Kalbystės žininčius (profesorius) Kazimieras Būga prieš šimtą metų (1920–24) tautą kvietė Lietuvių kalbos žodyno (kuriam medžiagą pats pradėjo rinkti 1902 m.) sudarymo talkon. Šimto metų prireikė, kol 2002 metais buvo parengtas paskutinis – dvidešimtasis – žodyno tomas. Lietuvių kalbos žodynas – iš tiesų didžiausia Lietuvos dvasinė vertybė, atskleidžianti mūsų turtingą kalbą – jos žodžių reikšmių vartosenos pavyzdžius. Bet ar toks žodynas pilnai atspindi lietuvių kalbos dvasią? Ar ieškodami žodžių reikšmių suvokiame tų žodžių esmes – jų kilmės ir prokalbės pirmykščių šaknų prasmingas saistumas? Kokie yra pamatiniai, šakniniai lietuviškų žodžių kerai ir jų prasmių išsikerojimo apmatai bei taisyklės susidarant sąvokoms?
Įsivaizduokime, kokios pagalbos dabar lietuvių kalbos labui paprašytų Kazimieras Būga?
„Ar jau susiprotėjote, kaip apsunkina atmintį ir kaip varžo mąstymą europietiškų svetimybių – tarptautinių žodžių – vartojimas? Žodyną – vartojimo žo(-ai-)smyną – jau turite, bet ar jau atrandate lietuviško Esmyno (pamatinių žodžių esmių), Prasmyno (keryno) bei Reikšmyno (sąvokyno) žavesį ir jų sudarymo taisykles? Tad maldauju Jūsų, jeigu norite labiausiai mane pagerbti, iki mano mirties šimtmečio – 2024 metų – parengti LIETUVYNO sudarymo gaires, o iki mano gimties 150-mečio – 2029 metų – Tautos santalkoje sukurti ir pasauliui padovanoti LIETUVYNĄ – mąstymą kerinčios, seniausios ir žaviausios kalbos Žinyną. Tokiu būdu įrodysite sau ir kitiems, kad lietuvių kalba – senovės žynių žinių kalba, todėl ir moksliškai (etimologiškai, filosofiškai, fiziologiškai, neurologiškai…) tinkamiausia žmonijos darnios raidos numatymui kalba.“
Šiuokart žodžiai, kurių vieni yra ypatingi savo paprastumu, nes šaknis vienodai perskaitoma ir iš kitos pusės, o kiti ypatingi savo magiškumu, nes slepia kitą esmingai arba atsitiktinai susijusią reikšmę, šaknyje perskaitomą iš kitos pusės.
Paprastieji šeimyniniai žodžiai, kurių šaknys vienodai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:
- mam-a (mam-ytė, mam-ulė, mam-utė…) – tet-ė (tat-a, tėt-is, tėt-ukas…),
- kak-a-s (kak-učiai, kak-uliai, kuk-uliai…) – pap-as (pap-ukas, pap-uliai…),
- bob-a (bab-a, bab-ytė, bob-utė, bob-ulė…) – byb-ys (byb-is, byb-iukas…),
- tet-a (tet-ulė, tet-ulytė…) – dėd-ė (ir dėd-ienė, dėd-ulis, dėd-uli-ukas…),
- ses-uo (ses-ė, ses-ytė, ses-ulė, ses-utė…) – sys-is (sys-alas, sys-iukas…),
- lėl-ė (lel-iukas, lel-ytė, lėl-iukė…) – rūr-a (rūr-ytė…), pup-a (pup-ytė…),
- iš-did-i („dyd-elė dyd-elė“…) – iš-did-us (dyd-is, „dyd-elis dyd-elis“…),
- (at-, pa-, su-, …)imi (ėmė) – (į-, pri-, su-, …)ded-i (ded-a, duod-a),
- ….
