Būga Greimo semiotine žiūra

Ryčio Pivoriūno semiotinis bandymas (pastebėjimai, pataisos, papildymai laukiami rytispivoriunas@gmail.com)

Skiriu lietuviškai skaitantiesiems, lietuviams, dusetiškiams, kaimynams, šeimynykščiams, broliui Redui ir pusseserei  Gemai, jų ir velionės sesers Loretos ainiams bei artimiesiems.

Dėkoju Lietuvos kultūros tarybai už trijų mėnesių stipendiją veiklai Kazimiero Būgos istorinės lyginamosios kalbotyros nuopelnai, atskleisti Algirdo Greimo semiotiniu reikšmėtyros (figūratyviniu, naratyviniu, aktantiniu, abstrakčiausiuoju) žvilgsniu (arba trumpai – Būga Greimo semiotine žiūra)

Kazimiero Būgos (1879–1924) biografija ir mokslinis paveldas Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) semiotine žiūra – tai šių Lietuvos Didžiųjų Kalbininkų aktualizavimas bei populiarinimas, autoriui pabandžius, kartu skaitytojams pabandant Būgos gyvenimo lemtingiausius įvykius ir jo reikšmingiausius veikalus apmąstyti, apsakyti bei aprašyti (analizuoti, sintezuoti ir pritaikyti) pagal Greimo semiotikos – diskursyvines, (semio)naratyvines ir logines-semantines – struktūras.  

 

Turinys

         Įvadas į Greimo semiotiką

         Būgos biografija – „gyvenimo spektaklio“ programos:

• Vaikystė (iki 1898 metų rugsėjo mėnesio) – „Būgos-kunigo“ programa;
• Jaunystė (savarankiškas gyvenimas nuo 1898 metų spalio mėnesio iki 1905 metų rudens, kai universitete mokslui atsidavė) – „Susipratėlio lietuvio“ programa;
• Autoriteto įtaka (draugystė su Kazimieru Jauniumi nuo 1901 metų iki 1908 metų kovo 9 d.) – „Jauniaus sekretoriaus“ programa;
• Studijos Peterburgo universitete (filologijos skyriuje nuo 1905 metų rudens iki 1912 metų gegužės mėnesio) – „Studento“ programa;
• Rengimasis profesūrai (nuo 1912 metų rudens iki 1916 metų pavasario) – „Magist(e)r(i)o“ programa;
• Profesoriavimas Rusijos universitetuose (Permėje nuo 1916 metų liepos 1 d. iki 1920 metų pavasario Tomske) – „Profesoriaus“ programa;
• Mokslo darbas Lietuvoje (Kaune nuo 1920 metų rudens iki 1924 metų gruodžio 2 d. Karaliaučiuje ir įamžinimo vietų) – „Lietuvių kalbotyros genijaus“ programa;
• Gyvenimas po santuokos šeimoje (nuo 1913 metų lapkričio 16 d. iki pro(…)vaikaičių Švedijoje dabartiniu metu) – „Vyro ir (pro)tėv(i)o“ programa;
• Lietuvių kalbos žodyno darbai (nuo 1902 iki 1925 metų ir dabartinių laikų) – „LKŽ pradininko“ programa.

 

Įvadas į Greimo semiotiką

Kas tai yra – Greimo semiotinė žiūra, arba semiotinė teorija?

Du didieji skirtingų kalbotyros paradigmų kalbininkai – Būga ir Greimas –pristatomi vieno mokslinį paveldą atskleidžiant kito suformuotais metodais. Tai inovatyvus (ir pirmas) bandymas mokslininko paveldą pateikti semiotinių matricų sistema. Lietuvių kalbotyros pirmtakas patraukliai bei šiuolaikiškai pristatomas naudojant semiotinės analizės metodus, kuriuos plėtoja lietuviškoji semiotikos mokykla. Josios korifėjus prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka yra išryškinęs struktūras (tris turinio analizės lygmenis), kurias įdiegė ir vystė Paryžiaus semiotikos mokyklos vadovas Algirdas Julius Greimas. Bet koks esinys esmingai atsiskleidžia pagal diskursyvines (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko), pagal (semio)naratyvines (aktantinio modelio bei naratyvinės schemos) ir pagal logines-semantines (elementariąsias reikšmės struktūras, abstrakčiausių kategorijų) reikšmes. Pavyzdingai parengta ir su muziejaus lankytojais (ypač mokinių, studentų grupėmis) išbandyta, ši metodika galėtų tapti akstinu ugdant apglėbiantį (esmingą, kritinį, holistinį, kūrybišką) mąstymą ir net formuojant naują, alternatyvią švietimo strategiją.

Pamatinių semiotikos sąvokų apibrėžimai ir paaiškinimai pateikiami „Avanteksto“ žodyne. „Avantekstas“ – tai iš Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų ir mokslo darbuotojų pateiktų aprašų sudarytas literatūros terminų žodynas. Žodyno nuoroda: http://www.avantekstas.flf.vu.lt/

Semiotiniai tyrinėjimai pagal diskursyvines (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmes

Būgos (auto)biografija – „gyvatos duomenys“ – gyvenimo spektaklis žr. čia

Semiotiniai tyrinėjimai pagal (semio)naratyvines (aktantinio modelio ir naratyvinės schemos) reikšmes

Aktantinis modelis ir naratyvinė schema

Kazimiero Būgos vaikystės spektaklis ir jos pabaigos drama pagal aktantinį modelį

Vertinamas objektas (geidžiamas, siekiamas)	Kunigystė siekiant (ati)tinkamo išsilavinimo – būtinos kompetencijos. Dvylikametį „<…> nuveža mane drauge su mano pusbroliais (tetų vaikais) Petrapilin ir atiduoda globoti vienam giminaičiui, <…>. Tokiais žygiais nesibaisi prastuolėlis nemokytas sodietis, mano tėvas, be to – nepasiturįs, nes jį džiugina viena mintis – išvysti savo sūnelį kunigu, kuris ne tiktai tėvus senatvėje priglaus, bet ir visus namus sušelps. Tėvas nešykšti sūnaus mokslui paskutinio skatiko. Mokslo metams Petrapilyje man išlaidų susidarydavo gyvais pinigais 150 rublių, kuriuos sukrapštyti būdavo tėvui gana sunku, nes iš ūkio tuomet tiekõs pelno negaudavo. Dažnai tekdavo tėvui net ir skolintis mano mokslui.“
Adresantas (lėmėjas)	Tėvas su tam laikui būdinga valstietiška mąstysena, kaip išmokslinti sūnų.
Adresatas (gavėjas)	Būga iki 18 metų (iki 1898 m. rugsėjo mėn., kai išstojo iš kunigų seminarijos „tuo užsitraukdamas ant savęs tėvų ir visos giminės rūstybę“ ir neteko jų paramos).
Subjektas (kur kada kuo ar kaip – kokiu veiksmu parodo, ko geidžia ir siekia)	Kaziokas ko geidžia ir siekia – kaip ugdomas ir ugdosi:  1. Tėviškėse („iš tėvo“, „gale Žiegelio (ežero) pas Ropolį“ ir „pas dėdę Mekušką Mižiuškėse, motynos tėviškėje“) slapta mokydamasis pas „daraktorius“ – išmoksta skaityti elementorių, skaito maldų knygas ir „Šiaulėniškį senelį“. 2. Dusetose 1890–1891 m. mokydamasis valsčiaus mokykloje – pramoksta rusiškai. 3. Zarasuose 1891–1892 m. mokydamasis apskrities mokykloje – „išbųvu 1 klasėje“. 4. Sankt Peterburge 1892–1895 m. mokydamasis Šv. Stanislovo bažnyčios (triklasėje Sestržencevičiaus vardo apskrities) mokykloje – „išeinu visą“, bet „kunigų seminarijon trijų klasių nepriimdavo“. 5. Sankt Peterburge 1895–1897 m. mokydamasis keturklasėje Šv. Kotrynos mokykloje – per du metu baigė su pagyrimu. 6. Sankt Peterburge 1897–1898 m. mokydamasis kunigų seminarijoje – čia susipažįsta su draudžiamais lietuvių raštais (katedros zakristijonas Juozas Zauka tarp bažnytinių drabužių ir indų laikęs tokių laikraščių ir knygų sandėlį), ką tik išleistu pirmuoju Juškos žodyno sąsiuviniu ir mokinių hektografuota (tam tikru būdu padauginta) Jauniaus gramatika; „Abudu tuodu raštu bus nemaža paveikusiu mano sielą.“ 7. Pažiegėje (namuose Užumiškės dvarelyje) gyvendamas ir atostogaudamas šioje vienkiemio sodyboje – tyliai per dienas skaitydavo knygas arba vienas vaikščiodavo po tėviškės apylinkes; niekieno neraginamas rinko liaudies dainas, mįsles ir priežodžius.
Pagalbininkai	Šeima – motina Grasilija, trys broliai bei keturios seserys ir giminės – ypač tėvo pusbrolis Zigmas Briedis (vežėjas, kurmonas), Sankt Peterbuge išlaikęs Kaziuką.
Priešininkai	Lietuvybę persekiojanti seminarijos vadovybė, taip pat kultūrinė aplinka (draudžiama lietuviška spauda, knygos, draugai ir kt.), kuri ugdė kitokią nei šeimynos paties Būgos mąstyseną ir akino ieškoti galimybių eiti kitu – ne dvasininko, o humanitaro – keliu.

 

Neįvykusi (po keliolikos metų laukimo ir pastangų) Būgos kunigystė: naratyvinė „Būgos-kunigo“ programa pagal naratyvinę (pasakojimo) schemą – pagal naratyvinės schemos fazes (manipuliacija, kompetencijos įgijimas, atliktis, sankcija) ir išbandymo formas (kvalifikacinis išbandymas, lemiamasis išbandymas, šlovinamasis išbandymas):

manipuliacija (sutarties sudarymas)	tėvas, kaip lėmėjas-manipuliatorius, perduoda sūnui, kaip adresatui-subjektui, savąsias (laimingo gyvenimo) vertes ir pažadina norėjimą veikti – tapti kunigu
kompetencijos įgijimas – kvalifikacinis išbandymas	Kaziukas, jau kaip subjektas-veikėjas, prisiima spręsti pavestą uždavinį – įgyti tinkamą išsilavinimą siekiant kunigystės: sėkmingai mokosi ir galų gale per du metus su pagyrimu baigia keturių klasių Šv. Kotrynos mokyklą, idant būtų priimtas kunigų seminarijon
atliktis – lemiamasis išbandymas (konjunkcija, jungtis su vertės objektu)	mokosi kunigų seminarijoje, bet po metų išstoja, kadangi Būga (subjektas-veikėjas) mato kitas perspektyvas (t. y. čia baigiasi tėvo-lėmėjo vaidmuo, pasikeičia vertės objektas ir baigiasi šita naratyvinė Būgos-kunigo programa), be to, netoleruoja šovinistinio lenkiškumo seminarijoje, nepajėgia „nugalėti“ priešininko – lietuvybę persekiojančios seminarijos vadovybės; taigi tokiu būdu praranda galimybę įgyti vertės objektą – kunigystę; taigi būsimam kalbininkui metus kunigų seminariją, neįvyksta subjekto (Būgos) ir (visą vaikystę) siekto vertės objekto (kunigystės) konjunkcija (svarbu, kad čia baigiasi viena naratyvinė programa ir prasideda kita – kurios vertės objektas jau yra nebe kunigystė)
sankcija – šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas)	tėvas, kaip teisiantysis lėmėjas, neigiamai įvertina sūnaus atliktį (išstojimą iš kunigų seminarijos), neberemia jo ir daugiau kaip trejus metus nebendrauja su juo (galima sakyti, kad šita vienos naratyvinės programos neigiama sankcija kartu yra kitos, beprasidedančios, naratyvinės programos manipuliacijos fazė: tėvo pyktis bei ignoravimas ne tik paskatina norėjimą, bet ir priverčia veikti kažką kita, galų gale iškyla būtinybė užsidirbti pragyvenimui); taigi jaunasis Būga, išstojęs iš seminarijos, užsitraukia „ant savęs tėvų ir visos giminės rūstybę“; bet tuo pačiu pradeda savarankišką gyvenimą, prasideda kita naratyvinė programa ir atsiranda nauji išbandymai.

 

Semiotiniai tyrinėjimai pagal logines-semantines (abstrakčiąsias, semiotinio kvadrato) reikšmes 

Loginis-semantinis lygmuo yra abstrakčiausias. Jis laikomas giliuoju lygmeniu. Greimo manymu, prasmę tekste turi generuoti priešprieša tarp dviejų terminų (seminių kategorijų) arba trumpiau tarp semų, A ir B (arba S₁ ir S₂). Tarp tų semų gali būti dar dvejopi santykiai: prieštaravimo A←→ne A, B←→ne B ir papildymo arba subordinacijos ne B→A, ne A→B. Visa tai galima sudėlioti į kvadratą, vadinamą semiotiniu kvadratu. P. Ricœr (savo knygoje Greimo naratyvinė gramatika) Greimo semiotinio kvadrato atradimą vadina „the stroke of genius – and this is not too strong…“ („tai genialu – ir tai ne per stipriai pasakyta“). Visi šie priešingumo, prieštaravimo ir papildymo santykiai semiotiniame kvadrate yra achroniški, grynai loginiai, statiniai. Greimo dar didesnis nuopelnas yra ir tas, kad šį statinį modelį pavertė dinaminiu, t. y. achroniškus santykius padarė dinaminėmis sintaksinėmis operacijomis. Taigi loginio-semantinio lygmens esmė yra semiotinis kvadratas. Tarp kvadrato elementų (semų) A, B, ne A ir ne B galimi trys sąryšiai: priešingumo, prieštaravimo  ir papildymo. Schematiškai tai vaizduojama šitaip: GSK vaizdas

 

2. Diskursyvinių (kalbant paviršutiniškai) klausimų esmėvoka: ką kada kas kur?

S1 – ką? (ką veikia, daro? – tą… ir tą…, ir…)	S2  – kur? (kurioje vietoje? kurioje, kokioje erdvėje? – ten… ir ten…, ir…)
~S2 – kada? (kada vyksta? kuriuo laiku, metu? – tada… ir tada…, ir…)	~S1 – kas? (kas toks, tokia, tokie, tokios? – tas… ir ta…, ir tie…, ir tos…, ir…)

 

3. Naratyvinių (pasakojant giliau) klausimų esmėvoka: kodėl kaip kieno koks?

S1 – kodėl? (kodėl Adresatas gauna programą, priima iššūkį, sudaro sutartį, įsipareigoja, ir kodėl yra šlovinamas arba (pa)smerkiamas?)	S2  – koks? (koks Objektas (vertės objektas) yra vertingas, ko stokojama ir geidžiama, ko ieškoma, siekiama)?)
~S2 – kaip? (kaip Adresantas (Lėmėjas) siūlo, įtikinėja, (į)kalbina, įtaigoja, manipuliuoja, įpareigoja, (į)vertina, sankcionuoja – šlovina arba smerkia?)	~S1 – kieno? (kuris Subjektas (Herojus) to (tokio vertės objekto) ieško, geidžia ir siekia; priėmęs adresanto iššūkį, sudaręs sutartį ir įsipareigojęs, kieno padedamas bei trukdomas atlieka užduotį (žygį), (pa)klysta, (pra)laimi ir būna įvertinamas, sankcionuojamas – šlovinamas arba (pa)smerkiamas?)

 

4. Sociosemiotikos (sociumo semiotikos) klausimų esmėvoka: ar programa manipuliuoja suderinamais atsitikimais?

S1 – kodėl tokia programa?	S2  – kokie atsitikimai?
~S2 – kaip manipuliuoja(ma)?	~S1 – kieno su(si)derinimai?

 

5. Abstrakčiausių (logiškai-semantiškai giliausiai mąstomų) klausimų esmėvoka: ar esmė (į)(su)reikšmina(si)(ma) prasmingomis žaismėmis? (kodėl  būtis (į)kalb(in)a(ma) suprantamais reiškiniais? kaip pažinimas intersubjektyvina(mas) subjektyviais objektais? ir kt.)

S1 – kokia Tau yra esmė?	S2  – kokia štai šitaip jam, jai, jiems, joms reiškiasi žaismė?
~S2 – kokia mums (į)kalba(ma) reikšmė?	~S1 – kokia man suprantama prasmė?

 

 

Dvi Būgos biografijos semantinių santykių schemos pagal semiotinio kvadrato reikšmes: Dvi Būgos biografijos semantinių santykių schemos

   

Kazimiero Būgos esmėvokos

Esmių tapsmo (esmėvokų) kalbosklaida, išreikšta semiotine kalbotyra ir Greimo kvadratu

Įvadas

6. Būties esmėvoka: būtis (į)kalb(in)a(ma) suprantamais reiškiniais

S1 – Tau būtis, būvis, buvimas, esinija, esatis, esamybė, esimas, esmas, esmė. Būtis būva – tampa (būties tapsmas): būtis būva būvančiomis būtybėmis, esmas esąs esamais esiniais <…>	S2  – štai šitoks jam, jai, jiems, joms reiškimasis (penkių juslių pagavomis). Reiškimasis reiškia(si)(mas) –naikina(mas), nyksta, niekėja, miršta: reiškimasis reiškiasi (iš)reiškiamais reiškiniais (raiškomis)
~S2 – mums (į)kalbinimai, (iš)kalbos. (Į)kalbinimas (į)kalba(mas) –  (iš)saugo(si)(mas), skleidžia(si)(mas), (pa)gelbsti: (į)kalbinimas (į)kalbina(mas) (į)kalbamomis (iš)kalbomis	~S1 – man(o) supratimai, sąmonės. Supratimas supranta(mas), įpranta(mas), (su)protina(mas) – (į)kuria(si)(mas), (į)steigia(si)(mas), (at)(iš)randa(si)(mas): supratimas supranta suprantamomis prasmėmis, sąmonė įsisąmonina sąmoningais monais (manymais)

 

7. Pažinimo esmėvoka: pažinimas intersubjektyvina(mas) subjektyviais objektais (pažinimas – kaip kas ką (at)(susi)pažįsta – intersubjektyvus subjekt(yvum)ų objektyvumas)

S1 – Tau pažinimai, žinojimai, (pa)aiškinimai, (į)vertinimai (tapatu(mas) – A=A). Pažinimas (at)(susi)pažįsta(mas), (su)tapatina(si) – tampa (pažinimo tapsmas): pažinimas pažįsta pažįstamas žinias, žinojimas (su)žino (su)žinomas žinias, (pa)aiškinimas (pa)aiškina aiškius aiškumus, vertinimas (į)vertina vert(ing)as vert(yb)es	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms pažįstamieji, žinomieji, paaiškinamieji, vertinamieji (objektyvu(mas) – ką?). Objektai (žinios, aiškumai, vert(yb)ės) objektyvėja, iškyla, išstoja – naikina(mi), nyksta, niekėja, miršta
~S2 – mums pažinsenos, žinosenos, paaiškinsenos, vertinsenos (intersubjektyvu(mas) – kokiu būdu? kaip?). Intersubjektyvumai sąveikauja, (su)sieja(mi), (su)vienija(mi) – (iš)saugo(si)(mi), skleidžia(si)(mi), (pa)gelbsti	~S1 – man pažįstantieji, žinantieji, paaiškinantieji, vertinantieji (subjektyvu(mas) – kas?). Subjektai subjektyvėja, (at)(si)skiria(mi), individualėja – (į)kuria(si)(mi), (į)steigia(si)(mi), (at)(iš)randa(si)(mi)

 

8. Būties (būtybių, esinių) pažinimo (žinojimo, (pa)aiškinimo, (į)vertinimo) esmėvoka (formulė): yra esiniai (nėra esinių) = tai, kas objektyviai reiškiasi (nesireiškia, neišreiškiama) = tai, kas intersubjektyviai (ne)(į)kalb(in)a(ma) = tai, kas subjektyviai (ne)supranta(ma) (= niekis)

S1 – Tau esami esiniai, būtybės. Esiniai yra, esti, esami – tampa (esinių tapsmas): būtis būva būvančiomis būtybėmis, esmas esąs esamais esiniais <…>	S2  – štai šitaip jam, jai, jiems, joms objektyviai reiškiasi. Reiškiniai reiškia(si)(mi) – naikina(mi), nyksta, niekėja, miršta: reiškimasis reiškiasi (iš)reiškiamais reiškiniais (raiškomis)
~S2 – mums intersubjektyviai (į)kalb(in)a(ma). (Iš)kalbos (į)kalba(si)(mos) –  (iš)saugo(si)(mos), skleidžia(si)(mos), (pa)gelbsti: (į)kalbinimas (į)kalbina (į)kalbamomis (iš)kalbomis	~S1 – man subjektyviai suprantama. Supratimai supranta(mi), įpranta(mi), (su)protina(mi) – (į)kuria(si)(mi), (į)steigia(si)(mi), (at)(iš)randa(si)(mi): supratimas supranta suprantamomis prasmėmis, sąmonė įsisąmonina sąmoningais monais (manymais)

 

9. Sakinio (teiginio) esmėvoka: veiksnys (ap)taria (sako, teigia) pažymimais papildiniais

S1 – Tau veiksnys. Veiksnys veikia – tampa (veiksnio tapsmas): veiksnys veikia veikiamais veikėjais	S2  – štai šitoks jam, jai, jiems, joms papildinys. Papildinys papildo – naikina(mas), nyksta, niekėja, miršta: papildinys papildo papildomais (už)(iš)(pa)pildymais
~S2 – mums tarinys. Tarinys taria – (iš)saugo(si)(mas), skleidžia(si)(mas), (pa)gelbsti: tarinys taria tariamais (iš)(nu)(į)(už)(pra)(ap)(pa)tarimais	~S1 – man(o) pažyminys. Pažyminys pažymi – (į)kuria(si)(mas), (į)steigia(si)(mas), (at)(iš)randa(si)(mas): pažyminys (pa)žymi (pa)žymimais (už)(nu)(ap)(pa)žymėjimais

 

10. Kalbos dalių esmėvoka: kas veikia kaip (kiek) kuo (ką) – įvardžiai (ir vardai) (į)veiksmina(mi) būdvardiniais (ir skaitvardiniais) daiktavardžiais

S1 – Tau įvardžiai, vardai Įvardžiai įvardija(mi) įvardijamais vardais	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms daiktavardžiai Daiktavardžiai (su)daiktina(mi) daiktiniais (daiktų) vardais
~S2 – mums veiksmažodžiai Veiksmažodžiai (į)veiksmina(mi) veiksmingais (veiksmų) žodžiais	~S1 – man(o) būdvardžiai, skaitvardžiai Būdvardžiai (api)būdina(mi) būdingais vardais, skaitvardžiai skaičiuoja(mi) skaičiuojamais (skaičių) vardais

 

11. Esmės esmėvoka: esmė (į)(su)reikšmina(si)(ma) prasmingomis žaismėmis

S1 – Tau esmė Esmė esmingėja, įesmina(ma) – tampa (esmės tapsmas): esmė įesmina(ma) esmingais (esminiais) esiniais	S2  – štai šitokios jam, jai, jiems, joms žaismės (penkių juslių pagavomis) Žaismė žaismigėja, žaidžia(ma) – naikina(ma), nyksta, niekėja, miršta: žaismė žaidžia(ma) žaismingais žaidimais
~S2 – mūsų, mums reikšmės Reikšmė reikšmingėja, (iš)reiškia(ma) – (iš)saugo(si)(ma), skleidžia(si)(ma), (pa)gelbsti: reikšmė išreiškia(ma) reikšmingomis išraiškomis (reiškiniais)	~S1 – man(o) prasmės Prasmė prasmingėja, įprasmina(ma),– (į)kuria(si)(ma), (į)steigia(si)(ma), (at)(iš)randa(si)(ma): prasmė įprasmina(ma) prasmingais supratimais

 

12. Gamtos mokslų esmėvoka: mokslai (iš)(pa)tiriami mokslininkų (gamtiniais) at(iš)radimais

S1 – Tau gamtos mokslai – (astro)fizika, (bio)chemija, geologija, geografija, mechanika, inžinerija, biologija, medicina ir kt.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms gamtiniai at(iš)radimai – gamtos medžiagų, energijų, faktų, dėsnių, organizmų, technologijų ir kitų gamtos atsitikimų
~S2 – mums tyrimai – bandymai, eksperimentai, analizės, mokslinės studijos, istoriografiniai šaltiniai, metodologinės priemonės ir kitos operacijos – veiklos, nukreiptos į daiktus, „darant, kad kažkas būtų“	~S1 – man(o) mėgėjai ir mokslininkai – (astro)fizikai, (bio)chemikai, geologai, geografai, mechanikai, inžinieriai, biologai, medikai ir kt., jų derinimai(si)

 

13. Kultūros (humanitarinių, socialinių) mokslų esmėvoka: mokslai (iš)(pa)tiriami mokslininkų (kultūriniais) at(iš)radimais

S1 – Tau kultūros mokslai – kalbos, meno, religijos, filosofijos, politikos, teisės, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, istorijos ir kitų humanitarinių bei socialinių sričių mokslai, jų programos	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms kultūriniai at(iš)radimai – žmogiškų turinių, (kon)tekstų, sinergijų, variacijų, reikšmių, informacijos ir kitų kultūros atsitikimų
~S2 – mums tyrimai – bandymai, eksperimentai, analizės, mokslinės studijos, istoriografiniai šaltiniai, metodologinės priemonės ir kitos manipuliacijos – veiklos, nukreiptos į žmones, „darant, kad kažkas darytų“	~S1 – man(o) mėgėjai ir mokslininkai – kalbininkai, men(otyr)ininkai, teologai, filosofai, sociologai, psichologai, ekonomistai, teisininkai, politikai, politologai, istorikai ir kiti kultūrininkai, jų derinimai(si)

 

14. Knygos esmėvoka: knyga (pa)rašyta skaitytojams (į)vertinti, kontekstas (ap)rašomas skaitomais tekstais

S1 – Tau knygos (pa)rašymo kontekstas. Kontekstas (į)kontekstinamas kontekstualiais kontekstalumais	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms teksto (į)vertinimai (įsižiūrėjimai į formas ir įsiklausimai į turinius) „(su)audimas („teksto“ etimologija) (su)audžia audėjų audiniais“
~S2 – mums autorius (-iai), rašytoja(s) (-ai). Rašymas rašo rašytojų raštais, rašytojas rašo raštingus rašinius	~S1 – man(o) skaitytojai. Skaitymas skaito skaitytojų skaitiniais

 

15. Žodžio esmėvoka: žodis reikšmingėja tyrinėjant vartoseną

S1 – Tau žodžiai (leksika – kalbos žodžių visuma, leksikologija tiria žodžius, t. y. kalbos žodyną). Žodžiai (į)(si)žodina(mi) žodynininkų žodynuose, kontekstas (į)kontekstinamas kontekstualiais kontekstalumais	S2  – štai šitokios jam, jai, jiems, joms  vartosenos (atskirų žodžių (iš)raiškos ir žaismės, žodžių vartojimo pavyzdžiai iš rašytinių šaltinių ir šnekamosios kalbos duomenų). Vartosenos vartojamos vartotojų vartojimais
~S2 – mums reikšmės (žodžių kontekstai: etimologija, žodžių istorija, apibrėžimai, paaiškinimai, frazeologija, onomastika, terminologija, semasiologija, semiotika, sinonimai, antonimai, kodai, vertimai ir kt.).   Reikšmės (iš)reiškia(mos) reikšmingomis (iš)raiškomis (reiškiniais)	~S1 – man(o) kalbėtojai ir kalbininkai (leksikologai, leksikografai, žodynininkai ir visi tyrėjai, tyrinėjantys kieno kur kada kaip vartojami žodžiai, randami žodynuose ir tekstuose, raštijoje ir šnekoje).  Kalbėtojai kalba kalbamomis kalbomis, kalbininkai (kalbotyrininkai) (pra)kalbina kalbamas kalbas

 

16. Savų žodžių esmėvoka: savi žodžiai skolinasi naujas svetimybes

S1 – Tau savi žodžiai (veldiniai ir dariniai). Žodžiai (į)(si)žodina(mi) žodynininkų žodynuose, savi saviškėja sav(it)omis savybėmis, veldiniai paveldimi paveldėtojų paveldu, dariniai daromi darytojų (su)(pa)darymais	S2  – štai šitokios jam, jai, jiems, joms svetimybės (svetimi žodžiai, barbarizmai). Svetimybės (su)svetimėja svetimais (su)svetimėjimais
~S2 – mums skoliniai (skolinti žodžiai, archaizmai, istorizmai, tarptautiniai žodžiai). Skoliniai skolinami skolintojų skolinimais	~S1 – man(o) naujadarai. Naujadarai (per)daro naujus darinius

 

17. Kazimiero Būgos slapyvardžių laikotarpio esmėvoka: lietuviškos raštijos uždraudimas išjudino slaptą lietuvišką raštiją (slapyvardžio esmėvoka: slapyvardžiai slepia (pa)slapt(ing)ais vardais)

S1 – Tau 1864–1904 m. lietuviškos raštijos draudimo politika carinėje Rusijoje. Raštija rašoma rašytojų raštais, draudimas (ap)(už)draudžia draudžiamais (ap)(už)draudimais	S2  – štai šitokia jam, jai, jiems, joms K. Būgos lietuviška spauda (publikacijos, recenzijos, straipsn(el)iai, korespondencijos). Spauda (at)spausdina spausdintin(i)us spaudinius
~S2 – mums Lietuvos tautinis sąjūdis ir jo konspiracija (slapta pogrindinė veikla). Sąjūdis (su)jud(in)a judinamais judėjimais	~S1 – man K. Būga ir jo pasirašyti slapyvardžiai: Braškutis, Braškutis bei Trinkutis, Dar-krutą, V. Dausietis, Dievogala, D-la, , Dusėtiškis (?), Jis, J. K. ir K. B., K. S., K. S-s, K. Masionis, Rag., Ragutis, K. Sėlis, K. Sielis, J. St…is, Studentas, Studentas K. B-a, S. Ubašlaitė,  K. Ulys, Vytinis, Žiegas. Slapyvardžiai slepia (pa)slapt(ing)ais vardais

 

18. Istorinės lyginamosios kalbotyros esmėvoka: kalbos (pa)rašytos (pa)lyginančiųjų (pa)tyrimais

S1 – Tau kalbos. Kalbos kalba(mos) kalbančiais kalbėtojais	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms tyrimai. Tyrimai tiria tyrinėjančiųjų (pa)tirtimis
~S2 – mums istorija (raštija, rašytiniai šaltiniai). Rašymas rašo rašančiųjų rašiniais, raštija rašoma rašytojų raštais, rašytojas rašo raštingus rašinius	~S1 – man(o) lyginimas (istorinė kalbų palyginimo analizė). Lyginimas (pa)lygina (pa)lyginamus lygmenis (lygius) (Kalbų lyginimas padeda rekonstruoti įvairius prokalbės elementus.)

 

19. Baltų (aisčių) kalbų esmėvoka: baltai išlaiko (saugo, skleidžia) indoeuropiečių prokalbę (archainės kalbos elementus) gretimų ir visų kalbų pasaulyje

S1 – Tau baltų kalbų šaka (gyvos – lietuvių bei latvių, atkurta – prūsų). Baltai baltiškėja baltiškais baltiškumais, aisčiai aistiškėja aistiškais aistiškumais (Báltų (áisčių) kalbos, indoeuropiečių kalbų šeimos grupė, kurią sudaro dabar vartojamos lietuvių, latvių ir išnykusios prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių bei sėlių kalbos. Baltų kalbos pasižymi archajiškumu. Skiriamos vakarų (prūsų bei jotvingių) ir rytų (lietuvių, latvių, kuršių, sėlių bei žiemgalių) baltų kalbos. Remiantis daugiausia toponimikos duomenimis, yra nustatyta, kad gentys, kalbėjusios baltų tarmėmis, užėmė daug didesnį plotą negu dabartinė baltų teritorija ir apėmė didelę dalį dab. Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijų. K. Būgos nuomone, vakarų ir rytų baltų kalbos atsiskyrė ne vėliau kaip 4–3 a. pr. Kr., o lietuvių ir latvių kalbos – ne anksčiau kaip 7 amžiuje.)

S2  – štai šitokios jam, jai, jiems, joms pasaulio (visų tautų) kalbos. Pasaulis pasauliškėja pasaul(iet)iniais pasauliškumais (Žinoma apie 6909 gyvos natūralios kalbos (kuri nors vienam gyventojui yra pirmoji). Pasaulio kalbų skaičius įvairuoja priklausomai nuo to, ar atskiromis kalbomis dėl skirtingos rašto sistemos, kultūrinių ar politinių priežasčių laikoma kai kurių kalbų tarmės (iš viso priskaičiuojama iki 10 000 kalbų). Pagal genealoginę klasifikaciją pateikiama apie 120 skirtingų kalbų šeimų. Didžiausios makrošeimos ir šeimos: indoeuropiečių kalbos, kinų ir tibetiečių kalbos, Nigerio ir Kongo kalbos, afrazijiečių kalbos, austroneziečių kalbos, Trans‑Naujosios Gvinėjos kalbos, altajiečių kalbos, austroazijiečių kalbos, uraliečių kalbos, Nilo‑Sacharos kalbos. Kalbos, kurios nepriskiriamos nė vienai šeimai, vadinamos genealogiškai izoliuotomis (baskų, japonų, korėjiečių, nivchų ir kitos kalbos). Tarptautiniam bendravimui plačiausiai vartojamos anglų, prancūzų, vokiečių, kinų, rusų, ispanų, arabų kalbos.)

~S2 – mums indoeuropiečių kalbų šeima.   Indoeuropiečiai indoeuropiškėja indoeurop(iet)iškais indoeurop(iet)iškumais (Manoma, kad indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro 11 šakų. Čia jos išvardintos pagal pirmųjų tekstų paliudijimo laiką: a) anatolų (hetitų kalbos rašytiniai paminklai žinomi iš XVII a. pr. Kr.); b) indoiranėnų (seniausi rašytiniai paminklai žinomi nuo II tūkstantmečio pr. Kr.); c) graikų (pirmieji užrašai aptikti XV–XIII a. pr. Kr.); d) lotynų (italikų ir romanų) (pirmieji įrašai iš VI a. pr. Kr.); e) keltų (įrašai senąja galų kalba žinomi iš VI a. pr. Kr.); f) germanų (pirmieji įrašai iš II a.); g) armėnų (įrašai iš V a.); h) tocharų (žinomi įrašai iš VI a.); j) slavų (pirmieji įrašai bažnytine slavų kalba iš IX a.); k) baltų (užrašytos tik nuo XIV a.); l) albanų (ja rašoma nuo XV a.). Anatolų ir tocharų šakos jau yra išnykusios. Indoeuropiečių kalbų šeima yra didžiausia – 6,17 % visų gyvų kalbų, 426 kalbos, 2,7 mlrd. vartotojų 2009 m.)

~S1 – man(o) kaimyninės  kalbos (baltams gretimos – finougrų, slavų, germanų kalbos). Kaimynai kaimyniškėja kaimyniškais kaimyniškumais

 

20. Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) esmėvoka (Kazimiero Būgos atžvilgiu): LKŽ (pa)rašytas Kazimiero Būgos pavyzdiniu atsidavimu lietuvių kalbai ir žodynui

S1 – Tau Lietuvių kalbos žodynas (nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki dabar).	S2  – štai šitoks jam, jai, jiems, joms rašytinis turtas (lietuviška raštija, K. Būgos dėžės su kortelėmis (apie 617 tūkstančių lapelių) ir du jo parengti LKŽ sąsiuviniai, 20 LKŽ tomų ir LKŽ skaitmeniniai pritaikymai)
~S2 – mums leksikologiniai ir leksikografiniai kalboveiksmiai (kitų iki K. Būgos, K. Būgos 1902–1925 m. ir po K. Būgos)	~S1 – man K. Būgos atsidavimas ir pasiaukojimas, LKŽ galimybės atrasti ir paaiškinti ieškomą žodį

 

21. Kazimiero Būgos leksikologijos bei leksikografijos esmėvoka:

S1 – Tau leksikologija, leksikografija Leksikològija  Leksikogrãfija	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos leksikologijos bei leksikografijos tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – leksikologų bei leksikografų tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip leksikologas bei leksikografas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

22. Kazimiero Būgos onomastikos esmėvoka:

S1 – Tau  onomastika (gr. onomastikē – menas suteikti vardus), kalbotyros šaka, mokslas apie onimus, arba tikrinius vardus. Onomastikos pagrindinės šakos – antroponimika ir toponimika.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti onomastikos tekstai: studija Apie lietuvių asmens vardus (1911 m.); Apie senovės prūsų ir lietuvių tikrinius vardus (1913 m. išspausdintas „Draugijoje“);
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – onomastų tekstai. Onomastikos užuomazgų yra antikoje. Kaip kalbotyros šaka susiformavo 19 amžiuje. Baltų antroponimikos darbų pasirodė 20 a. pradžioje (A. Leskienas, R. Trautmannas, E. Blese).	~S1 – man(o) K. Būga kaip onomastas – lietuvių onomastikos pradininkas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams):

 

23. Kazimiero Būgos antroponimikos esmėvoka:

S1 – Tau antroponimika, antroponomastika, mokslas, tiriantis antroponimus (antroponimai – asménvardžiai, tikriniai žodžiai (vardai, pavardės, patronimai, pravardės, slapyvardžiai), kuriais įvardijami žmonės). Jie (daugiausia etimologiškai) pradėti tirti 19 a. Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitur. Dabartiniams antroponimikos tyrimams taikomi struktūriniai metodai. Tiriamos antroponimų sistemos.

S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti antroponimikos tekstai: Apie lietuvių asmens vardus, 1911; Apie senovės prūsų ir lietuvių tikrinius vardus (1913 m. išspausdintas „Draugijoje“);

~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – antroponimikos tekstai. Baltų antroponimikos darbų pasirodė 20 a. pradžioje (A. Leskienas, R. Trautmannas, E. Blese).

~S1 – man K. Būga kaip antroponimikas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

24. Kazimiero Būgos atstatytų lietuviškų asmenvardžių esmėvoka: asmenvardžių istoriografija ištirta lietuviškai (K. Būga atstatė lietuviškus vardus, istoriniuose šaltiniuose parašytus kitomis kalbomis)

S1 – Tau Lietuvos kunigaikščių asmenvardžiai kitomis kalbomis (lotynų, germanų, slavų). Asmenvardžiai įvardija asmenų vardus	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos atstatyti lietuviški asmenvardžiai: Mindaugas, Vaišvilkas, Treniota, Traidenis, Vytenis, Jogaila, Lengvenis, Vytautas, Švitrigaila ir kt.
~S2 – mums istoriografiniai šaltiniai	~S1 – man K. Būgos – lietuvių onomastikos pradininko – tyrimai (ypač studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“, 1911 m.)

 

25. Kazimiero Būgos toponimikos esmėvoka:

S1 – Tau toponimika, toponomastika, onomastikos šaka, tirianti vietovardžius (toponimus),	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti toponimikos tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – antroponimikos tekstai.   .	~S1 – man K. Būga kaip toponimikas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

26. Kazimiero Būgos akcentologijos esmėvoka:

S1 – Tau akcentologija (lot. accentus – kirtis + gr. logos – mokslas), kalbotyros šaka, tirianti atskirų kalbų kirčio (bei jam artimo kito prozodinio elemento – priegaidės) pobūdį, rūšis (tipus) ir funkcijas, t. p. kirčiavimo sistemas ir jų raidą.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti akcentologiniai tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – akcentologų tekstai.	~S1 – man K. Būga kaip akcentologas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams):

 

27. Kazimiero Būgos dialektologijos esmėvoka:

S1 – Tau dialektologija (gr. dialektos – tarmė + gr. logos – mokslas), kalbotyros šaka, tirianti tarmes. Lietuvių kalbininkų – Kazimiero Būgos, Kazimiero Jauniaus ir kt. – darbuose dialektologija kartais vadinama tarmėmoksliu, tarmėtyra. Susiformavo 19 a. antroje pusėje, kai kalbotyroje imta taikyti lyginamąjį metodą ir tirti kalbų tarmes. Skiriama aprašomoji ir istorinė dialektologija.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti dialektologiniai tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – dialektologų tekstai.	~S1 – man K. Būga kaip dialektologas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

28. Kazimiero Būgos baltistikos esmėvoka:

S1 – Tau baltistika, báltų filològija, kompleksinė mokslo šaka, tirianti baltų tautų istoriją, kalbas, literatūrą, folklorą; siauresne reikšme – baltų tautų kalbų, literatūros, mitologijos, tautosakos mokslas. Dar skirstoma į lituanistiką, latvistiką, prūsistiką. Į savarankišką discipliną, tiriančią bendrąsias baltų problemas, baltistika labiausiai susiformavusi kalbotyroje.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms   prof. K. Būgos parašyti baltistikos tekstai: Aistiški studijai (1908 m. gegužės mėnesį, pirmoji dalis); Aistiškų studijų autokritika (1909 m. lapkričio mėnesį, rusų k.); Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai, 1908–09;
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – baltistų tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip baltistas, baltologas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

29. Kazimiero Būgos etnonimikos esmėvoka:

S1 – Tau etnonimika etnonimai (gr. etno – tauta, gentis + gr. onyma – vardas), tautóvardžiai, tautų, genčių ir kitų etninių bendruomenių vardai.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti etnonimikos tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – etnonimikų tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip etnonimikas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

30. Kazimiero Būgos lietuvių bendrinės kalbos norminimo esmėvoka:

S1 – Tau lietuvių bendrinės kalbos norminimas	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti lietuvių bendrinės kalbos norminimo tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti –  tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip lietuvių kalbos normintojas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

31. Kazimiero Būgos istorinės fonetikos ir morfologijos esmėvoka:

S1 – Tau istorinė fonetika ir morfologija	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos parašyti istorinės fonetikos ir morfologijos tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – istorinės fonetikos ir morfologijos tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip istorinės fonetikos ir morfologijos tyrinėtojas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

32. Kazimiero Būgos etimologijos esmėvoka:

S1 – Tau etimològija (gr. etymologia < etymon – tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė + logos – mokslas), kalbotyros šaka, tirianti žodžių kilmę.	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms prof. K. Būgos etimologijos tekstai:
~S2 – mums K. Būgos galimai skaityti – studijuoti, tyrinėti – etimologų tekstai.	~S1 – man(o) K. Būga kaip etimologas (vertinimai, poveikis amžininkams ir vėlesniems tyrinėtojams).

 

33. Paveldo paslapčių esmėvoka: paslaptys (pa)pasakojamos atskleidžiamomis akivaizdybėmis

S1 – Tau mielo (erotiško) paveldo paslaptys, slėpiniai	S2  – štai šitokie jam, jai, jiems, joms gražūs reiškiniai, stebėtinos akivaizdybės
~S2 – mums geri (pa)pasakojimai, įtikinami (pasi)kalbėjimai	~S1 – man(o) tiesos atradimai, teisingos atskleistys

Būgos reikšmingasis mokslinis paveldas – lingvistikos vaisių vertė (chronologiškai):

