Aistiškosios tapatybės žinykla Kazimiero Būgos tėviškėje

SUMANYBIŲ GAIRĖS PARENG-T-INIAMS (PROJEKTAMS)

Tikslai:

1. Šiuolaikinėmis priemonėmis aktualinti ir populiarinti žymaus lietuvių kalbininko Kazimiero Būgos mokslinį paveldą, kuriant inovatyvias bei pavyzdines priemones, įgalinančias lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso pokytį, sukuriant Būgos kaip lemtingiausio bei įdomiausio Lietuvos (ir baltistikos) kalbininko įvaizdį, 2019 m. patraukliai įprasminant 140-ąsias jo gimties metines

2. Kazimiero Būgos tėviškėje, Pažiegės vienkiemio sodyboje ir jos aplinkoje, įsteigti ir išpuoselėti „Aistiškosios tapatybės žinyklą“ – aisčių genčių pasaulėvokos muziejų ir baltų kultūros centrą, sukuriant pažintinų objektų tinklą, Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus pastatuose įrengiant vandentiekio ir nuotekų, vėjo ir saulės energijos jėgainių, kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą, o ypač – sukuriant patrauklią edukacinę programą ir inovatyvias komunikacijos priemones.      

Uždaviniai:

1.1. sutelkti, pasiūlant virtualaus bendradarbiavimo prieigas, K. Būgos tyrimais, jo jubiliejumi, inovatyvių metodų bei technologijų taikymu ir revoliucine ugdymosi aktualizacija suinteresuotus mokslininkus, akademines bei kitas institucijas;

1.2. aktualinti kalbininko mokslinį paveldą, inicijuojant ir koordinuojant interakcijas, kurių metu būtų dalinamasi žiniomis, susijusiomis su šiuo ir kitais lingvistikos, humanistikos korifėjais;

1.3. įsteigti bei puoselėti neformalią (nuotolinio ugdymosi) ugdyklą – „Lingvistikos Darbuotojų Kolegiją“ (preliminarus pavadinimas);

1.4. suskaitmeninti visą reikšmingiausią K. Būgos mokslinį rašytinės kūrybos paveldą – svarbiausia „Rinktinių raštų“ tris tomus (1 t. – 655 psl., 2 t. – 730 psl., 3 t. – 1008 psl.) ir „Rodyklę“ (atskira 398 psl. knyga), taigi iš viso šių raštų – 2791 puslapiai (1396 lapai A4 formatu), taip pat svarbiausiuosius tyrinėjimus apie K. Būgą – iš viso iki 2000 lapų A4 formatu;

1.5. atlikti K. Būgos biografijos ir jo – bei apie jį – pamatinių tekstų mokslinį (istorinį, lingvistinį, lyginamosios analizės, semiotinį ir kt.) tyrimą, o šiojo pagrindu sukurti patrauklius nuopelnų aprašus; 

1.6. sudaryti gyvenimo bei kūrybos, užsiminimų bei prisiminimų ir kitų faktų skaitmeninę interaktyvią antologiją „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“;

1.7. užsakyti, o atlikus apklausą, įsigyti ir instaliuoti interaktyvų stendą;

1.8. pristatyti ekspoziciją „Kazimiero Būgos palikimas – inovatyviai“ ir interaktyvų stendą su įdiegtomis ugdymosi programomis;

1.9. sukurti bei įdiegti virtualią ekskursiją (su skaitmeniniu vadovu) „K. Būgos pėdsakais“;

1.10. Dusetose stovinčiai K. Būgos skulptūrai (paminklui) sukurti bei įdiegti skaitmeninio prakalbinimo įrangą;

1.11. kasmet Pažiegėje rengti kalbotyros (lituanistikos, baltistikos, semiotikos ir kt.) mokslininkų bei studentų santalkų kūrybines stovyklas, kartu plėtojant nuotolines kūrybines sąveikas;

1.12. sudėliojus bei apibendrinus kūrybinių sąveikų rezultatus, parengti skaitmeninių ugdomųjų priemonių (lygiais, pakopomis ir kategorijomis diferencijuotų, pradedant nuo „patenkinamai išsilavinusiojo“ ir baigiant „lingvistikos daktaro kvalifikacija“, testų, klausimynų, užduočių, analitinių komentarų, vaizdinių iliustracijų, komparatyvinių sugretinimų ir kt.) ciklą „Lietuvos Didysis Kalbininkas“, t. y. instrumentarijų kaip inovatyvią – humanitarinio ugdymosi procesui lemtingą – edukacinę programą;

