον – on); dar – visata, Dievas, begalybė <…> | štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai, fenomenai (gr. φαινομένων – phainomenon) | mums, mūsų (jums, jūsų) veiksmai, kalbos (gr. logos) | man(o) mąstymas, supratimai ir paaiškinimai (gr. gnōsis) |
|
6 |
esmyno esmėvoka | tau esmynas | štai šitoks reiškinynas | mums, mūsų (jums, jūsų) reikšmynas | man(o) prasmynas |
|
7 |
Reikšmėvokos | ||||
|
8 |
reikšmė-prasmė | reikšmė | prasmė | ženklas, signifikantas, išraiška, forma | tikrovė, signifikatas, turinys, substancija |
|
9 |
vienareikšmiškai / vienaprasmiška-daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška | vienareikšmiškai / vienaprasmiška | daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška | ambivalentiškai / dviprasmiška | nereikšmiškai / beprasmiška |
|
10 |
vienis-daugis | vienis | daugis, suma | visuma | dalis |
|
11 |
visuma-dalis | visuma | dalis | kokybė | kiekybė |
|
12 |
begalybė-baigt(in)ybė | begalybė | baigtybė | neaprėpiamybė, beribiškumas | galas, riba |
|
13 |
amžinybė-laikas | amžinybė | laikas | pastovumas, sustojimas | kaita, judėjimas |
|
14 |
būtis-regimybė | būtis | regimybė, juntamybė | kalba | mąstymas |
|
15 |
esmė-egzistencija | esmė | egzistencija | substancija | akcidencija |
|
16 |
substancija-pradas | substancija (gr. ousia) | pradas (gr. arche) | augimas (gr. physis) | tikslas (gr. telos) |
|
17 |
tapatumas-objektyvumas | tapatu(mas) | objektyu(mas) | intersubjektyvu(mas) | subjektyvu(mas) |
|
18 |
abstraktu-konkretu | abstraktu(mas), abstrakcija | konkretu(mas), akcija | intelektualu(mas), žodžiai | iliustratyvu(mas), vaizdai |
|
19 |
siela-kūnas | siela (protas ir sąmonė) | kūnas | dvasia, kalba | materija |
|
20 |
protas-aistra | protas | aistra | mąstymas, apgalvojimas | Jausmas, noras, troškimas |
|
21 |
aktyvumas-pasyvumas | aktyvu(mas) | pasyvu(mas) | vidus, iš vidaus, keitimas | išorė, iš išorės, laukimas |
|
22 |
priežastis-pasekmė | priežastis | pasekmė | priemonė | tikslas |
|
23 |
tikslas-priemonė | tikslas | priemonė | pasekmė | priežastis |
|
24 |
laisvė-būtinybė | laisvė | būtinybė | pasirinkimas | paklusimas |
|
25 |
kultūra-gamta | kultūra | gamta | žmogaus kūriniai | visatos kūriniai |
|
26 |
vienakryptis-cikliškas | vienakryptis judėjimas | cikliškas judėjimas | istorinis, kultūrinis laikas | gamtinis ir mitologinis laikas |
|
27 |
civilizuotas-laukinis | civilizuotas | laukinis | kultūrinis, miestietiškas, centrinis, rafinuotas, apsišvietęs | gamtinis, kaimietiškas, periferinis, natūralus, tamsus |
|
28 |
aš-kitas | aš | kitas | panašu(ma)s | skirting(um)as |
|
29 |
tapatumas-skirtingumas | tapatu(ma)s | skirting(um)as | šitišk(um)as | kitonišk(um)as |
|
30 |
vienodumas-įvairumas | vienod(um)as | įvairu(ma)s | sutaptis, vienalytiškumas | skirtis, daugialytiškumas |
|
31 |
šitas-bet kuris | šitas | bet kuris | tikriniai vardai („štai šitie Sartai“) | bendriniai vardai („bet kuris ežeras“) |
|
32 |
sava-svetima | sava | svetima | artima, nuosava, įprasta, draugiška, vidus | tolima, skolinama, keista, priešiška, išorė |
|
33 |
namuose-svečiuose | namuose | svečiuose | pas save, savo vietoje | kitur |
|
34 |
sąmonė-pasąmonė | sąmonė | pasąmonė | savimonė, komunikacija | nesąmonė, be sąmonės |
|
35 |
dialogas-logas | dialogas | logas | polilogas | monologas |
|
36 |
sistemiška-chaotiška | sistemiška | chaotiška | tvarkinga | neorganizuota, nestruktūriška |
|
37 |
simetrija-disimetrija | simetrija | disimetrija | asimetrija | veidrodinė simetrija, enantiomorfizmas |
|
38 |
centras-periferija | centras, branduolys | periferija, pakraštys | vidus | išorė |
|
39 |
viršus-apačia | viršus, viršun, viršutinis | apačia, apačion, apatinis | aukštis, aukštyn, aukštas | žemuma, žemyn, žemas |
|
40 |
riba-užribis | riba | užribis | ribotumas | beribiškumas |
|
41 |
vientisas-nutrūkstantis | vientisas | nutrūkstantis | tolydus | diskretiškas |
|
42 |
diena-naktis | diena (veikla) | naktis (ramybė) | rytas (pasiruošimas) | vakaras (poilsis) |
|
43 |
choleriškumas-flegmatiškumas | choleriškumas (pyktis ir rūpestis) | flegmatiškumas (mieguistumas ir budrumas) | sangviniškumas (bejėgystė ir žvalumas) | melancholiškumas (liūdesys ir džiaugsmas) |
|
44 |
Rytai-Vakarai | Rytai | Vakarai | Pietūs | Šiaurė |
|
45 |
vasara-žiema | vasara | žiema | pavasaris | ruduo |
|
46 |
jaunas-senas | jaunas | senas | augantis | brandus |
|
47 |
vaikystė-jaunystė | vaikystė (iki 14-16 metų) | jaunystė (iki 28-30 metų) | branda (iki 56-60 metų) | senatvė (iki mirties) |
|
48 |
gimimas-lytinė branda | gimimas | lytinė branda | vedybos | mirimas |
|
49 |
pavasaris-vasara | pavasaris | vasara | ruduo | žiema |
|
50 |
rytas-diena | rytas | diena | vakaras | naktis |
|
51 |
jaunatis-priešpilnis | mėnulio jaunatis | priešpilnis | mėnulio pilnatis | delčia |
|
52 |
sintezė-analizė | sintezė, (į)vertinimas | analizė, kritika | išvados, apibendrinimas | tyrimas, nagrinėjimas |
|
53 |
vidus-išorė | vidus, vidun | išorė, išorėn | įėjimas, įeiti | Išėjimas, išeiti |
|
54 |
įeiti-išeiti | įeiti | išeiti | pasilikti: ateiti, pareiti, prieiti, užeiti, sueiti, apeiti | negrįžti: praeiti, nueiti, paeiti, pereiti |
|
55 |
įbėgti-išbėgti | įbėgti | išbėgti | atbėgti, parbėgti, pribėgti, užbėgti, subėgti, apibėgti | prabėgti, nubėgti, pabėgti, perbėgti |
|
56 |
įjungti-išjungti | įjungti | išjungti | sujungti, pajungti, perjungti, prijungti, apjungti | atjungti |
|
57 |
įimti-išimti | įimti | išimti | priimti, suimti, paimti, perimti, apimti | atimti, nuimti, užimti |
|
58 |
įkelti-iškelti | įkelti | iškelti | sukelti, prikelti, pakelti, perkelti | atkelti, nukelti, užkelti |
|
59 |
įleisti-išleisti | įleisti, įleista | išleisti, išleista | prileisti, suleisti, užleisti, perleisti, apleisti | nuleisti, paleisti, atleisti |
|
60 |
leisti-drausti | leidžiama | draudžiama | ne(be)draudžiama | ne(be)leidžiama |
|
61 |
atidaryti-uždaryti | atidaryti | uždaryti | pridaryti, perdaryti | padaryti, padarinėti |
|
62 |
|||||
|
63 |
darbas-poilsis | darbas | poilsis | užimtumas, užsiėmimas, nuovargis, vargas, triūsas | tinginiavimas |
|
64 |
šilta-šalta | šilta | šalta | karšta | vėsu |
|
65 |
šlapia-sausa | šlapia | sausa | drėgna | išdžiuvę |
|
66 |
malonu-skausminga | malonu | skausminga | švelnu | šiurkštu |
|
67 |
minkšta-kieta | minkšta | kieta | skysta | tiršta |
|
68 |
daug-mažai | daug | mažai | gana | trūksta |
|
69 |
linksma-liūdna | linksma(i) | liūdna(i) | džiugu, smagu | graudu, nuobodu |
|
70 |
optimistiškai-pesimistiškai | optimistiškai | pesimistiškai | viltingai, turint vilties | nusiminęs |
|
71 |
gražu-bjauru | gražu, gražiai | bjauru, bjauriai | žavu, skoninga, patrauklu, traukia, (ap)keri, gundo, vilioja | baisu, šlykštu, atstumia, (nu)purto, atbaido, koktu |
|
72 |
gera-bloga | gera, gerai | bloga, blogai | kilnu, dora, malonu | žema, niekinga, skaudu |
|
73 |
tiesa-melas | tiesa, tiesiai | melas, melagingai | tikra, atskleista, tikrovė, realu, korektiška | klasta, klastotė, iliuzija, paslėpta, paslaptis, apgaulė, klaida, prasimanymas, pasakiška |
|
74 |
balta-juoda | balta, baltai | juoda, juodai | apšviesta, šviesi šviesa, šviesi spalva, spindi | tamsu, tamsi šviesa, tamsi
spalva, šešėlis |
|
75 |
tyliai-garsiai | tyliai, tylu | garsiai, garsu, balsu | ramiai, ramu | triukšminga(i) |
|
76 |
greitai-lėtai | greitai | lėtai | skubiai, sparčiai, vikriai, staigiai, nedelsiant, ūmai, vienu ypu | uždelstai, pamažu, palengva, iš lėto, žingsnis po žingsnio, po truputį |
|
77 |
stipriai-silpnai | stipriai, stipru | silpnai, silpna | galingai, energingai, aktyviai, impulsyviai, jėgiškai | bejėgiškai, sunkiai, vos ne vos |
|
78 |
drąsiai-bailiai | drąsiai, drąsu | bailiai, bailu | atkakliai, narsiai, ryžtingai, valingai | išgąstingai, baimingai, baukščiai, nenoriai, be valios |
|
79 |
dosniai-šykščiai | dosniai, dosnu | šykščiai, šykštu | išlaidžiai, švaistūniškai | taupiai, skūpiai |
|
80 |
santūriai-godžiai | santūriai, santūru | godžiai, gosliai, gašlu | saikingai, nuosaikiai, susilaikant, susivaldant | kraštutiniška(i), linkstant į kraštutinumus |
|
81 |
išmintingai-kvailai | išmintinga(i) | kvaila(i) | protingai, išmaniai, žinant | be proto, be išmanymo, be žinojimo |
|
82 |
žinoti-tikėti | žinoti | tikėti | įrodyti, parodyti | spėti, numatyti |
|
83 |
sveikai-ligotai | sveika(i) | ligota(i) | gyvastinga(i) | mirtinga(i) |
|
84 |
laimė-kančia | laimė, laimingai | kančia, kenčiant | pasitenkinimas, pasitenkinant | stoka, netektis |
|
85 |
meilė-neapykanta | mylėti, meilė, simpatija | neapkęsti, neapykanta, nešvelnumas | pakęsti, pakanta, kantrybė, švelnumas, draugystė | priešinti(s), šalinti(s), priešiškumas, antipatija |
|
86 |
judintojas-medžiaga | judintojas | medžiaga | forma, akcidencija, aktas | tikslas, substancija, potencija |
|
87 |
formacija-deformacija | (in)formacija | deformacija | reformacija (reforma) | formalizacija, stagnacija |
|
88 |
organizmas-mechanizmas | organizmas | mechanizmas | biologija, biochemija, semiotika | mechanika, kibernetika, robotika, semiotika |
|
89 |
dinamika-statika | dinamika | statika (energija) | labilumas, funkcionalumas, aktualumas | stabilizavimas, organizuotumas, potencialumas |
|
90 |
moteris-mergina | moteris | mergina, mergelė | vyro žmona, žmonelė: šeimininkė, ištekėjusi, motina (gimdanti vaikus), auklėjanti vaikus, rimta, užimta, rūpestinga, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugusi, brandi, (ne)ištikima, (ne)meilužė, moteriškė, boba, ponia | tėvų dukra, dukrelė: padėjėja, slauni (galima nuotaka), (ne)skaisti, auklėjama tėvų ir giminių, linksma, besilinksminanti, be rūpesčių, kraunasi kraitį, paauglė, jauna, (ne)pasileidusi, suvedžiota, senmergė, panelė |
|
91 |
vyras-vaikinas | vyras | vaikinas, bernelis | turintis žmoną, vyrelis: šeimininkas, vedęs, tėvas (auginantis vaikus), auklėjantis vaikus, rimtas, užimtas, rūpestingas, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugęs, brandus, (ne)ištikimas, (ne)meilužis, vyriškis, senis, ponas | tėvų sūnus, sūnelis: padėjėjas, jaunikaitis, (ne)skaistus, auklėjamas tėvų ir giminių, linksmas, besilinksminantis, be rūpesčių, paveldėtojas, paauglys, jaunas, (ne)pasileidęs, suvedžiotas, sugundytas, senbernis, viengungis, ponaitis |
|
92 |
vyras-tėvas | vyras | tėvas | draugas | sūnus |
|
93 |
moteris-motina | moteris | motina | draugė | duktė |
|
94 |
vyras-moteris | vyras | moteris | moteriškas vyras | vyriška moteris |
|
95 |
vyriška-moteriška | vyriška | moteriška | vaikiškai berniška ir senatviškai diediška | vaikiškai mergiška ir senatviškai bobiška |
|
96 |
siuntėjas-vertės objektas | siuntėjas, adresantas, lėmėjas, manipuliatorius | vertės objektas (ieškomas, siekiamas, vertingas) | ieškotojas, (inter)subjektas (veikiantis su padėjėjais ir priešininkais), herojus, veikėjas | gavėjas, adresatas |
|
97 |
objekto vertė-realizacija | objekto vertė | realizuota | aktuali | virtuali |
|
98 |
kalbėjimas-semema | kalbėjimas | semema | kontekstas | leksema |
|
99 |
čia-ten | čia (topinė erdvė) | ten (paratopinė erdvė) | kitur (heterotopinė erdvė) | visur, bet kur (utopinė erdvė) |
|
100 |
signifikacija-ženklas | signifikacija, semiozė, prasmės įreikšminimas, signifikatas | objektyvus ženklas, signifikantas | intersubjektyvi reikšmė (artikuliuota prasmė, prasmės produkavimas) | subjektyvi prasmė |
|
101 |
|||||
|
102 |
kultūra-gamta | kultūriška patirtis, kūryba | gamtiška(i) jausti | dirbtinai elgtis | natūraliai mąstyti |
|
103 |
atmintis-užmiršimas | atmintys, atminti | užmiršimai, užmiršti | mokymaisi, išlikti | amnezijos, dingti |
|
104 |
gimti-mirti | gimti | mirti | rimti, rymoti | migti, miegoti |
|
105 |
pradžia-pabaiga | pradžios | pabaigos | pratęsimai | tęstinumai |
|
106 |
veidas-kūnas | veidas | kūnas | dievas | siela |
|
107 |
dievas-visata | dievas | visata, visa tai | kalba (gr. logos) | veidas |
|
108 |
dievas-kūrėjas | Dievas, Švč. Trejybė | Kūrėjas, Tėvas | Saugotojas, Šv. Dvasia | Naikintojas (žmonijos nuodėmių), Sūnus |
|
109 |
Sūnus-Jėzus | Sūnus | istorinis Jėzus | pasakojimai apie J.K. gyvenimą ir mokymą | vilties (apokaliptinis) Kristus |
|
110 |
Šv. Dvasia-Bažnyčia | Šv. Dvasia | Bažnyčia | Dievo Žodis (naujasis ir senasis testamentai, pamokslai) | tikėjimas išganymu, palaima, malone |
|
111 |
Tėvas-kūrinija | Tėvas | kūrinija, visatos kūriniai | visatos Kūrėjas | meilė visatai |
|
112 |
realybė-fikcija | realybė, daiktai, tavo (tau) patyrimai | fikcijos, iliuzijos, vaizdiniai, jo(s) vaizduotė, pojūčiai | kalbos, kalbėjimai, ką prisimename, ką atveriame | tekstai, kūriniai, kas man(o) paslėpta |
|
113 |
džiovinti augalai-rūkalai | džiovinti augalai (tabakas, kanapės ir kt.) | rūkalai (cigaretės, cigarai, pypkės ir kt.) | rūkymas, deginimas, smilkymas | nuodai, svaigalai, aromatai |
|
114 |
vaisių ekstraktai- alkoholiniai gėrimai | vaisių (vynuogių, obuolių, miežių ir kt.) ekstraktai | alkoholiniai gėrimai | (nusi)gėrimas | apsvaiginantys nuodai |
|
115 |
draugystė-lytiškumas | draugystė, brolystė ir seserystė | lytiškumas (moterystė ir vyrystė) | tėvystė ir motinystė | vaikystė (dukterystė ir sūnystė) |
|
116 |
muziejus-eksponatai | muziejus (atminties įstaiga) | eksponatai (daiktai) | istorija (mokslinės žinios, pasakojimai, interpretacijos) | pasakotojas apšviečia klausytojus (lankytojus, skaitytojus) |
|
117 |
biblioteka-knygos | biblioteka | knygos | tekstai (kultūra, kūryba) | skaitytojai (lankytojai) |
|
118 |
mokykla-mokomi dalykai | mokykla, ugdykla | mokomi dalykai | mokytojų pamokos | mokinių ugdymas(is) |
|
119 |
mokslas-gamtos ir kultūros sritys | mokslo įstaiga | gamtos ir kultūros sritys | dėsningumais remiamasi (matematinė ir loginė analizė, hipotezė, įrodymas) | eksperimentai, mokslininkų tyrimai: studijos, apžvalgos, monografijos ir kt. |
|
120 |
biologija-gyvybė | biologija | gyvybės (bio) | dėsnių (logija) | moksliniai tyrimai |
|
121 |
leksikografija-žodynai | leksikografija | žodynų kūrimo, rašymo | praktika | teorija |
|
122 |
leksikologija-leksika | leksikologija | leksiką (žodžių visumą) | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
123 |
etimologija-žodžiai | etimologija | žodžių kilmę ir giminystę | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
124 |
etnonimika-etnonimai | etnonimika | etnonimus, etninių grupių – tautų, genčių – pavadinimus | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
125 |
