Kalbystės žininčius (profesorius) Kazimieras Būga prieš šimtą metų (1920–24) tautą kvietė Lietuvių kalbos žodyno (kuriam medžiagą pats pradėjo rinkti 1902 m.) sudarymo talkon. Šimto metų prireikė, kol 2002 metais buvo parengtas paskutinis – dvidešimtasis – žodyno tomas. Lietuvių kalbos žodynas – iš tiesų didžiausia Lietuvos dvasinė vertybė, atskleidžianti mūsų turtingą kalbą – jos žodžių reikšmių vartosenos pavyzdžius. Bet ar toks žodynas pilnai atspindi lietuvių kalbos dvasią? Ar ieškodami žodžių reikšmių suvokiame tų žodžių esmes – jų kilmės ir prokalbės pirmykščių šaknų prasmingas saistumas? Kokie yra pamatiniai, šakniniai lietuviškų žodžių kerai ir jų prasmių išsikerojimo apmatai bei taisyklės susidarant sąvokoms?
Įsivaizduokime, kokios pagalbos dabar lietuvių kalbos labui paprašytų Kazimieras Būga?
„Ar jau susiprotėjote, kaip apsunkina atmintį ir kaip varžo mąstymą europietiškų svetimybių – tarptautinių žodžių – vartojimas? Žodyną – vartojimo žo(-ai-)smyną – jau turite, bet ar jau atrandate lietuviško Esmyno (pamatinių žodžių esmių), Prasmyno (keryno) bei Reikšmyno (sąvokyno) žavesį ir jų sudarymo taisykles? Tad maldauju Jūsų, jeigu norite labiausiai mane pagerbti, iki mano mirties šimtmečio – 2024 metų – parengti LIETUVYNO sudarymo gaires, o iki mano gimties 150-mečio – 2029 metų – Tautos santalkoje sukurti ir pasauliui padovanoti LIETUVYNĄ – mąstymą kerinčios, seniausios ir žaviausios kalbos Žinyną. Tokiu būdu įrodysite sau ir kitiems, kad lietuvių kalba – senovės žynių žinių kalba, todėl ir moksliškai (etimologiškai, filosofiškai, fiziologiškai, neurologiškai…) tinkamiausia žmonijos darnios raidos numatymui kalba.“
Šiuokart žodžiai, kurių vieni yra ypatingi savo paprastumu, nes šaknis vienodai perskaitoma ir iš kitos pusės, o kiti ypatingi savo magiškumu, nes slepia kitą esmingai arba atsitiktinai susijusią reikšmę, šaknyje perskaitomą iš kitos pusės.
Kaip vadinamas žodis, kuris, skaitomas iš galo (atbulai), reiškia tą patį arba sudaro kitą bendrinį žodį? – grįžinys, palindromas, žodis atbulai, žodis iš galo. Taigi grįžinys, arba palindromas, – žodis ar sakinys, kurį skaitant paraidžiui iš kito galo, išeina tas pats.
O kaip pavadinti žodžius, kurių šaknys (atmetus priešdėlius, priesagas ir galūnes) gali būti prasmingai skaitomos iš galo (atbulai)?
Paprastieji šeimyniniai žodžiai, kurių šaknys vienodai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:
- mam-a (mam-ytė, mam-ulė, mam-utė…) – tet-ė (tat-a, tėt-is, tėt-ukas…),
- kak-a-s (kak-učiai, kak-uliai, kuk-uliai…) – pap-as (pap-ukas, pap-uliai…),
- bob-a (bab-a, bab-ytė, bob-utė, bob-ulė…) – byb-ys (byb-is, byb-iukas…),
- tet-a (tet-ulė, tet-ulytė…) – dėd-ė (ir dėd-ienė, dėd-ulis, dėd-uli-ukas…),
- ses-uo (ses-ė, ses-ytė, ses-ulė, ses-utė…) – sys-is (sys-alas, sys-iukas…),
- lėl-ė (lel-iukas, lel-ytė, lėl-iukė…) – rūr-a (rūr-ytė…),
- pup-a (pup-ytė, pup-ulis…) – pop-a („skauda“, žaizdelė…),
- iš-did-i („dyd-elė dyd-elė“…) – iš-did-us (dyd-is, „dyd-elis dyd-elis“…),
- (at-, pa-, su-, …)imi (ėmė) – (į-, pri-, su-, …)ded-i (ded-a, duod-a),
- ….