1.13. pagal šią programą 2019 m. rudenį inicijuoti, K. Būgos jubiliejui dedikuotą, nacionalinį edukacinį konkursą (Kalbotyros olimpiadą), sieksiantiems tam tikros „Lituanistikos Domesio Kategorijos“ ar net „Lingvistikos Daktaro Kvalifikacijos“ į(si)vertinimo;

1.14. parengti K. Būgos jubiliejaus programą ir ją pristatyti žiniasklaidoje;

1.15. 2019 m. lapkričio mėn. muziejaus patalpose, Dusetų kultūros centre ir dailės galerijoje surengti jubiliejaus iškilmes – atnaujintų eksponatų ir parodos atidarymą, mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą, kurio metu meniniai intarpai papuoš interaktyvios edukacinės programos pristatymą ir nacionalinio konkurso dalyvių bei laureatų apdovanojimus;

1.16. vykdyti projekto sklaidą, pirmiausiai veiklas skelbiant viešojoje elektroninėje erdvėje ir galiausiai siekiant, kad populiarūs ir interaktyvūs tiekiniai – „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“, draugiškos aplinkai ir vartotojams ugdomosios priemonės, inovatyvius metodus bei technologijas taikanti edukacinė programa – ir jų nuorodos būtų prieinami www.buga.zarasumuziejus.lt, universitetų, institutų, gimnazijų, muziejų bei bibliotekų interneto svetainėse, ypač virtualioje kultūros paveldo informacinėje sistemoje „epaveldas.lt“;

2.1. įrengti baltų (aisčių) religijos alką su mitologinių skulptūrų takais (ir šventovėmis), žyminčiais skirtingų genčių pasaulėvoką;

2.2. sukurti ir vesti mitologų (J. Basanavičiaus, K. Būgos, A.J. Greimo, M. Gimbutienės, P. Dundulienės, V. Toporovo, N. Vėliaus, G. Beresnevičiaus, D. Razausko ir kt.) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.3. sukurti ir vesti baltistų (žinomų prūsistų, latvistų, lituanistų) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.4. įrengti baltų mitologijos interaktyvų klojimo teatrą;

2.5. kurti aisčių kultūros virtualius objektus (kad būtų virtualiai įrengtos piliakalnių gyvenvietės, pilkapiai, ūkio ir karo reikmenys, drabužiai, papuošalai ir kt.);

2.6. kurti Durbės, Prūsų sukilimo, Saulės ir kitų mūšių virtualias inscenizacijas bei žaidimus;

2.7. ypatingu statiniu ir veiklos programa įprasminti gyvųjų baltų (latvių ir lietuvių) vienybės šventyklą – kaip baltiškosios kultūros ir jos mentaliteto formavimo edukacinį centrą;

2.8. sukurti latvių ir lietuvių kalbų bei kultūrų mokymosi (patrauklaus ir greito) virtualią programą (iki 365 pamokėlių po 10–15 min.);

2.9. sukurti prūsų kalbos interaktyvaus mokymosi žaidimą;

2.10. pristatyti virtualią „Aistiją“, sukuriant prūsų, latvių ir lietuvių pamatinių tekstų antologiją su vertimais į viena kitos giminiškas kalbas, sykiu sukuriant bendrinę baltų kalbą, į kurią būtų išversti Latvijos ir Lietuvos himnai, dar kiti latviams ir lietuviams žinomiausi, jų kultūras geriausiai reprezentuojantys, tekstai;

2.11. semiotikos bandymų dirbtuvėje supažindinti lankytojus su semiotinės analizės pradžiamoksliu, kad jie galėtų giliau suprasti interpretuodami mitų ir kitų pasakojimų kodus;

2.12. įrengti svečiams (turistams), vietos (seniūnijos, rajono) gyventojams, edukacinių užsiėmimų bei vasaros stovyklų dalyviams patrauklias menų, amatų ir mokslų kūrybines dirbtuves „Susikurk sau …“, kuriose kiekvienas, pasirinkęs meno ar amato ruošinį, galėtų pasidaryti sau mielą suvenyrą arba tiesiog išbandyti savo galimybes patyrinėjant kurio nors meno, amato ar mokslo metodus;

