Tau kokia Laisvės gynėjų dienos esmė – įprasmin(ta)ama sureikšmintomis žaismėmis?

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus renka medžiagą virtualiai parodai Lietuvos Didingiausioji Kova. Labai laukiame kiekvieno asmeninės patirties ženklų, liudijančių 1991 m. sausio 13-osios ir viso išsilaisvinimo laikotarpio (nuo 1988 m. iki 1991 m.) atsitikimus. Prašome atsiųsti savo ar savo artimųjų prisiminimus, nugulusius to laikmečio aprašymuose, fotografijose, garso ir vaizdo įrašuose. Sykiu labai vertingi kiekvieno atsiminimai ir refleksijos  po trisdešimties metų – pakaktų nors vieno ar kelių sakinių ir to laikmečio asmeninės ar grupinės nuotraukos.

Paskatinkime vieni kitus ir savo artimuosius prisidėti kuriant išskirtinę parodą ir tokiu būdu įamžinti reikšmingiausią mums istorinį nuotykį.

Susisiekime el. paštu rytispivoriunas@gmail.com, tel. 861025972.  

Esmėtyros klausimynas

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai

Tau S1 

man ~S1

mums ~S2

štai S2

kalbant paviršutiniškai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos priešai, pasitelkdami okupacinę kariuomenę, žudydami ir žalodami Laisvės gynėjus, užėmė svarbiausius žiniasklaidos pastatus 1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
kas? kieno? sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus      
ką? ką veikia?    puolė, šturmavo ir užėmė pastatus nužudydami 13 civilių gyventojų ir daugiau kaip 700 sužeisdami. Tragiškai žuvo: Loreta ASANAVIČIŪTĖ, Virginijus DRUSKIS, Darius GERBUTAVIČIUS, Rolandas JANKAUSKAS, Rimantas JUKNEVIČIUS, Alvydas KANAPINSKAS, Algimantas PETRAS KAVOLIUKAS, Titas MASIULIS, Alvydas MATULKA, Apolinaras Juozas POVILAITIS, Ignas ŠIMULIONIS, Vytautas VAITKUS, Vidas MACIULEVIČIUS. Vytautas KONCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.).    
kada?      1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio  
kur?        Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
         
pasakojant giliau Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus (1990 m.) Kovo 11-osios Aktą, SSRS (rus. CCCP) vadovybė (Kremlius Maskvoje) ėmėsi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių   panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti sovietinę tvarką
kodėl? (Adresatas) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. paskelbusi Kovo 11-osios Aktą      
Kas? kieno? (Antisubjektas, Antiherojus ir jo pagalbininkai)   Sovietinės imperijos vadovai ir jų pakalikai Lietuvoje, su okupacinių pajėgų pagalba, siekė    
kaip? (Adresantas, Antilėmėjo įtikinėjimai)     imdamiesi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių  
koks? (vertės Objektas)        panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti okupacinę (LTSR) padėtį
         
pasakojant dar giliau Vakarietiškos demokratijos ir sovietinio totalitarizmo sankirta, sukelta LR vadovybės ryžto nepasiduoti SSRS vadovybės bauginamam diktatui, metusiam ginkluotus kareivius prieš beginklius Laisvės gynėjus, nulėmė LR argumentų paniekinimą SSRS galios pseudo argumentais ir Laisvės gynėjų nesmurtinio pasiaukojimo okupantų karinės agresijos akivaizdoje  faktinius įvykius ir atsitikimus
kodėl tokia programa? Dviejų ideologinių programų susidūrimas: LR liberali demokratija versus SSRS prievartinis totalitarizmas (sovietinis socializmas); strateginių objektų (ne)šturmavimo ir (ne)užėmimo programos       
kieno (ne)su(si)derinimai?   LR parlamento bei vyriausybės tvirta pozicija versus SSRS vadovybės prievartinis diktatas ir bauginamų kėslų įgyvendinimas; beginkliai Laisvės gynėjai versus ginkluoti okupantų kareiviai    
kaip manipuliuoja(ma)?     LR argumentai (Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. Kovo 11-osios Aktas) versus SSRS pseudo argumentai (SSRS konstitucija, geopolitiniai interesai); Laisvės gynėjų nesmurtinis pasiaukojimas versus okupantų karinė agresija;  Maskvos ir Vilniaus manipuliavimai politine ir (ne)karine (savanoriška) galia   
kokie atsitikimai?       Įvykių atsitikimai Vilniuje ir Lietuvoje, žr. sausio 13-osios įvykiaiLRT – Mūsų laisvė užaugo
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, gynybinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova (į)rodė smurtavusiems priešams, pasaulio valstybėms ir abejojusiesiems mūsų Tautos politinę, moralinę ir teisinę brandą, solidarų (pasi)tikėjimą ir pilietinį pasiryžimą pasiaukojamai kautis sostinėje, siekiant gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje
kokia Tau yra (esama) esmė? Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova      
kokios man suprantamos prasmės?     Lietuvos Didingiausioji Kova, Laisvės Didžiosios Kautynės prieš smurtaujančius okupantus, (į)rodymas sau patiems ir pasaulio valstybėms    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?      mūsų Tautos politinė, moralinė ir teisinė branda, solidarus (pasi)tikėjimas ir pilietinis pasiryžimas  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       pasiaukojamos kautynės sostinėje siekiančiųjų gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje

Išvados: Laisvės gynėjai 1991 m. sausio 13 d. prarado Vilniuje televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, bet sustabdė tolesnį reikšmingų pastatų prievartinį užėm(inėj)imą, atgrasė pulti demokratijos tvirtovę – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. 

Įvykių kronika: 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje ir pasaulio reakcija: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37329&p_k=1 

Kalbanti istorija, Sausio 13-osios įvykiai, Dokumentiniai filmai: https://www.lrt.lt/projektai/sausio-13

Dr. Artūro Svarausko pranešimas „1991 m. sausio 13-oji: po trisdešimties metų“: http://www.zarasumuziejus.lt/?p=7022

Man tai vienintelė šventė – išsiLaisvinimo Didžiosios Kautynės, Lietuvos Didingiausioji Kova, kurią įsisąmonindamas (prisimindamas savo paauglišką mąstyseną, elgseną ir jauseną, kasmet įsijausdamas į Laisvės gynėjų ir jų artimųjų patirties liudijimus) kaskart džiaugiuosi dėkingas, net susigraudinu ir šnirpštauju braukdamas ašaras.   

Rytis Pivoriūnas   

Pakeri Pakerys …

Kaz. Būgos gerbėjams ir Dusetiškiams skelbiamas profesoriaus – Lietuvos Didžiojo Kalbininko, Lituanistikos Dalykų Korifėjaus, Lingvistų Darbštaus Kalvio, Dusetiškių Laiminamo Kraštiečio … – Antano Pakerio laiškas, atsiųstas Dainorai Biliūnaitei, Vandai Normantienei, Dainorai Rimdeikienei ir Ryčiui Pivoriūnui.

„Dėkoju už sveikinimus, linkiu ir Jums saugių, turiningų (ir turtingų – šaknis ta pati) 2021 metų. 

Neseniai interneto platybėse radau K. Būgos užrašytus dusetiškių tekstus su trumpu šios šnektos apibūdinimu (rus. k.). Tai E. Volterio „Lietuviška chrestomatija“, Sankt Peterburgas, 1904, 2 t., p. 355-376. Dainas padainavo Karalina ir Ona Būgiotės (Pažiegės k.), Amilija Lingiotė (Bileišių k.), Alena Jusiuvienė (Didžiadvario k.), pasakas sekė Jonas Lingė (Pažiegės k.), Viskas rūpestingai parengta, sukirčiuota. Beveik visos šios dainos ir pasakos užrašytos 1901 m. spalio ir lapkričio mėn. (šiemet bus 120 m. jubiliejus☺), tik viena daina dar anksčiau – 1897 m. Tuo metu K. Būga dar nebuvo baigęs gimnazijos. Kirčiavimo mokėsi iš F. Kuršaičio, A. Baranausko, K. Jauniaus raštų. Veikalo gale įdėta vestuvinė rauda, užrašyta iš Dubinskiotės (Bileišių k.), bet nenurodyta, kas ją užrašė (gal K. Būga? Raudos rašyba ir kirčiavimas kiek kitoks nei anksčiau minėtų tekstų). 