kiti: šeš-ėlis, šeš-i, šeš-uras, šeš-kas, šeš-kė, šaš-as, šyš-as, šaš-kės, bab-kės, sus-kis, kuk-čioti, kok-čioti, joj-a (joj-o), sus-ti (sūs-ta, nu-sus-o, nu-sus-ėlis), dūd-a, pop-as, radar-as, geg-utė, kuk-utis…
Paslaptingieji maginiai žodžiai, kurių šaknys skirtingai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:
- veid-as – diev-as (kūrinys – Diev-o veid-as…),
- vyd-as – dyv-as (iš-vyd-o švieto dyv-us…),
- iš-vad-a – iš-dav-a (vad-yba – dav-yba; vad-ov-as dav-ė pa-ved-imą (iš-, pa-)vad-uoti…),
- man-as – nam-as (man-o nam-ai nam-učiai…),
- mig-ti – gim-ti (nu-mig-ęs at-gim-sti…),
- r-im-ti – m-ir-ti (r-imti-s – m-irti-s; rim-ti – mir-ti; ram-us – mar-us; nu-rim-ęs kas m-iręs, su-iręs…),
- lik-ti – kil-ti (lik-imas – kil-imas; lik-o kristi ir vėl kil-ti…),
- pri-val-ėti – iš-lav-ėti (val-ią lav-inti…),
- gam-inti – mag-inti (mag-iški gam-iniai mag-ina…),
- tyl-ėti – lyt-ėti (tyl-a – lyt-a; lyt-ėk, bet tyl-ėk…),
- talp-inti – plat-inti (talp-us – plat-us; talp-us plat-us indas…),
- pil-ti – lip-ti (lip-a pil-iakalnio pil-in…),
- pul-ti – lup-ti (puol-ė lup-ti, bet pačius už-puol-ikus pri-lup-ė…),
- duž-ti (dauž-yti)– žud-yti (su-duž-o gyvenimas, kai nu-žud-ė…),
- gyv-enimas – vyg-ė, vag-a (gyv-enimo vyg-ėj, gyv-enimo vag-a…),
- lab-a-i – bal-a-i, bal-t-ai (bal-os lob-ius saugo; ar „lab-ai“ – bal-ais vertinama…),
- kiš-ti – šik-ti (kiš-i pilvan – šik-i laukan…),
- šok-ti – koš-ti (šok-antieji koš-ia orą ar vandenį…),
- gar-s-as – rag-as (pasi-gir-do rag-o gar-sas…),
- pra-gar-as, gar-inti, gar-uoti – no-rag-as, rag-inti, rag-auti,
- ger-ėti – reg-ėti (ger-a reg-a, ger-a reg-ėti…),
- važ-iuoti – žav-ėti (pa-vež-ėsi – su-žav-ėsi, vež-a žav-ingumas…),
- kal-ti – lak-ti (jei kal-si darbelius ar žodelius – ne-lak-si degtinės…),
- kur-ti – ruk-ti (rūgsta sukurti daiktai, rūksta kurianami daiktai, rūk-sta pa-kur-a…),
- gil-ė (gal-ia, gil-t-inė, gel-ti, gul-ti…) – lig-a (lig-a gel-ia, net pa-gul-do; lig-oj ne-gal-ia…),
- gyd-o – dyg-o (daig-ai gyd-o…),
- gyl-is – lyg-is (gyl-is su-lyg-ina…),
- rod-yti – dor-yti (dor-a – rod-a, dora – gera roda, dor-ai at-rod-yti…),
- rėd-yti – der-inti, der-ėti (su-der-intas ap-rėd-as…),
- rėv-ė – vėr-ė (d-rėv-ė atsi-vėr-ė…),
- keit-ė – tiek-ė (teik-ė; ką tiek-ė teik-ė – tą keit-ė…),
- keik-ti – kiek (pra-keik-ė kiek-vieną…),
- ryt-as – tyr-as (tyr-in-imas, ryt-o tyr-uma…),
- die-na – [v]eid-as,
- vak-aras – kav-oti (slėpti, laidoti),
- nak-čia – kan-čia,
- rat-as – tar-ti (tar-mė, tar-yba, rat-elio pasi-tar-imas…)
- šal-ti – laš-ė-ti (šalti lašai…),
