BŪGOS MĖNUO tarp 144-tos ir 99-tos jo gimties bei mirties dienų 

Lietuvybos bičiuliai, šią žinią perduokite savais keliais takeliais…

Dusetų trys BŪGOVĖS – mokykla (gimnazija), raštainė (biblioteka) ir (at-, iš-, pri-)minties laikynas (memorialinis muziejus) – kviečia dalyvauti BŪGOS MĖNESIO re-n-giniuose: susitikimuose, paska-i-tų peržiūrose, skaityti, aptarinėti, dalytis kalbotyros atradimais ir at-lietuvinimo pa-tyrimais.

Pavyzdžiui:

Dainiaus Razausko paskaita, įrašyta Gintauto Kažemėko iš Pačiaunės  

….

Liet-uv-išk-os Dvasios Kūrėjų duomenynas, laikinių laikykla (archyvas) BŪGYNĖJE:

vaizdynas (įrašytos paskaitos, pasisakymai, nuotraukos, vaizdrai, atveikslai…)

raštynas (raštai, esminės rašinių ištraukos, nuorodos į žinaines…)

pri-si-menynas (stebėtojų per-vaizdinimai, per-pasakojimai, per-mąstymai…)

M. Mažvydas, M. Daukša, I. Kantas („… lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos – įminti.“), S. Daukantas, F. Kuršaitis, A. Baranauskas, J. Basanavičius, J. Jablonskis, Vydūnas (svetimybėm radęs lietuvybes), R. Bytautas („Visų reikalingiausia dabar mums kninga – tai lietuvių kalbos filosofija“), A. Vireliūnas (daugumą tarptautinių žodžių siūlęs keisti lietuviškais naujadarais), S. Šalkauskis (jo sudarytas iš-manybos įvardų įvardynas – „Bendroji filosofijos terminija“), A. Maceina („Mūsų kalba yra atviras kelias į mūsų filosofiją. Ar mes juo eisime, ar pasuksime sustabarėjusiu svetimybių keliu, priklausys nuo mūsų įžvalgos, kad savas mąstymas yra nusakomas tik sava kalba.“), J. Girnius, Č. Gedgaudas, A. Greimas, M. Gimbutienė, J. Statkutė de Rosales, J. Kabelka, Z. Zinkevičius, A. Sabaliauskas, J. Kazlauskas, A. Šliogeris, A. Mickūnas, G. Beresnevičius, Raimundas Bakutis (https://www.facebook.com/photo/?fbid=1608083145875466&set=a.1150491984967920), Pakeriai ir Viktorija Daujotytė, Vanda Juknaitė, Jolanta Zabarskaitė, Dainius Razauskas, Naglis ir Vytautas Kardeliai, Vykintas Vaitkevičius, Satkevičius Edvardas, Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus, Rimantas Matulis, Vladas Palubinskas, Aivaras Lileika, Henrikas Kulvinskas … ir kiti Liet-uv-išk-os Dvasios Kūrėjai, Kerėtojai, Kalbotyrininkai.

Jų vardais ir skleistomis vertingomis žiniomis dalinkimės BŪGYNĖJE, pildykime LIETUVYNĄ.

Liet-uv-išk-os Dvasios Kūrėjų duomenis, atradimus, patarimus… siųskite rytispivoriunas@gmail.com

Kokios Tau bus BŪGOS (ne-būgaus?) MĖNESIO liet-uvišk-ų perMANų perMAINos ?

……………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Esūno rasta keryba – kerų kalbotyra (lavinantis iš kalbų klausos ir raštų raiškos)

MiR-ties RiM-ties RiM-avim-ai MoR-ės RoM-uvoje (apgręžinių šaknų keryba)

RaM-ių MaR-ių

RaM-ūnė ne-MaR-ūnė

RaM-inamai MaR-ina

RaM-ūną RaM-oną ir

RaM-elių RiM-ą

ten RiM-ti-s – kam MiR-ti-s   

o kas už-MiR-šta – tai MiR-šta   

MaR-ybės  RaM-ybėj 

RūM-ų MūR-ų RėM-ai 

į-RėM-ina ir ReM-ia RiM-tį 

RaM-ios MaR-ytės ir

nu-RaM-into MaR-iaus

RoM-ainių MoR-ge

ant RoM-ių MoR-ų

iš-RoM-ytos MoR-ės

MaR-inato RaM-uvoje

……………………………………….