Gal pravers Muziejaus darbams.

Dainas galima parodyti, aptarti ir per pamokas, jos labai mielos, jaunuolio K. Būgos tarmiškai užrašytos. Neabejoju, kad  Jūs turite ir Z. Vilytės muziejuje sukauptų dusetiškių dainų. Jono Lingės sekamos pasakos yra labai sodrios (ypač vaizdinga pasakos apie rugių varpas pradžia, skaičiau ir ilgai juokiausi); gal irgi pravers. žr.

https://archive.org/details/volteris-lietuviska-chrestomatija-1904/  (patogiausia skaityti paspaudus vieno puslapio žymę – vieną stačiakampį; o jeigu norėsite ką išsispausinti, tą tekstą patariu atsisiųsti PDF).

Linkiu saugotis bjauriųjų virusų, lėtinti metabolizmą, tikėti, kad visus galima išmokyti gerų darbų (blogų – patys išmoks), dorai leisti pinigus ir viso to, kas surašyta sveikinimų atvirukuose.

Jus visas (ir visus) gražiai prisimenantis Antanas Pakerys, kartais vilnietys (tarm.), kartais dustiškys (tarm.), kartais aiveniškys (tarm.), kartais bilaišėnas (tarm.).“

Ryčio Pivoriūno prierašas

1901 m. Kaz. Būga susitaiko su tėvais. Parvažiavo tėviškėn po daugiau kaip trejų metų nebuvimo. Kadangi buvo metęs kunigų seminariją, neteko tėvų (vien tik 1897 m., kada sūnus stojo  į seminariją, tėvas pasiskolino 300 rublių) bei giminių paramos, tad jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą.  

„1901 metų lapkričio mėnesyje tenka man parvažiuoti tėviškėn kareiviavimo priedermės atlikti po kelių metų nebuvimo (1898 m.) ir parsivežti daug naujos medžiagos. Tuomet Dusetų ir Jūžintų parapijoje surenku apie 150 dainų, 10–12 pasakų, kelias dešimtis mįslių ir retesnių žodžių.“

Dalį tos surinktos medžiagos – 8 dainas ir 5 pasakas – kartu su Dusetų tarmės aprašymu įdėjo į E. Volterio leidžiamą „Lietuviškąją chrestomatiją“ (1904 m.).

„Nuo šio laiko jis beveik kiekvieną vasarą parvažiuodavo į tėviškę ir kiekvieną kartą vis papildydavo savo rinkinius. Į šį darbą įtraukė ir artimuosius bei draugus, kurie rinko ir siuntė jam kalbos duomenis. Brolis Jonas prisipažįsta, kad ir jį Kazys buvo išmokęs užrašinėti žodžius ir už kiekvieną atsiųstą gerą mįslę po 3 kapeikas iš jo gaudavęs“. (Z. Zinkevičius „Kalbininkas K. Būga“, 1981)

 

Kas gyvena juodumoje ir septyniose t… ?

juodut juodutėlėj(e) juodumoj(e) …

tolut tolutėlėj(e) tolumoj(e) …

tankut tankutėlėj(e) tankumoj(e) …

tuštut tuštutėlėj(e) tuštumoj(e) …

tamsut tamsutėlėj(e) tamsumoj(e) …

tyrut tyrutėlėj(e) tyrumoj(e) …

tykut tykutėlėj(e) tykumoj(e) …

tylut tylutėlėj(e) tylumoj(e) …

gyvena skaidruma, artuma, erdvuma, pilnuma, šviesuma, vaisinguma, gyvuma, garsuma – DIEVuli(s) brungus …

Kas užkoduota „Juodame kvadrate“?