kiti: šeš-ėlis, šeš-i, šeš-uras, šeš-kas, šeš-kė, šaš-as, šyš-as, šaš-kės, bab-kės, sus-kis, nu-sus-ėlis, kuk-čioti, kok-čioti, joj-a (joj-o), …
Paslaptingieji maginiai žodžiai, kurių šaknys skirtingai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:
- veid-as – diev-as (kūrinys – Diev-o veid-as…),
- vyd-as – dyv-as (iš-vyd-o švieto dyv-us…),
- iš-vad-a – iš-dav-a (vad-yba – dav-yba; vad-ov-as dav-ė pa-ved-imą (iš-, pa-)vad-uoti…),
- man-as – nam-as (man-o nam-ai nam-učiai…),
- mig-ti – gim-ti (nu-mig-ęs at-gim-sti…),
- r-im-ti – m-ir-ti (r-imti-s – m-irti-s; rim-ti – mir-ti; ram-us – mar-us; nu-rim-ęs kas m-iręs, su-iręs…),
- lik-ti – kil-ti (lik-imas – kil-imas; lik-o kristi ir vėl kil-ti…),
- pri-val-ėti – iš-lav-ėti (val-ią lav-inti…),
- gam-inti – mag-inti (mag-iški gam-iniai mag-ina…),
- tyl-ėti – lyt-ėti (tyl-a – lyt-a; lyt-ėk, bet tyl-ėk…),
- talp-inti – plat-inti (talp-us – plat-us; talp-us plat-us indas…),
- pil-ti – lip-ti (lip-a pil-iakalnio pil-in…),
- pul-ti – lup-ti (puol-ė lup-ti, bet pačius už-puol-ikus pri-lup-ė…),
- duž-ti (dauž-yti)– žud-yti (su-duž-o gyvenimas, kai nu-žud-ė…),
- lab-a-i – bal-a-i (bal-os lob-ius saugo; ar „lab-ai“ – bal-ais vertinama…),
- kiš-ti – šik-ti (kiš-i pilvan – šik-i laukan…),
- šok-ti – koš-ti (šok-antieji koš-ia orą ar vandenį…),
- gar-s-as – rag-as (pasi-gir-do rag-o gar-sas…),
- ger-ėti – reg-ėti (ger-a reg-a, ger-a reg-ėti…),
- važ-iuoti – žav-ėti (pa-vež-ėsi – su-žav-ėsi, vež-a žav-ingumas…),
- kal-ti – lak-ti (jei kal-si darbelius ar žodelius – ne-lak-si degtinės…),
- kur-ti – ruk-ti (rūgsta sukurti daiktai, rūksta kurianami daiktai, rūk-sta pa-kur-a…),
- gil-ė (gal-ia, gil-t-inė, gel-ti, gul-ti…) – lig-a (lig-a gel-ia, net pa-gul-do; lig-oj ne-gal-ia…),
- gyd-o – dyg-o (daig-ai gyd-o…),
- gyl-is – lyg-is (gyl-is su-lyg-ina…),
- rod-yti – dor-yti (dor-ai at-rod-yti…),
- rėd-yti – der-inti, der-ėti (su-der-intas ap-rėd-as…),
- rėv-ė – vėr-ė (d-rėv-ė atsi-vėr-ė…),
- keit-ė – tiek-ė (teik-ė; ką tiek-ė teik-ė – tą keit-ė…),
- keik-ti – kiek (pra-keik-ė kiek-vieną…),
- ryt-as – tyr-as (ryt-o tyr-uma…),
- rat-as – tar-ti (tar-mė, tar-yba, pasi-tar-imas…)
- šal-ti – laš-ė-ti (šalti lašai…),
- leis-ti – siel-a (at-leis-ti siel-ai…),
- dor-a – rod-a (dora – gera roda…),
- goj-us – jog-as,
- roj-us – jor-ė, jor-is,
- kus-ti – suk-ti,
- sem-ti – mes-ti,
- rėž-ti – žer-ti, žėr-ėti,
- kan-čia – nak-čia,
- sek-ti – kęs-ti,
- seg-ti – gesti,
- sup-ti – pus-ti (taip pūs-telėjo, kad net sup-telėjo…),
- pūt-ė – tūp-ė (taip pūt-ė – net tūpė…),
- lek-ia – kel-ia,
- ra-tas – ar-tas,
- dar-b-as – rad-as (rad-imas),
- šauk-ti – kauš-ti (šauk-ia kaip į-kauš-ęs…),
- …
Visą žodį manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių:
- amam (kūdikio „am-am“) – mama,
- po – op („žemiau – aukščiau“, vaiką keliant „op-papaaa“, plg. angliškai „up“),
- sula – alus,
- sakalas – Salakas,
- ar – Ra (egiptietiškai – saulės DIEVas, suprask, iš tamsos (niekumos) su „ar [aš galiu]…?“ kreipiuosi švieson (Esumon) – „į Tave Viešpatie Ra“),
- …
Vienodai manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių:
- sėdėk užu kėdės,
- iki („iki greito (laikinybėje arba amžinybėje)“),
- …
Kokių dar rastume įrodymų, kad „Lietuvių kalba – galingiausio Žynių luomo Europoje kalba“ (Aivaras Lileika) ?
Pasidalinkite savo įžvalgomis; atrastas įdomybes ir atitinkamus prie-žodžius (pa-tarles) siųskite rytispivoriunas@gmail.com