dialektologija-dialektai | dialektologija | dialektus – (pa)tarmes ir (pa)šnektas | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
126 |
akcentologija-kirčiai | akcentologija | kirtį, kirčiavimo sistemą | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
127 |
onomastika-vardai | onomastika | tikrinius vardus | tiriantis (tiriantys) | mokslas (mokslininkai) |
|
128 |
demokratizmas-demokratija | demokratizmas | demokratijos | įgyvendinimas | (pri)pažinimas |
|
129 |
individualizmas-kolektyvizmas | individo valios įgyvendinimas | kolektyvo valios įgyvendinimas | individo vertės (pri)pažinimas | kolektyvo vertės (pri)pažinimas |
|
130 |
kosmopolitizmas-tautiškumas | kosmopolitizmas (pvz., Ramūno Bytauto (1886-1915) pasaulėžiūra) | tautiškumas | demokratizmas | individualizmas |
|
131 |
tapyba-spalva | tapyba | spalvos | formos, kompozicija | linijos, potėpiai |
|
132 |
dailininkas-tapyba | dailininkas | tapyba | paveikslas | paišyba (eskizavimas) |
|
133 |
paveikslas-dažai ant plokštumos | paveikslas | dažai ant plokštumos: popieriaus, drobės ir kt. | tema, pavadinimas, siužetas | rėmai (dydis, forma) |
|
134 |
kinas-vaizdai ir garsai | kinas, kinematografija | vaizdai ir garsai | turinys (apie ką) | filmavimas |
|
135 |
vadovavimas-charizma | vadovavimas | charizma, patrauklumas | tradicijos | racionalumas, legalumas |
|
136 |
organizacija-mėgavimasis | organizacija | mėgavimasis darant | sugebėjimas daryti | paklausi produkcija |
|
137 |
akcija-užsakovai | akcija (pvz., Esmyno akcija) | užsakovai (pvz., žmonija) | vykdytojai (pvz., dalyviai) | organizatoriai |
|
138 |
diskursas-dalykas | diskursas | dalykas | išplėstas išreiškimas | mintis |
|
139 |
kas-kur | kas | kur | kaip | kada |
|
140 |
lingvistika-semiotika | lingvistika, kalbotyra | semiotika, struktūrinė kalbotyra | istorinė lyginamoji kalbotyra | generatyvinė (N. Chomskio gramatika, Jonas Kazlauskas) |
|
141 |
semiotika-semantika | semiotika | semantika | sintaktika | pragmatika |
|
142 |
ženklas-objektas | ženklas | objektas | reprezentantas, reprezentamenas (Peirce) | interpretantas, interpretantė |
|
143 |
signifikavimas-denotacija | signifikavimas | denotacija, nurodo tikrovę | ženklai (išraiškos ir turiniai) | kultūra (konotacijos ir mitai) |
|
144 |
įvardijimas-referentas | įvardijimas, onomasiologija | referentas, objektas | simbolis, vardas, forma | reikšmė, prasmė |
|
145 |
ženklas-signalas | ženklas | signalas, raginimas reaguoti | simbolis (aprašo, vaizduoja) | simptomas (požymis) |
|
146 |
humanistika-istorija | humanistika | istorija | metodologija | teorija |
|
147 |
klasika-modernas | klasiška (kanoniška) | modernu (originalu) | postmodernu (eklektiška) | neklasiška (visi nekanoniniai ir individualūs stiliai) |
|
148 |
lokalinis-globalinis | lokalinis | globalinis | regioninis | nacionalinis |
|
149 |
identitetas-ugdymas | identitetas | lokalinis, nacionalinis, regioninis, globalinis, ugdymas | kultūrinis identitetas | pilietinis ugdymas |
|
150 |
tėvynė-gyvenimas | tėvynė | gyvenimas | turtas | darbas |
|
151 |
projektas-atitiktis | projektas | atitiktis programos, srities kriterijams | pagrįstumas | tikslingumas |
|
152 |
tyrimas-patyrimas | tyrimas | patyrimas (išgyvenimas) | patirtis (mūsų, jūsų) | ištyrimas |
|
153 |
tauta-gimtoji kalba | tauta, tautiškumas | gimtoji kalba | istorinė atmintis | tautos gamtos, dvasios, būdo, papročių žinojimas |
|
154 |
taikingumas-kūrybingumas | taikingumas | kūrybingumas | darbingumas | kovingumas |
|
155 |
ugnis-vanduo | Ugnis, ugnies pavidalai | Vanduo, vandenys, skysčiai | Oras, dujiniai pavidalai | Žemė, kieti daiktai |
|
156 |
lytėjimas-klausa | lytėjimas, jaučiama liečiant | klausa, girdimi garsai | uoslė (kvapai) ir skoniai | rega, kas matoma |
|
157 |
reliatyvumas-energija | reliatyvumas | energija | šviesos greitis kvadratu | masė |
|
158 |
saulė-žvaigždė | saulės veikimas | „nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurio šerdyje (branduolyje) vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, vandenilį paverčiančios heliu“ | energija: šviesa, šiluma, gravitacija | gyvybės šaltinis |
|
159 |
žemė-planeta | žemės veikimas | trečioji saulės sistemos planeta, jos materijos fizikiniai, biocheminiai, atmosferiniai procesai | formos – kieti, skysti, dujiniai ir degantys, gyvi ir negyvi pavidalai | namai gyvoms būtybėms |
|
160 |
tikrasis aš-kūniškasis aš | tikrasis aš | kūniškasis aš | privalantysis aš | idealusis aš |
|
161 |
kas-ką | kas (saulė) | ką, ko, kuo (šviesa, šiluma) | kaip (fotonais perteikiama) | kam (pasauliui) |
|
162 |
folkloras-šokis | folkloras, liaudies menas | šokiai, žaidimai | dainos, pasakos, pasakojimai | muzikavimai, grojimai, niūniavimai |
|
163 |
esmas-niekis | esmas, transcendencija, tikrovė | niekis, tuštuma, tyla | kalba, imanencija | pasaulis, nykstantis naikinimas |
|
164 |
tikrovė-galimybė | tikrovė, tikra | galimybė, galima | būtinybė, būtina | atsitiktinumai, atsitiktina |
|
165 |
paprasta-sudėtinga | paprasta | sudėtinga | akivaizdu | paslaptinga |
|
166 |
būdravimas-miegas | būdravimas | miegas | tikrovė | sapnas |
|
167 |
gyvenimas-mirtis | gyvenimas | mirtis | dangus (amžinoji palaima, išganymas, nušvitimas) | pragaras (amžinoji kančia, mirtina nuodėmė, nežinojimas) |
|
168 |
gyvenimas-mirtis | gyvenimas | mirtis | gimtis, (at)gimimas | mirimas, rim-ti prieš mir-tį |
|
169 |
ramumas-blaškymasis | ramumas | blaškymasis | susikaupimas | sumišimas |
|
170 |
šviesa-tamsa | šviesa | tamsa | apšviestieji daiktai | šešėliai |
|
171 |
tyliai-garsiai | tyliai | garsiai | ramiai | triukšmingai |
|
172 |
procesas-rezultatas | procesas | rezultatas | etapas | tikslas, uždaviniai |
|
173 |
Ajurveda | ||||
|
174 |
tridoša-kapha (Ajurvedos došos) | tridoša | kapha | pitta | vata |
|
175 |
|||||
|
176 |
gulkis-kelkis | gulkis | kelkis | nesikelsi | nesigulsi |
|
177 |
pasiklosi-išsimiegosi | pasiklosi | išsimiegosi | neišsimiegosi | nepasiklosi |
|
178 |
kasi-įgriūsi | kasi | įgriūsi | neįgriūsi | nekasi |
|
179 |
spjausi-gersi | spjausi | gersi | negersi | nespjausi |
|
180 |
šauksi-atsilieps | šauksi | atsilieps | neatsilieps | nešauksi |
|
181 |
dešinė-kairė | dešinė | kairė | veidrodinė dešinė | veidrodinė kairė |
|
182 |
|||||
|
183 |
|||||
|
184 |
intelektas-informacija
(Jurijus Lotmanas) |
intelekto veikla | informacijos perdavimas (semiotinė teksto sąranga) | atmintis (istorijos semiotika) | naujų tekstų kūrimas (semiosfera – kultūros reiškimasis) |
|
185 |
poezija-mitas | poezija | mitas | sinonimija | homonimija |
|
186 |
meninė proza-poezija | meninė proza | poezija | nemeninė proza | meninė neproza |
|
187 |
mokslas-mitas | mokslas (deskripcija) | mitas, mitologija | bendriniai vardai | tikriniai vardai |
|
188 |
loginis mąstymas-mitologinis mąstymas | loginis mąstymas (mokslas) | mitologinis mąstymas (mitas, sutapatinimas) | savarankiški žodžiai už laiko ir erdvės (poezija, žodžių transformacijos, sinonimija) | objekto arba subjekto transformacija erdvėje ir laike (homonimija) |
|
189 |
fizika-psichika | fizika | psichika | materija | dvasia |
|
190 |
imanencija-transcendencija | imanencija | transcendencija | fizika | metafizika |
|
191 |
sistemiška-chaotiška | sistemiška | chaotiška | tvarkinga | nesistemiška |
|
192 |
centras-periferija | centras, branduolys | periferija | vidus, norma, tvarka | išorė, užribis, atsitiktinumas |
|
193 |
grafema-fonema | grafema | fonema | rašytinis pranešimas | sakytinis pranešimas |
|
194 |
rašytinis-sakytinis | rašytinė kalba | sakytinė kalba | skaitoma kalba, tekstai | mąstoma kalba, pasakymai |
|
195 |
kalba-kalbėjimas | kalba, kodas | kalbėjimas, šnekėjimas | pokalbis, komunikacija, dialogas, rašymas, raštija | mąstymas, mintys apie tikrovę |
|
196 |
kalba-tekstas | kalba, kodas | tekstas (diskursas, kalbėjimas, pranešimas, pasakojimas) | kontekstas (kultūra, semiosfera, kolektyvinis intelektas) | subtekstai (individualūs intelektai, auditorija, autorius) |
|
197 |
tekstas-sakymas | tekstas | sakymas (folkloras) | raštija | vaidinimas (teatras) |
|
198 |
|||||
|
199 |
realybė-vaizduotė | realybė, tikrovė | vaizduotė, pojūčių vaizdiniai, fikcijos, iliuzijos | kalbos, kodai, intersubjektyvūs žinojimai | tekstai (kalbėjimai, diskursai, (pa)sakymai, pranešimai, pasakojimai) |
|
200 |
retoriškumas-antiretoriškumas | retoriškumas | antiretoriškumas | perkeltinės reikšmės, prasmės, metaforos | tiesioginės reikšmės, prasmės, metonimijos |
|
201 |
metafora-metonimija | metafora | metonimija | panašumas | gretinimas |
|
202 |
tekstas-auditorija | tekstas, pranešimas | auditorija (skaitytojai, klausytojai) | šifras, kodas, metatekstas | dešifravimas, atkodavimas, deformacija |
|
203 |
integruotis-dezintegruotis | integruotis | dezintegruotis | jungtis, vienytis | skirtis, skaidytis |
|
204 |
ciklinis laikas-linijinis laikas | ciklinis laikas | linijinis laikas | principas, dėsningumai, norminiai (sakraliniai, moksliniai) tekstai, mitai | įvykis, naujiena, anomalijos, istoriniai tekstai, siužetai |
|
205 |
vertinimas-„viršus“ | vertinimas | „viršus“, „aukšta“ | „apačia“, „žema“ | „neutralu“ (tarpinė sfera) |
|
206 |
„aukštoji“-„masinė“ | „aukštoji“ | „masinė“ | „elitinė“, „organizuota“ | „liaudinė“, „laisva“ |
|
207 |
konkretu-metaforiška | konkreti funkcija | metaforinė funkcija | „lėlė kaip žaislas“ | „lėlė kaip modelis“ |
|
208 |
suaugusiųjų auditorija-vaikų auditorija | suaugusiųjų auditorija | vaikų, folklorinė, archainė auditorija | stebėtojai, klausytojai, pasyvus adresatas | žaidėjai, aktyvus adresatas |
|
209 |
statula-lėlė | statula | lėlė | rimtas žiūrėjimas į žmogaus kūrybą | žaidžianti vaizduotė liečiant, sukiojant |
|
210 |
gyvas-miręs | gyvas | miręs | atgimstantis organizmas | sustingstantis mechanizmas, mašina, automatas |
|
211 |
kultūra-technika | kultūra | technika | istorinis organizmas | naujausi mechanizmai |
|
212 |
raštas-daugiabalsiškumas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) | raštas (šneka ir raštas) | daugiabalsiškumas (metafora ir simbolis) | diskursas (įvykis ir reikšmė) | interpretacija (aiškinimas ir supratimas) |
|
213 |
langue-parole, kalba-kalbėjimas (Ferdinand de Saussure), kodas-pranešimas (Paul Ricoeur) | langue, kalba, kodas | parole, kalbėjimas, pranešimas, diskursas – teiginio turinys „tai, kas pasakyta“, identifikacijos ir predikacijos sintezė, „diskursas grindžia pačią kalbos būtį“ | kolektyviška, sinchroniška, anonimiška, pasąmoninga, privalu, sisteminga, sistema, struktūra, sistemiškumas, sinchroninis tyrimas | individualu, diachroniška, intencionalu, sąmoninga, pasirenkama, atsitiktina, įvykis, intencija, arbitrarumas, diachroniniai tyrinėjimai |
|
214 |
semantika-semiotika (Paul Ricoeur) | semantika | semiotika | sakinys | ženklas |
|
215 |
prasmė-forma (Emile Benveniste, Paul Ricoeur) | prasmė | forma | jungimas, sakiniai, semantika, supratimas, veiksmažodis | skaidymas, ženklai, semiotika, aiškinimas, daiktavardis |
|
216 |
kalbėjimo aktai: lokucijos aktas-perlokucijos aktas (Paul Ricoeur) | lokucijos aktas (kažkas pasakoma) | perlokucijos aktas (sakymu paveikiama) | ilokucijos aktas (sakant kažkas daroma) | interlokucijos, arba alokucijos, aktas (komunikacija, dialogas) |
|
217 |
komunikacija-pranešimas (Romanas Jakobsonas) | komunikacija | pranešimas, kodas | kalbėtojas, kontaktas | klausytojas, kontekstas |
|
218 |
„subjektyvioji“ reikšmė-sakinio autoreferencija | „subjektyvioji“ – sakytojo implikuojama – reikšmė | sakinio autoreferencija | Ilokucijos aktas | klausytojo atpažinimo intencija |
|
219 |
prasmė-nuoroda (Gottlobas Frege, Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) | prasmė | nuoroda | „kas“, „identifikacijos ir predikacijos funkcijos sakinio viduje“, „individuali tapatybė ir universali predikacija“, „veiksnys ir tarinys“ | „apie ką“, „kalbą susieja su pasauliu:“ |
|
220 |
raštas-šneka (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) | raštas | šneka | „išraiška“, „atitolimas“, „susvetimėjimas“, „išorybė“, „intencijos eksteriorizacija“, „fiksavimas ir užrašymas“, „manifestacija“, „užrašas“, „skaitymas“, Aus-sage – „iš-tara“, „žodinė teksto reikšmė“, „verbalinė reikšmė“ | „virtualu“, „įsisavinimas“, „vidujybė“, „intencija“, „diskursas kaip reikšmė ir įvykis“, sagen – „sakymas“, „sąmoninga autoriaus intencija“, „autorinė reikšmė“ |
|
221 |
denotacija-konotacija | denotacija, kognityvinė kalba | konotacija, emocinė kalba | eksplikuojama reikšmė | implikuojama reikšmė |
|
222 |
simbolis-metafora (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) | kosmosas, bios, gyvybė: procesus, o paliudyti jų be sapno ar simbolinio teksto daugiau niekas negali“, „metafora gimsta jau išgrynintoje logos erdvėje, tuo tarpu simbolis delsia bios ir logos takoskyroje. Jis liudija pirmapradį Diskurso įsišaknijimą Gyvenime. Jis gimsta ten, kus galia sutampa su forma“, „žengiame per patirties, kuri nesileidžia aprėpiama logos ar skelbimo ir jo perteikimo ar interpretavimo kategorijomis, slenkstį“, „Šventenybė lygiai tai pat gali pasireikšti akmenimis ar medžiais, kurie tampa veiksmingumo nešėjai“, „yra gyvybė, kuri visa yra šventumas – jis persmelkia viską“, „Šventojoje visatoje gebėjimas kalbėti grindžiamas kosmoso gebėjimu reikšti. Todėl reikšmės logika išplaukia iš pačios šventosios visatos struktūros. Jos dėsnis – atitikmenų dėsnis“, „Šventenybės visatoje diskursą saisto atitikmenų logika“, „simbolika veikia tik interpretuojant jos struktūrą“, „Gamtos šventumas atsiskleidžia išsakydamas save simboliais. Atskleidimas grindžia sakymą, o ne atvirkščiai“, „tai, kas simboliuose prašosi būti įkūnytas kalba, bet niekada visiškai nepersikūnija į kalbą, visuomet yra kažkas, įtvinkęs galia, veiksmingumu, jėga“ | logos, metaforos: „metaforos kaip įtampos teorijoje, kurią mes priešpriešiname substitucijos teorijai, iškyla nauja signifikacija, aprėpiantį visą sakinį“, „akimirksnio kūryba, nusistovėjusioje kalboje dar neįteisinta semantinė inovacija, egzistuojanti tik todėl, kad priskyrė neįprastą ar netikėtą predikatą“, „gyvų metaforų žodynuose nėra“, „tikrosios metaforos yra neišverčiamos“, „įtampos metaforos neišverčiamos, nes jos sukuria savo prasmę“, „metafora nėra diskurso puošmena“, „ji turi ne tik emocinę vertę, nes perteikia naują informaciją“, „metafora mums pasako ką nors nauja apie tikrovę“,
|
simboliai: „vyraujantys įvaizdžiai“, „pastovūs vaizdiniai, kuriuose save atpažįsta ištisa kultūra“,
