Kas vyksta Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) iki sausio 31 d. vyksta dokumentinės fotografijos paroda  Gimęs tai vietai ir toms pareigoms Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922-1926) (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune http://www.istorineprezidentura.lt)

2019 m. sukanka 100 metų Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai. Tad kviečiame šiais metais giliau pažinti mūsų valstybės vadovus: šįsyk Aleksandrą Stulginskį – jauniausią prezidentą Europoje. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras buvo baigęs Žemaičių kunigų seminariją Kaune, mokęsis Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos-filosofijos fakultete,  baigęs Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą. 1941 m. sovietų valdžios ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po sovietų despoto mirties paleistas, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Rengiame ir ugdomąsias pamokėles. Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val.

Sykiu čia kasdien vyksta ir saviugdos užsiėmimai – nuo 13 iki 15 val. popietės dvasinės dirbtuvės „Lietuvos šimtmečio prasmės“ (virtualių nuorodų – bibliotekos, videotekos, audiotekos – rinkimas ir sklaida, vieši popietės skaitymai, peržiūros bei klausymai, paskaitos ir pokalbiai, renginių apžvalgos, esmėvokų parodos ir kt.):

pirmadieniais Vydūno valandos,

antradieniais Būgos valandos,

trečiadieniais Vaižganto valandos,

ketvirtadieniais Smetonos valandos,

penktadieniais Nepriklausomybės kovų valandos.

Taigi kviečiame dalyvauti ir išvien puoselėti savo vidinę kultūrą.

LAVINAMAS DOMESYS KALBOTYRAI

Gruodžio 13 dieną Kazimiero Būgos bibliotekoje įvyko Zarasų krašto muziejaus surengta antroji konferencija, skirta profesionaliajai kalbotyrai aktualinti, Kazimiero Būgos paveldui paminėti, o šiemet ir Vydūno metams bei Lietuvos partizanams (laisvės kovotojams) įprasminti. 

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Anželika Gaidienė konferencijoje skaitė pranešimą tema „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka: nuo popierinės kortelės iki skaitmeninės versijos“. Pranešėja pristatė unikalią Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugomą Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteką. Tarp daugybės dirbamų darbų K. Būga buvo numatęs rašyti ir „Lietuvių kalbos etimologinį žodyną“, kuriam parengti jo sukauptos kartotekos duomenys iki šiol viešai nėra prieinami ir mokslinėje erdvėje panaudojami tik epizodiškai. Apytikriais duomenimis su bibliografinėmis kortelėmis galima priskaičiuoti apie 21 000 vienetų kartoteką. Kartotekos medžiaga yra labai vertinga, rinkta iš indoeuropiečių kalbų etimologinių žodynų (A. Valdės, F. Klugės, A. Fiko, E. Bernekerio, A. Preobraženskio, G. Mejerio ir kt.) bei įvairių užsienio kalbininkų raštų (J. Endzelyno, A. Leskyno, A. Becenbergerio, K. Brugmano, K. Miūlenbacho, A. Briuknerio, H. Petersono, H. Hirto, E. Lideno, J. Mikolos ir kt.). Informacija apie žodžius užrašyta graikų, sanskrito, avestos, rusų, sen. slavų, baltarusių ir kt. kalbomis. 

„Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymo“ projektu (pareiškėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; plačiau apie projektą skaitykite lnb.lt, 15min.lt, Delfi.lt) siekiama suskaitmeninti ir aprašyti (iki 2021 m. birželio 30 d.) K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos kortelių metaduomenis; suskaitmeninti šios kartotekos šaltinius ir juos susieti su kartotekos duomenimis; paruošti LKI saugykloje saugomas itin reikšmingas tautiškumo ir pilietiškumo aspektu K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos korteles saugoti bei pateikti per viešąsias prieigas (www.ePaveldas.lt, www.lkiis.lki.lt ir kt.).

Dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja) pristatė pranešimą PARTIZANO konceptas „Lietuvių kalbos žodyne“. Pranešime buvo analizuojama ne apibendrinta partizano sąvoka, kurią dažniausiai pateikia žodynai, o labai konkreti vietos ir laiko apibrėžta figūra – pokario Lietuvos partizanas. Apžvelgta, kokie PARTIZANO koncepto požymiai yra tipiškiausi, prototipiniai ir kokia yra partizano kognityvinė definicija.  Į bendrą daugiau nei 250 tiriamųjų pavyzdžių imtį įtraukti „Lietuvių kalbos žodyne“, jo pagrindinėje ir papildymų kartotekose rasti iliustraciniai sakiniai su žodžiu partizanas ir jo sinonimais (banditas, girinis, krūminis, miškinis, miškininkas, naktinis, žaliukas):  analizuota šių sakinių semantika ir parodyta, kaip pokario partizanas yra konceptualizuojamas ir kategorizuojamas. Tyrimas atliktas taikant Liublino etnolingvistikos konceptų analizės metodus.

Atrinkti iliustraciniai pavyzdžiai rodo, kad apibūdinant Lietuvos pokario partizaną būtina kalbėti apie partizanų:

·         kovos vietą ir laiką,

·         ryšį su artimaisiais ir išoriniu pasauliu,

·         partizanų ir jų rėmėjų laukusias bausmes,

·         partizanavimo mastą,

·         partizanų veiklą ir jos vertinimą,

·         partizanų mirtį.

Įdomu tai, kad akademiniame žodyne ir jo kartotekose nė karto nepaminėtas konkretaus partizano vardas ar slapyvardis. Visais atvejais apie miško brolius kalbama tarsi apibendrintai. Viena iš tokio kalbėjimo priežasčių – istorinis kontekstas. Dauguma iliustracinių sakinių buvo užrašyti tarybiniais laikais, kai viešumoje vyravo neigiamas požiūris į partizanus, jie buvo menkinami, netgi niekanami.

Išanalizavus iliustracinius sakinius su leksma partizanas ir jos sinonimais, galima suformuluoti kognityvinę partizano definiciją.

Lietuvos partizanas – pokario Lietuvoje vykusios partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią dalyvis.  Nuo priešų partizanai slėpdavosi ir gindavosi žemėje įtvirtintose slėptuvėse, kurios vadinamos bunkeriais, slaptinėmis, žeminėmis, urvais   ir kt. Istorinis kovos laikas dažniausiai nusakomas prielinksnine konstrukcija po karo, rečiau partiznavimo pradžia nusakoma šalutiniais sakiniais. Paros laikas, kada prasideda aktyvi partizanų veikla, – naktis. Partizanavo dažniausiai jauni vyrai. Ryšį su išoriniu pasauliu jie palaikydavo per ryšininkus ir rėmėjus kaimuose. Žmonės miškinių bijojo, tačiau juos į savo namus įsileisdavo, duodavo jiems maisto, drabužių, perduodavo svarbias žinias. Už partizanavimą ar jo rėmimą sovietinė valdžia griežtai bausdavo (suimdavo, kalindavo, sušaudydavo ar ištremdavo). Pokariu miškuose buvo labai daug partizanų. Daug jų buvo išgaudyta, sušaudyta. Partizano dalia sunki:  jie barzdoti, apšepę, utėlėti, alkani,  nuolat ieškomi, sekami, gaudomi.  Žūdavo dažniausiai susirėmimuose su stribais arba patys susisprogdindavo bunkeriuose. Po mirties lavonai būdavo niekinami.  Iliustraciniai žodyno sakiniai rodo, kad partizanų veikla vertinama dvejopai: tai teisybės ieškotojai, to meto neoficiali valdžia, tačiau žmonių atmintyje dar gyvi prisiminimai apie partizanų plėšikavimus, nužudytus  žmones, nepamirštas jų žiaurumas, smurtas. Nuo partizanų nukentėjo nemažai žmonių, tačiau iliustracijos rodo, kad neretai žudydavo ir plėšdavo ne patys partizanai, o prisidengę jų vardu. Sovietinio režimo laikais rašytuose žodyno tomuose ir tuo metu užrašytose žodyno kortelėse regimas akivaizdus neigiamas partizaninės veiklos vertinimas.

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas Rytis Pivoriūnas pristatė pranešimą „Vydūno kalbėsena ir pamatinių jo esmėvokų apžvalga“. Pranešėjas aptarė lietuvių tautinės dvasios ugdytojo Vydūno (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) kalbos ir raštų ypatumus, supažindino su esmėtyros metodologija ir, ja remdamasis, pristatė pamatines Vydūno mokymo esmėvokas.  

