Lietuvos holokausto aukoms atminti – po 80 metų

MALDA

 

Malda visiems holokausto metu nužudytiems žydams „Gailestingasis Dieve“ – „Eil Molei Rachamim“ (iš hebrajų kalbos vertė Phil Šapiro, į lietuvių kalbą – Aldona Šapiro)

Kupinas gailestingumo Dieve, kuris gyveni Aukštybėse, ant savo dieviško buvimo sparnų, tarp šventų, tyrų ir šlovingų, spindinčių kaip dangus, suteik tikrą poilsį toms žydų sieloms, kurie ir mirties akivaizdoje  Tave pašlovino, savo tikėjimo vedami. Tegu jų sielos ilsisi Tavo dieviškuose Edeno soduose. Tegu Visagalis Gailestingasis Dievas po savo sparnu suteikia jiems amžiną prieglobstį ir suriša jų sielas gyvenimo ryšiu.  Jų sielos namai yra pas Viešpatį. Tesiilsi jie ramybėje. Amen.

Šiais metais minime žydų žudynių pradžios Vokietijos nacių okupuotoje Lietuvoje 80-metį.

Kai keli tūkstančiai žmonių per kelias valandas miršta kančiose ir apimti siaubo, kas atsitinka visatoje, kosmose, kaip gyvųjų sąmonę turi veikti ši baugi prievartinės mirties energija, ši negatyvi galia, juk ji negali išnykti be pėdsako. (Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 22 psl.)

Žūties ir Žudynių esmėvokų (esmėtyros) semiotinis sugretinimas:

S1 – Tau Žūti-s / Žudynės S– štai šitaip jam, jai, jiems, joms žuvimas / žudymas
~S2 – mums žūsena / žudysena, žudikiškumas   ~S1 – man(o), aš žuvant-ys-is / žudant-ys-is, žudikas

Žudynės žudytinos žudytu (žudikišku) žudymu.   

Ne, proto visagalybe negalima pasikliauti: protas ištvirksta, darosi savanaudis, protas yra linkęs į savinaiką, pajutęs galią jis negali sustoti, nežino ribų; ilgėtis išminties, statančios ir statančios riboženklius, nors ir mažai kieno matomus, – svarbu, kad jie būtų. (Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 21 psl.)

Su Ramybės – Šalom – dvasia kviečiame Zarasų krašto bendruomenes ir asmenis prisijungti prie minėjimo renginių bei nužudytųjų vardų skaitymų Zarasuose ir savo miesteliuose – buvusiuose štetluose.

Zarasuose minėjimas – rugsėjo 23 d. kaip nurodyta paskelbtame plakate.

Dusetose – 14 val. Nepriklausomybės aikštėje prie buvusios sinagogos paminklo arba – esant nepalankiam orui – Kultūros centro salėje. Paminėsime ir nužudytųjų vardus bei amžių. 

Klauskime savęs ir kitų:

Kas tokie paniekinę ir išdraskę Lietuvos bei mūsų krašto žydus?

Kas tokie gelbėję ir išsaugoję Lietuvos bei mūsų krašto žydus?

Kas gelbėjo ir išsaugojo bent vieną Tavo Tėviškės Žydą?

Kokius vaisius subrandino mūsų krašto – Zarasų, Turmanto, Salako, Antalieptės, Antazavės, Rimšės, Dūkšto, Rokiškio, Obelių, Utenos, Užpalių ir Dusetų, išvien Lietuvos ir pasaulio žydija? Kokius iškilius žydus mes galime prisiminti?

1941–1944 m. nužudytų Dusetų žydų sąrašas http://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en&s_lastName=&s_firstName=&s_place=Dusetos 

https://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetu-sarasai

 

Laiškas iš Australijos (autorius Dr. Dani Ben Moše du kartus lankėsi Dusetose; iš anglų kalbos vertė Aleksandras Federas) Dusiat_LT_August 8 August 2021 DBM

Musa Džalil  „Kojinytės“ (iš rusų kalbos vertė Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai)

Sušaudė juos auštant,

Kai rūkas dar kilo.

Ten buvo moterys ir vaikai.

Ir ši mergytė ten buvo.

Liepė visiems nusirengti,

Prie skardžio stataus sustoti.

Staiga pasigirdo vaiko balsas –

Naivus, švarus ir gyvas:

– Dėde, man kojinytes taip pat nusimaut?

Nieko neprašant, nepriekaištaujant,

Žiūrėjo tiesiai į sielą

Trimetės mergytės akys.

–  Kojinytes taip pat?

Ir susijaudinusio kariškio

Ranka pati nuleido automatą.

Sukaustytas vaikiško žvilgsnio,

Atrodo,  į žemę įaugo.

Akys tarsi mano Utinos,

Susijaudinusios ir  nerimaujančios.

Šiurpuliai nuėjo per kūną. Tarė.

Ne. Jis užmušt jos negalės…

Bet, skubėdamas, pradėjo šaudyti.

Su kojinytėm nukrito mergytė,

Nusimaut nespėjo, negalėjo.

Kareivi, kareivi, o jeigu dukra

Čia tavo šitaip atgultų?

Ir jos mažytė širdelė,

Būtų peršauta kulkos tavos.

Tu juk žmogus, ne tik karys,

Tu tarp žmonių baisus žvėris.

Žygiuoja esesininkas paniuręs,

Negalėdamas pakelti akių.

O mintyse banguoja jūra

Mėlynų, mėlynų akių.

Užnuodyta sąmonė bunda.

Ir vaikiškas žvilgsnis spindi,

Ir skamba vėl ir vėl,

Ir nepamirštama per amžius …

KOJINYTES, DĖDE, TAI PAT NUSIMAUT?