Piliakalniai ir senovinės gyvenvietės

Piliakalniai – seniausieji mūsų protėvių gyvybių bei turto gynybiniai įrenginiai. Pats „piliakalnio“ pavadinimas yra senovinis, kilęs iš tų laikų, kai svarbiausias piliakalnyje stovėjusios medinės pilaitės elementas buvo iš žemių supilti jos pylimai. Lietuvių kalboje žodis „pilis“ kildinamas iš„pilti“, o tai siejasi ir su „iš-pil-dy-ti“, „pa-pil-dy-ti“, „pri-pil-dy-ti“, už-pil-dy-ti“, sykiu su „pilna- ti-s“, ir net su „pilv-ot-as“. O kokių patirčių keliaujant dabar mus pripildytų (jausmų užpiltų, minčių pa-si-piltų, žinių iš-pil-dy-tų) SARTŲ KELIO pakelėse stūksantys piliakalniai, kraštovaizdžiuose tūnantys alkakalniai, pilkapynai ir senosios papėdžių bei salų gyvenvietės?

Ignalinos rajono piliakalniai

Dūkšto seniūnijoje

Vėderinių piliakalnis

Vaškonių piliakalnis

Dūkštelių, Senojo Dūkšto piliakalnis su gyvenviete    piliakaliniai.lt 

 Dūkštelių piliakalnis II, vadinamas Putrakalniu    piliakaliniai.lt

Pasamanės piliakalnis su gyvenviete

Sokiškių piliakalnis, vadinamas Juodžeminis Kalnu, su gyvenviete

Zarasų rajono piliakalniai

Salako seniūnijoje

Jakiškių piliakalnis    piliakalniai.lt 

Salako piliakalnis, vadinamas Puodiakalniu

Salako alkakalnis, vadinamas Kunigokalniu

Kiemionių piliakalnis su gyvenviete  

Degučių seniūnijoje

Ūžėniškių piliakalnis su gyvenviete

Degučių piliakalnis, vadinamas Ažusamanės piliakalniu

Šiukščių piliakalnis vadinamas Moliakalniu

Galminių piliakalnis

Zokorių piliakalnis 

Antalieptės seniūnijoje

Verslavos piliakalnis su gyvenviete

Lūžų piliakalnis

Gutaučių piliakalnis su gyvenviete

Zabičiūnų piliakalnis 

Dusetų seniūnijoje 

Vencavų piliakalnis, vadinamas Kalvinų kalnu

Narkyčių piliakalnis, vadinamas Juoduoju kalnu

 Jatkūniškių piliakalnis, vadinamas Kiaušinėliu, su gyvenviete

Betiškių piliakalnis

Varniškių piliakalnis

Šišponiškių piliakalnis

Petraučiznos piliakalnis vadinamas Juoduoju kalnu

Marciūniškių piliakalnis, vadinamas Palatviškio sala

Morkūnų piliakalnis

Gugių piliakalnis

Gasių piliakalnis, vadinamas Katilničia, Piniginiu Kalnu, Šaikine

Skineikių piliakalnis 

Antazavės seniūnijoje

Maniuliškių piliakalnis su gyvenviete

Sviliškių piliakalnis

Ivoniškių piliakalnis

Pakačinės, Dembų piliakalnis

Velikuškių piliakalnis su gyvenviete

Velikuškių piliakalnis II su gyvenviete

 Rokiškio rajono piliakalniai 

 Jūžintų seniūnijoje

Dumblynės senovės gyvenvietė  

 

Straipsnis E. Griciuvienė, G.Grižas     Straipsnis G. Grižas     KPD akttas    Dumblynės sala G. Grižas    Būklės patikrinimo aktas 2018 m

 Kriaunų seniūnijoje

Bradesių piliakalnis, vadinamas Tiltaliamiškiu

Mielėnų, Piliakalnio piliakalnis

Obelių seniūnijoje

Kalnočių piliakalnis

Kriaunų seniūnijoje

Petrešiūnų piliakalnis su gyvenviete

Kamajų seniūnijoje

Baušiškių piliakalnis su gyvenviete

Alsetos piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu

Rudžių piliakalnis su gyvenviete

 Juodonių piliakalnis su gyvenviete

Radžionių piliakaknis

Jūžintų seniūnijoje

Dauliūnų piliakalnis, vadinamas Ožnugariu

 Dusetų seniūnijoje

Antažiegės piliakalnis

Avižių piliakalnis

Vosgėlių piliakalnis su gyvenviete

Utenos rajono piliakalniai  

Daugailių seniūnijoje

Šikšnių piliakalnis

Sudeikių seniūnijoje

Bikūnų piliakalnis

Bikūnų piliakalnis II, Bikūnų kapinynas, vadinamas Kapų kalnu

Armališkių piliakalnis

Užpalių seniūnijoje

Likančių piliakalnis su gyvenviete

Žaibiškių piliakalnis, Žaibiškių piliakalnis II

Gailiešionių piliakalnis, vadinamas Kepurkalniu

Degėsių piliakalnis, vadinamas Lapakalniu

Šeimyniškių piliakalnis (vadinamas Užpalių piliaviete) su papiliu

Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete

Užpalių piliakalnis su gyvenviete

Gaigalių piliakalnis

Sudeikių seniūnijoje

Baltakarčių piliakalnis

Nolėnų piliakalnis

Utenos seniūnijoje

Jaurelio piliakalnis

Vaikutėnų piliakalnis

Daugailių seniūnijoje

Noliškio piliakalnis

Nuodėgulių piliakalnis, vadinamas Gikiškio kalnu, su gyvenviete

Ruklių piliakalnis, vadinmamas Kliedakalniu, su gyvenviete

Maneičių piliakalnis su gyvenviete

Bajoriškių piliakalnis

Daugailių piliakalnis

Daugailių piliakalnis II, vadinamas Pylimu

 

Piliakalnio esmėtyra: Laisvalaikio Kraštotyros Dienoraščiui 

15 Gražutės regioninio parko piliakalnių

Šventosios baseino lankytinos vietos 

Zarasų ŠVENTVIETĖS 

Lietuvos piliakalnių sąrašas

Lietuvos piliakalnių žemėlapis

Piliakalniai.lt

Piliakalniai Pamatyk Lietuvoje.lt 

Kultūros vertybių registras

Lietuvos piliakalniai. Atlasas 

Lietuva pagrįstai vadinama piliakalnių kraštu. Lietuvos teritorijoje aptikta apie 1000 piliakalnių, ir tai dar ne riba, nes kasmet atrandama vis naujų. Tokio kultūrinio paveldo gausos neturi nei viena pasaulio valstybė. O Utenos rajone yra daugiausia piliakalnių Lietuvoje – net 59. Kitur mūsų krašte: Zarasų rajone – 45, Ignalinos – 25, Rokiškio – 22.

Kaip spėja archeologai, seniausi piliakalniai – įtvirtintos bendruomenių gyvenvietės kūrėsi maždaug II–I tūkstantmetyje prieš Kr. Vėliau, pirmaisiais amžiais po Kristaus, statomi piliakalniai-slėptuvės. Ir tik VII–IX a. atsirado didelės įtvirtintos  piliavietės įsikūrusios ant piliakalnių. Didžiausi iš jų, turėjo gerai įtvirtintas pilis su apsaugos sistema. Kryžiuočių kronikose minimos Užpalių, Utenos, Tauragnų piliavietės.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai, turintys stačius krantus, aikšteles ir įrengtus gynybinius įvirtinimus (pylimus, griovius, terasas). Krantiniai piliakalniai buvo įrengiami upių ir ežerų natūraliuose iškyšuliuose, pusiasaliuose, pakrantėse, o kalviniai – lygumų kalvose. Kad būtų statesni, iškyšulių ir kalvų šlaitus nukasdavo ir sutvirtindavo, o aikštelių pakraščiuose supildavo žemės pylimus ir įrengdavo medžio aptvaras ir vartus. Piliakalnio viršuje būdavo apskrita, elipsės formos arba trikampė aikštelė. Vienuose piliakalniuose buvo gyvenama nuolat – juos dabar vadiname piliakalniais gyvenvietėmis, – kituose buvo slepiamasi iškilus pavojui. Šių piliakalnių slėptuvių įtvirtinimų būta kuo įvairiausių – tai ir pylimai, ir grioviai, ir medinės aptvaros. Rąstais ir akmenimis sutvirtinti pylimai, juosę aikštelių pakraščius, siekė net iki 4,5 m aukščio (matuojant nuo aikštelės paviršiaus). Jų irgi būta skirtingų formų.

Nuo XIII a. pagrindinis ir populiariausias pilies tipas buvo medinės pilys, kurios vyravo XIV a. pab. – XV a. pr. Tai buvo unikalus reiškinys. XIII–XIV a. medinės pilys dar buvo statomos gana primityviai – tik iš molio ir medžių, dažniausiai ant kalvų, supamų natūralių gamtinių kliūčių (vandens, pelkių ir kita) . Nepaisant to, kad pilys buvo medinės, jos buvo patikimi gynybiniai kompleksai, kurie ne kartą padėjo apsiginti nuo išorės priešų. Medines pilis paprastai saugodavo statūs šlaitai, neretai sutvirtinti plūkto molio sluoksniu. Kita vertus, priešui lengviau pasiekimas prieigas saugodavo pylimai, už kurių buvo iškasami nedideli grioviai. Kai kuriuos piliakalnius pylimai saugodavo iš visų pusių. Mediniai gynybiniai įtvirtinimai paprastai būdavo rentinės konstrukcijos, dažnai apkrėsti moliu, kad ne taip greitai užsidegtų. Reikia pažymėti, kad pilies aikštelėje be gynybinių sienų ir pylimų, neretai dar būdavo keturkampio formos rąstinės konstrukcijos pastatų, kurie stovėdavo vienas greta kito prišlieti prie pylimo . Toks konstrukcinis junginys kartu su medine gynybine siena sudarė vientisą medinį įtvirtinimą. Tai daugiau buvo būdinga didesnėms pilims, o mažesnių pilių kiemas paprastai būdavo visai tuščias. Svarbu pažymėti faktą, kad jau nuo XIII–XIV a. medinėse pilyse buvo įrengti stebėjimo postai su nuolatinėmis budėtojų įgulomis. Apie tokias įgulas, mena Užpalių pilis (Šeimyniškių piliakalnis).

Piliakalnių, kaip seniausiųjų Lietuvos gynybinių įrenginių, pažinimas neįmanomas be jų tyrinėjimų. Išsiskiria dvi tyrinėjimų kryptys: piliakalnių žvalgymai bei archeologiniai kasinėjimai. Žvalgymų metu surenkama informacija apie piliakalnio buvimo vietą, išvaizdą, radinius, ankstesnius paminėjimus šaltiniuose ir literatūroje, žodinę tradiciją apie jį, objektas nufotografuojamas, kartais padaromas ir jo planas. Taip gaunama pagrindinė informacija apie visus piliakalnius. Archeologiniai piliakalnio kasinėjimai leidžia šias žinias sukonkretinti, detalizuoti bei papildyti. Kasinėtu piliakalniu laikomas toks, kuriame ištyrus ne mažesnį nei 1 m² plotą turima fiksacinės medžiagos apie stratigrafiją (sluoksnių charakteristiką) bei radinius.

 Dabartinės Lietuvos teritorijoje priskaičiuotume apie 1000 piliakalnių – tautos istorijos liudininkų. Beveik pusėje iš jų stovėjo medinės ir mūrinės pilys. Galime didžiuotis ir teigti, kad tik dėka sunkiai įveikiamų piliakalnių Lietuvos  gentys  atlaikė karus su kaimyninėmis gentimis ir kryžiuočiais, o svarbiausia – vienintelės iš visų baltų ir finų sukūrė savo valstybę.

Piliakalniai – tai mūsų valstybę subrandinusios seniausių gynybinių tinklų pajėgos. 

 

 

Sokiškių piliakalnis, dar vadinamas Juodžeminiu kalnu (fotografuota 2021-10-26)