Apsiglauskime, kalbos mulkiai, žodžiais dažydami nykstamus kūnus

ŽoD-žiai ŽaD-ėdami Da[u]Ž-o, KūN-ai (į-si-, per-si-)KūN-ydami NyK-sta. 

Štai šaknies apgręžų žosmė, maginis eiliavimas, ir net pa-Saulė-Žiūros apmatai (su paaiškinimais skliausteliuose).

Įmink mįslę keturgyslę („o kas ši?“ – atbulai skaitant suprask – „išsako“):

RyT-e pa-TyR-in-ėj-us (pa-tyr-us, pa-tyr-inėjus, pa-tyr-inus),

Dien-ą iš-VyD-us (DyV-us, Die-na – [v]eiD-as),

VaK-are pa-KaV-ojus (paslėpus, palaidojus),

NaK-čia KaN-čia (NyK-stamai KiN-ta)…

Įžvelgusieji minkles (atsakymus siųskite rytispivoriunas@gmail.com) kviečiami ir įrašomi Lietuvybos Draugų Kuopon (pa-, iš-)tir-inė-ti prokalbės pasaulė-Žiūrą.

Apsiglauskime, pasak Arvydo Šliogerio, kalbos mulkiai – Dievo kvaileliai, Niekio vaikai, Es-am-umos kar-al-iai…