- leis-ti – siel-a (at-leis-ti siel-ai…),
- goj-us – jog-as,
- roj-us – jor-ė, jor-is,
- kus-ti – suk-ti,
- sem-ti – mes-ti,
- rėž-ti – žer-ti, žėr-ėti,
- sek-ti – kęs-ti,
- seg-ti – gesti,
- sup-ti – pus-ti (taip pūs-telėjo, kad net sup-telėjo…),
- pūt-ė – tūp-ė (taip pūt-ė – net tūpė…),
- lek-ia – kel-ia (lek-ia kel-el-iu…),
- ra-tas – ar-tas,
- dar-b-as – rad-a (dar-yti – rad-yti (kurti), dar-ymas – rad-imas…),
- šauk-ti – kauš-ti (šauk-ia kaip į-kauš-ęs…),
- sak-yti – kas-y-ti (kas sak-ė…),
- duona – „noud-a“, t.y. naud-a (sukeitus „d“ su „n“ – nuod-a-s; plg. žemaitiškai doun-a – nuod-as),
- bud-a – dub-uo,
- vag-a – pa-gav-a (gav-o…),
- gav-imas – vag-imas (vog-imas, vag-ia…),
- lyd-yti – dyl-inti (iš-lyd-ė dyl-ančią geležį…),
- kar-in-ti – rak-inti (kar-as – rak-tas, kar-as – pokyčių rak-tas…),
- rak-el-ėti (badyti, durti) – kar-vė,
- žal-a – laž-ybos (laž-as, žal-a laž-intis…),
- ės-ti – sė-ti (ės-ti – tai sė-ti es-atį, Es-am-umą…),
- sie-si – eis-i (sie-jimas – eis-mas…),
- sie-t-i – teis-ti (teis-mas – siet-as, teis-ingumo siet-as…),
- keis-ti – siek-ti (keis-ti keis-tus siek-ius…),
- re-i-k-ėti – ker-ėti (reik-alų ker-ai…),
- mel-uoti – lem-enti,
- mel-as – lem-tis,
- sūr-is – rūs-ys,
- rup-us – pur-us (rup-inti – pur-inti, rūp-intis – pur-enti…),
- dūk-enti – kūd-inti (kūd-ikis – dūk-is…),
- geid-i – dieg-i (ko geid-i, tą dieg-i, geismai – likimo daigai…),
- vys-ti – syv-ai (vys-ta be syv-ų…),
- Būg-a – gūb-a, gub-a,
- Ged-a – deg-a,
- byl-a – lyb-iai (baltų gentims šiaurėje kaimyninė fino-ugrų gentis),
- daž-as – žad-as (žod-is nu-daž-o tikrovę…),
- rib-a – bir-a,
- sam-tis – mas-ė,
- ruj-a – jūr-a,
- lyž-ė – žyl-ė,
- por-a – rop-ė,
- saug-a (saug-oti) – gaus-a (gaus-inti),
- tak-as – kat-oti (eiti, važiuoti, vykti; tak-u kat-oti…),
- taik-a – kait-a,
- laš-inti – šal-inti,
- dėm-ėti – mėd-ėti (mėgdžioti),
- varp-as – rus. prav-o („dešinė“, „teisė“), prav-da („tiesa“), prav-itelstvo („valdžia“),
- …
Visą žodį manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių (grįžinys, arba palindromas, – žodis ar sakinys, kuris skaitomas iš galo (atbulai) reiškia tą patį arba bent yra prasmingas; tokie žodžiai dažniausiai vadinami anadromais, o lietuviškai juos tinka vadinti apgręžais):
- amam (kūdikio „am-am“) – mama,
- po – op („žemiau – aukščiau“, vaiką keliant „op-papaaa“, plg. angliškai „up“),
- aš – ša,
- iš – ši,
- mana – anam,
- esam – mase,
- sula – alus,
- sakalas – Salakas,
- Alytun – nutyla,
- Alytus – sutyla,
- Utenos – sonetu,
- Anele – Elena,
- akla – alka,
