K. Būgos įkvėpti ir A. J. Greimo pakylėti parašysime „Lietuvos Didžiąją Knygą“, arba „Kas pasiims Nacionalinę ir Nobelio premijas, kurių nusipelnė Algirdas J. Greimas?“

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia Lietuvos įstaigas, įmones ir organizacijas, pavienius žmones ir užsienio lietuvius rašyti Lietuvos Didžiąją Knygą. Kviečiame – ne vien tiktai semiotikus, matematikus ir filosofus, ne tik humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų teoretikus bei praktikus – į intelektualines, individualias ir komandines, bendradarbiaujančiųjų varžybas. Tiesa, užmojis ir galutinis rezultatas – Esmynas (paminklas Lietuvos šimtmečiui (19182018) įprasminti), arba Visuotinis elementariųjų struktūrų reikšmynas (pagal Greimo semiotinį kvadratą) – pasiekiamas tik visos Lietuvos, ar net viso pasaulio, intelekt(ual)ų santalkai. Bet kiekvienas, darbuodamasis savo sferoje, gali priimti tokį iššūkį ir, šiuokart įstojant į nacionalines pajėgas, nuveikti bendram labui, kad galėtų pripažinti laimėtojus, davusius didžiausią postūmį link minėto tikslo. Taigi kas norėtų sankcionuoti ir patys būti verti Nacionalinės ir Nobelio premijų?

Nacionalinės santalkos dalyvius pagerbs aukščiausieji Lietuvos valdžios ir savivaldybių asmenys, jiems bus įteikti (siur)prizai ir premijos.

Kas norite dalyvauti šioje nacionalinėje santalkoje, parašykite rytispivoriunas@gmail.com

LIETUVOS DIDŽIOJI KNYGA – LDK Esmynas

(Lavinamos Dvasios Klojinių žinynas)

Visuotinio paveldo esmynas – paminklas Lietuvos šimtmečiui (1918-2018) įprasminti

Tai esmingų mąstymų ir užrašų atmintinė, kvietimas drauge kurti žinijos Esmyną – interaktyvų esmėvokų žinyną.

Esmynas – turbūt skaitomiausios knygos Lietuvoje (nuo 2018 m.) ir pasaulyje (nuo 2019 m.) interaktyvi kūryba.

Esmynas – žinijos (žinių visumos) arba žmonijos žinotino paveldo esmingųjų pamatų apmatai su reikšmingomis nuorodomis. Kas esmingai suvokiama, galima pavadinti „esmėvoka“, o visų žinijos esmėvokų visuma būtų kaip žinynas – esmynas. Taigi esmynas – išminties ir išmanymo pamatų apmatai – visuotinio žinojimo siekių gairės: kaip derėtų mąstyti, siekiant mįslingos (ikikalbinės) tikrovės juslinių ir kalbinių duočių (arba transcendencijos dovanų) išminties; ir kas būtina žinoti, mąstant (kalbant, rašant) šiuolaikiškai amžinybės (esmingumo, metafiziniu) požiūriu, paprastai bei aiškiai apie žinotinus ir nuosekliai – plečiant akiratį ar gilinantis į atskirus – išmanytinus dalykus.  

Essence(ul)aire – (on dirait qu‘un vocab-ulaire ou un dictionn-aire) un ouvrage de référence d’héritage de l‘humanité – les essences (les essence-perceptions) de la connaissance. Essenceulaire – probablement le livre le plus lu dans la Lituanie (dès 2018) et dans le monde (dès 2019).                                                        

Essence(ul)ary – like the vocab-ulary or the diction-ary of humanity’s attainments (heritage) – the essences (the essence-perceptions) of knowledge. Essenceulary – probably the most read(ing) book in Lithuania (since 2018) and in the world (since 2019). (Top News book world since 2019.)

Siekiami tikslai ir atliktini uždaviniai.

1.    Bus parašytas (K. Būgos muziejaus, taip pat kitose interneto svetainėje prieinamas) ir toliau plėtojamas pasaulio, Europos ir LDK (Lietuvos Dvasios Klojimo) Esmynas (arba Lietuvos Didžioji Knyga) – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui įprasminti skirtas kūrybinės sąveikos (nacionalinės interakcijos 2017–2018 m.) paminklas.

2.    Telkti nacionalinę jaunuomenės ir šviesuomenės pajėgų (iš švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninių, valstybinių bei verslo įstaigų ir nepriklausomų asmenybių) santalką Lietuvai, Europai ir pasauliui apšviesti, idant būtų esmingai ir sveikai mąstomos (suprantamos ir paaiškinamos) bet kurios – tiek kasdieniškos, tiek ideologinės, tiek mokslinės, taigi visos įmanomos – žinios.

3.    Esmyno pagrindu parengti esmiškojo ir esmingo (esmėvokų) ugdymosi lygių programą: pirmas lygis – iki 10 metų ir vyresniems; antras lygis – iki 14 metų ir vyresniems; trečias lygis – iki 18 metų ir vyresniems, ketvirtas lygis litterati bendrija; tokiu būdu bus pradedami kurti visuotinės žinijos (esmėvokų plėtros, jos dinamiškos tradicijos) muziejus ir esmiškojo ugdymosi mokykla.   

4.    Idant esmėvokų atodangos paakintų esmiškuoju ugdymusi siekti tautą vienijančios vizijos, jau iš būtovės bylojančios: „Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“ (iš Vydūno laiško Lietuvos Tarybai, 1918 03 10), arba Oskaro Milašiaus Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų pranašystė – „negando metams praėjus, lietuvių tauta atsigaus ir Europoje atliks moralinį vaidmenį kaip Antikos laikais Atėnai“, arba <…>; ir svarbu, kad savotiškai bus kompensuotas labai siauros ir trumpos (jaunos) lietuviškosios raštijos ir pasaulio žinijos pamatinių tekstų lietuvių kalba trūkumas, kuris sąlygoja ribotą ir fragmentišką lietuvių kultūros apimtį, – idant kiekvienas, skaitydamas kitomis kalbomis, mąstydamas kitas kalbas (taip pat ir matematikos, muzikos, meno, technologijų ir kitų mokslų kalbas), galėtų visiems padovanoti, lietuviškai sunkiau atrandamas, esmėvokas tai yra pripildyti savipratą maitinančius, galingus, nuo šiol jau ir Lietuvos Dvasios Korius; ir, kas patogu, surandamus viename ir stipriausiame tautos skaitmeniniame bityne Esmyne.

Esmyno metodologinis pagrindimas. Metodologiškai esmėvokos grindžiamos stabilumo, labilumo ir ryšio aspektų galimos koordinacijos vieningu visuminiu suvokimu.

Esmyno ontologinis pagrindimas. Ontologiškai esmėvokos grindžiamos reiškinių (daiktų ir įvykių, jų santykių) išraiškų (veiksmų ir kalbėjimų) (ne)supratimų būtimi.

Esmyno gnoseologinis (epistemologinis) pagrindimas. Gnoseologiškai esmėvokos grindžiamos objektyvios, intersubjektyvios ir subjektyvios tapatybės pažinimu.  

Esmyno metafizinis (metafizinio sąmoningumo) pagrindimas. Metafiziškai esmėvokos grindžiamos transcendencijos (būties, esmės) atsivėrimu per tau […], štai šitas jam, jai, jiems […], mums (jums) […], man […] sąmonės (sąmoningumo) duotis.  

Esmyno loginis-semantinis pagrindimas. Esmėvokos grindžiamos loginėmis-semantinėmis (abstrakčiosiomis, Greimo semiotinio kvadrato) reikšmėmis ir schema. (semiòtinis kvadrãtas, žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/semiotinis+kvadratas)

N.B.: tokiais atvejais, kai mąstoma visuma (esmėvoka) stokos metodologinio, ontologinio, gnoseologinio ir metafizinio atitikimo (pagrindimo), bet ji atitiks loginėms-semantinėms reikšmėms (semiotiniam kvadratui), ji bus įvardijama „reikšmėvokos“ sąvoka.

Esmėvoka

Elementariųjų reikšmės struktūrų žinynas – Esmynas: reiškinynas, reikšmynas, prasmynas (mąstant ir kalbant reikšmingai, randasi prasmė; skaitytojau – ir rasdamas netikslumus, ir parašydamas ar pamąstydamas sau pavyzdžius, įprasmini Tavo esmėvokas ar reikšmėvokas)  

Bet iš pradžių dėl patogumo, atskleidžiant visą turinį be reikšmingų nuorodų į kitus paaiškinimus ar ir iliustracijas, naudosime esmėvokų lentelę.

Eil.

nr.

Esmėvokų ir reikšmėvokų  pavadinimai Pirmas suvokimas, aspektas

S1

Antras suvokimas, aspektas

S2

Trečias suvokimas, aspektas

ne S2

Ketvirtas suvokimas, aspektas

ne S1

  Įvadinės esmėvokos        

    1           

tirsenos, metodo(logijos) esmėvoka sandermė, suderinimas, koordinacija (kitų trijų suvokimų, aspektų) tvaru(mas), stabilu(mas), pastovu(mas), organizacija, sandara kaita, kismas, labilu(mas), tėkmė, kinta(mumas), veikla, funkcionavimas ryšys (su aplinka, pasauliu, visata)

    2           

sąmoningumo esmėvoka tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje tai, štai šitas ( šitoks, <…>; šitaip; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; <…>) mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse) aš, mano, man, mane, manimi, manyje

    3           

esmėvokos esmėvoka tau esmėvoka – esmės suvokimas štai šitokia jam, jai, jiems esmėjauta, esmėvaizdis – kaip jaučiama, į ką žiūrima, kas matoma, girdima, liečiama, uodžiama mūsų, mums (jūsų, jums) esmėtyra, esmėžiūra – kaip ištyrinėta, kokiu požiūriu, kokia kalba, kaip įkalbinta man(o) esmėmąsta, esmėprata – kaip mąstoma, aiškinama, kas suprantama

    4           

metafizikos esmėvoka tau … (Esmo esmės ar esiniai, Transcendencijos dovanos, Tikrovės duotys) štai šitas (šitoks, šitokie) jam, jai, jiems … (kas juntama akimis, ausimis, nosimi, burna, kūnu) mums (jums) … (kas darosi, veikiama, kalbama, įsakoma, rašoma) man … (kas mąstosi, galvojasi)

    5           

ontologijos esmėvoka tau esmas, esatis, esamybė, esinija, būsmas, būvis, tikroji būva, buvimas, būtis (gr. ον – on); dar – visata, Dievas, begalybė <…> štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai, fenomenai (gr. φαινομένων – phainomenon) mums, mūsų (jums, jūsų) veiksmai, kalbos (gr. logos) man(o) mąstymas, supratimai ir paaiškinimai (gr. gnōsis)

    6           

esmyno esmėvoka tau esmynas štai šitoks reiškinynas mums, mūsų (jums, jūsų) reikšmynas man(o) prasmynas

    7           

Reikšmėvokos        

    8           

reikšmė-prasmė reikšmė prasmė ženklas, signifikantas, išraiška, forma tikrovė, signifikatas, turinys, substancija

    9           

vienareikšmiškai / vienaprasmiška-daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška vienareikšmiškai / vienaprasmiška daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška ambivalentiškai / dviprasmiška nereikšmiškai / beprasmiška

  10         

vienis-daugis vienis daugis, suma visuma dalis

  11         

visuma-dalis visuma dalis kokybė kiekybė

  12         

begalybė-baigt(in)ybė begalybė baigtybė neaprėpiamybė, beribiškumas galas, riba

  13         

amžinybė-laikas amžinybė laikas pastovumas, sustojimas kaita, judėjimas

  14         

būtis-regimybė būtis regimybė, juntamybė kalba mąstymas

  15         

esmė-egzistencija esmė egzistencija substancija akcidencija

  16         

substancija-pradas substancija (gr. ousia) pradas (gr. arche) augimas (gr. physis) tikslas (gr. telos)

  17         

tapatumas-objektyvumas tapatu(mas) objektyu(mas) intersubjektyvu(mas) subjektyvu(mas)

  18         

abstraktu-konkretu abstraktu(mas), abstrakcija konkretu(mas), akcija intelektualu(mas), žodžiai iliustratyvu(mas), vaizdai

  19         

siela-kūnas siela (protas ir sąmonė) kūnas dvasia, kalba materija

  20         

protas-aistra protas aistra mąstymas, apgalvojimas Jausmas, noras, troškimas

  21         

aktyvumas-pasyvumas aktyvu(mas) pasyvu(mas) vidus, iš vidaus, keitimas išorė, iš išorės, laukimas

  22         

priežastis-pasekmė priežastis pasekmė priemonė tikslas

  23         

tikslas-priemonė tikslas priemonė pasekmė priežastis

  24         

laisvė-būtinybė laisvė būtinybė pasirinkimas paklusimas

  25         

kultūra-gamta kultūra gamta žmogaus kūriniai visatos kūriniai

  26         

vienakryptis-cikliškas vienakryptis judėjimas cikliškas judėjimas istorinis, kultūrinis laikas gamtinis ir mitologinis laikas

  27         

civilizuotas-laukinis civilizuotas laukinis kultūrinis, miestietiškas, centrinis, rafinuotas, apsišvietęs gamtinis, kaimietiškas, periferinis, natūralus, tamsus

  28         

aš-kitas kitas panašu(ma)s skirting(um)as

  29         

tapatumas-skirtingumas tapatu(ma)s skirting(um)as šitišk(um)as kitonišk(um)as

  30         

vienodumas-įvairumas vienod(um)as įvairu(ma)s sutaptis, vienalytiškumas skirtis, daugialytiškumas

  31         

šitas-bet kuris šitas bet kuris tikriniai vardai („štai šitie Sartai“) bendriniai vardai („bet kuris ežeras“)

  32         

sava-svetima sava svetima artima, nuosava, įprasta, draugiška, vidus tolima, skolinama, keista, priešiška, išorė

  33         

namuose-svečiuose namuose svečiuose pas save, savo vietoje kitur

  34         

sąmonė-pasąmonė sąmonė pasąmonė savimonė, komunikacija nesąmonė, be sąmonės

  35         

dialogas-logas dialogas logas polilogas monologas

  36         

sistemiška-chaotiška sistemiška chaotiška tvarkinga neorganizuota, nestruktūriška

  37         

simetrija-disimetrija simetrija disimetrija asimetrija veidrodinė simetrija, enantiomorfizmas

  38         

centras-periferija centras, branduolys periferija, pakraštys vidus išorė

  39         

viršus-apačia viršus, viršun, viršutinis apačia, apačion, apatinis aukštis, aukštyn, aukštas žemuma, žemyn, žemas

  40         

riba-užribis riba užribis ribotumas beribiškumas

  41         

vientisas-nutrūkstantis vientisas nutrūkstantis tolydus diskretiškas

  42         

diena-naktis diena (veikla) naktis (ramybė) rytas (pasiruošimas) vakaras (poilsis)

  43         

choleriškumas-flegmatiškumas choleriškumas (pyktis ir rūpestis) flegmatiškumas (mieguistumas ir budrumas) sangviniškumas (bejėgystė ir žvalumas) melancholiškumas (liūdesys ir džiaugsmas)

  44         

Rytai-Vakarai Rytai Vakarai Pietūs Šiaurė

  45         

vasara-žiema vasara žiema pavasaris ruduo

  46         

jaunas-senas jaunas senas augantis brandus

  47         

vaikystė-jaunystė vaikystė (iki 14-16 metų) jaunystė (iki 28-30 metų) branda (iki 56-60 metų) senatvė (iki mirties)

  48         

gimimas-lytinė branda gimimas lytinė branda vedybos mirimas

  49         

pavasaris-vasara pavasaris vasara ruduo žiema

  50         

rytas-diena rytas diena vakaras naktis

  51         

jaunatis-priešpilnis mėnulio jaunatis priešpilnis mėnulio pilnatis delčia

  52         

sintezė-analizė sintezė, (į)vertinimas analizė, kritika išvados, apibendrinimas tyrimas, nagrinėjimas

  53         

vidus-išorė vidus, vidun išorė, išorėn įėjimas, įeiti  Išėjimas, išeiti

  54         

įeiti-išeiti įeiti išeiti pasilikti: ateiti, pareiti, prieiti, užeiti, sueiti, apeiti negrįžti: praeiti, nueiti, paeiti, pereiti

  55         

įbėgti-išbėgti įbėgti išbėgti atbėgti, parbėgti, pribėgti, užbėgti, subėgti, apibėgti prabėgti, nubėgti, pabėgti, perbėgti

  56         

įjungti-išjungti įjungti išjungti sujungti, pajungti, perjungti, prijungti, apjungti atjungti

  57         

įimti-išimti įimti išimti priimti, suimti, paimti, perimti, apimti atimti, nuimti, užimti

  58         

įkelti-iškelti įkelti iškelti sukelti, prikelti, pakelti, perkelti atkelti, nukelti, užkelti

  59         

įleisti-išleisti įleisti, įleista išleisti, išleista prileisti, suleisti, užleisti, perleisti, apleisti nuleisti, paleisti, atleisti

  60         

leisti-drausti leidžiama draudžiama ne(be)draudžiama ne(be)leidžiama

  61         

atidaryti-uždaryti atidaryti uždaryti pridaryti, perdaryti padaryti, padarinėti

  62         

         

  63         

darbas-poilsis darbas poilsis užimtumas, užsiėmimas, nuovargis, vargas, triūsas tinginiavimas

  64         

šilta-šalta šilta šalta karšta vėsu

  65         

šlapia-sausa šlapia sausa drėgna išdžiuvę

  66         

malonu-skausminga malonu skausminga švelnu šiurkštu

  67         

minkšta-kieta minkšta kieta skysta tiršta

  68         

daug-mažai daug mažai gana trūksta

  69         

linksma-liūdna linksma(i) liūdna(i) džiugu, smagu graudu, nuobodu

  70         

optimistiškai-pesimistiškai optimistiškai pesimistiškai viltingai, turint vilties nusiminęs

  71         

gražu-bjauru gražu, gražiai bjauru, bjauriai žavu, skoninga, patrauklu, traukia, (ap)keri, gundo, vilioja baisu, šlykštu, atstumia, (nu)purto, atbaido, koktu

  72         

gera-bloga gera, gerai bloga, blogai kilnu, dora, malonu žema, niekinga, skaudu

  73         

tiesa-melas tiesa, tiesiai melas, melagingai tikra, atskleista, tikrovė, realu, korektiška klasta, klastotė, iliuzija, paslėpta, paslaptis, apgaulė, klaida, prasimanymas, pasakiška

  74         

balta-juoda balta, baltai juoda, juodai apšviesta, šviesi šviesa, šviesi spalva, spindi tamsu, tamsi šviesa, tamsi

spalva, šešėlis

  75         

tyliai-garsiai tyliai, tylu garsiai, garsu, balsu ramiai, ramu triukšminga(i)

  76         

greitai-lėtai greitai lėtai skubiai, sparčiai, vikriai, staigiai, nedelsiant, ūmai, vienu ypu uždelstai, pamažu, palengva, iš lėto, žingsnis po žingsnio, po truputį

  77         

stipriai-silpnai stipriai, stipru silpnai, silpna galingai, energingai, aktyviai, impulsyviai, jėgiškai bejėgiškai, sunkiai, vos ne vos

  78         

drąsiai-bailiai drąsiai, drąsu bailiai, bailu atkakliai, narsiai, ryžtingai, valingai išgąstingai, baimingai, baukščiai, nenoriai, be valios

  79         

dosniai-šykščiai dosniai, dosnu šykščiai, šykštu išlaidžiai, švaistūniškai taupiai, skūpiai 

  80         

santūriai-godžiai santūriai, santūru godžiai, gosliai, gašlu saikingai, nuosaikiai, susilaikant, susivaldant kraštutiniška(i), linkstant į kraštutinumus

  81         

išmintingai-kvailai išmintinga(i) kvaila(i) protingai, išmaniai, žinant be proto, be išmanymo, be žinojimo

  82         

žinoti-tikėti žinoti tikėti įrodyti, parodyti spėti, numatyti

  83         

sveikai-ligotai sveika(i) ligota(i) gyvastinga(i) mirtinga(i)

  84         

laimė-kančia laimė, laimingai kančia, kenčiant pasitenkinimas, pasitenkinant stoka, netektis

  85         

meilė-neapykanta mylėti, meilė, simpatija neapkęsti, neapykanta, nešvelnumas pakęsti, pakanta, kantrybė, švelnumas, draugystė priešinti(s), šalinti(s), priešiškumas, antipatija

  86         

judintojas-medžiaga judintojas medžiaga forma, akcidencija, aktas tikslas, substancija, potencija

  87         

formacija-deformacija (in)formacija deformacija reformacija (reforma) formalizacija, stagnacija

  88         

organizmas-mechanizmas organizmas mechanizmas biologija, biochemija, semiotika mechanika, kibernetika, robotika, semiotika

  89         

dinamika-statika dinamika statika (energija) labilumas, funkcionalumas, aktualumas stabilizavimas, organizuotumas, potencialumas

  90         

moteris-mergina moteris mergina, mergelė vyro žmona, žmonelė: šeimininkė, ištekėjusi, motina (gimdanti vaikus), auklėjanti vaikus, rimta, užimta, rūpestinga, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugusi, brandi, (ne)ištikima, (ne)meilužė, moteriškė, boba, ponia tėvų dukra, dukrelė: padėjėja, slauni (galima nuotaka), (ne)skaisti, auklėjama tėvų ir giminių, linksma, besilinksminanti, be rūpesčių, kraunasi kraitį, paauglė, jauna, (ne)pasileidusi, suvedžiota, senmergė, panelė

  91         

vyras-vaikinas vyras vaikinas, bernelis turintis žmoną, vyrelis: šeimininkas, vedęs, tėvas (auginantis vaikus), auklėjantis vaikus, rimtas, užimtas, rūpestingas, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugęs, brandus, (ne)ištikimas, (ne)meilužis, vyriškis, senis, ponas tėvų sūnus, sūnelis: padėjėjas, jaunikaitis, (ne)skaistus, auklėjamas tėvų ir giminių, linksmas, besilinksminantis, be rūpesčių, paveldėtojas, paauglys, jaunas, (ne)pasileidęs, suvedžiotas, sugundytas, senbernis, viengungis, ponaitis

  92         

vyras-tėvas vyras tėvas draugas sūnus

  93         

moteris-motina moteris motina draugė duktė

  94         

vyras-moteris vyras moteris moteriškas vyras vyriška moteris

  95         

vyriška-moteriška vyriška moteriška vaikiškai berniška ir senatviškai diediška vaikiškai mergiška ir senatviškai bobiška

  96         

siuntėjas-vertės objektas siuntėjas, adresantas, lėmėjas, manipuliatorius vertės objektas (ieškomas, siekiamas, vertingas) ieškotojas, (inter)subjektas (veikiantis su padėjėjais ir priešininkais), herojus, veikėjas gavėjas, adresatas

  97         

objekto vertė-realizacija objekto vertė realizuota aktuali virtuali

  98         

kalbėjimas-semema kalbėjimas semema kontekstas leksema

  99         

čia-ten čia (topinė erdvė) ten (paratopinė erdvė) kitur (heterotopinė erdvė) visur, bet kur (utopinė erdvė)

100       

signifikacija-ženklas signifikacija, semiozė, prasmės įreikšminimas, signifikatas objektyvus ženklas, signifikantas intersubjektyvi reikšmė (artikuliuota prasmė, prasmės produkavimas) subjektyvi prasmė

101       

         

102       

kultūra-gamta kultūriška patirtis, kūryba gamtiška(i) jausti dirbtinai elgtis natūraliai mąstyti

103       

atmintis-užmiršimas atmintys, atminti užmiršimai, užmiršti mokymaisi, išlikti amnezijos, dingti

104       

gimti-mirti gimti mirti rimti, rymoti migti, miegoti

105       

pradžia-pabaiga pradžios pabaigos pratęsimai tęstinumai

106       

veidas-kūnas veidas kūnas dievas siela

107       

dievas-visata dievas visata, visa tai kalba (gr. logos) veidas

108       

dievas-kūrėjas Dievas, Švč. Trejybė Kūrėjas, Tėvas Saugotojas, Šv. Dvasia Naikintojas (žmonijos nuodėmių), Sūnus

109       

Sūnus-Jėzus Sūnus istorinis Jėzus pasakojimai apie J.K. gyvenimą ir mokymą vilties (apokaliptinis) Kristus

110       

Šv. Dvasia-Bažnyčia Šv. Dvasia Bažnyčia Dievo Žodis (naujasis ir senasis testamentai, pamokslai) tikėjimas išganymu, palaima, malone

111       

Tėvas-kūrinija Tėvas kūrinija, visatos kūriniai visatos Kūrėjas meilė visatai

112       

realybė-fikcija realybė, daiktai, tavo (tau) patyrimai fikcijos, iliuzijos, vaizdiniai, jo(s) vaizduotė, pojūčiai kalbos, kalbėjimai, ką prisimename, ką atveriame tekstai, kūriniai, kas man(o) paslėpta

113       

džiovinti augalai-rūkalai džiovinti augalai (tabakas, kanapės ir kt.) rūkalai (cigaretės, cigarai, pypkės ir kt.) rūkymas, deginimas, smilkymas nuodai, svaigalai, aromatai

114       

vaisių ekstraktai- alkoholiniai gėrimai vaisių (vynuogių, obuolių, miežių ir kt.) ekstraktai alkoholiniai gėrimai (nusi)gėrimas apsvaiginantys nuodai

115       

draugystė-lytiškumas draugystė, brolystė ir seserystė lytiškumas (moterystė ir vyrystė) tėvystė ir motinystė vaikystė (dukterystė ir sūnystė)

116       

muziejus-eksponatai muziejus (atminties įstaiga) eksponatai (daiktai) istorija (mokslinės žinios, pasakojimai, interpretacijos) pasakotojas apšviečia klausytojus (lankytojus, skaitytojus)

117       

biblioteka-knygos biblioteka knygos tekstai (kultūra, kūryba) skaitytojai (lankytojai)

118       

mokykla-mokomi dalykai mokykla, ugdykla mokomi dalykai mokytojų pamokos mokinių ugdymas(is)

119       

mokslas-gamtos ir kultūros sritys mokslo įstaiga gamtos ir kultūros sritys dėsningumais remiamasi (matematinė ir loginė analizė, hipotezė, įrodymas) eksperimentai, mokslininkų tyrimai: studijos, apžvalgos, monografijos ir kt.

120       

biologija-gyvybė biologija gyvybės (bio) dėsnių (logija) moksliniai tyrimai

121       

leksikografija-žodynai leksikografija žodynų kūrimo, rašymo praktika teorija

122       

leksikologija-leksika leksikologija leksiką (žodžių visumą) tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

123       

etimologija-žodžiai etimologija žodžių kilmę ir giminystę tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

124       

etnonimika-etnonimai etnonimika etnonimus, etninių grupių – tautų, genčių – pavadinimus tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

125       

dialektologija-dialektai dialektologija dialektus – (pa)tarmes ir (pa)šnektas tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

126       

akcentologija-kirčiai akcentologija kirtį, kirčiavimo sistemą tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

127       

onomastika-vardai onomastika tikrinius vardus tiriantis (tiriantys) mokslas (mokslininkai)

128       

demokratizmas-demokratija demokratizmas demokratijos įgyvendinimas (pri)pažinimas

129       

individualizmas-kolektyvizmas individo valios įgyvendinimas kolektyvo valios įgyvendinimas individo vertės (pri)pažinimas kolektyvo vertės (pri)pažinimas

130       

kosmopolitizmas-tautiškumas kosmopolitizmas (pvz., Ramūno Bytauto (1886-1915) pasaulėžiūra) tautiškumas demokratizmas individualizmas

131       

tapyba-spalva tapyba spalvos formos, kompozicija linijos, potėpiai

132       

dailininkas-tapyba dailininkas tapyba paveikslas paišyba (eskizavimas)

133       

paveikslas-dažai ant plokštumos paveikslas dažai ant plokštumos: popieriaus, drobės ir kt. tema, pavadinimas, siužetas rėmai (dydis, forma)

134       

kinas-vaizdai ir garsai kinas, kinematografija vaizdai ir garsai turinys (apie ką) filmavimas

135       

vadovavimas-charizma vadovavimas charizma, patrauklumas tradicijos racionalumas, legalumas

136       

organizacija-mėgavimasis organizacija mėgavimasis darant sugebėjimas daryti paklausi produkcija

137       

akcija-užsakovai akcija (pvz., Esmyno akcija) užsakovai (pvz., žmonija) vykdytojai (pvz., dalyviai) organizatoriai

138       

diskursas-dalykas diskursas dalykas išplėstas išreiškimas mintis

139       

kas-kur kas kur kaip kada

140       

lingvistika-semiotika lingvistika, kalbotyra semiotika, struktūrinė kalbotyra istorinė lyginamoji kalbotyra generatyvinė (N. Chomskio gramatika, Jonas Kazlauskas)

141       

semiotika-semantika semiotika semantika sintaktika pragmatika

142       

ženklas-objektas ženklas objektas reprezentantas, reprezentamenas (Peirce) interpretantas, interpretantė

143       

signifikavimas-denotacija signifikavimas denotacija, nurodo tikrovę ženklai (išraiškos ir turiniai) kultūra (konotacijos ir mitai)

144       

įvardijimas-referentas įvardijimas, onomasiologija referentas, objektas simbolis, vardas, forma reikšmė, prasmė

145       

ženklas-signalas ženklas signalas, raginimas reaguoti simbolis (aprašo, vaizduoja) simptomas (požymis)

146       

humanistika-istorija humanistika istorija metodologija teorija

147       

klasika-modernas klasiška (kanoniška) modernu (originalu) postmodernu (eklektiška) neklasiška (visi nekanoniniai ir individualūs stiliai)

148       

lokalinis-globalinis lokalinis globalinis regioninis nacionalinis

149       

identitetas-ugdymas identitetas lokalinis, nacionalinis, regioninis, globalinis, ugdymas kultūrinis identitetas pilietinis ugdymas

150       

tėvynė-gyvenimas tėvynė gyvenimas turtas darbas

151       

projektas-atitiktis projektas atitiktis programos, srities kriterijams pagrįstumas tikslingumas

152       

tyrimas-patyrimas tyrimas patyrimas (išgyvenimas) patirtis (mūsų, jūsų) ištyrimas

153       

tauta-gimtoji kalba tauta, tautiškumas gimtoji kalba istorinė atmintis tautos gamtos, dvasios, būdo, papročių žinojimas

154       

taikingumas-kūrybingumas taikingumas kūrybingumas darbingumas kovingumas

155       

ugnis-vanduo Ugnis, ugnies pavidalai Vanduo, vandenys, skysčiai Oras, dujiniai pavidalai Žemė, kieti daiktai

156       

lytėjimas-klausa lytėjimas, jaučiama liečiant klausa, girdimi garsai uoslė (kvapai) ir skoniai rega, kas matoma

157       

reliatyvumas-energija reliatyvumas energija šviesos greitis kvadratu masė

158       

saulė-žvaigždė saulės veikimas „nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurio šerdyje (branduolyje) vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, vandenilį paverčiančios heliu“ energija: šviesa, šiluma, gravitacija gyvybės šaltinis

159       

žemė-planeta žemės veikimas trečioji saulės sistemos planeta, jos materijos fizikiniai, biocheminiai, atmosferiniai procesai formos – kieti, skysti, dujiniai ir degantys, gyvi ir negyvi pavidalai namai gyvoms būtybėms

160       

tikrasis aš-kūniškasis aš tikrasis aš kūniškasis aš privalantysis aš idealusis aš

161       

kas-ką kas (saulė) ką, ko, kuo (šviesa, šiluma) kaip (fotonais perteikiama) kam (pasauliui)

162       

folkloras-šokis folkloras, liaudies menas šokiai, žaidimai dainos, pasakos, pasakojimai muzikavimai, grojimai, niūniavimai

163       

esmas-niekis esmas, transcendencija, tikrovė niekis, tuštuma, tyla kalba, imanencija pasaulis, nykstantis naikinimas

164       

tikrovė-galimybė tikrovė, tikra galimybė, galima būtinybė, būtina atsitiktinumai, atsitiktina

165       

paprasta-sudėtinga paprasta sudėtinga akivaizdu paslaptinga

166       

būdravimas-miegas būdravimas miegas tikrovė sapnas

167       

gyvenimas-mirtis gyvenimas mirtis dangus (amžinoji palaima, išganymas, nušvitimas) pragaras (amžinoji kančia, mirtina nuodėmė, nežinojimas)

168       

gyvenimas-mirtis gyvenimas mirtis gimtis, (at)gimimas mirimas, rim-ti prieš mir-tį

169       

ramumas-blaškymasis ramumas blaškymasis susikaupimas sumišimas

170       

šviesa-tamsa šviesa tamsa apšviestieji daiktai šešėliai

171       

tyliai-garsiai tyliai garsiai ramiai triukšmingai

172       

procesas-rezultatas procesas rezultatas etapas tikslas, uždaviniai

173       

Ajurveda        

174       

tridoša-kapha (Ajurvedos došos) tridoša kapha pitta vata

175       

         

176       

gulkis-kelkis gulkis kelkis nesikelsi nesigulsi

177       

pasiklosi-išsimiegosi pasiklosi išsimiegosi neišsimiegosi nepasiklosi

178       

kasi-įgriūsi kasi įgriūsi neįgriūsi nekasi

179       

spjausi-gersi spjausi gersi negersi nespjausi

180       

šauksi-atsilieps šauksi atsilieps neatsilieps nešauksi

181       

dešinė-kairė dešinė kairė veidrodinė dešinė veidrodinė kairė

182       

         

183       

         

184       

intelektas-informacija

(Jurijus Lotmanas)

intelekto veikla informacijos perdavimas (semiotinė teksto sąranga) atmintis (istorijos semiotika) naujų tekstų kūrimas (semiosfera – kultūros reiškimasis)

185       

poezija-mitas poezija mitas sinonimija homonimija

186       

meninė proza-poezija meninė proza poezija nemeninė proza meninė neproza

187       

mokslas-mitas mokslas (deskripcija) mitas, mitologija bendriniai vardai tikriniai vardai

188       

loginis mąstymas-mitologinis mąstymas loginis mąstymas (mokslas) mitologinis mąstymas (mitas, sutapatinimas) savarankiški žodžiai už laiko ir erdvės (poezija, žodžių transformacijos, sinonimija) objekto arba subjekto transformacija erdvėje ir laike (homonimija)

189       

fizika-psichika fizika psichika materija dvasia

190       

imanencija-transcendencija imanencija transcendencija fizika metafizika

191       

sistemiška-chaotiška sistemiška chaotiška tvarkinga nesistemiška

192       

centras-periferija centras, branduolys periferija vidus, norma, tvarka išorė, užribis, atsitiktinumas

193       

grafema-fonema grafema fonema rašytinis pranešimas sakytinis pranešimas

194       

rašytinis-sakytinis rašytinė kalba sakytinė kalba skaitoma kalba, tekstai mąstoma kalba, pasakymai

195       

kalba-kalbėjimas kalba, kodas kalbėjimas, šnekėjimas pokalbis, komunikacija, dialogas, rašymas, raštija mąstymas, mintys apie tikrovę

196       

kalba-tekstas kalba, kodas tekstas (diskursas, kalbėjimas, pranešimas, pasakojimas) kontekstas (kultūra, semiosfera, kolektyvinis intelektas) subtekstai (individualūs intelektai, auditorija, autorius)

197       

tekstas-sakymas tekstas sakymas (folkloras) raštija vaidinimas (teatras)

198       

         

199       

realybė-vaizduotė realybė, tikrovė vaizduotė, pojūčių vaizdiniai, fikcijos, iliuzijos kalbos, kodai, intersubjektyvūs žinojimai tekstai (kalbėjimai, diskursai, (pa)sakymai, pranešimai, pasakojimai)

200       

retoriškumas-antiretoriškumas retoriškumas antiretoriškumas perkeltinės reikšmės, prasmės, metaforos tiesioginės reikšmės, prasmės, metonimijos

201       

metafora-metonimija metafora metonimija panašumas gretinimas

202       

tekstas-auditorija tekstas, pranešimas auditorija (skaitytojai, klausytojai) šifras, kodas, metatekstas dešifravimas, atkodavimas, deformacija

203       

integruotis-dezintegruotis integruotis dezintegruotis jungtis, vienytis skirtis, skaidytis

204       

ciklinis laikas-linijinis laikas ciklinis laikas linijinis laikas principas, dėsningumai, norminiai (sakraliniai, moksliniai) tekstai, mitai įvykis, naujiena, anomalijos, istoriniai tekstai, siužetai

205       

vertinimas-„viršus“ vertinimas „viršus“, „aukšta“ „apačia“, „žema“ „neutralu“ (tarpinė sfera)

206       

„aukštoji“-„masinė“ „aukštoji“ „masinė“ „elitinė“, „organizuota“ „liaudinė“, „laisva“

207       

konkretu-metaforiška konkreti funkcija metaforinė funkcija „lėlė kaip žaislas“ „lėlė kaip modelis“

208       

suaugusiųjų auditorija-vaikų auditorija suaugusiųjų auditorija vaikų, folklorinė, archainė auditorija stebėtojai, klausytojai, pasyvus adresatas žaidėjai, aktyvus adresatas

209       

statula-lėlė statula lėlė rimtas žiūrėjimas į žmogaus kūrybą žaidžianti vaizduotė liečiant, sukiojant

210       

gyvas-miręs gyvas miręs atgimstantis organizmas sustingstantis mechanizmas, mašina, automatas

211       

kultūra-technika kultūra technika istorinis organizmas naujausi mechanizmai

212       

raštas-daugiabalsiškumas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) raštas (šneka ir raštas) daugiabalsiškumas (metafora ir simbolis) diskursas (įvykis ir reikšmė) interpretacija (aiškinimas ir supratimas)

213       

langue-parole, kalba-kalbėjimas (Ferdinand de Saussure), kodas-pranešimas (Paul Ricoeur) langue, kalba, kodas parole, kalbėjimas, pranešimas, diskursas – teiginio turinys „tai, kas pasakyta“, identifikacijos ir predikacijos sintezė, „diskursas grindžia pačią kalbos būtį“ kolektyviška, sinchroniška, anonimiška, pasąmoninga, privalu, sisteminga, sistema, struktūra, sistemiškumas, sinchroninis tyrimas individualu, diachroniška, intencionalu, sąmoninga, pasirenkama, atsitiktina, įvykis, intencija, arbitrarumas, diachroniniai tyrinėjimai

214       

semantika-semiotika (Paul Ricoeur) semantika semiotika sakinys ženklas

215       

prasmė-forma (Emile Benveniste, Paul Ricoeur) prasmė forma jungimas, sakiniai, semantika, supratimas, veiksmažodis skaidymas, ženklai, semiotika, aiškinimas, daiktavardis

216       

kalbėjimo aktai: lokucijos aktas-perlokucijos aktas (Paul Ricoeur) lokucijos aktas (kažkas pasakoma) perlokucijos aktas (sakymu paveikiama) ilokucijos aktas (sakant kažkas daroma) interlokucijos, arba alokucijos, aktas (komunikacija, dialogas)

217       

komunikacija-pranešimas (Romanas Jakobsonas) komunikacija pranešimas, kodas kalbėtojas, kontaktas klausytojas, kontekstas

218       

„subjektyvioji“ reikšmė-sakinio autoreferencija „subjektyvioji“ – sakytojo implikuojama – reikšmė sakinio autoreferencija Ilokucijos aktas klausytojo atpažinimo intencija

219       

prasmė-nuoroda (Gottlobas Frege, Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) prasmė nuoroda „kas“, „identifikacijos ir predikacijos funkcijos sakinio viduje“, „individuali tapatybė ir universali predikacija“, „veiksnys ir tarinys“ „apie ką“, „kalbą susieja su pasauliu:“

220       

raštas-šneka (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) raštas šneka „išraiška“, „atitolimas“, „susvetimėjimas“, „išorybė“, „intencijos eksteriorizacija“, „fiksavimas ir užrašymas“, „manifestacija“, „užrašas“, „skaitymas“, Aus-sage – „iš-tara“, „žodinė teksto reikšmė“, „verbalinė reikšmė“ „virtualu“, „įsisavinimas“, „vidujybė“, „intencija“, „diskursas kaip reikšmė ir įvykis“, sagen – „sakymas“, „sąmoninga autoriaus intencija“, „autorinė reikšmė“

221       

denotacija-konotacija denotacija, kognityvinė kalba konotacija, emocinė kalba eksplikuojama reikšmė implikuojama reikšmė

222       

simbolis-metafora (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) kosmosas, bios, gyvybė: procesus, o paliudyti jų be sapno ar simbolinio teksto daugiau niekas negali“, „metafora gimsta jau išgrynintoje logos erdvėje, tuo tarpu simbolis delsia bios ir logos takoskyroje. Jis liudija pirmapradį Diskurso įsišaknijimą Gyvenime. Jis gimsta ten, kus galia sutampa su forma“, „žengiame per patirties, kuri nesileidžia aprėpiama logos ar skelbimo ir jo perteikimo ar interpretavimo kategorijomis, slenkstį“, „Šventenybė lygiai tai pat gali pasireikšti akmenimis ar medžiais, kurie tampa veiksmingumo nešėjai“, „yra gyvybė, kuri visa yra šventumas – jis persmelkia viską“, „Šventojoje visatoje gebėjimas kalbėti grindžiamas kosmoso gebėjimu reikšti. Todėl reikšmės logika išplaukia iš pačios šventosios visatos struktūros. Jos dėsnis – atitikmenų dėsnis“, „Šventenybės visatoje diskursą saisto atitikmenų logika“, „simbolika veikia tik interpretuojant jos struktūrą“, „Gamtos šventumas atsiskleidžia išsakydamas save simboliais. Atskleidimas grindžia sakymą, o ne atvirkščiai“, „tai, kas simboliuose prašosi būti įkūnytas kalba, bet niekada visiškai nepersikūnija į kalbą, visuomet yra kažkas, įtvinkęs galia, veiksmingumu, jėga“ logos, metaforos: „metaforos kaip įtampos teorijoje, kurią mes priešpriešiname substitucijos teorijai, iškyla nauja signifikacija, aprėpiantį visą sakinį“, „akimirksnio kūryba, nusistovėjusioje kalboje dar neįteisinta semantinė inovacija, egzistuojanti tik todėl, kad priskyrė neįprastą ar netikėtą predikatą“, „gyvų metaforų žodynuose nėra“,  „tikrosios metaforos yra neišverčiamos“, „įtampos metaforos neišverčiamos, nes jos sukuria savo prasmę“, „metafora nėra diskurso puošmena“, „ji turi ne tik emocinę vertę, nes perteikia naują informaciją“, „metafora mums pasako ką nors nauja apie tikrovę“,  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

simboliai: „vyraujantys įvaizdžiai“, „pastovūs vaizdiniai, kuriuose save atpažįsta ištisa kultūra“,

„didieji archetipiniai įvaizdžiai, kuriems, nepaisant kultūrinių skirtumų, lenkiasi visa žmonija“, „konkretūs esiniai“, „simbolizuoja ribos peržengimą ir nurodo kažką visiškai kita, esantį už jų ir jais pasireiškiantį“, „sujungia dvi diskurso plotmes, net, sakytume, du pasaulius, iš kurių vienas yra kalbinės, o antrasis nekalbinės prigimties“, „psichoanalizėje simboliai siejami su užslėptais psichiniais konfliktais; literatūros kritikas savo ruožtu kalba apie kažką panašaus į pasaulėvaizdį arba siekį visą kalbą paversti literatūra; o religijos istorikui simbolis – terpė, kurioje reiškiasi Šventenybė“, „simbolinės signifikacijos perteklių galima laikyti tiesioginės signifikacijos opozicija“, „reikšmės perteklius yra tai, kas lieka po pažodinės interpretacijos“, „pirminė signifikacija yra vienintelis kelias į reikšmės perteklių“, „asimiliuodamas dalykus, jis sykiu asimiliuoja ir mus su tuo, ką jis tuo asimiliavimu išreiškia <…> išblunka visos ribos – tiek tarp daiktų, tiek tarp daiktų ir mūsų pačių“, „simbolio neįmanoma galutinai išanalizuoti sąvokine kalba“, „simbolis platesnis už bet kurį savo sąvokinį atitikmenį“, „nė viena konkreti kategorizacija nepajėgia aprėpti visų semantinių simbolio galimybių. Tačiau tik sąvoka gali paliudyti šį reikšmės perteklių“, „simbolyje esama ir to, kas neturi atitikmens metaforoje, taigi visai nepasiduoda lingvistinei, semantinei ar loginei transkripcijai“, „simbolinė veikla psichoanalizės požiūriu yra paribio reiškinys, susijęs su geismą ir kultūrą skiriančia riba – riba tarp instinktų ir jų apraiškų ar emocinės išraiškos“, „gelminiai konfliktai nesileidžia redukuojami į kalbinius

„laisvas diskursas“, „metaforinis pasakymas“, „miniatiūrinis eilėraštis“, „tiesioginės ir vaizdingosios reikšmės santykis“, „tai, kas pasakyta, ir tai  kas numanoma“, „pozityvus ir produktyvus daugiaprasmiškumas“, „semantinis daugiaprasmiškumas“, „sutrauktas palyginimas“, „retorinė figūra“, „stiliaus figūra“, „diskurso figūra“, „įtampa tarp dviejų priešingų pasakymo interpretacijų“, „dviejų interpretacijų konfliktas“, „absurdiškumo strategija“, „semantinis akibrokštas“, „prieštara“, „absurdas“, „parodyti giminystę ten, kur kasdienė žiūra neįžvelgtų jokių sąsajų“, „sąmoninga klaida, kai sujungiami du tarpusavyje nederantys dalykai“, „pastebėti panašumus“, „bandymas įspėti mįslę“

223       

         

224       

įsisavinimas-atitolimas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“) įsisavinimas: „dinamiškai suvokiama teksto reikšmė“, „referentinė teksto galia“, „galia atverti pasaulį“, „atveriamoji teksto galia“, „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“, „teksto valia“, „prasmės „strėlės“ nužymėtas kelias“, „naujas sugebėjimas pažinti save“,   „savivokos savastis“, ne „pasisavinimas“ ir „užvaldymas“, ne ego „pretenzija į pranašumą“, „tekstas, turintis universalią pasaulio atvėrimo galią, suteikia savastį ego atitolimas: „pasaulis, konstituojantis teksto referenciją“, „atemporalizacijos procesas“, „teksto horizonto išplėtimas“, „ostensinė (parodomoji) referencija“ neatsiribojimas, atvėrimas, artuma, sava: „paversti savu“, „prilyginti“, „paversti bendralaikiu“, „asimiliuoti“, „padaryti panašiu“, „reikšmės aktualizavimas“, „teksto aiškinimas ir supratimas“, „interpretacija tampa įvykiu“, „mes atveriame galimą daiktų matymo būdą“, „autoriaus diskurse glūdinčią atvėrimo galią išskleisti už riboto jo paties egzistencinės situacijos horizonto“, skaitytojo ir rašytojo pasaulių „horizontų susiliejimas“, „teksto referencija yra tam tikro pasaulio projektas“, „buvimo pasaulyje moduso pasiūlymas, kurį tekstas išskleidžia priešais save neostensinės referencijos priemonėmis“, „naujų buvimo modusų (gyvenimo formų) atvėrimas“, „pats tekstas pasiūlo skaitytojui naują buvimo būdą ir išplečia jo savęs projektavimo sugebėjimus“ susvetimėjimas, nuotolis, svetima

225       

logizmas-istorizmas logizmas istorizmas „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“ skaitymo, supratimo istoriškumas

226       

         

 

    1           

Tavo buvimo esmėvoka Tu esi, būni, tavo būsenos, tau yra, esti štai šitaip jam, jai, jiems reiškiasi, juntama mes veikiame (jūs veikiate), mes kalbame (jūs kalbate) aš (ne)suprantu

    2           

Gnoseologijos, epistemologijos esmėvoka Tau esinio (ta)patybės pažinimas, žinojimas, vertinimas

(KĄ KAIP KAS pažįsti, žinai, vertini)

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems objektai, objektyvu (KĄ pažįsta, žino, vertina) mums, mūsų (jums, jūsų) intersubjektyvu(mai) (KAIP pažįstame, žinome, vertiname – pažinimo rūšys, būdai, požiūriai, pateikiamos žinios) man(o) subjektyvu(mai) (kaip KAS – kaip mirtingasis, baigtinis asmuo, ribotas individas – (ne)pažįstu, (ne)žinau, (ne)vertinu)

    3           

Vertinimo esmėvoka Tau vertinimas

(subjektas (-ai) vertina objektą (-us) pagal kriterijus)

štai šitas jam, jai, jiems vertinamasis (objektas) mums, mūsų (jums, jūsų) kriterijai (intersubjektyvus žinojimas) aš kaip vertinantysis (subjektas)

    4           

Skepticizmo gnoseologijos esmėvoka Tau, tavo skeptiškumas (pvz., žmogaus odos pažinimas)

Skeptikų credo galėtų būti šis Timono pasakymas: „kad medus yra saldus, aš atsisakau tvirtinti, bet kad jis atrodo saldus, aš visiškai neprieštarauju“.

šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai

(pvz., odos spalva)

mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvumas (pvz., odos spalva yra santykinė, priklausoma nuo oro, saulės spindulių, apšvietimo, maisto, amžiaus, sveikatos ir kitų sąlygų) man(o) subjektyvumas – „man atrodo…“

(pvz., pamėlusi ar paraudonavusi ar parudavusi)

    5           

Komunikacijos esmėvoka Tau žinojimas štai šitas (šitoks) jam, jai, jo, jos, jų (pa)sakymas, raštas mums, mūsų (jums, jūsų) įtikinėjimas man(o) interpretavimas, aiškinimas(is)

    6           

Komunikacinės bendruomenės esmėvoka

(pagal Aleksandrą Dobryniną)

Tavo komunikacinė bendruomenė, bendrija, visuomenė štai šitie „žmonės iš gatvės“ (juk kiekvienas daug ko neišmano) mums (jums) „gerai informuoti piliečiai“ (turintys pilietinį, socialinį interesą)

A. Schutzas teigė, kad šiuolaikinės demokratijos      perspektyva ir ateitis yra šių gerai informuotų

piliečių, mąstančių ne stereotipais, ugdymas.

“Jie nepasiduoda pigiai propagandai ar reklamai, viešųjų ryšių triukams. Tad svarbiausia valstybės ateičiai – šie žmonės ir jų ugdymas. Yra gana daug socialinių institucijų, atsakingų ne tik už biologinę, bet ir vertybinę reprodukciją. Šios reprodukcijos tikslu turėtų būti gerai informuotas pilietis, sugebantis laisvai rinkti informaciją, ją analizuoti ir vertinti”. (A. Dobryninas)

man „ekspertai“ (lyderiai, profesionalai, savo srities žinovai)

    7           

Bendravimo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų) Tavo, tau bendravimas (jo formos: ekspresinis, pragmatinis, pažintinis) štai šitokia jo(s), jų,  jam, jai, jiems ekspresija – išreiškiamos būsenos, norai, ketinimai mūsų, mums (jūsų, jums) pragmatizmas – siekiama palaikyti arba pakeisti elgseną man(o) pažinimas – perduodamos žinios apie tikrovę

    8           

Esmės esmėvoka Tau esmė, esminga

(pvz., „kokia Veneros esmė?“)

šitų reiškinių žaismė

(pvz., „štai kaip šioji planeta sukasi aplink saulę!“ arba „kokia žavinga deivė!“)

mūsų, mums žodžių reikšmė (pvz., Venera – tai <…>, planeta – tai <…>, suktis – tai <…>, saulė – tai <…>, deivė – tai <…> ir t.t.) man(o) minčių prasmė (subjektyvu, pvz., „antroji planeta nuo saulės; Aušrinė ar Vakarė; dvidešimt antrasis astronomijos arba ketvirtas Romėnų mitologijos egzaminų klausimai; ir t.t.)

    9           

Substancijos esmėvoka Tau pagrindas (gr. ousia) štai šitoks pradas (gr. arche) mūsų, mums (jūsų, jums) augimas (gr. physis) man(o) tikslas (gr. telos)

  10         

Erdvėlaikio esmėvoka Tu visatos erdvėlaikis,

tavo laikas erdvėje,

tau erdvė laiku

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems judėjimai trimatėje erdvėje                                                        (reiškinių, daiktų, procesų) mums (jums) matai

(laiko, erdvės, atstumų, dydžių, tankio, masės, greičio, jėgų <…> matavimo, lyginimo sistemos)

man trukmė laiku (pirma–paskui)

  11         

Erdvės tūrio esmėvoka Tau erdvė kaip tūris: tolyn–platyn–gilyn štai šitoks ilgis (tolyn, tiesiai, pirmyn–atgal) mums (jums) plotis (platyn, dešinėn–kairėn, plotas, platuma, plokštuma) man aukštis (arba gylis: gilyn, aukštyn–žemyn)

  12         

Visatos laik(rodži)o esmėvoka Tau absoliutus („visatos kaip laikrodžio“) laikas štai šitokios entropijos (procesų, reiškinių negrįžtamumo) laikas mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvus (santykinai palyginamas bei pamatuojamas) laikas man(o) iliuzinis (vienkartinis, baigtinis, (pa)sąmonės) laikas

  13         

Laiko būtyje esmėvoka Tau būti(s), tavo laiko (ir kita prasme – tave laiko) būtis tai yra (štai šitaip – jis, ji, jie, jos – esti, būna, būva …) mums (jums) buvo (mes buvome …, jūs buvote …) man bus (aš būsiu …)

  14         

Sąmonės laiko esmėvoka (pagal Šv. Augustiną) Tau laikas štai šit(oki)a jam, jai, jiems dabartis (situacijos stebėjimas: dėmesys čia ir dabar) mums, mūsų (jums, jūsų)  praeitis (jos prisiminimas: istorija, paveldas, tradicijos, įgūdžiai, <…>) man(o) ateitis (ateities laukimas: lūkesčiai, planai, pasirinkimai, <…>)

  15         

Prisiminimų esmėvoka (pagal neurolingvistinį programavimą) Tau mąstymo digitalika – prisimenant akys nusileis žemyn ir kiek į kairę šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems pojūčių kinestetika – prisimenant akys juda žemyn į dešinę mums, mūsų (jums, jūsų) žodžių ir garsų akustika – prisimenant akys juda į kairę man(o) vaizdų vizualika (prisimenant akys juda viršun į kairę)

  16         

Žmogaus esmėvoka Tu, tau žmogus štai šitas (šitoks) jam, jai (jo, jos) kūnas mums, mūsų (jums, jūsų) dvasia man(o) siela

  17         

Kūno (fiziologijos) esmėvoka Tau kūnas štai šitokia jam, jai materija: elementariosios dalelės, biocheminiai junginiai, biologinės ląstelės, raumenys, kaulai, plaukai, nagai, oda, <…> mums (jums) genomas (DNR, genetinis kodas), energetiniai centrai (čakros), <…> man patyrimas (gyvata, gyvybė, gyvenimas, išbandymai, <…>)

  18         

Materijos esmėvoka Tau materija štai šit(oki)a jam, jai, jiems forma (kaip reiškiasi, atrodo?) mums (jums) tikslas (kam skirta, naudinga, pritaikoma?) man turinys (iš ko susideda?)

  19         

Genomo esmėvoka Tau genomas (genų visuma) štai šit(oki)os jam, jai organinės ir neorganinės medžiagos mums (jums) genetinių (paveldimumo) informacijų                 kodai (nukleotidų sekos) man organizmas (jo požymiai ir savybės)

  20         

Patyrimo esmėvoka Tau patyrimas štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai mums (jums) kalba man(o) penkios juslės

  21         

Dvasios esmėvoka Tau dvasia (ši)t(ok)ie vaizdai mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai man(o) mintys

  22         

Sielos (sąmonės galių) esmėvoka Tau siela jo(s) širdis nori; jausena (pojūčiai ir jausmai – „(ši)to nori(si)…“) mūsų valia veikia; veiksena, elgsena (valios veiksmai – „mes galime…“) man(o) protas mąsto; mąstysena (proto mintys – „aš manau…“)

  23         

Aristotelio psichologijos esmėvoka Tau siela vegetacinė (augališka) siela – štai šitokie jo(s), jų mitybos                                        (medžiagų apykaitos) procesai protaujančioji (žmogiška) siela – mums dvasinė veikla jaučianti (gyvūniška) siela – man(o) psichikos raiška

  24         

Sielos metamorfozių esmėvoka (pagal Gintautą Mažeikį) Tau branda (sielos, arba brendimo būsenų, metamorfozės) jo(s) štai šitokie gyvybingi želmenys (vaikystė – mylimi norai, troškimai, svajonės) mūsų (jūsų) herojiškas entuziazmas (jaunystė – kaunamasi dėl norų, tikslų) man(o) išsipildžiusi siela (senatvė – pažįstami norai; ramybė, pilnatvė)

  25         

Antropologijos esmėvoka Tau žmogiškumas štai šit(oki)a jam, jai, jiems prigimtis (genetika) mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas (kultūra) man(o) likimas (gyvenimas)

  26         

Jausmingumo esmėvoka Tavo, tau jausmingumas

(pvz., stebint spektaklį)

šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems juslės (pvz., rega ir klausa) mūsų, mums (jūsų, jums) jausmai (pvz., gražu! šiurpu! žavinga! malonu! nuobodu!) man(o) pojūčiai

(pvz., formų, vaizdų, garsų, balsų pojūčiai)

  27         

Bihevioristinė esmėvoka Tavo, tau elgsenos

(pvz., I. Pavlovo eksperimentas su šunimi)

(ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems stimulai

(pvz., šviesos įjungimas)

mūsų, mums (jūsų, jums) instinktų ir stereotipų asociacijos

(pvz., alkis ir įjungta šviesa! )

man(o) reakcijos

(pvz., seilių išsiskyrimas)

  28         

         

  29         

Eroso esmėvoka (pagal Platoną) Tau erosas – platoniškoji meilė – Dievo idėja štai (ši)toks jo(s), jų, jam, jai, jiems grožis – Grožio idėja mūsų, mums (jūsų, jums) gėris – Gėrio idėja man(o) tiesa – Tiesos ar Teisingumo idėja

  30         

Veiklos esmėvoka (pagal Aristotelį) Tau veikla, tavo bet koks veiksmas jo(s), jų, jam, jai, jiems, joms (ši)tokia poetika (kūryba) mūsų, mums (jūsų, jums)  praktika (elgesys) man(o) teorija (pažinimas)

  31         

Dvasinės veiklos esmėvoka (pagal Hėgelį) Tau erosas (kai nutinka tai, kas būna ir gražu, ir gera, ir teisinga) jo(s), jų šitoks menas – meninė (graži, estetiška), kūrybinė galia mūsų, mums (jūsų, jums) religija – religinė (gera, etiška, filantropiška), praktinė veikla man(o) filosofija – filosofinė (teisinga, logiška), teorinė – dieviška – žiūra

  32         

Menotyros esmėvokos        

  33         

Aristotelio poetikos esmėvoka Tau poetika (pvz., tragedija) štai koks jo(s), jų, jam, jai mimesis – mėgdžiojimas mums (jums) vienovė (veiksmo, vietos ir laiko) man(o) katharsis – sąmonės nuskaistinimas (pvz., „kaip tikroviškai šiurpu, bet tai ne tikrovė, tai tik menas!“)  

  34         

Genijaus esmėvoka (pagal Nyčę) Tu, tau genijus, „antžmogis“, „vaiko dvasia“ štai šitaip jo(s), jų, jam, jai, jiems kūnas (kūnai) šoka mūsų, mums (jūsų, jums) dvasia žaidžia man(o) siela juokiasi

  35         

Meno esmėvoka Tau dvasinis įkvėpimas pavaizduoti, polėkis, nuostaba, estetinė pagava, esthésis, il guizzo (blyksnis, tvykstelėjimas), lūžis, grožio įsibrovimas kasdienybėn šitokia (jo(s), jų, to) natūra (natūralūs gamtos reiškiniai, utilitarinės paskirties daiktai ir meno kūriniai) mums (jūsų, jums) stilius (normatyviniai kanonai, meno koncepcijos, idėjos, rūšys, technologijos, kryptys, pakraipos, srovės ir kt.) man(o) kūryba (savikūra, saviraiška, savitaiga, atlikimas, kūrybos procesas ir rezultatas, žiūrovo, klausytojo ar skaitytojo suvokimas ir kt.)

  36         

Dailės kritikos krypčių esmėvoka                                                         (pagal Alfonsą Andriuškevičių) Tavo, Tau vidinė (semiotinė) kritika (kūrinio analizė, mėginimas suprasti, kaip reikšmę kuria paties kūrinio vidiniai elementai – spalviniai santykiai, figūros, formos ir kitos charakteristikos; padeda įžvelgti reikšmingus kūrinio struktūros elementus, skirtingus reikšmės kūrimo lygmenis) štai šitokia intencionalistinė kritika (tiria, kokias reikšmes į kūrinį norėjo sudėti pats autorius) mūsų, mums kontekstinė kritika (tiria kontekstus, kuriuose kūrinys atsirado ar veikia, kokios išorinės aplinkybės lėmė ar lemia, jog kūrinys yra toks, o ne kitoks) man(o) impresionistinė kritika (žiūrovo ar kritiko įspūdžiai, reakcijos, išgyvenimai ir pamąstymai, kylantys iš santykio su kūriniu)

  37         

Europos meno (stilių ir krypčių kaip principų) esmėvoka Tau) (post)modern(izm)as (eklektika, avangard(izm)as, dekonsrtuktyvizmas) štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems (neo)realizmas (natūralizmas, parnasiečiai, pozityvizmas)  mūsų, mums (neo)klasicizmas (klasika, akademizmas, visi istoriniai stiliai, kryptys ar pakraipos: romanika, gotika, renesansas, barokas, rokoko ir kt., klasika tapę šedevrai) man(o) (neo)romantizmas (genijai, heroizmas, baironizmas)

  38         

Tapybos esmėvoka Tau tapyba, tapyti potepiais štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems spalvos mūsų, mums (jūsų, jums) formos man(o) taškai ir linijos

  39         

Spalvos požymių esmėvoka Tau spalvos pagrindiniai požymiai štai šitoks jos (spalvos) tonas – oranžinė, geltona, violetinė, žalia ir kitos spalvos (tonui pasikeitus, pasikeičia spalva) mums (jums) sodrumas – ryškumas, grynumas (sodrumas mažėja, kai spalva pilkėja, blunka) man šviesis – šviesumas (pabaltinimas, pašviesinimas) ar tamsumas (pajuodinimas, patamsinimas)

  40         

Pagrindinių (grynųjų) spalvų esmėvoka Tau balta, baltas pagrindas tapyti štai šita raudona

 

mums mėlyna man geltona

  41         

Solfedžio esmėvoka Tau solfedžio (it. solfeggio muzikinės klausos lavinimo būdai) štai šitokios jo(s), jų muzikinės klausos mūsų, mums (jūsų, jums) būdai: muzikinių pratimų dainavimas, skaitymas natų pavadinimais, muz. diktantai, užrašomi natomis arba pasakomi iš klausos man(o) lavinimas

  42         

Kinematografijos esmėvoka Tau – kaip kūrėjui ir žiūrovui – kinas, filmas štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vaizdai ir garsai mūsų, mums (jūsų, jums) turinys, siužetas, veiksmas man(o) filmavimas – kūrybinės komandos darbas ir filmo žiūrėjimas

  43         

Religijotyros esmėvokos        

  44         

Religijos esmėvoka Tau dvasinė būsena jungiantis su šventybe šita organizacija (religinė bendruomenė) mūsų, mums (jūsų, jums) kultas (liturgija, apeigos) man(o) doktrina (mokymo supratimas)

  45         

Bažnyčios esmėvoka Tau religinė bendruomenė jų šita šventovė ar šventykla (kur susirenka religinė bendruomenė) mūsų, mums (jūsų, jums) šventraštis (religinės bendruomenės (kon)tekstas, idėjų, dogmų ir pasakojimų sąvadas) man(o) šventybė ar Dievas (kurį išpažįsta religinė bendruomenė)

  46         

Indijos religijų (hinduizmo, budizmo, džainizmo, sikhizmo) filosofijos esmėvoka Tau mokša, mukti, duhkhanta (aukščiausias religinis ir etinis tikslas – išsivadavimas iš juslumo pančių ir iliuzijų, išsilaisvinimas iš tolesnių persikūnijimų) štai šitokia visų samsara ir maja (gyvenimo kaitos – persikūnijimų – ratas, nuolat vykstantis atsiradimas ir išnykimas, „paviršiaus bangavimas“ ir nepastovi tikrovė) mūsų, mums dharma ir rita (amžina moralinė kosminė būties tvarka, darnos dėsniai, visada visur visiems privalomi ir tvarkos palaikymas, ritualinės taisyklės) man(o) karma (priežastinga, pelnyta lemtis, atpildas už darbus, individo veiksmų visuma, nulemianti jo artimiausią persikūnijimą – samsarą)

  47         

Išsilaisvinimo (mokša, mukti) būdų esmėvoka Tau joga-marga (jogos, susijungimo su dievu kelias) štai kiekvienam bhakti-marga (meilės, prieraišumo, atsidavimo dievui kelias) mums (jums) karma-marga (veiklos kelias – geri darbai, ritualai ir tarnystė dievui) man(o) džnana-marga (žinių, pažinimo kelias) 

  48         

Hinduizmo svarbiausių religijų esmėvoka Hinduizmo kryptys Šaktizmas – Šakti kultas (dievinamas moteriškumas, aktyvumas, gyvybingumas; įasmeninta deivė – Devė: Parvatė – Šivos žmona, Lakšmė – Vaišnaus, Sarasvatė – Brahmos; dar Haimavatė (Himalajai), Amba (Motina), Durga (Neprieinamoji), Kali (Juodoji), Čamunda (demoniškoji), Lolita (erotiškoji), Lakšmė Šri (laimė), Padma, Kamala (lotosas), Aditė – Dievų Motina (Devamatri), visų šių hipostazių  prototipas – Deivė Motina)  Vaišnavizmas – Višnaus kultas

(šrivaišnavų sekta – pietiečių tengalai bei šiauriečių vadagalai, krišnaizmas, ramaizmas; 10 Višnaus avatarų – įsikūnijimų: žuvis, vėžlys, šernas, žmogus liūtas, nykštukas, Rama su kirviu, Rama, Krišna, Buda, Kalkinas – būsimas įsikūnijimas)

Šaivizmas – Šivos kultas (sektos: Kašmyro trika, Tamilnadu šaiva sidhanta, Karnatakos lingajatai, arba virašaivai; kiti Šivos vardai ir hipostazės: Rudra (Vedose), Jogišvara (jogos valdovas), Pašupati (sielų viešpats), Hara (Naikintojas), Nataradža(Šokio viešpats), Dakšinamurti (guru ir jogos, menų ir mistikos dalykų mokytojas),  Ardhanarišvara (esybė, simboliškai savyje jungianti vyriškąjį ir moteriškąjį aukščiausiosios būties aspektus), Mahadeva (Didysis Dievas), Mahešvara (Didysis viešpats))

  49         

Dieviškosios būsenos (sat-čit-ananda) esmėvoka Tau sat-čit-ananda

(tat tvam asi – „tai tu esi“, samadhi – dieviškoji rimtis „Aš Esu“, Atman-Brahman – „visi dievai Viename“)

štai šitoks sat – buvimas, tikrovė mums čit – (pa)sąmonė, (ne)žinojimas man(o) ananda – savimonė, palaima

  50         

Hinduizmo (brahmanizmo, pagal puranas) teologijos esmėvoka Tau Trimurtis (dievų hipostazių triada, trejybė – kaip ontologinė ir funkcinė vienovė) mums Brahma – kūrėjas, visatos įkūnytojas, iš promaterijos (prakriti) sukuria (srišti) pojūčiais suvokiamą pasaulį, Pradžiapatis mums Višnus – saugotojas, palaiko (sthiti), prižiūri visatos tvarką, žmonių likimų viešpats man Šiva – griovėjas, (su)naikina (sanhara) visatą, sielų viešpats, šokio, menų, jogos, guru globėjas

  51         

Mazdaizmo (senovės iranėnų religijos) esmėvoka Tau gėrio ir blogio kova (gėrio ir šviesos dievas Ahūra Mazda – „Išmintingiausiasis Viešpats“, „Dievas Kūrėjas“ – nuolat grumiasi su blogio ir tamsos dievu Angra Mainjumi)                            štai šitokios devos (blogosios galios: smurtas, piktos mintys, melas) mums amšaspandai (gerosios galios – nemirtingi šventieji: teisinga tvarka, geras nusistatymas, valdovo valdžia, atsidavimas, tobulumas, nemirtingumas) man(o) geri darbai padeda nugalėti Ahūrai Mazdai, o blogi remia Angra Mainjų

  52         

Zoroastrizmo (Zaratustros reformuoto mazdaizmo) esmėvoka Tau gėrio ir blogio kova (šviesos ir gėrio dievo Ormuzdo nesiliaujanti                            kova su tamsos ir blogio dievu Arimanu) štai šitokia tamsos, blogio ir melo karalystė mums šviesos, gėrio ir tiesos karalystė man(o) blogi darbai remia Arimaną, o  geri padeda Ormuzdui laimėti                  neišvengiamą jo pergalę pasaulio pabaigoje (kada prisikelsią mirusieji, įvyksiąs paskutinis teismas, ugnis viską švariai išdeginsianti, o tada amžinai įsiviešpatausiąs gėris)

  53         

Krikščionių Švenčiausiosios Trejybės esmėvoka Tau vienas Dievas trijuose asmenyse štai Tėvas (štai šit(oki)os visatos Kūrėjas) mums (jums) Šventoji Dvasia (Bažnyčios Saugotoja) man Sūnus (Išganytojas, „naikinantis pasaulio nuodėmes“)

  54         

Religingos krikščioniškos gyvensenos esmėvoka Tau palaimintas gyvenimas (iš/dėl tavo dieviškųjų dorybių) jo(s), jų štai tokia ramybė mylint (iš/dėl šitos meilės) mūsų (jūsų) kantrybė tikint (iš/dėl mūsų  tikėjimo) man(o) atleidimas viliantis (iš/dėl mano vilties)

  55         

         

  56         

Filosofijos esmėvokos        

  57         

Filosofijos ištakų (filosofinių būsenų) esmėvoka Tau egzistencinė laimė arba baimė – „Tu esi, ir tavęs (ne)galėtų nebūti…“ „Tu esi vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj…“ <…> štai šitokia jam, jai, jiems nuostaba – „kodėl yra kažkas, o ne niekas!“ „kodėl yra šitaip, o ne kitaip!“ <…> mums (jums) (pasi)tikėjimas –           „yra taip, kaip yra.“ „taip mums tvirtina žinovai, specialistai, patirtis, šaltiniai ir kiti autoritetai.“ <…> man abejonė – „ar iš tikrųjų yra taip, kaip man atrodo?“ „kaip man tai išsiaiškinti?“ <…>

  58         

Aristotelio logikos esmėvoka Tavo, tau samprotavimas, o samprotavimų grandinė yra įrodymas štai šitokia indukcija – einama nuo atskirybių prie bendrybės (ieško to, kas bendra kuriai nors giminei, pvz., žmonių giminei: Solonui, Sofokliui, Sokratui, Sofijai) mūsų, mums (jūsų, jums) dedukcija – einama nuo bendrybės prie atskirybių

(esamybė išvedama iš tam tikros priežasties, t. y. pirmiausio ir bendriausio principo, kuris tariamai akivaizdus, pvz., žmogaus atveju – protas, gyvybė, būtybė, mirtis, visi ir pan.)

man(o) sprendiniai

(pvz., 1) visi žmonės mirtingi, 2) Sokratas yra žmogus,

3) taigi Sokratas mirtingas) ir apibrėžimai (pvz., žmogus yra protinga gyva būtybė)  

  59         

Stoikų (III a. pr. Kr. – II po Kr.) filosofijos skirstymo esmėvoka Tau filosofija – „sodas“ (Sodo palyginimas: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn

besistiebiantis medis, o etika – tai sodo vaisiai.)