„didieji archetipiniai įvaizdžiai, kuriems, nepaisant kultūrinių skirtumų, lenkiasi visa žmonija“, „konkretūs esiniai“, „simbolizuoja ribos peržengimą ir nurodo kažką visiškai kita, esantį už jų ir jais pasireiškiantį“, „sujungia dvi diskurso plotmes, net, sakytume, du pasaulius, iš kurių vienas yra kalbinės, o antrasis nekalbinės prigimties“, „psichoanalizėje simboliai siejami su užslėptais psichiniais konfliktais; literatūros kritikas savo ruožtu kalba apie kažką panašaus į pasaulėvaizdį arba siekį visą kalbą paversti literatūra; o religijos istorikui simbolis – terpė, kurioje reiškiasi Šventenybė“, „simbolinės signifikacijos perteklių galima laikyti tiesioginės signifikacijos opozicija“, „reikšmės perteklius yra tai, kas lieka po pažodinės interpretacijos“, „pirminė signifikacija yra vienintelis kelias į reikšmės perteklių“, „asimiliuodamas dalykus, jis sykiu asimiliuoja ir mus su tuo, ką jis tuo asimiliavimu išreiškia <…> išblunka visos ribos – tiek tarp daiktų, tiek tarp daiktų ir mūsų pačių“, „simbolio neįmanoma galutinai išanalizuoti sąvokine kalba“, „simbolis platesnis už bet kurį savo sąvokinį atitikmenį“, „nė viena konkreti kategorizacija nepajėgia aprėpti visų semantinių simbolio galimybių. Tačiau tik sąvoka gali paliudyti šį reikšmės perteklių“, „simbolyje esama ir to, kas neturi atitikmens metaforoje, taigi visai nepasiduoda lingvistinei, semantinei ar loginei transkripcijai“, „simbolinė veikla psichoanalizės požiūriu yra paribio reiškinys, susijęs su geismą ir kultūrą skiriančia riba – riba tarp instinktų ir jų apraiškų ar emocinės išraiškos“, „gelminiai konfliktai nesileidžia redukuojami į kalbinius |
„laisvas diskursas“, „metaforinis pasakymas“, „miniatiūrinis eilėraštis“, „tiesioginės ir vaizdingosios reikšmės santykis“, „tai, kas pasakyta, ir tai kas numanoma“, „pozityvus ir produktyvus daugiaprasmiškumas“, „semantinis daugiaprasmiškumas“, „sutrauktas palyginimas“, „retorinė figūra“, „stiliaus figūra“, „diskurso figūra“, „įtampa tarp dviejų priešingų pasakymo interpretacijų“, „dviejų interpretacijų konfliktas“, „absurdiškumo strategija“, „semantinis akibrokštas“, „prieštara“, „absurdas“, „parodyti giminystę ten, kur kasdienė žiūra neįžvelgtų jokių sąsajų“, „sąmoninga klaida, kai sujungiami du tarpusavyje nederantys dalykai“, „pastebėti panašumus“, „bandymas įspėti mįslę“ |
|
223 |
|||||
|
224 |
įsisavinimas-atitolimas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) | įsisavinimas: „dinamiškai suvokiama teksto reikšmė“, „referentinė teksto galia“, „galia atverti pasaulį“, „atveriamoji teksto galia“, „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“, „teksto valia“, „prasmės „strėlės“ nužymėtas kelias“, „naujas sugebėjimas pažinti save“, „savivokos savastis“, ne „pasisavinimas“ ir „užvaldymas“, ne ego „pretenzija į pranašumą“, „tekstas, turintis universalią pasaulio atvėrimo galią, suteikia savastį ego“ | atitolimas: „pasaulis, konstituojantis teksto referenciją“, „atemporalizacijos procesas“, „teksto horizonto išplėtimas“, „ostensinė (parodomoji) referencija“ | neatsiribojimas, atvėrimas, artuma, sava: „paversti savu“, „prilyginti“, „paversti bendralaikiu“, „asimiliuoti“, „padaryti panašiu“, „reikšmės aktualizavimas“, „teksto aiškinimas ir supratimas“, „interpretacija tampa įvykiu“, „mes atveriame galimą daiktų matymo būdą“, „autoriaus diskurse glūdinčią atvėrimo galią išskleisti už riboto jo paties egzistencinės situacijos horizonto“, skaitytojo ir rašytojo pasaulių „horizontų susiliejimas“, „teksto referencija yra tam tikro pasaulio projektas“, „buvimo pasaulyje moduso pasiūlymas, kurį tekstas išskleidžia priešais save neostensinės referencijos priemonėmis“, „naujų buvimo modusų (gyvenimo formų) atvėrimas“, „pats tekstas pasiūlo skaitytojui naują buvimo būdą ir išplečia jo savęs projektavimo sugebėjimus“ | susvetimėjimas, nuotolis, svetima |
|
225 |
logizmas-istorizmas | logizmas | istorizmas | „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“ | skaitymo, supratimo istoriškumas |
|
226 |
|
1 |
Tavo buvimo esmėvoka | Tu esi, būni, tavo būsenos, tau yra, esti | štai šitaip jam, jai, jiems reiškiasi, juntama | mes veikiame (jūs veikiate), mes kalbame (jūs kalbate) | aš (ne)suprantu |
|---|---|---|---|---|---|
|
2 |
Gnoseologijos, epistemologijos esmėvoka | Tau esinio (ta)patybės pažinimas, žinojimas, vertinimas
(KĄ KAIP KAS pažįsti, žinai, vertini) |
štai šit(ok)ie jam, jai, jiems objektai, objektyvu (KĄ pažįsta, žino, vertina) | mums, mūsų (jums, jūsų) intersubjektyvu(mai) (KAIP pažįstame, žinome, vertiname – pažinimo rūšys, būdai, požiūriai, pateikiamos žinios) | man(o) subjektyvu(mai) (kaip KAS – kaip mirtingasis, baigtinis asmuo, ribotas individas – (ne)pažįstu, (ne)žinau, (ne)vertinu) |
|
3 |
Vertinimo esmėvoka | Tau vertinimas
(subjektas (-ai) vertina objektą (-us) pagal kriterijus) |
štai šitas jam, jai, jiems vertinamasis (objektas) | mums, mūsų (jums, jūsų) kriterijai (intersubjektyvus žinojimas) | aš kaip vertinantysis (subjektas) |
|
4 |
Skepticizmo gnoseologijos esmėvoka | Tau, tavo skeptiškumas (pvz., žmogaus odos pažinimas)
Skeptikų credo galėtų būti šis Timono pasakymas: „kad medus yra saldus, aš atsisakau tvirtinti, bet kad jis atrodo saldus, aš visiškai neprieštarauju“. |
šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai
(pvz., odos spalva) |
mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvumas (pvz., odos spalva yra santykinė, priklausoma nuo oro, saulės spindulių, apšvietimo, maisto, amžiaus, sveikatos ir kitų sąlygų) | man(o) subjektyvumas – „man atrodo…“
(pvz., pamėlusi ar paraudonavusi ar parudavusi) |
|
5 |
Komunikacijos esmėvoka | Tau žinojimas | štai šitas (šitoks) jam, jai, jo, jos, jų (pa)sakymas, raštas | mums, mūsų (jums, jūsų) įtikinėjimas | man(o) interpretavimas, aiškinimas(is) |
|
6 |
Komunikacinės bendruomenės esmėvoka
(pagal Aleksandrą Dobryniną) |
Tavo komunikacinė bendruomenė, bendrija, visuomenė | štai šitie „žmonės iš gatvės“ (juk kiekvienas daug ko neišmano) | mums (jums) „gerai informuoti piliečiai“ (turintys pilietinį, socialinį interesą)
A. Schutzas teigė, kad šiuolaikinės demokratijos perspektyva ir ateitis yra šių gerai informuotų piliečių, mąstančių ne stereotipais, ugdymas. “Jie nepasiduoda pigiai propagandai ar reklamai, viešųjų ryšių triukams. Tad svarbiausia valstybės ateičiai – šie žmonės ir jų ugdymas. Yra gana daug socialinių institucijų, atsakingų ne tik už biologinę, bet ir vertybinę reprodukciją. Šios reprodukcijos tikslu turėtų būti gerai informuotas pilietis, sugebantis laisvai rinkti informaciją, ją analizuoti ir vertinti”. (A. Dobryninas) |
man „ekspertai“ (lyderiai, profesionalai, savo srities žinovai) |
|
7 |
Bendravimo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų) | Tavo, tau bendravimas (jo formos: ekspresinis, pragmatinis, pažintinis) | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ekspresija – išreiškiamos būsenos, norai, ketinimai | mūsų, mums (jūsų, jums) pragmatizmas – siekiama palaikyti arba pakeisti elgseną | man(o) pažinimas – perduodamos žinios apie tikrovę |
|
8 |
Esmės esmėvoka | Tau esmė, esminga
(pvz., „kokia Veneros esmė?“) |
šitų reiškinių žaismė
(pvz., „štai kaip šioji planeta sukasi aplink saulę!“ arba „kokia žavinga deivė!“) |
mūsų, mums žodžių reikšmė (pvz., Venera – tai <…>, planeta – tai <…>, suktis – tai <…>, saulė – tai <…>, deivė – tai <…> ir t.t.) | man(o) minčių prasmė (subjektyvu, pvz., „antroji planeta nuo saulės; Aušrinė ar Vakarė; dvidešimt antrasis astronomijos arba ketvirtas Romėnų mitologijos egzaminų klausimai; ir t.t.) |
|
9 |
Substancijos esmėvoka | Tau pagrindas (gr. ousia) | štai šitoks pradas (gr. arche) | mūsų, mums (jūsų, jums) augimas (gr. physis) | man(o) tikslas (gr. telos) |
|
10 |
Erdvėlaikio esmėvoka | Tu visatos erdvėlaikis,
tavo laikas erdvėje, tau erdvė laiku |
štai šit(ok)ie jam, jai, jiems judėjimai trimatėje erdvėje (reiškinių, daiktų, procesų) | mums (jums) matai
(laiko, erdvės, atstumų, dydžių, tankio, masės, greičio, jėgų <…> matavimo, lyginimo sistemos) |
man trukmė laiku (pirma–paskui) |
|
11 |
Erdvės tūrio esmėvoka | Tau erdvė kaip tūris: tolyn–platyn–gilyn | štai šitoks ilgis (tolyn, tiesiai, pirmyn–atgal) | mums (jums) plotis (platyn, dešinėn–kairėn, plotas, platuma, plokštuma) | man aukštis (arba gylis: gilyn, aukštyn–žemyn) |
|
12 |
Visatos laik(rodži)o esmėvoka | Tau absoliutus („visatos kaip laikrodžio“) laikas | štai šitokios entropijos (procesų, reiškinių negrįžtamumo) laikas | mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvus (santykinai palyginamas bei pamatuojamas) laikas | man(o) iliuzinis (vienkartinis, baigtinis, (pa)sąmonės) laikas |
|
13 |
Laiko būtyje esmėvoka | Tau būti(s), tavo laiko (ir kita prasme – tave laiko) būtis | tai yra (štai šitaip – jis, ji, jie, jos – esti, būna, būva …) | mums (jums) buvo (mes buvome …, jūs buvote …) | man bus (aš būsiu …) |
|
14 |
Sąmonės laiko esmėvoka (pagal Šv. Augustiną) | Tau laikas | štai šit(oki)a jam, jai, jiems dabartis (situacijos stebėjimas: dėmesys čia ir dabar) | mums, mūsų (jums, jūsų) praeitis (jos prisiminimas: istorija, paveldas, tradicijos, įgūdžiai, <…>) | man(o) ateitis (ateities laukimas: lūkesčiai, planai, pasirinkimai, <…>) |
|
15 |
Prisiminimų esmėvoka (pagal neurolingvistinį programavimą) | Tau mąstymo digitalika – prisimenant akys nusileis žemyn ir kiek į kairę | šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems pojūčių kinestetika – prisimenant akys juda žemyn į dešinę | mums, mūsų (jums, jūsų) žodžių ir garsų akustika – prisimenant akys juda į kairę | man(o) vaizdų vizualika (prisimenant akys juda viršun į kairę) |
|
16 |
Žmogaus esmėvoka | Tu, tau žmogus | štai šitas (šitoks) jam, jai (jo, jos) kūnas | mums, mūsų (jums, jūsų) dvasia | man(o) siela |
|
17 |
Kūno (fiziologijos) esmėvoka | Tau kūnas | štai šitokia jam, jai materija: elementariosios dalelės, biocheminiai junginiai, biologinės ląstelės, raumenys, kaulai, plaukai, nagai, oda, <…> | mums (jums) genomas (DNR, genetinis kodas), energetiniai centrai (čakros), <…> | man patyrimas (gyvata, gyvybė, gyvenimas, išbandymai, <…>) |
|
18 |
Materijos esmėvoka | Tau materija | štai šit(oki)a jam, jai, jiems forma (kaip reiškiasi, atrodo?) | mums (jums) tikslas (kam skirta, naudinga, pritaikoma?) | man turinys (iš ko susideda?) |
|
19 |
Genomo esmėvoka | Tau genomas (genų visuma) | štai šit(oki)os jam, jai organinės ir neorganinės medžiagos | mums (jums) genetinių (paveldimumo) informacijų kodai (nukleotidų sekos) | man organizmas (jo požymiai ir savybės) |
|
20 |
Patyrimo esmėvoka | Tau patyrimas | štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai | mums (jums) kalba | man(o) penkios juslės |
|
21 |
Dvasios esmėvoka | Tau dvasia | (ši)t(ok)ie vaizdai | mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai | man(o) mintys |
|
22 |
Sielos (sąmonės galių) esmėvoka | Tau siela | jo(s) širdis nori; jausena (pojūčiai ir jausmai – „(ši)to nori(si)…“) | mūsų valia veikia; veiksena, elgsena (valios veiksmai – „mes galime…“) | man(o) protas mąsto; mąstysena (proto mintys – „aš manau…“) |
|
23 |
Aristotelio psichologijos esmėvoka | Tau siela | vegetacinė (augališka) siela – štai šitokie jo(s), jų mitybos (medžiagų apykaitos) procesai | protaujančioji (žmogiška) siela – mums dvasinė veikla | jaučianti (gyvūniška) siela – man(o) psichikos raiška |
|
24 |
Sielos metamorfozių esmėvoka (pagal Gintautą Mažeikį) | Tau branda (sielos, arba brendimo būsenų, metamorfozės) | jo(s) štai šitokie gyvybingi želmenys (vaikystė – mylimi norai, troškimai, svajonės) | mūsų (jūsų) herojiškas entuziazmas (jaunystė – kaunamasi dėl norų, tikslų) | man(o) išsipildžiusi siela (senatvė – pažįstami norai; ramybė, pilnatvė) |
|
25 |
Antropologijos esmėvoka | Tau žmogiškumas | štai šit(oki)a jam, jai, jiems prigimtis (genetika) | mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas (kultūra) | man(o) likimas (gyvenimas) |
|
26 |
Jausmingumo esmėvoka | Tavo, tau jausmingumas
(pvz., stebint spektaklį) |
šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems juslės (pvz., rega ir klausa) | mūsų, mums (jūsų, jums) jausmai (pvz., gražu! šiurpu! žavinga! malonu! nuobodu!) | man(o) pojūčiai
(pvz., formų, vaizdų, garsų, balsų pojūčiai) |
|
27 |
Bihevioristinė esmėvoka | Tavo, tau elgsenos
(pvz., I. Pavlovo eksperimentas su šunimi) |
(ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems stimulai
(pvz., šviesos įjungimas) |
mūsų, mums (jūsų, jums) instinktų ir stereotipų asociacijos
(pvz., alkis ir įjungta šviesa! ) |
man(o) reakcijos
(pvz., seilių išsiskyrimas) |
|
28 |
|||||
|
29 |
Eroso esmėvoka (pagal Platoną) | Tau erosas – platoniškoji meilė – Dievo idėja | štai (ši)toks jo(s), jų, jam, jai, jiems grožis – Grožio idėja | mūsų, mums (jūsų, jums) gėris – Gėrio idėja | man(o) tiesa – Tiesos ar Teisingumo idėja |
|
30 |
Veiklos esmėvoka (pagal Aristotelį) | Tau veikla, tavo bet koks veiksmas | jo(s), jų, jam, jai, jiems, joms (ši)tokia poetika (kūryba) | mūsų, mums (jūsų, jums) praktika (elgesys) | man(o) teorija (pažinimas) |
|
31 |
Dvasinės veiklos esmėvoka (pagal Hėgelį) | Tau erosas (kai nutinka tai, kas būna ir gražu, ir gera, ir teisinga) | jo(s), jų šitoks menas – meninė (graži, estetiška), kūrybinė galia | mūsų, mums (jūsų, jums) religija – religinė (gera, etiška, filantropiška), praktinė veikla | man(o) filosofija – filosofinė (teisinga, logiška), teorinė – dieviška – žiūra |
|
32 |
Menotyros esmėvokos | ||||
|
33 |
Aristotelio poetikos esmėvoka | Tau poetika (pvz., tragedija) | štai koks jo(s), jų, jam, jai mimesis – mėgdžiojimas | mums (jums) vienovė (veiksmo, vietos ir laiko) | man(o) katharsis – sąmonės nuskaistinimas (pvz., „kaip tikroviškai šiurpu, bet tai ne tikrovė, tai tik menas!“) |
|
34 |
Genijaus esmėvoka (pagal Nyčę) | Tu, tau genijus, „antžmogis“, „vaiko dvasia“ | štai šitaip jo(s), jų, jam, jai, jiems kūnas (kūnai) šoka | mūsų, mums (jūsų, jums) dvasia žaidžia | man(o) siela juokiasi |
|
35 |
Meno esmėvoka | Tau dvasinis įkvėpimas pavaizduoti, polėkis, nuostaba, estetinė pagava, esthésis, il guizzo (blyksnis, tvykstelėjimas), lūžis, grožio įsibrovimas kasdienybėn | šitokia (jo(s), jų, to) natūra (natūralūs gamtos reiškiniai, utilitarinės paskirties daiktai ir meno kūriniai) | mums (jūsų, jums) stilius (normatyviniai kanonai, meno koncepcijos, idėjos, rūšys, technologijos, kryptys, pakraipos, srovės ir kt.) | man(o) kūryba (savikūra, saviraiška, savitaiga, atlikimas, kūrybos procesas ir rezultatas, žiūrovo, klausytojo ar skaitytojo suvokimas ir kt.) |
|
36 |
Dailės kritikos krypčių esmėvoka (pagal Alfonsą Andriuškevičių) | Tavo, Tau vidinė (semiotinė) kritika (kūrinio analizė, mėginimas suprasti, kaip reikšmę kuria paties kūrinio vidiniai elementai – spalviniai santykiai, figūros, formos ir kitos charakteristikos; padeda įžvelgti reikšmingus kūrinio struktūros elementus, skirtingus reikšmės kūrimo lygmenis) | štai šitokia intencionalistinė kritika (tiria, kokias reikšmes į kūrinį norėjo sudėti pats autorius) | mūsų, mums kontekstinė kritika (tiria kontekstus, kuriuose kūrinys atsirado ar veikia, kokios išorinės aplinkybės lėmė ar lemia, jog kūrinys yra toks, o ne kitoks) | man(o) impresionistinė kritika (žiūrovo ar kritiko įspūdžiai, reakcijos, išgyvenimai ir pamąstymai, kylantys iš santykio su kūriniu) |
|
37 |
Europos meno (stilių ir krypčių kaip principų) esmėvoka | Tau) (post)modern(izm)as (eklektika, avangard(izm)as, dekonsrtuktyvizmas) | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems (neo)realizmas (natūralizmas, parnasiečiai, pozityvizmas) | mūsų, mums (neo)klasicizmas (klasika, akademizmas, visi istoriniai stiliai, kryptys ar pakraipos: romanika, gotika, renesansas, barokas, rokoko ir kt., klasika tapę šedevrai) | man(o) (neo)romantizmas (genijai, heroizmas, baironizmas) |
|
38 |
Tapybos esmėvoka | Tau tapyba, tapyti potepiais | štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems spalvos | mūsų, mums (jūsų, jums) formos | man(o) taškai ir linijos |
|
39 |
Spalvos požymių esmėvoka | Tau spalvos pagrindiniai požymiai | štai šitoks jos (spalvos) tonas – oranžinė, geltona, violetinė, žalia ir kitos spalvos (tonui pasikeitus, pasikeičia spalva) | mums (jums) sodrumas – ryškumas, grynumas (sodrumas mažėja, kai spalva pilkėja, blunka) | man šviesis – šviesumas (pabaltinimas, pašviesinimas) ar tamsumas (pajuodinimas, patamsinimas) |
|
40 |
Pagrindinių (grynųjų) spalvų esmėvoka | Tau balta, baltas pagrindas tapyti | štai šita raudona
|
mums mėlyna | man geltona |
|
41 |
Solfedžio esmėvoka | Tau solfedžio (it. solfeggio – muzikinės klausos lavinimo būdai) | štai šitokios jo(s), jų muzikinės klausos | mūsų, mums (jūsų, jums) būdai: muzikinių pratimų dainavimas, skaitymas natų pavadinimais, muz. diktantai, užrašomi natomis arba pasakomi iš klausos | man(o) lavinimas |
|
42 |
Kinematografijos esmėvoka | Tau – kaip kūrėjui ir žiūrovui – kinas, filmas | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vaizdai ir garsai | mūsų, mums (jūsų, jums) turinys, siužetas, veiksmas | man(o) filmavimas – kūrybinės komandos darbas ir filmo žiūrėjimas |
|
43 |
Religijotyros esmėvokos | ||||
|
44 |
Religijos esmėvoka | Tau dvasinė būsena jungiantis su šventybe | šita organizacija (religinė bendruomenė) | mūsų, mums (jūsų, jums) kultas (liturgija, apeigos) | man(o) doktrina (mokymo supratimas) |
|
45 |
Bažnyčios esmėvoka | Tau religinė bendruomenė | jų šita šventovė ar šventykla (kur susirenka religinė bendruomenė) | mūsų, mums (jūsų, jums) šventraštis (religinės bendruomenės (kon)tekstas, idėjų, dogmų ir pasakojimų sąvadas) | man(o) šventybė ar Dievas (kurį išpažįsta religinė bendruomenė) |
|
46 |
Indijos religijų (hinduizmo, budizmo, džainizmo, sikhizmo) filosofijos esmėvoka | Tau mokša, mukti, duhkhanta (aukščiausias religinis ir etinis tikslas – išsivadavimas iš juslumo pančių ir iliuzijų, išsilaisvinimas iš tolesnių persikūnijimų) | štai šitokia visų samsara ir maja (gyvenimo kaitos – persikūnijimų – ratas, nuolat vykstantis atsiradimas ir išnykimas, „paviršiaus bangavimas“ ir nepastovi tikrovė) | mūsų, mums dharma ir rita (amžina moralinė kosminė būties tvarka, darnos dėsniai, visada visur visiems privalomi ir tvarkos palaikymas, ritualinės taisyklės) | man(o) karma (priežastinga, pelnyta lemtis, atpildas už darbus, individo veiksmų visuma, nulemianti jo artimiausią persikūnijimą – samsarą) |
|
47 |
Išsilaisvinimo (mokša, mukti) būdų esmėvoka | Tau joga-marga (jogos, susijungimo su dievu kelias) | štai kiekvienam bhakti-marga (meilės, prieraišumo, atsidavimo dievui kelias) | mums (jums) karma-marga (veiklos kelias – geri darbai, ritualai ir tarnystė dievui) | man(o) džnana-marga (žinių, pažinimo kelias) |
|
48 |
Hinduizmo svarbiausių religijų esmėvoka | Hinduizmo kryptys | Šaktizmas – Šakti kultas (dievinamas moteriškumas, aktyvumas, gyvybingumas; įasmeninta deivė – Devė: Parvatė – Šivos žmona, Lakšmė – Vaišnaus, Sarasvatė – Brahmos; dar Haimavatė (Himalajai), Amba (Motina), Durga (Neprieinamoji), Kali (Juodoji), Čamunda (demoniškoji), Lolita (erotiškoji), Lakšmė Šri (laimė), Padma, Kamala (lotosas), Aditė – Dievų Motina (Devamatri), visų šių hipostazių prototipas – Deivė Motina) | Vaišnavizmas – Višnaus kultas
(šrivaišnavų sekta – pietiečių tengalai bei šiauriečių vadagalai, krišnaizmas, ramaizmas; 10 Višnaus avatarų – įsikūnijimų: žuvis, vėžlys, šernas, žmogus liūtas, nykštukas, Rama su kirviu, Rama, Krišna, Buda, Kalkinas – būsimas įsikūnijimas) |
Šaivizmas – Šivos kultas (sektos: Kašmyro trika, Tamilnadu šaiva sidhanta, Karnatakos lingajatai, arba virašaivai; kiti Šivos vardai ir hipostazės: Rudra (Vedose), Jogišvara (jogos valdovas), Pašupati (sielų viešpats), Hara (Naikintojas), Nataradža(Šokio viešpats), Dakšinamurti (guru ir jogos, menų ir mistikos dalykų mokytojas), Ardhanarišvara (esybė, simboliškai savyje jungianti vyriškąjį ir moteriškąjį aukščiausiosios būties aspektus), Mahadeva (Didysis Dievas), Mahešvara (Didysis viešpats)) |
|
49 |
Dieviškosios būsenos (sat-čit-ananda) esmėvoka | Tau sat-čit-ananda
(tat tvam asi – „tai tu esi“, samadhi – dieviškoji rimtis „Aš Esu“, Atman-Brahman – „visi dievai Viename“) |
štai šitoks sat – buvimas, tikrovė | mums čit – (pa)sąmonė, (ne)žinojimas | man(o) ananda – savimonė, palaima |
|
50 |
Hinduizmo (brahmanizmo, pagal puranas) teologijos esmėvoka | Tau Trimurtis (dievų hipostazių triada, trejybė – kaip ontologinė ir funkcinė vienovė) | mums Brahma – kūrėjas, visatos įkūnytojas, iš promaterijos (prakriti) sukuria (srišti) pojūčiais suvokiamą pasaulį, Pradžiapatis | mums Višnus – saugotojas, palaiko (sthiti), prižiūri visatos tvarką, žmonių likimų viešpats | man Šiva – griovėjas, (su)naikina (sanhara) visatą, sielų viešpats, šokio, menų, jogos, guru globėjas |
|
51 |
Mazdaizmo (senovės iranėnų religijos) esmėvoka | Tau gėrio ir blogio kova (gėrio ir šviesos dievas Ahūra Mazda – „Išmintingiausiasis Viešpats“, „Dievas Kūrėjas“ – nuolat grumiasi su blogio ir tamsos dievu Angra Mainjumi) | štai šitokios devos (blogosios galios: smurtas, piktos mintys, melas) | mums amšaspandai (gerosios galios – nemirtingi šventieji: teisinga tvarka, geras nusistatymas, valdovo valdžia, atsidavimas, tobulumas, nemirtingumas) | man(o) geri darbai padeda nugalėti Ahūrai Mazdai, o blogi remia Angra Mainjų |
|
52 |
Zoroastrizmo (Zaratustros reformuoto mazdaizmo) esmėvoka | Tau gėrio ir blogio kova (šviesos ir gėrio dievo Ormuzdo nesiliaujanti kova su tamsos ir blogio dievu Arimanu) | štai šitokia tamsos, blogio ir melo karalystė | mums šviesos, gėrio ir tiesos karalystė | man(o) blogi darbai remia Arimaną, o geri padeda Ormuzdui laimėti neišvengiamą jo pergalę pasaulio pabaigoje (kada prisikelsią mirusieji, įvyksiąs paskutinis teismas, ugnis viską švariai išdeginsianti, o tada amžinai įsiviešpatausiąs gėris) |
|
53 |
Krikščionių Švenčiausiosios Trejybės esmėvoka | Tau vienas Dievas trijuose asmenyse | štai Tėvas (štai šit(oki)os visatos Kūrėjas) | mums (jums) Šventoji Dvasia (Bažnyčios Saugotoja) | man Sūnus (Išganytojas, „naikinantis pasaulio nuodėmes“) |
|
54 |
Religingos krikščioniškos gyvensenos esmėvoka | Tau palaimintas gyvenimas (iš/dėl tavo dieviškųjų dorybių) | jo(s), jų štai tokia ramybė mylint (iš/dėl šitos meilės) | mūsų (jūsų) kantrybė tikint (iš/dėl mūsų tikėjimo) | man(o) atleidimas viliantis (iš/dėl mano vilties) |
|
55 |
|||||
|
56 |
Filosofijos esmėvokos | ||||
|
57 |
Filosofijos ištakų (filosofinių būsenų) esmėvoka | Tau egzistencinė laimė arba baimė – „Tu esi, ir tavęs (ne)galėtų nebūti…“ „Tu esi vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj…“ <…> | štai šitokia jam, jai, jiems nuostaba – „kodėl yra kažkas, o ne niekas!“ „kodėl yra šitaip, o ne kitaip!“ <…> | mums (jums) (pasi)tikėjimas – „yra taip, kaip yra.“ „taip mums tvirtina žinovai, specialistai, patirtis, šaltiniai ir kiti autoritetai.“ <…> | man abejonė – „ar iš tikrųjų yra taip, kaip man atrodo?“ „kaip man tai išsiaiškinti?“ <…> |
|
58 |
Aristotelio logikos esmėvoka | Tavo, tau samprotavimas, o samprotavimų grandinė yra įrodymas | štai šitokia indukcija – einama nuo atskirybių prie bendrybės (ieško to, kas bendra kuriai nors giminei, pvz., žmonių giminei: Solonui, Sofokliui, Sokratui, Sofijai) | mūsų, mums (jūsų, jums) dedukcija – einama nuo bendrybės prie atskirybių
(esamybė išvedama iš tam tikros priežasties, t. y. pirmiausio ir bendriausio principo, kuris tariamai akivaizdus, pvz., žmogaus atveju – protas, gyvybė, būtybė, mirtis, visi ir pan.) |
man(o) sprendiniai
(pvz., 1) visi žmonės mirtingi, 2) Sokratas yra žmogus, 3) taigi Sokratas mirtingas) ir apibrėžimai (pvz., žmogus yra protinga gyva būtybė) |
|
59 |
Stoikų (III a. pr. Kr. – II po Kr.) filosofijos skirstymo esmėvoka | Tau filosofija – „sodas“ (Sodo palyginimas: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn
besistiebiantis medis, o etika – tai sodo vaisiai.) |
štai šitokia fizika – „medis“ | mūsų, mums logika – „mūrinė tvora“ | man(o) etika – „vaisiai“ |
|
60 |
Stoikų logikos esmėvoka | Tavo, tau žodis (kalba)
(„Kalbėti – tai balsu ištarti žodžius, kuriais apibūdinama tai, kas turima omenyje“.) |
štai šitoks realus objektas (konkretus daiktas) | mūsų, mums signifikantas (žymiklis) – garsų darinys (akustinė arba gramatinė išraiška) | man(o) signifikatas (žyminys) – reikšmė (lekton), sąvoka |
|
61 |
Filosofijos esmėvoka (pagal Seneką) | Tavo, tau filosofija kaip sielos terapija
Seneka: „Filosofija visų pirma žada duoti tarpusavio supratimą, žmogiškumą ir bendravimą“. „Būti sveikam – tai filosofuoti. Be šito siela serga“. „Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje“. |
štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems žmogiškumas štai šitokioje mirties akivaizdoje | mums (jums) tarpusavio ir mirties kaip nebūties bei jos artumos supratimas, mokymas(is) mirti | man(o) bendravimas, linksmumas, žvali sveika siela |
|
62 |
Stoikų filosofijos (ontologijos) esmėvoka | Tau log(os)as – protingas pradas, visumos tvarka | štai šitoks pasaulis, negandos, nesaugumas (aplinkybių atsitiktinumai) | mums (jums) likimų neišvengiamumas (nepastovumo būtinybė) | man filosofijos lavinamas protas (pasirinkimai ar galimybės paklusti protui) |
|
63 |
Filosofavimo esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką) | Tau filosofavimas (pamąstymai, apmąstymai, susimąstymai, įsimąstymai, išmąstymai, permąstymai) | štai šito daikto, kūrinio, teksto interpretacija (atsiranda supratimas) | mums (jums) diskusija, pokalbis (plečiamas supratimas) | man(o) meditacija (gilinamas supratimas) |
|
64 |
Meditacijos esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką) | Tau meditacija (gilinamas supratimas) | ši(tokia) būsena (kvėpavimo malonumas, taisyklinga ir patogi kūno laikysena) | mūsų, mums (jūsų, jums) tyla (ramybė, sąmonės gelmė) | man(o) susikaupimas (dėmesio sutelkimas į VIENĄ pasirinktąją mintį) |
|
65 |
Racionalumo (argumentų) esmėvoka | Tau tinkami argumentai | jo(s), jų (ši)tokie pateikti faktai (paremti faktais argumentai) | mūsų, mums (jūsų, jums) skirtingi požiūriai (padedantys aiškinti(s) argumentai) | mano paties nuomonė (įtikinami argumentai) |
|
66 |
Klasifikavimo esmėvoka | Tau daiktai, įvykiai | šit(ok)ie jo(s), jų vaizdai (ir garsai, kvapai, skoniai, jausenos, būsenos) | mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai (ženklai, simboliai) | man(o) reikšmės |
|
67 |
Mokslo esmėvoka | Tau hipotezė (mokslinė teorija ar mokslo dėsnis) | štai tokie jutiminiai duomenys (hipotezei reikšmingų faktų atranka) | mūsų, mums (jūsų, jums) loginė analizė (kalbinė analizė, matematiniai skaičiavimai) | man(o) (mokslininko) eksperimentai (hipotezės verifikavimas arba falsifikavimas) |
|
68 |
Kibernetikos esmėvoka | Tau valdymo mokslas
kibernètika [gr. kybernētikē (technē) – valdymo menas], mokslas, tiriantis įv. sistemų (visuomeninių, biologinių, techninių) bendruosius valdymo, reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsnius, kuriantis informacijos apdorojimo teoriją ir priemones. (iš interleksio) |
štai (ši)tokios jo(s), jų sistemos (visuomeninės, biologinės, techninės) | mums (jums) valdymo dėsniai (reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsniai) | man informacijos apdorojimo teorija ir priemonės |
|
69 |
Gyvybės esmėvoka (kibernetikos požiūriu) | Tau gyvybė (remiantis kibernetikos principu) | šitokia (iš)gaunama medžiaga | mūsų, mums (jūsų, jums) (per)duodama informacija | man(o) baigtinė (iš)saugoma energija |
|
70 |
Visatos sandaros esmėvoka | Tu visa(ta), tau ir tavyje visa-tai | štai šita matoma medžiaga (maždaug 5%) | mums tamsioji medžiaga (maždaug 20%) | man(o) tamsioji energija (maždaug ¾) |
|
71 |
Gaivalų, stichijų esmėvoka | Tau, tavyje deganti ugnis (žvaigždžių, saulės, žemės branduolio, židinio, liepsnos, elektros, biocheminių procesų, jausmų, dieviškosios meilės) | štai šit(oki)a tvirta, kieta, pastovi žemė | mumyse ir mūsų žemėje tekantis grynas (tyras, švarus) vanduo | man(e) ir mano protą atgaivinantis oras (dangaus paskliautėje viršum žemės dvelkiantis vėjas) |
|
72 |
Modalinės logikos esmėvoka | Tau modalinė logika | štai toks (ne)atsitiktinumas (atsitinka arba neatsitinka) | mums (jums) (ne)būtinumas
(būtina arba nebūtina) |
mano (ne)galimybė(s)
(galima arba negalima) |
|
73 |
Misijos esmėvoka | Tau misija | (ši)tokia vizija | mūsų veikla (veiklos kryptys) | man(o) tikslai |
|
74 |
Gero gyvenimo paradigmų esmėvoka | Tau geras gyvenimas | (ši)tokia „žavinga akimirka“ („yra gerai“: „sustok, akimirka žavinga“, „būties stebuklas”, „čia ir dabar“, meditacija – „aš esu“, kontempliacija – „tai yra“) | mums (jums) „aukso laikai“
(„buvo gerai“: „ot buvo laikai!”, „aukso amžius!“) |
man „šviesi ateitis“
(„bus gerai“: „turėti vilties“, „tobulėti“, „pažanga“, „progresas“) |
|
75 |
Santuokos esmėvoka | Tau santuoka | dėl tų vaikų – „iš reikalo“ | dėl mūsų (jūsų) draugystės – „iš meilės“ | dėl mano naudos – „iš išskaičiavimo“ |
|
76 |
