.jpg)
Zarasų krašto muziejus įgyvendino (nuo 2021-07-26 iki 2021-12-30) Lietuvos kultūros tarybos paremtą projektą „Naujo kultūros kelio pristatymas“ (Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Utenos apskrityje prioriteto „Kultūrinių inovacijų partnerystė“). Tikslas – kurti naujo – Sartų – kultūros kelio patrauklumą, įgalinant, įveiklinant ir plėtojant turistinius, komunikacinius ir intelektualinius šiaurės rytų Aukštaitijos išteklius. Kuriamas virtualus reprezentacinis gidas paskatins fizinį ir virtualų keliavimą Sartų kultūros keliu, pasitelkiant (integruojant, aktyvuojant) šio regiono kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo esamas infrastruktūrines, informacines ir kūrybines pajėgas.
SARTUVA – SARTŲ GAMTOS IR KULTŪROS KELIAS
Gryna lietuvių kalba
Tebūnie Tau patiriamas SARTŲ KELIAS – Sartų ežeryno ir Šventosios upyno aukštupio senovinis paveldas nuo paskutinio ledynmečio iki XIV amžiaus, šio Sėlos pietinio krašto gamtos ir kultūros vertybių pokyčiai iki šių dienų, atskleidžiant skirtingus – geologinį, geografinį, geomorfologinį, geotopinį, biologinį, antropologinį, kultūrologinį, ekologinį, archeologinį, literatūrinį, istor-iograf-inį, tautosakinį, lingvistinį, kraštotyrinį, turistinį, rekreacinį, technologinį, urbanistinį, meninį, religinį, poetinį, filosofinį, filotopinį, hermeneutinį, fenomenologinį, semiotinį, esmėtyrinį ir kitus – pasakojamus ir įvaizdinamus požiūrius bei jų sąveikas apglėbiantį mąstymą. Pats ežeras Sartai – kaip išsišakojęs medis – įprasmina Pasaulio medžio ašies metaforą, visa ko jungties simbolį. Aštuonios šakos tarsi rodo į aštuonias – keturias pagrindines ir keturias tarpines – pasaulio kryptis. Ledynmečio Darinių Kalvose (Kalneliuose ir Kloniuose) subrendo Lietuviškos Dvasios Kūriniai – gyvybingi Pasaulio medžio vaisiai. Todėl SARTŲ KELYJE, pajaučiant gamtovaizdžių šviesovaizdžius, įmąstant lietuvių kalbos meta-fizinius riboženklius ir atskleidžiant pasaulinės žinijos esmėvokas, Tau atsivertų Visatos grožybių, gėrybių ir teisybių Gelmė, visa ko Slėpinys, Šventybė, Transcendencija, Esmas, Tikrovė…
Piliakalniai ir senovinės gyvenvietės
Piliakalniai – tai mūsų valstybę subrandinusios seniausių gynybinių tinklų pajėgos. Susipažinkime su šiomis – išties pačiomis seniausiomis! – Lietuvos kultūros paveldo vertybėmis: meta-fizinėmis regyklomis ir klausyklomis Sėlos krašte!
Klausimai piliakalnių lankytojams Piliakalnių klausimynas
Dalyvaukime šlovinamoje sąveikoje Tūkstančiui piliakalnių tūkstantis Teisuolių
Didvyriai ir ryškios asmenybės
Šventvietės, sakralumas, mitologija
Senkapiai, kapinės, kapai
Dvarų paveldas
Svarbūs statiniai
Reikšmingos vietos
Paminklai
Tautosaka, kraštotyra
Maršrutai, interakcijos, paslaugos