Už jūsų ir mūsų laisvę!..

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – semiotinė esmėtyra

Esmėtyros klausimynas

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2

 kalbant paviršutiniškai

„Lietuvos nepriklausomybės aktą“ pasirašo 20 Lietuvos Tarybos signatarų  

1918 m. vasario 16 d.

 

Vilniuje (Vokietijos okupuotoje Lietuvoje)

kas? kieno? Nutarimas.

       Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:

       Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

       Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

       Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai ………………… vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

     
ką? ką veikia?   Lietuvos Taryba savo posėdyje vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. Pasirašo 20 signatarų:

Dr. Jonas Basanavičius (pirmininkas)

Saliamonas Banaitis

Mykolas Biržiška

Kazimieras Bizauskas

Pranas Dovydaitis

Steponas Kairys

Petras Klimas

Donatas Malinauskas

Vladas Mironas

Stanislovas Narutavičius (Narutowicz)

Alfonsas Petrulis

Antanas Smetona

Jonas Smilgevičius

Justinas Staugaitis

Aleksandras Stulginskis

Dr. Jurgis Šaulys

Kazimieras Steponas Šaulys

Jokūbas Šernas

Jonas Vailokaitis

Jonas Vileišis

   
kada?     vasario 16 d. 1918 m. (šeštadienį, 12 val. 30 min.)  
kur?       Vilniuje Pilies g. 26 (dabar – signatarų rūmai)
         
 

pasakojant giliau

Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybėms, Lietuvos žmonėms Lietuvos Taryba – 20 signatarų – paskelbė, kad lietuvių tauta atkuria Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės, Lietuvos gyventojai.  

„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: <…>“

     
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas subjektui, herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Lietuvos Taryba – 20 signatarų. „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia <…>“.

Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija.

„Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos atkūtimą, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.

Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.

   
kaip? (Adresanto manipuliacija, Lėmėjo įtikinėjimai)     lietuvių tauta. „<…> atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

 
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       atkurta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.

„Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai … vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“

         
 

pasakojant dar giliau

 

Lietuvos valstybė atkurta

Lietuvos Tarybai politiškai kovojant su kaizerine Vokietija, vėliau – kariaujant ir derantis su Vokietija, Rusija, Lenkija  

„Lietuvos nepriklausomybės aktu“

 

1917–1920 m. įvykių kontekste

kodėl tokia programa? Lietuvos valstybės atkūrimas – lietuvių tautos branda ir valia      
kieno (ne)su(si)derinimai?   Lietuvos Tarybos politinė kova su kaizerine Vokietija (okupacine valdžia), vėliau – kovos su bermontininkais, bolševikais, lenkais    
kaip manipuliuoja(ma)?     valstybės atkūrimo programa išreikšta „Lietuvos nepriklausomybės aktu“ (1918-02-16 nutarime), ir įtvirtinta 1919–1920 m. politiniais žygiais  
kokie atsitikimai?       1917–1920 m. lemtingi įvykiai (ypač: lietuvių Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d.;  Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo 1917-12-11; karo baigtis ir Vokietijos kapituliacija; nepriklausomybės kovos; 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija)
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai  

laisvė (tautos nepriklausomybė, atkurta valstybė)

 

priklauso(ma) nuo (pripažįstama kitų valstybių)

 

išsivadavimo (remiantis tautų apsisprendimo teise)

 

iš okupacijos  (nuo politinės priespaudos ir išnaudojimo)

kokia Tau yra (esama) esmė? laisvė (nepriklausomybė, atkurta Lietuvos valstybė)      
kokios man suprantamos prasmės?    priklausomybė (teisinis Lietuvos statusas ir pripažinimas)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     išsivadavimas (remiantis tautų apsisprendimo teise)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       okupacija (tebesitęsusi kaizerinės Vokietijos politinė priespauda ir išnaudojimas)