štai šitokia fizika – „medis“ mūsų, mums logika – „mūrinė tvora“ man(o) etika – „vaisiai“

  60         

Stoikų logikos esmėvoka Tavo, tau žodis (kalba)

(„Kalbėti – tai balsu ištarti žodžius, kuriais apibūdinama tai, kas turima omenyje“.)

štai šitoks realus objektas (konkretus daiktas) mūsų, mums signifikantas (žymiklis) – garsų darinys (akustinė arba gramatinė išraiška) man(o) signifikatas (žyminys) – reikšmė (lekton), sąvoka

  61         

Filosofijos esmėvoka (pagal Seneką) Tavo, tau filosofija kaip sielos terapija

Seneka: „Filosofija visų pirma žada duoti tarpusavio supratimą, žmogiškumą ir bendravimą“. „Būti sveikam – tai filosofuoti. Be šito siela serga“. „Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje“.

štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems žmogiškumas štai šitokioje mirties akivaizdoje mums (jums) tarpusavio ir mirties kaip nebūties bei jos artumos supratimas, mokymas(is) mirti man(o) bendravimas, linksmumas, žvali sveika siela

  62         

Stoikų filosofijos (ontologijos) esmėvoka Tau log(os)as – protingas pradas, visumos tvarka štai šitoks pasaulis, negandos, nesaugumas (aplinkybių atsitiktinumai) mums (jums) likimų neišvengiamumas (nepastovumo būtinybė) man filosofijos lavinamas protas (pasirinkimai ar galimybės paklusti protui)

  63         

Filosofavimo esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką) Tau filosofavimas (pamąstymai, apmąstymai, susimąstymai, įsimąstymai, išmąstymai, permąstymai) štai šito daikto, kūrinio, teksto interpretacija (atsiranda supratimas) mums (jums) diskusija, pokalbis (plečiamas supratimas) man(o) meditacija (gilinamas supratimas)

  64         

Meditacijos esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką) Tau meditacija (gilinamas supratimas) ši(tokia) būsena (kvėpavimo malonumas, taisyklinga ir patogi kūno laikysena) mūsų, mums (jūsų, jums) tyla (ramybė, sąmonės gelmė) man(o) susikaupimas (dėmesio sutelkimas į VIENĄ pasirinktąją mintį)

  65         

Racionalumo (argumentų) esmėvoka Tau tinkami argumentai jo(s), jų (ši)tokie pateikti faktai (paremti faktais argumentai) mūsų, mums (jūsų, jums) skirtingi požiūriai (padedantys aiškinti(s) argumentai) mano paties nuomonė (įtikinami argumentai)

  66         

Klasifikavimo esmėvoka Tau daiktai, įvykiai šit(ok)ie jo(s), jų vaizdai (ir garsai, kvapai, skoniai, jausenos, būsenos) mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai (ženklai, simboliai) man(o) reikšmės

  67         

Mokslo esmėvoka Tau hipotezė (mokslinė teorija ar mokslo dėsnis) štai tokie jutiminiai duomenys (hipotezei reikšmingų faktų atranka)  mūsų, mums (jūsų, jums)  loginė analizė (kalbinė analizė, matematiniai skaičiavimai) man(o) (mokslininko) eksperimentai (hipotezės verifikavimas arba falsifikavimas)

  68         

Kibernetikos esmėvoka Tau valdymo mokslas

kibernètika [gr. kybernētikē (technē) – valdymo menas], mokslas, tiriantis įv. sistemų (visuomeninių, biologinių, techninių) bendruosius valdymo, reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsnius, kuriantis informacijos apdorojimo teoriją ir priemones. (iš interleksio)

štai (ši)tokios jo(s), jų sistemos (visuomeninės, biologinės, techninės) mums (jums) valdymo dėsniai (reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsniai) man informacijos apdorojimo teorija ir priemonės

  69         

Gyvybės esmėvoka (kibernetikos požiūriu) Tau gyvybė (remiantis kibernetikos principu) šitokia (iš)gaunama medžiaga mūsų, mums (jūsų, jums) (per)duodama informacija man(o) baigtinė (iš)saugoma energija

  70         

Visatos sandaros esmėvoka Tu visa(ta), tau ir tavyje visa-tai štai šita matoma medžiaga (maždaug 5%) mums tamsioji medžiaga (maždaug 20%) man(o) tamsioji energija (maždaug ¾)

  71         

Gaivalų, stichijų esmėvoka Tau, tavyje deganti ugnis (žvaigždžių, saulės, žemės branduolio, židinio, liepsnos, elektros, biocheminių procesų, jausmų, dieviškosios meilės) štai šit(oki)a tvirta, kieta, pastovi žemė mumyse ir mūsų žemėje tekantis grynas (tyras, švarus) vanduo man(e) ir mano protą atgaivinantis oras (dangaus paskliautėje viršum žemės dvelkiantis vėjas)

  72         

Modalinės logikos esmėvoka Tau modalinė logika štai toks (ne)atsitiktinumas (atsitinka arba neatsitinka) mums (jums) (ne)būtinumas

(būtina arba nebūtina)

mano (ne)galimybė(s)

(galima arba negalima)

  73         

Misijos esmėvoka Tau misija (ši)tokia vizija mūsų veikla (veiklos kryptys) man(o) tikslai

  74         

Gero gyvenimo paradigmų esmėvoka Tau geras gyvenimas (ši)tokia „žavinga akimirka“ („yra gerai“: „sustok, akimirka žavinga“, „būties stebuklas”, „čia ir dabar“, meditacija – „aš esu“, kontempliacija – „tai yra“) mums (jums) „aukso laikai“

(„buvo gerai“: „ot buvo laikai!”, „aukso amžius!“)

man „šviesi ateitis“

(„bus gerai“: „turėti vilties“, „tobulėti“, „pažanga“, „progresas“)

  75         

Santuokos esmėvoka Tau santuoka dėl tų vaikų – „iš reikalo“ dėl mūsų (jūsų) draugystės – „iš meilės“ dėl mano naudos – „iš išskaičiavimo“

  76         

Vienatvės esmėvoka Tau vienatvė – kosminis vienišumas – disharmonija, nedarna arba kosminė harmonija, darna štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems vienatvė – socialinis vienišumas – anomija arba socialinis atsiribojimas – susitelkimas grupėse mūsų, mus (jūsų, jums) vienatvė – kultūrinis vienišumas – demoralizacija, cinizmas arba kultūrinis  atsiribojimas – vertybių kūryba man(o) vienatvė – tarpasmeninis vienišumas – susvetimėjimas arba būtinas atsiribojimas – meditacija

  77         

Gyvenimo prasmės esmėvoka Tau gyvenimo prasmė šit(ok)ie gyvenimo keliai (būdai, stiliai, socialiniai vaidmenys) mūsų, mus (jūsų, jums)

vertybės

man(o) gyvenimo tikslai

  78         

         

  79         

Foto esmėvoka Tau šviesa štai šit(oki)a jo(s), jų tamsa (šviesos nebuvimas, trūkumas) mums šviesioji, apšviestoji daiktų ir sąmonės dalis, pusė man tamsioji, neapšviestoji daiktų ir pasąmonės dalis, pusė, šešėliai

  80         

Asmenybės esmėvoka (pagal Zigmundą Froidą) Tavo asmenybė šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems [kūniškas, nesąmoningasis] id mūsų, mums (jūsų, jums) [kultūrinis] superego man(o) [sąmoningasis] ego

  81         

Archetipų esmėvoka (pagal Karlą Gustavą Jungą) Tau Savastis jo Anima, jos Animus mūsų, mums (jūsų, jums) Persona man(o) Šešėlis

  82         

Elgesio esmėvoka Tau, tavo elgesio reguliatoriai jo(s), jų jam, jai, jiems (į)sakymų įtaiga, poveikis – politika (politinė jėga, galia rinkti(s) ir pasirinkti, pažadėjimų ir kompromisų menas)

(pvz., mokinių laisvės)    

mūsų (jūsų) (at)sakomybių, pareigų, normų, atsak(om)ingų susitarimų (į)vykdymas – moralė (moralinė pareiga)

(pvz., mokinių pareigos)

man(o) į(nusi)statymų protingumas – teisė (teisės išmanymas, teisinė atsakomybė ir atskaitomybė, dėl ko tariamasi ir su(si)tariama, kas visuotinai įteisinama teisės aktuose

arba nerašyta teisė – pa(į)pročiai)

(pvz., mokinių teisės)

  83         

         

  84         

Moralės esmėvokos        

  85         

Etikos teorijų esmėvoka Tau egzistencinė etika (gėris – atsakingas buvimas, autentiškumas, meilė), pvz., situacijų etika: „įvertink situaciją ir elkis taip, kaip Tave skatina elgtis meilė“ jo(s), jų hedonistinė etika (gėris – malonumas, saik(ingum)as), pvz., Epikūro išminčiaus ataraksija: „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“ mūsų, mums deontologistinė etika (gėris – dorybės, principai, pareiga), pvz., Kanto kategorinis imperatyvas: „elkis taip, tarytum taisyklė, kuria tu vadovaujiesi, galėtų būti visų protingų būtybių dėsnis“ man(o) konsekvencialistinė etika (gėris – tikslas, siekis, rezultatas, nauda), pvz., utilitaristų šūkis: „kuo didesnis gėris kuo didesniam žmonių skaičiui“

  86         

Filosofinės etikos esmėvoka Tavo, tau racionalusis diskursas štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems faktai, realybė (konkretus elgesys, aprašomoji etika)  mūsų, mums (jūsų, jums) normos (pagrindžiami idealai, normatyvinė etika) man(o) filosofavimas (interpretacija, diskusija, meditacija, metaetika)

  87         

Siekiamybių esmėvoka Tau siekiamybės – idealai, siekiniai štai šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems [materialinės] gėrybės mūsų, mums (jūsų, jums) [dvasinės] vertybės man(o) [asmeninės] dorybės

  88         

Idealo esmėvoka Tu koks sieki būti štai ko ji(s) norėtų (širdis traukia) mes galėtume (valios galia) aš pajėgčiau (sako protas)

  89         

Vertybių esmėvoka (pagal Jurgeną Habermasą) Tau vertybės štai šitokios ekspresyvios – meno, meninės vertybės mūsų, mums (jūsų, jums) moralinės – etikos vertybės man(o) pažintinės – mokslo,  mokslinės vertybės

  90         

Moralinių vertybių esmėvoka Tavo, tau meilė štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems dosnumas mūsų, mums (jūsų, jums) garbingumas man(o) išmintis

  91         

Teologinių (dieviškųjų) dorybių esmėvoka Tau vienas Dievas štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems meilė mūsų, mums (jūsų, jums) tikėjimas man(o) viltis

  92         

Kardinaliųjų (pamatinių) dorybių esmėvoka Tau sielos teisingumas štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems jausmų saikingumas (nuosaikumas, santūrumas, susilaikymas, savitvarda…) mūsų, mums (jūsų, jums) valios tvirtybė (narsumas, narsa, drąsa, atkaklumas, ryžtas, stipri valia…) man(o) proto išmintingumas (protingumas, išmanymas, sumanumas, išradingumas, išsilavinimas, išmintis…)

  93         

Humanizmo esmėvoka Tau žmoniškumas štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kilniaširdiškumas mūsų, mums (jūsų, jums) didžiadvasiškumas man(o) laisvamaniškumas

  94         

Budizmo etikos esmėvoka Tau etinis ugdymasis štai kaip niekam nekenkti, nedaryti gyvoms būtybėms kančių (ahimsa) mums (jums) – visiems būti miela(s), draugiška(s) man(o) širdyje puoselėti gailestingumą,            

atjautą kenčiančioms būtybėms ir troškimą išvaduoti jas iš kančių

  95         

Sukrėtimo esmėvoka (pagal legendą apie Sidhartą Gautamą) Tau sukrėtimas štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems ligos mes senstame aš irgi mirsiu

  96         

Pagrindinių ydų esmėvoka (pagal Tibeto budizmą) Tau pyktis (kaip griaunanti jėga) štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems godumas (materialiniu aspektu) mūsų, mums (jūsų, jums) pavydas (socialiniu aspektu) man(o) neapykanta (psichiniu aspektu)

  97         

Zoroastrizmo etikos esmėvoka Tau etika – „geros mintys, geri žodžiai, geri darbai“ štai šitokie jo(s), jų,  jam, jai, jiems geri darbai mūsų, mums (jūsų, jums) geri žodžiai man(o) geros mintys

  98         

Trasimacho (Platono „Valstybės“ personažo)                                etikos esmėvoka Tavo, Tau galia kaip sofistinis teisingumas štai šit(ok)ie stipresnieji mums (jums) (ne)teisingumas „teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“ man(o) (ne)naud(ing)a

  99         

Sokrato (469-399) etikos esmėvoka Tau daimonion – „pažink save“ – dieviškasis pašaukimas rūpintis (epimeleia) dorybėmis (arete), kurios atitiktų kokio nors dalyko esmę – gėrį (agathon) tai majeutika – pribuvėjo(s) menas – kita(s) kaip padėjėja(s) pokalbyje pažįstant save, padeda rastis minčiai, ir kai būti mokytoju reiškia būti mokiniu mūsų, mums logos – protingas diskursas pasitelkiant elenktinį metodą (gr. elenchos – įrodymas, tyrimas), tai yra indukcinis samprotavimas – ėjimas nuo atskirybės prie bendrybės, aprėpiančios tiriamo dalyko esmę man(o) eironeia – sokratiškoji ironija – „žinau, kad nieko nežinau“, kitam užduodu klausimus neatsakydamas į juos pats, ir siekiu savižinos palaimos – eudaimonia)

100       

Platono etikos (sielos ir pagrindinių dorybių) esmėvoka dikaiosune – Tau sielos teisingumas (harmoninga siela) sophrosune – štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems įnorių su(si)valdymas (nuosaikumas, saikingumas, santūrumas) andrea – mūsų, mums įniršio (pavojuje) drąsa (narsumas, tvirtumas, stipri valia, ryžtingumas, atkaklumas, drąsumas) sophia – man(o) proto

išminti(nguma)s (išmanymas, iš(si)lavinimas, protingumas)

101       

Aristotelio etikos esmėvoka phronesis – Tau gėrio supratingumas, praktinė išmintis štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems dorovinė laikysena – hexis (įgalina, siekiant laimės, valios (boulesis) pastangomis suvaldyti prigimties aistras ir laikytis saikingo vidurio) mūsų, mums dorybės – arete (kai doroviniu lavinimusi išugdomas saikas – vidurys (mesotes) tarp dviejų klaidingų kraštutinumų, pvz., drąsa tarp bailumo ir nutrūktgalviškumo, dosnumas tarp šykštumo ir švaistymo) man(o) laimė – eudaimonia (tai tikslas, kuris pasiekiamas protingai ir saikingai veikiant, įžvelgus ugdomas dorybes) 

102       

Stoikų etikos esmėvoka Tavo, tau išmintinga laikysena („tai, kas nuo mūsų nepriklauso, pavesti kosmosui“; „nuo mūsų priklauso gražiausias, labiausiai siektinas dalykas, kuo ir pats žmogus yra

laimingas – naudojimasis vaizdiniais“; „Tad kas

yra tavo savastis? Naudojimasis vaizdiniais“ – Epiktetas)

štai šitoks jo(s),  jų, jam, jai, jiems pasisavinimas – oikeiosis – kai žmogus pasisavina jam prigimtus ir deramus dalykus, atskiria jam naudingus dalykus nuo žalingų mūsų, mums dorybė – tai išmokstama įžvalga, parodanti, kokia yra dalykų tikroji vertė ir harmonija man(o) laimė (eudaimonia) – „gyventi sutariant su prigimtimi“, kuomet teisingas protas (orthos logos) ugdo apatiją – kai netrikdo afektai, aistros (pathos), kai neprisirišama prie išorinių dalykų: kūno, turto,

šlovės, postų ir kt.

103       

Epikūro (341-270) etikos esmėvoka Tavo, tau sveikas (blaivus) protas („malonų gyvenimą padaro blaivus protas, kuris tyrinėja bet kokio pasirinkimo ar atsisakymo priežastis ir išvaiko tokias mintis, kurioms užplūdus sielose kyla didžiausias sąmyšis“.

 „Visa ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Dėl to sveikas protas, kadangi iš jo kilo ir visos kitos dorybės, yra brangesnis ir už filosofiją. Jis moko, kad negalima maloniai gyventi,

negyvenant protingai, dorai ir teisingai, kita vertus, negalima gyventi protingai, gerai ir teisingai,

negyvenant maloniai. Juk dorybės yra susijusios su maloniu gyvenimu, o malonus gyvenimas

neatskiriamas nuo dorybių“.)

štai šitokie jo(s), jų siekiami kūno bei sielos, susidedančių iš atomų, malonumai (vengiant kančios, juk kiekviena gyva būtybė natūraliai siekia malonumo ir vengia skausmo)

 

mūsų, mums dorybės („protingas, doras ir teisingas gyvenimas“, išminčius vadovaujasi teisingumu –

aukščiausia dorybe)

man(o) ataraxia – vidinės ramybės būsena

(„kai ir kūno neskauda, ir siela rami“, „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“)

104       

         

105       

Meilės esmėvoka Tau meilė štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems švelnumas (malonios pajautos: šypsenos, prisilietimai, apsikabinimai, glostymai, bučiniai, glamonės, kūnų artuma ir šiluma, lytinės sueitys…) mūsų, mums (jūsų, jums) draugiškumas (dvasinis bendrabūvis: draugystė, bičiulystė, partnerystė, bendravimas,       bendradarbiavimas, ištikimybė…) man(o) simpatija ir empatija (sielos palankumas: prielankumas, patrauklumas, dėmesys, prisiderinimas, įsijautimas…)

106       

Prievartos esmėvoka Tau prievarta štai (ši)t(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems priešiški (neigiami) jausmai (pyktis, neapykanta, godumas, pavydas…) agresyvūs (puolantys) veiksmai man(o) destruktyvios (griaunančios, nekonstruktyvios) mintys

107       

Agresijos esmėvoka Tau agresija iš jų toks jo(s), jų paveldėtas puolimo instinktas (biologiniu požiūriu) mūsų, mums (jūsų, jums) išmok(y)tas elgesys        (kultūriniu požiūriu) man(o) frustracijos pasekmė (psichologiniu požiūriu)

108       

Ahimsos (neprievartos) esmėvoka Tau Ahimsa (neskriaudimas neprievarta) – „Visa, kas gyva reikia mylėti, kaip patį save” štai „Visa, kas gyva… mums, jums …reikia mylėti… man …kaip patį save.“

109       

Artimo meilės esmėvoka Tau artimo meilė – „Savo artimą mylėk kaip save patį.” šitą „Savo artimą… įsakymas mums, jums: …mylėk… man …kaip save patį.”

110       

Aukso taisyklės esmėvoka Tau taisyklė – „Nedaryk kitam ko nenori sau“

1.  pvz., Konfucijus sakė:

2. pvz., Jėzus kalbėjo:

štai šitam …kitam…

1.  …kitiems to, …

2. …žmonės, …jiems…

mums taisyklė: „Nedaryk…

1.  „Nedaryk…

2. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų…

man …ko nenori sau.“

1. …ko sau nelinkėtum.“

2. …ir jūs patys [jiems] darykite.“

111       

Keturių karūnų esmėvoka

(pagal Vilniaus Gaoną – rabį Eliją Zalmaną Kremerį)

Tau moralinis tobulumas (dora) – Gero vardo karūna štai šitokia jo(s), jų materiali gerovė – Karaliaus karūna mūsų, mums (jūsų, jums) dvasinis turtingumas – Toros karūna man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna

112       

Šventumo esmėvoka Tau šventumas (dvasinis švytėjimas, nušvitimas, samadhi, nirvana, bodhi, satori…) štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems užuojauta, atjauta kiekvienam… mūsų, mums (jūsų, jums) meilė, labdara, geradarystė, pa(si)aukojimas… man(o) nusižeminimas, atgaila, kuklumas, džiaugsmas, ramybė…

113       

Pašvęstųjų esmėvoka (pagal Omramą Mikaelį Aivanovą) Tavo tikroji būva, tau buvoti dieviškai  štai šitaip jį, ją, juos, jas mylėti mums (jums) pasiaukoti man būti geram

114       

Pagarbos esmėvoka (pagal Konfucijų) Tau, tavo kaip kilnaus žmogaus pagarba „dangaus valiai, žymiems žmonėms ir išminčių žodžiams“ štai šitiems „žymiems žmonėms“ mūsų „dangaus valiai“ mano „išminčių žodžiams“

115       

    štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems mūsų, mums (jūsų, jums)  

116       

Etikos esmėvoka Tau etika (praktinė filosofija apie gerą gyvenimą) šitoks etiketas (papročiai ar patarimai, kaip elgtis konkrečiose situacijose)

„taip (ne)priimta elgtis“

mūsų (jūsų) moralė (principai, normos) „mes privalome siekti gėrio ir vengti blogio“, „nedaryk kitam, ko nenori sau“ man(o) (ne)dora (sąžiningas mandagumas, atsakomybė) „aš pats apsisprendžiu, kaip elgtis ir už tai atsakau“

117       

Doro(vė)s esmėvoka Tau dorovinė savimonė jo(s), jų šit(oki)a atsakomybė

(gražus atsakymas, atsakomybės jausmas)

mūsų, mums (jūsų, jums) pareiga (pareiginga, tvirta, ryžtinga, gera valia) man(o) sąžinė (sąžiningas, teisingas, tiesus protas)

118       

Sąžinės esmėvoka Tu geriausiai žinai apie save šitie jo(s), jų, jam, jai, jiems gražūs ar bjaurūs, (ne)malonūs jausmai mūsų, mums (jūsų, jums) geri ar blogi (kenkiantys) veiksmai man(o) (ne)teisingos, (ne)tinkamos mintys

119       

Dorovės normų įvaldymo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų) Tavo, tau doro(vė)s normų įvaldymas (K. Stoškus: „Sankcijų žmogui dorovės

normos egzistuoja išorinių apribojimų ir skatinimų forma, atjautos žmogui – sąžinės forma, įsitikinimų žmogui – savarankiškai įvaldomų, pagrindžiamų principų ir priedermių forma“.)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atjauta (sąžinė, vidiniai įstatymai, „širdies balsas“) mūsų, mums (jūsų, jums) pri(si)taikymas (konformizmas, sankcijos, apribojimai ir skatinimai) man(o) į(si)tikinimai (pagrindžiami principai, priedermės, motyvai)

120       

Dorovingumo esmėvoka Tavo, tau (ne)dor(ovingum)a(s) „Doroviniai poelgiai, doroviniai jausmai ir doroviniai įsitikinimai – pagrindiniai žmogaus dorovingumo reiškimosi aspektai“. (Krescencijus Stoškus) šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dor(ovinia)i jausmai mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)dor(ovinia)i poelgiai man(o) (ne)dor(ovinia)i į(si)tikinimai

121       

         

122       

Tiesos esmėvoka (pagal Arvydą Šliogerį) Tau tiesa šito(kia) fakto tiesa

„Štai ten už lango auga ąžuolas.“

mūsų, mums pažinimo (mokslinė) tiesa

„Ąžuolo mediena yra labai kieta, nes jos ląsteliena tanki.“

man(o) egzistencinė tiesa „Koks gražus šitas ąžuolas ir kaip liūdna man būtų gyventi, jei kokį rytą, pažvelgęs pro langą, jo nebeišvysčiau.“

123       

         

124       

Laisvės esmėvoka Tau egzistencinė laisvė – atsakomybė – „kam? dėl ko?“ šito kūno, šalies (fiziologinė, ekonominė…) laisvė – nepriklausomybė – „nuo ko?“ mūsų dvasios (socialinė, pilietinė, politinė, kultūrinė, religinė…) laisvė – būtinybė,                                                                                            vienybė, pareiga, pažadas – „su kuo?“     mano sielos (psichologinė…) laisvė – pasirinkimas – „ką?“ 

125       

Veikimo laisvės esmėvoka Tau veikimo laisvė – atsakomybė, egzistencializmas (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potencijų įvairovė – spontaniškumas, savieiga,  improvizacija, kūryba mūsų, mums (jūsų, jums) aktų vienovė – fatalizmas, predestinacija, determinizmas, „įsisąmonintas būtinumas“ man(o) tikslingi pasirinkimai – voliuntarizmas, indeterminizmas

126       

Atsakomybės esmėvoka Tau atsakomybė (ši)tokios jam, jai, jiems pasirinkimo galimybės mūsų, mums (jūsų, jums) apsisprendimas (įsipareigojimas, susitarimas) man(o) kaltė („aš nepadariau taip, kaip privalėjau“,

„aš galėčiau elgtis geriau“)

127       

Laimės esmėvoka (pagal stoikus) Tau laiminga, sveika, išmintinga siela (išminčius – „Linksmas Džiaugsmo Kupinas“)

Seneka: „Laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra kilni, pastovi ir rami <…>“; „Išmok džiaugtis“ ; „Išminčius

yra kupinas džiaugsmo, linksmas, patenkintas, nesugniuždomas, jis gyvena taip kaip dievai. Dabar pažiūrėk į save: jeigu niekuomet nebūni liūdnas, jeigu jokia viltis nejaudina tavo sielos ateities laukimu, jeigu ir dieną, ir naktį tavo kilnios, savimi patenkintos dvasios būsena yra pastovi

ir vienoda, tu pasiekei žmogui prieinamą gėrio viršūnę“.

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems ramūs jausmai – dėmesys (prosoche), apatija (beaistriškumas), abejingumas nereikšmingiems dalykams, laisvė (nuo nerimo, baimės, pykčio, liūdesio…), garbė, didybė, nepažeidžiamumas, orumas, ištvermė kenčiant, pasitikėjimas savimi, drąsa, linksmumas mirties akivaizdoje mūsų, mums (jūsų, jums) pastovūs veiksmai – gerų dalykų į(pri)siminimas, socialinių pareigų vykdymas man(o) kilnios mintys – gyvenimo taisyklių, dorybių meditacijos (meletai), savęs valdymas, tobulinimasis (enkrateia), tiesa, filosofijos lavinamas protas

128       

Norų esmėvoka (pagal Seneką) Tau norai

„Blaškomės tarp įvairių sumanymų. Neturime nei laisvų, nei didelių, nei amžinų norų“

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dideli norai mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)amžini norai man(o) (ne)laisvi norai

129       

Sunkios sielai situacijos esmėvoka Tavo sielai, tau sunki situacija štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems baimė, nerimas mūsų, mums (jūsų, jums) pyktis man(o) liūdesys

130       

Gyvenimo sunkumų, blogybių esmėvoka

(pagal stoikų praemeditatio malorum)

Tau blogybės, gyvenimo sunkumai (bet, pasak stoikų, tai nėra blogis, nes 

nuo tavęs nepriklauso, o yra tiesiog gamtos procesų, gyvenimo dalis)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems mirtis mūsų, mums (jūsų, jums) skurdas man(o) kančia

131       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) etikos esmėvoka Tau dangaus tvarka – socialinės hierarchijos ir ritualo etika, teisingas kelias štai jo(s), jų chun-tzu li – kilnaus žmogaus laikymasis nustatyto etiketo, ritualo, teisingos gyvensenos, „saiko ir vidurio – tai didžiausia dorybė“ mūsų, mums (jūsų, jums) žen –šeimų ir valstybės humaniškumas: „Tai galėtų būti dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“), wen kultūra (žinios, mokslas, menas, civilizuotumas, plati ir aukšta humanitarinė bei estetinė kultūra), chou epocha (kaip „aukso amžius“ man(o) siao – pagarba tėvams ir vyresniesiems: „jei matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk“)

 

132       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) antropologijos esmėvoka Tau, tavo žmogiškumas (tikslas – tobulėjimas) štai šitoks jo(s), jų kūrybingumas – lavinamų gebėjimų ir jausmų rimtis mūsų veiklumas – aistrų, interesų valdymas man(o) visuomeniškumas – bendravimo kultūros modelių suvokimas

133       

         

134       

         

135       

Darbo esmėvoka

(gera yra tai, kas naudinga, teisinga yra tai, kas gražu)

Tau pragmatinė (naudinga, naudos siekianti) veikla štai šitokia estetinė (harmoninga, graži, grožio siekianti) veikla mūsų, mums (jūsų, jums) etinė (dora, gera, mums visiems gerovės siekianti) veikla man kognityvinė (pažintinė, išmanymo, išminties, tiesos siekianti) veikla

136       

         

137       

Jurisprudencijos esmėvokos        

138       

Prigimtinių teisių esmėvoka Tau [pagrindinės] prigimtinės teisės jam, jai, jiems šitoks [fizinis] saugumas (taip pat gyvybė, sveikata, nuosavybė) mūsų, mums [dvasinė] lygybė man(o) [sielos] laisvė

139       

Teisės esmėvoka Tau teisė (formalioji, oficialioji ir demokratinė, o tiksliau – dialogokratinė, kai eksperimentinius teisinius sprendimus priima pati suinteresuotųjų grupė, ir tie sprendimai galioja tos grupės nariams) štai tokių teisės aktų leidėjai (valstybės tauta, parlamentas, vyriausybė, prezidentas, savivaldybės, organizacijos, įstaigos, piliečių santalkos) mūsų, mums (jūsų, jums) valstybiniai teismai (teismų praktika) ir neformalūs bendruomeniniai (nuomonės: palaikymo arba pasmerkimo) „pilietinės opinijos teismai“ man(o) doktrina (formuojama profesūros, mokslininkų, suinteresuotų pilietinių asociacijų)  

140       

Teisės principų esmėvoka Tau teisės principai štai šitoks jo(s), jų sąžiningumas mūsų, mums teisingumas man(o) protingumas

141       

Teismo sprendimo esmėvoka Tau teismo sprendimas turi būti pagrįstas, teisėtas ir teisingas štai kaip, šitaip teisėtas mums ir jums teisingas man(o) pagrįstas

142       

Teisingumo esmėvoka Tau teisingumo principai štai (ši)toks jo(s), jų distributyvumas (distributyvaus teisingumo principas: skirstant gėrybes, būtina vadovautis kokiu nors skirstymo kriterijumi; jie gali būti įvairūs: nuopelnai, poreikiai, gebėjimai, rangas, tačiau kartą pasirinkus, privalu to kriterijaus laikytis, ir tik tada dera sakyti, kad paskirstyta teisingai)

 

mūsų, mums komutatyvumas                                   (komutatyvaus teisingumo principas: savo dvasine verte esame lygūs – „broliai ir seserys“, todėl privalome (ati)duoti tiek pat, kiek gauname) man(o) korektyvumas (korektyvinio teisingumo principas: bausmė neturi būti lygi nusikaltimui – „akis už akį, dantis už dantį“ – arba paskatinimas ar atlygis neturi būti lygus (tapatus) veiksmui ar darbui)

143       

Teisės normos esmėvoka Tau teisės norma

„Be dispozicijos norma neįmanoma, be hipotezės beprasmė, o be sankcijos bejėgė“ (J. S. Žizinskis)

štai šitokia hipotezė – įgyvendinimo sąlygos

(Teisės normos hipotezė – tai teisės normos dalis, nustatanti teisiškai reikšmingas įgyvendinimo

aplinkybes, kurioms esant atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisės normos adresatų teisės ir pareigos.)

mūsų, mums (jūsų, jums) dispozicija – privalomas teisingas elgesio modelis

(Teisės normos dispozicija nustato elgesio modelį, kuris yra pageidautinas, socialiai teisingas, egzistuojant hipotezėje išvardintoms sąlygoms; tai visuomenės narių santykių reguliavimas; tai privalomos elgesio taisyklės nustatymas.)

man(o) teisės normos laikymasis arba,             

man jos nesilaikant, taikytina sankcija

(Teisės normos sankcija įtvirtina poveikio priemones, kurių imamasi nesilaikant teisės normos dispozicijoje apibrėžto elgesio standarto; tai nustatytos taisyklės visuotinio privalomumo užtikrinimas.)

144       

Teisėsaugos esmėvoka Tau teisėsauga (teisės proceso vykdytojai: teisėjai, tarėjai, prokurorai,

advokatai, policininkai, specialiųjų tarnybų, apsaugos struktūrų,

įkalinimo įstaigų darbuotojai, audito ir kitos kontroliuojančios

institucijos, teisiškai įsipareigoję piliečiai) 

štai šitokio teisės proceso dalyviai (tikrinamieji, kontroliuojamieji, įtariamieji, kaltinamieji, nubaustieji, nuteistieji) mūsų, mums (jūsų, jums) teisė (įstatymai, susitarimai) man(o) teisingumas (sveiko išmintingo proto sprendimai, vadovaujantis distributyvinio, komutatyvinio ir korektyvinio teisingumo principais)

145       

Teisėtvarkos esmėvoka Tau, pažeidus tvarką ar darną, kyla kaltė (kriminalinė, politinė, moralinė, metafizinė) štai tokia jo(s), jų veika (nusikalstami veiksmai, elgesys, mentalitetas, gyvenimo būdas) mūsų, mums teisingumo instancijos (įstatymai, prigimtinė ir politinė teisė, sąžinė, žmonių solidarumas) man(o) nusikaltimas (pažeidimas, nesilaikymas, neatsakingumas, yda ar nuodėmė)

146       

Kaltės esmėvoka Tau metafizinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio harmoniją ir nusideda kitų bei DIEVo – VEIDo – atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti”  – F. Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad

nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas)

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai tokia politinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą) mūsų, mums moralinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas ar melagis lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame) man(o) kriminalinė kaltė (pvz., plėšikas, atėmęs iš senutės pensiją, žudikas, įvykdęs žmogžudystę ir melagis, pamelavęs teisme, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia bausmės)

147       

         

148       

Platono politikos esmėvoka Tau valstybė (teisinga, ideali, harmoninga) štai šitie gamintojai – aprūpintojų (maitintojų) luomas (jų sieloje vyrauja geismas, o  jiems dominuojant, įsigalėtų oligarchija arba demokratija, arba tironija) mums sargybiniai – karių (gynėjų) luomas (jų sieloje vyrauja įniršis, o jiems dominuojant, įsigalėtų timokratija) man(o) va(l)dovai – filosofų (mokytojų) luomas (jų sieloje vyrauja protas, o jiems dominuojant, įsigalėtų aristokratija)

149       

Aristotelio politikos esmėvoka Tau gera valstybė arba išsigimusi valstybė štai šitoks jų, jiems polis (bendruomenės vidaus ir užsienio politika) mūsų, mums (jūsų, jums) santvarka (konstitucija): monarchija (gerojo valdžia) arba tironija (valdo vienas),

aristokratija (gerųjų valdžia) arba oligarchija (valdo keletas),

politija (nuosaiki – viduriniojo sluoksnio – valdžia) arba demokratija (valdo visi)  

man visuotinė laimė ir gerovė (dorovinis piliečių tobulėjimas) arba valdančiųjų interesai

150       

Maišto esmėvoka Tu gyveni, tau gyvenimas būti laisvam ir laimingam štai tokia jam, jai, jiems nutinka mirtis (fiziologinė – senėjimas ir gyvybės netektis, sociopsichologinė – savigarbos praradimas ir socialinė atskirtis, izoliacija) mūsų (jūsų) protestas (viešas pareiškimas dėl neteisingų veiksmų), nesusitaikymas (su blog(ėjanči)a padėtimi) mano susitaikymas (su būsima padėtimi), prisitaikymas (prie esamos situacijos)

151       

Problematikos sprendimo esmėvoka Tau galimybės ir tikrovės štai šit(oki)os jo(s), jų, jam, jai, jiems dalys ir visumos mūsų, mums (jūsų, jums) tikslai ir priemonės man(o) priežastys ir padariniai

152       

Modalumo esmėvoka Galėjimas – tu gali, tau galėti Norėjimas – štai šitaip norisi Privalėjimas – mums, jums privalu Žinojimas – man žinoti, mokėti

153       

SWOT (liet. SSGG ar PTGK) analizės esmėvoka Stiprybės, Privalumai – tu ir tavo bendruomenė pajėgūs, nes tau ir tavo kolektyvui duota <…>, kad tai <…> būtų padaryta, įgyvendinta Silpnybės, Trūkumai – štai ko trūksta, stinga, nėra: <…> Galimybės – mes galime, jūs galite, turime (turite) valios ir išteklių <…> tai <…> pakeisti Grėsmės, Kliūtys – ką man ir kiekvienam individui reiktų įveikti, apeiti, pašalinti: <…>