Būgos ir Greimo šventi(niai) (pa)(si)sveiki(ni)mai

 

S1 – Tau Kalėdų esmė (kalėdiškumo idėja) S– štai (šitokios jam, jai, jiems, joms) Naujųjų Metų žaismė(s) (virsmo, saulės (iš)kopimo, dienos ilgėjimo, šviesos daugėjimo…)
~S2 – mums kalėdojimo, šventimo reikšmė(s) (šventiniu laikotarpiu nuo Kūčių vakarienės šeimoje gruodžio 24 d. iki Trijų Karalių sausio 6 d.) ~S1 – man Advento prasmė(s) (Ateinančiojo – Dievo, Dienos, Šviesos, Veido – laukimo, šventinio pasiruošimo, kūdikėlio Jėzaus gimimo, Kalėdų senelio ir artimųjų dovanų, dėkingumo, dėmesingumo, susitaikymo, atleidimo, džiaugsmo, sveiko proto ir širdies ramybės…) 

Nuotraukoje Vilijos Visockienės žvaigždžių saulėtos snaigės

Jubiliejinė knyga Kazimiero Būgos šimtmečiui ir 141-ajam gimtadieniui

1979 metais, minint lituanistikos ir baltistikos mokslo Lietuvoje kūrėjo Kazimiero Būgos gimimo 100-ąsias metines, buvo išleista Zigmo Zinkevičiaus 160 puslapių knygelė Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai. 

Šiandien, lapkričio 6 dieną, minime 141-ąjį mūsų žymiausio žemiečio gimtadienį. Tad puiki proga paskaityti šią unikalią knygelę – savotišką tų metų bestselerį. 

Zigmas Zinkevičius, Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai, Vilnius, 1979.

Nuotrauka Vilijos Visockienės (paminklas-biustas Dusetų skvere prie K. Būgos vardu įamžintų gimnazijos bei bibliotekos, skulptorius Bronius Vyšniauskas, 1985 m.) 

Kazimieras Būga – žmogus, kuris suprato kalbos senovę

„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ J. Jablonskis.

Per Lietuvą driekiasi kalbos kelias, skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Edukacinių susitikimų metu vyksta pokalbiai apie žymiausius Lietuvos kalbininkus. Jau įvyko pašnekesiai, skirti Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Jurgiui Zauerveinui, Mikalojui Daukšai, Motiejui Valančiui, Dionizui Poškai, Simonui Stanevičiui, Laurynui Ivinskiui.

Spalio 14 dieną „Kalbos kelias“ į Dusetas atvedė keletą garsių mūsų dienų kalbininkų – akad. prof. habil. dr. Bonifacą Stundžią, dėstantį Vilniaus universitete, Baltistikos katedroje bei Audrį Antanaitį, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką. Susitikimą su K. Būgos vyresnių klasių gimnazistais, mokytojais vedė Genovaitė Paulikaitė, žurnalistė, portalo „Mano kraštas“ redaktorė. Pokalbyje taip pat dalyvavo Rytis Pivoriūnas, K. Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas, dusetiškiai. Nors pastarųjų atėjo vos keletas, bet atėjusieji labai džiaugėsi tokia reta proga ne tik paklausyti įdomių įžvalgų apie lietuvių kalbą, bet ir galimybe užduoti rūpimus klausimus.

Prof. B. Stundžia savo paskaitoje „Kazimieras Būga – žmogus, kuris suprato kalbos senovę“ mūsų kraštietį kalbininką K. Būgą įvardijo kaip pirmąjį profesionalų lietuvių kalbininką, sulygindamas jį su kitu Lietuvos genijumi – M. K. Čiurlioniu. Kiekvienas savo veiklos srityje per trumpą, bet nepaprastai turiningą gyvenimą padovanojo Lietuvai lobius, kurie neprarado savo vertės ir kuriais mes naudojamės iki pat šių dienų.

