Lietu-vini-mai išsklaido sąmonės į-lūžių (iliuzijų) baubus ir atveria pirmykštę arių kalbą

(at-, su-)Lietuvinamos svetimybės ir žodžių liet-uv-iški (su-lieti į saistumas) at-kerėjimai išsklaido nežinomybių baubus, baugybes…, o papūgiškos atminties atkartojimus papildo es-a-m-yb-ių patirties prigimtinių liet-uv-ybių (arių, artojų, arėjų, „arijų“, „indoeuropiečių“ prokalbės) mąstymu. Kas lengviau įdomiau – įsikalti atmintin svetimybes ar savaimingai mįslyti pri-gimtinės prokalbės ir jos pirmykščio kerojimo (šaknų, priesagų, priešdėlių, galūnių saistumos) liet-uv-ybes?

Kokį LIETUVYNĄ užsakytų Kazimierai Jaunius („jis buvo sudaręs visos mūsų praeities atlietuvintą schemą, pasiremdamas vietovardžiais ir istoriniais vardais“) ir Būga ? žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/pasidalinkime-idomiausiomis-lietuvybemis/

O kokį užsakytų I. Kantas („… lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos – įminti.“), S. Daukantas, F. Kuršaitis, A. Baranauskas, J. Basanavičius, J. Jablonskis, Vydūnas (svetimybėm radęs lietuvybes), R. Bytautas („Visų reikalingiausia dabar mums kninga – tai lietuvių kalbos filosofija“), A. Vireliūnas (daugumą tarptautinių žodžių siūlęs keisti lietuviškais naujadarais), S. Šalkauskis (jo sudarytas iš-manybos įvardų įvardynas – „Bendroji filosofijos terminija“), A. Maceina („Mūsų kalba yra atviras kelias į mūsų filosofiją. Ar mes juo eisime, ar pasuksime sustabarėjusiu svetimybių keliu, priklausys nuo mūsų įžvalgos, kad savas mąstymas yra nusakomas tik sava kalba.“), J. Girnius, Č. Gedgaudas, A. Greimas, M. Gimbutienė, J. Statkutė de Rosales, J. Kabelka, Z. Zinkevičius, A. Sabaliauskas, J. Kazlauskas, A. Šliogeris, A. Mickūnas, G. Beresnevičius, Raimundas Bakutis, Pakeriai ir Viktorija Daujotytė, Vanda Juknaitė, Jolanta Zabarskaitė, Dainius Razauskas, Naglis ir Vytautas Kardeliai, Vykintas Vaitkevičius, Satkevičius Edvardas, Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus, Rimantas Matulis, Vladas Palubinskas, Aivaras Lileika, Henrikas Kulvinskas … ir kiti Liet-uv-os Dvasios Kūrėjai, Kerėtojai, Kalbotyrininkai ?

Nuo 1998–99 m. at-mano iš-man-ybos (filosofijos magistrinio darbo) atradinėju ir tyrinėju esumos reiškinių kalbinio supratimo (graikišku tąsyk mano įvardijimu – „onto-fainomeno-logo-gnosijos“) žiūrėseną (holistinę „teoriją“) ir esmėtyros (apglėbiančio mąstymo, esmėžiūros esmėvokų) taikyseną (dialektinį „metodą“).

Es-am-umos žiūrėsena ir esmėtyros taikysena Greimo „loginiu-semantiniu“ ketvertainiu S₁ S₂  – ~S₁ ~S₂: es-am-umos reiškiniai – suprantančiųjų kalbėjimai, esmėtyros reikšmėtyra – prasmėtyros žosmėtyra, buvumos buviniai (būties būtybės) – būnančiųjų buvimai (būvančiųjų būsenos), gerumo-s gėrybės – gerintojų gerinimai …

Tokiu būdu patyrinėkime lietuvybes, išskirdami žodžių kerus (šaknis), priesagas, priešdėlius ir galūnes.

Ver-t-išk-umo-s (ver-ti, ver-s-ti, var-t-yti, ver-t-in-ti…) vertiniai (vert-yb-ės, vėriniai…) – vertėjų (vertintojų, su-, at-veriančiųjų…) vert-in-imai (su-, at-vėrimai…).

Arba (pritaikant šaknies apgręžą): vertėja-s atVėRė runų (ronų, rainių, raidžių…) RėVes.

Kviečiu, Liet-uv-išką Dvasią (ta-patybės mintis, žodžius, vai-z-d-ini-us) Kvočiant, tautos kūrybos sąveikon, tautiečių ugdymo-si santalkon – bendrom jėgom sudaryti esamybių žiūryną, reikšmių sąvokyną, žodžių žai(o)dyną ir prasmių keryną „Liet-uv-iška Dvasia (at- ir pa-)Kerėti“. LIETUVYNUI (lietuviško esmyno reikšmynui – prasmyno žosmynui) surinkime žmonijos prokalbių liet-uv-ybes (arių, artojų, arėjų – „arijų“, „indoeuropiečių“ bendrybes). Valiodami drauge at-lietuvinkime, gryninkime savo, regis, tobuliausią ne tik Europos, bet ir viso švieto kalbą.

Ugdytinas įprotis: svetimybes – nesaistumingus, neliet-uv-iškus, nesuliet-uv-ingus, nesikerojančius ir tarp tautų nusistovėjusius (dažniausiai europietiškos kilmės) žodžius kaip įdiegtas moksliškų įvardijimų kartotes – išskirkime kabutėmis arba skliaustuose.

LIETUVYNUI tinkamas lietuvybes ir patarimus siųskite rytispivoriunas@gmail.com

Esumos lietuvintojas ir esmintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Liet-uv-išk-os Dvasios Kerūnas