Vėl-inių vėl-yvos vėl-ės

vėl-iavas iš po vel-ėnos vel-ka

vil-iokliškai vil-nas su-vel-ia

vėl vil-tis ap-val-iai ap-vol-ioja

ne-val-ytus ap-val-kalus nusi-vil-kdamos

vėl-uojančiais val-ytojais nusi-vil-damos

vel-nio vel-niavas val-ingai val-ydamos

Vėl-ino val-stybės val-das val-dydamos

…………………………………………………………………….

RaMumo-s MaRum-oj-e…

nuMiGus atGiMti…

MeiLės LaiMėje…

DyVus išVyDus DiEną…

MaLamo MeLo LeMtyje…

KiLmės LiKime…

DieVo VeiDe…

DoRybių paRoDym-uos-e…

priKiŠto ŠiKime…

paŽyM-i-ų MyŽčiojime…

GeRumo-s ReGėjime…

RyTo TyRumoje…

VaKaro KaVotynėse…

NaKčios KaNčioj…

KaNtrybės NaKtį…

KūNų NoKimo NaiKumoje…

MaTymo TaMsumoje…

pasiTiKėjimo KiT-im-u…

TiKrovės KiTaip…

VaLią LaVinti…

išRaDingumo DaRbuose…

pa-si-TaRimų RaTeliuose…

LaKios KaLbos (kalti Ba – kal-ba)

………………………………………………………..

Apgręžų iš-man-yn-as – Lietuvių Dvasios Kerai

SaKydami, paSaKodami atKaSame ar paKaSame KiTiems TiKrovę ?

Ar lietuvių prokalbė – jos kerų (šaknų) pirmykštė sudarysena – byloja, kad SaK-ydami ir pa-SaK-odami kažką KaS-ame (TiK-rovę?) ir KaS-ome (savo ir KiT-ų mąstymą?) ? Jeigu iš tiesų taip, jeigu tveriant kalbą veikė šaknų apgręžų saistumos dėsniai, ką tokia magija, kerėsena reiškia ? Gal tai, kad-a KaL-ba LaK-iai KaL-a Ba; (iš-, nu-)kal-ti Ba – egiptietiškai „dvasią“, ir tas Ba – pirmas svetimšalių išgirstas bei užrašytas lietuvių, įžengusių ir prakalbusių šventovėje, žodis. O jeigu tai TiK atsi-TiK-tinių su-TaP-imų (TaP-ymų) y-PaT-umai, vertinkime kaip mūsų kalbos turtingumo ta-PaT-ybės y-PaT-ybę (kalba PaT-i TaP-o). 

Kaip KaS-ome, KaS-inėj-ame – ką at-KaS-ame ir kaip pa-KaS-ame – pa-SaK-odami, SaK-ydami KiT-iems TiK-rovę ?

ŽoD-žiai ŽaD-ėdami Da[u]Ž-o, KūN-ai (į-si-, per-si-)KūN-ydami NyK-sta.

Kas KiT-ame KiT-aip pa-KiT-o, tas, TiK-ime, TiK-rai atsi-TiK-o …

….

Trys mįslės keturgyslės :

1. Įminki mįslę keturgyslę

RyT-e pa-TyR-in-ėj-us ?

Dien-ą iš-VyD-us ?

VaK-are pa-KaV-ojus ?

NaK-čia KaN-čia ?

2. Įminki mįslę keturgyslę

Pa-VaS-arį pasi-SaV-ina ?

VaS-arą SaV-ystė (nuo-SaV-ybė) ?

RuD-enį DuR-ia ?

ŽieM-ą MeiŽ-ia ?

3. Įminki mįslę keturgyslę

Iš kur TyR-umai ?

Kieno RiauŠ-ės ?

Kieno KaV-otynės ?

Iš kur TeiP ? 

….

PiL-iakalniu LiP-u per JoR-ės RoJ-ų,

ŽyD-inčio po ŽyD-ryne su DyŽ-alu DeB-esų, 

Ir vis DėB-sau DeB-esijon į-BeD-ęs akis…

….

Kas kaip SĖ-ja ES-atį, ES-am-umą ? – pri-ĖS-dami vaisių, gyvūnai pa-SĖ-ja jų SĖ-klas; ir apskritai – pri-ĖS-dami mes (gyvos būtybės) ES-ame ir kaip AS-menys SĖ-jame savo darbo vaisingas SĖ-klas.

DieV-o VeiD-ai iš-VyD-o švieto DyV-us.

Got-ų God-otas, iš-Gaut-as VeiD-ų DieV-as – kaip varlių Varlė – Gotų, Getų, Gudų God.

Valgala – „val-ios galia, galas“, „vil-ties galia, galas“, „vil-nios (plg. rus. volna) galas“ („paskutinioji banga,  pomirtinio gyvenimo banga“).  

Kur MaN-o NaM-ai NaM-učiai ? – pri-GiM-ties pri-MiG-tyje ? GaM-tos MaG-oje ir MaG-ijoje? GyV-ybės VyG-ėje ? DauS-ų SoD-e ar SūD-e, ar SėD-ynėje ? RoJ-aus JoR-ėje ? TėV-ynės VėT-ymuose ? ŠeiM-os MaiŠ-e, MaiŠ-alynėje ? DuS-etų SuD-e ? …

nu-MiG-ęs tartum at-GiM-sti.  

nu-RiM-ęs – kaip ap-MiR-ęs, bet dar nesu-iręs.

Tau LiK-imas – KiL-imas : LiK-o kristi ir vėl KiL-ti VaL-ią LaV-inant.

KeL-iu LeK-ia ir KiL-dami KaL-nan už-LeK-ia.

Jų MaG-iški GaM-iniai visus MaG-ina.

Su-DeG-ino GeD-imus jau ap-GeD-usius palaikus ir už-DeG-ė žvakę GeD-ėdami velionio, GeiD-audami jį atminti.

Iš GėD-os DeG-ė raudoniu.

Žalio MeD-žio DūM-ai aitrūs. MeD-iniai DeM-bliai į-DeM-bia ir nuo vėjo apsaugo šiaudinį stogą.

Sąskaitėlių viešumas atsekamas ir kalbotyros kerų apgręžtais – MeS SeM-iame MūS-ų (Mu-m-S) SuM-as, kol MuS Su-i-M-a kitų pasipiktinimai, gėda ar net teisėsauga.

Kokie kerintys šaknies apgręžų (anadromų) žosmės su-TaP-imai / y-PaT-umai ! Ar taip ? 

Kur dar lietuvių kalbos MaG-inimas / GaM-inimas, kokia jos MaG-insena / GaM-insena ?

Kaip DaR su-DaR-inėjo / iš-RaD-inėjo  žyniai ir žynės prokalbę – liet-uvišk-ai LaK-ią KaL-b-ą – pirmykštę Ka-Ba-Lą ?

Kas DauG-iau GauD-ytų (įrodytų) pasaulyje žymaus mąstytojo Algio Mickūno mintį, kad kitomis kalbomis mes kalbame apie pasaulį, o lietuvių kalba pati kalba pasauliui (suprantu: ne tik, kaip ir kitos kalbos bei diskursai, atsietai atstovauja pasauliui, bet ir at-skleidžia pasaulio sąrangą kaip jos patyrimiškai saistuminga sąmonė)? 

BŪGYNĖS laikintojas (muziejininkas), Esumos lietuvintojas ir esmintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Liet-uv-išk-os Dvasios Kerūnas