Profesorius K. Būgą pristatė ne kaip sausą akademiką, bet kaip žmogų, kuris jau besimokydamas mokykloje domėjosi gimtąja kalba, rinko žodžius, juos sistemino. Visą gyvenimą Žodžiui pašventęs, K. Būga rūpinosi bendrinės kalbos kokybe, pirmasis atkūrė nemažai autentiškų žodžių, tarp jų ir didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vardus. Jis kovojo su savojo laikmečio žodyno švarintojais, puristais, kurie bandė sulietuvinti tarptautinius žodžius  ar giliai įsišaknijusius, jau tapusius savais, skolinius. Jeigu jiems būtų pavykę, dabar vietoj žodžio „astronomija“ sakytume „žvaigždėtyra“, kaliošus vadintume purvabridžiais, o baravyką – storkočiu… Būtų išguiti iš kalbos ir tokie žodžiai kaip „vilna“, „krėslas“ ir t.t. Laimei, „švarintojams“ nepavyko nuskurdinti lietuvių kalbos žodyno. K. Būga didelį dėmesį kreipė į kalbos grožį, poetiškumą. Anot jo, kalba turi būti gyva, sklandi, rašomąją kalbą privalo maitinti šnekamoji žmonių kalba. K. Būga labai palaikė tarmiškai kalbančius, užrašė tūkstančius įvairių Lietuvos tarmių žodžių. Užstojo rašytoją Vaižgantą, kai šis buvo puldinėjimas dėl savo kūriniuose naudojamos tarmiškos kalbos. Iš didelio rašto išeinama iš krašto ir šiais laikais, ypač kai užsimojama kalbą „gerinti“, kurti naujus žodžius, kuriems visuomenė prieštarauja. Prof. B. Stundžia pateikė pavyzdį, kaip perdėtas rūpestis kalbos išsaugojimu sukelia begales papildomų problemų. Islandai praktiškai nevartoja tarptautinių žodžių, net romanų herojų vardus išsiverčia. Toks atsiribojimas kelia tik painiavą. Tačiau nelengva sukurti vykusį naujadarą, o dar sunkiau pasiekti, kad jis prigytų šnekamojoje kalboje. Kaip pasisekusius žodžius galima paminėti „telefonspynę“, „spausdintuvą“, „naršyklę“ ar kt.

Antroji susitikimo dalis vadinosi „Mes kiekvienas esame kalbos kūrėjas“ ir joje A. Antanaitis palietė labai aktualias problemas, kurias reikia spręsti šiandien, jei nenorime, kad lietuvių kalba išliktų tik bibliotekų saugyklose. Atsikratę visur brukamos rusų kalbos, pasidavėme naujam pavojui – anglicizmui. „Tai – pagarbos lietuvių kalbai trūkumas“, – kalbėjo A. Antanaitis. Buvo metas, kai lietuviškas žodis skambėjo tik kaimo bakūžėse, ten jis ir išgyveno –  knygnešių dėka. Panašu, kad globalizacijos laikais grįžo ta pati nutautėjimo grėsmė, tik šį kartą ji žymiai pavojingesnė. Čia pravartu prisiminti Imanuelio Kanto žodžius: „Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.“

Žymus baltistas Vladimiras Toporovas yra pasakęs, kad „lietuvių kalba yra raktas apskritai į visas pasaulio kalbas, netgi į visą pasaulio istorijos supratimą.“ Popiežius Pranciškus Europos Parlamente kalbėjo apie Europos Sąjungos prievolę ir pareigą globoti mažas tautas. Deja, bet Europoje vyksta kultūrinė kolonizacija. Ar pasiduosime jai, ar tikrai, pasak demografų, 2060 metais mūsų, lietuviškai kalbančių, nebebus net dviejų milijonų?

„Kas nutiks, jei neliks lietuvių kalbos? Nieko, gyvensime kaip gyvenę, tačiau su gimtąja kalba išnyks ištisas pasaulis“, – kalbėjo A. Antanaitis. Ne tik žodžiai išnyks, bet ir dalis pojūčių, jausmų, reiškinių, kurie kiekvienoje tautoje turi unikalias sąvokas, reikšmes ar pavadinimus.

Verta mokytis iš latvių, kurie savo Konstitucijoje įrašė: „Atsižvelgiant į latvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, įtvirtinimą Konstitucijoje, taip pat ir į tai, kad globalizacijos sąlygomis Latvija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur galima garantuoti latvių kalbos bei pagrindinės nacijos egzistavimą ir raidą, latvių kalbos kaip valstybinės kalbos vartojimo srities susiaurinimas šalies teritorijoje laikomas grėsme valstybinei demokratinei santvarkai.“ Štai tokią mažos tautos poziciją reikia ir mums prisiimti. Sakoma, šiuolaikiniai jaunuoliai tarpusavyje susišneka 300 žodžių. Trečdalis iš jų – svetimžodžiai, jaustukai, ištiktukai ir pan. Kūrybiškumui čia vietos nebelieka. O pasidairius miestų gatvėse į iškabas, jau sunku suprasti, kokioje šalyje esame.

