Keturios Vilniaus Gaono karūnos

Pri(si)mindami (gal net apsilankydami – (į)min(dy)dami – kapinėse, žudynių ar atminimo vietose) mūsų štetlus ir bendrapiliečius žydus, Holokaustą ir 1943 m. rugsėjo 23 d. likviduotą Vilniaus getą, atminkime, ko mokė žymus Vilniaus mokytojas.

Tobulėjimo – keturių karūnų (pagal rabį Eliją Zalmaną (1720–1797) – Vilniaus Gaoną) – esmėvoka (esmės tapsmo suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu:

dorovė turtina(ma) asmenybės gerovę (-e)

S1 – Tau moralinis tobulėjimas (dorovė) – Gero vardo karūna.

Dora dorina – tampa (doros tapsmas): dora dorina(ma) doromis dorybėmis, darna derina(ma) (pri)deramomis priedermėmis (derybomis), darymas daromas darytinais dariniais, darbas dirbamas darbščių (darbingų) darbuotojų

S– štai šitokia jam, jai, jiems, joms materiali gerovė – Karaliaus karūna.

Gerovė gerina(ma) – naikina(ma), nyksta, niekėja, miršta: gerovė gerina(ma) geromis gėrybėmis

 

~S2 – mums dvasinis turtingumas – Toros karūna.

Turtingumas turtina(mas) – (iš)saugo(si)(mas) skleidžia(si)(mas), (pa)gelbsti: turt(ingum)as turtina(mas) turt(ing)ėjančiais turt(ing)uoliais

~S1 – man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna.

Brandumas (su)bręsta, (su)brandina(mas) – (į)kuria(mas), (į)steigia(mas), (at)(iš)randa(mas): brandumas (su)bręsta (su)bręstančiųjų brandomis (branduoliais), asmenybė asmeniškėja (į)(su)(iš)asmeninamais asmenimis

Smalsiausiems: Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Džiazuojanti istorija. Kodėl Vilniaus Gaonas sėdėjo kalėjime?

VILNIAUS GAONAS ELIJAHU BEN SOLOMON ZALMAN (1720–1797)