Didysis Libertas Klimka
Sveikiname švietėją – Lietuvos Kultūros Didvyrį – prof. Libertą Klimką!..
Brandūs jubiliejai skatina apžvelgti ir įvertinti nueitą kelią, o ypač kai jis pažymėtas asmenybės 80-mečiu. Šia proga ypatingo dėmesio vertas Libertas Klimka – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras ir profesorius, mokslo istorikas, etnologas, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje, paveldosaugininkas, kraštotyrininkas.
Sykiu ir vienas iš pačių ryškiausių mokslo populiarintojų ir kultūros lauko darbininkų – juk yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose.
L. Klimka – astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys. Nuo 1998 Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijos vicepirmininkas, 2005–2010 Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.
Parašė knygas: Tikslieji mokslai Lietuvoje (1994), Vilniaus bokštų laikrodžiai (1997), Senovės dievai ir mitinės būtybės (2003), Saulės laikrodžiai Lietuvoje (2007), Tautos metai: Saulės ratu, Mėnulio taku (2008), Lietuviškųjų švenčių rate (2009, papildytas leidimas 2013), Tradicinių kalendorinių švenčių semantika (2009), Lietuviškų tradicijų skrynelė (2013, 2014), Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos (2016), Užkopus į varpų bokštą (2019). Veikalų Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais (su V. Žulkumi, 1989), Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas (su E. D. Makariūniene, 1994, pataisytas leidimas 2001), Po tėviškės dangumi (su R. Kazlausku ir Ž. Lazdauskaite, 1997, 2015), Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje (su R. Kivilšiene, 2005), Tautiškumas ir pilietiškumas. Atskirtis ar dermė? (2007), Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija (su A. Ažusieniu ir S. Matulaityte, 2007), Tėviškės metai (su J. Bierontaite, 2008), Kaziuko mugė (2009) vienas autorių. Straipsnių rinkinio Tautinės tapatybės dramaturgija (2005) sudarytojas (su R. Grigu) ir vienas autorių. Sudarė keletą tautinių papročių ir tradicijų kalendorių.
Įvertintas: L. Ivinskio premija (1997), Basanavičiaus premija (2005), S. Šalkauskio premija (2008).
Nuotraukose iš šeimos archyvo: per gimtadienį (2020-09-18) po savo sodintu (lygiai prieš 20 metų) ąžuolu prie Etnokosmologijos muziejaus, šaržas, „Užkopus į varpų bokštą“ ir gaivūs gavūs gyvybingi linkėjimai iš Dervinių kaimo (Antazavės sen.)
Smalsiausiems: LRT mediatekoje
Kviečiame apsilankyti virtualioje 80-mečių Lietuvos Kultūros Didvyrių galerijoje (žr. čia).
Parengė muziejininkas Rytis Pivoriūnas