Vienatvės esmėvoka | Tau vienatvė – kosminis vienišumas – disharmonija, nedarna arba kosminė harmonija, darna | štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems vienatvė – socialinis vienišumas – anomija arba socialinis atsiribojimas – susitelkimas grupėse | mūsų, mus (jūsų, jums) vienatvė – kultūrinis vienišumas – demoralizacija, cinizmas arba kultūrinis atsiribojimas – vertybių kūryba | man(o) vienatvė – tarpasmeninis vienišumas – susvetimėjimas arba būtinas atsiribojimas – meditacija |
|
77 |
Gyvenimo prasmės esmėvoka | Tau gyvenimo prasmė | šit(ok)ie gyvenimo keliai (būdai, stiliai, socialiniai vaidmenys) | mūsų, mus (jūsų, jums)
vertybės |
man(o) gyvenimo tikslai |
|
78 |
|||||
|
79 |
Foto esmėvoka | Tau šviesa | štai šit(oki)a jo(s), jų tamsa (šviesos nebuvimas, trūkumas) | mums šviesioji, apšviestoji daiktų ir sąmonės dalis, pusė | man tamsioji, neapšviestoji daiktų ir pasąmonės dalis, pusė, šešėliai |
|
80 |
Asmenybės esmėvoka (pagal Zigmundą Froidą) | Tavo asmenybė | šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems [kūniškas, nesąmoningasis] id | mūsų, mums (jūsų, jums) [kultūrinis] superego | man(o) [sąmoningasis] ego |
|
81 |
Archetipų esmėvoka (pagal Karlą Gustavą Jungą) | Tau Savastis | jo Anima, jos Animus | mūsų, mums (jūsų, jums) Persona | man(o) Šešėlis |
|
82 |
Elgesio esmėvoka | Tau, tavo elgesio reguliatoriai | jo(s), jų jam, jai, jiems (į)sakymų įtaiga, poveikis – politika (politinė jėga, galia rinkti(s) ir pasirinkti, pažadėjimų ir kompromisų menas)
(pvz., mokinių laisvės) |
mūsų (jūsų) (at)sakomybių, pareigų, normų, atsak(om)ingų susitarimų (į)vykdymas – moralė (moralinė pareiga)
(pvz., mokinių pareigos) |
man(o) į(nusi)statymų protingumas – teisė (teisės išmanymas, teisinė atsakomybė ir atskaitomybė, dėl ko tariamasi ir su(si)tariama, kas visuotinai įteisinama teisės aktuose
arba nerašyta teisė – pa(į)pročiai) (pvz., mokinių teisės) |
|
83 |
|||||
|
84 |
Moralės esmėvokos | ||||
|
85 |
Etikos teorijų esmėvoka | Tau egzistencinė etika (gėris – atsakingas buvimas, autentiškumas, meilė), pvz., situacijų etika: „įvertink situaciją ir elkis taip, kaip Tave skatina elgtis meilė“ | jo(s), jų hedonistinė etika (gėris – malonumas, saik(ingum)as), pvz., Epikūro išminčiaus ataraksija: „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“ | mūsų, mums deontologistinė etika (gėris – dorybės, principai, pareiga), pvz., Kanto kategorinis imperatyvas: „elkis taip, tarytum taisyklė, kuria tu vadovaujiesi, galėtų būti visų protingų būtybių dėsnis“ | man(o) konsekvencialistinė etika (gėris – tikslas, siekis, rezultatas, nauda), pvz., utilitaristų šūkis: „kuo didesnis gėris kuo didesniam žmonių skaičiui“ |
|
86 |
Filosofinės etikos esmėvoka | Tavo, tau racionalusis diskursas | štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems faktai, realybė (konkretus elgesys, aprašomoji etika) | mūsų, mums (jūsų, jums) normos (pagrindžiami idealai, normatyvinė etika) | man(o) filosofavimas (interpretacija, diskusija, meditacija, metaetika) |
|
87 |
Siekiamybių esmėvoka | Tau siekiamybės – idealai, siekiniai | štai šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems [materialinės] gėrybės | mūsų, mums (jūsų, jums) [dvasinės] vertybės | man(o) [asmeninės] dorybės |
|
88 |
Idealo esmėvoka | Tu koks sieki būti | štai ko ji(s) norėtų (širdis traukia) | mes galėtume (valios galia) | aš pajėgčiau (sako protas) |
|
89 |
Vertybių esmėvoka (pagal Jurgeną Habermasą) | Tau vertybės | štai šitokios ekspresyvios – meno, meninės vertybės | mūsų, mums (jūsų, jums) moralinės – etikos vertybės | man(o) pažintinės – mokslo, mokslinės vertybės |
|
90 |
Moralinių vertybių esmėvoka | Tavo, tau meilė | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems dosnumas | mūsų, mums (jūsų, jums) garbingumas | man(o) išmintis |
|
91 |
Teologinių (dieviškųjų) dorybių esmėvoka | Tau vienas Dievas | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems meilė | mūsų, mums (jūsų, jums) tikėjimas | man(o) viltis |
|
92 |
Kardinaliųjų (pamatinių) dorybių esmėvoka | Tau sielos teisingumas | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems jausmų saikingumas (nuosaikumas, santūrumas, susilaikymas, savitvarda…) | mūsų, mums (jūsų, jums) valios tvirtybė (narsumas, narsa, drąsa, atkaklumas, ryžtas, stipri valia…) | man(o) proto išmintingumas (protingumas, išmanymas, sumanumas, išradingumas, išsilavinimas, išmintis…) |
|
93 |
Humanizmo esmėvoka | Tau žmoniškumas | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kilniaširdiškumas | mūsų, mums (jūsų, jums) didžiadvasiškumas | man(o) laisvamaniškumas |
|
94 |
Budizmo etikos esmėvoka | Tau etinis ugdymasis | štai kaip niekam nekenkti, nedaryti gyvoms būtybėms kančių (ahimsa) | mums (jums) – visiems būti miela(s), draugiška(s) | man(o) širdyje puoselėti gailestingumą,
atjautą kenčiančioms būtybėms ir troškimą išvaduoti jas iš kančių |
|
95 |
Sukrėtimo esmėvoka (pagal legendą apie Sidhartą Gautamą) | Tau sukrėtimas | štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems ligos | mes senstame | aš irgi mirsiu |
|
96 |
Pagrindinių ydų esmėvoka (pagal Tibeto budizmą) | Tau pyktis (kaip griaunanti jėga) | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems godumas (materialiniu aspektu) | mūsų, mums (jūsų, jums) pavydas (socialiniu aspektu) | man(o) neapykanta (psichiniu aspektu) |
|
97 |
Zoroastrizmo etikos esmėvoka | Tau etika – „geros mintys, geri žodžiai, geri darbai“ | štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems geri darbai | mūsų, mums (jūsų, jums) geri žodžiai | man(o) geros mintys |
|
98 |
Trasimacho (Platono „Valstybės“ personažo) etikos esmėvoka | Tavo, Tau galia kaip sofistinis teisingumas | štai šit(ok)ie stipresnieji | mums (jums) (ne)teisingumas „teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“ | man(o) (ne)naud(ing)a |
|
99 |
Sokrato (469-399) etikos esmėvoka | Tau daimonion – „pažink save“ – dieviškasis pašaukimas rūpintis (epimeleia) dorybėmis (arete), kurios atitiktų kokio nors dalyko esmę – gėrį (agathon) | tai majeutika – pribuvėjo(s) menas – kita(s) kaip padėjėja(s) pokalbyje pažįstant save, padeda rastis minčiai, ir kai būti mokytoju reiškia būti mokiniu | mūsų, mums logos – protingas diskursas pasitelkiant elenktinį metodą (gr. elenchos – įrodymas, tyrimas), tai yra indukcinis samprotavimas – ėjimas nuo atskirybės prie bendrybės, aprėpiančios tiriamo dalyko esmę | man(o) eironeia – sokratiškoji ironija – „žinau, kad nieko nežinau“, kitam užduodu klausimus neatsakydamas į juos pats, ir siekiu savižinos palaimos – eudaimonia) |
|
100 |
Platono etikos (sielos ir pagrindinių dorybių) esmėvoka | dikaiosune – Tau sielos teisingumas (harmoninga siela) | sophrosune – štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems įnorių su(si)valdymas (nuosaikumas, saikingumas, santūrumas) | andrea – mūsų, mums įniršio (pavojuje) drąsa (narsumas, tvirtumas, stipri valia, ryžtingumas, atkaklumas, drąsumas) | sophia – man(o) proto
išminti(nguma)s (išmanymas, iš(si)lavinimas, protingumas) |
|
101 |
Aristotelio etikos esmėvoka | phronesis – Tau gėrio supratingumas, praktinė išmintis | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems dorovinė laikysena – hexis (įgalina, siekiant laimės, valios (boulesis) pastangomis suvaldyti prigimties aistras ir laikytis saikingo vidurio) | mūsų, mums dorybės – arete (kai doroviniu lavinimusi išugdomas saikas – vidurys (mesotes) tarp dviejų klaidingų kraštutinumų, pvz., drąsa tarp bailumo ir nutrūktgalviškumo, dosnumas tarp šykštumo ir švaistymo) | man(o) laimė – eudaimonia (tai tikslas, kuris pasiekiamas protingai ir saikingai veikiant, įžvelgus ugdomas dorybes) |
|
102 |
Stoikų etikos esmėvoka | Tavo, tau išmintinga laikysena („tai, kas nuo mūsų nepriklauso, pavesti kosmosui“; „nuo mūsų priklauso gražiausias, labiausiai siektinas dalykas, kuo ir pats žmogus yra
laimingas – naudojimasis vaizdiniais“; „Tad kas yra tavo savastis? Naudojimasis vaizdiniais“ – Epiktetas) |
štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pasisavinimas – oikeiosis – kai žmogus pasisavina jam prigimtus ir deramus dalykus, atskiria jam naudingus dalykus nuo žalingų | mūsų, mums dorybė – tai išmokstama įžvalga, parodanti, kokia yra dalykų tikroji vertė ir harmonija | man(o) laimė (eudaimonia) – „gyventi sutariant su prigimtimi“, kuomet teisingas protas (orthos logos) ugdo apatiją – kai netrikdo afektai, aistros (pathos), kai neprisirišama prie išorinių dalykų: kūno, turto,
šlovės, postų ir kt. |
|
103 |
Epikūro (341-270) etikos esmėvoka | Tavo, tau sveikas (blaivus) protas („malonų gyvenimą padaro blaivus protas, kuris tyrinėja bet kokio pasirinkimo ar atsisakymo priežastis ir išvaiko tokias mintis, kurioms užplūdus sielose kyla didžiausias sąmyšis“.
„Visa ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Dėl to sveikas protas, kadangi iš jo kilo ir visos kitos dorybės, yra brangesnis ir už filosofiją. Jis moko, kad negalima maloniai gyventi, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, kita vertus, negalima gyventi protingai, gerai ir teisingai, negyvenant maloniai. Juk dorybės yra susijusios su maloniu gyvenimu, o malonus gyvenimas neatskiriamas nuo dorybių“.) |
štai šitokie jo(s), jų siekiami kūno bei sielos, susidedančių iš atomų, malonumai (vengiant kančios, juk kiekviena gyva būtybė natūraliai siekia malonumo ir vengia skausmo)
|
mūsų, mums dorybės („protingas, doras ir teisingas gyvenimas“, išminčius vadovaujasi teisingumu –
aukščiausia dorybe) |
man(o) ataraxia – vidinės ramybės būsena
(„kai ir kūno neskauda, ir siela rami“, „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“) |
|
104 |
|||||
|
105 |
Meilės esmėvoka | Tau meilė | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems švelnumas (malonios pajautos: šypsenos, prisilietimai, apsikabinimai, glostymai, bučiniai, glamonės, kūnų artuma ir šiluma, lytinės sueitys…) | mūsų, mums (jūsų, jums) draugiškumas (dvasinis bendrabūvis: draugystė, bičiulystė, partnerystė, bendravimas, bendradarbiavimas, ištikimybė…) | man(o) simpatija ir empatija (sielos palankumas: prielankumas, patrauklumas, dėmesys, prisiderinimas, įsijautimas…) |
|
106 |
Prievartos esmėvoka | Tau prievarta | štai (ši)t(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems priešiški (neigiami) jausmai (pyktis, neapykanta, godumas, pavydas…) | agresyvūs (puolantys) veiksmai | man(o) destruktyvios (griaunančios, nekonstruktyvios) mintys |
|
107 |
Agresijos esmėvoka | Tau agresija | iš jų toks jo(s), jų paveldėtas puolimo instinktas (biologiniu požiūriu) | mūsų, mums (jūsų, jums) išmok(y)tas elgesys (kultūriniu požiūriu) | man(o) frustracijos pasekmė (psichologiniu požiūriu) |
|
108 |
Ahimsos (neprievartos) esmėvoka | Tau Ahimsa (neskriaudimas neprievarta) – „Visa, kas gyva reikia mylėti, kaip patį save” | štai „Visa, kas gyva… | mums, jums …reikia mylėti… | man …kaip patį save.“ |
|
109 |
Artimo meilės esmėvoka | Tau artimo meilė – „Savo artimą mylėk kaip save patį.” | šitą „Savo artimą… | įsakymas mums, jums: …mylėk… | man …kaip save patį.” |
|
110 |
Aukso taisyklės esmėvoka | Tau taisyklė – „Nedaryk kitam ko nenori sau“
1. pvz., Konfucijus sakė: 2. pvz., Jėzus kalbėjo: |
štai šitam …kitam…
1. …kitiems to, … 2. …žmonės, …jiems… |
mums taisyklė: „Nedaryk…
1. „Nedaryk… 2. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų… |
man …ko nenori sau.“
1. …ko sau nelinkėtum.“ 2. …ir jūs patys [jiems] darykite.“ |
|
111 |
Keturių karūnų esmėvoka
(pagal Vilniaus Gaoną – rabį Eliją Zalmaną Kremerį) |
Tau moralinis tobulumas (dora) – Gero vardo karūna | štai šitokia jo(s), jų materiali gerovė – Karaliaus karūna | mūsų, mums (jūsų, jums) dvasinis turtingumas – Toros karūna | man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna |
|
112 |
Šventumo esmėvoka | Tau šventumas (dvasinis švytėjimas, nušvitimas, samadhi, nirvana, bodhi, satori…) | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems užuojauta, atjauta kiekvienam… | mūsų, mums (jūsų, jums) meilė, labdara, geradarystė, pa(si)aukojimas… | man(o) nusižeminimas, atgaila, kuklumas, džiaugsmas, ramybė… |
|
113 |
Pašvęstųjų esmėvoka (pagal Omramą Mikaelį Aivanovą) | Tavo tikroji būva, tau buvoti dieviškai | štai šitaip jį, ją, juos, jas mylėti | mums (jums) pasiaukoti | man būti geram |
|
114 |
Pagarbos esmėvoka (pagal Konfucijų) | Tau, tavo kaip kilnaus žmogaus pagarba „dangaus valiai, žymiems žmonėms ir išminčių žodžiams“ | štai šitiems „žymiems žmonėms“ | mūsų „dangaus valiai“ | mano „išminčių žodžiams“ |
|
115 |
štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems | mūsų, mums (jūsų, jums) | |||
|
116 |
Etikos esmėvoka | Tau etika (praktinė filosofija apie gerą gyvenimą) | šitoks etiketas (papročiai ar patarimai, kaip elgtis konkrečiose situacijose)
„taip (ne)priimta elgtis“ |
mūsų (jūsų) moralė (principai, normos) „mes privalome siekti gėrio ir vengti blogio“, „nedaryk kitam, ko nenori sau“ | man(o) (ne)dora (sąžiningas mandagumas, atsakomybė) „aš pats apsisprendžiu, kaip elgtis ir už tai atsakau“ |
|
117 |
Doro(vė)s esmėvoka | Tau dorovinė savimonė | jo(s), jų šit(oki)a atsakomybė
(gražus atsakymas, atsakomybės jausmas) |
mūsų, mums (jūsų, jums) pareiga (pareiginga, tvirta, ryžtinga, gera valia) | man(o) sąžinė (sąžiningas, teisingas, tiesus protas) |
|
118 |
Sąžinės esmėvoka | Tu geriausiai žinai apie save | šitie jo(s), jų, jam, jai, jiems gražūs ar bjaurūs, (ne)malonūs jausmai | mūsų, mums (jūsų, jums) geri ar blogi (kenkiantys) veiksmai | man(o) (ne)teisingos, (ne)tinkamos mintys |
|
119 |
Dorovės normų įvaldymo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų) | Tavo, tau doro(vė)s normų įvaldymas (K. Stoškus: „Sankcijų žmogui dorovės
normos egzistuoja išorinių apribojimų ir skatinimų forma, atjautos žmogui – sąžinės forma, įsitikinimų žmogui – savarankiškai įvaldomų, pagrindžiamų principų ir priedermių forma“.) |
štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atjauta (sąžinė, vidiniai įstatymai, „širdies balsas“) | mūsų, mums (jūsų, jums) pri(si)taikymas (konformizmas, sankcijos, apribojimai ir skatinimai) | man(o) į(si)tikinimai (pagrindžiami principai, priedermės, motyvai) |
|
120 |
Dorovingumo esmėvoka | Tavo, tau (ne)dor(ovingum)a(s) „Doroviniai poelgiai, doroviniai jausmai ir doroviniai įsitikinimai – pagrindiniai žmogaus dorovingumo reiškimosi aspektai“. (Krescencijus Stoškus) | šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dor(ovinia)i jausmai | mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)dor(ovinia)i poelgiai | man(o) (ne)dor(ovinia)i į(si)tikinimai |