- oda –ado,
- ten – net,
- kol – lok,
- anie – eina,
- atgimus – sumigta,
- atkeista – atsiekta,
- atkūrus – surūkta,
- atlipta – atpilta,
- atlupta – atpulta,
- namo – o man,
- sudegus – sugedus,
- sudiev – veidus,
- ar – Ra (egiptietiškai – saulės DIEVas, suprask, iš tamsos (niekumos) su „ar [aš galiu]…?“ kreipiuosi švieson (Esumon) – „į Tave Viešpatie Ra“),
- o kas ši? – išsako,
- …
Vienodai manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių (išlieka ta pati prasmė skaitant iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę; grįžinys, arba palindromas, – tai rišlus sakinys skaitant į priekį ir atgal):
- sėdėk užu kėdės,
- sūnūs ėmė sagas,
- suvokti it kovus,
- abu gaišo po šia guba,
- kol einu, šunie lok,
- supeik skiepus,
- sušiams – maišus,
- sula ar yra alus?
- Ieva, du davei?,
- o kas sako?,
- Anie net iki ten eina,
- sumėtė mus,
- o man namo,
- nutyla ir Ona nori Alytun,
- oi Rūtai čia tūrio,
- Simo namas ten savas net samanomis,
- ateik anapus sofos su pana kieta,
- argi ten ne Tigra? (Opel Tigra – važio markė),
- Adomo komoda,
- anei viena,
- anie eina, anie neina,
- ar yra,
- asaba basa,
- Sigis,
- Ana,
- Sartras (prancūzų rašytojas Sartre)
- savas,
- iki („iki greito (laikinybėje arba amžinybėje)“),
- užu (už),
- nūn (nūnai),
- ėmė,
- ėdė,
- oro,
- madam,
- arara (papūginis paukštis),
- tikėkit,
- sumalamus (sumalti),
- suminimus (suminėti),
- smailiams‘ (,smailis‘ – tas pat kaip ir ,smaližius‘),
- Smailiams, Smaileliams (Smailys – nereta lietuviška pavardė),
- sagas,
- sakas,
- salas,
- …
Grįžiniai (palindromai) kitomis kalbomis:
lot. Roma – amor (Roma – meilė), Sum summus mus / Esu stipriausia pelė, Sator arepo tenet opera rotas / Artojas Arepas darbu prilaiko ratus, Roma tibi subito motibus ibit amor / Roma, meilė tau plasnodama atskries nelauktai, …
angl. civic ‘pilietinis’, level ‘lygis’, madam ‘ponia’, racecar ‘lenktyninis važis’, madam, I`m Adam, A man, a plan, a canal – Panama, live ‘gyventi’ ir evil ‘blogis’, Never odd or even …
vok. Reit nie tot ein Tier / Nekada nenuvaryk gyvūno iki mirties, …
rus. Kotu skoro sorok sutok / Katinui greit keturiasdešimt parų, Umer – i mir emu / Mirusiajam ramybė, …
Daugiau apie grįžinius ir apgręžus žr. Juozas Juvencijus Mačys PALINDROMAI MOKYKLOJE
Kokių dar rastume įrodymų, kad „Lietuvių kalba – galingiausio Žynių luomo Europoje kalba“ (Aivaras Lileika) ?
Pasidalinkite savo įžvalgomis (ir žinomais grįžiniais bei apgręžais); atrastas įdomybes ir atitinkamus prie-žodžius (pa-tarles) siųskite rytispivoriunas@gmail.com