„Dusetos yra Lietuvos Šveicarija, ligonių ir poilsiautojų gydytuva“

Šitaip yra teigęs kovotojas dėl lietuviškos spaudos grąžinimo, vertėjas, rašytojas ir šventikas kun. Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915). Daug rašė gyvendamas Dusetose (1903–1907), čia sukūrė ir „Sodžionių teologiją“. Šiemet minime  šio švietėjo, šviesuolio – pirmojo žvaigždėtyros bei dievotyros skleidėjo Lietuvoje – 180-metį.

Sulaukęs 56 m. pradėjo rašyti. Rašė ir vertė iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų pamokančius pasakojimus, tikybinius ir šviečiamuosius leidinius. Vienas tikslų buvo įrodyti, kad lietuviai turi savo kūrybingumu kerinčią raštiją. Prelatas Adomas Jakštas knygelėje „Kun. Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915)“ (Kaunas, 1919) rašė: „Galop matė jis visą Lietuvą neturint įmanomos populerės literaturos, doro pasiskaitymo, jam pagailo savo krašto, savo brolių sodiečių – ir jis knyga po knygai verčia, leidžia, spausdina prikišdamas net prie jų iš savo kišenės ne vieną šimtuką“.

Balvočius skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto, lėšomis rėmė užsienyje leidžiamą lietuvišką spaudą. Nuvykęs į Petrapilį, įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo. Jis ir pirmosios paplitusios lietuviškos erdvybinės (astronominės) knygelės „Sodiečių dangus“ (1909) sumanytojas.

Pasirašydavo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius, Vadoklietis. Kunigas J. Balvočius į pas jį apsilankiusius parapijiečius dažnai kreipdavosi „Ką, geruti, pasakysi?“. Dėl to žmonės jį patį praminė geručiu, o lietuviškos spaudos draudimo metais J. Balvočius pasirinko šią pravardę slapyvardžiu.

Kviesdamas (21. XI. 1903) savo draugą pas save, rašo: „Nors vakacijos dar už girių, miškų, aš manau bene sutiksi Tamsta laikyti jas Dusetose pas altaristą. Slaptis yra ne altarijoj, bet šimte ir viename ežere su dvigubai tiek kalnų. Dusetos, pasakysiu Tamstai, yra Lietuvos Šveicarija.“ (paryškinta mano – R. P.)

Geručio kūryba

  • Gerutis J. Kunigo giminė. – Shenandoah, Pa., 1906. – 68 p. Apsakymas.
  • Pamokslai be Kunigo. Parašė Jonas Gerutis. Sulyg „Slovo Bože” K. Bojanauskio – Shenandoah, Pa., 1906. – 214 psl. + 3 psl. rodyklė + 2 psl. bibliografija.
  • Šiapus ir anapus grabo, 1903 (1913) m. Religinio turinio knyga.
  • Sodžionių teologija, 1905 (1908) m. Religinio turinio knyga.
  • Nuomonės Garbenio, jo giminaičių ir prietelių 1912 (1921) m. Religinio turinio knyga.
  • Moravskis. Išvakarės gret Lemano ežero, 1905 m. Verstinė knyga.
  • Weissas. Moterystė ir šeimyna, 1908 m. Verstinė knyga.
  • J.Lunkevičius. Apeigos Rymo-katalikų, 1905 m. Verstinė knyga.
  • Apsakymas „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“, 1903 (1904) m.
  • Apsakymas „Susiskaldėliai“, 1908 m.
  • „Sodiečių dangus“ (pagal Flammariona) 1909 m., astronominė knyga.
  • „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (pagal Brehmą). Seiniai, 2 t., 1912-13. Kunigo J. Balvočiaus sumanymas išleisti lietuviškai garsų A. Brehmo veikalą „Tierleben” tik dalinai pavyko – išleisti du didelės apimties tomai, skirti paukščiams ir žinduoliams. Knygos pavadinimas pakeistas, kad galima būtų naudoti ir mokyklose. Brangaus leidinio nepirko, nebuvo ir išsilavinusių žmonių, skaitančių lietuviškai, todėl leidyba sustojo.
  • Maldaknygė „Aušros žvaigždė“ 1904-1913 m. išėjo 4 laidos.

„Lietuva nepasiliks skolinga Geručiui už jo didelę meilę ir iš savo šalies atsilygins jam visuotina meile, ilgai-ilgai minėdama jį netik kaipo žymų savo rašytoją, bet ir kaip brangų, meilės vertą žmogų.“ (iš jo gyvenimo aprašymo, spausdinto „Draugijoj“ 1919 m. 98-99 n-ry)

https://paneveziokrastas.pavb.lt/2022/03/pirmajam-astronomijos-populiarintojui-lietuvoje-kunigui-jonui-balvociui-geruciui-180 PIRMAJAM ASTRONOMIJOS POPULIARINTOJUI LIETUVOJE KUNIGUI JONUI BALVOČIUI-GERUČIUI – 180

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės raštryne (bibliotekoje) retų raštrų (knygų) laikyne saugomų J. Balvočiaus-Geručio kūrybos, skelbtos rinkiniuose, sąrašas https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2022/03/Panevezio-apskrities-G-1.pdf

Kun. Jonas Balvočius-Gerutis (Spausdinta „Draugijoj“ 1919 m. 98—99 n-ry)

 

Patiekė laikintojas (muziejininkas), Esumos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas