
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija
1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas Karalių rūmų Senatorių salėje Varšuvoje. Dailininkas Žanas Pjeras Norblinas de la Gurdenas, apie 1791 m.
„Trečiosios Gegužės tai polonezas, ponai!
Gaivindamos ausis, džiaugsmu jas girdė stygos,
Jaunimas veržės šokt, ant vietos nenustygo,
O seniams muzika vėl priminė tą data,
Ir Trečią Gegužės, ir seimą, ir senatą,
Kur šlovino po to per iškilmingą balių
Jau susitaikiusį su liaudimi karalių.“
Adomas Mickevičius. Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis Lietuvoje:
bajorų nuotykiai iš 1811 ir 1812 metų dvylikoje eiliuotų knygų. Vilnius, 1998, p. 328.
2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Atsižvelgdamas į šią sukaktį, 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas. Prof. Mečislovas Jučas taip įvertino 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Ketverių metų seimo reformų laikotarpį: „Konstitucija parodė galingą valstybės reformatorių mintį, jų patriotizmą ir pilietinį požiūrį į valstybės likimą. Konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3 d. konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai.“
1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos semiotinė esmėtyra (esmėtyros klausimynas)
Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2 | ||||
Pamatiniai supratimai | Tau S1 | man ~S1 | mums ~S2 | štai S2 |
Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę |
kalbant (skelbiant) paviršutiniškai: |
Konstituciją priėmė |
Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas | 1791 m. gegužės 3-iąją dieną | Karalių rūmų Senatorių salėje Varšuvoje |
ką? ką veikia? | Valstybės konstituciją priima | |||
kas? kieno? | Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas, veikęs 1788–1792 m. ir ruošęs valstybės reformas | |||
kada? | 1791 m. gegužės 3-iąją dieną | |||
kur? | Karalių rūmų Senatorių salėje Varšuvoje |
Pritaikant (semio)naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę |
pasakojant giliau: |
valstybės valdymo reformą ir projektą |
rengė seimo sudaryta Deputacija, o dokumentą seimas priėmė | vadovaujantis devizu „Karalius su tauta, tauta su karaliumi“, ir tūkstančiams demonstrantų spaudžiant | Gegužės 3-iosios Konstituciją |
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) | Ketverių metų seimas (1788–1792 m.) įvykdė esminę valstybės valdymo reformą ir paklojo pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis | |||
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas Subjektui, Herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai) | 1789 m. rugsėjo 7 d. seimas sudarė Deputaciją valdymo formai pataisyti. Jai vadovavo Kameneco vyskupas Adomas Krasinskis. Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos rūmų maršalka Ignotas Potockis, Lietuvos pakancleris Jokimas Liutauras Chreptavičius, vienas žymiausių Ketverių metų seimo veikėjų, publicistas ir švietėjas Hugas Kolontajus, Stanislovas Stasičius ir kiti; 110 seimo narių pritarė projektui, 72 buvo prieš | |||
kaip? (Adresanto – kaip Lėmėjo – manipuliacija, įtikinėjimai) | Seimas susirinko 1788 m. spalio 6 d., o lapkričio 10 d. seime Stanislovo Poniatovskio pasakyti žodžiai: „Karalius su tauta, tauta su karaliumi“ tapo oficialiu Ketverių metų seimo darbo devizu į valstybės pertvarkymų epochą | |||
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas) | 1791 m. Gegužės 3 dienos konstituciją sudaro įvadas ir 11 straipsnių. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra ir 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“ |
Pritaikant sociosemiotinių reikšmių analizės sintezę |
pasakojant dar giliau: | unikalią Gegužės 3 dienos konstituciją | daugumos balsais priėmė Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas | pritarus karaliui ir miestiečiams aktyviai palaikant |
Abiejų Tautų Respublikos politinių atsitikimų vyksme
|
kodėl tokia programa? | Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) valdymo laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikoje mėginta įgyvendini valdymo reformą, kuri turėjo stabilizuoti politinį Respublikos gyvenimą. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas | |||
kieno (ne)su(si)derinimai? | 110 Abiejų Tautų Respublikos seimo narių pritarė projektui, 72 buvo prieš | |||
kaip manipuliuoja(ma)? | Pritarus karaliui, buvo nutarta dokumentą kuo greičiau pristatyti seimui. Tačiau seimo atstovai per Šv. Velykas buvo išvykę iš Varšuvos. Konstitucijos autoriai, pasinaudojo aplinkybe, jog nėra priešiškai nusiteikusių opozicijos atstovų. Audringa diskusija tęsėsi septynias valandas | |||
kokie atsitikimai?
|
Politinės aplinkybės ir atsitikimai Abiejų Tautų Respublikoje bei jos seime 1788–1792 m. Žr. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39296&p_k=1 |
Pritaikant loginių-semantinių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę |
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai: | konstitucija (valstybės santvarka) | do(e)rina(ma) (derinama, sukilninama) |
teisėta (teisiniu, teisingu)
|
politika (valdymu)
|
kokia Tau yra (esama) esmė? | konstitucija – pagrindinis įstatymas, aukščiausias valstybės ar kitos įstaigos normų sąvadas, autoritetingas žodis, valstybės (įstaigos) santvarka | |||
kokios man suprantamos prasmės? | moralė, dorovė, dora, sandora, darna, dorybingumas, dorybės, kilnumas, į(si)pareigojantis įžadas, atsakingos (galimos) pareigos | |||
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės? | teisė, teisėtumas, teisingumas, teisėkūra, teisėtvarka, teisėsauga, teisinis aktas, įtikinamos (būtinos) teisės | |||
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės? | politika, politėja, respublika, parlamentinis piliečių valdymas, vadovavimas, koordinavimas, kontroliavimas, lyderystė, pilietiškumas, laisvas (savanoriškas) pažadas, pasirinktos (atsitiktinos, vertinamos) laisvės |
Jei turite pastabų ar patarimų, rašykite rytispivoriunas@gmail.com
Kaip galėtume patobulinti esmėtyros klausimyną?