Norisi tikėti, kad šis pokalbis bibliotekoje pasėjo tinkamą grūdą moksleivių širdyse ir jie neužmirš, kad lietuvių kalbos gėdytis nevalia. Ir gal bent vienas, patartas prof. B. Stundžios, atsivers K. Būgos raštų tomelį ar Didįjį lietuvių kalbos žodyną, taip atrasdami mūsų kalbą iš naujo.  Jei ne dabar, tai kada nors, kai ateis tam tinkamas metas ir nusiteikimas.

Vilija Visockienė

Nuotraukos autorės

Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus

Zarasų krašto muziejus įgyvendina kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus“. Tikslas – sukurti kultūros kelią, atskleidžiantį Dusetõs (Šventosios iki Sartų ežero) ir Sartų krašto paveldo reikšmingumą. Sartų kultūros kelias nusidriektų palei Dusetos upę aplink Sartų ežeryną ir erdviškai apimtų (Zarasų, Rokiškio, Utenos, Ignalinos rajonų) Antalieptės, Antazavės, Daugailių, Degučių, Dusetų, Dūkšto, Jūžintų, Kriaunų, Obelių, Salako, Sudeikių, Užpalių seniūnijose saugomus ir saugotinus kultūros paveldo objektus.

Kultūros kelias, kuriuo keliaujama, visų pirma, yra santykis, sujungiantis infrastruktūrą, kultūros paveldą, potyrius, žmones, istoriją, kultūrą ir jų tarpusavio sąveikas. Kultūros kelyje užsimezgęs žmogaus ryšys su kultūra ir paveldu prikelia istoriją naujam gyvenimui.

Labai prašome pasidalinti žiniomis (tekstinėmis, vaizdinėmis ir garsinėmis) apie paminėtose seniūnijose saugomus ir net saugotinus Dusetõs (mat Šventosios aukštupys nuo ištakų ir Antalieptės mariose nugrimzdusio Duseto ežero iki Sartų turi dar ir senąjį vardą – Duseta, Dusta) ir Sartų krašto  kultūros paveldo objektus, su jais susijusią – susisiekimo, rekreacinę, informacinę ir kt. – infrastruktūrą. Bus išanalizuota surinkta medžiaga ir parengta paveldo objektų aprašymo matrica bei kultūros kelio koncepcija, integruojanti skirtingus teminius – priešistorinio (piliakalniai ir jų gyvenvietės, sėlių kultūra), istorinio (dvarai, kaimai, reikšmingos vietos, pastatai, paminklai, senkapiai, kapinės ir kapai), sakralinio ir mitologinio, gamtinio, ryškių asmenybių (poetų, rašytojų, kalbininkų, kompozitorių, muzikantų, dailininkų, dvasininkų, partizanų, mokslininkų, visuomenės veikėjų ir kitų) – paveldo maršrutus.  

Sartų kultūros kelio koncepcija ir teminiai maršrutai bus randami Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus svetainėje http://www.buga.zarasumuziejus.lt. O vėliau, pratęsiant projektą, bus sukurtas kultūros kelio pasakojimų (tekstų ir vaizdų) tiekinys, viešinamas virtualioje erdvėje.

Kviečiame sukurti (žr. Gairės Sartų kultūros keliui) vaizdinius Sartų kultūros kelio simbolius (ženklus, logotipus, emblemas, herbus ir kt.), kurie, periodiškai juos keičiant, žymės kultūros kelią arba bus pritaikomi atskiros vietovės objektams. 

Siekime kraštotyros, valdžios bei verslo sąsajų, apjunkime ir susiekime kūrybines – kraštotyrininkų, valdininkų bei verslininkų – pajėgas. 

Ačiū už Jūsų gamtosauginį, kraštotyrinį, politinį ir verslinį sąmoningumą, vaisingą bendradarbiavimą ir vertingą patyrimą.                       

Vertinu Jūsų pastabas ir pataisas 

muziejininkas Rytis Pivoriūnas, tel. 861025972, el. paštas: rytispivoriunas@gmail.com