
Mokytojystės apšviestiems
Mokslo esmėtyros esmėvoka, išreikšta Algirdo J. Greimo semiotiniu kvadratu:
S1 – Tau Mokslas | S2 – štai šitoks jam, jai, jiems, joms mokymas-is |
~S2 – mums moksliškumas, mokslingumas, mokysena, mokytumas, mokytojystė, mokslininkystė, mokinystė | ~S1 – man(o), aš mokinys, moksleivis, mokytojas, mokslininkas, mokslinčius |
Mokslas mokytinas mokytu mokymu-si.
Ko reikia mokytojui – rūpinimosi kitu, mažesniu, silpnesniu, gailesčio; tačiau pats mokytojas neturi kelti gailesčio; atrodyti stipriam, jei net esi silpnas, – viena iš profesinių gudrybių.
Mokytis mokyti – pedagogikos, metodikos; bet ir suklusti, užmiršti išmokta, užmiršti, kad moki mokyti, jei tereikia – pažvelgti, patylėti, gal vos prisiliesti; mokytis mokyti, kad mokėtum nemokėti.
Geri mokytojai geba mokyti, labai geri – išmokyti, išmintingi žino, ko daryti nereikia; jie nebijo tylos, pertrūkių, jie niekad nepirmauja, negauna prizų, bet ir niekad nepralaimi.
Daug mokytojaujančiųjų, bet mokytojų reta; reta žmonių tokios prigimties, kad mažus ir nereikšmingus matytų kaip reikšmingus, lygius, svarbius; reikia iš tiesų reikšti, kad nereikėtų savęs reikšminti.
Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 64-67 psl.