Valstybinės kalbos šimtmetis: ką reiškia graikiškas sudurtinys „onto-fenomeno-logo-gnosija“?

Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine.

Apie lietuvių kalbos būtovę klausykite Lietuvos radijo žinainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000232629/istorijos-perimetrai-valstybines-kalbos-simtmetis (Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Vedėjas Rimas Bružas.)

Šia proga noriu pasidalinti esmingu (prasmingu, reikšmingu, žaismingu) prisiminimu.

Ką reiškia graikiškas sudurtinys – onto-phainomeno-logo-gnosija?

1998–1999 metais tyrinėdamas magistro darbe išsikeltą svarbiausią klausimą „Kas tai yra – filosofija kaip teorija?“, patyriau ypatingo atradimo džiaugsmus – vis ryškesnius eureka! – galų gale nušvito filosofijos kaip teorijos (graikiškai – „dieviškos žiūros“) esmė, jos esmė-žiūra!  

To tyrimo išvadose štai kaip apibendrinau ir užtvirtinau:

„ <…> Filosofija kaip teorija yra tokia mąstymo žiūra, kuri „žiūri“ vaizdu (objektyvu), žodžiu (intersubjektyvu) ir mintimi (subjektyvu) vieningai apimdama ir gaivališką pasaulį, ir žmogišką kultūrą, ir individualų suvokimą. Apibrėžčiau sakant, filosofinė žiūra yra būties vaizdo, kalbos ir supratimo struktūra, kuri ne tik artikuliuoja visą tikrovę (realybę, esamybę ir pan.), bet ir atspindi šiosios esmę – buvimo vaizdo kalbinį supratimą. Tai ir reiškia, kad tikrovė yra buvimo vaizdo kalbinis supratimas (kalambūriškai tariant: „ontofenomenologognosija“), ir kad tik šių keturių (buvimo, vaizdo, kalbos, supratimo) plotmių neardoma bei vieninga perspektyva laiduoja filosofinę, prigimtinę – tai yra apskritai žmogišką – laikyseną. Ši laikysena, arba tiesiog žmogiška prigimtis (kiek jau apie ją filosofų kalbėta!), būna ta pati tiek pasaulio, tiek kitų, tiek savęs paties atžvilgiu. Tai reiškia esmingą dalyką: neįmanoma iššokti aukščiau savo… (to taip mūsų savo) buvimo vaizdo kalbinio supratimo. Tai taip mums sava.

Taigi galima pamėginti išgryninti ar atskleisti drąsiausią mintį, kuri skambėtų tegu ir šitaip: filosofija kaip teorija – „esmėžiūra“ – yra ne kas kita kaip on, phainomenon, logos ir gnosis žiūros struktūra bei šių „kvintesencinių elementų“ turininga dialektika. O visa kita (t. y. pastarųjų dialektinių santykių turinio tematizacijos) tėra konkretaus mąstytojo idiosinkrazijos: „poetinio mąstymo“ retorika, hermeneutinis arba analitinis (ar koks kitoks) stilius, ideologinis (religinis, etinis, meninis, filosofinis, mokslinis, teisinis, politinis…) angažuotumas arba tiesiog individualios patirties ir gimtosios kalbos gramatinė kristalizacija. Bet pabrėžtina: mąstytojas išties yra mąstytojas (filosofas!) tik tuomet, jei jo savitas tematizacijas iš principo įmanoma artikuliuoti į on, phainomenon, logos ir gnosis, t. y. atpažinti šiuos pamatinius esmėžiūros pastolius. <…>“

Atleiskite, jei protą rėžia, raižo svetimybės, kad-a mąstybos „meistrelio“ (magistranto) rašinyje daugoka europietiškų ir pasaulietiškų skolinių! 

Sartuvos žinynan (žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias) ir Sartuvos lietuviškan esmynan parašiau Esumos esmėžiūrą pavaizduodamas „Lavinančiu Dvasią Keturkampiu“ – protinančios reiškybos, reikšmės pradmenų (loginiu-semantiniu – elementariųjų reikšmės struktūrų, arba Greimo semiotiniu) kvadratu:

Esuma (pri-, su-)prantama (ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-)kalb-in-amais reiškiniais

S1 – Tau Esuma, Būtuma, Būvuma (Visuma, Vienuma, Slėpuma…)

Esumos esmėvoka (esamytė): esuma esmintina (į-esminama, su-prantama) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais)

S– štai šitaip (štai šitokie, -ios) jam, jai, jiems, joms esiniai, es-a-mybės, esatys, esatis, esinija, es-am-ovė, es-am-uva, es-m-ynas, es-m-ykla, būv-in-iai, buviniai, būsiniai, būtis, būtija, būtovė, būtuva, būtynas, būtykla, buitis, būdas (reiškiniai, dalykai)
~S2 – mums es-u-mė, esm-iškum-as, esmas, būsmas, būtumė, būt-iškumas, būvumė, būv-iškumas, buvumė, buv-iškumas, busumė, bus-iškumas (kalba) ~S1 – man es-a-myba, būt-in-yba, būvyba (pri-pratimas, su-pratimas, suo-pratis, iš-prūsimas, pa-protinimas, sam-prata, į-protis, pa-protys…)

Esmintojas, Esumos lietuvintojas, Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas