Kazimiero Būgos muziejus kviečia

Minėdami UNESCO  (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Algirdo Juliaus Greimo metus bei  pasaulyje žinomo šio kalbotyrininko (semiotiko ir mitologo, kultūros ir literatūros kritiko, eseisto) šimtmetį, mėginkime kaskart aktualizuoti ir apmąstyti vieną didžiausių jo atradimų – semiotinį (giliųjų reikšmių) kvadratą. Lingvistikos Didžiojo Korifėjaus semiotinis kvadratas jį mąstantiesiems subrandina milijardų milijardus minčių. O kokios būtų vaisingiausios esmėvokos – esmiškai pamatiniai pavyzdžiai?

Pagerbdamas seserį Loretą, kuri išėjo ten, kur iškeliauja visi, pamėginau savo ir Jūsų gilesniam pamąstymui parašyti (savotiškai iliustruoti ar tematizuoti) gyvenimo, laiko ir anapusybės esmėvokas.

Gyvenimo esmėvoka:

·         S1 – tau esmiška gyventi (būt(yb)iška tapatybė, dieviška savastis, likimiška galia, visatos organiškų gyvybių visumoje) – iš stokos (stygiaus) ir geismo (stokojanti ir geidžianti prigimtis)

·         S2 – štai šitaip (objektyvu) kiekvienai gyvybei (gyvai būtybei) išsikvėpti, gyventi mirties linkui, mirti (mir-ti(s) / rim-ti(s), mar-us / ram-us, mar-ybė / ram-ybė) – nyktis ir (su)(si)naikinimas

·         ne S2 – mums ir jums (intersubjektyvu) iš meilės veiklai ir kalbai gim(dy)ti (gim-ti / mig-ti, gim-ęs / mig-ęs, gim-dyti / mig-dyti, (pri)gimtis / miegas) – kaita, sauga (tvermės užtikrinimas), steigtis (konstituavimas), sklaida

·         ne S1 – man (subjektyvu) atgimti (at-gimti naujam gyvenimui, atgyti, pagyti, išgyti, pri(si)kelti, pakylėti, kitaip gyventi, eiti ir vesti pirmyn, leisti(s) kitaip mąstyti) – rastìs, (at)(si)radimas, kūryba

Laiko esmėvoka:

·         S1 – tau laikiška būti(s) – laik-o esmė, laik-ytis būtyje (laik-e / kail-yje (kūne) diev-o / veid-o)

·         S2 – štai šitokie kiekvienam dabar(tiškėjantys) reiškiniai – dabar(tinis), čiadabartiškas (ne)meilus dėmesys, atida situacijoms, įvykiams, daiktams, augalams, gyvūnams, žmonėms, ženklams

·         ne S2 – mums ir jums praeitiškai (apie praeitį, iš praeities) veikti ir kalbėti – (ne)(pasi)tikėjimas prisiminimais, gebėjimais, įgūdžiais, įpročiais, papročiais, prietarais, tradicijomis, vertybėmis, gimtąja kalba, vartojamomis (išmoktomis) ir specializuotomis mokslų bei menų kalbomis, reikšmėmis

·         ne S1 – man ateitiškas (ateinantis, į ateitį nukreiptas) mąstymas (pažinimas, supratimas, paaiškinimas) – (ne)viltingas laukimas, geismai, norai, svajonės, ketinimai, misijos, vizijos, tikslai, uždaviniai, iššūkiai, numatomi poveikiai ir padariniai, prognozavimai, projekt(avim)ai, plan(avim)ai, prasmė(s)

Anapusybės esmėvoka:

·         S1 – tau anapusybė iki gimties ir po mirties – būtina būti(s)

·         S2 – štai šitokia kiekvienam juslinė šiapusybė – esmo fenomenų vietovė, atsirandantys, kintantys ir nykstantys esiniai, buviniai – galima būti(s)

·         ne S2 – mums ir jums kalbinė, įsivaizduojama amžinybė ir begalybė – amžina būti(s)

·         ne S1 – man duotas erdvėlaikis – baigtinis laikas ir ribota erdvė – atsitiktina būti(s)

Kitus esmėvokų pavyzdžius galite rasti preliminarioje Esmyno apmatų lentelėje. Žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/k-bugos-ikvepti-ir-a-j-greimo-pakyleti-parasysime-lietuvos-didziaja-knyga-arba-kas-pasiims-nobelio-premija-kurios-nusipelne-algirdas-j-greimas. O, jeigu norėtumėte dalyvauti tautos kūrybinėje santalkoje ir išvien kurti visuotinį kalbinį paminklą Lietuvos šimtmečiui, tai kviečiame savo pačių sugalvotas ir parašytas esmėvokas siųsti elektroniniu paštu bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt arba nesikuklindami atneškite aptarti, koreguoti (ar netgi vietoje išmėginti semiotinio kvadrato ir esmėvokų galią) į muziejaus salę seniūnijos pastate. Tai ar tapsite Esmyno bendraautoriais?                 

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (Dusetų seniūnijos pastate, K. Būgos g. 31a, II aukštas) nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 23 d. eksponuojama (citata kabutėse iš http://www.9fortomuziejus.lt/issigelbejes-lietuvos-zydu-vaikas-pasakoja-apie-soa) „Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ skiriama Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti. Daugiau kaip devyni iš dešimties prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų tapo masinių, sistemingų, metodiškų žudynių aukomis. Iš senų nuotraukų į mus žvelgia vaikai, kurių vardai ir žūties vietos žinomi, ir vaikai, kurių likimo konkrečiai mes nežinome, bet jų nuotraukos buvo rastos sudegintų getų griuvėsiuose.

Išgelbėti žydų vaikai pasakoja apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą. Tačiau ir tomis baisaus smurto, atgrasaus antisemitizmo ir kurstomos neapykantos dienomis atsirado žmonių, kurių ryžtas ir pasiaukojimas išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Tikros išsigelbėjusių žydų vaikų istorijos, daugybė senų išraiškingų nuotraukų negali nesujaudinti tų, kurie nori pažinti savo krašto praeitį, prisiminti skaudžias, tragiškas netektis.“  

                   Sykiu čia galite susipažinti (apžiūrėti, patyrinėti) Dusetų krašto istorines (daugiausia rašytines, rankdarbines ir fotografines) vertybes, kurias XX a. antrojoje pusėje surinko vidurinės mokyklos kraštotyrininkai (vadovė Zofija Vilytė); taip pat yra ir dusetiškių (Leokadijos Malcienės, Romualdo Pučeko, Juozo Vainiaus, Marijos Varenbergienės, Liutauro Čepaičio ir kt.) dovanotų eksponatų. Labai prašome ir kitus žmones – mūsų bendruomenės patriotus! – dovanoti ar bent laikinai paskolinti eksponatus. Tik drauge galime sukurti įdomią ekspoziciją.

                   Prisiminkime, kad artėja ypatinga sukaktis, todėl muziejaus salėje ir interneto svetainėje veikia kraštotyros kūrybinė dirbtuvė ir vaizdinių (idėjų, eskizų, projektų, piešinių, fotografijų) paroda „Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje“. Tad siekdami 2019 m. įprasminti Dusetų 500-čio jubiliejų (1519 m., pradedant statyti bažnyčią, buvo pirmą kartą paminėtas Dusetų vardas), pradėkime jam ruoštis jau dabar: kviečiame visus drąsiai kalbėtis ir (individualiai arba grupėmis) dalyvauti sumanymų (idėjų), jų apmatų (eskizų) bei vaizdinių (kūrybinių atlikčių) konkurse. Plačiau žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/pamatykime-500-vaizdiniu-dusetu-krastas-praeityje-dabartyje-ateityje

                   Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val. (galima, iš anksto suderinus, ateiti ir kitu laiku).

Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus,

Dusetos, K. Būgos g. 31a (II aukšte), tel. 861025972,

elektroninis paštas: bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt,

interneto svetainė: http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Rytis Pivoriūnas, muziejininkas-kultūrinės veiklos vadybininkas

Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (K. Būgos g. 31a, II aukšte, Dusetų seniūnijos pastate) nuo rugsėjo 4 d. iki gruodžio 23 d. veiks kraštotyros kūrybinė dirbtuvė ir vaizdinių (idėjų, eskizų, projektų, piešinių, fotografijų ir pan.) paroda „Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje“.

Siekdami 2019 m. įprasminti Dusetų 500-čio jubiliejų (1519 m., pradedant statyti bažnyčią, buvo pirmą kartą paminėtas Dusetų vardas), pradėkime jam ruoštis jau dabar: kviečiame visus drąsiai kalbėtis ir (individualiai arba grupėmis) dalyvauti sumanymų (idėjų), jų apmatų (eskizų) bei vaizdinių (kūrybinių atlikčių) konkurse.  

Pavyzdžiui, kaip atrodytų Dusetų istorijos skulptūrų takas? Kaip įamžinti Dusetų istoriją dailės kūriniuose, komiksuose, apysakoje ar romane, pjesėje ar net videofilme? Kokia buvo štetlo panorama ir kaip veikė kahalas? Kokias istorijas slepia mūsų tuštėjantys ir išnykę kaimai? Kaip surengti nacionalinį dainuojamos lyrikos (ar lyrinių dainų) konkursą pagal mūsų krašto poetų eiles? Kaip atrodytų poilsio ir pramogų krantinė palei Sartus ir Šventąją nuo Dusetų, per Užtiltę iki žirgyno Didžiadvaryje? Gal vietomis būtų „banguojantis‘“ (pontoninis, siūbuojamas) takas, o gal net „vaivorykštinis“ (arkinis) ar „beždžionių“ (linguojamas) tiltas? Kokių laisvalaikio paslaugų ar užsiėmimų (parkūro, sieninio alpinizmo, dažasvydžio, šratasvydžio ir kt.) aikštelės galėtų būti įrengtos apleistose teritorijose ir jų statiniuose? O jeigu, įsteigę pajinę bendrovę, apleistuose specialaus ugdymo mokyklos pastatuose įrengtume sau paukštininkystės ir augalininkystės „Rojų ant kalnelio“ ar „Litvakų mošavą“, kuriame vėjo, žemės ir saulės energija aprūpintose patalpose augintume bei gamintume ekologiškus produktus?..

Laukiame Jūsų raštu (tekstu) arba vaizdu išreikštų (pieštų, braižytų, fotografuotų, filmuotų, kompiuteriu sukonstruotų…) darbų, kurie vaizduotų mūsų krašto istoriją, dabartinį gyvenimą, ateities svajones ir vizijas.

2019 m., šventinių iškilmių metu, visi dalyviai bus įvertinti, o laureatai, kurių sumanymai bus įtraukti į Dusetų 500-čio programą arba Dusetų plėtros strategiją, bus apdovanoti mecenatų ir rėmėjų prizais.

2018 ir 2019 m. birželio mėn. – vaikų šventės renginių metu P. Širvio parke – išskirtinai bus apdovanoti vaikai ir mokiniai.

Taigi kviečiame į kūrybinę dirbtuvę – drauge pramankštinti vaizduotę, pasisemti idėjų ir jas išpuoselėti iki apčiuopiamų vaizdinių – Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (K. Būgos g. 31a, II aukšte, Dusetų seniūnijos pastate) darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. arba prašome atsiųsti savo darbus el. paštu: bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt, arba galite dalyvauti virtualioje interakcijoje http://www.buga.zarasumuziejus.lt/dusetu-krastotyra.  

 

Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto muziejaus struktūrinio padalinio, Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas)

K. Būgos įkvėpti ir A. J. Greimo pakylėti parašysime „Lietuvos Didžiąją Knygą“, arba „Kas pasiims Nacionalinę ir Nobelio premijas, kurių nusipelnė Algirdas J. Greimas?“

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia Lietuvos įstaigas, įmones ir organizacijas, pavienius žmones ir užsienio lietuvius rašyti Lietuvos Didžiąją Knygą. Kviečiame – ne vien tiktai semiotikus, matematikus ir filosofus, ne tik humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų teoretikus bei praktikus – į intelektualines, individualias ir komandines, bendradarbiaujančiųjų varžybas. Tiesa, užmojis ir galutinis rezultatas – Esmynas (paminklas Lietuvos šimtmečiui (19182018) įprasminti), arba Visuotinis elementariųjų struktūrų reikšmynas (pagal Greimo semiotinį kvadratą) – pasiekiamas tik visos Lietuvos, ar net viso pasaulio, intelekt(ual)ų santalkai. Bet kiekvienas, darbuodamasis savo sferoje, gali priimti tokį iššūkį ir, šiuokart įstojant į nacionalines pajėgas, nuveikti bendram labui, kad galėtų pripažinti laimėtojus, davusius didžiausią postūmį link minėto tikslo. Taigi kas norėtų sankcionuoti ir patys būti verti Nacionalinės ir Nobelio premijų?

Nacionalinės santalkos dalyvius pagerbs aukščiausieji Lietuvos valdžios ir savivaldybių asmenys, jiems bus įteikti (siur)prizai ir premijos.

Kas norite dalyvauti šioje nacionalinėje santalkoje, parašykite bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt, arba rytispivoriunas@gmail.com

LIETUVOS DIDŽIOJI KNYGA – LDK Esmynas

(Lavinamos Dvasios Klojinių žinynas)

Visuotinio paveldo esmynas – paminklas Lietuvos šimtmečiui (1918-2018) įprasminti

Tai esmingų mąstymų ir užrašų atmintinė, kvietimas drauge kurti žinijos Esmyną – interaktyvų esmėvokų žinyną.

Esmynas – turbūt skaitomiausios knygos Lietuvoje (nuo 2018 m.) ir pasaulyje (nuo 2019 m.) interaktyvi kūryba.

Esmynas – žinijos (žinių visumos) arba žmonijos žinotino paveldo esmingųjų pamatų apmatai su reikšmingomis nuorodomis. Kas esmingai suvokiama, galima pavadinti „esmėvoka“, o visų žinijos esmėvokų visuma būtų kaip žinynas – esmynas. Taigi esmynas – išminties ir išmanymo pamatų apmatai – visuotinio žinojimo siekių gairės: kaip derėtų mąstyti, siekiant mįslingos (ikikalbinės) tikrovės juslinių ir kalbinių duočių (arba transcendencijos dovanų) išminties; ir kas būtina žinoti, mąstant (kalbant, rašant) šiuolaikiškai amžinybės (esmingumo, metafiziniu) požiūriu, paprastai bei aiškiai apie žinotinus ir nuosekliai – plečiant akiratį ar gilinantis į atskirus – išmanytinus dalykus.  

Essence(ul)aire – (on dirait qu‘un vocab-ulaire ou un dictionn-aire) un ouvrage de référence d’héritage de l‘humanité – les essences (les essence-perceptions) de la connaissance. Essenceulaire – probablement le livre le plus lu dans la Lituanie (dès 2018) et dans le monde (dès 2019).                                                        

Essence(ul)ary – like the vocab-ulary or the diction-ary of humanity's attainments (heritage) – the essences (the essence-perceptions) of knowledge. Essenceulary – probably the most read(ing) book in Lithuania (since 2018) and in the world (since 2019). (Top News book world since 2019.)

Siekiami tikslai ir atliktini uždaviniai.

1.    Bus parašytas (K. Būgos muziejaus, taip pat kitose interneto svetainėje prieinamas) ir toliau plėtojamas pasaulio, Europos ir LDK (Lietuvos Dvasios Klojimo) Esmynas (arba Lietuvos Didžioji Knyga) – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui įprasminti skirtas kūrybinės sąveikos (nacionalinės interakcijos 2017–2018 m.) paminklas.

2.    Telkti nacionalinę jaunuomenės ir šviesuomenės pajėgų (iš švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninių, valstybinių bei verslo įstaigų ir nepriklausomų asmenybių) santalką Lietuvai, Europai ir pasauliui apšviesti, idant būtų esmingai ir sveikai mąstomos (suprantamos ir paaiškinamos) bet kurios – tiek kasdieniškos, tiek ideologinės, tiek mokslinės, taigi visos įmanomos – žinios.

3.    Esmyno pagrindu parengti esmiškojo ir esmingo (esmėvokų) ugdymosi lygių programą: pirmas lygis – iki 10 metų ir vyresniems; antras lygis – iki 14 metų ir vyresniems; trečias lygis – iki 18 metų ir vyresniems, ketvirtas lygis litterati bendrija; tokiu būdu bus pradedami kurti visuotinės žinijos (esmėvokų plėtros, jos dinamiškos tradicijos) muziejus ir esmiškojo ugdymosi mokykla.   

4.    Idant esmėvokų atodangos paakintų esmiškuoju ugdymusi siekti tautą vienijančios vizijos, jau iš būtovės bylojančios: „Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“ (iš Vydūno laiško Lietuvos Tarybai, 1918 03 10), arba Oskaro Milašiaus Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų pranašystė – „negando metams praėjus, lietuvių tauta atsigaus ir Europoje atliks moralinį vaidmenį kaip Antikos laikais Atėnai“, arba <…>; ir svarbu, kad savotiškai bus kompensuotas labai siauros ir trumpos (jaunos) lietuviškosios raštijos ir pasaulio žinijos pamatinių tekstų lietuvių kalba trūkumas, kuris sąlygoja ribotą ir fragmentišką lietuvių kultūros apimtį, – idant kiekvienas, skaitydamas kitomis kalbomis, mąstydamas kitas kalbas (taip pat ir matematikos, muzikos, meno, technologijų ir kitų mokslų kalbas), galėtų visiems padovanoti, lietuviškai sunkiau atrandamas, esmėvokas tai yra pripildyti savipratą maitinančius, galingus, nuo šiol jau ir Lietuvos Dvasios Korius; ir, kas patogu, surandamus viename ir stipriausiame tautos skaitmeniniame bityne Esmyne.

Esmyno metodologinis pagrindimas. Metodologiškai esmėvokos grindžiamos stabilumo, labilumo ir ryšio aspektų galimos koordinacijos vieningu visuminiu suvokimu.

Esmyno ontologinis pagrindimas. Ontologiškai esmėvokos grindžiamos reiškinių (daiktų ir įvykių, jų santykių) išraiškų (veiksmų ir kalbėjimų) (ne)supratimų būtimi.

Esmyno gnoseologinis (epistemologinis) pagrindimas. Gnoseologiškai esmėvokos grindžiamos objektyvios, intersubjektyvios ir subjektyvios tapatybės pažinimu.  

Esmyno metafizinis (metafizinio sąmoningumo) pagrindimas. Metafiziškai esmėvokos grindžiamos transcendencijos (būties, esmės) atsivėrimu per tau […], štai šitas jam, jai, jiems […], mums (jums) […], man […] sąmonės (sąmoningumo) duotis.  

Esmyno loginis-semantinis pagrindimas. Esmėvokos grindžiamos loginėmis-semantinėmis (abstrakčiosiomis, Greimo semiotinio kvadrato) reikšmėmis ir schema. (semiòtinis kvadrãtas, žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/semiotinis+kvadratas)

N.B.: tokiais atvejais, kai mąstoma visuma (esmėvoka) stokos metodologinio, ontologinio, gnoseologinio ir metafizinio atitikimo (pagrindimo), bet ji atitiks loginėms-semantinėms reikšmėms (semiotiniam kvadratui), ji bus įvardijama „reikšmėvokos“ sąvoka.

Esmėvoka

Elementariųjų reikšmės struktūrų žinynas – Esmynas: reiškinynas, reikšmynas, prasmynas (mąstant ir kalbant reikšmingai, randasi prasmė; skaitytojau – ir rasdamas netikslumus, ir parašydamas ar pamąstydamas sau pavyzdžius, įprasmini Tavo esmėvokas ar reikšmėvokas)  

Bet iš pradžių dėl patogumo, atskleidžiant visą turinį be reikšmingų nuorodų į kitus paaiškinimus ar ir iliustracijas, naudosime esmėvokų lentelę.

Eil.

nr.

Esmėvokų ir reikšmėvokų  pavadinimai

Pirmas suvokimas, aspektas

S1

Antras suvokimas, aspektas

S2

Trečias suvokimas, aspektas

ne S2

Ketvirtas suvokimas, aspektas

ne S1

 

Įvadinės esmėvokos

 

 

 

 

    1           

tirsenos, metodo(logijos) esmėvoka

sandermė, suderinimas, koordinacija (kitų trijų suvokimų, aspektų)

tvaru(mas), stabilu(mas), pastovu(mas), organizacija, sandara

kaita, kismas, labilu(mas), tėkmė, kinta(mumas), veikla, funkcionavimas

ryšys (su aplinka, pasauliu, visata)

    2           

sąmoningumo esmėvoka

tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje

tai, štai šitas ( šitoks, <…>; šitaip; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; <…>)

mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse)

aš, mano, man, mane, manimi, manyje

    3           

esmėvokos esmėvoka

tau esmėvoka – esmės suvokimas

štai šitokia jam, jai, jiems esmėjauta, esmėvaizdis – kaip jaučiama, į ką žiūrima, kas matoma, girdima, liečiama, uodžiama

mūsų, mums (jūsų, jums) esmėtyra, esmėžiūra – kaip ištyrinėta, kokiu požiūriu, kokia kalba, kaip įkalbinta

man(o) esmėmąsta, esmėprata – kaip mąstoma, aiškinama, kas suprantama

    4           

metafizikos esmėvoka

tau … (Esmo esmės ar esiniai, Transcendencijos dovanos, Tikrovės duotys)

štai šitas (šitoks, šitokie) jam, jai, jiems … (kas juntama akimis, ausimis, nosimi, burna, kūnu)

mums (jums) … (kas darosi, veikiama, kalbama, įsakoma, rašoma)

man … (kas mąstosi, galvojasi)

    5           

ontologijos esmėvoka

tau esmas, esatis, esamybė, esinija, būsmas, būvis, tikroji būva, buvimas, būtis (gr. ον – on); dar – visata, Dievas, begalybė <…>

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai, fenomenai (gr. φαινομένων – phainomenon)

mums, mūsų (jums, jūsų) veiksmai, kalbos (gr. logos)

man(o) mąstymas, supratimai ir paaiškinimai (gr. gnōsis)

    6           

esmyno esmėvoka

tau esmynas

štai šitoks reiškinynas

mums, mūsų (jums, jūsų) reikšmynas

man(o) prasmynas

    7           

Reikšmėvokos

 

 

 

 

    8           

reikšmė-prasmė

reikšmė

prasmė

ženklas, signifikantas, išraiška, forma

tikrovė, signifikatas, turinys, substancija

    9           

vienareikšmiškai / vienaprasmiška-daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška

vienareikšmiškai / vienaprasmiška

daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška

ambivalentiškai / dviprasmiška

nereikšmiškai / beprasmiška

  10         

vienis-daugis

vienis

daugis, suma

visuma

dalis

  11         

visuma-dalis

visuma

dalis

kokybė

kiekybė

  12         

begalybė-baigt(in)ybė

begalybė

baigtybė

neaprėpiamybė, beribiškumas

galas, riba

  13         

amžinybė-laikas

amžinybė

laikas

pastovumas, sustojimas

kaita, judėjimas

  14         

būtis-regimybė

būtis

regimybė, juntamybė

kalba

mąstymas

  15         

esmė-egzistencija

esmė

egzistencija

substancija

akcidencija

  16         

substancija-pradas

substancija (gr. ousia)

pradas (gr. arche)

augimas (gr. physis)

tikslas (gr. telos)

  17         

tapatumas-objektyvumas

tapatu(mas)

objektyu(mas)

intersubjektyvu(mas)

subjektyvu(mas)

  18         

abstraktu-konkretu

abstraktu(mas), abstrakcija

konkretu(mas), akcija

intelektualu(mas), žodžiai

iliustratyvu(mas), vaizdai

  19         

siela-kūnas

siela (protas ir sąmonė)

kūnas

dvasia, kalba

materija

  20         

protas-aistra

protas

aistra

mąstymas, apgalvojimas

Jausmas, noras, troškimas

  21         

aktyvumas-pasyvumas

aktyvu(mas)

pasyvu(mas)

vidus, iš vidaus, keitimas

išorė, iš išorės, laukimas

  22         

priežastis-pasekmė

priežastis

pasekmė

priemonė

tikslas

  23         

tikslas-priemonė

tikslas

priemonė

pasekmė

priežastis

  24         

laisvė-būtinybė

laisvė

būtinybė

pasirinkimas

paklusimas

  25         

kultūra-gamta

kultūra

gamta

žmogaus kūriniai

visatos kūriniai

  26         

vienakryptis-cikliškas

vienakryptis judėjimas

cikliškas judėjimas

istorinis, kultūrinis laikas

gamtinis ir mitologinis laikas

  27         

civilizuotas-laukinis

civilizuotas

laukinis

kultūrinis, miestietiškas, centrinis, rafinuotas, apsišvietęs

gamtinis, kaimietiškas, periferinis, natūralus, tamsus

  28         

aš-kitas

kitas

panašu(ma)s

skirting(um)as

  29         

tapatumas-skirtingumas

tapatu(ma)s

skirting(um)as

šitišk(um)as

kitonišk(um)as

  30         

vienodumas-įvairumas

vienod(um)as

įvairu(ma)s

sutaptis, vienalytiškumas

skirtis, daugialytiškumas

  31         

šitas-bet kuris

šitas

bet kuris

tikriniai vardai („štai šitie Sartai“)

bendriniai vardai („bet kuris ežeras“)

  32         

sava-svetima

sava

svetima

artima, nuosava, įprasta, draugiška, vidus

tolima, skolinama, keista, priešiška, išorė

  33         

namuose-svečiuose

namuose

svečiuose

pas save, savo vietoje

kitur

  34         

sąmonė-pasąmonė

sąmonė

pasąmonė

savimonė, komunikacija

nesąmonė, be sąmonės

  35         

dialogas-logas

dialogas

logas

polilogas

monologas

  36         

sistemiška-chaotiška

sistemiška

chaotiška

tvarkinga

neorganizuota, nestruktūriška

  37         

simetrija-disimetrija

simetrija

disimetrija

asimetrija

veidrodinė simetrija, enantiomorfizmas

  38         

centras-periferija

centras, branduolys

periferija, pakraštys

vidus

išorė

  39         

viršus-apačia

viršus, viršun, viršutinis

apačia, apačion, apatinis

aukštis, aukštyn, aukštas

žemuma, žemyn, žemas

  40         

riba-užribis

riba

užribis

ribotumas

beribiškumas

  41         

vientisas-nutrūkstantis

vientisas

nutrūkstantis

tolydus

diskretiškas

  42         

diena-naktis

diena (veikla)

naktis (ramybė)

rytas (pasiruošimas)

vakaras (poilsis)

  43         

choleriškumas-flegmatiškumas

choleriškumas (pyktis ir rūpestis)

flegmatiškumas (mieguistumas ir budrumas)

sangviniškumas (bejėgystė ir žvalumas)

melancholiškumas (liūdesys ir džiaugsmas)

  44         

Rytai-Vakarai

Rytai

Vakarai

Pietūs

Šiaurė

  45         

vasara-žiema

vasara

žiema

pavasaris

ruduo

  46         

jaunas-senas

jaunas

senas

augantis

brandus

  47         

vaikystė-jaunystė

vaikystė (iki 14-16 metų)

jaunystė (iki 28-30 metų)

branda (iki 56-60 metų)

senatvė (iki mirties)

  48         

gimimas-lytinė branda

gimimas

lytinė branda

vedybos

mirimas

  49         

pavasaris-vasara

pavasaris

vasara

ruduo

žiema

  50         

rytas-diena

rytas

diena

vakaras

naktis

  51         

jaunatis-priešpilnis

mėnulio jaunatis

priešpilnis

mėnulio pilnatis

delčia

  52         

sintezė-analizė

sintezė, (į)vertinimas

analizė, kritika

išvados, apibendrinimas

tyrimas, nagrinėjimas

  53         

vidus-išorė

vidus, vidun

išorė, išorėn

įėjimas, įeiti

 Išėjimas, išeiti

  54         

įeiti-išeiti

įeiti

išeiti

pasilikti: ateiti, pareiti, prieiti, užeiti, sueiti, apeiti

negrįžti: praeiti, nueiti, paeiti, pereiti

  55         

įbėgti-išbėgti

įbėgti

išbėgti

atbėgti, parbėgti, pribėgti, užbėgti, subėgti, apibėgti

prabėgti, nubėgti, pabėgti, perbėgti

  56         

įjungti-išjungti

įjungti

išjungti

sujungti, pajungti, perjungti, prijungti, apjungti

atjungti

  57         

įimti-išimti

įimti

išimti

priimti, suimti, paimti, perimti, apimti

atimti, nuimti, užimti

  58         

įkelti-iškelti

įkelti

iškelti

sukelti, prikelti, pakelti, perkelti

atkelti, nukelti, užkelti

  59         

įleisti-išleisti

įleisti, įleista

išleisti, išleista

prileisti, suleisti, užleisti, perleisti, apleisti

nuleisti, paleisti, atleisti

  60         

leisti-drausti

leidžiama

draudžiama

ne(be)draudžiama

ne(be)leidžiama

  61         

atidaryti-uždaryti

atidaryti

uždaryti

pridaryti, perdaryti

padaryti, padarinėti

  62         

 

 

 

 

 

  63         

darbas-poilsis

darbas

poilsis

užimtumas, užsiėmimas, nuovargis, vargas, triūsas

tinginiavimas

  64         

šilta-šalta

šilta

šalta

karšta

vėsu

  65         

šlapia-sausa

šlapia

sausa

drėgna

išdžiuvę

  66         

malonu-skausminga

malonu

skausminga

švelnu

šiurkštu

  67         

minkšta-kieta

minkšta

kieta

skysta

tiršta

  68         

daug-mažai

daug

mažai

gana

trūksta

  69         

linksma-liūdna

linksma(i)

liūdna(i)

džiugu, smagu

graudu, nuobodu

  70         

optimistiškai-pesimistiškai

optimistiškai

pesimistiškai

viltingai, turint vilties

nusiminęs

  71         

gražu-bjauru

gražu, gražiai

bjauru, bjauriai

žavu, skoninga, patrauklu, traukia, (ap)keri, gundo, vilioja

baisu, šlykštu, atstumia, (nu)purto, atbaido, koktu

  72         

gera-bloga

gera, gerai

bloga, blogai

kilnu, dora, malonu

žema, niekinga, skaudu

  73         

tiesa-melas

tiesa, tiesiai

melas, melagingai

tikra, atskleista, tikrovė, realu, korektiška

klasta, klastotė, iliuzija, paslėpta, paslaptis, apgaulė, klaida, prasimanymas, pasakiška

  74         

balta-juoda

balta, baltai

juoda, juodai

apšviesta, šviesi šviesa, šviesi spalva, spindi

tamsu, tamsi šviesa, tamsi

spalva, šešėlis

  75         

tyliai-garsiai

tyliai, tylu

garsiai, garsu, balsu

ramiai, ramu

triukšminga(i)

  76         

greitai-lėtai

greitai

lėtai

skubiai, sparčiai, vikriai, staigiai, nedelsiant, ūmai, vienu ypu

uždelstai, pamažu, palengva, iš lėto, žingsnis po žingsnio, po truputį

  77         

stipriai-silpnai

stipriai, stipru

silpnai, silpna

galingai, energingai, aktyviai, impulsyviai, jėgiškai

bejėgiškai, sunkiai, vos ne vos

  78         

drąsiai-bailiai

drąsiai, drąsu

bailiai, bailu

atkakliai, narsiai, ryžtingai, valingai

išgąstingai, baimingai, baukščiai, nenoriai, be valios

  79         

dosniai-šykščiai

dosniai, dosnu

šykščiai, šykštu

išlaidžiai, švaistūniškai

taupiai, skūpiai 

  80         

santūriai-godžiai

santūriai, santūru

godžiai, gosliai, gašlu

saikingai, nuosaikiai, susilaikant, susivaldant

kraštutiniška(i), linkstant į kraštutinumus

  81         

išmintingai-kvailai

išmintinga(i)

kvaila(i)

protingai, išmaniai, žinant

be proto, be išmanymo, be žinojimo

  82         

žinoti-tikėti

žinoti

tikėti

įrodyti, parodyti

spėti, numatyti

  83         

sveikai-ligotai

sveika(i)

ligota(i)

gyvastinga(i)

mirtinga(i)

  84         

laimė-kančia

laimė, laimingai

kančia, kenčiant

pasitenkinimas, pasitenkinant

stoka, netektis

  85         

meilė-neapykanta

mylėti, meilė, simpatija

neapkęsti, neapykanta, nešvelnumas

pakęsti, pakanta, kantrybė, švelnumas, draugystė

priešinti(s), šalinti(s), priešiškumas, antipatija

  86         

judintojas-medžiaga

judintojas

medžiaga

forma, akcidencija, aktas

tikslas, substancija, potencija

  87         

formacija-deformacija

(in)formacija

deformacija

reformacija (reforma)

formalizacija, stagnacija

  88         

organizmas-mechanizmas

organizmas

mechanizmas

biologija, biochemija, semiotika

mechanika, kibernetika, robotika, semiotika

  89         

dinamika-statika

dinamika

statika (energija)

labilumas, funkcionalumas, aktualumas

stabilizavimas, organizuotumas, potencialumas

  90         

moteris-mergina

moteris

mergina, mergelė

vyro žmona, žmonelė: šeimininkė, ištekėjusi, motina (gimdanti vaikus), auklėjanti vaikus, rimta, užimta, rūpestinga, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugusi, brandi, (ne)ištikima, (ne)meilužė, moteriškė, boba, ponia

tėvų dukra, dukrelė: padėjėja, slauni (galima nuotaka), (ne)skaisti, auklėjama tėvų ir giminių, linksma, besilinksminanti, be rūpesčių, kraunasi kraitį, paauglė, jauna, (ne)pasileidusi, suvedžiota, senmergė, panelė

  91         

vyras-vaikinas

vyras

vaikinas, bernelis

turintis žmoną, vyrelis: šeimininkas, vedęs, tėvas (auginantis vaikus), auklėjantis vaikus, rimtas, užimtas, rūpestingas, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugęs, brandus, (ne)ištikimas, (ne)meilužis, vyriškis, senis, ponas

tėvų sūnus, sūnelis: padėjėjas, jaunikaitis, (ne)skaistus, auklėjamas tėvų ir giminių, linksmas, besilinksminantis, be rūpesčių, paveldėtojas, paauglys, jaunas, (ne)pasileidęs, suvedžiotas, sugundytas, senbernis, viengungis, ponaitis

  92         

vyras-tėvas

vyras

tėvas

draugas

sūnus

  93         

moteris-motina

moteris

motina

draugė

duktė

  94         

vyras-moteris

vyras

moteris

moteriškas vyras

vyriška moteris

  95         

vyriška-moteriška

vyriška

moteriška

vaikiškai berniška ir senatviškai diediška

vaikiškai mergiška ir senatviškai bobiška

  96         

siuntėjas-vertės objektas

siuntėjas, adresantas, lėmėjas, manipuliatorius

vertės objektas (ieškomas, siekiamas, vertingas)

ieškotojas, (inter)subjektas (veikiantis su padėjėjais ir priešininkais), herojus, veikėjas

gavėjas, adresatas

  97         

objekto vertė-realizacija

objekto vertė

realizuota

aktuali

virtuali

  98         

kalbėjimas-semema

kalbėjimas

semema

kontekstas

leksema

  99         

čia-ten

čia (topinė erdvė)

ten (paratopinė erdvė)

kitur (heterotopinė erdvė)

visur, bet kur (utopinė erdvė)

100       

signifikacija-ženklas

signifikacija, semiozė, prasmės įreikšminimas, signifikatas

objektyvus ženklas, signifikantas

intersubjektyvi reikšmė (artikuliuota prasmė, prasmės produkavimas)

subjektyvi prasmė

101       

 

 

 

 

 

102       

kultūra-gamta

kultūriška patirtis, kūryba

gamtiška(i) jausti

dirbtinai elgtis

natūraliai mąstyti

103       

atmintis-užmiršimas

atmintys, atminti

užmiršimai, užmiršti

mokymaisi, išlikti

amnezijos, dingti

104       

gimti-mirti

gimti

mirti

rimti, rymoti

migti, miegoti

105       

pradžia-pabaiga

pradžios

pabaigos

pratęsimai

tęstinumai

106       

veidas-kūnas

veidas

kūnas

dievas

siela

107       

dievas-visata

dievas

visata, visa tai

kalba (gr. logos)

veidas

108       

dievas-kūrėjas

Dievas, Švč. Trejybė

Kūrėjas, Tėvas

Saugotojas, Šv. Dvasia

Naikintojas (žmonijos nuodėmių), Sūnus

109       

Sūnus-Jėzus

Sūnus

istorinis Jėzus

pasakojimai apie J.K. gyvenimą ir mokymą

vilties (apokaliptinis) Kristus

110       

Šv. Dvasia-Bažnyčia

Šv. Dvasia

Bažnyčia

Dievo Žodis (naujasis ir senasis testamentai, pamokslai)

tikėjimas išganymu, palaima, malone

111       

Tėvas-kūrinija

Tėvas

kūrinija, visatos kūriniai

visatos Kūrėjas

meilė visatai

112       

realybė-fikcija

realybė, daiktai, tavo (tau) patyrimai

fikcijos, iliuzijos, vaizdiniai, jo(s) vaizduotė, pojūčiai

kalbos, kalbėjimai, ką prisimename, ką atveriame

tekstai, kūriniai, kas man(o) paslėpta

113       

džiovinti augalai-rūkalai

džiovinti augalai (tabakas, kanapės ir kt.)

rūkalai (cigaretės, cigarai, pypkės ir kt.)

rūkymas, deginimas, smilkymas

nuodai, svaigalai, aromatai

114       

vaisių ekstraktai- alkoholiniai gėrimai

vaisių (vynuogių, obuolių, miežių ir kt.) ekstraktai

alkoholiniai gėrimai

(nusi)gėrimas

apsvaiginantys nuodai

115       

draugystė-lytiškumas

draugystė, brolystė ir seserystė

lytiškumas (moterystė ir vyrystė)

tėvystė ir motinystė

vaikystė (dukterystė ir sūnystė)

116       

muziejus-eksponatai

muziejus (atminties įstaiga)

eksponatai (daiktai)

istorija (mokslinės žinios, pasakojimai, interpretacijos)

pasakotojas apšviečia klausytojus (lankytojus, skaitytojus)

117       

biblioteka-knygos

biblioteka

knygos

tekstai (kultūra, kūryba)

skaitytojai (lankytojai)

118       

mokykla-mokomi dalykai

mokykla, ugdykla

mokomi dalykai

mokytojų pamokos

mokinių ugdymas(is)

119       

mokslas-gamtos ir kultūros sritys

mokslo įstaiga

gamtos ir kultūros sritys

dėsningumais remiamasi (matematinė ir loginė analizė, hipotezė, įrodymas)

eksperimentai, mokslininkų tyrimai: studijos, apžvalgos, monografijos ir kt.

120       

biologija-gyvybė

biologija

gyvybės (bio)

dėsnių (logija)

moksliniai tyrimai

121       

leksikografija-žodynai

leksikografija

žodynų kūrimo, rašymo

praktika

teorija

122       

leksikologija-leksika

leksikologija

leksiką (žodžių visumą)

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

123       

etimologija-žodžiai

etimologija

žodžių kilmę ir giminystę

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

124       

etnonimika-etnonimai

etnonimika

etnonimus, etninių grupių – tautų, genčių – pavadinimus

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

125       

dialektologija-dialektai

dialektologija

dialektus – (pa)tarmes ir (pa)šnektas

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

126       

akcentologija-kirčiai

akcentologija

kirtį, kirčiavimo sistemą

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

127       

onomastika-vardai

onomastika

tikrinius vardus

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

128       

demokratizmas-demokratija

demokratizmas

demokratijos

įgyvendinimas

(pri)pažinimas

129       

individualizmas-kolektyvizmas

individo valios įgyvendinimas

kolektyvo valios įgyvendinimas

individo vertės (pri)pažinimas

kolektyvo vertės (pri)pažinimas

130       

kosmopolitizmas-tautiškumas

kosmopolitizmas (pvz., Ramūno Bytauto (1886-1915) pasaulėžiūra)

tautiškumas

demokratizmas

individualizmas

131       

tapyba-spalva

tapyba

spalvos

formos, kompozicija

linijos, potėpiai

132       

dailininkas-tapyba

dailininkas

tapyba

paveikslas

paišyba (eskizavimas)

133       

paveikslas-dažai ant plokštumos

paveikslas

dažai ant plokštumos: popieriaus, drobės ir kt.

tema, pavadinimas, siužetas

rėmai (dydis, forma)

134       

kinas-vaizdai ir garsai

kinas, kinematografija

vaizdai ir garsai

turinys (apie ką)

filmavimas

135       

vadovavimas-charizma

vadovavimas

charizma, patrauklumas

tradicijos

racionalumas, legalumas

136       

organizacija-mėgavimasis

organizacija

mėgavimasis darant

sugebėjimas daryti

paklausi produkcija

137       

akcija-užsakovai

akcija (pvz., Esmyno akcija)

užsakovai (pvz., žmonija)

vykdytojai (pvz., dalyviai)

organizatoriai

138       

diskursas-dalykas

diskursas

dalykas

išplėstas išreiškimas

mintis

139       

kas-kur

kas

kur

kaip

kada

140       

lingvistika-semiotika

lingvistika, kalbotyra

semiotika, struktūrinė kalbotyra

istorinė lyginamoji kalbotyra

generatyvinė (N. Chomskio gramatika, Jonas Kazlauskas)

141       

semiotika-semantika

semiotika

semantika

sintaktika

pragmatika

142       

ženklas-objektas

ženklas

objektas

reprezentantas, reprezentamenas (Peirce)

interpretantas, interpretantė

143       

signifikavimas-denotacija

signifikavimas

denotacija, nurodo tikrovę

ženklai (išraiškos ir turiniai)

kultūra (konotacijos ir mitai)

144       

įvardijimas-referentas

įvardijimas, onomasiologija

referentas, objektas

simbolis, vardas, forma

reikšmė, prasmė

145       

ženklas-signalas

ženklas

signalas, raginimas reaguoti

simbolis (aprašo, vaizduoja)

simptomas (požymis)

146       

humanistika-istorija

humanistika

istorija

metodologija

teorija

147       

klasika-modernas

klasiška (kanoniška)

modernu (originalu)

postmodernu (eklektiška)

neklasiška (visi nekanoniniai ir individualūs stiliai)

148       

lokalinis-globalinis

lokalinis

globalinis

regioninis

nacionalinis

149       

identitetas-ugdymas

identitetas

lokalinis, nacionalinis, regioninis, globalinis, ugdymas

kultūrinis identitetas

pilietinis ugdymas

150       

tėvynė-gyvenimas

tėvynė

gyvenimas

turtas

darbas

151       

projektas-atitiktis

projektas

atitiktis programos, srities kriterijams

pagrįstumas

tikslingumas

152       

tyrimas-patyrimas

tyrimas

patyrimas (išgyvenimas)

patirtis (mūsų, jūsų)

ištyrimas

153       

tauta-gimtoji kalba

tauta, tautiškumas

gimtoji kalba

istorinė atmintis

tautos gamtos, dvasios, būdo, papročių žinojimas

154       

taikingumas-kūrybingumas

taikingumas

kūrybingumas

darbingumas

kovingumas

155       

ugnis-vanduo

Ugnis, ugnies pavidalai

Vanduo, vandenys, skysčiai

Oras, dujiniai pavidalai

Žemė, kieti daiktai

156       

lytėjimas-klausa

lytėjimas, jaučiama liečiant

klausa, girdimi garsai

uoslė (kvapai) ir skoniai

rega, kas matoma

157       

reliatyvumas-energija

reliatyvumas

energija

šviesos greitis kvadratu

masė

158       

saulė-žvaigždė

saulės veikimas

„nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurio šerdyje (branduolyje) vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, vandenilį paverčiančios heliu“

energija: šviesa, šiluma, gravitacija

gyvybės šaltinis

159       

žemė-planeta

žemės veikimas

trečioji saulės sistemos planeta, jos materijos fizikiniai, biocheminiai, atmosferiniai procesai

formos – kieti, skysti, dujiniai ir degantys, gyvi ir negyvi pavidalai

namai gyvoms būtybėms

160       

tikrasis aš-kūniškasis aš

tikrasis aš

kūniškasis aš

privalantysis aš

idealusis aš

161       

kas-ką

kas (saulė)

ką, ko, kuo (šviesa, šiluma)

kaip (fotonais perteikiama)

kam (pasauliui)

162       

folkloras-šokis

folkloras, liaudies menas

šokiai, žaidimai

dainos, pasakos, pasakojimai

muzikavimai, grojimai, niūniavimai

163       

esmas-niekis

esmas, transcendencija, tikrovė

niekis, tuštuma, tyla

kalba, imanencija

pasaulis, nykstantis naikinimas

164       

tikrovė-galimybė

tikrovė, tikra

galimybė, galima

būtinybė, būtina

atsitiktinumai, atsitiktina

165       

paprasta-sudėtinga

paprasta

sudėtinga

akivaizdu

paslaptinga

166       

būdravimas-miegas

būdravimas

miegas

tikrovė

sapnas

167       

gyvenimas-mirtis

gyvenimas

mirtis

dangus (amžinoji palaima, išganymas, nušvitimas)

pragaras (amžinoji kančia, mirtina nuodėmė, nežinojimas)

168       

gyvenimas-mirtis

gyvenimas

mirtis

gimtis, (at)gimimas

mirimas, rim-ti prieš mir-tį

169       

ramumas-blaškymasis

ramumas

blaškymasis

susikaupimas

sumišimas

170       

šviesa-tamsa

šviesa

tamsa

apšviestieji daiktai

šešėliai

171       

tyliai-garsiai

tyliai

garsiai

ramiai

triukšmingai

172       

procesas-rezultatas

procesas

rezultatas

etapas

tikslas, uždaviniai

173       

Ajurveda

 

 

 

 

174       

tridoša-kapha (Ajurvedos došos)

tridoša

kapha

pitta

vata

175       

 

 

 

 

 

176       

gulkis-kelkis

gulkis

kelkis

nesikelsi

nesigulsi

177       

pasiklosi-išsimiegosi

pasiklosi

išsimiegosi

neišsimiegosi

nepasiklosi

178       

kasi-įgriūsi

kasi

įgriūsi

neįgriūsi

nekasi

179       

spjausi-gersi

spjausi

gersi

negersi

nespjausi

180       

šauksi-atsilieps

šauksi

atsilieps

neatsilieps

nešauksi

181       

dešinė-kairė

dešinė

kairė

veidrodinė dešinė

veidrodinė kairė

182       

 

 

 

 

 

183       

 

 

 

 

 

184       

intelektas-informacija

(Jurijus Lotmanas)

intelekto veikla

informacijos perdavimas (semiotinė teksto sąranga)

atmintis (istorijos semiotika)

naujų tekstų kūrimas (semiosfera – kultūros reiškimasis)

185       

poezija-mitas

poezija

mitas

sinonimija

homonimija

186       

meninė proza-poezija

meninė proza

poezija

nemeninė proza

meninė neproza

187       

mokslas-mitas

mokslas (deskripcija)

mitas, mitologija

bendriniai vardai

tikriniai vardai

188       

loginis mąstymas-mitologinis mąstymas

loginis mąstymas (mokslas)

mitologinis mąstymas (mitas, sutapatinimas)

savarankiški žodžiai už laiko ir erdvės (poezija, žodžių transformacijos, sinonimija)

objekto arba subjekto transformacija erdvėje ir laike (homonimija)

189       

fizika-psichika

fizika

psichika

materija

dvasia

190       

imanencija-transcendencija

imanencija

transcendencija

fizika

metafizika

191       

sistemiška-chaotiška

sistemiška

chaotiška

tvarkinga

nesistemiška

192       

centras-periferija

centras, branduolys

periferija

vidus, norma, tvarka

išorė, užribis, atsitiktinumas

193       

grafema-fonema

grafema

fonema

rašytinis pranešimas

sakytinis pranešimas

194       

rašytinis-sakytinis

rašytinė kalba

sakytinė kalba

skaitoma kalba, tekstai

mąstoma kalba, pasakymai

195       

kalba-kalbėjimas

kalba, kodas

kalbėjimas, šnekėjimas

pokalbis, komunikacija, dialogas, rašymas, raštija

mąstymas, mintys apie tikrovę

196       

kalba-tekstas

kalba, kodas

tekstas (diskursas, kalbėjimas, pranešimas, pasakojimas)

kontekstas (kultūra, semiosfera, kolektyvinis intelektas)

subtekstai (individualūs intelektai, auditorija, autorius)

197       

tekstas-sakymas

tekstas

sakymas (folkloras)

raštija

vaidinimas (teatras)

198       

 

 

 

 

 

199       

realybė-vaizduotė

realybė, tikrovė

vaizduotė, pojūčių vaizdiniai, fikcijos, iliuzijos

kalbos, kodai, intersubjektyvūs žinojimai

tekstai (kalbėjimai, diskursai, (pa)sakymai, pranešimai, pasakojimai)

200       

retoriškumas-antiretoriškumas

retoriškumas

antiretoriškumas

perkeltinės reikšmės, prasmės, metaforos

tiesioginės reikšmės, prasmės, metonimijos

201       

metafora-metonimija

metafora

metonimija

panašumas

gretinimas

202       

tekstas-auditorija

tekstas, pranešimas

auditorija (skaitytojai, klausytojai)

šifras, kodas, metatekstas

dešifravimas, atkodavimas, deformacija

203       

integruotis-dezintegruotis

integruotis

dezintegruotis

jungtis, vienytis

skirtis, skaidytis

204       

ciklinis laikas-linijinis laikas

ciklinis laikas

linijinis laikas

principas, dėsningumai, norminiai (sakraliniai, moksliniai) tekstai, mitai

įvykis, naujiena, anomalijos, istoriniai tekstai, siužetai

205       

vertinimas-„viršus“

vertinimas

„viršus“, „aukšta“

„apačia“, „žema“

„neutralu“ (tarpinė sfera)

206       

„aukštoji“-„masinė“

„aukštoji“

„masinė“

„elitinė“, „organizuota“

„liaudinė“, „laisva“

207       

konkretu-metaforiška

konkreti funkcija

metaforinė funkcija

„lėlė kaip žaislas“

„lėlė kaip modelis“

208       

suaugusiųjų auditorija-vaikų auditorija

suaugusiųjų auditorija

vaikų, folklorinė, archainė auditorija

stebėtojai, klausytojai, pasyvus adresatas

žaidėjai, aktyvus adresatas

209       

statula-lėlė

statula

lėlė

rimtas žiūrėjimas į žmogaus kūrybą

žaidžianti vaizduotė liečiant, sukiojant

210       

gyvas-miręs

gyvas

miręs

atgimstantis organizmas

sustingstantis mechanizmas, mašina, automatas

211       

kultūra-technika

kultūra

technika

istorinis organizmas

naujausi mechanizmai

212       

raštas-daugiabalsiškumas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

raštas (šneka ir raštas)

daugiabalsiškumas (metafora ir simbolis)

diskursas (įvykis ir reikšmė)

interpretacija (aiškinimas ir supratimas)

213       

langue-parole, kalba-kalbėjimas (Ferdinand de Saussure), kodas-pranešimas (Paul Ricoeur)

langue, kalba, kodas

parole, kalbėjimas, pranešimas, diskursas – teiginio turinys „tai, kas pasakyta“, identifikacijos ir predikacijos sintezė, „diskursas grindžia pačią kalbos būtį“

kolektyviška, sinchroniška, anonimiška, pasąmoninga, privalu, sisteminga, sistema, struktūra, sistemiškumas, sinchroninis tyrimas

individualu, diachroniška, intencionalu, sąmoninga, pasirenkama, atsitiktina, įvykis, intencija, arbitrarumas, diachroniniai tyrinėjimai

214       

semantika-semiotika (Paul Ricoeur)

semantika

semiotika

sakinys

ženklas

215       

prasmė-forma (Emile Benveniste, Paul Ricoeur)

prasmė

forma

jungimas, sakiniai, semantika, supratimas, veiksmažodis

skaidymas, ženklai, semiotika, aiškinimas, daiktavardis

216       

kalbėjimo aktai: lokucijos aktas-perlokucijos aktas (Paul Ricoeur)

lokucijos aktas (kažkas pasakoma)

perlokucijos aktas (sakymu paveikiama)

ilokucijos aktas (sakant kažkas daroma)

interlokucijos, arba alokucijos, aktas (komunikacija, dialogas)

217       

komunikacija-pranešimas (Romanas Jakobsonas)

komunikacija

pranešimas, kodas

kalbėtojas, kontaktas

klausytojas, kontekstas

218       

„subjektyvioji“ reikšmė-sakinio autoreferencija

„subjektyvioji“ – sakytojo implikuojama – reikšmė

sakinio autoreferencija

Ilokucijos aktas

klausytojo atpažinimo intencija

219       

prasmė-nuoroda (Gottlobas Frege, Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

prasmė

nuoroda

„kas“, „identifikacijos ir predikacijos funkcijos sakinio viduje“, „individuali tapatybė ir universali predikacija“, „veiksnys ir tarinys“

„apie ką“, „kalbą susieja su pasauliu:“

220       

raštas-šneka (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

raštas

šneka

„išraiška“, „atitolimas“, „susvetimėjimas“, „išorybė“, „intencijos eksteriorizacija“, „fiksavimas ir užrašymas“, „manifestacija“, „užrašas“, „skaitymas“, Aus-sage – „iš-tara“, „žodinė teksto reikšmė“, „verbalinė reikšmė“

„virtualu“, „įsisavinimas“, „vidujybė“, „intencija“, „diskursas kaip reikšmė ir įvykis“, sagen – „sakymas“, „sąmoninga autoriaus intencija“, „autorinė reikšmė“

221       

denotacija-konotacija

denotacija, kognityvinė kalba

konotacija, emocinė kalba

eksplikuojama reikšmė

implikuojama reikšmė

222       

simbolis-metafora (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

kosmosas, bios, gyvybė: procesus, o paliudyti jų be sapno ar simbolinio teksto daugiau niekas negali“, „metafora gimsta jau išgrynintoje logos erdvėje, tuo tarpu simbolis delsia bios ir logos takoskyroje. Jis liudija pirmapradį Diskurso įsišaknijimą Gyvenime. Jis gimsta ten, kus galia sutampa su forma“, „žengiame per patirties, kuri nesileidžia aprėpiama logos ar skelbimo ir jo perteikimo ar interpretavimo kategorijomis, slenkstį“, „Šventenybė lygiai tai pat gali pasireikšti akmenimis ar medžiais, kurie tampa veiksmingumo nešėjai“, „yra gyvybė, kuri visa yra šventumas – jis persmelkia viską“, „Šventojoje visatoje gebėjimas kalbėti grindžiamas kosmoso gebėjimu reikšti. Todėl reikšmės logika išplaukia iš pačios šventosios visatos struktūros. Jos dėsnis – atitikmenų dėsnis“, „Šventenybės visatoje diskursą saisto atitikmenų logika“, „simbolika veikia tik interpretuojant jos struktūrą“, „Gamtos šventumas atsiskleidžia išsakydamas save simboliais. Atskleidimas grindžia sakymą, o ne atvirkščiai“, „tai, kas simboliuose prašosi būti įkūnytas kalba, bet niekada visiškai nepersikūnija į kalbą, visuomet yra kažkas, įtvinkęs galia, veiksmingumu, jėga“

logos, metaforos: „metaforos kaip įtampos teorijoje, kurią mes priešpriešiname substitucijos teorijai, iškyla nauja signifikacija, aprėpiantį visą sakinį“, „akimirksnio kūryba, nusistovėjusioje kalboje dar neįteisinta semantinė inovacija, egzistuojanti tik todėl, kad priskyrė neįprastą ar netikėtą predikatą“, „gyvų metaforų žodynuose nėra“,  „tikrosios metaforos yra neišverčiamos“, „įtampos metaforos neišverčiamos, nes jos sukuria savo prasmę“, „metafora nėra diskurso puošmena“, „ji turi ne tik emocinę vertę, nes perteikia naują informaciją“, „metafora mums pasako ką nors nauja apie tikrovę“,  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

simboliai: „vyraujantys įvaizdžiai“, „pastovūs vaizdiniai, kuriuose save atpažįsta ištisa kultūra“,

„didieji archetipiniai įvaizdžiai, kuriems, nepaisant kultūrinių skirtumų, lenkiasi visa žmonija“, „konkretūs esiniai“, „simbolizuoja ribos peržengimą ir nurodo kažką visiškai kita, esantį už jų ir jais pasireiškiantį“, „sujungia dvi diskurso plotmes, net, sakytume, du pasaulius, iš kurių vienas yra kalbinės, o antrasis nekalbinės prigimties“, „psichoanalizėje simboliai siejami su užslėptais psichiniais konfliktais; literatūros kritikas savo ruožtu kalba apie kažką panašaus į pasaulėvaizdį arba siekį visą kalbą paversti literatūra; o religijos istorikui simbolis – terpė, kurioje reiškiasi Šventenybė“, „simbolinės signifikacijos perteklių galima laikyti tiesioginės signifikacijos opozicija“, „reikšmės perteklius yra tai, kas lieka po pažodinės interpretacijos“, „pirminė signifikacija yra vienintelis kelias į reikšmės perteklių“, „asimiliuodamas dalykus, jis sykiu asimiliuoja ir mus su tuo, ką jis tuo asimiliavimu išreiškia <…> išblunka visos ribos – tiek tarp daiktų, tiek tarp daiktų ir mūsų pačių“, „simbolio neįmanoma galutinai išanalizuoti sąvokine kalba“, „simbolis platesnis už bet kurį savo sąvokinį atitikmenį“, „nė viena konkreti kategorizacija nepajėgia aprėpti visų semantinių simbolio galimybių. Tačiau tik sąvoka gali paliudyti šį reikšmės perteklių“, „simbolyje esama ir to, kas neturi atitikmens metaforoje, taigi visai nepasiduoda lingvistinei, semantinei ar loginei transkripcijai“, „simbolinė veikla psichoanalizės požiūriu yra paribio reiškinys, susijęs su geismą ir kultūrą skiriančia riba – riba tarp instinktų ir jų apraiškų ar emocinės išraiškos“, „gelminiai konfliktai nesileidžia redukuojami į kalbinius

„laisvas diskursas“, „metaforinis pasakymas“, „miniatiūrinis eilėraštis“, „tiesioginės ir vaizdingosios reikšmės santykis“, „tai, kas pasakyta, ir tai  kas numanoma“, „pozityvus ir produktyvus daugiaprasmiškumas“, „semantinis daugiaprasmiškumas“, „sutrauktas palyginimas“, „retorinė figūra“, „stiliaus figūra“, „diskurso figūra“, „įtampa tarp dviejų priešingų pasakymo interpretacijų“, „dviejų interpretacijų konfliktas“, „absurdiškumo strategija“, „semantinis akibrokštas“, „prieštara“, „absurdas“, „parodyti giminystę ten, kur kasdienė žiūra neįžvelgtų jokių sąsajų“, „sąmoninga klaida, kai sujungiami du tarpusavyje nederantys dalykai“, „pastebėti panašumus“, „bandymas įspėti mįslę“

223       

 

 

 

 

 

224       

įsisavinimas-atitolimas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

įsisavinimas: „dinamiškai suvokiama teksto reikšmė“, „referentinė teksto galia“, „galia atverti pasaulį“, „atveriamoji teksto galia“, „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“, „teksto valia“, „prasmės „strėlės“ nužymėtas kelias“, „naujas sugebėjimas pažinti save“,   „savivokos savastis“, ne „pasisavinimas“ ir „užvaldymas“, ne ego „pretenzija į pranašumą“, „tekstas, turintis universalią pasaulio atvėrimo galią, suteikia savastį ego

atitolimas: „pasaulis, konstituojantis teksto referenciją“, „atemporalizacijos procesas“, „teksto horizonto išplėtimas“, „ostensinė (parodomoji) referencija“

neatsiribojimas, atvėrimas, artuma, sava: „paversti savu“, „prilyginti“, „paversti bendralaikiu“, „asimiliuoti“, „padaryti panašiu“, „reikšmės aktualizavimas“, „teksto aiškinimas ir supratimas“, „interpretacija tampa įvykiu“, „mes atveriame galimą daiktų matymo būdą“, „autoriaus diskurse glūdinčią atvėrimo galią išskleisti už riboto jo paties egzistencinės situacijos horizonto“, skaitytojo ir rašytojo pasaulių „horizontų susiliejimas“, „teksto referencija yra tam tikro pasaulio projektas“, „buvimo pasaulyje moduso pasiūlymas, kurį tekstas išskleidžia priešais save neostensinės referencijos priemonėmis“, „naujų buvimo modusų (gyvenimo formų) atvėrimas“, „pats tekstas pasiūlo skaitytojui naują buvimo būdą ir išplečia jo savęs projektavimo sugebėjimus“

susvetimėjimas, nuotolis, svetima

225       

logizmas-istorizmas

logizmas

istorizmas

„reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“

skaitymo, supratimo istoriškumas

226       

 

 

 

 

 

 

    1           

Tavo buvimo esmėvoka

Tu esi, būni, tavo būsenos, tau yra, esti

štai šitaip jam, jai, jiems reiškiasi, juntama

mes veikiame (jūs veikiate), mes kalbame (jūs kalbate)

aš (ne)suprantu

    2           

Gnoseologijos, epistemologijos esmėvoka

Tau esinio (ta)patybės pažinimas, žinojimas, vertinimas

(KĄ KAIP KAS pažįsti, žinai, vertini)

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems objektai, objektyvu (KĄ pažįsta, žino, vertina)

mums, mūsų (jums, jūsų) intersubjektyvu(mai) (KAIP pažįstame, žinome, vertiname – pažinimo rūšys, būdai, požiūriai, pateikiamos žinios)

man(o) subjektyvu(mai) (kaip KAS – kaip mirtingasis, baigtinis asmuo, ribotas individas – (ne)pažįstu, (ne)žinau, (ne)vertinu)

    3           

Vertinimo esmėvoka

Tau vertinimas

(subjektas (-ai) vertina objektą (-us) pagal kriterijus)

štai šitas jam, jai, jiems vertinamasis (objektas)

mums, mūsų (jums, jūsų) kriterijai (intersubjektyvus žinojimas)

aš kaip vertinantysis (subjektas)

    4           

Skepticizmo gnoseologijos esmėvoka

Tau, tavo skeptiškumas (pvz., žmogaus odos pažinimas)

Skeptikų credo galėtų būti šis Timono pasakymas: „kad medus yra saldus, aš atsisakau tvirtinti, bet kad jis atrodo saldus, aš visiškai neprieštarauju“.

šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai

(pvz., odos spalva)

mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvumas (pvz., odos spalva yra santykinė, priklausoma nuo oro, saulės spindulių, apšvietimo, maisto, amžiaus, sveikatos ir kitų sąlygų)

man(o) subjektyvumas – „man atrodo…“

(pvz., pamėlusi ar paraudonavusi ar parudavusi)

    5           

Komunikacijos esmėvoka

Tau žinojimas

štai šitas (šitoks) jam, jai, jo, jos, jų (pa)sakymas, raštas

mums, mūsų (jums, jūsų) įtikinėjimas

man(o) interpretavimas, aiškinimas(is)

    6           

Komunikacinės bendruomenės esmėvoka

(pagal Aleksandrą Dobryniną)

Tavo komunikacinė bendruomenė, bendrija, visuomenė

štai šitie „žmonės iš gatvės“ (juk kiekvienas daug ko neišmano)

mums (jums) „gerai informuoti piliečiai“ (turintys pilietinį, socialinį interesą)

A. Schutzas teigė, kad šiuolaikinės demokratijos      perspektyva ir ateitis yra šių gerai informuotų

piliečių, mąstančių ne stereotipais, ugdymas.

“Jie nepasiduoda pigiai propagandai ar reklamai, viešųjų ryšių triukams. Tad svarbiausia valstybės ateičiai – šie žmonės ir jų ugdymas. Yra gana daug socialinių institucijų, atsakingų ne tik už biologinę, bet ir vertybinę reprodukciją. Šios reprodukcijos tikslu turėtų būti gerai informuotas pilietis, sugebantis laisvai rinkti informaciją, ją analizuoti ir vertinti”. (A. Dobryninas)

man „ekspertai“ (lyderiai, profesionalai, savo srities žinovai)

    7           

Bendravimo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų)

Tavo, tau bendravimas (jo formos: ekspresinis, pragmatinis, pažintinis)

štai šitokia jo(s), jų,  jam, jai, jiems ekspresija – išreiškiamos būsenos, norai, ketinimai

mūsų, mums (jūsų, jums) pragmatizmas – siekiama palaikyti arba pakeisti elgseną

man(o) pažinimas – perduodamos žinios apie tikrovę

    8           

Esmės esmėvoka

Tau esmė, esminga

(pvz., „kokia Veneros esmė?“)

šitų reiškinių žaismė

(pvz., „štai kaip šioji planeta sukasi aplink saulę!“ arba „kokia žavinga deivė!“)

mūsų, mums žodžių reikšmė (pvz., Venera – tai <…>, planeta – tai <…>, suktis – tai <…>, saulė – tai <…>, deivė – tai <…> ir t.t.)

man(o) minčių prasmė (subjektyvu, pvz., „antroji planeta nuo saulės; Aušrinė ar Vakarė; dvidešimt antrasis astronomijos arba ketvirtas Romėnų mitologijos egzaminų klausimai; ir t.t.)

    9           

Substancijos esmėvoka

Tau pagrindas (gr. ousia)

štai šitoks pradas (gr. arche)

mūsų, mums (jūsų, jums) augimas (gr. physis)

man(o) tikslas (gr. telos)

  10         

Erdvėlaikio esmėvoka

Tu visatos erdvėlaikis,

tavo laikas erdvėje,

tau erdvė laiku

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems judėjimai trimatėje erdvėje                                                        (reiškinių, daiktų, procesų)

mums (jums) matai

(laiko, erdvės, atstumų, dydžių, tankio, masės, greičio, jėgų <…> matavimo, lyginimo sistemos)

man trukmė laiku (pirma–paskui)

  11         

Erdvės tūrio esmėvoka

Tau erdvė kaip tūris: tolyn–platyn–gilyn

štai šitoks ilgis (tolyn, tiesiai, pirmyn–atgal)

mums (jums) plotis (platyn, dešinėn–kairėn, plotas, platuma, plokštuma)

man aukštis (arba gylis: gilyn, aukštyn–žemyn)

  12         

Visatos laik(rodži)o esmėvoka

Tau absoliutus („visatos kaip laikrodžio“) laikas

štai šitokios entropijos (procesų, reiškinių negrįžtamumo) laikas

mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvus (santykinai palyginamas bei pamatuojamas) laikas

man(o) iliuzinis (vienkartinis, baigtinis, (pa)sąmonės) laikas

  13         

Laiko būtyje esmėvoka

Tau būti(s), tavo laiko (ir kita prasme – tave laiko) būtis

tai yra (štai šitaip – jis, ji, jie, jos – esti, būna, būva …)

mums (jums) buvo (mes buvome …, jūs buvote …)

man bus (aš būsiu …)

  14         

Sąmonės laiko esmėvoka (pagal Šv. Augustiną)

Tau laikas

štai šit(oki)a jam, jai, jiems dabartis (situacijos stebėjimas: dėmesys čia ir dabar)

mums, mūsų (jums, jūsų)  praeitis (jos prisiminimas: istorija, paveldas, tradicijos, įgūdžiai, <…>)

man(o) ateitis (ateities laukimas: lūkesčiai, planai, pasirinkimai, <…>)

  15         

Prisiminimų esmėvoka (pagal neurolingvistinį programavimą)

Tau mąstymo digitalika – prisimenant akys nusileis žemyn ir kiek į kairę

šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems pojūčių kinestetika – prisimenant akys juda žemyn į dešinę

mums, mūsų (jums, jūsų) žodžių ir garsų akustika – prisimenant akys juda į kairę

man(o) vaizdų vizualika (prisimenant akys juda viršun į kairę)

  16         

Žmogaus esmėvoka

Tu, tau žmogus

štai šitas (šitoks) jam, jai (jo, jos) kūnas

mums, mūsų (jums, jūsų) dvasia

man(o) siela

  17         

Kūno (fiziologijos) esmėvoka

Tau kūnas

štai šitokia jam, jai materija: elementariosios dalelės, biocheminiai junginiai, biologinės ląstelės, raumenys, kaulai, plaukai, nagai, oda, <…>

mums (jums) genomas (DNR, genetinis kodas), energetiniai centrai (čakros), <…>

man patyrimas (gyvata, gyvybė, gyvenimas, išbandymai, <…>)

  18         

Materijos esmėvoka

Tau materija

štai šit(oki)a jam, jai, jiems forma (kaip reiškiasi, atrodo?)

mums (jums) tikslas (kam skirta, naudinga, pritaikoma?)

man turinys (iš ko susideda?)

  19         

Genomo esmėvoka

Tau genomas (genų visuma)

štai šit(oki)os jam, jai organinės ir neorganinės medžiagos

mums (jums) genetinių (paveldimumo) informacijų                 kodai (nukleotidų sekos)

man organizmas (jo požymiai ir savybės)

  20         

Patyrimo esmėvoka

Tau patyrimas

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai

mums (jums) kalba

man(o) penkios juslės

  21         

Dvasios esmėvoka

Tau dvasia

(ši)t(ok)ie vaizdai

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai

man(o) mintys

  22         

Sielos (sąmonės galių) esmėvoka

Tau siela

jo(s) širdis nori; jausena (pojūčiai ir jausmai – „(ši)to nori(si)…“)

mūsų valia veikia; veiksena, elgsena (valios veiksmai – „mes galime…“)

man(o) protas mąsto; mąstysena (proto mintys – „aš manau…“)

  23         

Aristotelio psichologijos esmėvoka

Tau siela

vegetacinė (augališka) siela – štai šitokie jo(s), jų mitybos                                        (medžiagų apykaitos) procesai

protaujančioji (žmogiška) siela – mums dvasinė veikla

jaučianti (gyvūniška) siela – man(o) psichikos raiška

  24         

Sielos metamorfozių esmėvoka (pagal Gintautą Mažeikį)

Tau branda (sielos, arba brendimo būsenų, metamorfozės)

jo(s) štai šitokie gyvybingi želmenys (vaikystė – mylimi norai, troškimai, svajonės)

mūsų (jūsų) herojiškas entuziazmas (jaunystė – kaunamasi dėl norų, tikslų)

man(o) išsipildžiusi siela (senatvė – pažįstami norai; ramybė, pilnatvė)

  25         

Antropologijos esmėvoka

Tau žmogiškumas

štai šit(oki)a jam, jai, jiems prigimtis (genetika)

mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas (kultūra)

man(o) likimas (gyvenimas)

  26         

Jausmingumo esmėvoka

Tavo, tau jausmingumas

(pvz., stebint spektaklį)

šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems juslės (pvz., rega ir klausa)

mūsų, mums (jūsų, jums) jausmai (pvz., gražu! šiurpu! žavinga! malonu! nuobodu!)

man(o) pojūčiai

(pvz., formų, vaizdų, garsų, balsų pojūčiai)

  27         

Bihevioristinė esmėvoka

Tavo, tau elgsenos

(pvz., I. Pavlovo eksperimentas su šunimi)

(ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems stimulai

(pvz., šviesos įjungimas)

mūsų, mums (jūsų, jums) instinktų ir stereotipų asociacijos

(pvz., alkis ir įjungta šviesa! )

man(o) reakcijos

(pvz., seilių išsiskyrimas)

  28         

 

 

 

 

 

  29         

Eroso esmėvoka (pagal Platoną)

Tau erosas – platoniškoji meilė – Dievo idėja

štai (ši)toks jo(s), jų, jam, jai, jiems grožis – Grožio idėja

mūsų, mums (jūsų, jums) gėris – Gėrio idėja

man(o) tiesa – Tiesos ar Teisingumo idėja

  30         

Veiklos esmėvoka (pagal Aristotelį)

Tau veikla, tavo bet koks veiksmas

jo(s), jų, jam, jai, jiems, joms (ši)tokia poetika (kūryba)

mūsų, mums (jūsų, jums)  praktika (elgesys)

man(o) teorija (pažinimas)

  31         

Dvasinės veiklos esmėvoka (pagal Hėgelį)

Tau erosas (kai nutinka tai, kas būna ir gražu, ir gera, ir teisinga)

jo(s), jų šitoks menas – meninė (graži, estetiška), kūrybinė galia

mūsų, mums (jūsų, jums) religija – religinė (gera, etiška, filantropiška), praktinė veikla

man(o) filosofija – filosofinė (teisinga, logiška), teorinė – dieviška – žiūra

  32         

Menotyros esmėvokos

 

 

 

 

  33         

Aristotelio poetikos esmėvoka

Tau poetika (pvz., tragedija)

štai koks jo(s), jų, jam, jai mimesis – mėgdžiojimas

mums (jums) vienovė (veiksmo, vietos ir laiko)

man(o) katharsis – sąmonės nuskaistinimas (pvz., „kaip tikroviškai šiurpu, bet tai ne tikrovė, tai tik menas!“)  

  34         

Genijaus esmėvoka (pagal Nyčę)

Tu, tau genijus, „antžmogis“, „vaiko dvasia“

štai šitaip jo(s), jų, jam, jai, jiems kūnas (kūnai) šoka

mūsų, mums (jūsų, jums) dvasia žaidžia

man(o) siela juokiasi

  35         

Meno esmėvoka

Tau dvasinis įkvėpimas pavaizduoti, polėkis, nuostaba, estetinė pagava, esthésis, il guizzo (blyksnis, tvykstelėjimas), lūžis, grožio įsibrovimas kasdienybėn

šitokia (jo(s), jų, to) natūra (natūralūs gamtos reiškiniai, utilitarinės paskirties daiktai ir meno kūriniai)

mums (jūsų, jums) stilius (normatyviniai kanonai, meno koncepcijos, idėjos, rūšys, technologijos, kryptys, pakraipos, srovės ir kt.)

man(o) kūryba (savikūra, saviraiška, savitaiga, atlikimas, kūrybos procesas ir rezultatas, žiūrovo, klausytojo ar skaitytojo suvokimas ir kt.)

  36         

Dailės kritikos krypčių esmėvoka                                                         (pagal Alfonsą Andriuškevičių)

Tavo, Tau vidinė (semiotinė) kritika (kūrinio analizė, mėginimas suprasti, kaip reikšmę kuria paties kūrinio vidiniai elementai – spalviniai santykiai, figūros, formos ir kitos charakteristikos; padeda įžvelgti reikšmingus kūrinio struktūros elementus, skirtingus reikšmės kūrimo lygmenis)

štai šitokia intencionalistinė kritika (tiria, kokias reikšmes į kūrinį norėjo sudėti pats autorius)

mūsų, mums kontekstinė kritika (tiria kontekstus, kuriuose kūrinys atsirado ar veikia, kokios išorinės aplinkybės lėmė ar lemia, jog kūrinys yra toks, o ne kitoks)

man(o) impresionistinė kritika (žiūrovo ar kritiko įspūdžiai, reakcijos, išgyvenimai ir pamąstymai, kylantys iš santykio su kūriniu)

  37         

Europos meno (stilių ir krypčių kaip principų) esmėvoka

Tau) (post)modern(izm)as (eklektika, avangard(izm)as, dekonsrtuktyvizmas)

štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems (neo)realizmas (natūralizmas, parnasiečiai, pozityvizmas) 

mūsų, mums (neo)klasicizmas (klasika, akademizmas, visi istoriniai stiliai, kryptys ar pakraipos: romanika, gotika, renesansas, barokas, rokoko ir kt., klasika tapę šedevrai)

man(o) (neo)romantizmas (genijai, heroizmas, baironizmas)

  38         

Tapybos esmėvoka

Tau tapyba, tapyti potepiais

štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems spalvos

mūsų, mums (jūsų, jums) formos

man(o) taškai ir linijos

  39         

Spalvos požymių esmėvoka

Tau spalvos pagrindiniai požymiai

štai šitoks jos (spalvos) tonas – oranžinė, geltona, violetinė, žalia ir kitos spalvos (tonui pasikeitus, pasikeičia spalva)

mums (jums) sodrumas – ryškumas, grynumas (sodrumas mažėja, kai spalva pilkėja, blunka)

man šviesis – šviesumas (pabaltinimas, pašviesinimas) ar tamsumas (pajuodinimas, patamsinimas)

  40         

Pagrindinių (grynųjų) spalvų esmėvoka

Tau balta, baltas pagrindas tapyti

štai šita raudona

 

mums mėlyna

man geltona

  41         

Solfedžio esmėvoka

Tau solfedžio (it. solfeggio muzikinės klausos lavinimo būdai)

štai šitokios jo(s), jų muzikinės klausos

mūsų, mums (jūsų, jums) būdai: muzikinių pratimų dainavimas, skaitymas natų pavadinimais, muz. diktantai, užrašomi natomis arba pasakomi iš klausos

man(o) lavinimas

  42         

Kinematografijos esmėvoka

Tau – kaip kūrėjui ir žiūrovui – kinas, filmas

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vaizdai ir garsai

mūsų, mums (jūsų, jums) turinys, siužetas, veiksmas

man(o) filmavimas – kūrybinės komandos darbas ir filmo žiūrėjimas

  43         

Religijotyros esmėvokos

 

 

 

 

  44         

Religijos esmėvoka

Tau dvasinė būsena jungiantis su šventybe

šita organizacija (religinė bendruomenė)

mūsų, mums (jūsų, jums) kultas (liturgija, apeigos)

man(o) doktrina (mokymo supratimas)

  45         

Bažnyčios esmėvoka

Tau religinė bendruomenė

jų šita šventovė ar šventykla (kur susirenka religinė bendruomenė)

mūsų, mums (jūsų, jums) šventraštis (religinės bendruomenės (kon)tekstas, idėjų, dogmų ir pasakojimų sąvadas)

man(o) šventybė ar Dievas (kurį išpažįsta religinė bendruomenė)

  46         

Indijos religijų (hinduizmo, budizmo, džainizmo, sikhizmo) filosofijos esmėvoka

Tau mokša, mukti, duhkhanta (aukščiausias religinis ir etinis tikslas – išsivadavimas iš juslumo pančių ir iliuzijų, išsilaisvinimas iš tolesnių persikūnijimų)

štai šitokia visų samsara ir maja (gyvenimo kaitos – persikūnijimų – ratas, nuolat vykstantis atsiradimas ir išnykimas, „paviršiaus bangavimas“ ir nepastovi tikrovė)

mūsų, mums dharma ir rita (amžina moralinė kosminė būties tvarka, darnos dėsniai, visada visur visiems privalomi ir tvarkos palaikymas, ritualinės taisyklės)

man(o) karma (priežastinga, pelnyta lemtis, atpildas už darbus, individo veiksmų visuma, nulemianti jo artimiausią persikūnijimą – samsarą)

  47         

Išsilaisvinimo (mokša, mukti) būdų esmėvoka

Tau joga-marga (jogos, susijungimo su dievu kelias)

štai kiekvienam bhakti-marga (meilės, prieraišumo, atsidavimo dievui kelias)

mums (jums) karma-marga (veiklos kelias – geri darbai, ritualai ir tarnystė dievui)

man(o) džnana-marga (žinių, pažinimo kelias) 

  48         

Hinduizmo svarbiausių religijų esmėvoka

Hinduizmo kryptys

Šaktizmas – Šakti kultas (dievinamas moteriškumas, aktyvumas, gyvybingumas; įasmeninta deivė – Devė: Parvatė – Šivos žmona, Lakšmė – Vaišnaus, Sarasvatė – Brahmos; dar Haimavatė (Himalajai), Amba (Motina), Durga (Neprieinamoji), Kali (Juodoji), Čamunda (demoniškoji), Lolita (erotiškoji), Lakšmė Šri (laimė), Padma, Kamala (lotosas), Aditė – Dievų Motina (Devamatri), visų šių hipostazių  prototipas – Deivė Motina) 

Vaišnavizmas – Višnaus kultas

(šrivaišnavų sekta – pietiečių tengalai bei šiauriečių vadagalai, krišnaizmas, ramaizmas; 10 Višnaus avatarų – įsikūnijimų: žuvis, vėžlys, šernas, žmogus liūtas, nykštukas, Rama su kirviu, Rama, Krišna, Buda, Kalkinas – būsimas įsikūnijimas)

Šaivizmas – Šivos kultas (sektos: Kašmyro trika, Tamilnadu šaiva sidhanta, Karnatakos lingajatai, arba virašaivai; kiti Šivos vardai ir hipostazės: Rudra (Vedose), Jogišvara (jogos valdovas), Pašupati (sielų viešpats), Hara (Naikintojas), Nataradža(Šokio viešpats), Dakšinamurti (guru ir jogos, menų ir mistikos dalykų mokytojas),  Ardhanarišvara (esybė, simboliškai savyje jungianti vyriškąjį ir moteriškąjį aukščiausiosios būties aspektus), Mahadeva (Didysis Dievas), Mahešvara (Didysis viešpats))

  49         

Dieviškosios būsenos (sat-čit-ananda) esmėvoka

Tau sat-čit-ananda

(tat tvam asi – „tai tu esi“, samadhi – dieviškoji rimtis „Aš Esu“, Atman-Brahman – „visi dievai Viename“)

štai šitoks sat – buvimas, tikrovė

mums čit – (pa)sąmonė, (ne)žinojimas

man(o) ananda – savimonė, palaima

  50         

Hinduizmo (brahmanizmo, pagal puranas) teologijos esmėvoka

Tau Trimurtis (dievų hipostazių triada, trejybė – kaip ontologinė ir funkcinė vienovė)

mums Brahma – kūrėjas, visatos įkūnytojas, iš promaterijos (prakriti) sukuria (srišti) pojūčiais suvokiamą pasaulį, Pradžiapatis

mums Višnus – saugotojas, palaiko (sthiti), prižiūri visatos tvarką, žmonių likimų viešpats

man Šiva – griovėjas, (su)naikina (sanhara) visatą, sielų viešpats, šokio, menų, jogos, guru globėjas

  51         

Mazdaizmo (senovės iranėnų religijos) esmėvoka

Tau gėrio ir blogio kova (gėrio ir šviesos dievas Ahūra Mazda – „Išmintingiausiasis Viešpats“, „Dievas Kūrėjas“ – nuolat grumiasi su blogio ir tamsos dievu Angra Mainjumi)                           

štai šitokios devos (blogosios galios: smurtas, piktos mintys, melas)

mums amšaspandai (gerosios galios – nemirtingi šventieji: teisinga tvarka, geras nusistatymas, valdovo valdžia, atsidavimas, tobulumas, nemirtingumas)

man(o) geri darbai padeda nugalėti Ahūrai Mazdai, o blogi remia Angra Mainjų

  52         

Zoroastrizmo (Zaratustros reformuoto mazdaizmo) esmėvoka

Tau gėrio ir blogio kova (šviesos ir gėrio dievo Ormuzdo nesiliaujanti                            kova su tamsos ir blogio dievu Arimanu)

štai šitokia tamsos, blogio ir melo karalystė

mums šviesos, gėrio ir tiesos karalystė

man(o) blogi darbai remia Arimaną, o  geri padeda Ormuzdui laimėti                  neišvengiamą jo pergalę pasaulio pabaigoje (kada prisikelsią mirusieji, įvyksiąs paskutinis teismas, ugnis viską švariai išdeginsianti, o tada amžinai įsiviešpatausiąs gėris)

  53         

Krikščionių Švenčiausiosios Trejybės esmėvoka

Tau vienas Dievas trijuose asmenyse

štai Tėvas (štai šit(oki)os visatos Kūrėjas)

mums (jums) Šventoji Dvasia (Bažnyčios Saugotoja)

man Sūnus (Išganytojas, „naikinantis pasaulio nuodėmes“)

  54         

Religingos krikščioniškos gyvensenos esmėvoka

Tau palaimintas gyvenimas (iš/dėl tavo dieviškųjų dorybių)

jo(s), jų štai tokia ramybė mylint (iš/dėl šitos meilės)

mūsų (jūsų) kantrybė tikint (iš/dėl mūsų  tikėjimo)

man(o) atleidimas viliantis (iš/dėl mano vilties)

  55         

 

 

 

 

 

  56         

Filosofijos esmėvokos

 

 

 

 

  57         

Filosofijos ištakų (filosofinių būsenų) esmėvoka

Tau egzistencinė laimė arba baimė – „Tu esi, ir tavęs (ne)galėtų nebūti…“ „Tu esi vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj…“ <…>

štai šitokia jam, jai, jiems nuostaba – „kodėl yra kažkas, o ne niekas!“ „kodėl yra šitaip, o ne kitaip!“ <…>

mums (jums) (pasi)tikėjimas –           „yra taip, kaip yra.“ „taip mums tvirtina žinovai, specialistai, patirtis, šaltiniai ir kiti autoritetai.“ <…>

man abejonė – „ar iš tikrųjų yra taip, kaip man atrodo?“ „kaip man tai išsiaiškinti?“ <…>

  58         

Aristotelio logikos esmėvoka

Tavo, tau samprotavimas, o samprotavimų grandinė yra įrodymas

štai šitokia indukcija – einama nuo atskirybių prie bendrybės (ieško to, kas bendra kuriai nors giminei, pvz., žmonių giminei: Solonui, Sofokliui, Sokratui, Sofijai)

mūsų, mums (jūsų, jums) dedukcija – einama nuo bendrybės prie atskirybių

(esamybė išvedama iš tam tikros priežasties, t. y. pirmiausio ir bendriausio principo, kuris tariamai akivaizdus, pvz., žmogaus atveju – protas, gyvybė, būtybė, mirtis, visi ir pan.)

man(o) sprendiniai

(pvz., 1) visi žmonės mirtingi, 2) Sokratas yra žmogus,

3) taigi Sokratas mirtingas) ir apibrėžimai (pvz., žmogus yra protinga gyva būtybė)  

  59         

Stoikų (III a. pr. Kr. – II po Kr.) filosofijos skirstymo esmėvoka

Tau filosofija – „sodas“ (Sodo palyginimas: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn

besistiebiantis medis, o etika – tai sodo vaisiai.)

štai šitokia fizika – „medis“

mūsų, mums logika – „mūrinė tvora“

man(o) etika – „vaisiai“

  60         

Stoikų logikos esmėvoka

Tavo, tau žodis (kalba)

(„Kalbėti – tai balsu ištarti žodžius, kuriais apibūdinama tai, kas turima omenyje“.)

štai šitoks realus objektas (konkretus daiktas)

mūsų, mums signifikantas (žymiklis) – garsų darinys (akustinė arba gramatinė išraiška)

man(o) signifikatas (žyminys) – reikšmė (lekton), sąvoka

  61         

Filosofijos esmėvoka (pagal Seneką)

Tavo, tau filosofija kaip sielos terapija

Seneka: „Filosofija visų pirma žada duoti tarpusavio supratimą, žmogiškumą ir bendravimą“. „Būti sveikam – tai filosofuoti. Be šito siela serga“. „Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje“.

štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems žmogiškumas štai šitokioje mirties akivaizdoje

mums (jums) tarpusavio ir mirties kaip nebūties bei jos artumos supratimas, mokymas(is) mirti

man(o) bendravimas, linksmumas, žvali sveika siela

  62         

Stoikų filosofijos (ontologijos) esmėvoka

Tau log(os)as – protingas pradas, visumos tvarka

štai šitoks pasaulis, negandos, nesaugumas (aplinkybių atsitiktinumai)

mums (jums) likimų neišvengiamumas (nepastovumo būtinybė)

man filosofijos lavinamas protas (pasirinkimai ar galimybės paklusti protui)

  63         

Filosofavimo esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką)

Tau filosofavimas (pamąstymai, apmąstymai, susimąstymai, įsimąstymai, išmąstymai, permąstymai)

štai šito daikto, kūrinio, teksto interpretacija (atsiranda supratimas)

mums (jums) diskusija, pokalbis (plečiamas supratimas)

man(o) meditacija (gilinamas supratimas)

  64         

Meditacijos esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką)

Tau meditacija (gilinamas supratimas)

ši(tokia) būsena (kvėpavimo malonumas, taisyklinga ir patogi kūno laikysena)

mūsų, mums (jūsų, jums) tyla (ramybė, sąmonės gelmė)

man(o) susikaupimas (dėmesio sutelkimas į VIENĄ pasirinktąją mintį)

  65         

Racionalumo (argumentų) esmėvoka

Tau tinkami argumentai

jo(s), jų (ši)tokie pateikti faktai (paremti faktais argumentai)

mūsų, mums (jūsų, jums) skirtingi požiūriai (padedantys aiškinti(s) argumentai)

mano paties nuomonė (įtikinami argumentai)

  66         

Klasifikavimo esmėvoka

Tau daiktai, įvykiai

šit(ok)ie jo(s), jų vaizdai (ir garsai, kvapai, skoniai, jausenos, būsenos)

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai (ženklai, simboliai)

man(o) reikšmės

  67         

Mokslo esmėvoka

Tau hipotezė (mokslinė teorija ar mokslo dėsnis)

štai tokie jutiminiai duomenys (hipotezei reikšmingų faktų atranka) 

mūsų, mums (jūsų, jums)  loginė analizė (kalbinė analizė, matematiniai skaičiavimai)

man(o) (mokslininko) eksperimentai (hipotezės verifikavimas arba falsifikavimas)

  68         

Kibernetikos esmėvoka

Tau valdymo mokslas

kibernètika [gr. kybernētikē (technē) – valdymo menas], mokslas, tiriantis įv. sistemų (visuomeninių, biologinių, techninių) bendruosius valdymo, reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsnius, kuriantis informacijos apdorojimo teoriją ir priemones. (iš interleksio)

štai (ši)tokios jo(s), jų sistemos (visuomeninės, biologinės, techninės)

mums (jums) valdymo dėsniai (reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsniai)

man informacijos apdorojimo teorija ir priemonės

  69         

Gyvybės esmėvoka (kibernetikos požiūriu)

Tau gyvybė (remiantis kibernetikos principu)

šitokia (iš)gaunama medžiaga

mūsų, mums (jūsų, jums) (per)duodama informacija

man(o) baigtinė (iš)saugoma energija

  70         

Visatos sandaros esmėvoka

Tu visa(ta), tau ir tavyje visa-tai

štai šita matoma medžiaga (maždaug 5%)

mums tamsioji medžiaga (maždaug 20%)

man(o) tamsioji energija (maždaug ¾)

  71         

Gaivalų, stichijų esmėvoka

Tau, tavyje deganti ugnis (žvaigždžių, saulės, žemės branduolio, židinio, liepsnos, elektros, biocheminių procesų, jausmų, dieviškosios meilės)

štai šit(oki)a tvirta, kieta, pastovi žemė

mumyse ir mūsų žemėje tekantis grynas (tyras, švarus) vanduo

man(e) ir mano protą atgaivinantis oras (dangaus paskliautėje viršum žemės dvelkiantis vėjas)

  72         

Modalinės logikos esmėvoka

Tau modalinė logika

štai toks (ne)atsitiktinumas (atsitinka arba neatsitinka)

mums (jums) (ne)būtinumas

(būtina arba nebūtina)

mano (ne)galimybė(s)

(galima arba negalima)

  73         

Misijos esmėvoka

Tau misija

(ši)tokia vizija

mūsų veikla (veiklos kryptys)

man(o) tikslai

  74         

Gero gyvenimo paradigmų esmėvoka

Tau geras gyvenimas

(ši)tokia „žavinga akimirka“ („yra gerai“: „sustok, akimirka žavinga“, „būties stebuklas”, „čia ir dabar“, meditacija – „aš esu“, kontempliacija – „tai yra“)

mums (jums) „aukso laikai“

(„buvo gerai“: „ot buvo laikai!”, „aukso amžius!“)

man „šviesi ateitis“

(„bus gerai“: „turėti vilties“, „tobulėti“, „pažanga“, „progresas“)

  75         

Santuokos esmėvoka

Tau santuoka

dėl tų vaikų – „iš reikalo“

dėl mūsų (jūsų) draugystės – „iš meilės“

dėl mano naudos – „iš išskaičiavimo“

  76         

Vienatvės esmėvoka

Tau vienatvė – kosminis vienišumas – disharmonija, nedarna arba kosminė harmonija, darna

štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems vienatvė – socialinis vienišumas – anomija arba socialinis atsiribojimas – susitelkimas grupėse

mūsų, mus (jūsų, jums) vienatvė – kultūrinis vienišumas – demoralizacija, cinizmas arba kultūrinis  atsiribojimas – vertybių kūryba

man(o) vienatvė – tarpasmeninis vienišumas – susvetimėjimas arba būtinas atsiribojimas – meditacija

  77         

Gyvenimo prasmės esmėvoka

Tau gyvenimo prasmė

šit(ok)ie gyvenimo keliai (būdai, stiliai, socialiniai vaidmenys)

mūsų, mus (jūsų, jums)

vertybės

man(o) gyvenimo tikslai

  78         

 

 

 

 

 

  79         

Foto esmėvoka

Tau šviesa

štai šit(oki)a jo(s), jų tamsa (šviesos nebuvimas, trūkumas)

mums šviesioji, apšviestoji daiktų ir sąmonės dalis, pusė

man tamsioji, neapšviestoji daiktų ir pasąmonės dalis, pusė, šešėliai

  80         

Asmenybės esmėvoka (pagal Zigmundą Froidą)

Tavo asmenybė

šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems [kūniškas, nesąmoningasis] id

mūsų, mums (jūsų, jums) [kultūrinis] superego

man(o) [sąmoningasis] ego

  81         

Archetipų esmėvoka (pagal Karlą Gustavą Jungą)

Tau Savastis

jo Anima, jos Animus

mūsų, mums (jūsų, jums) Persona

man(o) Šešėlis

  82         

Elgesio esmėvoka

Tau, tavo elgesio reguliatoriai

jo(s), jų jam, jai, jiems (į)sakymų įtaiga, poveikis – politika (politinė jėga, galia rinkti(s) ir pasirinkti, pažadėjimų ir kompromisų menas)

(pvz., mokinių laisvės)    

mūsų (jūsų) (at)sakomybių, pareigų, normų, atsak(om)ingų susitarimų (į)vykdymas – moralė (moralinė pareiga)

(pvz., mokinių pareigos)

man(o) į(nusi)statymų protingumas – teisė (teisės išmanymas, teisinė atsakomybė ir atskaitomybė, dėl ko tariamasi ir su(si)tariama, kas visuotinai įteisinama teisės aktuose

arba nerašyta teisė – pa(į)pročiai)

(pvz., mokinių teisės)

  83         

 

 

 

 

 

  84         

Moralės esmėvokos

 

 

 

 

  85         

Etikos teorijų esmėvoka

Tau egzistencinė etika (gėris – atsakingas buvimas, autentiškumas, meilė), pvz., situacijų etika: „įvertink situaciją ir elkis taip, kaip Tave skatina elgtis meilė“

jo(s), jų hedonistinė etika (gėris – malonumas, saik(ingum)as), pvz., Epikūro išminčiaus ataraksija: „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“

mūsų, mums deontologistinė etika (gėris – dorybės, principai, pareiga), pvz., Kanto kategorinis imperatyvas: „elkis taip, tarytum taisyklė, kuria tu vadovaujiesi, galėtų būti visų protingų būtybių dėsnis“

man(o) konsekvencialistinė etika (gėris – tikslas, siekis, rezultatas, nauda), pvz., utilitaristų šūkis: „kuo didesnis gėris kuo didesniam žmonių skaičiui“

  86         

Filosofinės etikos esmėvoka

Tavo, tau racionalusis diskursas

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems faktai, realybė (konkretus elgesys, aprašomoji etika) 

mūsų, mums (jūsų, jums) normos (pagrindžiami idealai, normatyvinė etika)

man(o) filosofavimas (interpretacija, diskusija, meditacija, metaetika)

  87         

Siekiamybių esmėvoka

Tau siekiamybės – idealai, siekiniai

štai šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems [materialinės] gėrybės

mūsų, mums (jūsų, jums) [dvasinės] vertybės

man(o) [asmeninės] dorybės

  88         

Idealo esmėvoka

Tu koks sieki būti

štai ko ji(s) norėtų (širdis traukia)

mes galėtume (valios galia)

aš pajėgčiau (sako protas)

  89         

Vertybių esmėvoka (pagal Jurgeną Habermasą)

Tau vertybės

štai šitokios ekspresyvios – meno, meninės vertybės

mūsų, mums (jūsų, jums) moralinės – etikos vertybės

man(o) pažintinės – mokslo,  mokslinės vertybės

  90         

Moralinių vertybių esmėvoka

Tavo, tau meilė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems dosnumas

mūsų, mums (jūsų, jums) garbingumas

man(o) išmintis

  91         

Teologinių (dieviškųjų) dorybių esmėvoka

Tau vienas Dievas

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems meilė

mūsų, mums (jūsų, jums) tikėjimas

man(o) viltis

  92         

Kardinaliųjų (pamatinių) dorybių esmėvoka

Tau sielos teisingumas

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems jausmų saikingumas (nuosaikumas, santūrumas, susilaikymas, savitvarda…)

mūsų, mums (jūsų, jums) valios tvirtybė (narsumas, narsa, drąsa, atkaklumas, ryžtas, stipri valia…)

man(o) proto išmintingumas (protingumas, išmanymas, sumanumas, išradingumas, išsilavinimas, išmintis…)

  93         

Humanizmo esmėvoka

Tau žmoniškumas

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kilniaširdiškumas

mūsų, mums (jūsų, jums) didžiadvasiškumas

man(o) laisvamaniškumas

  94         

Budizmo etikos esmėvoka

Tau etinis ugdymasis

štai kaip niekam nekenkti, nedaryti gyvoms būtybėms kančių (ahimsa)

mums (jums) – visiems būti miela(s), draugiška(s)

man(o) širdyje puoselėti gailestingumą,            

atjautą kenčiančioms būtybėms ir troškimą išvaduoti jas iš kančių

  95         

Sukrėtimo esmėvoka (pagal legendą apie Sidhartą Gautamą)

Tau sukrėtimas

štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems ligos

mes senstame

aš irgi mirsiu

  96         

Pagrindinių ydų esmėvoka (pagal Tibeto budizmą)

Tau pyktis (kaip griaunanti jėga)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems godumas (materialiniu aspektu)

mūsų, mums (jūsų, jums) pavydas (socialiniu aspektu)

man(o) neapykanta (psichiniu aspektu)

  97         

Zoroastrizmo etikos esmėvoka

Tau etika – „geros mintys, geri žodžiai, geri darbai“

štai šitokie jo(s), jų,  jam, jai, jiems geri darbai

mūsų, mums (jūsų, jums) geri žodžiai

man(o) geros mintys

  98         

Trasimacho (Platono „Valstybės“ personažo)                                etikos esmėvoka

Tavo, Tau galia kaip sofistinis teisingumas

štai šit(ok)ie stipresnieji

mums (jums) (ne)teisingumas „teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“

man(o) (ne)naud(ing)a

  99         

Sokrato (469-399) etikos esmėvoka

Tau daimonion – „pažink save“ – dieviškasis pašaukimas rūpintis (epimeleia) dorybėmis (arete), kurios atitiktų kokio nors dalyko esmę – gėrį (agathon)

tai majeutika – pribuvėjo(s) menas – kita(s) kaip padėjėja(s) pokalbyje pažįstant save, padeda rastis minčiai, ir kai būti mokytoju reiškia būti mokiniu

mūsų, mums logos – protingas diskursas pasitelkiant elenktinį metodą (gr. elenchos – įrodymas, tyrimas), tai yra indukcinis samprotavimas – ėjimas nuo atskirybės prie bendrybės, aprėpiančios tiriamo dalyko esmę

man(o) eironeia – sokratiškoji ironija – „žinau, kad nieko nežinau“, kitam užduodu klausimus neatsakydamas į juos pats, ir siekiu savižinos palaimos – eudaimonia)

100       

Platono etikos (sielos ir pagrindinių dorybių) esmėvoka

dikaiosune – Tau sielos teisingumas (harmoninga siela)

sophrosune – štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems įnorių su(si)valdymas (nuosaikumas, saikingumas, santūrumas)

andrea – mūsų, mums įniršio (pavojuje) drąsa (narsumas, tvirtumas, stipri valia, ryžtingumas, atkaklumas, drąsumas)

sophia – man(o) proto

išminti(nguma)s (išmanymas, iš(si)lavinimas, protingumas)

101       

Aristotelio etikos esmėvoka

phronesis – Tau gėrio supratingumas, praktinė išmintis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems dorovinė laikysena – hexis (įgalina, siekiant laimės, valios (boulesis) pastangomis suvaldyti prigimties aistras ir laikytis saikingo vidurio)

mūsų, mums dorybės – arete (kai doroviniu lavinimusi išugdomas saikas – vidurys (mesotes) tarp dviejų klaidingų kraštutinumų, pvz., drąsa tarp bailumo ir nutrūktgalviškumo, dosnumas tarp šykštumo ir švaistymo)

man(o) laimė – eudaimonia (tai tikslas, kuris pasiekiamas protingai ir saikingai veikiant, įžvelgus ugdomas dorybes) 

102       

Stoikų etikos esmėvoka

Tavo, tau išmintinga laikysena („tai, kas nuo mūsų nepriklauso, pavesti kosmosui“; „nuo mūsų priklauso gražiausias, labiausiai siektinas dalykas, kuo ir pats žmogus yra

laimingas – naudojimasis vaizdiniais“; „Tad kas

yra tavo savastis? Naudojimasis vaizdiniais“ – Epiktetas)

štai šitoks jo(s),  jų, jam, jai, jiems pasisavinimas – oikeiosis – kai žmogus pasisavina jam prigimtus ir deramus dalykus, atskiria jam naudingus dalykus nuo žalingų

mūsų, mums dorybė – tai išmokstama įžvalga, parodanti, kokia yra dalykų tikroji vertė ir harmonija

man(o) laimė (eudaimonia) – „gyventi sutariant su prigimtimi“, kuomet teisingas protas (orthos logos) ugdo apatiją – kai netrikdo afektai, aistros (pathos), kai neprisirišama prie išorinių dalykų: kūno, turto,

šlovės, postų ir kt.

103       

Epikūro (341-270) etikos esmėvoka

Tavo, tau sveikas (blaivus) protas („malonų gyvenimą padaro blaivus protas, kuris tyrinėja bet kokio pasirinkimo ar atsisakymo priežastis ir išvaiko tokias mintis, kurioms užplūdus sielose kyla didžiausias sąmyšis“.

 „Visa ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Dėl to sveikas protas, kadangi iš jo kilo ir visos kitos dorybės, yra brangesnis ir už filosofiją. Jis moko, kad negalima maloniai gyventi,

negyvenant protingai, dorai ir teisingai, kita vertus, negalima gyventi protingai, gerai ir teisingai,

negyvenant maloniai. Juk dorybės yra susijusios su maloniu gyvenimu, o malonus gyvenimas

neatskiriamas nuo dorybių“.)

štai šitokie jo(s), jų siekiami kūno bei sielos, susidedančių iš atomų, malonumai (vengiant kančios, juk kiekviena gyva būtybė natūraliai siekia malonumo ir vengia skausmo)

 

mūsų, mums dorybės („protingas, doras ir teisingas gyvenimas“, išminčius vadovaujasi teisingumu –

aukščiausia dorybe)

man(o) ataraxia – vidinės ramybės būsena

(„kai ir kūno neskauda, ir siela rami“, „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“)

104       

 

 

 

 

 

105       

Meilės esmėvoka

Tau meilė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems švelnumas (malonios pajautos: šypsenos, prisilietimai, apsikabinimai, glostymai, bučiniai, glamonės, kūnų artuma ir šiluma, lytinės sueitys…)

mūsų, mums (jūsų, jums) draugiškumas (dvasinis bendrabūvis: draugystė, bičiulystė, partnerystė, bendravimas,       bendradarbiavimas, ištikimybė…)

man(o) simpatija ir empatija (sielos palankumas: prielankumas, patrauklumas, dėmesys, prisiderinimas, įsijautimas…)

106       

Prievartos esmėvoka

Tau prievarta

štai (ši)t(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems priešiški (neigiami) jausmai (pyktis, neapykanta, godumas, pavydas…)

agresyvūs (puolantys) veiksmai

man(o) destruktyvios (griaunančios, nekonstruktyvios) mintys

107       

Agresijos esmėvoka

Tau agresija

iš jų toks jo(s), jų paveldėtas puolimo instinktas (biologiniu požiūriu)

mūsų, mums (jūsų, jums) išmok(y)tas elgesys        (kultūriniu požiūriu)

man(o) frustracijos pasekmė (psichologiniu požiūriu)

108       

Ahimsos (neprievartos) esmėvoka

Tau Ahimsa (neskriaudimas neprievarta) – „Visa, kas gyva reikia mylėti, kaip patį save”

štai „Visa, kas gyva…

mums, jums …reikia mylėti…

man …kaip patį save.“

109       

Artimo meilės esmėvoka

Tau artimo meilė – „Savo artimą mylėk kaip save patį.”

šitą „Savo artimą…

įsakymas mums, jums: …mylėk…

man …kaip save patį.”

110       

Aukso taisyklės esmėvoka

Tau taisyklė – „Nedaryk kitam ko nenori sau“

1.  pvz., Konfucijus sakė:

2. pvz., Jėzus kalbėjo:

štai šitam …kitam…

1.  …kitiems to, …

2. …žmonės, …jiems…

mums taisyklė: „Nedaryk…

1.  „Nedaryk…

2. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų…

man …ko nenori sau.“

1. …ko sau nelinkėtum.“

2. …ir jūs patys [jiems] darykite.“

111       

Keturių karūnų esmėvoka

(pagal Vilniaus Gaoną – rabį Eliją Zalmaną Kremerį)

Tau moralinis tobulumas (dora) – Gero vardo karūna

štai šitokia jo(s), jų materiali gerovė – Karaliaus karūna

mūsų, mums (jūsų, jums) dvasinis turtingumas – Toros karūna

man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna

112       

Šventumo esmėvoka

Tau šventumas (dvasinis švytėjimas, nušvitimas, samadhi, nirvana, bodhi, satori…)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems užuojauta, atjauta kiekvienam…

mūsų, mums (jūsų, jums) meilė, labdara, geradarystė, pa(si)aukojimas…

man(o) nusižeminimas, atgaila, kuklumas, džiaugsmas, ramybė…

113       

Pašvęstųjų esmėvoka (pagal Omramą Mikaelį Aivanovą)

Tavo tikroji būva, tau buvoti dieviškai 

štai šitaip jį, ją, juos, jas mylėti

mums (jums) pasiaukoti

man būti geram

114       

Pagarbos esmėvoka (pagal Konfucijų)

Tau, tavo kaip kilnaus žmogaus pagarba „dangaus valiai, žymiems žmonėms ir išminčių žodžiams“

štai šitiems „žymiems žmonėms“

mūsų „dangaus valiai“

mano „išminčių žodžiams“

115       

 

 

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems

mūsų, mums (jūsų, jums)

 

116       

Etikos esmėvoka

Tau etika (praktinė filosofija apie gerą gyvenimą)

šitoks etiketas (papročiai ar patarimai, kaip elgtis konkrečiose situacijose)

„taip (ne)priimta elgtis“

mūsų (jūsų) moralė (principai, normos) „mes privalome siekti gėrio ir vengti blogio“, „nedaryk kitam, ko nenori sau“

man(o) (ne)dora (sąžiningas mandagumas, atsakomybė) „aš pats apsisprendžiu, kaip elgtis ir už tai atsakau“

117       

Doro(vė)s esmėvoka

Tau dorovinė savimonė

jo(s), jų šit(oki)a atsakomybė

(gražus atsakymas, atsakomybės jausmas)

mūsų, mums (jūsų, jums) pareiga (pareiginga, tvirta, ryžtinga, gera valia)

man(o) sąžinė (sąžiningas, teisingas, tiesus protas)

118       

Sąžinės esmėvoka

Tu geriausiai žinai apie save

šitie jo(s), jų, jam, jai, jiems gražūs ar bjaurūs, (ne)malonūs jausmai

mūsų, mums (jūsų, jums) geri ar blogi (kenkiantys) veiksmai

man(o) (ne)teisingos, (ne)tinkamos mintys

119       

Dorovės normų įvaldymo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų)

Tavo, tau doro(vė)s normų įvaldymas (K. Stoškus: „Sankcijų žmogui dorovės

normos egzistuoja išorinių apribojimų ir skatinimų forma, atjautos žmogui – sąžinės forma, įsitikinimų žmogui – savarankiškai įvaldomų, pagrindžiamų principų ir priedermių forma“.)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atjauta (sąžinė, vidiniai įstatymai, „širdies balsas“)

mūsų, mums (jūsų, jums) pri(si)taikymas (konformizmas, sankcijos, apribojimai ir skatinimai)

man(o) į(si)tikinimai (pagrindžiami principai, priedermės, motyvai)

120       

Dorovingumo esmėvoka

Tavo, tau (ne)dor(ovingum)a(s) „Doroviniai poelgiai, doroviniai jausmai ir doroviniai įsitikinimai – pagrindiniai žmogaus dorovingumo reiškimosi aspektai“. (Krescencijus Stoškus)

šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dor(ovinia)i jausmai

mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)dor(ovinia)i poelgiai

man(o) (ne)dor(ovinia)i į(si)tikinimai

121       

 

 

 

 

 

122       

Tiesos esmėvoka (pagal Arvydą Šliogerį)

Tau tiesa

šito(kia) fakto tiesa

„Štai ten už lango auga ąžuolas.“

mūsų, mums pažinimo (mokslinė) tiesa

„Ąžuolo mediena yra labai kieta, nes jos ląsteliena tanki.“

man(o) egzistencinė tiesa „Koks gražus šitas ąžuolas ir kaip liūdna man būtų gyventi, jei kokį rytą, pažvelgęs pro langą, jo nebeišvysčiau.“

123       

 

 

 

 

 

124       

Laisvės esmėvoka

Tau egzistencinė laisvė – atsakomybė – „kam? dėl ko?“

šito kūno, šalies (fiziologinė, ekonominė…) laisvė – nepriklausomybė – „nuo ko?“

mūsų dvasios (socialinė, pilietinė, politinė, kultūrinė, religinė…) laisvė – būtinybė,                                                                                            vienybė, pareiga, pažadas – „su kuo?“    

mano sielos (psichologinė…) laisvė – pasirinkimas – „ką?“ 

125       

Veikimo laisvės esmėvoka

Tau veikimo laisvė – atsakomybė, egzistencializmas

(ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potencijų įvairovė – spontaniškumas, savieiga,  improvizacija, kūryba

mūsų, mums (jūsų, jums) aktų vienovė – fatalizmas, predestinacija, determinizmas, „įsisąmonintas būtinumas“

man(o) tikslingi pasirinkimai – voliuntarizmas, indeterminizmas

126       

Atsakomybės esmėvoka

Tau atsakomybė

(ši)tokios jam, jai, jiems pasirinkimo galimybės

mūsų, mums (jūsų, jums) apsisprendimas (įsipareigojimas, susitarimas)

man(o) kaltė („aš nepadariau taip, kaip privalėjau“,

„aš galėčiau elgtis geriau“)

127       

Laimės esmėvoka (pagal stoikus)

Tau laiminga, sveika, išmintinga siela (išminčius – „Linksmas Džiaugsmo Kupinas“)

Seneka: „Laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra kilni, pastovi ir rami <…>“; „Išmok džiaugtis“ ; „Išminčius

yra kupinas džiaugsmo, linksmas, patenkintas, nesugniuždomas, jis gyvena taip kaip dievai. Dabar pažiūrėk į save: jeigu niekuomet nebūni liūdnas, jeigu jokia viltis nejaudina tavo sielos ateities laukimu, jeigu ir dieną, ir naktį tavo kilnios, savimi patenkintos dvasios būsena yra pastovi

ir vienoda, tu pasiekei žmogui prieinamą gėrio viršūnę“.

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems ramūs jausmai – dėmesys (prosoche), apatija (beaistriškumas), abejingumas nereikšmingiems dalykams, laisvė (nuo nerimo, baimės, pykčio, liūdesio…), garbė, didybė, nepažeidžiamumas, orumas, ištvermė kenčiant, pasitikėjimas savimi, drąsa, linksmumas mirties akivaizdoje

mūsų, mums (jūsų, jums) pastovūs veiksmai – gerų dalykų į(pri)siminimas, socialinių pareigų vykdymas

man(o) kilnios mintys – gyvenimo taisyklių, dorybių meditacijos (meletai), savęs valdymas, tobulinimasis (enkrateia), tiesa, filosofijos lavinamas protas

128       

Norų esmėvoka (pagal Seneką)

Tau norai

„Blaškomės tarp įvairių sumanymų. Neturime nei laisvų, nei didelių, nei amžinų norų“

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dideli norai

mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)amžini norai

man(o) (ne)laisvi norai

129       

Sunkios sielai situacijos esmėvoka

Tavo sielai, tau sunki situacija

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems baimė, nerimas

mūsų, mums (jūsų, jums) pyktis

man(o) liūdesys

130       

Gyvenimo sunkumų, blogybių esmėvoka

(pagal stoikų praemeditatio malorum)

Tau blogybės, gyvenimo sunkumai (bet, pasak stoikų, tai nėra blogis, nes 

nuo tavęs nepriklauso, o yra tiesiog gamtos procesų, gyvenimo dalis)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems mirtis

mūsų, mums (jūsų, jums) skurdas

man(o) kančia

131       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) etikos esmėvoka

Tau dangaus tvarka – socialinės hierarchijos ir ritualo etika, teisingas kelias

štai jo(s), jų chun-tzu li – kilnaus žmogaus laikymasis nustatyto etiketo, ritualo, teisingos gyvensenos, „saiko ir vidurio – tai didžiausia dorybė“

mūsų, mums (jūsų, jums) žen –šeimų ir valstybės humaniškumas: „Tai galėtų būti dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“), wen kultūra (žinios, mokslas, menas, civilizuotumas, plati ir aukšta humanitarinė bei estetinė kultūra), chou epocha (kaip „aukso amžius“

man(o) siao – pagarba tėvams ir vyresniesiems: „jei matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk“)

 

132       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) antropologijos esmėvoka

Tau, tavo žmogiškumas (tikslas – tobulėjimas)

štai šitoks jo(s), jų kūrybingumas – lavinamų gebėjimų ir jausmų rimtis

mūsų veiklumas – aistrų, interesų valdymas

man(o) visuomeniškumas – bendravimo kultūros modelių suvokimas

133       

 

 

 

 

 

134       

 

 

 

 

 

135       

Darbo esmėvoka

(gera yra tai, kas naudinga, teisinga yra tai, kas gražu)

Tau pragmatinė (naudinga, naudos siekianti) veikla

štai šitokia estetinė (harmoninga, graži, grožio siekianti) veikla

mūsų, mums (jūsų, jums) etinė (dora, gera, mums visiems gerovės siekianti) veikla

man kognityvinė (pažintinė, išmanymo, išminties, tiesos siekianti) veikla

136       

 

 

 

 

 

137       

Jurisprudencijos esmėvokos

 

 

 

 

138       

Prigimtinių teisių esmėvoka

Tau [pagrindinės] prigimtinės teisės

jam, jai, jiems šitoks [fizinis] saugumas (taip pat gyvybė, sveikata, nuosavybė)

mūsų, mums [dvasinė] lygybė

man(o) [sielos] laisvė

139       

Teisės esmėvoka

Tau teisė (formalioji, oficialioji ir demokratinė, o tiksliau – dialogokratinė, kai eksperimentinius teisinius sprendimus priima pati suinteresuotųjų grupė, ir tie sprendimai galioja tos grupės nariams)

štai tokių teisės aktų leidėjai (valstybės tauta, parlamentas, vyriausybė, prezidentas, savivaldybės, organizacijos, įstaigos, piliečių santalkos)

mūsų, mums (jūsų, jums) valstybiniai teismai (teismų praktika) ir neformalūs bendruomeniniai (nuomonės: palaikymo arba pasmerkimo) „pilietinės opinijos teismai“

man(o) doktrina (formuojama profesūros, mokslininkų, suinteresuotų pilietinių asociacijų)  

140       

Teisės principų esmėvoka

Tau teisės principai

štai šitoks jo(s), jų sąžiningumas

mūsų, mums teisingumas

man(o) protingumas

141       

Teismo sprendimo esmėvoka

Tau teismo sprendimas turi būti pagrįstas, teisėtas ir teisingas

štai kaip, šitaip teisėtas

mums ir jums teisingas

man(o) pagrįstas

142       

Teisingumo esmėvoka

Tau teisingumo principai

štai (ši)toks jo(s), jų distributyvumas (distributyvaus teisingumo principas: skirstant gėrybes, būtina vadovautis kokiu nors skirstymo kriterijumi; jie gali būti įvairūs: nuopelnai, poreikiai, gebėjimai, rangas, tačiau kartą pasirinkus, privalu to kriterijaus laikytis, ir tik tada dera sakyti, kad paskirstyta teisingai)

 

mūsų, mums komutatyvumas                                   (komutatyvaus teisingumo principas: savo dvasine verte esame lygūs – „broliai ir seserys“, todėl privalome (ati)duoti tiek pat, kiek gauname)

man(o) korektyvumas (korektyvinio teisingumo principas: bausmė neturi būti lygi nusikaltimui – „akis už akį, dantis už dantį“ – arba paskatinimas ar atlygis neturi būti lygus (tapatus) veiksmui ar darbui)

143       

Teisės normos esmėvoka

Tau teisės norma

„Be dispozicijos norma neįmanoma, be hipotezės beprasmė, o be sankcijos bejėgė“ (J. S. Žizinskis)

štai šitokia hipotezė – įgyvendinimo sąlygos

(Teisės normos hipotezė – tai teisės normos dalis, nustatanti teisiškai reikšmingas įgyvendinimo

aplinkybes, kurioms esant atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisės normos adresatų teisės ir pareigos.)

mūsų, mums (jūsų, jums) dispozicija – privalomas teisingas elgesio modelis

(Teisės normos dispozicija nustato elgesio modelį, kuris yra pageidautinas, socialiai teisingas, egzistuojant hipotezėje išvardintoms sąlygoms; tai visuomenės narių santykių reguliavimas; tai privalomos elgesio taisyklės nustatymas.)

man(o) teisės normos laikymasis arba,             

man jos nesilaikant, taikytina sankcija

(Teisės normos sankcija įtvirtina poveikio priemones, kurių imamasi nesilaikant teisės normos dispozicijoje apibrėžto elgesio standarto; tai nustatytos taisyklės visuotinio privalomumo užtikrinimas.)

144       

Teisėsaugos esmėvoka

Tau teisėsauga (teisės proceso vykdytojai: teisėjai, tarėjai, prokurorai,

advokatai, policininkai, specialiųjų tarnybų, apsaugos struktūrų,

įkalinimo įstaigų darbuotojai, audito ir kitos kontroliuojančios

institucijos, teisiškai įsipareigoję piliečiai) 

štai šitokio teisės proceso dalyviai (tikrinamieji, kontroliuojamieji, įtariamieji, kaltinamieji, nubaustieji, nuteistieji)

mūsų, mums (jūsų, jums) teisė (įstatymai, susitarimai)

man(o) teisingumas (sveiko išmintingo proto sprendimai, vadovaujantis distributyvinio, komutatyvinio ir korektyvinio teisingumo principais)

145       

Teisėtvarkos esmėvoka

Tau, pažeidus tvarką ar darną, kyla kaltė (kriminalinė, politinė, moralinė, metafizinė)

štai tokia jo(s), jų veika (nusikalstami veiksmai, elgesys, mentalitetas, gyvenimo būdas)

mūsų, mums teisingumo instancijos (įstatymai, prigimtinė ir politinė teisė, sąžinė, žmonių solidarumas)

man(o) nusikaltimas (pažeidimas, nesilaikymas, neatsakingumas, yda ar nuodėmė)

146       

Kaltės esmėvoka

Tau metafizinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio harmoniją ir nusideda kitų bei DIEVo – VEIDo – atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti”  – F. Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad

nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas)

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai tokia politinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą)

mūsų, mums moralinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas ar melagis lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame)

man(o) kriminalinė kaltė (pvz., plėšikas, atėmęs iš senutės pensiją, žudikas, įvykdęs žmogžudystę ir melagis, pamelavęs teisme, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia bausmės)

147       

 

 

 

 

 

148       

Platono politikos esmėvoka

Tau valstybė (teisinga, ideali, harmoninga)

štai šitie gamintojai – aprūpintojų (maitintojų) luomas (jų sieloje vyrauja geismas, o  jiems dominuojant, įsigalėtų oligarchija arba demokratija, arba tironija)

mums sargybiniai – karių (gynėjų) luomas (jų sieloje vyrauja įniršis, o jiems dominuojant, įsigalėtų timokratija)

man(o) va(l)dovai – filosofų (mokytojų) luomas (jų sieloje vyrauja protas, o jiems dominuojant, įsigalėtų aristokratija)

149       

Aristotelio politikos esmėvoka

Tau gera valstybė arba išsigimusi valstybė

štai šitoks jų, jiems polis (bendruomenės vidaus ir užsienio politika)

mūsų, mums (jūsų, jums) santvarka (konstitucija): monarchija (gerojo valdžia) arba tironija (valdo vienas),

aristokratija (gerųjų valdžia) arba oligarchija (valdo keletas),

politija (nuosaiki – viduriniojo sluoksnio – valdžia) arba demokratija (valdo visi)  

man visuotinė laimė ir gerovė (dorovinis piliečių tobulėjimas) arba valdančiųjų interesai

150       

Maišto esmėvoka

Tu gyveni, tau gyvenimas būti laisvam ir laimingam

štai tokia jam, jai, jiems nutinka mirtis (fiziologinė – senėjimas ir gyvybės netektis, sociopsichologinė – savigarbos praradimas ir socialinė atskirtis, izoliacija)

mūsų (jūsų) protestas (viešas pareiškimas dėl neteisingų veiksmų), nesusitaikymas (su blog(ėjanči)a padėtimi)

mano susitaikymas (su būsima padėtimi), prisitaikymas (prie esamos situacijos)

151       

Problematikos sprendimo esmėvoka

Tau galimybės ir tikrovės

štai šit(oki)os jo(s), jų, jam, jai, jiems dalys ir visumos

mūsų, mums (jūsų, jums) tikslai ir priemonės

man(o) priežastys ir padariniai

152       

Modalumo esmėvoka

Galėjimas – tu gali, tau galėti

Norėjimas – štai šitaip norisi

Privalėjimas – mums, jums privalu

Žinojimas – man žinoti, mokėti

153       

SWOT (liet. SSGG ar PTGK) analizės esmėvoka

Stiprybės, Privalumai – tu ir tavo bendruomenė pajėgūs, nes tau ir tavo kolektyvui duota <…>, kad tai <…> būtų padaryta, įgyvendinta

Silpnybės, Trūkumai – štai ko trūksta, stinga, nėra: <…>

Galimybės – mes galime, jūs galite, turime (turite) valios ir išteklių <…> tai <…> pakeisti

Grėsmės, Kliūtys – ką man ir kiekvienam individui reiktų įveikti, apeiti, pašalinti: <…>

154       

Gyvenimo esmėvoka

Tavo, tau tęstinumas

štai tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems evoliucija  

mūsų, mums (jūsų, jums) istorija

man(o) biografija (ontogenezės etapai, CV)

155       

 

 

 

 

 

156       

Vyro santykio su moterimi esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą)

Tau santykis su moterimi

štai šita jo(s), jų  gimdytoja

mums (kaip vyrams) bendrininkė

man (ir mano paties) pražudytoja

157       

Motinos esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą)

Tau motinos vaizdinys

štai šita jo paties motina

mums motina žemė, kuri mus priglaudžia

man mylimoji („kurią pagal savo motinos paveikslą pasirenka vyras“)

158       

 

 

 

 

 

159       

Kalbotyros (lingvistikos) esmėvokos

 

 

 

 

160       

Kalbos dalių esmėvoka

Tau įvardžiai

štai (ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems daiktavardžiai, asmenvardžiai, vietovardžiai

mūsų, mums (jūsų, jums)  veiksmažodžiai

man(o) būdvardžiai, skaitvardžiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, dalelytės, jaustukai, ištiktukai

161       

Reikšmių (semiotinio turinio) esmėvoka

Tau reikšmės lygmenys, turinio struktūrų pakopos, (atvirkščiai pagal generatyvinį taką, tarsi vedantį nuo paprastesnių (abstraktesnių) prie sudėtingesnių (konkretesnių) darinių)

štai šit(oki)os diskurs(yv)inės (figūratyvinės) reikšmės (vietų, laikų ir atlikėjų struktūros)

mūsų, mums (jūsų, jums) (semio)naratyvinės reikšmės (aktantų modelio, naratyvinės schemos – jos fazių, išbandymo formų – struktūros)

man(o) loginės-semantinės (abstrakčiosios, giliosios) reikšmės (pagal semiotinio – Algirdo Juliaus Greimo – kvadrato struktūrą) 

162       

Diskursyvinių reikšmių esmėvoka

Tau diskursyvinių figūrų klasės

vietos

laikai

atlikėjai

163       

Naratyvinių reikšmių (aktantų modelio) esmėvoka

Tau adresantai (lėmėjai)

vertės objektai

intersubjektai (veikėjai, jų pagalbininkai ir priešininkai)

adresatai

164       

Naratyvinės schemos fazių esmėvoka

Tau manipuliacija (sutarties sudarymas)

kompetencijos įgijimas

atliktis

sankcija (pripažinimas)

165       

Išbandymo formų esmėvoka

Tau išbandymas siekiant vertės objekto

kvalifikacinis išbandymas (kompetencijos įgijimas)

lemiamasis išbandymas (konjunkcija su vertės objektu)

šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas)

166       

Loginių-semantinių reikšmių esmėvoka

Tau semiotinis (Algirdo Juliaus Greimo) kvadratas

štai šitokie priešingumo (dvišalės presupozicijos) santykiai

mums papildymo (vienašalės presupozicijos) santykiai

man prieštaravimo (neigimo) santykiai

167       

Semiotinio laiko esmėvoka

Laikas

Sinchronija

Diachronija

Achronija

168       

Semiotinė prasmė

Tau reikšminga prasmė ir prasminga kalba  

Figūratyvi kalba – štai šitoks natūralusis pasaulis, kuriame sveikas protas supranta reiškinius, faktus, įvykius

Natūralioji kalba – mūsų kultūra, išsilavinimo kontekstas, kuriame konvertuojame reikšmes

Semiotinė kalba – dirbtinė, metakalba, man leidžianti suvokti pirmapradę būties prasmę ir jos reikšmingų galimybių plėtotę

169       

 

 

 

 

 

170       

Kultūrologijos esmėvokos

 

 

 

 

171       

Istoriškumo esmėvoka

Kas – Tau faktas, įvykis

Kur ir kada (erdvėlaikyje) – štai (ši)toje jam, jai, jiems geografinėje erdvėje ir laikmetyje

Kodėl ir dėl ko – mūsų, mums (jūsų, jums) priežastys,  tikslai ir priemonės bei uždaviniai

Kas iš to – man(o) pasekmės, padariniai, rezultatai, nauda ir žala

172       

Civilizacijos esmėvoka

Tau žemės civilizacija

štai (ši)tokia jų, jiems kultūrinė regionalizacija – tai yra atskiros civilizacijos

(„Civilizacijos yra didžiausios egzistuojančios sociokultūrinės konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių ir valstybių“ – Vytautas Kavolis; jis išskiria penkias civilizacijas: Indijos, Rytų Azijos, Pietryčių Azijos budistinę, Vakarų ir islamo, o, pavyzdžiui, Samuelis P. Huntingtonas – septynias: Vakarų, konfucianistinę, japonų, Indijos, islamo, slavų ortodoksų ir Lotynų Amerikos.)

mūsų, mums kultūrinė globalizacija – globalinio susisaistymo procesai  (ypač dėl ekonominių, politinių, socialinių susivienijimų, ekologinių grėsmių ir interneto poveikio; kuriasi globalinis civilizacijų diskursas – „žmonijos diskursas“, kuris, pasak V. Kavolio, turėtų plėtotis moralės, politikos, mokslo ir literatūros kryptimis – su nuolat peržiūrimais praktinių reikšmių rinkiniais.)

man(o) kultūrinė lokalizacija – tai yra nacionalinis, (sub)kultūrinis identitetas

(pvz., aš esu lietuvis, filosofas, šiaurės rytų aukštaitis, kalbantis uteniškių patarme, sėlių genties ainis, Pažiegės ir Dusetų – kalbininkų Mekos „žynys“ ir kt.) 

173       

Tauta esmėvoka

Tau tautiškumas – tautos savastis, tapatybė

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita Tėvynė – gimtinė, gimta šalis, tėviškė

mūsų (jūsų) tautos dvasia – bendra kilmė, istorija, kalba, papročiai, būdas, įvaizdis, vertybės, kalbėjimas, <…>

man(o) tautinė savimonė

(pvz., aš esu lietuvis)

174       

Lietuvos esmėvoka

Tau lietuviškumo mitai 

jo(s), jų štai toks pagoniškumas (pvz., „Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ arba „Vytauto Didžiojo“, arba „Žemės Motinos“ archetipai, t. y. klajokliškumas, pulti ir trauktis, drąsa plėsti ribas, laimės ieškoti svetur)  

mūsų, mums krikščioniškumas

(ypač katalikiškumas, pvz., „Lietuva – Marijos Žemė“ įvaizdis, ugdantis meilę gimtajam kraštui, jos žmonėms)

man(o) išsilaisvinimas ir modernėjimas (pvz., credo „Lietuva – pažangiausios demokratijos, atviros visuomenės – Dialogokratijos Kraštas“, t. y. noras tobulėti, lygiuotis su labiausiai pažengusiomis valstybėmis)

175       

Europos esmėvoka

Tau europiškumas

jų, jiems štai tokie emancipaciniai jausmai

(Naujųjų laikų paveldas: nacionaliniai, lingvistiniai, rasiniai, luominiai, feministiniai,

religijos ir žodžio laisvių, mažumų <…> išsivadavimai, lygių teisių judėjimai)

mūsų, mums (jūsų, jums) monoteistinė valia                                                                                                                          (Helenizmo ir Viduramžių paveldas: imperializmas ir monoteizmas, krikščionybė)

man(o) racionalistinis protas (Antikos paveldas: filosofija, politika, etika, teisė, mokslas, menas, retorika, logika)

176       

 

 

 

 

 

177       

Politologijos esmėvokos

 

 

 

 

178       

Valstybės esmėvoka

Tau valstybė

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šioje teritorijoje saugomi gamtos, kultūros ir žmoniškieji turtai

mūsų, mums (jūsų, jum) tvarkomi įstatymai – konstitucija, kodeksai, statutai, normos, taisyklės, aktai, paktai, nutartys, sutartys ir kt.)

valdo(mi) piliečiai ir aš išvien 

(pilietis – „tas, kuris valdo ir pats yra valdomas“, tai yra valdo – tvarko ir saugo – turtus pagal įstatymus)

179       

Valstybės tyrimo esmėvoka

Tau valstybės (-ių) (pa)tyrimas

štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems žinios, žurnalistika 

mūsų, mums (jūsų, jums) istorija

man(o) politologija

180       

Valdžios esmėvoka

Tau valdžia – teisiškai (sąžiningai, teisingai ir protingai) valdo, tvarko, saugo valstybę

vykdomoji – štai šitaip vykdo (įgyvendina, dirba pagal) įstatymus

teisminė – mus (jus) teisia pagal įstatymus (teisėtvarka ir teisėsauga; tai yra valdžios valia, įforminama įstatymu ir garantuojama prievarta)

legislatyvinė – man leidžia (siūlo, keičia, patvirtina) įstatymus

181       

Partiškumo esmėvoka

Tau klasikinių partijų esmė

štai šitoks jų, jiems [vertybių] konservatoriškumas – valstybės saugumas  (šitie kūnai konservatyvūs – instinktų, įpročių ir papročių status quo)

mūsų, mums [visuomenės, bendruomenės]  social(demokrat)iškumas –                                                                            socialinių grupių lygybė (mūsų                                                                    dvasia social(demokrat)iška – socialiai, filantropiškai, altruistiškai angažuota –                                                               socialinė lygybė ir teisingumas)

mano [mąstymo] liberališkumas – individų laisvė (man(o) siela liberali – individuali, egocentriška, savanoriška, suinteresuota – laisser faire)

182       

Darnios plėtros esmėvoka

Tau darnus vystymas(is)

štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ekologinė sistema

(biologinių sistemų sąveika)

mūsų, mums socialinė sistema (visuomeninių sistemų sąveika)

man(o) ekonominė sistema (techninių sistemų sąveika)

183       

Ugdymo(si) sampratų (edukologijos) esmėvokos

 

 

 

 

184       

Ugdymo(si) esmėvoka

Tau visą gyvenimą trunkantis ugdymas(is)

štai šitokia jo(s), jų jam, jai, jiems aplinka

mūsų, mums (jūsų, jums) kultūros vertybės

man(o) asmenybę kuriantis bendravimas

185       

Vystymosi (genezės) esmėvoka

Tau vystymasis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ontogenezė (žmogaus visas gyvenimas: embriono, naujagimio, vaikystės, paauglystės, brandos, senatvės etapai)

mūsų, mums (jūsų, jums) filogenezė (organizmų, organų evoliucinė ir istorinė raida)

man(o) aktualioji genezė (konkreti vystymosi fazė ar etapas)

186       

Ugdymo(si) prasmės esmėvoka

Tau ugdymo(si) ar formavimo(si) prasmė, tavo asmenybės savikūra: kiekybinis ir kokybinis vystymasis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems fizinis vystymasis ir tobulėjimas

mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis vystymasis ir tobulėjimas

man(o) psichinis vystymasis ir tobulėjimas

187       

Ugdytinio esmėvoka

Tau ko mokytis – orientuotis pasaulyje, bendrauti ir dirbti

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems orientacija pasaulyje

mūsų, mums (jūsų, jums) darbas, bendradarbiavimas

man(o) bendravimas

188       

Edukacijos esmėvoka

Tau edukacija, švietimas(is)

(mokyklinis ir užmokyklinis – kultūros, darbo įstaigose, per žiniasklaidą, bažnyčią ir kt.)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems auginimas ir lavinimas(is)

mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas(is)

man(o) mokymas(is) ir mokslinimas(is)

189       

Edukologijos esmėvoka

Tau ugdymas(is) – saviugdos ir švietimo – mokslas

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems uždaviniai

mūsų, mums (jūsų, jums) ugdymo(si) dėsniai, taisyklės

man(o) tikslai

190       

Mokymosi esmėvoka

Tau mokymas(is)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems mokymo(si) turinys  

mūsų, mums (jūsų, jums) mokymo(si) principai ir dėsniai

man(o) procesas

191       

Pedagogijos esmėvoka

Tu mokinys, tavo, tau  auklėjimas ir mokymas

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita šeima (kūno prieglobstis: pastogė, maitinimas, aprengimas, poilsis, miegas, slaugymas, <…>)

mūsų, mums (jūsų, jums)  visuomenė (dvasios prieglobstis: kultūros paveldas, vertybių formavimas, socializacija, žiniasklaidos poveikis, autoritetai, idealai, <…>)

man(o) mokyklos (sielos prieglobstis: ugdomi jausmai, protas, valia <…>)

192       

Pedagogikos esmėvoka

Tau švietimas

šita dalykų] informacija

mūsų, mums mokymo integracija

man(o) istorinės interpretacijos

193       

Kompetencijos esmėvoka

Tau pasiekimai

jo(s), jų, jam, jai, jiems  (ši)t(ok)ie įgūdžiai, gebėjimai

mūsų, mums (jūsų, jums) vertybės, nuostatos

man(o) žinios ir supratimas

194       

Švietimo reformų esmėvoka

Tau švietimo reformų kryptys

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kūrybiškumas

mūsų, mums (jūsų, jums) humanizavimas (humanizmo principų – žmogaus gerovės, lygybės, teisingumo, bendražmogiškumo, laisvės ir kt. – įgalinimas)

man(o) individualizavimas (asmenybės individualių ypatybių formavimasis)

195       

Švietimo koncepcijos esmėvoka

Tau švietimo uždavinys (Lietuvos švietimo koncepcija kelia švietimui uždavinį: „<…> duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei“, t. y. tapti švietimui visuomenės, tautos ugdytoju)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atvira sąmonė

mūsų, mums dinamiškai atsinaujinanti visuomenė

man(o) kritiška sąmonė

196       

Ugdymosi aktantų esmėvoka

Tau adresatas – pats ugdymas(is)

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vertės objektai – ugdytiniai, ugdomieji

(vaikai, lopšelinukai, darželinukai, mokiniai, studentai, klausytojai, draugai, globojamieji, (per)auklėjamieji, pacientai, klientai, paslaugų gavėjai, bendruomenė, visuomenė,<…>, galų gale aš pats – mano kūnas, siela ir dvasia)

mūsų, mums (jūsų, jums) adresantas – reguliuojamas ugdymo(si) procesas (siekiamybė, idealas, pozicija, nuostatos, strategija, tikslai, uždaviniai, dalyko turinys, ugdymo(si) technologijos ir aplinka, sąmonėjimo produktas, rezultatas, <…>, ir visa to refleksija, sąveika, jos tyrimas ir reguliavimas)

aš kaip subjektas – ugdytoja(s), ugdantysis (-čioji) (tėvas ar motina, globėja(s), draugas ar draugė,  auklėtoja(s), pedagogas (-ė), dėstytoja(s), lektorius (-ė), mokytoja(s), instruktorius (-ė), meistras (-ė), socialinis (-ė) darbuotoja(s), kultūros darbuotoja(s), žurnalistas (-ė), gydytoja(s), tarnautoja(s), paslaugų teikėja(s), menininkas (-ė), kunigas, vienuolis, (-ė), filosofas (-ė), psichologas (-ė), mokslininkas (-ė), <…>, galų gale moteris ar vyras)

197       

Filosofijos ugdymo(si) esmėvoka

Tau meilė išminčiai – filosofija – ugdo išmintingą gyvenseną

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potyrių filosofija – psichologija – lavina jausmus

mūsų, mums (jūsų, jums) valios filosofija – etika – stipriną valią, auklėja kaip elgtis

man(o) proto filosofija – logika – mokina kaip teisingai mąstyti

198       

Pilietiškumo ugdymo(si) esmėvoka

Tau dalyvavimas ir pokyčių iniciavimas bendruomenėje

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(oki)ų socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas

mūsų, mums (jūsų, jums) pilietiškumo ugdymo įgyvendinimo būdai

man(o) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

199       

Ugdymo filosofijos esmėvokos (Lilijos Duoblienės tekstų esmėtyra)

 

 

 

 

200       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos esmėvoka

Tau šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems ugdymo(si) metodai

mūsų, mums (jūsų, jums) moralės filosofija ir dorinis ugdymas(is)

man(o) mąstymo ugdymas(is)

201       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos krypčių esmėvoka

Tavo ugdymo(si) neapibrėžtumas – postmodernizmas

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems asmeninė patirtis – fenomenologija, egzistencializmas 

mūsų, mums (jūsų, jums) naudingi rezultatai –  (neo)pragmatizmas, progresyvizmas, socialinis rekonstrukcionizmas

man(o) sąvokų gryninimas – analitinė filosofija

202       

Ugdymo esmėvoka

Tau ugdymas(is)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis

mūsų, mums (jūsų, jums) problemų sprendimas

man(o) refleksija (reflektyvus mąstymas)

203       

Ugdymo vertinant rezultatus esmėvoka

Tau ugdymas(is) vertinant rezultatus

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pragmatizmas

mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis rekonstrukcionizmas 

man(o) progresyvizmas

204       

Ugdymo veiklos esmėvoka (pagal J. Dewey „Demokratija ir ugdymas“)

Tau ugdymo(si) veikla

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems įnoringa veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip formavimas iš išorės)

mūsų, mums (jūsų, jums) rutiniška veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip praeities pakartojimas)

man(o) ugdomoji veikla (ja grindžiamas pažangus ugdymas kaip „nenutrūkstamos patirties refleksija“)

205       

Egzistencijos esmėvoka

Tau egzistencija

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenimo absurdiškumas, „įpintumas“, „įmestumas“ į pasaulį, situaciškumas, kančia, vienatvė

mūsų, mums (jūsų, jums) bendrabūvis – bendravimas ir bendradarbiavimas, kalba, dialogas

man(o) laikinumas, laisvė, pasirinkimas, atsakomybė, kaltė, prasmė, autentiškumas, (pasi)tikėjimas

206       

Moralinio santykio esmėvoka

Tau moralinis santykis su pasauliu

jo(s), jų štai šitoks rūpestis [dėl kito]

mūsų, mums (jūsų, jums) draugystė, dialogas [su kitu]

man(o) atsakomybė [už kitą]

207       

Latentinio potencialo sklaidos esmėvoka

Tau latentinio potencialo sklaida

jo(s) štai šit(oki)o kūno raiškų pėdsakai

mūsų, mums (jūsų, jums) valios veiksmų pėdsakai

man(o) sąmonės kalbų pėdsakai

208       

Asmens esmėvoka (pagal D. E. Dentoną)

Tau asmens vienovė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems patyrimas

mūsų, mums (jūsų, jums) motyvacija

man(o) kelios supratimo alternatyvos

209       

Suvokimo esmėvoka (pagal D. E. Dentoną)

Tau suvokimas

štai šit(ok)ie jo(s), jų kūno veiksmai

mūsų, mums (jūsų, jums) esama situacija

man(o) sąmonės veiksmai

210       

Autentiškumo esmėvoka

Tau autentiškumas (autentiškas santykis)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis, egzistenciniai potyriai, empatija

mūsų, mums (jūsų, jums) dialogas

man(o) gyvenimo įprasminimas, įžvalgos

211       

Sąvokų esmėvoka

Tau sąvokų gryninimas

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems žodžiai, sakiniai

mūsų, mums (jūsų, jums) kalbiniai žaidimai, skirtingi kontekstai

man(o) reikšmės, prasmės

212       

Žinojimo esmėvoka

Tau žinojimas

štai šitoks „žinojimas, kad“ (žinia, faktas, informacija…)

mūsų, mums (jūsų, jums)  „žinojimas, kaip“ (kokiu būdu sužinoma? Kaip tai daroma?…)

man(o) „žinojimas, kodėl“ (ką tai reiškia? Kodėl taip manau?…)

213       

Ugdymo naujovių esmėvoka

Tau ugdymo(si) naujovės sietinos su

štai šit(oki)o ekonominio gyvenimo naujovėmis

mūsų (jūsų) socialinio gyvenimo naujovėmis

man(o) politinio gyvenimo naujovėmis

214       

Kalbos esmėvoka (pagal Ludwig Wittgenstein)

Tau kalba

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pasaulis

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai, sakiniai

man(o) mąstymas

215       

 

 

 

 

 

216       

Verslumo esmėvokos

 

 

 

 

217       

Verslumo esmėvoka

Tau verslas

jo(s), jų, jam, jai, jiems šit(oki)a produkcija ar paslauga

mūsų, mums rinka (pasiūla ir paklausa)

man(o) įmonė (išgyvenimas siekiant pelno)

218       

Produkcijos (ar paslaugų) esmėvoka

Tau produkcija ar paslauga

štai tokia produktų ar paslaugų materija

mūsų, mums produktų ar paslaugų formos

man(o) produktų ar paslaugų turinys

219       

Rinko(daro)s esmėvoka

Tau rink(odar)a

štai tokia paklausa ir pasiūla

mūsų, mums (jūsų, jums) verslo planas

man(o) situacijos analizė

220       

Įmonės esmėvoka

Tau įmonė

tokia jos materialinė/finansinė vertė

mūsų (jūsų) įmonės struktūra (darbo paskirstymas, tvarka ir kt.)

mano ir mano bendradarbių funkcijos

221       

Lyderio esmėvoka

Tu, tau lyderis

ji(s), jie šitai gali (tai sukurti, padaryti)

mes (susi)kalbame

(apie tikslus, uždavinius, rezultatus, veiklas, išteklius, kaštus, tvarkaraštį ir kt.)

aš siekiu (kas užsibrėžta, numatyta, sutarta)

222       

Vadybos esmėvoka

Tu įstaigos ar projekto vadovas, (tavo stebėjimas, kontrolė, palaikymas)

jie – komanda, partneriai, dalyviai – stebimi šitai (numatytus veiksmus) įgyvendina

mes (jūs) organizuojame palaikydami (mes – įstaiga, projekto komanda, jūs – partneriai, rėmėjai, finansuotojai)

aš koordinuoju kontroliuodamas

223       

Projekto esmėvoka

Tau projektas

šito(kio) objekto kūrimas (produkto arba paslaugos kūrimas)

mūsų, mums (jūsų, jums) ištekliai (žmoniškieji, materialieji, finansiniai ir kt.)

man(o) tvarkaraštis (tarpusavyje susijusių veiklų seka)

224       

Projekto veiksnių esmėvoka

Tau kokybė – kaip daryti?

štai tokia kiekybė – ką ir kiek daryti?

mūsų, mums (jūsų, jums) kaštai – už kiek? kiek kainuos?

man(o) trukmė – per kiek laiko? iki kada padarys(iu)?

225       

Projekto sandaros esmėvoka

Tau tikslai

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(ok)ie rezultatai

mūsų, mums (jūsų, jums) veiklos

man(o) uždaviniai

226       

 

 

 

 

 

227       

 

 

 

 

 

228       

 

 

 

 

 

229       

 

 

 

 

 

230       

Fenomenologijos esmėvoka (pagal E. Husserlį)

Tau esmių, eidetinis mokslas, esmėžiūra, ideacija („fenomenologija yra protu besiremiantis tyrimas, atskleidžiantis fenomenuose arba reiškiniuose glūdinčias esmes“ (Mickūnas, A. Stewart, D. 1994. Fenomenologinė filosofija. Vilnius: Baltos lankos, 15 p.)

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenamojo pasaulio fenomenai

mūsų, mums (jūsų, jums) atskleistos esmės (eidosų, idėjų, intuicijos įžvalgų ar ikisąvokinio lygio aprašymai)

man(o) sąmonės, proto tyrimas

231       

 

 

 

 

 

232       

Matematikos esmėvokos

 

 

 

 

233       

Aritmetikos esmėvoka

Tau aritmetinė lygybė (=)

štai šit(ok)ie skaičiai (1, 2, 3…) 

mūsų, mums aritmetiniai veiksmai (+, -, x, /)

man(o) suma, skirtumas, sandauga, dalmuo

234       

Aritmetinių veiksmų esmėvoka

Tau dėmenų sudėties (+) suma

štai šitoks dauginio ir daugiklių

daugybos (x) sandauga

mūsų, mums dalinio ir daliklių dalybos (/) dalmuo

 

man(o) iš turinio atėminių atimties (-) skirtumas

235       

Geometrinės figūros esmėvoka

Tau vienas taškas

štai šita taškų aibė

mūsų, mums trikampis, keturkampis ir pan.

man(o) uždara atkarpa

236       

Apskritimo ilgio  esmėvoka (C=2πr)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis

mūsų, mums skersmuo (arba du spinduliai – 2r)

man(o) apskritimo ilgis (C)

237       

Skritulio ploto esmėvoka (S=πr²)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis

mūsų, mums spindulys kvadratu (r²)

man(o) skritulio plotas (S)

238       

Trikampio ploto  esmėvoka (pagal formulę S=½bh)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šito lygiagretainio pusė –  ½ (geometrijos dėsnis: „Trikampio plotas yra lygus pusei tokį patį aukštį ir pagrindo ilgį turinčio lygiagretainio ploto“)

mūsų, mums trikampio pagrindo ilgio (b) ir aukštinės (h) sandauga (bh)

man(o) trikampio plotas (S)

239       

Fizikos esmėvokos

 

 

 

 

240       

Greičio  esmėvoka (v=s/t)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems greitis (v) 

mūsų, mums (jūsų, jums) laiko vienetas (t)

man(o) kūno įveiktas atstumas (s)

241       

Reliatyvumo teorijos  esmėvoka (E=mc²)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šitoks šviesos (fotonų srauto) greitis kvadratu (c²) (vakuume šviesos greitis apytiksliai lygus 300 000 000 m/s ir 83 333 333.3 km/h)

mūsų, mums (jūsų, jums) fotono masė (m)

man(o) fotono energija (E)

242       

 

 

 

 

 

243       

Metafizikos esmėvokos

 

 

 

 

244       

Hinduizmo (vedantos, pagal upanišadas) metafizikos esmėvoka

Tau Brahmanas (beasmenė dievybė, pradinė substancija, tikrovės esmė, vien(at)is, absoliutas)

štai šitoks prakriti (materialus pradas, pirminė (pro)materija)

mums Puruša (dvasinis pradas)

man(o) Atmanas (individualus pradas, siela, savastis)

245       

Gunų (tapsmo jėgų) esmėvoka

Tau prakriti (prigimtis, gamta, materija)

štai šitoks radžas – judėjimas, aistra

mūsų satvas – harmonija, šviesa

man(o) tamas – inercija, tamsa

246       

Daoizmo (Laodzi veikalas Dao De Dzing) esmėvoka

Tau Dao („visko esamo ištakos“, „žemės ir dangaus motina“, „pirmapradė prigimtis“, „šaknys“, „kelias“, „Dao pats sau yra valdytojas“, „žiūri į jį, bet nematai“, „tuščias ir ramus“)

štai visa ko yin (in) bei yang (jang) (dvi jėgos, iš kurių sukurta visata: yin – tamsi, sunki, tiršta, moteriška, minkšta, pasyvi, daiktiška, žemiška; yang – šviesi, lengva, skaidri, vyriška, tvirta, aktyvi, dvasinga, dangiška)

mums de (prigimtinė darna bei dorybės, įgimtas gėris, gyvybinė galia, nuolatinė gyvybės potencija, įprasta daiktų tvarka, natūralūs dėsniai, natūrali eiga gamtoje ir visuomenėje)

man(o) wuvei (uvei) (veikla neveikiant; nekonvencinė, nesuvaržyta, laisva veikla; savaiminga kūryba; veikla be vertinimų ir žodžių; išmintinga laikysena paisant daiktų prigimties ir sutinkamai su savo prigimtimi)

247       

Daoizmo kosmologijos esmėvoka

Tau Dao, kelias

štai šita jo(s), jų, jam, jai, jiems erdvė

mūsų, mums (jūsų, jums) darnus vyksmas, priešybių pusiausvyra

man(o) laikas

248       

Likimo esmėvoka

(pagal daoistinę filosofiją)

Tau likimas

(ši)tai priimti

mums tobulinti

man pasinaudoti

249       

Konfucijaus (Kungdzi mokymas Mengdzi traktate Apmąstymai ir pašnekesiai) metafizikos esmėvoka

Tau Tien – Dangus – aukščiausia sąmoninga kūrybinė būties jėga, teisingos elgsenos moralinis pagrindas

štai šitokia kiekvienam Dangaus lemtis

mums Dangaus valia

man Dangaus įsakas

250       

Budizmo esmėvoka

Tau nirvana (visiška ramuma, sąmonės prabudimas, nušvitimas, nuskaidrėjimas, beskausmė būsena)

štai kiekvieno duhkha (kančia) sansaroje ir dharmos kaip būties elementai ir veiksniai

mūsų, mums anitya (nepastovumas) ir dharma kaip būties kitimo dėsnis

man(o) anatman (nėra pastovios esybės) ir dharma kaip Budos mokymas

251       

Budizmo brangenybių (ramsčių) esmėvoka

Tau triratna – trys brangenybės, adeptams įžadų formulė: „pasitraukiu pas Budą, ieškau dharmos, ieškau samghos“

štai šitas Buda (skr. Buddha – Siddhartha Gautama, Šakjamunis)

mūsų, mums (jūsų, jums) samga, sanga (skr. samgha – išpažinėjų bendruomenė)

man(o) darma(skr. dharma – Budos mokymas) 

252       

Keturių budizmo (prakilniųjų, tauriųjų) tiesų esmėvoka

Tavo (Tau) mokša, duhkhanta (išsilaisvinimas, išsivadavimas, kančių pabaiga)

3. „Kentėjimus galima nutraukti, pašalinus neteisingus norus“

štai šitokia visų duhkha (kūnų kentėjimas, skausmas, dūlėjimas, senėjimas, liga, mirtis)

1. „Kančios yra visuotinės“

mūsų, mums (jūsų, jums) sadhana (dvasinė praktika, tobulėjimo kelias)

4. „Neteisingiems norams pašalinti yra kilnusis aštuongubas kelias“ (Budos priesakai)

1) teisingas požiūris (dharma, 4 tiesos, vidurio kelias)

2) teisingas nusiteikimas (veidrodinis ego be ydų,

prieraišumo ir priešiškumo)

3) teisingas kalbėjimas (be melo, apkalbų, žiaurių žodžių, tuščiažodžiavimo)

4) teisingas elgesys (savaimingi, tinkami veiksmai, vengiant žudymo, vogimo, gašlumo, godumo)

5) teisinga gyvensena (tobulinama veikla, užsidirbant

pragyvenimui sąžiningu būdu ir nekenkiant kitiems)

6) teisingos pastangos (nuolatinės pastangos šalinant

neteisingus norus, blogas mintis)

7) teisingas dėmesingumas (skaidrus sąmonės budrumas, prisimenant tai, kas jau įsisąmoninta)

8) teisingas samadhi (rimtis ar sutelkta ramuma,

meditacinis susikaupimas nirvanos link)

man(o) trišna (sielos troškimai, norai, prisirišimai)

2. „Kentėjimus sukelia neteisingi norai“

253       

Dzenbudizmo (skr. dhyana, kin. chan, viet. tien, kor. sen, jap. zen) esmėvoka

Tau satori (nušvitimas – džiaugimosi būtimi išmintis, buvimo dabar čia palaimingos sąmonės būsena, atsivėrimo esamybės akimirkai gebėjimas, geba priimti nesaugumą ir atsiduoti nežinomybei, autentiškai išgyvenama egzistencinė patirtis)

štai jo(s), jų wabi ir sabi estetika (grožis suprantamas kaip askezės, vienatvės,   paprastumo, ramybės, tiesioginio suvokimo, kintančio momento pajautimo išgyvenimas), haiku (3 eilučių 17 skiemenų: 5+7+5) ir tanka (5 eilučių 31 skiemens: 5+7+5+7+7) poezija, shigajiku (šigadžiku) stiliaus peizažai (neretai užrašant poezijos posmą), doshakuga (došiukuga) stiliaus paveikslai (įamžina koanus, vienuolius nušvitimo metu), haiga stilius (kai tapyba siekiama išreikšti impresionistinę, humoristinę haiku nuotaiką), shuibokuga (šiuibokuga) technika (tapyba juodu tušu, pagamintu iš pušų šakų anglių), dzenga (meditacijos metu tapyti kūriniai)

mūsų, mums (jūsų, jums) lėto ir staigaus nušvitimo keliai (Sotošiu mokykla skatina tylaus sėdėjimo metodiką, siekiant nutraukti įprastą diskursyvų mąstymą sąvokomis, siekiant „nemąstančio mąstymo“, giliosios – šviesios ir ramios – sąmonės; o Rindzaišiu mokykla, to pat siekiant, skatina

mondo – klausimų bei atsakymų dialogo – metodiką ir koanų paradoksalią logiką.) 

man(o) zazen  (dzadzen – meditacija: dza reiškia ramią sėdėseną lotoso poza sukryžiavus kojas, dzen – ramų sąmonės sutelkimą; Huinengas (638-713): „Kai gėrio ir blogio apsuptyje prote nekyla jokia mintis – tai vadinama dza. Kai žiūrint į savo paties prigimtį išliekama ramiu – tai vadinama dzen“)

254       

Platono (427-347) filosofijos esmėvoka

Tavo kaip filosofo erosas (Išmintes – Grožio, Gėrio ir Tiesos – meilė)

štai šitoks kosmos – kūniškos atskirybės, idėjų šešėliai ar kopijos, pamėgdžiojančios ar dalyvaujančios idėjose, visatos daugis – Grožis

mūsų (mums) eidos, idėjos – esmiškos bendrybės, kurias pamėgdžioja ar kuriose dalyvauja regimybės daiktai; mums tai provaizdžiai ir idėjų (aukščiausioji) idėja ar dieviškasis vienis – Gėris

man(o) dialektika – dialoginė santara; dialektikos mokslas – gebėjimas apžvelgti viską kartu; nuomonių retorika ir žinojimo (esmės) prisiminimas; idėjų aprėptis, nepaslėptis, neužmarštis – Tiesa

255       

Aristotelio (384-322) metafizikos esmėvoka

causa efficiens – Tau veikimo pagrindas (judėjimo priežastis; pagaliau nejudantis Pirmasis Judintojas),

pvz., užsakovai (klientai) ir statybininkų pajėgos

causa materialis – štai šitoks materialusis pagrindas (dynamis – potenciali materija, judėjimų ar kitimų galimybės, akcidencijos),

pvz., statybinės medžiagos

causa formalis – mums (jums) formalusis pagrindas (energeia – aktuali forma, rimties aktai),

pvz., pastato inžinierinis planas (projektas)

causa finalis – man tikslo pagrindas (telos – kitimo tikslas, tiesa, atitikimas (adeaquatio) formai, substancija materijos akcidencijoms),

pvz., saugus ir patogus namas 

 

256       

Stoikų metafizikos esmėvoka

Tau) pneuma – pirmapradė ugnis (Dievas)

(„Logos neatsiejamai susijęs su hyle. Jie yra sumišę; jis ją visai persmelkia, ją formuoja bei suteikia pavidalą ir tokiu būdu sukuria kosmosą“.)

štai šitokia hyle – neapibrėžta materija (pasyvumas)

mums logos – tikslingą ir planingą tvarką kuriantis dieviškasis protas (aktyvumas)

man kosmos – gyva būtybė, turinti dievišką sielą (konkrečių daiktų visata) 

257       

Stoikų kosmo esmėvoka

Tau kosmos – visata

štai kokia kiekvienam būtinybė – neišvengiamybė

mūsų, mums likimas (gr. heimarmene; lot. fatum) – nustatyta tvarka

man apvaizda (gr. pronoia; lot. providentia) – tikslas, kurio siekiama

258       

Dekarto (R. Descartes) filosofijos esmėvoka

Tau Dievas (existentia)

štai šit(oki)a materija (res extensa) – kokybinės ir kiekybinės savybės

mums amžinos tiesos ar įgimtos idėjos (idea innata, cogito ergo sum, ens perfectissimum (o ne genius malignus), extensio,

matematinės idėjos, gamtos dėsniai, bendrosios sąvokos arba idėjos, begalybės arba Dievo idėja)

man(o) dvasia (res cogitans) – suvokimas ir valia, abejonė arba aiškių ir apibrėžtų minčių dedukcija, tikrumas ir intuicija (lux naturales)

259       

Kanto (I. Kant) filosofijos esmėvoka

Tau noumenas – „daiktas savaime“, „daiktas savyje“

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems fenomenai – reiškiniai, objektai, juslumas, vaizdas 

mums grynasis protas ar transcendentalumas – grynosios sprendinių formos (4 ´ 3), 12 kategorijų, transcendentalinės proto idėjos, transcendentalinė schema ir sąvokos

man(o) siela – jusliniai stebiniai ir intelektas

260       

Heidegerio (M. Heidegger) filosofijos esmėvoka

Tau Sein – Buvimas, Esmas: švytinti nepaslėptis, neužmarštis, atsiverianti pilnuma, lemiantis buvimas, koto (japoniškai – „skleidžiančiosios malonės vyksmas“)

štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems esatis, esamybė – laike švytintys  esiniai

mums (jums) kalba – šnekesiai arba mąstomybė ir poezija, prasmė

man(o) Dasein (čiabūvis, štai-būtis, čia-būtis) ir Mitdasein das Man (bendrabūvis, buvimas pasaulyje su kitais) – nuotaikos: baimė, nuostaba, „Kodėl?“, autentiškumas arba neautentiškumas

 

Aistiškosios tapatybės žinykla Kazimiero Būgos tėviškėje

KONCEPCIJA BŪSIMIEMS PROJEKTAMS

Tikslai:

1. Šiuolaikinėmis priemonėmis aktualinti ir populiarinti žymaus lietuvių kalbininko Kazimiero Būgos mokslinį paveldą, kuriant inovatyvias bei pavyzdines priemones, įgalinančias lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso pokytį, sukuriant Būgos kaip lemtingiausio bei įdomiausio Lietuvos (ir baltistikos) kalbininko įvaizdį, 2019 m. patraukliai įprasminant 140-ąsias jo gimties metines

2. Kazimiero Būgos tėviškėje, Pažiegės vienkiemio sodyboje ir jos aplinkoje, įsteigti ir išpuoselėti „Aistiškosios tapatybės žinyklą“ – aisčių genčių pasaulėvokos muziejų ir baltų kultūros centrą, sukuriant pažintinų objektų tinklą, Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus pastatuose įrengiant vandentiekio ir nuotekų, vėjo ir saulės energijos jėgainių, kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą, o ypač – sukuriant patrauklią edukacinę programą ir inovatyvias komunikacijos priemones.      

Uždaviniai:

1.1. sutelkti, pasiūlant virtualaus bendradarbiavimo prieigas, K. Būgos tyrimais, jo jubiliejumi, inovatyvių metodų bei technologijų taikymu ir revoliucine ugdymosi aktualizacija suinteresuotus mokslininkus, akademines bei kitas institucijas;

1.2. aktualinti kalbininko mokslinį paveldą, inicijuojant ir koordinuojant interakcijas, kurių metu būtų dalinamasi žiniomis, susijusiomis su šiuo ir kitais lingvistikos, humanistikos korifėjais;

1.3. įsteigti bei puoselėti neformalią (nuotolinio ugdymosi) ugdyklą – „Lingvistikos Darbuotojų Kolegiją“ (preliminarus pavadinimas);

1.4. suskaitmeninti visą reikšmingiausią K. Būgos mokslinį rašytinės kūrybos paveldą – svarbiausia „Rinktinių raštų“ tris tomus (1 t. – 655 psl., 2 t. – 730 psl., 3 t. – 1008 psl.) ir „Rodyklę“ (atskira 398 psl. knyga), taigi iš viso šių raštų – 2791 puslapiai (1396 lapai A4 formatu), taip pat svarbiausiuosius tyrinėjimus apie K. Būgą – iš viso iki 2000 lapų A4 formatu;

1.5. atlikti K. Būgos biografijos ir jo – bei apie jį – pamatinių tekstų mokslinį (istorinį, lingvistinį, lyginamosios analizės, semiotinį ir kt.) tyrimą, o šiojo pagrindu sukurti patrauklius nuopelnų aprašus; 

1.6. sudaryti gyvenimo bei kūrybos, užsiminimų bei prisiminimų ir kitų faktų skaitmeninę interaktyvią antologiją „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“;

1.7. užsakyti, o atlikus apklausą, įsigyti ir instaliuoti interaktyvų stendą;

1.8. pristatyti ekspoziciją „Kazimiero Būgos palikimas – inovatyviai“ ir interaktyvų stendą su įdiegtomis ugdymosi programomis;

1.9. sukurti bei įdiegti virtualią ekskursiją (su skaitmeniniu vadovu) „K. Būgos pėdsakais“;

1.10. Dusetose stovinčiai K. Būgos skulptūrai (paminklui) sukurti bei įdiegti skaitmeninio prakalbinimo įrangą;

1.11. kasmet Pažiegėje rengti kalbotyros (lituanistikos, baltistikos, semiotikos ir kt.) mokslininkų bei studentų santalkų kūrybines stovyklas, kartu plėtojant nuotolines kūrybines sąveikas;

1.12. sudėliojus bei apibendrinus kūrybinių sąveikų rezultatus, parengti skaitmeninių ugdomųjų priemonių (lygiais, pakopomis ir kategorijomis diferencijuotų, pradedant nuo „patenkinamai išsilavinusiojo“ ir baigiant „lingvistikos daktaro kvalifikacija“, testų, klausimynų, užduočių, analitinių komentarų, vaizdinių iliustracijų, komparatyvinių sugretinimų ir kt.) ciklą „Lietuvos Didysis Kalbininkas“, t. y. instrumentarijų kaip inovatyvią – humanitarinio ugdymosi procesui lemtingą – edukacinę programą;

1.13. pagal šią programą 2019 m. rudenį inicijuoti, K. Būgos jubiliejui dedikuotą, nacionalinį edukacinį konkursą (Kalbotyros olimpiadą), sieksiantiems tam tikros „Lituanistikos Domesio Kategorijos“ ar net „Lingvistikos Daktaro Kvalifikacijos“ į(si)vertinimo;

1.14. parengti K. Būgos jubiliejaus programą ir ją pristatyti žiniasklaidoje;

1.15. 2019 m. lapkričio mėn. muziejaus patalpose, Dusetų kultūros centre ir dailės galerijoje surengti jubiliejaus iškilmes – atnaujintų eksponatų ir parodos atidarymą, mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą, kurio metu meniniai intarpai papuoš interaktyvios edukacinės programos pristatymą ir nacionalinio konkurso dalyvių bei laureatų apdovanojimus;

1.16. vykdyti projekto sklaidą, pirmiausiai veiklas skelbiant viešojoje elektroninėje erdvėje ir galiausiai siekiant, kad populiarūs ir interaktyvūs tiekiniai – „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“, draugiškos aplinkai ir vartotojams ugdomosios priemonės, inovatyvius metodus bei technologijas taikanti edukacinė programa – ir jų nuorodos būtų prieinami www.buga.zarasumuziejus.lt, universitetų, institutų, gimnazijų, muziejų bei bibliotekų interneto svetainėse, ypač virtualioje kultūros paveldo informacinėje sistemoje „epaveldas.lt“;

2.1. įrengti baltų (aisčių) religijos alką su mitologinių skulptūrų takais (ir šventovėmis), žyminčiais skirtingų genčių pasaulėvoką;

2.2. sukurti ir vesti mitologų (J. Basanavičiaus, K. Būgos, A.J. Greimo, M. Gimbutienės, P. Dundulienės, V. Toporovo, N. Vėliaus, G. Beresnevičiaus, D. Razausko ir kt.) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.3. sukurti ir vesti baltistų (žinomų prūsistų, latvistų, lituanistų) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.4. įrengti baltų mitologijos interaktyvų klojimo teatrą;

2.5. kurti aisčių kultūros virtualius objektus (kad būtų virtualiai įrengtos piliakalnių gyvenvietės, pilkapiai, ūkio ir karo reikmenys, drabužiai, papuošalai ir kt.);

2.6. kurti Durbės, Prūsų sukilimo, Saulės ir kitų mūšių virtualias inscenizacijas bei žaidimus;

2.7. ypatingu statiniu ir veiklos programa įprasminti gyvųjų baltų (latvių ir lietuvių) vienybės šventyklą – kaip baltiškosios kultūros ir jos mentaliteto formavimo edukacinį centrą;

2.8. sukurti latvių ir lietuvių kalbų bei kultūrų mokymosi (patrauklaus ir greito) virtualią programą (iki 365 pamokėlių po 10–15 min.);

2.9. sukurti prūsų kalbos interaktyvaus mokymosi žaidimą;

2.10. pristatyti virtualią „Aistiją“, sukuriant prūsų, latvių ir lietuvių pamatinių tekstų antologiją su vertimais į viena kitos giminiškas kalbas, sykiu sukuriant bendrinę baltų kalbą, į kurią būtų išversti Latvijos ir Lietuvos himnai, dar kiti latviams ir lietuviams žinomiausi, jų kultūras geriausiai reprezentuojantys, tekstai;

2.11. semiotikos bandymų dirbtuvėje supažindinti lankytojus su semiotinės analizės pradžiamoksliu, kad jie galėtų giliau suprasti interpretuodami mitų ir kitų pasakojimų kodus;

2.12. įrengti svečiams (turistams), vietos (seniūnijos, rajono) gyventojams, edukacinių užsiėmimų bei vasaros stovyklų dalyviams patrauklias menų, amatų ir mokslų kūrybines dirbtuves „Susikurk sau …“, kuriose kiekvienas, pasirinkęs meno ar amato ruošinį, galėtų pasidaryti sau mielą suvenyrą arba tiesiog išbandyti savo galimybes patyrinėjant kurio nors meno, amato ar mokslo metodus;

2.13. įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas, taip pat tualetus, kriaukles, dušus namo ir klėties pastatuose;

2.14. buvusio malūno vietoje įrengti vėjo jėgainę ir saulės kolektorių;

2.15. namo patalpose įrengti kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą;

2.16. švenčiant Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d.), kasmet savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) Pažiegėje ir Dusetose rengti (baltų kalbų ir kultūrų) pažintinių renginių ciklą „Aisčių mugę“, kartu su jau tradicija tapusia „Derliaus“ švente;

2.17. rengti virtualias ir interaktyvias kalbotyros, semiotikos, baltistikos, mitologijos ir kitų humanitarinių sričių studijas, tyrinėjančias ar praskleidžiančias aistiškąją tapatybę;

2.18. įsteigti Latvijos ir Lietuvos kalbininkų virtualų memorialinį muziejų;

2.19. įsteigti Latvijos ir Lietuvos memorialinių muziejų asociaciją, kuri išvien, be kita ko, puoselėtų baltiškosios piligrimystės vietas ir skatintų tokius maršrutus;

2.20. sukurti Latvijos ir Lietuvos kultūrų „genealoginius medžius“ – kultūros veikėjų (rašytojų, poetų, filosofų, humanitarų ir kt.) santykių, t. y. istorinių, idėjinių ir kūrybos sąsajų, stendą;

2.21. šalia muziejaus esančio miškelio kalvose, greta baltų (aisčių) religijos alko su mitologinių skulptūrų takais, įsteigti ir įrengti Lietuvos ir Latvijos poetų bei kalbininkų alką;

2.22. organizuoti tautodailininkų vasaros plenerus, į kuriuos būtų kviečiami kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos, kurių kiekvienas kasmet kurtų mitologijos ženklus, Lietuvos ar Latvijos poetui ar kalbininkui dedikuotą kūrinį – skulptūrą, instaliaciją, žemės meno objektą ir kt., – įsivaizduojamai ar etnografiškai turintį baltiškos kultūros bruožų;

2.23. prie kiekvieno mitologijos ženklo, poetui ar kalbininkui skirto kūrinio-paminklo įrengti skaitmeninio nuskaitymo lentelę, kurios kodą nuskaičius išmaniuoju telefonu, būtų galima išgirsti pasakojimą apie mitologijos reiškinį, čia įamžintą Lietuvos ar Latvijos įžymybę, pasiklausyti jo kūrinių ištraukų.  

