Rugsėjo 22 d. – rudens lygiadienis, piliakalnių sąšauka, baltų vienybė, M. K. Čiurlionio gimtadienis…
Liberto Klimkos apžvalginis straipsnis Nuo Mataušo – kepeliušas už pečiaus
Baltų vienybės ugnies sąšauka 2020-09-22
Piliakalnio esmėvoka (esmės tapsmo suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu
Ant piliakalnio (prie gyvenviečių) įrengdavo pilį (gynybinį įtvirtinimą arba pavojaus, grėsmės ugniakurą) greta piliečių šventviečių
S1 – Tau piliakalniai – gamtos kalvos, gamtovaizdžiai, gamtos paveldas. Piliakalniai (su)pilti, (iš)pildomi – tampa (piliakalnių tapsmas): piliakalniai (su)pilti piliečių (iš)(pa)pildymais ir pylimais | S2 – štai šitokios jam, jai, jiems, joms šventvietės – alkakalniai, pilkapynai, pil(sen)kapiai, kultūros paveldas. Šventvietės (pa)švenčiamos – naikina(mos), nyksta, niekėja, miršta: šventvietės (pa)švenčiamos švenčiančiųjų šventėmis |
~S2 – mums gyvenvietės, pilys –gynybinių įtvirtinimų ir ugnies sąšaukų tinklas, istorinis paveldas. Gyvenvietė gyvenama – (iš)saugo(si)(ma), skleidžia(si)(ma), (pa)gelbsti: gyvenvietėse gyvena gyvi gyventojai | ~S1 – man(o) gyventojai, piliečiai – genties, tautos ir tėvynės kūrėjai, asmenybių paveldas. Kūrėjai (su)kuria – (į)kuria, (į)steigia, (at)(iš)randa: kūrėjai (su)kuria kūrybiškus kūrinius |