Tau kokia Laisvės gynėjų dienos esmė – įprasmin(ta)ama sureikšmintomis žaismėmis?

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus renka medžiagą virtualiai parodai Lietuvos Didingiausioji Kova. Labai laukiame kiekvieno asmeninės patirties ženklų, liudijančių 1991 m. sausio 13-osios ir viso išsilaisvinimo laikotarpio (nuo 1988 m. iki 1991 m.) atsitikimus. Prašome atsiųsti savo ar savo artimųjų prisiminimus, nugulusius to laikmečio aprašymuose, fotografijose, garso ir vaizdo įrašuose. Sykiu labai vertingi kiekvieno atsiminimai ir refleksijos  po trisdešimties metų – pakaktų nors vieno ar kelių sakinių ir to laikmečio asmeninės ar grupinės nuotraukos.

Paskatinkime vieni kitus ir savo artimuosius prisidėti kuriant išskirtinę parodą ir tokiu būdu įamžinti reikšmingiausią mums istorinį nuotykį.

Susisiekime el. paštu rytispivoriunas@gmail.com, tel. 861025972.  

Esmėtyros klausimynas

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai

Tau S1 

man ~S1

mums ~S2

štai S2

kalbant paviršutiniškai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos priešai, pasitelkdami okupacinę kariuomenę, žudydami ir žalodami Laisvės gynėjus, užėmė svarbiausius žiniasklaidos pastatus 1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
kas? kieno? sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus      
ką? ką veikia?    puolė, šturmavo ir užėmė pastatus nužudydami 13 civilių gyventojų ir daugiau kaip 700 sužeisdami. Tragiškai žuvo: Loreta ASANAVIČIŪTĖ, Virginijus DRUSKIS, Darius GERBUTAVIČIUS, Rolandas JANKAUSKAS, Rimantas JUKNEVIČIUS, Alvydas KANAPINSKAS, Algimantas PETRAS KAVOLIUKAS, Titas MASIULIS, Alvydas MATULKA, Apolinaras Juozas POVILAITIS, Ignas ŠIMULIONIS, Vytautas VAITKUS, Vidas MACIULEVIČIUS. Vytautas KONCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.).    
kada?      1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio  
kur?        Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
         
pasakojant giliau Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus (1990 m.) Kovo 11-osios Aktą, SSRS (rus. CCCP) vadovybė (Kremlius Maskvoje) ėmėsi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių   panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti sovietinę tvarką
kodėl? (Adresatas) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. paskelbusi Kovo 11-osios Aktą      
Kas? kieno? (Antisubjektas, Antiherojus ir jo pagalbininkai)   Sovietinės imperijos vadovai ir jų pakalikai Lietuvoje, su okupacinių pajėgų pagalba, siekė    
kaip? (Adresantas, Antilėmėjo įtikinėjimai)     imdamiesi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių  
koks? (vertės Objektas)        panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti okupacinę (LTSR) padėtį
         
pasakojant dar giliau Vakarietiškos demokratijos ir sovietinio totalitarizmo sankirta, sukelta LR vadovybės ryžto nepasiduoti SSRS vadovybės bauginamam diktatui, metusiam ginkluotus kareivius prieš beginklius Laisvės gynėjus, nulėmė LR argumentų paniekinimą SSRS galios pseudo argumentais ir Laisvės gynėjų nesmurtinio pasiaukojimo okupantų karinės agresijos akivaizdoje  faktinius įvykius ir atsitikimus
kodėl tokia programa? Dviejų ideologinių programų susidūrimas: LR liberali demokratija versus SSRS prievartinis totalitarizmas (sovietinis socializmas); strateginių objektų (ne)šturmavimo ir (ne)užėmimo programos       
kieno (ne)su(si)derinimai?   LR parlamento bei vyriausybės tvirta pozicija versus SSRS vadovybės prievartinis diktatas ir bauginamų kėslų įgyvendinimas; beginkliai Laisvės gynėjai versus ginkluoti okupantų kareiviai    
kaip manipuliuoja(ma)?     LR argumentai (Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. Kovo 11-osios Aktas) versus SSRS pseudo argumentai (SSRS konstitucija, geopolitiniai interesai); Laisvės gynėjų nesmurtinis pasiaukojimas versus okupantų karinė agresija;  Maskvos ir Vilniaus manipuliavimai politine ir (ne)karine (savanoriška) galia   
kokie atsitikimai?       Įvykių atsitikimai Vilniuje ir Lietuvoje, žr. sausio 13-osios įvykiaiLRT – Mūsų laisvė užaugo
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, gynybinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova (į)rodė smurtavusiems priešams, pasaulio valstybėms ir abejojusiesiems mūsų Tautos politinę, moralinę ir teisinę brandą, solidarų (pasi)tikėjimą ir pilietinį pasiryžimą pasiaukojamai kautis sostinėje, siekiant gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje
kokia Tau yra (esama) esmė? Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova      
kokios man suprantamos prasmės?     Lietuvos Didingiausioji Kova, Laisvės Didžiosios Kautynės prieš smurtaujančius okupantus, (į)rodymas sau patiems ir pasaulio valstybėms    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?      mūsų Tautos politinė, moralinė ir teisinė branda, solidarus (pasi)tikėjimas ir pilietinis pasiryžimas  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       pasiaukojamos kautynės sostinėje siekiančiųjų gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje

Išvados: Laisvės gynėjai 1991 m. sausio 13 d. prarado Vilniuje televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, bet sustabdė tolesnį reikšmingų pastatų prievartinį užėm(inėj)imą, atgrasė pulti demokratijos tvirtovę – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. 

Įvykių kronika: 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje ir pasaulio reakcija: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37329&p_k=1 

Kalbanti istorija, Sausio 13-osios įvykiai, Dokumentiniai filmai: https://www.lrt.lt/projektai/sausio-13

Dr. Artūro Svarausko pranešimas „1991 m. sausio 13-oji: po trisdešimties metų“: http://www.zarasumuziejus.lt/?p=7022

Man tai vienintelė šventė – išsiLaisvinimo Didžiosios Kautynės, Lietuvos Didingiausioji Kova, kurią įsisąmonindamas (prisimindamas savo paauglišką mąstyseną, elgseną ir jauseną, kasmet įsijausdamas į Laisvės gynėjų ir jų artimųjų patirties liudijimus) kaskart džiaugiuosi dėkingas, net susigraudinu ir šnirpštauju braukdamas ašaras.   

Rytis Pivoriūnas