• „Genys margas, o lietuviszka raszyba dar margesnė“ (pasirašytas K. Sėlio slapyvardžiu; tai pirmasis jo darbas kalbos klausimais; 1900 m. „Tėvynės sargas“ Nr. 9);
• „Dēdē atvażiavo / [Władysław Koziebrodski] / Komedija viename akte / pagal lenkiška sutaisē K. B-a ir M. P-is [Kazimieras Būga ir Mykolas Palionis]“ (1902 m. Čikaga; http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1R0000046928);
• „Geriaus veliaus, negu niekad / Komedija viename akte / pagal lenkiška sutaisē K. B-a ir M. P-is [Kazimieras Būga ir Mykolas Palionis]“ (1903 m. Čikaga; http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB020B684C);
• „Aistiški studijai“ (1908 m. gegužės mėnesį, pirmoji dalis);
• „Aistiškų studijų autokritika“ (1909 m. lapkričio mėnesį, rusų k.);
• „Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai“ (I sąs. Vilniuje, 1908 m., M. Kuktos s-vė, 23 p.);
• „Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai“ (2-asis sąsiuvinys, Vilniuje, 1909 m., M. Kuktos s-vė, 22 p.)
• „Kalbos dalykai (Quaestiones grammaticae)“ (1910 m. Kaunas; straipsnių serija; 2014 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002979001);
• Prižiūri Antano Strazdo rinkinio leidybą (1911 m.);
• „Apie lietuvių asmens vardus“ (1911 m. „Lietuvių tauta“ Vilnius; 2014 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002979009 arba http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_316841_1&biRecordId=103225);
• „Baltica“ (1911 m. „Русский филологическiй вестникь“ S.-Peterburgas, rusų k., o atskira knyga 1911 m. Varšuvoje, 62 p.; 2014 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002978973);
• „Lituanica“ (1912 m. S.-Peterburgas, rusų k., 52 p.);
• „Литовско-русскiй словарчикъ къ первымъ 20-ти литовскимъ сказкамъ въ изданiи „Lietuvių pasakos“ (Vilnius, 1905) / составленный K.K. Бугою, при участiи И.А. Бодуэна де-Куртенэ“ (1912 m. S.-Peterburgas; 2014 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002978912);
• „Lietuvių kalbos gramatika / kunigo Kazimiero Jauniaus“ (pradėta spausdinti 1908 m., o baigta tik 1911 m. Peterburgas; http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000045662) ir jos rusiškas vertimas su patikslinimais (Būga vertimą baigė 1910 m., o išleista tik 1916 m. S.-Peterburgas; http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000045704);
• Juškos žodyno redagavimas (1912–1915 m.);
• „Slavų-baltų etimologijos“ žurnale „Rusų filologijos žinynas“ (1913 m. kovo mėn., rusų k., per 70 žurnalo puslapių);
• „Ar galima įrodyti keltų pėdsakus baltų krašte?” (1913 m. gegužės mėn., vokiečių k., Krokuvos lingvistiniame žurnale „Slavų metraštis”(T.6));
• „Kalbų mokslas bei mūsų senovė“ (1913 m. Kaunas; 2014 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002978969);
• „Apie senovės prūsų ir lietuvių tikrinius vardu“ (1913 m. išspausdintas „Draugijoje“);
• „Kalėdų vardo kilmė“ (1913 m. paskelbtas „Vilties“ nemokamame priede);
• Straipsnis „Dėl mūsų rašybos“ (1913 m. „Draugijoje“);
• „Kalbos mažmožiai“ (1914 m., 19 straipsnių aktualiais bendrinės kalbos klausimais, kaip „Kalbos dalykų“ (1907-1910) tęsinys);
• nedidelis straipsnis „Rašybos klausimu“ (1915 m. „Vaire“)
• „Priesagos –ūnas ir dvibalsio uo kilmė“ (19 m.);
• Darbas Švietimo ministerijoje (1920 m.);
• „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimo organizavimas (1920–1924 m.);
• Fakulteto organo „Tautos ir žodžio“ vienas iš sumanytojų ir steigėjų, sudarė ir redagavo du pirmuosius tomus;
• „Visų senieji lietuvių santykiai su germanais“ (1921 m.)
• Lietuvos universiteto profesorius (1922–1924 m.);
• Tęsė straipsnių seriją „Kalbos mažmožiai“, kuriuos spausdino Švietimo ministerijos leidžiamame „Švietimo darbe“: 1920-aisiais metais paskelbė 16 šios serijos straipsnių, o iki 1922 m. pabaigos išspausdino dar 36. „Švietimo darbe“ jis išspausdino dar ir 16 recenzijų;
• „Kalba ir senovė“ (I dalis, 354 psl., 1922 m. Švietimo Ministerijos leidinys Kaunas; 2016 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003841431);
• „Vietų vardai – istorijos šaltinis“ (Maironiui dedikuotas straipsnis) (1922 m. Kaunas; Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai, Vilnius, 1961, t. 3, p. 491-492; 2010 m. http://alkas.lt/2010/11/06/vietu-varda/);
• „Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“ (1923 m.)
• „Metatonija lietuvių ir latvių kalbose“ (1923–1924 m. vokiečių „Lyginamosios kalbotyros žurnale“ 51-ajame ir 52-ajame tomuose, per 90 puslapių)
• „Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“ (1924 m.);
• „Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje“ (1924 m. Kaunas; taip pat vokiškai Leipcige (1924 m.), 2016 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003841434); 
• „Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai“ (1924 m.);
• „Kirčio ir priegaidės mokslas“ (1924 m.);
• „Lietuvių-baltarusių santykiai ir jų senumas“ (1925 m. vokiečių kalba „Slavų filologijos žurnalo“ I tome);
• „Apie senovės prūsų raštą ir Videvuto vėliavą / d-ras J. Basanavičius ir K. Būga (iš „Lietuvių Tautos“)“ (1926 m. Vilnius, 2016 m. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003905886);
• Rinktiniai raštai / [Sud. Z. Zinkevičius] 1–3, Vilnius, 1958-62; rodyklės.

2. Būgos tyrinėjimai (chronologiškai):
   • Vosylytė B. K. Būga žodynininkas. LiK 1. 1956;
   • Karaciejus J. K. Būga ir lietuvių rašyba. KK 28,1975;
   • Zinkevičius Z. Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai, Vilnius, 1979;
   • Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1, Vilnius, 1979, p. 182-192;
   • Kniūkšta P. K. Būgos nuopelnai literatūrinei kalbai ir jo taikyti kalbos norminimo principai. KK 36,1979;
   • Vanagas A. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas. LKK 20,1980;
   • Sabaliauskas A. K. Būga – etimologas. LKK 20,1980;
   • Zinkevičius Z. Kalbininkas K. Būga, Kaunas, 1981;
   • Sabaliauskas A. Kazimieras Būga ir lietuvių leksikografija. LKK 37,1997;
   • Skardžius Pr. Rinktiniai raštai 4, Vilnius, 1997, p. 162–176;
   • Liucijos Būgaitės-Baubonienės atsiminimų knyga „Proskynos“, Utena, 2002;
   • Lietuvių kalbos enciklopedija, sudarė Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 99–101.
3. Būga Zigmo Zinkevičiaus „Rinktiniuose straipsniuose“, Katalikų akademija, Vilnius, 2003 m. (chronologiškai):
   • Kazimieras Būga: Didįjį kalbininką prisiminus (Remembering the Great Linguist; about K. Būga) (1969),
   • Nauji K. Būgos rankraščiai (New K. Būga‘s Manuscripts) (1972),
   • Ƃyгa (1879-1924) (1972),
   • Kazimieras Būga (English about K. Būga) (1979),
   • Kazimiero Būgos lingvistinis palikimas (Linguistic Heritage K. Būga) (1979),
   • Kazimieras Būga ir žodynas (Kazimieras Būga and the Dictionary) (1979),
   • K. Būgos laiškai (Prof. K. Būga‘s Letters), Trys Kazimiero Būgos laiškai (Three K. Būga‘s Letters) (1994).

Būgos esmėvokos išsamiau