 

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus naujos ekspozicijos aprašymas (planas):

1. Atnaujintas Būgų giminės genealoginis medis.

2. Būgų sodybos (pastatų, aplinkos) maketas (ar virtualus stendas), papildančiosios realybės media.

3. Kalbotyros istorijai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų žymiausių pasaulio baltistų ir Lietuvos kalbininkų sąrašas (su jų nuopelnų aprašymais), ir Būgos – kaip pirmojo lietuvio istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalo – statuso išryškinimas.

4. Būgos mokslinio paveldo įvertinimui skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų patraukliai pateikta jo nuopelnus pabrėžiančių citatų rinktinė.

5. Leksikologijai ir leksikografijai skirta erdvė, kur lankytojai galėtų pakilnoti Būgos surinktų kortelių dėžes (iš viso 17 pūdų, t. y. beveik 280 kilogramų), o į tuščias korteles – įrašyti lietuvišką žodį ar sakinį; taip pat galėtų pavartyti 20 Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) tomų.

6. Onomastikai skirta erdvė, kur būtų Būgos atstatytų lietuviškų vardų, istoriniuose šaltiniuose parašytų kitomis kalbomis, aiškinamasis stendas.

7. Etnonimikai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos atrastos aisčių protėvynės ir jų genčių buveinių žemėlapis, gretinamas su vėlesnių mokslininkų (V. Toporovo ir kt.) atradimų žemėlapiais.

8. Lietuvių kalbos norminimui – „kalbos mažmožiams“ – skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos apgintų žodžių, su pamokymais „kalbos susintojams“, stendas (realus arba virtualus).

9. Būgos bibliografijos (autentiškų knygų bei spaudinių) lentyna ir jo mokslinių straipsnių bei knygų aiškinamasis (realus ar virtualus) stendas.

10. Būgos vaikystėje ir jaunystėje galimai skaitytų raštų lentyna (ypač draudžiamoji 1864–1904 m. laikotarpio lietuviškoji raštija), taip pat studijuojant ir profesoriaujant galimai skaitytų knygų bei spaudinių biblioteka (spinta).

11. Slapyvardžių (realus ar virtualus) stendas – apie tai, kada kokius Būga slapyvardžius naudojo.

12. Būgos biografijos – jo gyvenimo esminių spektaklių pagal semiotinę naratyvinių reikšmių analizę – scenarijai ir vaidybinių improvizacijų scena.  

13. Kalbininko draugų ir bendražygių, žymių sekėjų ir gerbėjų nuotraukų, korespondencijos, prisiminimų ir kt. (reali ar virtuali) galerija.

14. Kalbotyros, baltistikos ir mitologijos kūrybinės dirbtuvės – klausimai, testai, dėlionės, žaidimai, animaciniai filmukai ir kitos edukacinės programos naudojantis, be kita ko, ir išmaniosiomis technologijomis, interaktyviais stendais ir kt.  

15. Skaitančio, mąstančio ir rašančio Būgos laikysenos pavaizdavimai tokiu būdu, kad lankytojai galėtų pamėgdžioti, patys įsijausdami patirtų šias pagrindines mokslininkų ir kūrėjų būsenas (pavyzdžiui, galėtų paskaitinėti kalbininko skaitytas knygas, parašinėti senovine plunksna ir kt.).

16. Iki 15 min. trukmės reprezentacinis (animacinis) filmukas apie Kazimierą Būgą.  

 

Tikslinės auditorijos:

1. akademinė bendruomenė – humanitarinių mokslų, lituanistikos bei baltistikos mokslininkai ir studentai;

2. mokyklinio amžiaus vaikai ir jų mokytojai;

3. muziejaus lankytojai, turistai, apsilankę Dusetose ar Pažiegėje;

4. nacionalinio konkurso (Kalbotyros olimpiados) dalyviai;

5. K. Būgos minėjimų, jo jubiliejaus iškilmių ir baltiškų švenčių bei renginių dalyviai;

6. visi www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje įdiegtų edukacinių tiekinių naudotojai;

7. besidomintys inovatyviomis edukacinėmis priemonėmis ir revoliuciniais humanitarinio ugdymosi pokyčiais;

8. kasmet savaitės trukmės tautodailininkų pleneruose dalyvaus keliolika skulptorių, kryždirbių, instaliacijų ir žemės meno kūrėjų;

9. latviai, lietuviai ir kiti, norintys pažinti baltų kultūrą.

 

Temos:

1. Kazimiero Būgos biografija, jo mokslinis paveldas ir svarbiausieji tyrinėjimai apie jį.

2. Baltų istorijos, mitologijos, kalbų ir kultūrų edukaciniai bei reprezentaciniai (pa)tyrimai.

 

Išskirtinumas:

1. provincijos atokioje vietovėje esančiam muziejui sukuriama pavyzdingai ir optimaliai moderni infrastruktūra – inovatyviai plėtojamos memorialinio muziejaus, žymios asmenybės įvaizdžio ir baltų kultūros pristatymo kompleksinės galimybės;

2. įsteigiama ir puoselėjama neformali nuotolinio kalbotyros bei kito humanitarinio ugdymosi virtuali ugdykla;

3. iki 140-ojo jubiliejaus bus pasiekta, kad Kazimieras Būga taptų aktualiu, populiariu ir net įdomiausiu Lietuvos kalbininku;

4. genialaus kalbininko energijos įkvėpta, kūrybinė santalka sukurs išskirtinę, inovatyvią, moksliškai motyvuotą (metakalbų teorijomis pagrįstą) ir pavyzdinę neformalios edukacijos programą, įgalinsiančią lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso postūmį, proveržį ar net pokytį formaliajame švietime;

5. nacionalinis edukacinis konkursas – „Kalbotyros (ilgainiui galbūt Humanistikos) olimpiada“ – taps tradiciniu ir modernios saviugdos priemonėmis išskirtiniu Lietuvos kultūros fenomenu;

6. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps pirmuoju plačiu, visapusišku baltų muziejumi ir ryškiausiu baltų kultūros židiniu;

7. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps avangardine Latvijos ir Lietuvos kultūrų santarmės – abipusio pažinimo ir vieningos plėtotės – jėgaine.

<…>

 

Idėjos autorius Rytis Pivoriūnas

 

Naujos kultūros laidos, skirtos Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“

Apie naujas kultūros laidas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ žiūrėkime:

http://alkas.lt/2017/04/15/ziurovu-isvys-nauja-kulturos-laidu-cikla-skrajojantys-ezerai-baltu-mitai-ir-simboliai-video

Pirma laida apie baltų mitinio pasaulio šventumą. Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo?  Ir kas iš tiesų yra mitai? Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis? Atsakymus į šiuos klausimus surasime su mitologu dr. Dainiumi Razausku:

https://www.youtube.com/watch?v=maktArZUnlQ

Antroje laidoje sužinosime, kokios vijos „riša“ mus su senovės lietuviais – susipažinsime su archeologu, juvelyru, dainų autoriumi ir atlikėju Evaldu Babensku, kuris yra „metalistas“ visomis prasmėmis: jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais:

https://www.youtube.com/watch?v=w9sYxJx5ijM

Galiausiai „ausime” mitų prasmių raštus su literatūrologu, literatūros kritiku, vertėju Kęstučiu Nastopka. Prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka save vadina Algirdo Greimo mokiniu ir yra sakęs, kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Sužinosime, kodėl pasaulyje domimasi šiuo mokslu, išgirsime komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, ką reiškia „vėliava“ kaip mitinis objektas:

https://www.youtube.com/watch?v=Qe_1PdpvJhI

Septyni mokinių klausimai apie Algirdą J. Greimą

Įprasminant Algirdo Juliaus Greimo metus  100-ąsias jo gimties metines, kovo 23 d. Dusetų kultūros centre įvyko edukacinis renginys, kuriame dalyvavo Kazimiero Būgos 9-12 klasių gimnazistai ir jų mokytojai; renginį organizavo bei vedė Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus darbuotojas Rytis Pivoriūnas; jis paaiškino, kuo aktualus Greimas ir kuo reikšminga jo puoselėta semiotika, pristatė lietuviškai išleistas jo knygas, ekrane buvo demonstruojamos jubiliato biografijos nuotraukas, buvo rodomas ir aptariamas filmas „Greimas“ (režisavo Saulius Beržinis, filmavo Algimantas Mikutėnas, 1991 m.). Visi mokiniai, kurie namuose atliko nurodytas užduotis, iš literatūros mokytojų gavo po jubiliejinį dešimtuką. Viena iš papildomų užduočių buvo – „parašyti klausimus, į kuriuos atsakymų skaitydami patys dar neradote, bet norėtumėte sužinoti“. Štai septyni gauti klausimai ir Ryčio Pivoriūno rasti bei pateikti atsakymai.

1.      Kas buvo jo sutuoktinė?

Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Vedė ją Paryžiuje 1948 m. Iš pirmosios santuokos ji turėjo dukterį Adą Martinkus. Ona Greimienė mirė 1982 m. Su Teresa Mary Kean Greimas praleido paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį. Jie susituokė prieš pat Greimo mirtį. Vaikų neturėjo. Ji žinoma mokslininkė, be to, abu jie 1992 m. išleido Prancūzijoje itin vertinamą leksikografinį darbą Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas. Renesansas.  

2.      Ar knyga „Tautos atminties beieškant“ yra Algirdo Greimo?

Taip, išleista 1990 m. (Vilnius-Chicago). Tai pirmoji svarbiausia jo knyga apie mitologiją. Ją sudaro dvi knygos – Apie dievus ir žmones (penki dideli skyriai: I. Kaukai ir aitvarai, II. Aušrinė ir Laima, III. Apie bites ir moteris, IV. Dievai ir šventės, V. Deivilai; ji buvo ir atskirai išleista 1979 m.) ir Tautos atminties beieškant (septyni dideli skyriai: I. Sakmė apie Šovį, vėlių vedlį, II. Dievai viešpačiai, III. Velnias ir Kalevelis, IV. Namų dievai, V. Perkūnas, Pergrubis ir Šventas Jurgis, VI. Saulė – marti, VII. Štai ką rugelis kalbėjo). Kita knyga, pati išsamiausia – visų Greimo mitologijos tyrinėjimų rinktinė, išleista jau gerokai po jo mirties – tai Lietuvių mitologijos studijos (2005 m).

http://www.greimas.eu/mitologija rašoma:

Mitologija buvo svarbus Greimo mokslinio darbo baras nuo pat tada, kai jis pradėjo savarankiškus tyrimus. Viename pokalbyje Greimas netgi teigė savo semiotinius tyrinėjimus pradėjęs nuo mitologijos, o ne atvirkščiai, mat jau 1965 m. lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavime skaitęs paskaitą apie lietuvių mitus. Tiesa, tąkart jis auditorijai kalbėjo apie jos pačios, modernios visuomenės mitus… Bet neužilgo vienas po kito ėmė pasirodyti ir senajai lietuvių mitologijai skirti straipsniai. Kad ir kaip būtų, iš mitologų darbų Greimas perėmė gaires, kaip atlikti semiotikos projektui būtiną perėjimą prie diskurso (stambesnio už sakinį kalbos vieneto) reikšminės sandaros aprašymo.

Greimas svarstė teorines mitologijos problemas ir nagrinėjo paskirus atvejus. Didžiąją dalį bendrųjų svarstymų jis paskelbė prancūziškai, o beveik visus praktinius tyrimus paskyrė senosios lietuvių mitologijos rekonstrukcijai. Šios rekonstrukcijos rezultatus daugiausia skelbė lietuvių išeivijos spaudoje ir apibendrino knygose Apie dievus ir žmones (1970) ir Tautos atminties beieškant (1990).

3.      Kodėl Greimas užsiėmė struktūrine semantika?

Tiksliau būtų sakyti, kad jis užsiėmė semiotika, nes Struktūrinė semantika (1966 m.) – taip vadinasi  pirmoji Greimo knyga, pelniusi jam, kaip mokslininkui, pasaulinį pripažinimą. Greimas siekė sukurti bendrą prasmės teoriją, paaiškinti, kaip prasmė atsiranda, gyvuoja ir nyksta. Šios teorijos pagrindus jis kaip tik ir padėjo savo „Struktūrinėje semantikoje“, nuo kalbotyros tiriamų kalbos vienetų – žodžių ir sakinių – eidamas prie diskurso semantikos, arba naratyvinės gramatikos. A. J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendruosius semiotikos klausimus, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (…) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“. Semiotikos svarbą humanitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams

http://www.greimas.eu/semiotika rašoma:

Greimo mokslinę veiklą skatino vizija sukurti semiotiką kaip pagrindą ir bendrą metodologiją humanitariniams ir socialiniams mokslams. Savo tyrimus jis pradėjo nuo struktūrinės kalbotyros, kuri tuo metu laikyta moksliškos humanitarinės disciplinos pavyzdžiu, tačiau nebuvo taikoma semantikos problemoms. Jau pirmame stambiame veikale Struktūrinė semantika (1966) Greimas pristatė daug naujų sąvokų, o tai rodė pastangą kurti naują ir vieningą aprašymo kalbą, kuria būtų galima apibūdinti humanitariniams ir socialiniams mokslams bendrą tyrimų objektą – žmogiškąjį pasaulį. Greimas pasiūlė šį tyrimų objektą suvokti kaip reikšmę: žmogaus pasaulis yra tai, kas jam ką nors reiškia.

Toks universalus užmojis vedė Greimą ir jo mokinius prie bendresnių tyrinėjimų, skirtų ne tik natūraliajai kalbai, bet visoms žmogiškoms reikšmės sistemoms, per kurias kultūros, visuomenės ir asmenys suvokia pasaulį ir save. Čia išryškėjo svarbus pasakojimo vaidmuo: žmogus pasakoja pokalbiuose, meno kūriniuose, vaizduotėje, kone visur… Pasakojamumą arba naratyvumą Greimas laikė viena iš elementariųjų žmogaus buvimo pasaulyje formų. Šiuo požiūriu jis nagrinėjo tokius skirtingus reiškinius kaip grožinė, mokslinė literatūra ir kulinarinis receptas, jausmai ir socialinis gyvenimas. Tokia plati jo tyrimų panorama išsiskleidė veikaluose Apie prasmę (1970), Mopasanas: teksto semiotika (1975), Semiotika ir socialiniai mokslai (1976), Apie prasmę 2 (1983), Pasijų semiotika (1991, su Jacques Fontanille).

Viename paskutinių savo darbų, Apie netobulumą (1987), Greimas perėjo prie eseistinio stiliaus ir ėmėsi jį visą gyvenimą dominusių estetikos problemų. Grožio patyrimą jis susiejo su jusline prasmės pagava. Taip jis tarsi iš naujo grįžo prie vienos savo pirmame veikale iškeltos problemos, reikšmės ir juslinio suvokimo ryšio. Tai nestebina, jei turime omenyje, kad Greimas semiotiką laikė moksliniu projektu, apie kurį yra pasakęs, kad tai „nei mokslas, nei pasiekimas, nei doktrina, o kvietimas dirbti, jei norime suprasti žmogų“.

(Šį klausimą papildo toliau einantis klausimas)

4.      Kaip Greimas siekė savo tikslo – sukurti mokslinę prasmės išaiškinimo teoriją?

Tai turbūt svarbiausias ir įdomiausias klausimas, todėl pažvelkime nuosekliai nuo pradžių.

1943 metais Greimas kaip literatūros kritikas debiutuoja straipsniu „Cervantes ir jo Don Kichotas“ jo paties įkurtame kultūros almanache „Varpai“. Beviltiškas Don Kichoto kovas Greimas lygina su Lietuvos situacija Antrajame pasauliniame kare: kovojama prieš vokiečius, kad sugrįžtų rusai. Tokia paradoksali istorinė patirtis sudarė psichologines Greimo semiotikos prielaidas: „Būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatina susirūpinti prasme visų tų baisybių, kurios vyksta prieš jūsų akis“,– rašė jis. 1948 m. apgynęs Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais, jis išvyksta dėstytojauti į Aleksandriją, kur gilinasi į XX a. struktūrinę kalbotyrą, Claude‘o Lévi-Strausso antropologiją, Edmundo Husserlio ir Maurice‘o Merleau-Ponty fenomenologiją, susidraugauja su būsima prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Roland’u Barthes’u. Pratęsdamas Ferdinande‘ą de Saussure‘ą ir Louisą Hjelmslevą jis imasi kurti bendrąją reikšmės teoriją – semiotiką. Penkiolika metų dėstęs Aleksandrijos, Ankaros bei Stambulo universitetuose, Greimas grįžta į Prancūziją. Nuo 1965 metų jis vadovauja bendrosios semantikos ir semiolingvistikos tyrimams vienoje iš vadinamųjų didžiųjų Paryžiaus mokyklų – École des hautes études en sciences sociales (Aukštųjų visuomenės mokslų studijų mokykla). Čia Greimas įkuria tarpdisciplininį reikšmės tyrimų seminarą, į kurį rinkdavosi per šimtą įvairiausių mokslinių disciplinų tyrėjų iš viso pasaulio. Iš šio seminaro išaugo pasaulinį garsą įgijusi Paryžiaus, arba greimiškoji (greimienne) semiotinė mokykla.

Didysis Greimo mokslininko tikslas buvo sukurti prasmės teoriją. Greimo Struktūrinė semantika (1966) reiškė posūkį nuo leksinio semantinių laukų tyrimo į teksto kaip reiškiančios visumos analizę, taip pat nuo sistemos prie ją numatančio semiotinio proceso. Suvokdamas reikšmę kaip pasakojimą, Greimas aprašo reikšmių transformacijas pagal Vladimiro Proppo atskleistą mitinio pasakojimo modelį. Pasirodo kiti fundamentalūs jo veikalai – Apie prasmę (1970), Maupassant‘as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983). Greimo semiotika neapsiriboja raštiškų tekstų analize. Naratyvinės gramatikos taisyklės aptinkamos įvairiausiose reikšmės apraiškose: literatūros, dailės ir architektūros kūriniuose, Evangelijos parabolėse, etinėje nuostatoje (iššūkis), aistrų proveržyje (pyktis), net kulinariniuose receptuose ar reklamoje. Plečiant tiriamą problematiką ir atveriant naujas prieigas, Greimo ir jo mokinių darbuose einama nuo veiksmo į būsenos semiotiką, nuo netolydumo prie tolydumo, nuo objekto prie subjekto. Į pirmąjį planą iškyla juslinis estetinis (esthesis) žmogaus santykis su pasauliu (Apie netobulumą, 1987), o nagrinėjant jausminį reikšmės matmenį išryškinamos sielos būsenų moduliacijos (Pasijų semiotika, su Jacques‘u Fontanille, 1991).

Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas teigia: „Mums greimiškoji semiotika svarbi tiek, kiek humanitarams ir socialiniams mokslininkams parūpsta epistemologiniai (pažinimo teorijos) ar metodologiniai klausimai ir kiek jie randa semiotikoje atsakymus į šiuos klausimus. Deja, mūsų humanitariniams ir socialiniams mokslams labai stinga ne tiktai teorijos, bet ir supratimo, kad jos stinga, vyrauja tyrinėtojo spontaniškumas ir tyrimo taikomasis pobūdis. Greimą mums dar reikės atrasti. <…> [Greimo centre] kruopščiai narstome Greimo ir kitų semiotikų teorinius darbus, nagrinėjame įvairiausius tekstus – literatūrinius, bet taip pat vizualinius, plastinius, reklaminius. Esame nagrinėję net restorano meniu, kvepalų buteliukus, politikų nuotraukas. Semiotika – ne tiktai teorija, bet ir praktika, reikia išmokti ir įgusti ją taikyti“.

„Semiotiką domina ne tik kalbėjimas ir žodžių prasmės, nes žmogus ne tik kalba, bet ir gestikuliuoja, ir mikčioja, ir juda, ir dainuoja, ir šoka ir taip vis įvairūs prasmės pareiškimo būdai. Ir Greimas bandė sukurti tą visuotinę reikšmės teoriją, kaip atpažinti reikšmę, na ir svarbiausia, kaip ją griežtai moksliškai aprašyti“, – sakė literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka.

„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, kuris XIX–XX amžiuje sukūrė pasaulyje reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama yra. Tai čia mes iš viso neturime precedentų ar jokių tokių analogiškų atvejų“, – kalbėjo VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.

Bendrajai reikšmės teorijai A. J. Greimas skyrė aštuonias prancūzų kalba parašytas knygas. Lietuvių kalba išleistos devynios knygos, pusė jų skirtos mitologijos tyrimams.

5.      Kokiu būdu Greimas skatino priešinimąsi okupacijai?

Atėjus Hitleriui į valdžią ir Vokietijai sustiprinus politinį bei ekonominį spaudimą Lietuvai, ši atsigręžė į Prancūziją. Į Prancūziją su valstybės stipendija buvo pasiųsti tris šimtai gimnazijas baigusių moksleivių. Greimas, nutraukęs teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išvyksta į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos ir dialektologijos. 1939 metų rudenį Greimas grįžta į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Greimo tėvas, Prienų burmistras, buvo ištremtas į Krasnojarsko sritį ir ten mirė, o motina – į Altajų. Greimas, mokytojavęs Šiauliuose, įsijungia į antinacinę rezistenciją ir redaguoja kelis paskutinius numerius pogrindžio laikraščio „Laisvės kovotojas“, raginusio Lietuvos jaunimą nestoti į lietuvišką SS legioną ir nepaklusti okupacinės valdžios verbavimams. Artėjant frontui, Greimas pasitraukia į Vakarus ir 1945 metų pradžioje apsistoja Paryžiuje. Iš čia jis palaiko ryšius su antisovietine rezistencija, bendradarbiauja Amerikos lietuvių spaudoje. Lygia greta Greimas gyvena mokslininko intelektualo gyvenimą.

http://www.greimas.eu/rezistencija rašoma:

Greimas yra rašęs, „gimiau Tuloje, pabėgėlių šeimoje ir baigsiu kažkur toks pat pabėgėlis, benamis“. Jis gimė Tuloje, jo tėvams pabėgus iš Lietuvos per I pasaulinį karą. Baigiantis II pasauliniam karui, pats pabėgo į Prancūziją. II pasaulinio karo metu, per pirmąją sovietų okupaciją Lietuvoje, abu Greimo tėvai buvo ištremti, kol jis pats, Raudonosios armijos atsargos karininkas, surašinėjo kitų tremtinių turtą. Vėliau Greimas dalyvavo pogrindžio antisovietinėje ir antinacinėje veikloje, o prieš antrąją sovietų okupaciją pasitraukė iš Lietuvos.

Gyvendamas Šiauliuose, 1941 m. kovą Greimas įsijungė į Lietuvos aktyvistų frontą (LAF), kovojusį prieš sovietų valdžią. Kai birželio pabaigoje į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė, iš pradžių Greimas dalyvavo LAF nariams pertvarkant Šiaulių kasdienį gyvenimą, tačiau gavęs nacių valdžios įsakymą suiminėti žydų tautybės žmones iš LAF gretų pasitraukė. 1942 m. rudenį Greimas persikėlė į Kauną, kur prisijungė prie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), taip pat projektavusios Lietuvos nepriklausomybę. Jis bendradarbiavo rengiant laikraštį Laisvės kovotojas, kuriame buvo pranešama apie nacių ir jų rėmėjų nusikaltimus ir pasisakoma prieš lietuvių mobilizaciją darbams ir SS legionui.

Pasitraukęs į Vakarus, Greimas iki 1951 m. veikė išeivijos politiniame gyvenime, buvo kairiosios-liberaliosios krypties atstovas. Vėliau pasitraukė iš politinių kovų, bet visą gyvenimą nuolat dalyvavo kultūrinėje lietuvių išeivijos veikloje, palaikė ryšius su sovietinės, vėliau – su nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos menininkais, intelektualais, politikais.

Pats Greimas labiausiai vertino tris savo rezistencinės veiklos epizodus: laikraščio Laisvės kovotojas numerį, raginusį nesirašyti į tuomet formuotą Lietuvos SS legioną; pastangas, kad būtų nutrauktas bevaisis ir daugybės aukų pareikalavęs partizaninis karas prieš sovietų režimą; dalyvavimą kreipiant išeiviją „veidu į Lietuvą“, kad nebūtų nutraukti ryšiai su sovietinės Lietuvos gyventojais.

„Rezistencija, – aiškino Greimas, – tai individo fundamentali laikysena prieš gyvenimą ir prieš mirtį, tai originalus įtemptas moralinis klimatas, kuriame tauta, istorijos supurtyta, įgauna savo naujų galimybių, savo naujo likimo sąmonę. […] Rezistencija – tai privilegijuotas istorijos momentas, kuriame žmogaus idėja sutampa su tautos ir žmonijos idėjomis“.

6.      Kaip Greimas prisidėjo prie tautinio atbudimo okupuotoje Lietuvoje?

Greimas didžiavosi, kad 1983 m. paskelbė pirmąjį užrašytą lietuvių mitą apie Šovį, vėlių vedlį, ir kad patekęs į Lietuvą šis prisidėjo prie tautinio atgimimo.

Du kartus – 1971 ir 1979 metais – Greimas lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete, sutraukdamas šimtus klausytojų inteligentų ir palikdamas didžiulį įspūdį susirinkusiems. Vos prasivėrus tarptautinio bendravimo galimybėms, Greimas siuntė į Lietuvą savo mokinius, kad jie skleistų semiotikos sėklą aktualiausiose intelektualinės veiklos srityse: literatūrologijoje, estetikoje, sociologijoje, pedagogikoje, religijotyroje. Atkūrus nepriklausomybę, jis kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, aktyviai rėmė idėjų apykaitą bei tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, siūlė ambicingus labai plačiai suprastos Lietuvos kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė į periodiką aktualiais kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimais.

Paskutinis Greimo sumanymas buvo surengti Vilniuje tarptautinį koliokviumą „Estetika ir kasdienis gyvenimas Europoje“, kuris įvyko 1992 m. rugsėjo mėnesį, jau po Greimo mirties tų pačių metų vasario 27 d. Koliokviumo metu Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė, kad universitete įkuriamas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras. Šiandien tai – pagrindinis Greimo tradiciją tęsiančios semiotikos židinys Lietuvoje.

7.      Kodėl Greimui didelį įspūdį darė universiteto rektorius Mykolas Riomeris?

1934 m. jis pradėjo teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Didžiausią įspūdį, pasak paties Greimo, „savo kultūra, retorika ir gesto elegancija“ jam darė universiteto rektorius Mykolas Riomeris (Michał Römer), Paryžiaus politinių mokslų mokyklos auklėtinis, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas. Didelį įspūdį Greimui paliko ir Levas Karsavinas, religijos filosofijos istorikas. Karsavino paskaitos apie viduramžių krikščioniškąją filosofiją įdiegė Greimui neblėstančią meilę viduramžiams, o taip pat įsirėžė atmintin kaip puikios lietuvių kalbos pavyzdys: „Jo lietuvių kalba buvo puiki: jį klausydamas supratau, kad lietuvių kalba gali būti drauge aiški ir rafinuota, „kultūringa.“

 

SVARBŪS BIOGRAFIJOS FAKTAI:

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 metų kovo 9 d. Tuloje (Rusija).

Nuo 1919 m. iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje.

1929-1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją (dabar Šiaulių J.Janonio gimnazija), Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.

1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. – kalbotyrą Grenoblio (Prancūzija) universitete.

1940-1942 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar Šiaulių Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute. Iki 1944 m. gyveno Kaune.

1948 m. Sorbonoje (Prancūzija) apgynė daktaro disertaciją.

1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos (Egiptas),1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo (Turkija),1962-1965 m. Puatje (Prancūzija) universitetuose.

Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.

1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete.

Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

http://www.greimas.eu/biografija rašoma:

Algirdas Julius Greimas

(1917 m. kovo 9 d. – 1992 m. vasario 27 d.)

Algirdas Julius Greimas buvo rezistentas, karo pabėgėlis, lietuvių išeivijos kultūrinio sąjūdžio dalyvis, kalbininkas, mitologas ir semiotikas, subūręs Paryžiaus semiotikos mokyklą.

Greimas priklausė pirmajai kartai, kuri augo nepriklausomoje 1918–1940 m. Lietuvos Respublikoje ir buvo skatinama siekti vakarietiško išsilavinimo. Jis studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir filologiją Grenoblio universitete Prancūzijoje. Karo metu dirbo mokytoju, vertėju, valstybės tarnautoju, dalyvavo antisovietinėje, vėliau – antinacinėje rezistencijoje.

Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo ištremti abu Greimo tėvai, o artėjant antrajai jis pats pabėgo į Vakarus. Viename interviu karo absurdiškumą yra pavadinęs „psichologiniu fonu“ savo mokslinei veiklai – klausinėjimui apie prasmę.

Greimas visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. Taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais, 1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, siuntė savo mokinius skaityti paskaitas, teikė siūlymus valstybės politikos gairėms, rašė kultūros kritikos esė.

Apsistojęs Prancūzijoje, Greimas susituokė su Ona Bagdonaite. 1948 m. apgynė filologinę daktaro disertaciją Sorbonos universitete, vėliau ilgą laiką dėstė Turkijos universitetuose. Nuo 1965 m. beveik 25 metus dirbo studijų vadovu Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje. Buvo vienas žymiausių struktūralizmo atstovų ir vienas iš pagrindinių modernios semiotikos kūrėjų. Jo vestuose seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio. Vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei, kurią sudarė įvairių disciplinų atstovai. Greimui skatinant vis naujus tyrimus, šios grupės pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.

Gyvenimo pabaigoje susituokė su Teresa Mary Keane. Mirė Paryžiuje, palaidotas prie tėvų Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

Parengė Rytis Pivoriūnas

Tavo LDK strategija: Lietuvos Dvasios Kanonas?

Kviečiu dabar jau čia pratęsti 2009–2010 m. vykusias kūrybines sąveikas.

Štai kas buvo nuveikta iki 2010 m.: Tavo LDK strategija – Lietuvos Dvasios Kanonas

Prašau į „Komentarus“ rašyti savo pastebėjimus, kritiką, pasiūlymus, vizijas, įžvalgas ir kt.

2010 m. išleista LDK_skrajute (nepaisykite jau pasenusių kontaktų)

Kreipkitės, jeigu reikės šios strategijos vertimų į latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ar esperanto kalbas.

Kūrybinių sąveikų vadovas, interakcijų koordinatorius Rytis Pivoriūnas, rytispivoriunas@gmail.com, tel. 861025972 

Algirdas Julius Greimas ir jo mitologija

(prof. Kęstučio Nastopkos pratarmė Greimo studijos Apie dievus ir žmones vertimui į rusų kalbą)

Lietuvių atmintyje Algirdas Julius Greimas iškyla mažiausia dviem veidais – kaip semiotikas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, ir kaip mitologas, senųjų tikėjimų tyrėjas. Iš tikrųjų tai yra vienas ir tas pats Greimas. Greimo Struktūrinė semantika1, padėjusi naujos mokyklos pamatus, išleista 1966 metais. Tais pat metais teorines mitų analizės nuostatas jis aptarė straipsnyje „Teoriniai mitinio pasakojimo interpetacijos elementai“2.

„Kaip galima žmogui, veikiančiam moksliniame ir kultūriniame pasaulyje, suderinti savo buvimą drauge lietuviu ir prancūzu?“,- klausė Greimas Ir pats atsakė: „Tokia problematika geriau suprantama kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimas, vienam kitą papildant, vienas kitam prieštaraujant. Aš visą savo maždaug subrendusio gyvenimą praleidau kaip schizofrenas. Ir geografiškai, ir dvasiškai.“

Gyvenimo žygiai

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje. Pirmojo pasaulinio karo metais čia kartu su kitais lietuviais karo pabėgėliais įsikūrė Greimų šeima. 1918 metais Greimai grįžo į Lietuvą. Vasaras Algirdas praleisdavo kaime, kur priklausomai nuo amžiaus atlikdavo įvairius ūkio darbus: ganė paršiukus, vėliau karves, o paūgėjęs kartu su bendraamžiais jodavo naktigonei į mišką. Kaime tebebuvo gyvi senieji papročiai. „Anuomet aš žinojau, kad, vakarui atėjus, nevalia vilkti kojų žeme, kadangi ten vaikščiojo visokios keistos būtybės. Puikiai prisimenu: man buvo kokie penkeri ar šešeri, grįžau į namus su aukle, stengdamasis kuo aukščiau kelti kojas… Tada dar buvo tikima laumėmis, žaltvykslėmis  ir t. t.“ Su elgetomis buvo elgiamasi kaip su gyvųjų ir mirusiųjų  tarpininkais. „Kai elgetos ateina į laidotuves, jie gieda dvi naktis. Tai gražu, tai viena gražiausių apeigų, kurias man teko matyti: gūdžiame kaime, vidury miškų, mažoje medinėje koplytėlėje koks dvidešimt Šaliapino bosų – kai dar giedodavo gražia lotynų kalba. Iš tiesų trokšdavai numirti!“,– liudijo Greimas3.  Autentiška senojo kaimo, kur „maždaug iki 1930 metų dar tebesitęsė XIX amžius“, patirtis tapo patikima atrama teorinei lietuvių mitologijos rekonstrukcijai.

                      Greimas buvo nepriklausomos Lietuvos augintinis. Jis mokėsi vienoje iš geriausių Lietuvoje Marjampolės gimnazijoje. Plėsdami savo akiratį, mokiniai savarankiškai mokėsi užsienio kalbų, kad galėtų skaityti originalo kalba Dostojevskį, Tolstojų, Oskarą Wilde‘ą, Baudelaire‘ą, Verlaine‘ą, Nietzschę, Schopenhauerį.

1934 m. Algirdas pradeda teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kuriame klausėsi profesorių, gavusių išsilavinimą Paryžiaus, Peterburgo, Marburgo ir Berlyno universitetuose. Aptardamas to meto kultūrinį akiratį, Greimas rašė: „ Iš Lietuvos aš turbūt beveik viską ir atsivežiau: aukštaitišką vaikystės kaimo kvapą, suvalkietišką ambiciją ir užsispyrimą, vokiškos kultūros filosofijoje, istorijoje – elementus, skandinavų ir slavų „dvasios“ supratimą: tai vis buvusios Romos imperijos tautoms nesuprantami dalykai“4.

Greimo gyvenimo posūkius lėmė permainos Europos politiniame žemėlapyje. Atėjus Hitleriui į valdžią, Vokietija, siekdama atplėšti Klaipėdos kraštą, sustiprino politinį ir ekonominį spaudimą Lietuvai. Tai privertė pertvarkyti Lietuvos ekonomiką bei politiką ir atsigręžti į Prancūziją. Nusprendus kurti prancūziško tipo licėjus, sustiprėjo prancūzų kalbos mokytojų poreikis. Buvo nuspręsta su valstybės stipendija pasiųsti į Prancūziją tris šimtus gimnazijas baigusių moksleivių, kad jie išmoktų prancūziškai ir taptų prancūzų kalbos mokytojais. Greimas, nutraukęs teisės studijas, išvyko į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos ir dialektologijos. Baigęs pirmosios pakopos studijas, Greimas rengėsi rašyti doktoratą apie prieškeltiško substrato Alpėse vietovardžius, bet Antrojo pasaulinio karo pradžia nutraukė jo mokslinę karjerą.

1939 metų rudenį Greimas grįžta į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. Raudonajai armijai užėmus  Lietuvą, jis tampa jos atsargos karininku. Per pirmuosius masinius trėmimus Greimo tėvas, Prienų burmistras, ištremiamas į Krasnojarsko sritį, o motina – į Altajų. Tėvas miršta 1942 metų pradžioje Rešotuose. Įsijungęs į antinacinę rezistenciją, Greimas redaguoja pogrindinį laikraštį „Laisvės kovotojas“, raginusį Lietuvos jaunimą nestoti į lietuvišką SS legioną ir nepaklusti jokiems okupacinės valdžios verbavimams.

1943 metais Greimas kaip literatūros kritikas debiutuoja straipsniu Cervantes ir jo  Don Kichotas jo paties įkurtame kultūros almanache „Varpai“. Beviltiškas Don Kichoto kovas kritikas lygina su Lietuvos situacija Antrajame pasauliniame kare: „Recenzijoje rašiau apie beviltiškas mūsų kovas,- mes kovojom prieš vokiečius, kad sugrįžtų rusai. Kokia prasmė kovoti? Tai aš pristačiau Don Kichotą kaip beviltiško herojaus tipą“5. Tokia istorinė patirtis sudarė psichologines Greimo semiotikos prielaidas. „Būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatina susirūpinti prasme visų tų baisybių, kurios vyksta prieš jūsų akis“,– rašė Greimas6 .

Artėjant frontui, Greimas pasitraukia į Vakarus ir 1945 metų pradžioje apsistoja Paryžiuje. Iš čia jis palaiko ryšius su antisovietine rezistencija, bendradarbiauja Amerikos lietuvių spaudoje.

Prancūzijoje Greimas lygia greta  gyvena mokslininko intelektualo gyvenimą. Apgynęs 1948 m. Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais, jis išvyksta dėstytojauti į Aleksandriją, kur susidraugauja su būsima prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Roland’u Barthes’u. Aleksandrijoje Greimas susipažino su struktūrine XX a. kalbotyra, Claude‘o Lévi-Strausso antropologija, Edmundo Husserlio ir  Maurice‘o Merleau-Ponty fenomenologija. Pratęsdamas Ferdinando de Saussure‘o kalbotyrą jis imasi kurti bendrąją reikšmės teoriją – semiotiką. Laikraščio „Le Quotidien de Paris“ korespondento paklaustas, kaip jis atėjo į semiotiką, Greimas atsakė: „ Be abejonės, mano „intelektualinis“ kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą”7.              

Peršasi paralelė tarp Greimo dvikalbystės ir Tartu-Maskvos semiotinės mokyklos steigėjo Jurijaus Lotmano kultūrinio daugiakalbiškumo. Gimęs ir augęs Peterburge, bet kaip žydas nepriimtas į jokią mokslinę instituciją, Lotmanas išvyksta į Estiją ir skleidžia rusų kultūros palikimą Tartu universitete. Turbūt neatsitiktinai dviejų įtakingų europinės semiotikos mokyklų kūrėjai yra prašalaičiai savo kultūrinėje aplinkoje. Prašalaičio klausa yra atidesnė svetimam žodžiui. Atsidūręs ties kultūrų riba stebėtojas privalo apibrėžti pasirinktąjį žiūros tašką. Pateikdamas savąjį semiotikos projektą Lotmanas pradėjo nuo meno kaip kitos, svetimos, kalbos problemos. Ideologijai, kuri pasaulinei kultūrai pripažino tik vieną kalbą – tą, kuri yra jos pačios kalba, tai buvo nepriimtina. Greimui jo kultūrinis bilingvizmas padėjo suformuluoti požiūrį į reikšmę kaip į dinamišką procesą – vienos kalbos į kitą, skirtingą transponavimą.

Po Aleksandrijos ir kelerių metų dėstymo Ankaroje bei Stambule, Greimas grįžta į Prancūziją. Nuo 1965 metų jis vadovauja bendrosios semantikos ir semiolingvistikos tyrimams Aukštųjų visuomenės mokslų studijų mokykloje. Čia Greimas įkūrė tarpdisciplininį reikšmės tyrimų seminarą, į kurį rinkdavosi per šimtą įvairiausių mokslinių disciplinų tyrėjų. Iš šio seminaro išaugo pasaulinį garsą įgijusi Paryžiaus semiotinė mokykla.

Semiotinis prasmės aiškinimas

Didysis Greimo mokslininko tikslas buvo sukurti mokslinę prasmės išaiškinimo teoriją. Jis, kaip ir kiti modernizmo epistemai priskiriami XX a. humanitarai, tikėjo reikšmės objektyvumu ir galimybe ją aprašyti. Greimas siekė pateikti mokslinį reikšmės aprašymo projektą, atitinkantį šiuolaikinį mokslinį žinojimą. Tuo, jo nuomone, semiotika skiriasi nuo laisvo filosofavimo. Pagrindinis filosofo uždavinys esąs sukurti diskursą apie prasmę kaip milžinišką  pasauliui  bendramatę metaforą, t. y. apkalbėti pasaulį. O semiotikui visų svarbiausia tai, kad jo idėjos „įsiskverbtų į tikrovę“.

Greimo Struktūrinė semantika  reiškė posūkį nuo leksinio semantinių laukų tyrimo į teksto kaip reiškiančios visumos analizę, nuo sistemos prie ją numatančio semiotinio proceso. „Mes vis labiau ir labiau atsisakome laikyti prasmę linijiniu ir vienaplaniu reikšmių susiejimu tekstuose ir diskursuose“,- rašė Greimas.- „Prasmė reiškia ne tik tai, ką mums reiškia žodžiai, ji taip pat yra tam tikra kryptis arba, filosofiškai kalbant, intencionalumas ir tikslingumas“8 .

Suvokdamas reikšmę kaip pasakojimą, Greimas aprašo reikšmių transformacijas pagal Vladimiro Proppo atskleistą mitinio pasakojimo modelį. Į naratyvinę schemą įrašoma „gyvenimo prasmė“ su  trimis esminėmis instancijomis – subjekto išbandymais. Kvalifikacinis išbandymas, suteikiantis subjektui galėjimą veikti, įgalina jį atlikti pagrindinę užduotį. Lemiamasis išbandymas, sujungiantis subjektą su vertės objektu, realizuoja jo galias konkrečia veikla. Šlovinamasis išbandymas suteikia subjektui pripažinimą, įprasmina jo veiklą. Greimo semiotika neapsiriboja popieriniais tekstais. Tos pačios naratyvinės gramatikos taisyklės galioja įvairiose reikšmės apraiškose: literatūros ir dailės kūriniuose, Evangelijos parabolėse, etinėje nuostatoje (iššūkis), aistrų proveržyje (pyktis), kulinariniuose receptuose.

Greimo semiotika pasiūlė diskurso visuminės reikšmės tyrinėjimo procedūras, neprieštaringą mokslinę metakalbą. Plečiantis problematikai, Greimo ir jo mokinių darbuose einama nuo veiksmo į būsenos semiotiką, nuo netolydumo prie tolydumo, nuo objekto prie subjekto. Aptariant jausminį reikšmės matmenį ryškinamos būsenų moduliacijos, jutiminės reikšmės apraiškos, estetinis žmogaus santykis su pasauliu.

Mitologijos žvalgybos

Greimas, dėdamas  Paryžiaus semiotikos mokyklos pamatus, ėmėsi ir semiotinių mitologijos tyrinėjimų. Tai tarsi du gretutiniai tos pačios disciplinos kūrimo takai: dedukcinis ir indukcinis.  1966 metais, remdamasis Lévi-Strausso pateikta bororų mito analize, Greimas pabandė suformuluoti teorinius mitinio pasakojimo interpretacijos pagrindus. Garsusis antropologas tąsyk nepritarė semiotikui, ir tai paskatino Greimą perkelti „lauko tyrimus“ į gimtąją kultūrą: „Tada pasakiau sau: „jeigu galiu analizuoti bororus, kodėl nesiimti lietuvių?“9. Tyrinėdamas lietuvių mitologiją, Greimas, jo paties prisipažinimu, stengėsi rasti tokį kalbėjimo toną, kuris leistų išsaugoti „mitinę atmosferą, kasdieninio religingumo išgyvenimą, be kurių joks sakralinio pasaulio aprašymas neįmanomas“10 .

Pasak Greimo, mitologija skiriasi nuo tiksliųjų mokslų tuo, kad jos objektas – ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai, ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį. Kitaip tariant, „mitologas kvėpuoja kiek praretintu, lakesniu oru“. Kad iš įvairialypės tyrinėjimo medžiagos išgautų joje slypinčias mitines reikšmes, mokslininkas pasitelkia griežtas  semiotinio reikšmės aprašymo procedūras.

Viena svarbiausių problemų, kurią sprendė Greimas semiotikas ir Greimas mitologas, buvo struktūros ir istorijos santykis, įvykių sekos priklausymas nuo paradigmatinės sistemos. Pavyzdys jam buvo Saussure‘o įžvalgos, išdėstytos studijoje apie pirminę  balsių sistemą indoeuropiečių kalbose. Remdamasis išnykusiomis hipotetinėmis fonemomis, Saussure‘as nustatė indoeuropietiškų šaknų balsyno dėsningumus. Ten, kur ankstesnioji lyginamoji kalbotyra matė padriką indoeuropietiškų šaknų įvairovę, jis atskleidė pastovią šaknies struktūrą, sąlygotą morfologinių ir fonetinių aplinkybių. Sekdamas Saussure’u  Greimas iš pavienių mitologijos faktų siekė rekonstruoti juos valdančią sistemą.

 Pirmasis lietuvių mitinis tekstas, kurį Greimas į traukė į savo semiotinius tyrinėjimus, buvo 33 pasakos apie bebaimį herojų variantai11. Šis pasakos tipas patraukė Greimo dėmesį dviem atžvilgiais: kaip visoje Europoje paplitusi fabula ir kaip lietuvių kultūros mitinio universumo dalis. Pirmuoju atžvilgiu tyrėjas pastebi ryškius  šios pasakos skirtumus nuo Vladimiro Proppo aprašyto (ir Struktūrinėje semantikoje teoriškai modifikuoto) stebuklinės pasakos modelio. Kanoniška stebuklinė pasaka yra pasakojimas apie atkūrimą socialinės tvarkos, kurią ardo visuomenės priešiškumas. Pasakojimo ašį čia sudaro socialinį autoritetą įkūnijančio Adresanto (Siuntėjo) ir visuomenės gelbėjimo užduotį  vykdančio subjekto santykiai. Tuo tarpu pasakoje apie baimės ieškojimą visuomenės negandų ir priešiškumo priežastis yra pats herojus, nepripažįstantis nei pasaulietinio, nei šventojo autoriteto. Tad šios pasakos akstinas yra ne pažeista socialinė tvarka, o pripažinti verto (šventą baimę keliančio) autoriteto ieškojimas. Jo galutinis siekis – pasaulio tvarkos (ir dieviškos, ir žmogiškos) įvedimas.

Kanoniškose stebuklinėse pasakose herojus atlieka savo lemiamąjį išbandymą utopinėje erdvėje – „toje ypatingoje vietoje, kur žmogaus veiksmas įstengia nugalėti būties tęstinumą“12. Socialinio čia atžvilgiu toji vieta pasirodo kaip transcendentinis kitur. Pasakoje apie bebaimį herojų ji apima visą erdvę, kurioje herojus buvoja atsiskyręs nuo žmonių bendruomenės. Kitur esantis „stebuklingumas“ tuo būdu įgyja  išsklidusio mitiškumo reikšmę. Norint atskleisti mitinį pasakos turinį, būtina pažinti ir tas naratyvines struktūras, kuriomis jis reiškiamas, ir lietuvių kultūros mitologinį kodą. Jį Greimas rekonstruoja pasitelkdamas universaliąsias gyvenimo/mirties, gamtos/kultūros kategorijas, taip pat erdvės (aukštai vs žemai) ir laiko (naktis vs diena) priešpriešas. Universaliųjų kategorijų ir gamtos stichijų (ugnies, vandens, žemės) homologiniai atitikmenys ryškina figūrinį mitinio universumo lygmenį.

Greimo taikomos pasakos analizės procedūros, kaip ir „Struktūrinėjė semantikoje“, sieja sintagmatiką ir paradigmatiką, pasakojimo formų gramatiką ir semantiką. Iš naratyvinių sekvencijų, išbarstytų skirtinguose pasakos  variantuose, suskliausdamas jų funkcinę reikšmę, tyrėjas sudaro sudėtinę metasekvenciją ir pasitelkia  ją pasakojimo kodui atskleisti. Paaiškėja, kad analizuojamame  mitiniame universume galiausiai susiduria du lygiaverčiai protagonistai, kurie kėsinasi vienas į kito veiklos sritį – pasakos herojus ir Velnias. Savo mitinėmis galiomis jie primena senuosius lietuvių dievus viešpačius, apdovanotus aukščiausia – gyvenimo ir mirties – valdžia. Velnias, įkūnijantis magiškąjį suverenumą, valdo pomirtinį gyvenimą, naktinį pasaulį, žemę ir požemį. Bebaimis herojus, pasižymintis karžygio prigimtimi ir sumanumu ,– priešmirtinį gyvenimą,  saulės pasaulį, ugnį. Greimas svarsto, ar šitaip aprašytą mitinį signifikatą nebūtų galima sieti su mitologinio Perkūno signifikatu.

Įjungus į mitinį pasakojimą humoristinę pasakos užbaigą, kur miegantis herojus nugalėtojas išsigąsta šalto vandens, joje atpažįstami tokie kodo elementai kaip elgetų aiškiaregystė, mirties šalčio ir gyvenimo šilumos priešprieša. Metonimiškai susiejus epizodą su naratyviniu adresantu (mitiniu karalium, kurio duktė atitenka herojui kaip pripažintam saulės pasaulio valdovui), ryškėja trečiosios lietuvių ikikrikščioniškojo panteono dievybės semantinis turinys: žinojimas, siūloma sutartis, mirusiųjų pasaulis, vanduo. Studijoje „Apie dievus ir žmones“ tą pačią semantinę konfigūraciją Greimas siejo su kontraktualinio suverenumo dievybe, pasireiškiančia Dievaičio Mėnulio figūra. Tad pasakos apie bebaimį herojų analizė laikytina pirmuoju Greimo  bandymu atskleisti lietuvių mitologijoje trifunkcinę suverenumo sampratą.

 Didieji Greimo mitologo mokytojai buvo prancūzų moderniosios mitologijos kūrėjai  Lévi-Straussas ir Georges’as Dumézilis.  Pirmasis,  analizuodamas archajinių bendruomenių (daugiausia indėnų) mitologijas, mitus skaitė paradigmatiškai: siekė atpažinti vertybių sistemą, pagal kurią bendruomenė mąsto savo kultūrą. Dumézilis tyrinėjo vertybių sklaidą palyginti išsivysčiusių, pasidalinusių į klases indoeuropiečių bendruomenių mituose. Čia jis ieškojo ideologijos, padedančios bendruomenei suvokti pačiai save, ją formuojančias prieštaringas jėgas, žemiškojo ir dieviškojo suverenumo santykius.

Lietuvių mitologiją galima skaityti ir paradigmatiškai, „indėniškai“ (pagal Lévi-Straussą), ir sintagmatiškai, „romėniškai“ (pagal Dumézilį). Pirmajame lietuvių mitologijos studijų tome Apie dievus ir žmones Greimas iš 16-20 a. surinktos etnografinės medžiagos bandė restauruoti uždarai kaimo bendruomenei būdingus papročius ir ritualus, po krikščionybės apnašomis slypinčias senųjų tikėjimų liekanas.

Greimas išskiria lietuvių mitologijoje, panašiai kaip skandinavų ir graikų mitologijose, kelias dievų kartas. Senosios milžinų kartos dievai įveda kosminę tvarką, padeda žmonių rasei įsitvirtinti žemėje ir išdalija dovanas, lemiančias jų likimą. Paskui juos pakeičia dievų viešpačių triada, valdanti naująją žmoniją.

Du mitologinių studijų tomai

Pirmuosiuose „Apie dievus ir žmones“ skyriuose Greimas, remdamasis 16– 17 a. paliudijimais ir 19-20 a. folkloriniais užrašymais, siekia restauruoti skirtingo rango senosios kartos dievybių – Aitvaro ir kaukų – mitologinį turinį. Abu skyriai pirmiausia buvo išspausdinti Čikagoje leidžiamame žurnale ‚Metmenys“ (1972, 1974). Šios būtybės išsamiai aprašytos žymiausio jaunesnės kartos lietuvių mitologo Norberto Vėliaus studijoje „Mitinės lietuvių sakmių būtybės“ (1977). Metodologinės abiejų tyrėjų nuostatos akivaizdžiai skiriasi. Vėlius, kruopščiai aptarinėdamas figūratyvias kaukų ir aitvarų apraiškas, priekaištauja Greimui dėl „pernelyg didelio hipotetiškumo“ . Greimas seka Duméziliu, įtvirtinusiu lyginamojoje mitologijoje perėjimą nuo fonetinio prie semantinio lyginimo: „Visai kaip lyginamojoje kalbotyroje, kur fonetiniai atitikmenys įgauna reikšmę tik platesniame, iš anksto apibrėžtų morfemų kontekste,  dieviškąsias figūras, kaip signifikantus, galima lyginti tik jeigu jų signifikatai jau bus apibrėžti „funkcinių“ opozicijų sistemos rėmuose“13.

Užuot aprašinėjęs pavienius mitinių būtybių bruožus, tyrėjas ieško jų sisteminio ryšio. Kaukai siejami su nesukultūrinta žeme, vandeniu, žaliu maistu ir nuogumu,  aitvaras – su ugnimi, oru, virtu ar keptu maistu, auksiniais pinigais. Išskiriami skirtingi aitvaro kaip maisto tiekėjo ir kaip brangiųjų metalų valdovo pavidalai. Iš šio giliojo lygmens loginių priešpriešų išvedama virtinė paviršinio lygmens figūrų.  

Remdamasis žodžio kaukas leksiniais variantais Greimas daro išvadą, kad tai „antropomorfinė figūra, bet dar grubi ir neišbaigta, vos išsirutuliojus iš savo pirmapradžių elementų – žemės ir vandens – ji randasi pusiaukelyje tarp ne-žmogiškos gamtos ir žmonijos, prie kurios ji artinasi, pasiruošusi jai tarnauti“. Kaip antraeilė dievybė, kaukai priklauso nuo aukštesnio rango dievų. – Puškaičio, Vaižganto, Velionos.

 Aitvaras priskiriamas pirmapradei dievų kartai, įsivaizduojamai milžinų ir dangaus žvėrių pavidalais, kurią nugalėjus susikūrė nauja pasaulio tvarka. Parūpindamas paslėptus, socialiniuose mainuose nedalyvaujančius pinigus Aitvaras pasirodo kaip asociali būtybė, priklausanti išorinei sukultūrinto sakralumo sferai. Kaip kosminė dievybė jis gretinamas su Vėju ir Perkūnu.

Aptardamas gyvenimo ir mirties, likimo ir laimės sampratą lietuvių mitologijoje Greimas analizuoja, jo žodžiais tariant, „vieną iš tūkstančių lietuviškų pasakų“ – pasaką apie Aušrinę.  Siūlydamas skaityti šią pasaką kaip mitą jis stengiasi atskleisti mitinį kodą, slypintį po diskursiniu teksto paviršiumi.

 Pasaka skiriasi nuo stebuklinių pasakų naratyvinės schemos tuo, kad ieškomas vertės objektas čia yra ne įprastinių kaupiamųjų verčių (meilės, grožio, sveikatos, turto) įkūnijimas, o Antroji Saulė. Neįprastas ir stebuklingų pagalbininkų pasirinkimo būdas: subjektas išlaiko kvalifikacinį išbandymą teisingai padalydamas gyvūnų grobį. Tai leidžia Greimui susieti pasakos herojų su kontraktualiniu suverenumu. Prieš įvardydamas šį suverenumą reprezentuojantį dievą viešpatį Greimas vadina jį Dievu X, sieja jį su vandeniu ir su amžinąja ugnimi ir priskiria jam likimo bei pasaulio tvarkos nustatymo funkciją.

Pasaka apie Aušrinę laikoma pasaka apie naujosios kartos dievų gimimą. Aušrinė, jos brolis, tapatinamas su Auššveičiu (atitinkančiu latvių Auseklį), ir trys jos seserys vadinami dievais žemininkais, atstovaujančiais trečiajai pagal Dumézilį funkcijai, teikiančiais žmonėms meilę, grožį, sveikatą. Jų globoje yra ir pasakos herojus, kuris, gavęs tris stebuklingus obuolius, leidžiasi ieškoti meilės.

Pasakos analizę Greimas apibendrina aptardamas Dumézilio pavyzdžiu tris baltų dievus viešpačius. Kontraktualinio suverenumo dievą, reprezentuojamą indų Mitros, atitinka prūsų Patrimpas, o lietuvių pagoniškajame olimpe – rusų viduramžių metraščiuose minimas Andaj arba Andij. Vėliau Greimas pasiūlė skaityti šį vardą kaip Andoją, siedamas jo šaknį su sutrumpėjusia žodžio vanduo  forma, o priesagą – su vertikalia atauga panašios darybos žodžiuose: „Andojas – tai iš vandenų begalybės į viršų iškylanti, besistiebianti būtybė“14. Studijoje „Apie dievus ir žmones“ teigiama, kad užmiršus pirminį dievybės vardą, jo vietą užima Dievaičio mėnulio figūra. Pasak studijos autoriaus, „norint suprasti dievus, reikia pirmiau žiūrėti į jų semantinius kontūrus, o ne į jų vardus ar tų vardų formas“.

Naratyvinėje pasakos sekoje pagrindinis herojaus žygdarbis siejamas su utopine  erdve. Greimo manymu, utopinis, šventas pasaulis lietuvių mitinėje pasaulėžiūroje yra vandeninio pobūdžio. Pagal lietuvių religiją, „viskas, kas vyksta danguje, yra visų pirma tiktai atspindys gyvenimo marių dugne“. Tad  Dievaitis Mėnulis pasirodo kaip tikrojo, t. y. vandeninio, pasaulio valdovas, tvarkantis likimą, bėgantį ir atsinaujinantį laiką, o drauge globojantis žmonių giminę. 

Pirmąją Dumézilio funkciją Greimas padalija į dvi dalis greta kontraktualinio (Mitros) suverenumo išskirdamas magiškąjį (Varūnos) suverenumą. Prūsų mitologijoje šią sritį atitinka Patulas. Lietuvių mitologijos skiltyje čia įrašomas Kazimiero Būgos rekonstruotas Kalvelis. Analizuodamas pasaką apie bebaimį herojų Greimas magiškojo suverenumo funkcijas priskyrė senosios kartos dievui Velniui (antrajame mitologinių studijų tome vartojamas Romano Jakobsono ir Dumézilio įvestas Velino terminas). Kalvis, susijęs su ugnimi,  pakeičia Veliną įsigalėjus lavonų deginimo ritualui. Greimas šią religinę reformą siejo su ekonomine ir politine Lietuvos centralizacija. Vieningi laidojimo papročiai pagrindė vieningą susivienijusių genčių požiūrį į gyvenimą ir mirtį.

Antrajai, pagal Dumézilį, karinei funkcijai, prūsų ir lietuvių mitologijoje atstovauja Perkūnas. Įsitvirtinus krikščionybei ir tolydžio menkėjant Lietuvos politiniam savarankiškumui, karinė funkcija darosi nebereikalinga. Perkūnas išlieka, bet tampa savotišku dievų prievaizdu. Jis dalyvauja žemdirbių papročiuose, pažadina ir apvaisina žemę, saugo pasėlius nuo piktųjų dvasių, gina dieviškąją ir žemiškąją tvarką.

  Greimo pateiktoje trinarėje baltų dievų schemoje nelieka trečiosios Dumézilio funkcijos. Tyrėjo požiūriu baltų mitologijoje ji nėra atskirai atstovaujama, o priklauso kontraktualinio suverenumo funkcijos dievybei. Dievaitis Mėnulis (arba Andojas) rūpinasi ir pasaulio tvarkos palaikymu, ir globoja žmonių gyvenimui būtinas vertes.

Greimui, kaip ir Duméziliui, trifunkcinio modelio išeities taškas buvo ne trijų dievų viešpačių įvardijimas, o trijų suverenumo sričių išskyrimas. Trinarę indoeuropiečių mitologiją jis suvokia kaip struktūrinę schemą, atliekančią totalizacijos, visų galimybių išsėmimo funkciją. „Tai vienetas, suprastas ne kaip unus, bet kaip totus“. Konkretus schemos turinys priklauso nuo istorinio kultūrų sąlygotumo. Tad trifunkcinė schema, modeliuojanti žemiškųjų ir dieviškųjų galių hierarchiją, Dumézilio ir Greimo konstrukcijose įtraukia skirtingus ideologinius turinius. Tačiau giliajame Greimo analizuojamos pasakos lygmenyje išskirtosios dieviškojo suverenumo funkcijos grosso  modo  atitinka tris Dumézilio funkcijas, būdingas indoeuropiečių bendruomenėms.

Antrąją pasakos apie Aušrinę dalį Greimas suvokia kaip poleminį pirmosios dalies apvertimą. Prieš herojų, surandantį ir išaukštinantį Aušrinę stoja antiherojus (karalaitis), ją pagrobiantis ir pavergiantis. Herojus nužudomas, ir pasakojimas nuo meilės reikalų pasuka link gyvenimo ir mirties problemos. Analizuodamas pasaką apie bebaimį herojų Greimas išryškino lietuvių tikėjimams būdingą gyvenimo ir mirties santykio trinariškumą: tarp gyvųjų ir mirusiųjų įsiterpia mirusiųjų-gyvųjų pasaulis su gyvenimo ir mirties ribą nuolat peržengiančiomis vėlėmis. Tas pats modelis aptariant pasaką apie Aušrinę pateikiamas semiotinio kvadrato pavidalu

             gyvenimas                                                                   mirtis

                                                                                                 (numirėlis)

 

             ne-mirtis                                                                      ne-gyvenimas

                                                                                                 (negyvėlis)

Nužudytą herojų, patekusį į ne-gyvenimo sritį, atbulas vėžys velka į tikrąją mirtį. Miegantis, kai sprendžiamas jo gyvybės ir mirties klausimas, herojus taip pat priklauso negyvenimui. „Gyvenimas miege ir gyvenimas mirtyje nesiskiria iš esmės vienas nuo kito“,- komentuoja Greimas. – „Žmogus, gyvendamas mirties ženkle ir mirdamas gyvenimui išsibaigus, laikosi ant siūlo, jį rišančio prie gyvasties ir mirties prado“.  

 Pasaką apie Aušrinę papildo sakmių apie Laimą, priskiriamą senosios kartos dievams, analizė. Pasakojimą apie dievų gimimą čia pakeičia pasakojimas apie žmonijos atsiradimą. Lietuvių sakmėse plėtojamas savarankiškas, nepriklausantis nuo Biblijos, pasaulinio tvano siužetas. Paskutinieji paskandintos milžinų rasės atstovai senelis ir senelė įsėda į senosios (kaip ir Laima) kartos dievo Prakorimo numestą riešuto kevalą. Laima, pasirodžiusi laimės juostos pavidalu, nuvaro milžinų dievybes, grasinančias juos pražudyti. Senelių pora, nebegalėdama turėti vaikų, kurie ir toliau būtų milžinai, pradeda naująją žmoniją seksualiai santykiaudami su žeme. Kaip ir Lévi-Strausso analizuotame Oidipo mite, čia giminystės pagal kraują sampratą papildo chtoninės žmonijos kilmės samprata. Laima dalyvauja naujos žmonijos atsiradime panašiai kaip Aušrinė, pavertusi savo brolį-bulių ir seseris-karves žmonėmis ir šitaip prisidėjusi prie žemės atsiradimo iš vandenų.

Laima pasirodo kaip gimimo deivė ir antropologinėje plotmėje: globodama kiekvieno žmogaus gimimą ir lemdama jo ateitį. Tuo ji panaši į Dumézilio trečiosios funkcijos dievybe. Kaip ateities lėmėja, žinanti, kas laukia žmogaus, ji turi ir pirmosios, kontraktualinio suverenumo, funkcijos bruožų. Laima skiria bedaliui jo būsimos pačios arba kurio nors gyvulio (avinuko, šuns) dalį.

Greimas pateikia naują Laimos ir jos sesers Giltinės veiklos išaiškinimą. Priešingai pokrikščioniškam Giltinės vaizdiniui pagoniškoji lietuvių Giltinė yra geraširdė būtybė, duodanti žmonėms patarimus kaip išsisukti nuo pragaištingų  Laimos pranašysčių. Nurodydamas etimologinį Giltinės vardo ryšį su gėlimu ir geluoniu Greimas gretina Giltinę su gyvate, o per tai ir su Aušrinės broliu, sveikatos ir ligos dievaičiu Auššveičiu. Tuo būdu du skirtingi mitai suartėja plėtodami tą pačią žemiškų ir dangiškų rūpesčių problematiką.