154       

Gyvenimo esmėvoka Tavo, tau tęstinumas štai tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems evoliucija   mūsų, mums (jūsų, jums) istorija man(o) biografija (ontogenezės etapai, CV)

155       

         

156       

Vyro santykio su moterimi esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą) Tau santykis su moterimi štai šita jo(s), jų  gimdytoja mums (kaip vyrams) bendrininkė man (ir mano paties) pražudytoja

157       

Motinos esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą) Tau motinos vaizdinys štai šita jo paties motina mums motina žemė, kuri mus priglaudžia man mylimoji („kurią pagal savo motinos paveikslą pasirenka vyras“)

158       

         

159       

Kalbotyros (lingvistikos) esmėvokos        

160       

Kalbos dalių esmėvoka Tau įvardžiai štai (ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems daiktavardžiai, asmenvardžiai, vietovardžiai mūsų, mums (jūsų, jums)  veiksmažodžiai man(o) būdvardžiai, skaitvardžiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, dalelytės, jaustukai, ištiktukai

161       

Reikšmių (semiotinio turinio) esmėvoka Tau reikšmės lygmenys, turinio struktūrų pakopos, (atvirkščiai pagal generatyvinį taką, tarsi vedantį nuo paprastesnių (abstraktesnių) prie sudėtingesnių (konkretesnių) darinių) štai šit(oki)os diskurs(yv)inės (figūratyvinės) reikšmės (vietų, laikų ir atlikėjų struktūros) mūsų, mums (jūsų, jums) (semio)naratyvinės reikšmės (aktantų modelio, naratyvinės schemos – jos fazių, išbandymo formų – struktūros) man(o) loginės-semantinės (abstrakčiosios, giliosios) reikšmės (pagal semiotinio – Algirdo Juliaus Greimo – kvadrato struktūrą) 

162       

Diskursyvinių reikšmių esmėvoka Tau diskursyvinių figūrų klasės vietos laikai atlikėjai

163       

Naratyvinių reikšmių (aktantų modelio) esmėvoka Tau adresantai (lėmėjai) vertės objektai intersubjektai (veikėjai, jų pagalbininkai ir priešininkai) adresatai

164       

Naratyvinės schemos fazių esmėvoka Tau manipuliacija (sutarties sudarymas) kompetencijos įgijimas atliktis sankcija (pripažinimas)

165       

Išbandymo formų esmėvoka Tau išbandymas siekiant vertės objekto kvalifikacinis išbandymas (kompetencijos įgijimas) lemiamasis išbandymas (konjunkcija su vertės objektu) šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas)

166       

Loginių-semantinių reikšmių esmėvoka Tau semiotinis (Algirdo Juliaus Greimo) kvadratas štai šitokie priešingumo (dvišalės presupozicijos) santykiai mums papildymo (vienašalės presupozicijos) santykiai man prieštaravimo (neigimo) santykiai

167       

Semiotinio laiko esmėvoka Laikas Sinchronija Diachronija Achronija

168       

Semiotinė prasmė Tau reikšminga prasmė ir prasminga kalba   Figūratyvi kalba – štai šitoks natūralusis pasaulis, kuriame sveikas protas supranta reiškinius, faktus, įvykius Natūralioji kalba – mūsų kultūra, išsilavinimo kontekstas, kuriame konvertuojame reikšmes Semiotinė kalba – dirbtinė, metakalba, man leidžianti suvokti pirmapradę būties prasmę ir jos reikšmingų galimybių plėtotę

169       

         

170       

Kultūrologijos esmėvokos        

171       

Istoriškumo esmėvoka Kas – Tau faktas, įvykis Kur ir kada (erdvėlaikyje) – štai (ši)toje jam, jai, jiems geografinėje erdvėje ir laikmetyje Kodėl ir dėl ko – mūsų, mums (jūsų, jums) priežastys,  tikslai ir priemonės bei uždaviniai Kas iš to – man(o) pasekmės, padariniai, rezultatai, nauda ir žala

172       

Civilizacijos esmėvoka Tau žemės civilizacija štai (ši)tokia jų, jiems kultūrinė regionalizacija – tai yra atskiros civilizacijos

(„Civilizacijos yra didžiausios egzistuojančios sociokultūrinės konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių ir valstybių“ – Vytautas Kavolis; jis išskiria penkias civilizacijas: Indijos, Rytų Azijos, Pietryčių Azijos budistinę, Vakarų ir islamo, o, pavyzdžiui, Samuelis P. Huntingtonas – septynias: Vakarų, konfucianistinę, japonų, Indijos, islamo, slavų ortodoksų ir Lotynų Amerikos.)

mūsų, mums kultūrinė globalizacija – globalinio susisaistymo procesai  (ypač dėl ekonominių, politinių, socialinių susivienijimų, ekologinių grėsmių ir interneto poveikio; kuriasi globalinis civilizacijų diskursas – „žmonijos diskursas“, kuris, pasak V. Kavolio, turėtų plėtotis moralės, politikos, mokslo ir literatūros kryptimis – su nuolat peržiūrimais praktinių reikšmių rinkiniais.) man(o) kultūrinė lokalizacija – tai yra nacionalinis, (sub)kultūrinis identitetas

(pvz., aš esu lietuvis, filosofas, šiaurės rytų aukštaitis, kalbantis uteniškių patarme, sėlių genties ainis, Pažiegės ir Dusetų – kalbininkų Mekos „žynys“ ir kt.) 

173       

Tauta esmėvoka Tau tautiškumas – tautos savastis, tapatybė jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita Tėvynė – gimtinė, gimta šalis, tėviškė mūsų (jūsų) tautos dvasia – bendra kilmė, istorija, kalba, papročiai, būdas, įvaizdis, vertybės, kalbėjimas, <…> man(o) tautinė savimonė

(pvz., aš esu lietuvis)

174       

Lietuvos esmėvoka Tau lietuviškumo mitai  jo(s), jų štai toks pagoniškumas (pvz., „Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ arba „Vytauto Didžiojo“, arba „Žemės Motinos“ archetipai, t. y. klajokliškumas, pulti ir trauktis, drąsa plėsti ribas, laimės ieškoti svetur)   mūsų, mums krikščioniškumas

(ypač katalikiškumas, pvz., „Lietuva – Marijos Žemė“ įvaizdis, ugdantis meilę gimtajam kraštui, jos žmonėms)

man(o) išsilaisvinimas ir modernėjimas (pvz., credo „Lietuva – pažangiausios demokratijos, atviros visuomenės – Dialogokratijos Kraštas“, t. y. noras tobulėti, lygiuotis su labiausiai pažengusiomis valstybėmis)

175       

Europos esmėvoka Tau europiškumas jų, jiems štai tokie emancipaciniai jausmai

(Naujųjų laikų paveldas: nacionaliniai, lingvistiniai, rasiniai, luominiai, feministiniai,

religijos ir žodžio laisvių, mažumų <…> išsivadavimai, lygių teisių judėjimai)

mūsų, mums (jūsų, jums) monoteistinė valia                                                                                                                          (Helenizmo ir Viduramžių paveldas: imperializmas ir monoteizmas, krikščionybė) man(o) racionalistinis protas (Antikos paveldas: filosofija, politika, etika, teisė, mokslas, menas, retorika, logika)

176       

         

177       

Politologijos esmėvokos        

178       

Valstybės esmėvoka Tau valstybė jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šioje teritorijoje saugomi gamtos, kultūros ir žmoniškieji turtai mūsų, mums (jūsų, jum) tvarkomi įstatymai – konstitucija, kodeksai, statutai, normos, taisyklės, aktai, paktai, nutartys, sutartys ir kt.) valdo(mi) piliečiai ir aš išvien 

(pilietis – „tas, kuris valdo ir pats yra valdomas“, tai yra valdo – tvarko ir saugo – turtus pagal įstatymus)

179       

Valstybės tyrimo esmėvoka Tau valstybės (-ių) (pa)tyrimas štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems žinios, žurnalistika  mūsų, mums (jūsų, jums) istorija man(o) politologija

180       

Valdžios esmėvoka Tau valdžia – teisiškai (sąžiningai, teisingai ir protingai) valdo, tvarko, saugo valstybę vykdomoji – štai šitaip vykdo (įgyvendina, dirba pagal) įstatymus teisminė – mus (jus) teisia pagal įstatymus (teisėtvarka ir teisėsauga; tai yra valdžios valia, įforminama įstatymu ir garantuojama prievarta) legislatyvinė – man leidžia (siūlo, keičia, patvirtina) įstatymus

181       

Partiškumo esmėvoka Tau klasikinių partijų esmė štai šitoks jų, jiems [vertybių] konservatoriškumas – valstybės saugumas  (šitie kūnai konservatyvūs – instinktų, įpročių ir papročių status quo) mūsų, mums [visuomenės, bendruomenės]  social(demokrat)iškumas –                                                                            socialinių grupių lygybė (mūsų                                                                    dvasia social(demokrat)iška – socialiai, filantropiškai, altruistiškai angažuota –                                                               socialinė lygybė ir teisingumas) mano [mąstymo] liberališkumas – individų laisvė (man(o) siela liberali – individuali, egocentriška, savanoriška, suinteresuota – laisser faire)

182       

Darnios plėtros esmėvoka Tau darnus vystymas(is) štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ekologinė sistema

(biologinių sistemų sąveika)

mūsų, mums socialinė sistema (visuomeninių sistemų sąveika) man(o) ekonominė sistema (techninių sistemų sąveika)

183       

Ugdymo(si) sampratų (edukologijos) esmėvokos        

184       

Ugdymo(si) esmėvoka Tau visą gyvenimą trunkantis ugdymas(is) štai šitokia jo(s), jų jam, jai, jiems aplinka mūsų, mums (jūsų, jums) kultūros vertybės man(o) asmenybę kuriantis bendravimas

185       

Vystymosi (genezės) esmėvoka Tau vystymasis štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ontogenezė (žmogaus visas gyvenimas: embriono, naujagimio, vaikystės, paauglystės, brandos, senatvės etapai) mūsų, mums (jūsų, jums) filogenezė (organizmų, organų evoliucinė ir istorinė raida) man(o) aktualioji genezė (konkreti vystymosi fazė ar etapas)

186       

Ugdymo(si) prasmės esmėvoka Tau ugdymo(si) ar formavimo(si) prasmė, tavo asmenybės savikūra: kiekybinis ir kokybinis vystymasis štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems fizinis vystymasis ir tobulėjimas mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis vystymasis ir tobulėjimas man(o) psichinis vystymasis ir tobulėjimas

187       

Ugdytinio esmėvoka Tau ko mokytis – orientuotis pasaulyje, bendrauti ir dirbti štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems orientacija pasaulyje mūsų, mums (jūsų, jums) darbas, bendradarbiavimas man(o) bendravimas

188       

Edukacijos esmėvoka Tau edukacija, švietimas(is)

(mokyklinis ir užmokyklinis – kultūros, darbo įstaigose, per žiniasklaidą, bažnyčią ir kt.)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems auginimas ir lavinimas(is) mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas(is) man(o) mokymas(is) ir mokslinimas(is)

189       

Edukologijos esmėvoka Tau ugdymas(is) – saviugdos ir švietimo – mokslas štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems uždaviniai mūsų, mums (jūsų, jums) ugdymo(si) dėsniai, taisyklės man(o) tikslai

190       

Mokymosi esmėvoka Tau mokymas(is) štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems mokymo(si) turinys   mūsų, mums (jūsų, jums) mokymo(si) principai ir dėsniai man(o) procesas

191       

Pedagogijos esmėvoka Tu mokinys, tavo, tau  auklėjimas ir mokymas jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita šeima (kūno prieglobstis: pastogė, maitinimas, aprengimas, poilsis, miegas, slaugymas, <…>) mūsų, mums (jūsų, jums)  visuomenė (dvasios prieglobstis: kultūros paveldas, vertybių formavimas, socializacija, žiniasklaidos poveikis, autoritetai, idealai, <…>) man(o) mokyklos (sielos prieglobstis: ugdomi jausmai, protas, valia <…>)

192       

Pedagogikos esmėvoka Tau švietimas šita dalykų] informacija mūsų, mums mokymo integracija man(o) istorinės interpretacijos

193       

Kompetencijos esmėvoka Tau pasiekimai jo(s), jų, jam, jai, jiems  (ši)t(ok)ie įgūdžiai, gebėjimai mūsų, mums (jūsų, jums) vertybės, nuostatos man(o) žinios ir supratimas

194       

Švietimo reformų esmėvoka Tau švietimo reformų kryptys štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kūrybiškumas mūsų, mums (jūsų, jums) humanizavimas (humanizmo principų – žmogaus gerovės, lygybės, teisingumo, bendražmogiškumo, laisvės ir kt. – įgalinimas) man(o) individualizavimas (asmenybės individualių ypatybių formavimasis)

195       

Švietimo koncepcijos esmėvoka Tau švietimo uždavinys (Lietuvos švietimo koncepcija kelia švietimui uždavinį: „<…> duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei“, t. y. tapti švietimui visuomenės, tautos ugdytoju) štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atvira sąmonė mūsų, mums dinamiškai atsinaujinanti visuomenė man(o) kritiška sąmonė

196       

Ugdymosi aktantų esmėvoka Tau adresatas – pats ugdymas(is) štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vertės objektai – ugdytiniai, ugdomieji

(vaikai, lopšelinukai, darželinukai, mokiniai, studentai, klausytojai, draugai, globojamieji, (per)auklėjamieji, pacientai, klientai, paslaugų gavėjai, bendruomenė, visuomenė,<…>, galų gale aš pats – mano kūnas, siela ir dvasia)

mūsų, mums (jūsų, jums) adresantas – reguliuojamas ugdymo(si) procesas (siekiamybė, idealas, pozicija, nuostatos, strategija, tikslai, uždaviniai, dalyko turinys, ugdymo(si) technologijos ir aplinka, sąmonėjimo produktas, rezultatas, <…>, ir visa to refleksija, sąveika, jos tyrimas ir reguliavimas) aš kaip subjektas – ugdytoja(s), ugdantysis (-čioji) (tėvas ar motina, globėja(s), draugas ar draugė,  auklėtoja(s), pedagogas (-ė), dėstytoja(s), lektorius (-ė), mokytoja(s), instruktorius (-ė), meistras (-ė), socialinis (-ė) darbuotoja(s), kultūros darbuotoja(s), žurnalistas (-ė), gydytoja(s), tarnautoja(s), paslaugų teikėja(s), menininkas (-ė), kunigas, vienuolis, (-ė), filosofas (-ė), psichologas (-ė), mokslininkas (-ė), <…>, galų gale moteris ar vyras)

197       

Filosofijos ugdymo(si) esmėvoka Tau meilė išminčiai – filosofija – ugdo išmintingą gyvenseną štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potyrių filosofija – psichologija – lavina jausmus mūsų, mums (jūsų, jums) valios filosofija – etika – stipriną valią, auklėja kaip elgtis man(o) proto filosofija – logika – mokina kaip teisingai mąstyti

198       

Pilietiškumo ugdymo(si) esmėvoka Tau dalyvavimas ir pokyčių iniciavimas bendruomenėje jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(oki)ų socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas mūsų, mums (jūsų, jums) pilietiškumo ugdymo įgyvendinimo būdai man(o) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

199       

Ugdymo filosofijos esmėvokos (Lilijos Duoblienės tekstų esmėtyra)        

200       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos esmėvoka Tau šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems ugdymo(si) metodai mūsų, mums (jūsų, jums) moralės filosofija ir dorinis ugdymas(is) man(o) mąstymo ugdymas(is)

201       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos krypčių esmėvoka Tavo ugdymo(si) neapibrėžtumas – postmodernizmas štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems asmeninė patirtis – fenomenologija, egzistencializmas  mūsų, mums (jūsų, jums) naudingi rezultatai –  (neo)pragmatizmas, progresyvizmas, socialinis rekonstrukcionizmas man(o) sąvokų gryninimas – analitinė filosofija

202       

Ugdymo esmėvoka Tau ugdymas(is) štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis mūsų, mums (jūsų, jums) problemų sprendimas man(o) refleksija (reflektyvus mąstymas)

203       

Ugdymo vertinant rezultatus esmėvoka Tau ugdymas(is) vertinant rezultatus štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pragmatizmas mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis rekonstrukcionizmas  man(o) progresyvizmas

204       

Ugdymo veiklos esmėvoka (pagal J. Dewey „Demokratija ir ugdymas“) Tau ugdymo(si) veikla štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems įnoringa veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip formavimas iš išorės) mūsų, mums (jūsų, jums) rutiniška veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip praeities pakartojimas) man(o) ugdomoji veikla (ja grindžiamas pažangus ugdymas kaip „nenutrūkstamos patirties refleksija“)

205       

Egzistencijos esmėvoka Tau egzistencija štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenimo absurdiškumas, „įpintumas“, „įmestumas“ į pasaulį, situaciškumas, kančia, vienatvė mūsų, mums (jūsų, jums) bendrabūvis – bendravimas ir bendradarbiavimas, kalba, dialogas man(o) laikinumas, laisvė, pasirinkimas, atsakomybė, kaltė, prasmė, autentiškumas, (pasi)tikėjimas

206       

Moralinio santykio esmėvoka Tau moralinis santykis su pasauliu jo(s), jų štai šitoks rūpestis [dėl kito] mūsų, mums (jūsų, jums) draugystė, dialogas [su kitu] man(o) atsakomybė [už kitą]

207       

Latentinio potencialo sklaidos esmėvoka Tau latentinio potencialo sklaida jo(s) štai šit(oki)o kūno raiškų pėdsakai mūsų, mums (jūsų, jums) valios veiksmų pėdsakai man(o) sąmonės kalbų pėdsakai

208       

Asmens esmėvoka (pagal D. E. Dentoną) Tau asmens vienovė štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems patyrimas mūsų, mums (jūsų, jums) motyvacija man(o) kelios supratimo alternatyvos

209       

Suvokimo esmėvoka (pagal D. E. Dentoną) Tau suvokimas štai šit(ok)ie jo(s), jų kūno veiksmai mūsų, mums (jūsų, jums) esama situacija man(o) sąmonės veiksmai