                 Vydūno – tautos pranašo ir žmoniškumo mokytojo – esmėvokų lentelė

13. žmogaus augimas – tavo, tau tobulėjimo, saviugdos keliai

13. tautai, Tėvynei – jo(s), jų meilė štai šitai šeimai, giminei, genčiai, gimtinei, tautai, valstybei; jo(s) kūnui lemtingų vietų išgyvenimai, filotopijos malonė; patriotiškumas , bet ne šovinistinis nacionalizmas

12. esmiškasis (gyvenantis savo esme) žmogus

12. kūno sveikata

11. sielos kultūra (dieviškasis žmogus)

11. materinė kultūra (įspūdžių, geidulių žmogus)

10. tikyba, religija, joga (gaivata), kultūra – asmenybę aukštinanti galia

10. menas – vaizdavimo kūrimas

9. asmens gyvata (sąmonė, dvasia-siela, esmė)

9. kūno gyvata, regimasis asmuo

8. žmogaus protas, mintys (kamamanas)

8. žmogaus kūnas (negyvoji gamta – prakriti)

7. nemirtinga Dvasia, Aukštybė, sąmoningoji  amžinybės Esybė, Dievas, Didysis Slėpinys <…>

7. meilė, malonė, mąstymas (Manas)

6. žmoguje besireiškiantis protas (kama-manas)

6. negyvoji gamta (prakriti)

5. Absoliutas, absoliuti dvasia (Vienumas, nežinoma vienybė), visur esamas Kūrėjas

5. materija (materė, medžiaga), „Iš nežinomos vienybės pareina visa, traukiasi per sapnuotąją daugybę ir grįžta į žinomąją vienybę“

4. tau taika (dora, darna) pasaulyje (žmonijoje)

4. štai šit(oki)a jam, jai, jiems taika (dora, darna) šeimoje

3. tau dvasinė (dorovinė) sveikata (gerovė)

3. štai šit(oki)a jam, jai, jiems fizinė sveikata (gerovė)

2.    tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje

2.    štai šita(s), šit(ok)ie, šit(oki)os; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; tai; šitaip

1.    S1 – būties tapatybė

1.    S2 – reiškinių objektyvumas

1.    ~S2 – logikos intersubjektyvumas

1.    ~S1 – (ne)supratimų subjektyvumas

2.    mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse)

2.    aš, mano, man, mane, manimi, manyje

3. mums, mūsų (jums, jūsų) socialinė sveikata (gerovė)

3. man(o) psichinė sveikata (gerovė)

4. mums, mūsų (jums, jūsų) taika (dora, darna) valstybėje (valdžiavoje, sakytų Vydūnas)

4. man(o) taika (dora, darna) širdyje (žmoguje)

5. evoliucija – nuolatinis pasaulio sąmonėjimas, nusimedžiaginimas, absoliuto susivokimas, grįžimas į save patį, į Vienumą, bet jau į suvoktą (žinomoji vienybė)

5. involiucija – pasireiškimas daugeriopumu (reiškinių pasauliu), sumedžiagėjimas, skaidymasis į daugį, pasaulio tapsmas (sapnuotoji daugybė)

6. gyvuliškasis veiklumas bei geismai (kama)

6. augalinė gyvybė (prana)

7. visagalybė, galia (Atma)

7. išmintis, šviesa (Buddhi)

8. žmogaus instinktai (kama)

8. žmogaus gyvybė (prana)

9. minčių gyvata, protingasis asmuo

9. jausmų gyvata (ūpai, nuotaikos), jausmingasis asmuo

10. dorovė – santykių, žmoniškumo kūrimas

10. mokslas (ir filosofija, teosofija) – minčių kūrimas

11. žmoniškumo kultūra (dvasinis, kilnusis, gerasis, didysis žmogus)

11. intelektualinė (intelekto, proto) kultūra (sąmoningas žmogus)

12. dvasios jaunumas

12. sielos grožė (vartojamas žodis iš „Anykščių šilelio“)

13. žmonijai – mums žmonių pasaulio aplinkybių galia, mūsų laikmečio (laiko dvasios) visagalybė; kosmopolitiškumas (ir dabarty įsigalėjęs internetiškumas), bet ne klajokliškas (bešaknis) globalizmas

13. sau – man(o) sąmonės šviesa, sąmonybių sąmonėjimo išmintis, sąmoningėjimas, laisvėjimas, gaivėjimas, skaidrėjimas, skaistėjimas, giedrėjimas, šventėjimas; šviesi asmenybė, individuališkumas, bet ne egoizmas (ne svetnauda, sakytų Vydūnas

Pastaba: pateikta trylika esmėvokų, tad atskirą esmėvoką sudaro keturi aspektai, pažymėti tuo pačiu skaičiumi. Pirmoji ir antroji esmėvokos nurodo metodologiją – semiotinį Greimo kvadratą ir žiūrą į būtį, pažinimą bei sąmonę.   

VYDŪNO ESMĖVOKOS http://www.buga.zarasumuziejus.lt/atvirai-kuriamas-ldk-esmynas/vyduno-esmevokos

 

Dusetų dvasiniame lauke: Vydūnas, Kazimieras Būga ir Aleksandras Stulginskis

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) nuo gruodžio 10 d. iki sausio 31 d. vyksta fotodokumentinė paroda  Gimęs tai vietai ir toms pareigoms Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922-1926) (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune) http://www.istorineprezidentura.lt

Pridedamas skelbimas Stulginskis Skelbimas

Gruodžio 12 dieną 12 valandą Kazimiero Būgos bibliotekoje (Vytauto g. 56) – monografijos „Vydūnas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus kūrinio autoriai – Vydūno draugijos garbės pirmininkas, filosofas, dr. Vaclovas Bagdonavičius ir humanitarinių mokslų daktarė, literatūrologė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.

 

 

 

 

 

 

Gruodžio 13 dieną 12 valandą Kazimiero Būgos bibliotekoje – LAVINAMAS DOMESYS KALBOTYRAI – antroji konferencija, skirta profesionaliajai kalbotyrai aktualinti, Kazimiero Būgos paveldui paminėti, o šiemet ir Vydūno metams bei Lietuvos partizanams (laisvės kovotojams) įprasminti.  

Pridedama programa Konferencija_2018

2018-ieji – VYDŪNO METAI (VYDŪNUI – 150)

„Aš iš lietuvių tautos laukiu ne pagerbimo, bet kad ji vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų aukštesnio žmoniškumo. Tam padėti esu rašęs savo raštais. Gal mėgintų jaisiais nautoties…“

Vydūno raštai http://vydunodraugija.lt/category/knygos

VIRTUALI PARODA „2018-IEJI – VYDŪNO METAI“ http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/naujienos/virtuali-paroda-2018-ieji-vyduno-metai/111

Virtuali paroda „Vydūno portretai“ https://www.muziejai.lt/Silute/Virt_Vydunui_140.asp

Radijo pokalbių ciklas LIETUVOS GIESMĖ (Skiriama Vydūno metams) http://www.sukasiplanetos.net/2018/Vyduno_metai.htm
 
2018-10-12 Konferencija „Mūsų mokytojai – Simonas Daukantas ir Vydūnas“ https://www.youtube.com/watch?v=HxhphfA63bM
 

2017-06-28 Konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui"

https://www.youtube.com/watch?v=Tx7MmU-ki6Q

2018-03-21 Konferencija „Vydūno idėjos ir gyvensenos medicina"

https://www.youtube.com/watch?v=6rVXo75q3sQ

 
 
Lietuvių giesmė, žodžiai ir muzika Vydūno https://www.youtube.com/watch?v=fc05369L2ro

 

Vilhelmas Storostas  – Vydūnas (1868-1953), žymus lietuvių rašytojas, filosofas, švietėjas, muzikas, kultūros veikėjas, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės apskr..) 1885 – 1888 m. mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, 1888 – 1892 m. dirbo mokytoju Kintų parapijos pradžios mokykloje. Čia susipažino su artima mokyklos precentoriaus (vedėjo) giminaite Klara Fiulhaze, kuri padėjo jam įveikti džiovą. 1891 m. Kintų bažnyčioje kunigas Oto Šteinas sutuokė jaunuosius Klarą Fiulhazę ir Vilhelmą Storosta. Kintuose būsimasis Vydūnas susiduria su lietuvybės išsaugojimo problema šiame krašte. Pradeda rašyti, tvirtai apsisprendžia užsiimti aktyvia kultūrine veikla, žadinti šio krašto lietuvių tautinę savimonę, gaivinti pamirštas etnines ir kultūrines tradicijas.1892 m. išvyko gyventi į Tilžę. Iki 1912 m. dėstė prancūzų ir anglų kalbas Tilžės berniukų  gimnazijoje. Vėliau pedagoginės veiklos atsisakė, pasišventė kūrybai ir kultūrinei veiklai.1899 m. Tilžėje įsteigė Lietuvių Giedotojų draugiją, kuriai vadovavo iki 1935 m.. Giedotojai rengė lietuviškas šventes ir koncertus, vaidino vaidinimus, kurių autorius buvo pats Vydūnas. Papildomai tobulinosi Berlyno, Halės, Leipcigo, Greisvaldo universitetuose, sukauptas žinias panaudojo savo humanistinės filosofijos formavimui ir dėstymui. Šios minties susiformavimui didelę įtaką turėjo asketiškas jo gyvenimo būdas, kurį pasirinko gyvendamas Kintuose, taip pat pažintis su rytų filosofija. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų ir didžiulį pluoštą straipsnių įvairiomis temomis, leido mėnesinius žurnalus jaunimui „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“. Sukūrė  apie 30 įvairaus žanro draminių veikalų. Nepriklausomoje Lietuvoje Vydūnas susilaukia aukštų įvertinimų. 1928 m. Kauno universitetas jam suteikia filosofijos garbės daktaro laipsnį, o 1925 m. išrenkamos tarptautinės rašytojų sąjungos PEN klubo garbės nariu. 1944 m. Vydūnui teko palikti Tilžę ir tik 1946 m. pavyko apsigyventi Detmolde  (Vokietija). Čia buvo išleisti karo metu parašyti veikalai. Nesulaukęs 85- ojo gimtadienio 1953 m. vasario 20 d. Vydūnas mirė. Iškilmingai palaidotas Detmoldo kapinėse.1991 m. spalio 19 d. Vydūno palaikai perkelti į gimtinę, Bitėnų kapinaites (Pagėgių  sav.) prie jo pamilto Rambyno kalno. 