|
121 |
|||||
|
122 |
Tiesos esmėvoka (pagal Arvydą Šliogerį) | Tau tiesa | šito(kia) fakto tiesa
„Štai ten už lango auga ąžuolas.“ |
mūsų, mums pažinimo (mokslinė) tiesa
„Ąžuolo mediena yra labai kieta, nes jos ląsteliena tanki.“ |
man(o) egzistencinė tiesa „Koks gražus šitas ąžuolas ir kaip liūdna man būtų gyventi, jei kokį rytą, pažvelgęs pro langą, jo nebeišvysčiau.“ |
|
123 |
|||||
|
124 |
Laisvės esmėvoka | Tau egzistencinė laisvė – atsakomybė – „kam? dėl ko?“ | šito kūno, šalies (fiziologinė, ekonominė…) laisvė – nepriklausomybė – „nuo ko?“ | mūsų dvasios (socialinė, pilietinė, politinė, kultūrinė, religinė…) laisvė – būtinybė, vienybė, pareiga, pažadas – „su kuo?“ | mano sielos (psichologinė…) laisvė – pasirinkimas – „ką?“ |
|
125 |
Veikimo laisvės esmėvoka | Tau veikimo laisvė – atsakomybė, egzistencializmas | (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potencijų įvairovė – spontaniškumas, savieiga, improvizacija, kūryba | mūsų, mums (jūsų, jums) aktų vienovė – fatalizmas, predestinacija, determinizmas, „įsisąmonintas būtinumas“ | man(o) tikslingi pasirinkimai – voliuntarizmas, indeterminizmas |
|
126 |
Atsakomybės esmėvoka | Tau atsakomybė | (ši)tokios jam, jai, jiems pasirinkimo galimybės | mūsų, mums (jūsų, jums) apsisprendimas (įsipareigojimas, susitarimas) | man(o) kaltė („aš nepadariau taip, kaip privalėjau“,
„aš galėčiau elgtis geriau“) |
|
127 |
Laimės esmėvoka (pagal stoikus) | Tau laiminga, sveika, išmintinga siela (išminčius – „Linksmas Džiaugsmo Kupinas“)
Seneka: „Laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra kilni, pastovi ir rami <…>“; „Išmok džiaugtis“ ; „Išminčius yra kupinas džiaugsmo, linksmas, patenkintas, nesugniuždomas, jis gyvena taip kaip dievai. Dabar pažiūrėk į save: jeigu niekuomet nebūni liūdnas, jeigu jokia viltis nejaudina tavo sielos ateities laukimu, jeigu ir dieną, ir naktį tavo kilnios, savimi patenkintos dvasios būsena yra pastovi ir vienoda, tu pasiekei žmogui prieinamą gėrio viršūnę“. |
štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems ramūs jausmai – dėmesys (prosoche), apatija (beaistriškumas), abejingumas nereikšmingiems dalykams, laisvė (nuo nerimo, baimės, pykčio, liūdesio…), garbė, didybė, nepažeidžiamumas, orumas, ištvermė kenčiant, pasitikėjimas savimi, drąsa, linksmumas mirties akivaizdoje | mūsų, mums (jūsų, jums) pastovūs veiksmai – gerų dalykų į(pri)siminimas, socialinių pareigų vykdymas | man(o) kilnios mintys – gyvenimo taisyklių, dorybių meditacijos (meletai), savęs valdymas, tobulinimasis (enkrateia), tiesa, filosofijos lavinamas protas |
|
128 |
Norų esmėvoka (pagal Seneką) | Tau norai
„Blaškomės tarp įvairių sumanymų. Neturime nei laisvų, nei didelių, nei amžinų norų“ |
štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dideli norai | mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)amžini norai | man(o) (ne)laisvi norai |
|
129 |
Sunkios sielai situacijos esmėvoka | Tavo sielai, tau sunki situacija | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems baimė, nerimas | mūsų, mums (jūsų, jums) pyktis | man(o) liūdesys |
|
130 |
Gyvenimo sunkumų, blogybių esmėvoka
(pagal stoikų praemeditatio malorum) |
Tau blogybės, gyvenimo sunkumai (bet, pasak stoikų, tai nėra blogis, nes
nuo tavęs nepriklauso, o yra tiesiog gamtos procesų, gyvenimo dalis) |
štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems mirtis | mūsų, mums (jūsų, jums) skurdas | man(o) kančia |
|
131 |
Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) etikos esmėvoka | Tau dangaus tvarka – socialinės hierarchijos ir ritualo etika, teisingas kelias | štai jo(s), jų chun-tzu li – kilnaus žmogaus laikymasis nustatyto etiketo, ritualo, teisingos gyvensenos, „saiko ir vidurio – tai didžiausia dorybė“ | mūsų, mums (jūsų, jums) žen –šeimų ir valstybės humaniškumas: „Tai galėtų būti dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“), wen kultūra (žinios, mokslas, menas, civilizuotumas, plati ir aukšta humanitarinė bei estetinė kultūra), chou epocha (kaip „aukso amžius“ | man(o) siao – pagarba tėvams ir vyresniesiems: „jei matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk“)
|
|
132 |
Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) antropologijos esmėvoka | Tau, tavo žmogiškumas (tikslas – tobulėjimas) | štai šitoks jo(s), jų kūrybingumas – lavinamų gebėjimų ir jausmų rimtis | mūsų veiklumas – aistrų, interesų valdymas | man(o) visuomeniškumas – bendravimo kultūros modelių suvokimas |
|
133 |
|||||
|
134 |
|||||
|
135 |
Darbo esmėvoka
(gera yra tai, kas naudinga, teisinga yra tai, kas gražu) |
Tau pragmatinė (naudinga, naudos siekianti) veikla | štai šitokia estetinė (harmoninga, graži, grožio siekianti) veikla | mūsų, mums (jūsų, jums) etinė (dora, gera, mums visiems gerovės siekianti) veikla | man kognityvinė (pažintinė, išmanymo, išminties, tiesos siekianti) veikla |
|
136 |
|||||
|
137 |
Jurisprudencijos esmėvokos | ||||
|
138 |
Prigimtinių teisių esmėvoka | Tau [pagrindinės] prigimtinės teisės | jam, jai, jiems šitoks [fizinis] saugumas (taip pat gyvybė, sveikata, nuosavybė) | mūsų, mums [dvasinė] lygybė | man(o) [sielos] laisvė |
|
139 |
Teisės esmėvoka | Tau teisė (formalioji, oficialioji ir demokratinė, o tiksliau – dialogokratinė, kai eksperimentinius teisinius sprendimus priima pati suinteresuotųjų grupė, ir tie sprendimai galioja tos grupės nariams) | štai tokių teisės aktų leidėjai (valstybės tauta, parlamentas, vyriausybė, prezidentas, savivaldybės, organizacijos, įstaigos, piliečių santalkos) | mūsų, mums (jūsų, jums) valstybiniai teismai (teismų praktika) ir neformalūs bendruomeniniai (nuomonės: palaikymo arba pasmerkimo) „pilietinės opinijos teismai“ | man(o) doktrina (formuojama profesūros, mokslininkų, suinteresuotų pilietinių asociacijų) |
|
140 |
Teisės principų esmėvoka | Tau teisės principai | štai šitoks jo(s), jų sąžiningumas | mūsų, mums teisingumas | man(o) protingumas |
|
141 |
Teismo sprendimo esmėvoka | Tau teismo sprendimas turi būti pagrįstas, teisėtas ir teisingas | štai kaip, šitaip teisėtas | mums ir jums teisingas | man(o) pagrįstas |
|
142 |
Teisingumo esmėvoka | Tau teisingumo principai | štai (ši)toks jo(s), jų distributyvumas (distributyvaus teisingumo principas: skirstant gėrybes, būtina vadovautis kokiu nors skirstymo kriterijumi; jie gali būti įvairūs: nuopelnai, poreikiai, gebėjimai, rangas, tačiau kartą pasirinkus, privalu to kriterijaus laikytis, ir tik tada dera sakyti, kad paskirstyta teisingai)
|
mūsų, mums komutatyvumas (komutatyvaus teisingumo principas: savo dvasine verte esame lygūs – „broliai ir seserys“, todėl privalome (ati)duoti tiek pat, kiek gauname) | man(o) korektyvumas (korektyvinio teisingumo principas: bausmė neturi būti lygi nusikaltimui – „akis už akį, dantis už dantį“ – arba paskatinimas ar atlygis neturi būti lygus (tapatus) veiksmui ar darbui) |
|
143 |
Teisės normos esmėvoka | Tau teisės norma
„Be dispozicijos norma neįmanoma, be hipotezės beprasmė, o be sankcijos bejėgė“ (J. S. Žizinskis) |
štai šitokia hipotezė – įgyvendinimo sąlygos
(Teisės normos hipotezė – tai teisės normos dalis, nustatanti teisiškai reikšmingas įgyvendinimo aplinkybes, kurioms esant atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisės normos adresatų teisės ir pareigos.) |
mūsų, mums (jūsų, jums) dispozicija – privalomas teisingas elgesio modelis
(Teisės normos dispozicija nustato elgesio modelį, kuris yra pageidautinas, socialiai teisingas, egzistuojant hipotezėje išvardintoms sąlygoms; tai visuomenės narių santykių reguliavimas; tai privalomos elgesio taisyklės nustatymas.) |
man(o) teisės normos laikymasis arba,
man jos nesilaikant, taikytina sankcija (Teisės normos sankcija įtvirtina poveikio priemones, kurių imamasi nesilaikant teisės normos dispozicijoje apibrėžto elgesio standarto; tai nustatytos taisyklės visuotinio privalomumo užtikrinimas.) |
|
144 |
Teisėsaugos esmėvoka | Tau teisėsauga (teisės proceso vykdytojai: teisėjai, tarėjai, prokurorai,
advokatai, policininkai, specialiųjų tarnybų, apsaugos struktūrų, įkalinimo įstaigų darbuotojai, audito ir kitos kontroliuojančios institucijos, teisiškai įsipareigoję piliečiai) |
štai šitokio teisės proceso dalyviai (tikrinamieji, kontroliuojamieji, įtariamieji, kaltinamieji, nubaustieji, nuteistieji) | mūsų, mums (jūsų, jums) teisė (įstatymai, susitarimai) | man(o) teisingumas (sveiko išmintingo proto sprendimai, vadovaujantis distributyvinio, komutatyvinio ir korektyvinio teisingumo principais) |
|
145 |
Teisėtvarkos esmėvoka | Tau, pažeidus tvarką ar darną, kyla kaltė (kriminalinė, politinė, moralinė, metafizinė) | štai tokia jo(s), jų veika (nusikalstami veiksmai, elgesys, mentalitetas, gyvenimo būdas) | mūsų, mums teisingumo instancijos (įstatymai, prigimtinė ir politinė teisė, sąžinė, žmonių solidarumas) | man(o) nusikaltimas (pažeidimas, nesilaikymas, neatsakingumas, yda ar nuodėmė) |
|
146 |
Kaltės esmėvoka | Tau metafizinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio harmoniją ir nusideda kitų bei DIEVo – VEIDo – atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti” – F. Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad
nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas) |
jo(s), jų, jam, jai, jiems štai tokia politinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą) | mūsų, mums moralinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas ar melagis lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame) | man(o) kriminalinė kaltė (pvz., plėšikas, atėmęs iš senutės pensiją, žudikas, įvykdęs žmogžudystę ir melagis, pamelavęs teisme, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia bausmės) |
|
147 |
|||||
|
148 |
Platono politikos esmėvoka | Tau valstybė (teisinga, ideali, harmoninga) | štai šitie gamintojai – aprūpintojų (maitintojų) luomas (jų sieloje vyrauja geismas, o jiems dominuojant, įsigalėtų oligarchija arba demokratija, arba tironija) | mums sargybiniai – karių (gynėjų) luomas (jų sieloje vyrauja įniršis, o jiems dominuojant, įsigalėtų timokratija) | man(o) va(l)dovai – filosofų (mokytojų) luomas (jų sieloje vyrauja protas, o jiems dominuojant, įsigalėtų aristokratija) |
|
149 |
Aristotelio politikos esmėvoka | Tau gera valstybė arba išsigimusi valstybė | štai šitoks jų, jiems polis (bendruomenės vidaus ir užsienio politika) | mūsų, mums (jūsų, jums) santvarka (konstitucija): monarchija (gerojo valdžia) arba tironija (valdo vienas),
aristokratija (gerųjų valdžia) arba oligarchija (valdo keletas), politija (nuosaiki – viduriniojo sluoksnio – valdžia) arba demokratija (valdo visi) |
man visuotinė laimė ir gerovė (dorovinis piliečių tobulėjimas) arba valdančiųjų interesai |
|
150 |
Maišto esmėvoka | Tu gyveni, tau gyvenimas būti laisvam ir laimingam | štai tokia jam, jai, jiems nutinka mirtis (fiziologinė – senėjimas ir gyvybės netektis, sociopsichologinė – savigarbos praradimas ir socialinė atskirtis, izoliacija) | mūsų (jūsų) protestas (viešas pareiškimas dėl neteisingų veiksmų), nesusitaikymas (su blog(ėjanči)a padėtimi) | mano susitaikymas (su būsima padėtimi), prisitaikymas (prie esamos situacijos) |
|
151 |
Problematikos sprendimo esmėvoka | Tau galimybės ir tikrovės | štai šit(oki)os jo(s), jų, jam, jai, jiems dalys ir visumos | mūsų, mums (jūsų, jums) tikslai ir priemonės | man(o) priežastys ir padariniai |
|
152 |
Modalumo esmėvoka | Galėjimas – tu gali, tau galėti | Norėjimas – štai šitaip norisi | Privalėjimas – mums, jums privalu | Žinojimas – man žinoti, mokėti |
|
153 |
SWOT (liet. SSGG ar PTGK) analizės esmėvoka | Stiprybės, Privalumai – tu ir tavo bendruomenė pajėgūs, nes tau ir tavo kolektyvui duota <…>, kad tai <…> būtų padaryta, įgyvendinta | Silpnybės, Trūkumai – štai ko trūksta, stinga, nėra: <…> | Galimybės – mes galime, jūs galite, turime (turite) valios ir išteklių <…> tai <…> pakeisti | Grėsmės, Kliūtys – ką man ir kiekvienam individui reiktų įveikti, apeiti, pašalinti: <…> |
|
154 |
Gyvenimo esmėvoka | Tavo, tau tęstinumas | štai tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems evoliucija | mūsų, mums (jūsų, jums) istorija | man(o) biografija (ontogenezės etapai, CV) |
|
155 |
|||||
|
156 |
Vyro santykio su moterimi esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą) | Tau santykis su moterimi | štai šita jo(s), jų gimdytoja | mums (kaip vyrams) bendrininkė | man (ir mano paties) pražudytoja |
|
157 |
Motinos esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą) | Tau motinos vaizdinys | štai šita jo paties motina | mums motina žemė, kuri mus priglaudžia | man mylimoji („kurią pagal savo motinos paveikslą pasirenka vyras“) |
|
158 |
|||||
|
159 |
Kalbotyros (lingvistikos) esmėvokos | ||||
|
160 |
Kalbos dalių esmėvoka | Tau įvardžiai | štai (ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems daiktavardžiai, asmenvardžiai, vietovardžiai | mūsų, mums (jūsų, jums) veiksmažodžiai | man(o) būdvardžiai, skaitvardžiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, dalelytės, jaustukai, ištiktukai |
|
161 |
Reikšmių (semiotinio turinio) esmėvoka | Tau reikšmės lygmenys, turinio struktūrų pakopos, (atvirkščiai pagal generatyvinį taką, tarsi vedantį nuo paprastesnių (abstraktesnių) prie sudėtingesnių (konkretesnių) darinių) | štai šit(oki)os diskurs(yv)inės (figūratyvinės) reikšmės (vietų, laikų ir atlikėjų struktūros) | mūsų, mums (jūsų, jums) (semio)naratyvinės reikšmės (aktantų modelio, naratyvinės schemos – jos fazių, išbandymo formų – struktūros) | man(o) loginės-semantinės (abstrakčiosios, giliosios) reikšmės (pagal semiotinio – Algirdo Juliaus Greimo – kvadrato struktūrą) |
|
162 |
Diskursyvinių reikšmių esmėvoka | Tau diskursyvinių figūrų klasės | vietos | laikai | atlikėjai |
|
163 |
Naratyvinių reikšmių (aktantų modelio) esmėvoka | Tau adresantai (lėmėjai) | vertės objektai | intersubjektai (veikėjai, jų pagalbininkai ir priešininkai) | adresatai |
|
164 |
Naratyvinės schemos fazių esmėvoka | Tau manipuliacija (sutarties sudarymas) | kompetencijos įgijimas | atliktis | sankcija (pripažinimas) |
|
165 |
Išbandymo formų esmėvoka | Tau išbandymas siekiant vertės objekto | kvalifikacinis išbandymas (kompetencijos įgijimas) | lemiamasis išbandymas (konjunkcija su vertės objektu) | šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas) |
|
166 |