2.13. įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas, taip pat tualetus, kriaukles, dušus namo ir klėties pastatuose;

2.14. buvusio malūno vietoje įrengti vėjo jėgainę ir saulės kolektorių;

2.15. namo patalpose įrengti kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą;

2.16. švenčiant Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d.), kasmet savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) Pažiegėje ir Dusetose rengti (baltų kalbų ir kultūrų) pažintinių renginių ciklą „Aisčių mugę“, kartu su jau tradicija tapusia „Derliaus“ švente;

2.17. rengti virtualias ir interaktyvias kalbotyros, semiotikos, baltistikos, mitologijos ir kitų humanitarinių sričių studijas, tyrinėjančias ar praskleidžiančias aistiškąją tapatybę;

2.18. įsteigti Latvijos ir Lietuvos kalbininkų virtualų memorialinį muziejų;

2.19. įsteigti Latvijos ir Lietuvos memorialinių muziejų asociaciją, kuri išvien, be kita ko, puoselėtų baltiškosios piligrimystės vietas ir skatintų tokius maršrutus;

2.20. sukurti Latvijos ir Lietuvos kultūrų „genealoginius medžius“ – kultūros veikėjų (rašytojų, poetų, filosofų, humanitarų ir kt.) santykių, t. y. istorinių, idėjinių ir kūrybos sąsajų, stendą;

2.21. šalia muziejaus esančio miškelio kalvose, greta baltų (aisčių) religijos alko su mitologinių skulptūrų takais, įsteigti ir įrengti Lietuvos ir Latvijos poetų bei kalbininkų alką;

2.22. organizuoti tautodailininkų vasaros plenerus, į kuriuos būtų kviečiami kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos, kurių kiekvienas kasmet kurtų mitologijos ženklus, Lietuvos ar Latvijos poetui ar kalbininkui dedikuotą kūrinį – skulptūrą, instaliaciją, žemės meno objektą ir kt., – įsivaizduojamai ar etnografiškai turintį baltiškos kultūros bruožų;

2.23. prie kiekvieno mitologijos ženklo, poetui ar kalbininkui skirto kūrinio-paminklo įrengti skaitmeninio nuskaitymo lentelę, kurios kodą nuskaičius išmaniuoju telefonu, būtų galima išgirsti pasakojimą apie mitologijos reiškinį, čia įamžintą Lietuvos ar Latvijos įžymybę, pasiklausyti jo kūrinių ištraukų.  

 

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus naujos ekspozicijos aprašymas (planas):

1. Atnaujintas Būgų giminės genealoginis medis.

2. Būgų sodybos (pastatų, aplinkos) maketas (ar virtualus stendas), papildančiosios realybės media.

3. Kalbotyros istorijai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų žymiausių pasaulio baltistų ir Lietuvos kalbininkų sąrašas (su jų nuopelnų aprašymais), ir Būgos – kaip pirmojo lietuvio istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalo – statuso išryškinimas.

4. Būgos mokslinio paveldo įvertinimui skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų patraukliai pateikta jo nuopelnus pabrėžiančių citatų rinktinė.

5. Leksikologijai ir leksikografijai skirta erdvė, kur lankytojai galėtų pakilnoti Būgos surinktų kortelių dėžes (iš viso 17 pūdų, t. y. beveik 280 kilogramų), o į tuščias korteles – įrašyti lietuvišką žodį ar sakinį; taip pat galėtų pavartyti 20 Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) tomų.

6. Onomastikai skirta erdvė, kur būtų Būgos atstatytų lietuviškų vardų, istoriniuose šaltiniuose parašytų kitomis kalbomis, aiškinamasis stendas.

7. Etnonimikai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos atrastos aisčių protėvynės ir jų genčių buveinių žemėlapis, gretinamas su vėlesnių mokslininkų (V. Toporovo ir kt.) atradimų žemėlapiais.

8. Lietuvių kalbos norminimui – „kalbos mažmožiams“ – skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos apgintų žodžių, su pamokymais „kalbos susintojams“, stendas (realus arba virtualus).

9. Būgos bibliografijos (autentiškų knygų bei spaudinių) lentyna ir jo mokslinių straipsnių bei knygų aiškinamasis (realus ar virtualus) stendas.