BŪGOS MĖNUO

Lietuvos didysis kalbininkas Kazimieras Būga gimė 1879 metų lapkričio 6 dieną Pažiegėje, o palaidotas 1924 metų gruodžio 6 dieną Kaune. Todėl „Būgos mėnuo“ nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 6 d.

Prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje pristatydama savo knygą „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“, pasakė: „<…> lituanistikos centre aš mačiau Kazimierą Būgą. <…> Kazimiero Būgos – manau, kad vieno iš pačių genialiausių mūsų tautos žmonių – raštus. Kas mes būtume be šitų raštų, kas mes be jų būtume? Tas pats, tokia pat dykuma ir dykynė kaip įsivaizduoti esančius be Žemaitės raštų, be Vinco Mykolaičio Putino raštų <…>“.

„Būgos mėnesį“ Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia:

·         iš anksto susitarus, nemokamai aplankyti K. Būgos muziejų tėviškėje (Pažiegėje)

·         į VYDŪNO IŠMINTIES VALANDAS (Vydūno skaitymus, esmėvokų pristatymus, pamąstymus ir pokalbius) šiokiadieniais nuo 14 iki 15 val. parodų salėje (Dusetose, K. Būgos 31a). Žiūrėkite ir  http://www.buga.zarasumuziejus.lt/atvirai-kuriamas-ldk-esmynas/vyduno-esmevokos

·         į Lietuvos švietimo istorijos muziejaus parengtą parodą „Jie kūrė Lietuvą“ Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke (apie tai žr.  https://www.lsim.lt/lt/389-jie-kure-lietuva)

·         gruodžio pirmą savaitę Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje – antroji LAVINAMO DOMESIO KALBOTYRAI konferencija: istoriškumas ir struktūriškumas kalbotyroje (kas svarbiau, įdomiau, … – istoriškai palyginama kalbotyra ar semiotiškai apglėbiantis mąstymas, ar vydūniškoji išmintis, ar … ?)

Rytis Pivoriūnas, Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

Tel. 861025972, http://www.buga.zarasumuziejus.lt

TĖVE MŪSŲ gilioji reikšmė

TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

O jeigu pamėgintume šią pagrindinę krikščionių maldą išreikšti Greimo semiotiniu kvadratu…

S1 – Tu, Tau Tėvas danguje(amžinybė, begalybė – šventas Tavo vardas, Tavo karalystė, Tavo valia danguje)

S– štai šitokia jų (jiems) žemė (laikinybė, baigtinybė – Jo valia žemėje, kasdienė duona šiandien, atleistos kaltės, kaltininkai, apsaugojimas nuo gundymo ir pikto (Šėtono))

~S2mes, mūsų, mums, mus (krikščionija, krikščionys, Kristaus sekėjai, Dievo vaikai, Viešpaties tauta, Bažnyčia, dvasinė bendrija)   

~S1 – man(o) maldos sakymas (asmeniškas meldimasis, prašymas, atgailavimas, atleidimas)   

 

Fotodokumentinė paroda „Pirmasis iš piliečių: Lietuvos Respublikos Prezidentai“

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) nuo rugsėjo 10 d. iki spalio 31 d. veikia fotodokumentinė paroda Pirmasis iš piliečių: Lietuvos Respublikos Prezidentai (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune). 

          Kitąmet sukanka 100 metų Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai. Tad kviečiame giliau pažinti mūsų valstybės vadovus – pirmuosius iš piliečių: Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių, Joną Žemaitį-Vytautą (kovojančios Lietuvos Prezidentą),  Algirdą Mykolą Brazauską, Valdą Adamkų, Rolandą Paksą, Dalią Grybauskaitę. Rengiamos ir ugdomosios pamokėlės.

 

Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val.

Iš anksto suderinus, galima apsilankyti ir kitu laiku.

Skelbimas_prezidentai