Loginių-semantinių reikšmių esmėvoka | Tau semiotinis (Algirdo Juliaus Greimo) kvadratas | štai šitokie priešingumo (dvišalės presupozicijos) santykiai | mums papildymo (vienašalės presupozicijos) santykiai | man prieštaravimo (neigimo) santykiai |
|
167 |
Semiotinio laiko esmėvoka | Laikas | Sinchronija | Diachronija | Achronija |
|
168 |
Semiotinė prasmė | Tau reikšminga prasmė ir prasminga kalba | Figūratyvi kalba – štai šitoks natūralusis pasaulis, kuriame sveikas protas supranta reiškinius, faktus, įvykius | Natūralioji kalba – mūsų kultūra, išsilavinimo kontekstas, kuriame konvertuojame reikšmes | Semiotinė kalba – dirbtinė, metakalba, man leidžianti suvokti pirmapradę būties prasmę ir jos reikšmingų galimybių plėtotę |
|
169 |
|||||
|
170 |
Kultūrologijos esmėvokos | ||||
|
171 |
Istoriškumo esmėvoka | Kas – Tau faktas, įvykis | Kur ir kada (erdvėlaikyje) – štai (ši)toje jam, jai, jiems geografinėje erdvėje ir laikmetyje | Kodėl ir dėl ko – mūsų, mums (jūsų, jums) priežastys, tikslai ir priemonės bei uždaviniai | Kas iš to – man(o) pasekmės, padariniai, rezultatai, nauda ir žala |
|
172 |
Civilizacijos esmėvoka | Tau žemės civilizacija | štai (ši)tokia jų, jiems kultūrinė regionalizacija – tai yra atskiros civilizacijos
(„Civilizacijos yra didžiausios egzistuojančios sociokultūrinės konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių ir valstybių“ – Vytautas Kavolis; jis išskiria penkias civilizacijas: Indijos, Rytų Azijos, Pietryčių Azijos budistinę, Vakarų ir islamo, o, pavyzdžiui, Samuelis P. Huntingtonas – septynias: Vakarų, konfucianistinę, japonų, Indijos, islamo, slavų ortodoksų ir Lotynų Amerikos.) |
mūsų, mums kultūrinė globalizacija – globalinio susisaistymo procesai (ypač dėl ekonominių, politinių, socialinių susivienijimų, ekologinių grėsmių ir interneto poveikio; kuriasi globalinis civilizacijų diskursas – „žmonijos diskursas“, kuris, pasak V. Kavolio, turėtų plėtotis moralės, politikos, mokslo ir literatūros kryptimis – su nuolat peržiūrimais praktinių reikšmių rinkiniais.) | man(o) kultūrinė lokalizacija – tai yra nacionalinis, (sub)kultūrinis identitetas
(pvz., aš esu lietuvis, filosofas, šiaurės rytų aukštaitis, kalbantis uteniškių patarme, sėlių genties ainis, Pažiegės ir Dusetų – kalbininkų Mekos „žynys“ ir kt.) |
|
173 |
Tauta esmėvoka | Tau tautiškumas – tautos savastis, tapatybė | jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita Tėvynė – gimtinė, gimta šalis, tėviškė | mūsų (jūsų) tautos dvasia – bendra kilmė, istorija, kalba, papročiai, būdas, įvaizdis, vertybės, kalbėjimas, <…> | man(o) tautinė savimonė
(pvz., aš esu lietuvis) |
|
174 |
Lietuvos esmėvoka | Tau lietuviškumo mitai | jo(s), jų štai toks pagoniškumas (pvz., „Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ arba „Vytauto Didžiojo“, arba „Žemės Motinos“ archetipai, t. y. klajokliškumas, pulti ir trauktis, drąsa plėsti ribas, laimės ieškoti svetur) | mūsų, mums krikščioniškumas
(ypač katalikiškumas, pvz., „Lietuva – Marijos Žemė“ įvaizdis, ugdantis meilę gimtajam kraštui, jos žmonėms) |
man(o) išsilaisvinimas ir modernėjimas (pvz., credo „Lietuva – pažangiausios demokratijos, atviros visuomenės – Dialogokratijos Kraštas“, t. y. noras tobulėti, lygiuotis su labiausiai pažengusiomis valstybėmis) |
|
175 |
Europos esmėvoka | Tau europiškumas | jų, jiems štai tokie emancipaciniai jausmai
(Naujųjų laikų paveldas: nacionaliniai, lingvistiniai, rasiniai, luominiai, feministiniai, religijos ir žodžio laisvių, mažumų <…> išsivadavimai, lygių teisių judėjimai) |
mūsų, mums (jūsų, jums) monoteistinė valia (Helenizmo ir Viduramžių paveldas: imperializmas ir monoteizmas, krikščionybė) | man(o) racionalistinis protas (Antikos paveldas: filosofija, politika, etika, teisė, mokslas, menas, retorika, logika) |
|
176 |
|||||
|
177 |
Politologijos esmėvokos | ||||
|
178 |
Valstybės esmėvoka | Tau valstybė | jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šioje teritorijoje saugomi gamtos, kultūros ir žmoniškieji turtai | mūsų, mums (jūsų, jum) tvarkomi įstatymai – konstitucija, kodeksai, statutai, normos, taisyklės, aktai, paktai, nutartys, sutartys ir kt.) | valdo(mi) piliečiai ir aš išvien
(pilietis – „tas, kuris valdo ir pats yra valdomas“, tai yra valdo – tvarko ir saugo – turtus pagal įstatymus) |
|
179 |
Valstybės tyrimo esmėvoka | Tau valstybės (-ių) (pa)tyrimas | štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems žinios, žurnalistika | mūsų, mums (jūsų, jums) istorija | man(o) politologija |
|
180 |
Valdžios esmėvoka | Tau valdžia – teisiškai (sąžiningai, teisingai ir protingai) valdo, tvarko, saugo valstybę | vykdomoji – štai šitaip vykdo (įgyvendina, dirba pagal) įstatymus | teisminė – mus (jus) teisia pagal įstatymus (teisėtvarka ir teisėsauga; tai yra valdžios valia, įforminama įstatymu ir garantuojama prievarta) | legislatyvinė – man leidžia (siūlo, keičia, patvirtina) įstatymus |
|
181 |
Partiškumo esmėvoka | Tau klasikinių partijų esmė | štai šitoks jų, jiems [vertybių] konservatoriškumas – valstybės saugumas (šitie kūnai konservatyvūs – instinktų, įpročių ir papročių status quo) | mūsų, mums [visuomenės, bendruomenės] social(demokrat)iškumas – socialinių grupių lygybė (mūsų dvasia social(demokrat)iška – socialiai, filantropiškai, altruistiškai angažuota – socialinė lygybė ir teisingumas) | mano [mąstymo] liberališkumas – individų laisvė (man(o) siela liberali – individuali, egocentriška, savanoriška, suinteresuota – laisser faire) |
|
182 |
Darnios plėtros esmėvoka | Tau darnus vystymas(is) | štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ekologinė sistema
(biologinių sistemų sąveika) |
mūsų, mums socialinė sistema (visuomeninių sistemų sąveika) | man(o) ekonominė sistema (techninių sistemų sąveika) |
|
183 |
Ugdymo(si) sampratų (edukologijos) esmėvokos | ||||
|
184 |
Ugdymo(si) esmėvoka | Tau visą gyvenimą trunkantis ugdymas(is) | štai šitokia jo(s), jų jam, jai, jiems aplinka | mūsų, mums (jūsų, jums) kultūros vertybės | man(o) asmenybę kuriantis bendravimas |
|
185 |
Vystymosi (genezės) esmėvoka | Tau vystymasis | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ontogenezė (žmogaus visas gyvenimas: embriono, naujagimio, vaikystės, paauglystės, brandos, senatvės etapai) | mūsų, mums (jūsų, jums) filogenezė (organizmų, organų evoliucinė ir istorinė raida) | man(o) aktualioji genezė (konkreti vystymosi fazė ar etapas) |
|
186 |
Ugdymo(si) prasmės esmėvoka | Tau ugdymo(si) ar formavimo(si) prasmė, tavo asmenybės savikūra: kiekybinis ir kokybinis vystymasis | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems fizinis vystymasis ir tobulėjimas | mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis vystymasis ir tobulėjimas | man(o) psichinis vystymasis ir tobulėjimas |
|
187 |
Ugdytinio esmėvoka | Tau ko mokytis – orientuotis pasaulyje, bendrauti ir dirbti | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems orientacija pasaulyje | mūsų, mums (jūsų, jums) darbas, bendradarbiavimas | man(o) bendravimas |
|
188 |
Edukacijos esmėvoka | Tau edukacija, švietimas(is)
(mokyklinis ir užmokyklinis – kultūros, darbo įstaigose, per žiniasklaidą, bažnyčią ir kt.) |
štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems auginimas ir lavinimas(is) | mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas(is) | man(o) mokymas(is) ir mokslinimas(is) |
|
189 |
Edukologijos esmėvoka | Tau ugdymas(is) – saviugdos ir švietimo – mokslas | štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems uždaviniai | mūsų, mums (jūsų, jums) ugdymo(si) dėsniai, taisyklės | man(o) tikslai |
|
190 |
Mokymosi esmėvoka | Tau mokymas(is) | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems mokymo(si) turinys | mūsų, mums (jūsų, jums) mokymo(si) principai ir dėsniai | man(o) procesas |
|
191 |
Pedagogijos esmėvoka | Tu mokinys, tavo, tau auklėjimas ir mokymas | jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita šeima (kūno prieglobstis: pastogė, maitinimas, aprengimas, poilsis, miegas, slaugymas, <…>) | mūsų, mums (jūsų, jums) visuomenė (dvasios prieglobstis: kultūros paveldas, vertybių formavimas, socializacija, žiniasklaidos poveikis, autoritetai, idealai, <…>) | man(o) mokyklos (sielos prieglobstis: ugdomi jausmai, protas, valia <…>) |
|
192 |
Pedagogikos esmėvoka | Tau švietimas | šita dalykų] informacija | mūsų, mums mokymo integracija | man(o) istorinės interpretacijos |
|
193 |
Kompetencijos esmėvoka | Tau pasiekimai | jo(s), jų, jam, jai, jiems (ši)t(ok)ie įgūdžiai, gebėjimai | mūsų, mums (jūsų, jums) vertybės, nuostatos | man(o) žinios ir supratimas |
|
194 |
Švietimo reformų esmėvoka | Tau švietimo reformų kryptys | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kūrybiškumas | mūsų, mums (jūsų, jums) humanizavimas (humanizmo principų – žmogaus gerovės, lygybės, teisingumo, bendražmogiškumo, laisvės ir kt. – įgalinimas) | man(o) individualizavimas (asmenybės individualių ypatybių formavimasis) |
|
195 |
Švietimo koncepcijos esmėvoka | Tau švietimo uždavinys (Lietuvos švietimo koncepcija kelia švietimui uždavinį: „<…> duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei“, t. y. tapti švietimui visuomenės, tautos ugdytoju) | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atvira sąmonė | mūsų, mums dinamiškai atsinaujinanti visuomenė | man(o) kritiška sąmonė |
|
196 |
Ugdymosi aktantų esmėvoka | Tau adresatas – pats ugdymas(is) | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vertės objektai – ugdytiniai, ugdomieji
(vaikai, lopšelinukai, darželinukai, mokiniai, studentai, klausytojai, draugai, globojamieji, (per)auklėjamieji, pacientai, klientai, paslaugų gavėjai, bendruomenė, visuomenė,<…>, galų gale aš pats – mano kūnas, siela ir dvasia) |
mūsų, mums (jūsų, jums) adresantas – reguliuojamas ugdymo(si) procesas (siekiamybė, idealas, pozicija, nuostatos, strategija, tikslai, uždaviniai, dalyko turinys, ugdymo(si) technologijos ir aplinka, sąmonėjimo produktas, rezultatas, <…>, ir visa to refleksija, sąveika, jos tyrimas ir reguliavimas) | aš kaip subjektas – ugdytoja(s), ugdantysis (-čioji) (tėvas ar motina, globėja(s), draugas ar draugė, auklėtoja(s), pedagogas (-ė), dėstytoja(s), lektorius (-ė), mokytoja(s), instruktorius (-ė), meistras (-ė), socialinis (-ė) darbuotoja(s), kultūros darbuotoja(s), žurnalistas (-ė), gydytoja(s), tarnautoja(s), paslaugų teikėja(s), menininkas (-ė), kunigas, vienuolis, (-ė), filosofas (-ė), psichologas (-ė), mokslininkas (-ė), <…>, galų gale moteris ar vyras) |
|
197 |
Filosofijos ugdymo(si) esmėvoka | Tau meilė išminčiai – filosofija – ugdo išmintingą gyvenseną | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potyrių filosofija – psichologija – lavina jausmus | mūsų, mums (jūsų, jums) valios filosofija – etika – stipriną valią, auklėja kaip elgtis | man(o) proto filosofija – logika – mokina kaip teisingai mąstyti |
|
198 |
Pilietiškumo ugdymo(si) esmėvoka | Tau dalyvavimas ir pokyčių iniciavimas bendruomenėje | jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(oki)ų socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas | mūsų, mums (jūsų, jums) pilietiškumo ugdymo įgyvendinimo būdai | man(o) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas |
|
199 |
Ugdymo filosofijos esmėvokos (Lilijos Duoblienės tekstų esmėtyra) | ||||
|
200 |
Šiuolaikinės ugdymo filosofijos esmėvoka | Tau šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems ugdymo(si) metodai | mūsų, mums (jūsų, jums) moralės filosofija ir dorinis ugdymas(is) | man(o) mąstymo ugdymas(is) |
|
201 |
Šiuolaikinės ugdymo filosofijos krypčių esmėvoka | Tavo ugdymo(si) neapibrėžtumas – postmodernizmas | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems asmeninė patirtis – fenomenologija, egzistencializmas | mūsų, mums (jūsų, jums) naudingi rezultatai – (neo)pragmatizmas, progresyvizmas, socialinis rekonstrukcionizmas | man(o) sąvokų gryninimas – analitinė filosofija |
|
202 |
Ugdymo esmėvoka | Tau ugdymas(is) | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis | mūsų, mums (jūsų, jums) problemų sprendimas | man(o) refleksija (reflektyvus mąstymas) |
|
203 |
Ugdymo vertinant rezultatus esmėvoka | Tau ugdymas(is) vertinant rezultatus | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pragmatizmas | mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis rekonstrukcionizmas | man(o) progresyvizmas |
|
204 |
Ugdymo veiklos esmėvoka (pagal J. Dewey „Demokratija ir ugdymas“) | Tau ugdymo(si) veikla | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems įnoringa veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip formavimas iš išorės) | mūsų, mums (jūsų, jums) rutiniška veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip praeities pakartojimas) | man(o) ugdomoji veikla (ja grindžiamas pažangus ugdymas kaip „nenutrūkstamos patirties refleksija“) |
|
205 |
Egzistencijos esmėvoka | Tau egzistencija | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenimo absurdiškumas, „įpintumas“, „įmestumas“ į pasaulį, situaciškumas, kančia, vienatvė | mūsų, mums (jūsų, jums) bendrabūvis – bendravimas ir bendradarbiavimas, kalba, dialogas | man(o) laikinumas, laisvė, pasirinkimas, atsakomybė, kaltė, prasmė, autentiškumas, (pasi)tikėjimas |
|
206 |
Moralinio santykio esmėvoka | Tau moralinis santykis su pasauliu | jo(s), jų štai šitoks rūpestis [dėl kito] | mūsų, mums (jūsų, jums) draugystė, dialogas [su kitu] | man(o) atsakomybė [už kitą] |
|
207 |
Latentinio potencialo sklaidos esmėvoka | Tau latentinio potencialo sklaida | jo(s) štai šit(oki)o kūno raiškų pėdsakai | mūsų, mums (jūsų, jums) valios veiksmų pėdsakai | man(o) sąmonės kalbų pėdsakai |
|
208 |
Asmens esmėvoka (pagal D. E. Dentoną) | Tau asmens vienovė | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems patyrimas | mūsų, mums (jūsų, jums) motyvacija | man(o) kelios supratimo alternatyvos |
|
209 |
Suvokimo esmėvoka (pagal D. E. Dentoną) | Tau suvokimas | štai šit(ok)ie jo(s), jų kūno veiksmai | mūsų, mums (jūsų, jums) esama situacija | man(o) sąmonės veiksmai |
|
210 |
Autentiškumo esmėvoka | Tau autentiškumas (autentiškas santykis) | štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis, egzistenciniai potyriai, empatija | mūsų, mums (jūsų, jums) dialogas | man(o) gyvenimo įprasminimas, įžvalgos |
|
211 |
Sąvokų esmėvoka | Tau sąvokų gryninimas | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems žodžiai, sakiniai | mūsų, mums (jūsų, jums) kalbiniai žaidimai, skirtingi kontekstai | man(o) reikšmės, prasmės |