10. Būgos vaikystėje ir jaunystėje galimai skaitytų raštų lentyna (ypač draudžiamoji 1864–1904 m. laikotarpio lietuviškoji raštija), taip pat studijuojant ir profesoriaujant galimai skaitytų knygų bei spaudinių biblioteka (spinta).

11. Slapyvardžių (realus ar virtualus) stendas – apie tai, kada kokius Būga slapyvardžius naudojo.

12. Būgos biografijos – jo gyvenimo esminių spektaklių pagal semiotinę naratyvinių reikšmių analizę – scenarijai ir vaidybinių improvizacijų scena.  

13. Kalbininko draugų ir bendražygių, žymių sekėjų ir gerbėjų nuotraukų, korespondencijos, prisiminimų ir kt. (reali ar virtuali) galerija.

14. Kalbotyros, baltistikos ir mitologijos kūrybinės dirbtuvės – klausimai, testai, dėlionės, žaidimai, animaciniai filmukai ir kitos edukacinės programos naudojantis, be kita ko, ir išmaniosiomis technologijomis, interaktyviais stendais ir kt.  

15. Skaitančio, mąstančio ir rašančio Būgos laikysenos pavaizdavimai tokiu būdu, kad lankytojai galėtų pamėgdžioti, patys įsijausdami patirtų šias pagrindines mokslininkų ir kūrėjų būsenas (pavyzdžiui, galėtų paskaitinėti kalbininko skaitytas knygas, parašinėti senovine plunksna ir kt.).

16. Iki 15 min. trukmės reprezentacinis (animacinis) filmukas apie Kazimierą Būgą.  

 

Tikslinės auditorijos:

1. akademinė bendruomenė – humanitarinių mokslų, lituanistikos bei baltistikos mokslininkai ir studentai;

2. mokyklinio amžiaus vaikai ir jų mokytojai;

3. muziejaus lankytojai, turistai, apsilankę Dusetose ar Pažiegėje;

4. nacionalinio konkurso (Kalbotyros olimpiados) dalyviai;

5. K. Būgos minėjimų, jo jubiliejaus iškilmių ir baltiškų švenčių bei renginių dalyviai;

6. visi www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje įdiegtų edukacinių tiekinių naudotojai;

7. besidomintys inovatyviomis edukacinėmis priemonėmis ir revoliuciniais humanitarinio ugdymosi pokyčiais;

8. kasmet savaitės trukmės tautodailininkų pleneruose dalyvaus keliolika skulptorių, kryždirbių, instaliacijų ir žemės meno kūrėjų;

9. latviai, lietuviai ir kiti, norintys pažinti baltų kultūrą.

 

Temos:

1. Kazimiero Būgos biografija, jo mokslinis paveldas ir svarbiausieji tyrinėjimai apie jį.

2. Baltų istorijos, mitologijos, kalbų ir kultūrų edukaciniai bei reprezentaciniai (pa)tyrimai.

 

Išskirtinumas:

1. provincijos atokioje vietovėje esančiam muziejui sukuriama pavyzdingai ir optimaliai moderni infrastruktūra – inovatyviai plėtojamos memorialinio muziejaus, žymios asmenybės įvaizdžio ir baltų kultūros pristatymo kompleksinės galimybės;

2. įsteigiama ir puoselėjama neformali nuotolinio kalbotyros bei kito humanitarinio ugdymosi virtuali ugdykla;

3. iki 140-ojo jubiliejaus bus pasiekta, kad Kazimieras Būga taptų aktualiu, populiariu ir net įdomiausiu Lietuvos kalbininku;

4. genialaus kalbininko energijos įkvėpta, kūrybinė santalka sukurs išskirtinę, inovatyvią, moksliškai motyvuotą (metakalbų teorijomis pagrįstą) ir pavyzdinę neformalios edukacijos programą, įgalinsiančią lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso postūmį, proveržį ar net pokytį formaliajame švietime;

5. nacionalinis edukacinis konkursas – „Kalbotyros (ilgainiui galbūt Humanistikos) olimpiada“ – taps tradiciniu ir modernios saviugdos priemonėmis išskirtiniu Lietuvos kultūros fenomenu;

6. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps pirmuoju plačiu, visapusišku baltų muziejumi ir ryškiausiu baltų kultūros židiniu;

7. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps avangardine Latvijos ir Lietuvos kultūrų santarmės – abipusio pažinimo ir vieningos plėtotės – jėgaine.

<…>

 

Sumanytojas Rytis Pivoriūnas