210       

Autentiškumo esmėvoka Tau autentiškumas (autentiškas santykis) štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis, egzistenciniai potyriai, empatija mūsų, mums (jūsų, jums) dialogas man(o) gyvenimo įprasminimas, įžvalgos

211       

Sąvokų esmėvoka Tau sąvokų gryninimas štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems žodžiai, sakiniai mūsų, mums (jūsų, jums) kalbiniai žaidimai, skirtingi kontekstai man(o) reikšmės, prasmės

212       

Žinojimo esmėvoka Tau žinojimas štai šitoks „žinojimas, kad“ (žinia, faktas, informacija…) mūsų, mums (jūsų, jums)  „žinojimas, kaip“ (kokiu būdu sužinoma? Kaip tai daroma?…) man(o) „žinojimas, kodėl“ (ką tai reiškia? Kodėl taip manau?…)

213       

Ugdymo naujovių esmėvoka Tau ugdymo(si) naujovės sietinos su štai šit(oki)o ekonominio gyvenimo naujovėmis mūsų (jūsų) socialinio gyvenimo naujovėmis man(o) politinio gyvenimo naujovėmis

214       

Kalbos esmėvoka (pagal Ludwig Wittgenstein) Tau kalba štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pasaulis mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai, sakiniai man(o) mąstymas

215       

         

216       

Verslumo esmėvokos        

217       

Verslumo esmėvoka Tau verslas jo(s), jų, jam, jai, jiems šit(oki)a produkcija ar paslauga mūsų, mums rinka (pasiūla ir paklausa) man(o) įmonė (išgyvenimas siekiant pelno)

218       

Produkcijos (ar paslaugų) esmėvoka Tau produkcija ar paslauga štai tokia produktų ar paslaugų materija mūsų, mums produktų ar paslaugų formos man(o) produktų ar paslaugų turinys

219       

Rinko(daro)s esmėvoka Tau rink(odar)a štai tokia paklausa ir pasiūla mūsų, mums (jūsų, jums) verslo planas man(o) situacijos analizė

220       

Įmonės esmėvoka Tau įmonė tokia jos materialinė/finansinė vertė mūsų (jūsų) įmonės struktūra (darbo paskirstymas, tvarka ir kt.) mano ir mano bendradarbių funkcijos

221       

Lyderio esmėvoka Tu, tau lyderis ji(s), jie šitai gali (tai sukurti, padaryti) mes (susi)kalbame

(apie tikslus, uždavinius, rezultatus, veiklas, išteklius, kaštus, tvarkaraštį ir kt.)

aš siekiu (kas užsibrėžta, numatyta, sutarta)

222       

Vadybos esmėvoka Tu įstaigos ar projekto vadovas, (tavo stebėjimas, kontrolė, palaikymas) jie – komanda, partneriai, dalyviai – stebimi šitai (numatytus veiksmus) įgyvendina mes (jūs) organizuojame palaikydami (mes – įstaiga, projekto komanda, jūs – partneriai, rėmėjai, finansuotojai) aš koordinuoju kontroliuodamas

223       

Projekto esmėvoka Tau projektas šito(kio) objekto kūrimas (produkto arba paslaugos kūrimas) mūsų, mums (jūsų, jums) ištekliai (žmoniškieji, materialieji, finansiniai ir kt.) man(o) tvarkaraštis (tarpusavyje susijusių veiklų seka)

224       

Projekto veiksnių esmėvoka Tau kokybė – kaip daryti? štai tokia kiekybė – ką ir kiek daryti? mūsų, mums (jūsų, jums) kaštai – už kiek? kiek kainuos? man(o) trukmė – per kiek laiko? iki kada padarys(iu)?

225       

Projekto sandaros esmėvoka Tau tikslai jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(ok)ie rezultatai mūsų, mums (jūsų, jums) veiklos man(o) uždaviniai

226       

         

227       

         

228       

         

229       

         

230       

Fenomenologijos esmėvoka (pagal E. Husserlį) Tau esmių, eidetinis mokslas, esmėžiūra, ideacija („fenomenologija yra protu besiremiantis tyrimas, atskleidžiantis fenomenuose arba reiškiniuose glūdinčias esmes“ (Mickūnas, A. Stewart, D. 1994. Fenomenologinė filosofija. Vilnius: Baltos lankos, 15 p.) štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenamojo pasaulio fenomenai mūsų, mums (jūsų, jums) atskleistos esmės (eidosų, idėjų, intuicijos įžvalgų ar ikisąvokinio lygio aprašymai) man(o) sąmonės, proto tyrimas

231       

         

232       

Matematikos esmėvokos        

233       

Aritmetikos esmėvoka Tau aritmetinė lygybė (=) štai šit(ok)ie skaičiai (1, 2, 3…)  mūsų, mums aritmetiniai veiksmai (+, -, x, /) man(o) suma, skirtumas, sandauga, dalmuo

234       

Aritmetinių veiksmų esmėvoka Tau dėmenų sudėties (+) suma štai šitoks dauginio ir daugiklių

daugybos (x) sandauga

mūsų, mums dalinio ir daliklių dalybos (/) dalmuo

 

man(o) iš turinio atėminių atimties (-) skirtumas

235       

Geometrinės figūros esmėvoka Tau vienas taškas štai šita taškų aibė mūsų, mums trikampis, keturkampis ir pan. man(o) uždara atkarpa

236       

Apskritimo ilgio  esmėvoka (C=2πr) Tau lygu, lygybė (=) štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis mūsų, mums skersmuo (arba du spinduliai – 2r) man(o) apskritimo ilgis (C)

237       

Skritulio ploto esmėvoka (S=πr²) Tau lygu, lygybė (=) štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis mūsų, mums spindulys kvadratu (r²) man(o) skritulio plotas (S)

238       

Trikampio ploto  esmėvoka (pagal formulę S=½bh) Tau lygu, lygybė (=) štai šito lygiagretainio pusė –  ½ (geometrijos dėsnis: „Trikampio plotas yra lygus pusei tokį patį aukštį ir pagrindo ilgį turinčio lygiagretainio ploto“) mūsų, mums trikampio pagrindo ilgio (b) ir aukštinės (h) sandauga (bh) man(o) trikampio plotas (S)

239       

Fizikos esmėvokos        

240       

Greičio  esmėvoka (v=s/t) Tau lygu, lygybė (=) štai šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems greitis (v)  mūsų, mums (jūsų, jums) laiko vienetas (t) man(o) kūno įveiktas atstumas (s)

241       

Reliatyvumo teorijos  esmėvoka (E=mc²) Tau lygu, lygybė (=) štai šitoks šviesos (fotonų srauto) greitis kvadratu (c²) (vakuume šviesos greitis apytiksliai lygus 300 000 000 m/s ir 83 333 333.3 km/h) mūsų, mums (jūsų, jums) fotono masė (m) man(o) fotono energija (E)

242       

         

243       

Metafizikos esmėvokos        

244       

Hinduizmo (vedantos, pagal upanišadas) metafizikos esmėvoka Tau Brahmanas (beasmenė dievybė, pradinė substancija, tikrovės esmė, vien(at)is, absoliutas) štai šitoks prakriti (materialus pradas, pirminė (pro)materija) mums Puruša (dvasinis pradas) man(o) Atmanas (individualus pradas, siela, savastis)

245       

Gunų (tapsmo jėgų) esmėvoka Tau prakriti (prigimtis, gamta, materija) štai šitoks radžas – judėjimas, aistra mūsų satvas – harmonija, šviesa man(o) tamas – inercija, tamsa

246       

Daoizmo (Laodzi veikalas Dao De Dzing) esmėvoka Tau Dao („visko esamo ištakos“, „žemės ir dangaus motina“, „pirmapradė prigimtis“, „šaknys“, „kelias“, „Dao pats sau yra valdytojas“, „žiūri į jį, bet nematai“, „tuščias ir ramus“) štai visa ko yin (in) bei yang (jang) (dvi jėgos, iš kurių sukurta visata: yin – tamsi, sunki, tiršta, moteriška, minkšta, pasyvi, daiktiška, žemiška; yang – šviesi, lengva, skaidri, vyriška, tvirta, aktyvi, dvasinga, dangiška) mums de (prigimtinė darna bei dorybės, įgimtas gėris, gyvybinė galia, nuolatinė gyvybės potencija, įprasta daiktų tvarka, natūralūs dėsniai, natūrali eiga gamtoje ir visuomenėje) man(o) wuvei (uvei) (veikla neveikiant; nekonvencinė, nesuvaržyta, laisva veikla; savaiminga kūryba; veikla be vertinimų ir žodžių; išmintinga laikysena paisant daiktų prigimties ir sutinkamai su savo prigimtimi)

247       

Daoizmo kosmologijos esmėvoka Tau Dao, kelias štai šita jo(s), jų, jam, jai, jiems erdvė mūsų, mums (jūsų, jums) darnus vyksmas, priešybių pusiausvyra man(o) laikas

248       

Likimo esmėvoka

(pagal daoistinę filosofiją)

Tau likimas (ši)tai priimti mums tobulinti man pasinaudoti

249       

Konfucijaus (Kungdzi mokymas Mengdzi traktate Apmąstymai ir pašnekesiai) metafizikos esmėvoka Tau Tien – Dangus – aukščiausia sąmoninga kūrybinė būties jėga, teisingos elgsenos moralinis pagrindas štai šitokia kiekvienam Dangaus lemtis mums Dangaus valia man Dangaus įsakas

250       

Budizmo esmėvoka Tau nirvana (visiška ramuma, sąmonės prabudimas, nušvitimas, nuskaidrėjimas, beskausmė būsena) štai kiekvieno duhkha (kančia) sansaroje ir dharmos kaip būties elementai ir veiksniai mūsų, mums anitya (nepastovumas) ir dharma kaip būties kitimo dėsnis man(o) anatman (nėra pastovios esybės) ir dharma kaip Budos mokymas

251       

Budizmo brangenybių (ramsčių) esmėvoka Tau triratna – trys brangenybės, adeptams įžadų formulė: „pasitraukiu pas Budą, ieškau dharmos, ieškau samghos“ štai šitas Buda (skr. Buddha – Siddhartha Gautama, Šakjamunis) mūsų, mums (jūsų, jums) samga, sanga (skr. samgha – išpažinėjų bendruomenė) man(o) darma(skr. dharma – Budos mokymas) 

252       

Keturių budizmo (prakilniųjų, tauriųjų) tiesų esmėvoka Tavo (Tau) mokša, duhkhanta (išsilaisvinimas, išsivadavimas, kančių pabaiga)

3. „Kentėjimus galima nutraukti, pašalinus neteisingus norus“

štai šitokia visų duhkha (kūnų kentėjimas, skausmas, dūlėjimas, senėjimas, liga, mirtis)

1. „Kančios yra visuotinės“

mūsų, mums (jūsų, jums) sadhana (dvasinė praktika, tobulėjimo kelias)

4. „Neteisingiems norams pašalinti yra kilnusis aštuongubas kelias“ (Budos priesakai)

1) teisingas požiūris (dharma, 4 tiesos, vidurio kelias)

2) teisingas nusiteikimas (veidrodinis ego be ydų,

prieraišumo ir priešiškumo)

3) teisingas kalbėjimas (be melo, apkalbų, žiaurių žodžių, tuščiažodžiavimo)

4) teisingas elgesys (savaimingi, tinkami veiksmai, vengiant žudymo, vogimo, gašlumo, godumo)

5) teisinga gyvensena (tobulinama veikla, užsidirbant

pragyvenimui sąžiningu būdu ir nekenkiant kitiems)

6) teisingos pastangos (nuolatinės pastangos šalinant

neteisingus norus, blogas mintis)

7) teisingas dėmesingumas (skaidrus sąmonės budrumas, prisimenant tai, kas jau įsisąmoninta)

8) teisingas samadhi (rimtis ar sutelkta ramuma,

meditacinis susikaupimas nirvanos link)

man(o) trišna (sielos troškimai, norai, prisirišimai)

2. „Kentėjimus sukelia neteisingi norai“

253       

Dzenbudizmo (skr. dhyana, kin. chan, viet. tien, kor. sen, jap. zen) esmėvoka Tau satori (nušvitimas – džiaugimosi būtimi išmintis, buvimo dabar čia palaimingos sąmonės būsena, atsivėrimo esamybės akimirkai gebėjimas, geba priimti nesaugumą ir atsiduoti nežinomybei, autentiškai išgyvenama egzistencinė patirtis) štai jo(s), jų wabi ir sabi estetika (grožis suprantamas kaip askezės, vienatvės,   paprastumo, ramybės, tiesioginio suvokimo, kintančio momento pajautimo išgyvenimas), haiku (3 eilučių 17 skiemenų: 5+7+5) ir tanka (5 eilučių 31 skiemens: 5+7+5+7+7) poezija, shigajiku (šigadžiku) stiliaus peizažai (neretai užrašant poezijos posmą), doshakuga (došiukuga) stiliaus paveikslai (įamžina koanus, vienuolius nušvitimo metu), haiga stilius (kai tapyba siekiama išreikšti impresionistinę, humoristinę haiku nuotaiką), shuibokuga (šiuibokuga) technika (tapyba juodu tušu, pagamintu iš pušų šakų anglių), dzenga (meditacijos metu tapyti kūriniai) mūsų, mums (jūsų, jums) lėto ir staigaus nušvitimo keliai (Sotošiu mokykla skatina tylaus sėdėjimo metodiką, siekiant nutraukti įprastą diskursyvų mąstymą sąvokomis, siekiant „nemąstančio mąstymo“, giliosios – šviesios ir ramios – sąmonės; o Rindzaišiu mokykla, to pat siekiant, skatina

mondo – klausimų bei atsakymų dialogo – metodiką ir koanų paradoksalią logiką.) 

man(o) zazen  (dzadzen – meditacija: dza reiškia ramią sėdėseną lotoso poza sukryžiavus kojas, dzen – ramų sąmonės sutelkimą; Huinengas (638-713): „Kai gėrio ir blogio apsuptyje prote nekyla jokia mintis – tai vadinama dza. Kai žiūrint į savo paties prigimtį išliekama ramiu – tai vadinama dzen“)

254       

Platono (427-347) filosofijos esmėvoka Tavo kaip filosofo erosas (Išmintes – Grožio, Gėrio ir Tiesos – meilė) štai šitoks kosmos – kūniškos atskirybės, idėjų šešėliai ar kopijos, pamėgdžiojančios ar dalyvaujančios idėjose, visatos daugis – Grožis mūsų (mums) eidos, idėjos – esmiškos bendrybės, kurias pamėgdžioja ar kuriose dalyvauja regimybės daiktai; mums tai provaizdžiai ir idėjų (aukščiausioji) idėja ar dieviškasis vienis – Gėris man(o) dialektika – dialoginė santara; dialektikos mokslas – gebėjimas apžvelgti viską kartu; nuomonių retorika ir žinojimo (esmės) prisiminimas; idėjų aprėptis, nepaslėptis, neužmarštis – Tiesa

255       

Aristotelio (384-322) metafizikos esmėvoka causa efficiens – Tau veikimo pagrindas (judėjimo priežastis; pagaliau nejudantis Pirmasis Judintojas),

pvz., užsakovai (klientai) ir statybininkų pajėgos

causa materialis – štai šitoks materialusis pagrindas (dynamis – potenciali materija, judėjimų ar kitimų galimybės, akcidencijos),

pvz., statybinės medžiagos

causa formalis – mums (jums) formalusis pagrindas (energeia – aktuali forma, rimties aktai),

pvz., pastato inžinierinis planas (projektas)

causa finalis – man tikslo pagrindas (telos – kitimo tikslas, tiesa, atitikimas (adeaquatio) formai, substancija materijos akcidencijoms),

pvz., saugus ir patogus namas 

 

256       

Stoikų metafizikos esmėvoka Tau) pneuma – pirmapradė ugnis (Dievas)

(„Logos neatsiejamai susijęs su hyle. Jie yra sumišę; jis ją visai persmelkia, ją formuoja bei suteikia pavidalą ir tokiu būdu sukuria kosmosą“.)

štai šitokia hyle – neapibrėžta materija (pasyvumas) mums logos – tikslingą ir planingą tvarką kuriantis dieviškasis protas (aktyvumas) man kosmos – gyva būtybė, turinti dievišką sielą (konkrečių daiktų visata) 

257       

Stoikų kosmo esmėvoka Tau kosmos – visata štai kokia kiekvienam būtinybė – neišvengiamybė mūsų, mums likimas (gr. heimarmene; lot. fatum) – nustatyta tvarka man apvaizda (gr. pronoia; lot. providentia) – tikslas, kurio siekiama

258       

Dekarto (R. Descartes) filosofijos esmėvoka Tau Dievas (existentia) štai šit(oki)a materija (res extensa) – kokybinės ir kiekybinės savybės mums amžinos tiesos ar įgimtos idėjos (idea innata, cogito ergo sum, ens perfectissimum (o ne genius malignus), extensio,

matematinės idėjos, gamtos dėsniai, bendrosios sąvokos arba idėjos, begalybės arba Dievo idėja)

man(o) dvasia (res cogitans) – suvokimas ir valia, abejonė arba aiškių ir apibrėžtų minčių dedukcija, tikrumas ir intuicija (lux naturales)

259       

Kanto (I. Kant) filosofijos esmėvoka Tau noumenas – „daiktas savaime“, „daiktas savyje“ štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems fenomenai – reiškiniai, objektai, juslumas, vaizdas  mums grynasis protas ar transcendentalumas – grynosios sprendinių formos (4 ´ 3), 12 kategorijų, transcendentalinės proto idėjos, transcendentalinė schema ir sąvokos man(o) siela – jusliniai stebiniai ir intelektas

260       

Heidegerio (M. Heidegger) filosofijos esmėvoka Tau Sein – Buvimas, Esmas: švytinti nepaslėptis, neužmarštis, atsiverianti pilnuma, lemiantis buvimas, koto (japoniškai – „skleidžiančiosios malonės vyksmas“) štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems esatis, esamybė – laike švytintys  esiniai mums (jums) kalba – šnekesiai arba mąstomybė ir poezija, prasmė man(o) Dasein (čiabūvis, štai-būtis, čia-būtis) ir Mitdasein das Man (bendrabūvis, buvimas pasaulyje su kitais) – nuotaikos: baimė, nuostaba, „Kodėl?“, autentiškumas arba neautentiškumas