Greimas kelia metodologinį vertybių sistemų naratyvizacijos klausimą. Sintagmatinis pasakojimas išskaido kompleksines sąvokas į binarines priešpriešas. Mitinis mąstymas tampa priešybių mediatorium. Gyvybės pradas mite apima ir gyvenimą ir mirtį. Personifikuotos priešybės pasirodo skirtingų dievybių figūromis, bet giliajame lygmenyje jos priklauso tai pačiai paradigmai. Besistengianti žmonėms padėti Giltinė „primena pirmapradę Laimą, Prakorimo valios vykdytoją“.

Skyriuje „Apie bites ir moteris“ Greimas ryškina mitinį matmenį socialinių mainų struktūrose. Jo atramos taškas yra bitininkystės izotopija mitiniuose dievų ir žmonių bendruomenės aprašymuose. Senosios kartos dievas Prakorimas, etimologiškai siejamas su korių pralaužimu, apibūdinamas kaip pirmasis pasaulio bitininkas, išvedęs pagal bičių pasaulio tvarką gyvenančią naują žmonių rasę. Mitinis prūsų karalius Vaidevutis, pasak 16 a. istoriko Motiejaus Strikovskio [Maciej Stryjkowski], savo įkurtą valstybę  sutvarkė  bičių pavyzdžiu.

Lietuvių mitologijos šaltiniuose minima bičių deivė Austėja yra drauge ir bitė, ir moteris: ji ne tik audžia (Austėja <austi) arba mezga korius, bet yra ir ideali motina, šeimynos globėja. Austėja sudaro porą su vyriškos giminės dievu Bubilu, kurį apibūdina būbavimas, išpūsta forma, gauruotumas, seksualinis nesaikingumas. Gretindamas Bubilą ir Austėją su kita dievybių pora –  Piziumi ir Ganda – Greimas Austėjos figūroje išskiria saiko teminę vertę: „Austėja, kaip suidealinta atsakinga šeimininkė, rūpinasi, kad jos globojamų moterų šeimoms nieko netrūktų, kad jos visko pakankamai turėtų; kaip už savo ir savo šeimos elgesį atsakinga moteris, jinai globoja rimtas, santūrias moteris“.

Austėjos globojamai sričiai priklauso socialinė bičiulystės institucija. Keitimasis bitėmis atitinka keitimąsi moterimis. Iš tapusių bičiuliais, „giminėmis nuo bičių“, lengvai atsirenkami būsimi žentai. Bičių spiečiaus persikėlimas į kitą sodybą atitinka merginos nutekėjimą į kitą šeimą. Bičių perleidimas sankcionuoja sudaromą socialinę sutartį, grindžiamą draugiškumo ir gero sugyvenimo principais.

Bitininkai  socialiniu atžvilgiu sudaro savarankišką visuomenės sluoksnį, susidedanti iš „antrųjų brolių“, nepretenduojančių į ūkio paveldėjimą. Taip atsiranda jaunų vyrų, susietų draugiškais ryšiais, perteklius. Tai, Greimo manymu, viena iš priežasčių, galinčių paaiškinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansijos į Rytus sėkmę. 15

Vestuvinių apeigų aprašyme Austėja pasirodo kaip dievybė, sankcionuojanti jaunosios perėjimą į moterų luomą. Ritualinis bites primenančio midaus liejimas į orą interpretuojamas kaip auka „orinei“ bičių dievybei, besidalijančiai vaisingumo funkcija su žemiškąja Žemyna. Ritualą lydintis šokinėjimas siejamas su seksualine vaisingumo simbolika. Simbolinę netekėjusios merginos mirtį įprasmina marčios kraujas, reiškiantis, kad marti buvo „papjauta“tam, kad gimtų šeimos pratęsėja moteris.

Žemiškąsias marčias mitinėse sakmėse atitinka dieviškos būtybės – laumės. Kaip ir marčios, jos yra vedyboms tinkamos netekėjusios merginos. Kaip ir marčios, jos verpia ir audžia kraudamos savo kraitį. Tiktai jų kraičio krovimas yra be pradžios ir be galo: jos – amžinos marčios. Kaip ir dar nesulaukusios vaikų marčios, jos nori tikrų vaikų ir stengiasi juos įsigyti apmainydamos su savo šiaudiniais laumyčiais. Iš šios paralelės, turinčios atitikmenis graikų kultūroje, kur tuo pačiu vardu vadinamos ir marčios, ir nimfos, Greimas daro išvadą, kad šeimos struktūroms priklausanti martavimo institucija yra vienas iš mitinio pasaulio organizavimo principų.

 Lietuvių mitologijos rekonstrukcijai Greimas pasitelkia ne tik žodinę tautosakinę medžiagą bet ir etnografinius apeigų aprašymus. Somatinė žmonių elgsena leidžia atpažinti semantinį apeigų kodą. Kita vertus, apeigos ir tikėjimai įgyja prasmę tik susieti su bendrąja mitologine sistema. Apeigose mitologas ryškina stereotipines elgsenos grandines ir analizuoja jas tais pačiais metodais kaip naratyvinio pobūdžio tekstus.

Pirmajame mitologinių studijų tome Greimas nagrinėja apeiginius tekstus, susijusius su žemės darbų ir gamtos ciklais.

 Ugnies dievui Jagaubiui priskiriama džiovinamų javų apsauga nuo gaisro, aprašoma javapjūtės pabaigtuves lydinti religinė ceremonija, susidedanti iš gaidžio aukos, ritualinių vaišių ir tam tikrų apeigų. Panašus scenarijus pasikartoja pavasarinėje aruodų atidarymo šventėje, kur Jagaubį pakeičia Užgavėnių Gavėnas (jo vardas, pagal Greimą, kildintinas iš *Gab-ėnas).

 Pagoniška pusiaužiemio šventė Krikštai siejama su metų ciklo apsivertimu pavasario pusėn. Tokią interpretaciją palaiko branduolinė  krikšto, kaip pradžios, prasmė. Pagal panašias veiklos sferas ir funkcijas Krikštai siejami su Kirmių diena, švenčiama taip pat kartu su metų apsivertimu. Šventės mitologiniam kontekstui taip pat priklauso gyvatės, siejamos su Dievaičiu Mėnuliu. Tam pačiam kalendoriniam ciklui priskiriamas blukio vilkimo ritualas. Jį lydinčioje tabalų muzikoje Greimas atpažįstą ryšį su Johano Lasicijaus žemaičių dievų sąraše minimu dievu Tabalu.

Iš Lasicijaus klaidingai užrašyto žiežirbas išblėsinančio ugnies dievo vardo Greimas restauruoja kibirkštis sprogdinančio dievo Tratiko figūrą. Mitinėje plotmėje jis susiejamas su ugnyje kenčiamomis vėlėmis. Pasitelkus „tikrą“ pasakojimą apie Perkūno nutrenktą policininką, į tą patį mitinį kontekstą įtraukiamos ugninės kilpos ir mažylio piršto, kartais vadinamo geležiniu pirštu arba kibirkštu, figūros. Daroma išvada, kad Tratiko Kibirkštų veikla – „saugoti žmonių naudą, padėti vėlėms ir gelbėti jas nuo Velnio“ – atitinka susiaurintas ugnies dievo Perkūno funkcijas.

Studijoje Tautos atminties beieškant aprašomos šventės, lydinčios vasaros ir rudens darbus. Vienos žymi įžanginį, kitos tęstinį, dar kitos baigtinį  laiko aspektą. Mitologinėje plotmėje šias apeigas globoja javų dvasios Ievaras, jo brolis dvynys  Dirvolika, ir keli antraeiliai dievukai, užsiimantys javais arba ankštiniais augalais. Dievams aukojami kylantys iš svaidomo virš ugnies paplotėlio garai, požemio dievo Velino garbei pjaunamas ožys.

  Prancūzijoje itin vertinami leksikografiniai Greimo darbai – Senosios prancūzų kalbos žodynas (1968) ir  Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (1992, su Teresa Keane). Leksikologo patirties pėdsakas akivaizdus jo mitologiniuose tyrinėjimuose. Nesitenkindamas etimologiniais tyrinėjimais, apsiribojančiais vien fonetinėmis paralelėmis, jis, Emilio Benveniste‘o pavyzdžiu, aptariamų dievų varduose pirmiausia ieško semantinės koherencijos. Po Kazimiero Būgos joks kitas lietuvių mitologijos tyrėjas turbūt nėra pateikęs tiek naujų hipotezių, pagrįstų puikiu kalbos jausmu ir drąsiu tolimų prasmių sugretinimu.

Greimo išvadas sutvirtina nuolatinės nuorodos į tipologinius atitikmenis graikų, romėnų, indų, skandinavų, airių mitologijose. Lietuvių mitologija atsiskleidžia kaip neatskiriama indoeuropiečių mitologijos dalis.

Ginčydamasi su pozityvistine mitologijos samprata, Greimas sakė, kad figūratyvinė mitologijos kalba, kaip ir poetinė kalba, „yra niekuo neprastesnis, tiktai kitoniškas negu mokslinė kalba, tiesos ieškojimo ir jos išsakymo būdas.“ Pasak jo, figūratyvinė kalba yra“kompromisas tarp individo laisvės ir socialinės būtinybės susikalbėti“. Lietuvių mitologijoje kalbėjimas apie bites ir jų auginimą tampa kalba „apie meilę ir draugystę, apie žmonių gražų gyvenimą, moters privalumus ir jos pareigas“.

Trys steigties mitai

 Pirmuosiuose antrojo tomo (Tautos atminties beieškant, 1990) skyriuose, taip pat Vilniaus įkūrimo mito ir mito apie romėnišką lietuvių didikų kilmę tyrinėjimuose Greimas praskleidė lietuvių mitologijos sluoksnį, užfiksuotą 13-16 a. rašytiniuose šaltiniuose ir reprezentuojantį religiją, kurią išpažino susivienijusi lietuvių bendruomenė iki krikščionybės priėmimo.

Pirmasis autentiškas lietuvių mitas, pateiktas 1261 m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje, yra pasakojimas apie Sovijų, vėlių vedlį. Greimas pateikia naują Sovijaus vardo etimologiją, siūlydamas lietuvišką jo atitikmenį Šovys < šova (anga), [į]šauti. Šią interpretaciją iš karto priėmė Vladimras Toporovas16. Pasakojimą apie šerno medžioklę, Sovijaus ir jo sūnų ginčą, Sovijaus nužengimą į pragarą ir įvairius jo palaidojimo būdus Greimas susieja su kepto / žalio maisto bei  deginamo / pūdomo kūno priešpriešomis ir interpretuoja kaip perėjimą nuo požemio dievų garbinimo prie dievų viešpačių triados. Vienkartinis veiksmas, tapdamas  iš kartos į kartą perduodamu papročiu, įsteigia naują religinę instituciją. Greimo interpretacija skiriasi nuo daugelio kitų Sovijaus mito aiškinimų tuo, kad čia  mitinės reikšmės ne inkrustuojamos į pasakojimą, o išvedamos iš jo naratyvinės ir diskursyvinės struktūros ir susiejamos su istoriniu Lietuvos kontekstu.

Šiame tome, remdamasis  trifunkcine suverenumo samprata, Greimas išsamiai aptaria Sovijaus mite minimų dievų – Andojaus, Perkūno ir Teliavelio (Kalevelio) santykius, jų ryšį su moteriškąja Žvėrūna-Medeina. Pateikiama argumentuota namų dievų (Pagirnio, Dimstipačio) ir dievų žemininkų funkcijų analizė.

1971 metais, pirmą sykį po karo apsilankęs Lietuvoje, Greimas pristatė Vilniaus įkūrimo mito, užrašyto 15 a. Lietuvos metraščiuose, analizę. Tuo metu prancūzų kalba jis rašė straipsnį „Gedimino sapnas“, kuris liko nebaigtas ir, išverstas į lietuvių kalbą, buvo paskelbtas tik 1998 m.17.

Kaip ir sakmės apie Sovijų analizėje, Greimas siekia atskleisti mitą generuojantį semantinį kodą taikydamas naratyvinės gramatikos procedūras. Specifiniu šio pasakojimo bruožu laikomas herojaus išvykimo ir ieškojimo sudvejinimas. Išvykęs į pirmąją medžioklę, didysis Lietuvos kunigaikštis  Gediminas įkuria sostinę Trakuose, po antrosios perkelia ją į Vilnių. Sėkminga tauro medžioklė antrojo žygio metu laikoma kvalifikaciniu herojaus išbandymu. Nukovęs taurą kunigaikštis sapnuoja pranašingą sapną – dievai išpranašauja lemiamąjį išbandymą – miesto įkūrimą ir būsimąją Vilniaus šlovę.  

Ideologinį mito turinį Greimas aptaria dviem atžvilgiais: kaip karaliaus įšventinimo ir kaip miesto-valstybės įkūrimo mitą. Diskursiniame lygmenyje šiuos du ideologinius aspektus atitinka dvejopos mitinės figūros. Greimas gretina lietuvių mito turinio plotmę su analogiškais indoeuropiečių mitais. Teminė Tauro  figūros vertė gretinama su tokiomis figūromis kaip romėnų Imperijos karvė,  indų Gausybės karvė, airių karaliaus Breso medinė karvė. Visos šios figūros simbolizuoja suverenumą, karaliaus kvalifikavimą arba diskvalifikavimą. Vilniaus šlovę pranaujančio Geležinio Vilko figūra savo ruožtu kai kuriais atžvilgiais primena romėnų vilkę, maitinančią būsimuosius miesto įkūrėjus,

Binarinės struktūros būdingos mitinei priešpriešų mediacijai (mitiniai dvyniai – kunigaikštis ir jo žynys, dvi mitinės temos) Vilniaus mite kryžiuojasi su ternariniu pasaulio skaidymu, atitinkančiu senosios lietuvių religijos trifunkcionalumą. Pastarąjį įtvirtina trys žymėtosios pasakojimo erdvės (dvi kalvos ir vienas slėnis), trys mitiniai įvykiai (tauro medžioklė, Gedimino sapnas ir Geležinio Vilko pasirodymas), trys kulto vietos Vilniaus teritorijoje.

Žmogiškųjų galių srityje Gediminas, kurį Metraštis apibūdina kaip teisingą kunigaikštį, visada laimintį mūšiuose ir laimingai valdžiusį iki gilios senatvės, atstovauja kontraktualiniam suverenumui. Sekdamas Duméziliu, Greimas priskiria mitinį Gediminą lunarinėms dinastijoms  ir priešina jį soliarinėms dinastijoms, kurioms priklauso valdovai, gyvenantys „šėlsme ir kraujyje“.

Vilniaus įkūrimo mitas pateko į Lietuvos metraščius ir išpopuliarėjo tikriausiai dėl to, kad atitiko ano meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pastangas, priešingai lenkų siekiams, išsaugoti savo galią ir nepriklausomybę. Tačiau jį užrašę metraštininkai, patys būdami krikščionys, nesąmoningai perdavė jiems svetimą religinę ideologiją, grindžiančią Gedimino suverenitetą bei jo sostinės šlovę tiesiogiai pareikšta pagoniškųjų dievų viešpačių valia. Ypatingas dėmesys, kurį Gediminas rodo pagonių dvasininkų luomui, atitinka pastangas įtvirtinti aukštą senosios religijos rangą po religinės ir politinės sumaišties, kilusios po karaliaus Mindaugo krikšto, karūnavimo ir nužudymo. Tuo atžvilgiu Greimas lygina Gedimino mitą su indų ir romėnų mitais, kuriuose naujų karalysčių įkūrėjai priekaištauja savo pirmtakams, kad jie panaikino senąsias žynių kastas.

 Nieko nežinodamas apie rankraštyje likusią Greimo analizę, Vladimiras Toporovas pateikė savąją Vilniaus steigties mito interpretaciją studijoje „ Vilnius, Wilno, Вильна: город и миф“18. Toporovo analizės išeities taškas – binarinės erdvės opozicijos, koreliuojančios su vertybinėmis gyvenimo ir mirties, sakralumo ir profaniškumo  priešpriešomis. Pasak tyrėjo, prasmę istorinei miesto egzistencijai suteikia „dangaus palaiminimas iš viršaus ir bedugnės palaiminimas slėnyje“. Miesto steigties mitas laikomas „pagrindinio“ indoeuropiečių kosmogonijoje mito, pasakojančio apie Griausmavaldžio ir jo priešininko kovą, transformacija. Pagal šią sampratą su sakraliniu viršum siejamas Perkūnas, tauras, ugnis, su apačia – vanduo ir Griausmavaldžio priešininkas, kurį mite manifestuoja gyvatė ir velnias.

Gediminą Toporovas laiko epine Perkūno transformacija: kontraktualinio suverenumo dievybės, su kuria Vilniaus įkūrėją siejo Greimas, monoteistiniame „pagrindinio mito“ modelyje nėra. Vertybinėje viršaus ir apačios opozicijoje Griausmavaldžio priešininko vaidmuo atitenka Vilnios upei, lyginamai su besiraitančia gyvate. Pagal mito logiką (Perkūnas ugnimi nutrenkia Slibiną arba Gyvatę)  pabaisos nugalėtojas miesto (naujos visatos) įkūrėjas įveda naują tvarką, iš chaoso kuria kosmosą.

Analizuodami tuos pačius tekstus, Greimas ir Toporovas prieina prie skirtingų išvadų. Skaitomas paradigmatiškai, Vilniaus mitas atsiskleidžia kaip permanentinė kosmoso ir chaoso kova, nenutrūkstanti mirčių ir atgimimų grandinė Šitaip skaitomas mitas įgyja meno kūrinio bruožų. Kebliau binarinę logiką pritaikyti epochoms, kuriose yra išryškėjusi įvairių ideologinių formų konkurencija bei diferenciacija. Dviejų etnonimų buvimas Vilniaus priešistorėje, Toporovo rekonstruojamas lingvistiniais instrumentais, visiškai tikėtinas, tačiau kokią reikšmę tai turi šio mito ideologijai?

Remiantis vienu kuriuo analizės metodu vargu ar įmanoma atkurti tam tikros istorinės epochos mitologinių vaizdinių visumą, susidedančią iš vienas kitam prieštaraujančių heterogoniškų elementų. Vilniaus įkūrimo mitas, kaip ir kiti lietuvių mitai, aiškinantys istorinius įvykius, gali būti skaitomas ir kaip figūratyvi kultūros išraiškos forma, ir kaip siužetu išreikšta ideologija.Šia prasme paradigmatinis ir sintagmatinis požiūris papildo vienas kitą. Tačiau po Greimo tyrinėjimo vien paradigmatinis („indėniškas“) Vilniaus mito skaitymas atrodo nebepakankamas.

Paskutinysis nebaigtas Greimo mitologinis tyrinėjimas yra mito apie lietuvių didikų kilmę iš romėnų analizė19. Metraščiuose pateikta romėnų patricijaus Palemono giminės genealogija atrodo kaip pavienių faktų ir savarankiškų istorijų vėrinys. Greimo analizės siekis – atskleisti genealoginio pasakojimo ideologiją, parodyti, kad metraščių istorija, „užuot buvus dirbtine tikrų vardų sąvarta, gali, priešingai, turėti mitinį matmenį ir, kitaip tariant, pateikti savotišką mitinę istoriją, kuri tuo pat metu būtų ir melaginga, ir tikra“. Giliosios mito reikšmės Greimas ieško ne jį užrašiusiųjų galvose ar išoriniuose kultūriniuose kontekstuose, o vidinėje struktūroje. Po paviršiniu pasakojimo lygmeniu – pranešimu apie mitinius pirmeivius, steigiančius miestus, gyvenvietes, teikiančius vardus gamtos objektams praskleidžiama gilioji struktūra. Palemono genealogija perskaitoma kaip mitinis lietuvių veržimosi į Rytus įteisinimas.

Kaip figūratyvią ideologinio turinio išraišką Greimas analizuoja herbus, kuriuos į Lietuvą vykusiems Palemono bendražygiams priskiria Lietuvos metraštis. Dažniausiai jie laikomi pramanu arba 15 a. Italijoje garsėjusių asmenybių herbų ženklų imitavimu. Greimo teigimu, nors metraštyje minimi herbai tikriausiai buvo sukurti pamėgdžiojant kitur matytus antspaudus, kaip signifikantai jie galėjo būti priimti tik tada, jeigu atitiko priimančios kultūros reikšmių pasaulio elementus. Remdamasis ikonografine medžiaga, Greimas Lietuvos kunigaikščių ženkluose išskiria dvi evoliucijos fazes: tiesias linijas „grynai lietuviškoje heraldikoje“ ir jų apvalėjimą, lanksčias formas lietuvių kunigaikščių, valdančių rusų žemes, ženkluose. Tai leidžia Kentauro figūroje, pasiskolintoje iš graikų mitologijos, atpažinti šaulį-lankininką ir geometrinių strėlės linijų, paliudytų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo antspauduose, transformaciją. Pagoniškame kontekste Kentauras interpretuojamas kaip vienas iš lietuvių karo dievo apsireiškimų. Kentauro pakeitimas raiteliu su metaliniu kalaviju, pasak Greimo, ne tik simbolizuoja Lietuvos valstybės įsteigimą, bet ir įtvirtina religinę reformą, iškėlusią Kalevelį į dievus viešpačius.

Semiotinės mitologijos šaltiniai ir atgarsiai

Vienas Greimo prasmės teorijos šaltinių buvo Vladimiro Proppo „Pasakos morfologija“. Proppo naratyviniu modeliu, modifikuotu „Struktūrinėje semantikoje“, Greimas nuolat rėmėsi analizuodamas lietuvių pasakas ir sakmes. Jo akiratyje buvo ir Proppo tradiciją tęsiančių Tartu-Maskvos semiotikų, ypač Eleazaro Meletinskio tyrėjų grupės, darbai. Bandydamas įveikti kalbos barjerą, jis domėjosi  Viačeslavo Ivanovo ir Vladimiro Toporovo vykdomais balto-slavų mitologijos tyrinėjimais, diskutavo su Toporovu dėl lyginamosios kalbotyros metodologinių principų, siūlomų etimologijų. Toporovas savo ruožtu ne sykį rėmėsi Greimo studija „Apie dievus ir žmones“.

Greimas yra sakęs, kad Proppo indėlis į visuotinę reikšmės teoriją pirmiausia išryškėjo prancūzų moderniosios antropologijos kontekste. Jo paties mitologinėse studijose Proppo ir jo mokinių naratologija atsiduria Greta Dumézilio, Lévi-Strausso, Marcelio Detienne metodologinių įžvalgų.

Ne mažiau Greimui svarbi ir Lietuvos kultūros paveldo tradicija. Savo mitologines rekonstrukcijas jis grindžia seniausiais Lietuvos istorijos ir etnografijos šaltiniais, taip pat Jono Basanavičiaus, Mato Slančiausko, Mečislovo Davainio-Silvestraičio surinkta medžiaga. Aiškindamas lietuviškųjų teonimų emitoogiją Greimas nuolat rėmėsi kalbininko Kazimiero Būgos įžvalgomis.

Lygia greta su Greimu lietuvių mitologijos paveldą tyrinėjo archeologė Marija Gimbutienė, žinoma pasaulyje pirmiausia kaip senosios Europos matricentristinės kultūros tyrėja. Kaip ir Greimas, ji siejo kultūros trifunkcionalumo principą su istorine senosios lietuvių religijos raida. Gimbutienė skyrė du baltų mitologijos sluoksnius: archainį baltų paveldą ir indoeuropietiškas dievybes atitinkančias tris Dumézilio funkcijas. Aprašydama šiuos sluoksnius, ji stengėsi atskleisti vidinę mitinių tekstų sistemą.20 Greimas pritarė tokiam dviejų baltų mitologijos sluoksnių išskyrimui, nors abejojo matricentristine „Europos be europiečių“ hipoteze.

Alternatyvų mitologinės rekonstrukcijos modelį21 pasiūlęs Norbertas Vėlius žavėjosi Greimo „intuicija, išsiugdyta nelengvame semiotiko kelyje“,  jo metodologine koherencija ir laikė du Greimo tyrinėjimo tomus „naujos lietuvių mitologijos tyrinėjimo eros“ pradžia. Drauge jis aptarė ginčytinas, jo nuomone, tyrinėjimo  vietas. Remdamasis daug gausesniais tautosakiniais šaltinais nei tie, kurie buvo prieinami Greimui, Vėlius pateikė tikslesnes kai kurių mitinių siužetų interpretacijas ir pasiūlė alternatyvias ne vieno teonimo  etimologijas. Jis esmingai pertvarkė karinės ir magiškos funkcijos dieviškųjų reprezentacijų santykius. Tačiau metodologiniai Greimo rekonstrukcijų principai, nesusilaukė atidesnio dėmesio. Mitologas nagrinėjo dievybių mitines funkcijas signifikantų, o ne signifikatų lygmenyje ir apėjo Greimo pasiūlytą trifunkcionalumo principo baltų mitologijose performulavimą.

Lietuvių mitologams Greimas tebėra neabejotinas autoritetas. Naujausiuose lietuvių mitologijos tyrinėjimuose nuolat grįžtama prie jo darbų. Bene didžiausio atgarsio yra susilaukusi Sovijaus mito analizė. Daugelis tyrėjų, nors ir su tam tikromis išlygomis, pritaria Greimo ir Toporovo požiūriui į šį mitą kaip į religinės reformos, susijusios su lavonų deginimu, išraišką. Ilja Lemeškinas22, paskyręs šio mito analizei išsamią studiją, ieško mito šaknų lietuvių tautosakoje, bet apsiriboja formaliu „motyvų“ supratimu, apeidamas teorines mitiškumo rekonstrukcijos problemas. Pasak Greimo, „ne priklausymas tam ar kitam žanrui lemia mitinį autentiškumą; jį reikia sukurti“.  Remdamasis Lévi-Straussu, Greimas tvirtino: „Mitas nėra vienas pasakojimas, tai pasakojimo transformacijų visuma. Pereinant  nuo sintagmatikos prie paradigmatikos, galėtume sakyti, kad indoeuropiečių kultūra yra transformacijų visuma“23 . Prancūzų mitologas Philippe‘as Walteris, eidamas Greimo pėdomis,  tyrinėjo indoeuropietiškas Sovijaus mito paraleles indų, airių ir skandinavų mitologijose. Pasak jo, tai „paliudija archainį lietuvių  civilizacijos pamatą“24.

Greimo požiūriui, kad laidotuvių ritualo ir religinių reformų ryšys įtvirtino  valstybės politinės ir teritorinės vienybės ideologiją, pritaria etnologė Daiva Vaitkevičienė ir archeologas Vykintas Vaitkevičius25. Jie bando susieti Greimo išvadas su Toporovo hipoteze, kad įvedus lavonų deginimą,  su ugnimi susijęs Kalevelis tampa artimas Perkūnui, iškilusiam į baltų panteono centrą. Tuo būdu Greimo-Dumézilio trifunkcinę sistemą pakeičia tris dangaus kalvius – Perkūną, Velnią ir Kalevelį – susaistantis modelis. Siūlomoje mitologinėje sistemoje trifunkcinė struktūra nebėra dieviškųjų ir žemiškųjų suverenumo funkcijas paskirstanti armatūra. Trejybės, suvokiamos ne kaip unus, o kaip totus, principą pakeičia vienos dievybės, Perkūno, viršenybė. Kontraktualinio suverenumo dievybė Andojas, „globojantis sveikatos ir gyvybės sritį“, priskiriamas karinei funkcijai. Su ja taip pat siejama  moteriška  medžioklės deivė Žvėrūna-Medeina, kurią Greimas buvo įrašęs  į laukinę, nekultūrinio arba antikultūrinio sakralumo sritį. Tai motyvuojama medžioklės ir karo funkcijų panašumu, aktualizuotu 13 a.Lieuvos geopolitinės situacijos. Kaip ir kiti lietuvių mitologai, straipsnio autoriai apeina Greimo nurodytą pirmosios ir trečiosios Dumézilio funkcijos simbiozę  baltų mitologijoje.

Greimas tikėjosi, kad jo pradėtus darbus tęs jaunesnė mitologų karta, „jautresnė šiems kultūros reikalams“.  Nepaisant jo mitologinių tyrimų populiarumo, metodologinės Greimo nuostatos dar  nesusilaukė deramo atgarsio. Antai Toporovo mokinys Dainius Razauskas atskiria Greimo mitologinius darbus nuo jo semiotikos, susilaukusios pasaulinio pripažinimo.  Priminęs, kad apeliatyvas greimas lietuvių kalboje reiškia „plėvelę ant pieno“ (пенка на молоке), jis teigia,  kad Greimo sukurtoji abstrakti semiotinė teorija yra tarsi „plėvelė“,“затвердевшая на вечно жидком и питающем воображение «молоке“ мифолоэтической образности“26.

 Dumézilis ir Benvenistas skatino Greimą imtis lietuvių mitologijos tyrinėjimų, kad jų rezultatai taptų prieinami kitų indoeuropiečių kultūrų tyrėjams. Greimo nuveikti darbai pateisino šias viltis. Gaila, kad kol kas jie nesusilaukė deramo atgarsio anapus Lietuvos.

 


1 Algirdas Julien Greimas, Sémantique structurale, Paris: Larousse, 1966.

2 Idem, „Eléments pour une théorie de l‘interprétation du récit mythique“, Communications, 1966, Nr. 8, p. 28-59.

3 „Les voix du mythe en Lithuanie“. Entretiens avec Algirdas Julien Greimas, Lalias, 1984, Nr. 6  , p. 10, 39.

4 Algirdas Julius Greimas, Iš arti ir iš toli, Vilnius, 1991, p. 21.

5 Ten pat, p. 7.

6 Ten pat, p. 93.

7 Ten pat.

8 Algirdas Julien Greimas, Du sens. Essais sémiotiques; Pqris: Le Seuil, 1970, p. 17,  15.

9 Lalias, p. 10.

10 Algirdas Julius Greimas, Tautos atminties beieškant, Vilnius–Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas – Mokslas, 1990, p. 347.

11 Algirdas Julien Greimas, Du sens. Essais sémiotiques, Paris : Le Seuil, 1970 , p. 231-247.

12 Algirdas Julien Greimas, Maupassant. La sémiotique du texte. Exercises pratiques, Paris : Le Seuil , 1976, p. 99–100.

13 Algirdas Julien Greimas,  Du sens II, Paris: Le Seuil, 1983, p. 201-202.

14 Tautos atminties beieškant, p. 388. Greimas pateikia ir anekdotinę šio atradimo versiją: „Reikėjo sulaukti gražios nemigo nakties Vilniuje, kad atsakymas pats staiga pasireikštų kaip evidencija“.   Ir patikslina: „Tą pačią naktį B. Savukynas Andojo  etimologiją surado  2 val., tuo tarpu kai šios studijos autoriui jinai paaiškėjo tiktai pabudus 5 val. ryto. Taigi, chronologiškai, etimologijos „atradėju“ turi būti laikomas Bronys Savukynas, p. 396.

15 Studijoje „Tautos atminties beieškant“ Greimas pateikia kitą „gausiavėliavių lietuvių“ karinės sėkmės argumentą: „Žodį vėliava, padarytą tuo pat principu kaip broliava, siūlome aiškinti kaip „vėlių būrys, vėlių visuma“. Turint galvoje, kad vėlių valdovas yra tuo pačiu ir karo dievas, visai suprantama, kad kiekviena lietuvių gentis žygiuoja į karą su savo vėliava, su visais savo mirusiais, semdamasi iš jų jėgų ir drąsos“ (p. 420). 

16 Владимир Топоров, О мифологизированных описаниях обряда трупосожения и его происхождения у балтов и славян. In : Балто-славянские исследования 1985. Москва: Наука, 1987.

17 Algirdas Julius Greimas, „Gedimino sapnas (lietuvių mitas apie miesto įkūrimą: analizės bandymas)“, Kultūros barai, 1998, Nr. 8/9, p. 65-75. Publikacija prancūzų kalba: Algirdas Julien Greimas, „Le songe de Gediminas : essai d'analyse du mythe lithuanien de la fondation de la cité“,  Rivista di semiotica, 2008 , Nr.  01/02, p. 411-441.

18 Балто-славянские этноязыковые контакты, Москва: Наука, 1980, с. 3-71

19 „Palemono giminės genealogija“, in Algirdas Julius Greimas, Lietuvių mitologijos studijos, Vilnius: Baltos lankos, 2005, p. 574-587

20 Marija Gimbutienė, Baltai priešistoriniais laikais. Vilnius : Mokslas, 1985, p. Baltai priešistoriniais laikais. Vilnius : Mokslas, p. 148-178.

21 Norbertas Vėlius, „Lietuvių mitologijos rekonstrukcija“,  Tautosakos darbai II (IX), 1993, p. 54-70.

22 Ilja Lemeškin,. Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 25-27.

23 Lalias, p. 25, 29.

24 Philippe Walter,. „The dity of Sovijus (1261). The nine spleens of the marvelous boar; an indo-european approach to a Lithuanian myth“,  Archaeologica Baltica , 2001, Nr.15, p. 72–77.

25 Daiva Vaevičienė, Vykintas Vaitkevičius,.  „XIII a. Lietuvos valstybinės religijos bruožai“, Lietuvos archeologija , 2001, Nr. 21, p. 311-334.

26 Дайнюс Разаускас, „Пенка  семиотики на молоке образности: Альгирдас Жюльен Греймáс или Альгирдас Юлюс Грéймас?“, in Вяч. Вс. Иванов(ред.), Современная семиотика и гуманритарные науки, Москва: Языки славянских культур, 2010,  с.181.