|
212 |
Žinojimo esmėvoka | Tau žinojimas | štai šitoks „žinojimas, kad“ (žinia, faktas, informacija…) | mūsų, mums (jūsų, jums) „žinojimas, kaip“ (kokiu būdu sužinoma? Kaip tai daroma?…) | man(o) „žinojimas, kodėl“ (ką tai reiškia? Kodėl taip manau?…) |
|
213 |
Ugdymo naujovių esmėvoka | Tau ugdymo(si) naujovės sietinos su | štai šit(oki)o ekonominio gyvenimo naujovėmis | mūsų (jūsų) socialinio gyvenimo naujovėmis | man(o) politinio gyvenimo naujovėmis |
|
214 |
Kalbos esmėvoka (pagal Ludwig Wittgenstein) | Tau kalba | štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pasaulis | mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai, sakiniai | man(o) mąstymas |
|
215 |
|||||
|
216 |
Verslumo esmėvokos | ||||
|
217 |
Verslumo esmėvoka | Tau verslas | jo(s), jų, jam, jai, jiems šit(oki)a produkcija ar paslauga | mūsų, mums rinka (pasiūla ir paklausa) | man(o) įmonė (išgyvenimas siekiant pelno) |
|
218 |
Produkcijos (ar paslaugų) esmėvoka | Tau produkcija ar paslauga | štai tokia produktų ar paslaugų materija | mūsų, mums produktų ar paslaugų formos | man(o) produktų ar paslaugų turinys |
|
219 |
Rinko(daro)s esmėvoka | Tau rink(odar)a | štai tokia paklausa ir pasiūla | mūsų, mums (jūsų, jums) verslo planas | man(o) situacijos analizė |
|
220 |
Įmonės esmėvoka | Tau įmonė | tokia jos materialinė/finansinė vertė | mūsų (jūsų) įmonės struktūra (darbo paskirstymas, tvarka ir kt.) | mano ir mano bendradarbių funkcijos |
|
221 |
Lyderio esmėvoka | Tu, tau lyderis | ji(s), jie šitai gali (tai sukurti, padaryti) | mes (susi)kalbame
(apie tikslus, uždavinius, rezultatus, veiklas, išteklius, kaštus, tvarkaraštį ir kt.) |
aš siekiu (kas užsibrėžta, numatyta, sutarta) |
|
222 |
Vadybos esmėvoka | Tu įstaigos ar projekto vadovas, (tavo stebėjimas, kontrolė, palaikymas) | jie – komanda, partneriai, dalyviai – stebimi šitai (numatytus veiksmus) įgyvendina | mes (jūs) organizuojame palaikydami (mes – įstaiga, projekto komanda, jūs – partneriai, rėmėjai, finansuotojai) | aš koordinuoju kontroliuodamas |
|
223 |
Projekto esmėvoka | Tau projektas | šito(kio) objekto kūrimas (produkto arba paslaugos kūrimas) | mūsų, mums (jūsų, jums) ištekliai (žmoniškieji, materialieji, finansiniai ir kt.) | man(o) tvarkaraštis (tarpusavyje susijusių veiklų seka) |
|
224 |
Projekto veiksnių esmėvoka | Tau kokybė – kaip daryti? | štai tokia kiekybė – ką ir kiek daryti? | mūsų, mums (jūsų, jums) kaštai – už kiek? kiek kainuos? | man(o) trukmė – per kiek laiko? iki kada padarys(iu)? |
|
225 |
Projekto sandaros esmėvoka | Tau tikslai | jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(ok)ie rezultatai | mūsų, mums (jūsų, jums) veiklos | man(o) uždaviniai |
|
226 |
|||||
|
227 |
|||||
|
228 |
|||||
|
229 |
|||||
|
230 |
Fenomenologijos esmėvoka (pagal E. Husserlį) | Tau esmių, eidetinis mokslas, esmėžiūra, ideacija („fenomenologija yra protu besiremiantis tyrimas, atskleidžiantis fenomenuose arba reiškiniuose glūdinčias esmes“ (Mickūnas, A. Stewart, D. 1994. Fenomenologinė filosofija. Vilnius: Baltos lankos, 15 p.) | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenamojo pasaulio fenomenai | mūsų, mums (jūsų, jums) atskleistos esmės (eidosų, idėjų, intuicijos įžvalgų ar ikisąvokinio lygio aprašymai) | man(o) sąmonės, proto tyrimas |
|
231 |
|||||
|
232 |
Matematikos esmėvokos | ||||
|
233 |
Aritmetikos esmėvoka | Tau aritmetinė lygybė (=) | štai šit(ok)ie skaičiai (1, 2, 3…) | mūsų, mums aritmetiniai veiksmai (+, -, x, /) | man(o) suma, skirtumas, sandauga, dalmuo |
|
234 |
Aritmetinių veiksmų esmėvoka | Tau dėmenų sudėties (+) suma | štai šitoks dauginio ir daugiklių
daugybos (x) sandauga |
mūsų, mums dalinio ir daliklių dalybos (/) dalmuo
|
man(o) iš turinio atėminių atimties (-) skirtumas |
|
235 |
Geometrinės figūros esmėvoka | Tau vienas taškas | štai šita taškų aibė | mūsų, mums trikampis, keturkampis ir pan. | man(o) uždara atkarpa |
|
236 |
Apskritimo ilgio esmėvoka (C=2πr) | Tau lygu, lygybė (=) | štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis | mūsų, mums skersmuo (arba du spinduliai – 2r) | man(o) apskritimo ilgis (C) |
|
237 |
Skritulio ploto esmėvoka (S=πr²) | Tau lygu, lygybė (=) | štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis | mūsų, mums spindulys kvadratu (r²) | man(o) skritulio plotas (S) |
|
238 |
Trikampio ploto esmėvoka (pagal formulę S=½bh) | Tau lygu, lygybė (=) | štai šito lygiagretainio pusė – ½ (geometrijos dėsnis: „Trikampio plotas yra lygus pusei tokį patį aukštį ir pagrindo ilgį turinčio lygiagretainio ploto“) | mūsų, mums trikampio pagrindo ilgio (b) ir aukštinės (h) sandauga (bh) | man(o) trikampio plotas (S) |
|
239 |
Fizikos esmėvokos | ||||
|
240 |
Greičio esmėvoka (v=s/t) | Tau lygu, lygybė (=) | štai šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems greitis (v) | mūsų, mums (jūsų, jums) laiko vienetas (t) | man(o) kūno įveiktas atstumas (s) |
|
241 |
Reliatyvumo teorijos esmėvoka (E=mc²) | Tau lygu, lygybė (=) | štai šitoks šviesos (fotonų srauto) greitis kvadratu (c²) (vakuume šviesos greitis apytiksliai lygus 300 000 000 m/s ir 83 333 333.3 km/h) | mūsų, mums (jūsų, jums) fotono masė (m) | man(o) fotono energija (E) |
|
242 |
|||||
|
243 |
Metafizikos esmėvokos | ||||
|
244 |
Hinduizmo (vedantos, pagal upanišadas) metafizikos esmėvoka | Tau Brahmanas (beasmenė dievybė, pradinė substancija, tikrovės esmė, vien(at)is, absoliutas) | štai šitoks prakriti (materialus pradas, pirminė (pro)materija) | mums Puruša (dvasinis pradas) | man(o) Atmanas (individualus pradas, siela, savastis) |
|
245 |
Gunų (tapsmo jėgų) esmėvoka | Tau prakriti (prigimtis, gamta, materija) | štai šitoks radžas – judėjimas, aistra | mūsų satvas – harmonija, šviesa | man(o) tamas – inercija, tamsa |
|
246 |
Daoizmo (Laodzi veikalas Dao De Dzing) esmėvoka | Tau Dao („visko esamo ištakos“, „žemės ir dangaus motina“, „pirmapradė prigimtis“, „šaknys“, „kelias“, „Dao pats sau yra valdytojas“, „žiūri į jį, bet nematai“, „tuščias ir ramus“) | štai visa ko yin (in) bei yang (jang) (dvi jėgos, iš kurių sukurta visata: yin – tamsi, sunki, tiršta, moteriška, minkšta, pasyvi, daiktiška, žemiška; yang – šviesi, lengva, skaidri, vyriška, tvirta, aktyvi, dvasinga, dangiška) | mums de (prigimtinė darna bei dorybės, įgimtas gėris, gyvybinė galia, nuolatinė gyvybės potencija, įprasta daiktų tvarka, natūralūs dėsniai, natūrali eiga gamtoje ir visuomenėje) | man(o) wuvei (uvei) (veikla neveikiant; nekonvencinė, nesuvaržyta, laisva veikla; savaiminga kūryba; veikla be vertinimų ir žodžių; išmintinga laikysena paisant daiktų prigimties ir sutinkamai su savo prigimtimi) |
|
247 |
Daoizmo kosmologijos esmėvoka | Tau Dao, kelias | štai šita jo(s), jų, jam, jai, jiems erdvė | mūsų, mums (jūsų, jums) darnus vyksmas, priešybių pusiausvyra | man(o) laikas |
|
248 |
Likimo esmėvoka
(pagal daoistinę filosofiją) |
Tau likimas | (ši)tai priimti | mums tobulinti | man pasinaudoti |
|
249 |
Konfucijaus (Kungdzi mokymas Mengdzi traktate Apmąstymai ir pašnekesiai) metafizikos esmėvoka | Tau Tien – Dangus – aukščiausia sąmoninga kūrybinė būties jėga, teisingos elgsenos moralinis pagrindas | štai šitokia kiekvienam Dangaus lemtis | mums Dangaus valia | man Dangaus įsakas |
|
250 |
Budizmo esmėvoka | Tau nirvana (visiška ramuma, sąmonės prabudimas, nušvitimas, nuskaidrėjimas, beskausmė būsena) | štai kiekvieno duhkha (kančia) sansaroje ir dharmos kaip būties elementai ir veiksniai | mūsų, mums anitya (nepastovumas) ir dharma kaip būties kitimo dėsnis | man(o) anatman (nėra pastovios esybės) ir dharma kaip Budos mokymas |
|
251 |
Budizmo brangenybių (ramsčių) esmėvoka | Tau triratna – trys brangenybės, adeptams įžadų formulė: „pasitraukiu pas Budą, ieškau dharmos, ieškau samghos“ | štai šitas Buda (skr. Buddha – Siddhartha Gautama, Šakjamunis) | mūsų, mums (jūsų, jums) samga, sanga (skr. samgha – išpažinėjų bendruomenė) | man(o) darma(skr. dharma – Budos mokymas) |
|
252 |
Keturių budizmo (prakilniųjų, tauriųjų) tiesų esmėvoka | Tavo (Tau) mokša, duhkhanta (išsilaisvinimas, išsivadavimas, kančių pabaiga)
3. „Kentėjimus galima nutraukti, pašalinus neteisingus norus“ |
štai šitokia visų duhkha (kūnų kentėjimas, skausmas, dūlėjimas, senėjimas, liga, mirtis)
1. „Kančios yra visuotinės“ |
mūsų, mums (jūsų, jums) sadhana (dvasinė praktika, tobulėjimo kelias)
4. „Neteisingiems norams pašalinti yra kilnusis aštuongubas kelias“ (Budos priesakai) 1) teisingas požiūris (dharma, 4 tiesos, vidurio kelias) 2) teisingas nusiteikimas (veidrodinis ego be ydų, prieraišumo ir priešiškumo) 3) teisingas kalbėjimas (be melo, apkalbų, žiaurių žodžių, tuščiažodžiavimo) 4) teisingas elgesys (savaimingi, tinkami veiksmai, vengiant žudymo, vogimo, gašlumo, godumo) 5) teisinga gyvensena (tobulinama veikla, užsidirbant pragyvenimui sąžiningu būdu ir nekenkiant kitiems) 6) teisingos pastangos (nuolatinės pastangos šalinant neteisingus norus, blogas mintis) 7) teisingas dėmesingumas (skaidrus sąmonės budrumas, prisimenant tai, kas jau įsisąmoninta) 8) teisingas samadhi (rimtis ar sutelkta ramuma, meditacinis susikaupimas nirvanos link) |
man(o) trišna (sielos troškimai, norai, prisirišimai)
2. „Kentėjimus sukelia neteisingi norai“ |
|
253 |
Dzenbudizmo (skr. dhyana, kin. chan, viet. tien, kor. sen, jap. zen) esmėvoka | Tau satori (nušvitimas – džiaugimosi būtimi išmintis, buvimo dabar čia palaimingos sąmonės būsena, atsivėrimo esamybės akimirkai gebėjimas, geba priimti nesaugumą ir atsiduoti nežinomybei, autentiškai išgyvenama egzistencinė patirtis) | štai jo(s), jų wabi ir sabi estetika (grožis suprantamas kaip askezės, vienatvės, paprastumo, ramybės, tiesioginio suvokimo, kintančio momento pajautimo išgyvenimas), haiku (3 eilučių 17 skiemenų: 5+7+5) ir tanka (5 eilučių 31 skiemens: 5+7+5+7+7) poezija, shigajiku (šigadžiku) stiliaus peizažai (neretai užrašant poezijos posmą), doshakuga (došiukuga) stiliaus paveikslai (įamžina koanus, vienuolius nušvitimo metu), haiga stilius (kai tapyba siekiama išreikšti impresionistinę, humoristinę haiku nuotaiką), shuibokuga (šiuibokuga) technika (tapyba juodu tušu, pagamintu iš pušų šakų anglių), dzenga (meditacijos metu tapyti kūriniai) | mūsų, mums (jūsų, jums) lėto ir staigaus nušvitimo keliai (Sotošiu mokykla skatina tylaus sėdėjimo metodiką, siekiant nutraukti įprastą diskursyvų mąstymą sąvokomis, siekiant „nemąstančio mąstymo“, giliosios – šviesios ir ramios – sąmonės; o Rindzaišiu mokykla, to pat siekiant, skatina
mondo – klausimų bei atsakymų dialogo – metodiką ir koanų paradoksalią logiką.) |
man(o) zazen (dzadzen – meditacija: dza reiškia ramią sėdėseną lotoso poza sukryžiavus kojas, dzen – ramų sąmonės sutelkimą; Huinengas (638-713): „Kai gėrio ir blogio apsuptyje prote nekyla jokia mintis – tai vadinama dza. Kai žiūrint į savo paties prigimtį išliekama ramiu – tai vadinama dzen“) |
|
254 |
Platono (427-347) filosofijos esmėvoka | Tavo kaip filosofo erosas (Išmintes – Grožio, Gėrio ir Tiesos – meilė) | štai šitoks kosmos – kūniškos atskirybės, idėjų šešėliai ar kopijos, pamėgdžiojančios ar dalyvaujančios idėjose, visatos daugis – Grožis | mūsų (mums) eidos, idėjos – esmiškos bendrybės, kurias pamėgdžioja ar kuriose dalyvauja regimybės daiktai; mums tai provaizdžiai ir idėjų (aukščiausioji) idėja ar dieviškasis vienis – Gėris | man(o) dialektika – dialoginė santara; dialektikos mokslas – gebėjimas apžvelgti viską kartu; nuomonių retorika ir žinojimo (esmės) prisiminimas; idėjų aprėptis, nepaslėptis, neužmarštis – Tiesa |
|
255 |
Aristotelio (384-322) metafizikos esmėvoka | causa efficiens – Tau veikimo pagrindas (judėjimo priežastis; pagaliau nejudantis Pirmasis Judintojas),
pvz., užsakovai (klientai) ir statybininkų pajėgos |
causa materialis – štai šitoks materialusis pagrindas (dynamis – potenciali materija, judėjimų ar kitimų galimybės, akcidencijos),
pvz., statybinės medžiagos |
causa formalis – mums (jums) formalusis pagrindas (energeia – aktuali forma, rimties aktai),
pvz., pastato inžinierinis planas (projektas) |
causa finalis – man tikslo pagrindas (telos – kitimo tikslas, tiesa, atitikimas (adeaquatio) formai, substancija materijos akcidencijoms),
pvz., saugus ir patogus namas
|
|
256 |
Stoikų metafizikos esmėvoka | Tau) pneuma – pirmapradė ugnis (Dievas)
(„Logos neatsiejamai susijęs su hyle. Jie yra sumišę; jis ją visai persmelkia, ją formuoja bei suteikia pavidalą ir tokiu būdu sukuria kosmosą“.) |
štai šitokia hyle – neapibrėžta materija (pasyvumas) | mums logos – tikslingą ir planingą tvarką kuriantis dieviškasis protas (aktyvumas) | man kosmos – gyva būtybė, turinti dievišką sielą (konkrečių daiktų visata) |
|
257 |
Stoikų kosmo esmėvoka | Tau kosmos – visata | štai kokia kiekvienam būtinybė – neišvengiamybė | mūsų, mums likimas (gr. heimarmene; lot. fatum) – nustatyta tvarka | man apvaizda (gr. pronoia; lot. providentia) – tikslas, kurio siekiama |
|
258 |
Dekarto (R. Descartes) filosofijos esmėvoka | Tau Dievas (existentia) | štai šit(oki)a materija (res extensa) – kokybinės ir kiekybinės savybės | mums amžinos tiesos ar įgimtos idėjos (idea innata, cogito ergo sum, ens perfectissimum (o ne genius malignus), extensio,
matematinės idėjos, gamtos dėsniai, bendrosios sąvokos arba idėjos, begalybės arba Dievo idėja) |
man(o) dvasia (res cogitans) – suvokimas ir valia, abejonė arba aiškių ir apibrėžtų minčių dedukcija, tikrumas ir intuicija (lux naturales) |
|
259 |
Kanto (I. Kant) filosofijos esmėvoka | Tau noumenas – „daiktas savaime“, „daiktas savyje“ | štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems fenomenai – reiškiniai, objektai, juslumas, vaizdas | mums grynasis protas ar transcendentalumas – grynosios sprendinių formos (4 ´ 3), 12 kategorijų, transcendentalinės proto idėjos, transcendentalinė schema ir sąvokos | man(o) siela – jusliniai stebiniai ir intelektas |
|
260 |
Heidegerio (M. Heidegger) filosofijos esmėvoka | Tau Sein – Buvimas, Esmas: švytinti nepaslėptis, neužmarštis, atsiverianti pilnuma, lemiantis buvimas, koto (japoniškai – „skleidžiančiosios malonės vyksmas“) | štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems esatis, esamybė – laike švytintys esiniai | mums (jums) kalba – šnekesiai arba mąstomybė ir poezija, prasmė | man(o) Dasein (čiabūvis, štai-būtis, čia-būtis) ir Mitdasein das Man (bendrabūvis, buvimas pasaulyje su kitais) – nuotaikos: baimė, nuostaba, „Kodėl?“, autentiškumas arba neautentiškumas |