Don Kichotui 100

„Nors gana daug aukų sudėjom ant laisvės aukuro, bet aš manau, kad mūsų kova buvo teisinga, nors viskas per ilgai užsitęsė. Mūsų pralietas kraujas turi ateinančioms kartoms priminti, kad į bendrą kovą už laisvę mes įnešėm didžiulį indėlį.“ (Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Vilnius, 1996, p. 797)

Motiejus Paškonis-Don Kichotas (iki 1947 m. turėjo Liūto slapyvardį) gimė 1919 m. kovo 19 d. Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Davainių kaime. Turėjo du brolius ir sesę (Augustinas, Juozas ir Stasė). 1933 m. baigė Vozgėlių pradžios mokyklos 4 skyrius ir Dusetų mokyklos 6 skyrius. Iki 1944 m. dirbo tėvų ūkyje (tėvai turėjo 25 ha žemės). Priklausė Šaulių sąjungai. 1940 m. du mėnesius sovietų buvo įkalintas ir kankintas Zarasų kalėjime. Norėdamas ištrūkti, sutiko bendradarbiauti su NKVD, bet neteikė žinių ir iki karo slapstėsi. 1941 m. subūrė nedidelę antisovietinę grupę. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Už raginimus netarnauti vermachte, buvo trumpai įkalintas. Partizanas nuo 1944 m. Kovojo Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės Kalnų (1945–1948 m., vadas Balys Kazlauskas-Bijūnas) ir Audros  (1949–1953 m., iki 1949-12-04 vadovavo Feliksas Stasiškis-Smūgis, o nuo 1949 12 iki 1952 02 – Jonas Abukauskas-Siaubas) būriuose. Ąžuolo būrio (1945–1947 m.), vėliau įėjusio į Vytauto apygardos sudėtį, organizatorius ir vadas. („Aš vadovavau Ąžuolo būriui, kuriame iš pradžių buvo 18–22 partizanai. Vėliau būrys padidėjo, o dar vėliau pradėjo skirstytis mažesnėmis grupelėmis.“ Pasak jo, už gyvą ar mirusį NKVD žadėjo 25 tūkstančius rublių.) 1953 m. balandžio 9 d. klastingai suimtas MGB agentų smogikų. Bylą sudarė septyni tomai, kuriuos pats teisiamasis skaitė tris dienas. Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. (Teisė kartu su bendražygiu Antanu Kazakevičiumi, kilusiu iš Bikūnų kaimo.) Kalėjo Krasnojarsko, Irkutsko (Čiunos, Andziobos), Norilsko, Vicharevkos, Taišeto, Mordovijos lageriuose. Perteisimo komisija bausmę sumažino dešimčia metų. Į Lietuvą grįžo 1969 m. Apsigyveno su žmona Stase prie Ukmergės, Pašilėj. Dešimt metų neregistruotas dirbo Ukmergės „Šilo“ gamykloje. Mirė 1995 m. Ukmergėje.

KGB agentų žurnale (žr. http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/8/paskonis-motiejus-s-ciprijono) įrašytas ir partizanas Motiejus Paškonis. Žurnale skelbiama, kad „Informatorius „Grybas“ užverbuotas 1940-11-18 NKGB Zarasų aps. skyriaus, kad atskleistų ir tirtų antisovietiškai nusiteikusius asmenis“. Tuo pačiu tvirtinama, kad iš agentūrinio tinklo jis buvo išbrauktas, nes vengė bendradarbiauti, prisidėjo prie partizanų. Taip pat tinklalapyje pateikiama papildoma informacija, kad „Motiejus Paškonis – Algimanto apygardos, Ąžuolo būrio vadas Don Kichotas, aktyviai veikęs Zarasų aps. Dusetų vls. Suimtas 1953-04-09. Nuteistas pagal RSFSR BK 58-1a, 58-8 ir 58-11 str. 25 metams. Paleistas 1968 m.“.

Vytautas Ikamas straipsnyje „Narsūs Rokiškio krašto partizanai“ (žurnale „Karys“ Nr. 12 (2004) 2012 m. žr. https://kam.lt/download/31359/karys_nr%2012.pdf) rašo:  „Partizanų vadas Motiejus Paškonis-Don Kichotas buvo tikro milžino išvaizdos – itin stambus ir aukštas. Antai buvo pasakojama, kad jei eina grupė partizanų per lauką, tai Paškonio palikti pėdsakai parodydavo, kad jos yra Aukštaitijos partizanų milžino… Jis narsiai ir labai ilgai kovojo (pradėjo 1944 metų vasarą), „ilgai ir nuobodžiai“ gausios okupantų pajėgos stengėsi Paškonį sunaikinti ar suimti. Jis kovojo Rokiškio, Utenos ir Zarasų apskrityse. Ir tiktai 1953 metų pavasarį M. Paškonį suėmė, kai tarp Aukštaitijos partizanų prasidėjo baisios išdavystės ir jį priešui išdavė jau KGB parsidavęs buvęs Algimanto apygardos vadas Kalytis-Siaubas. Pasaloje suimant milžiną, net šeši čekistai tik didelėmis pastangomis jam surišo rankas… Priešo džiaugsmas buvo beribis. Prie vaišėmis apkrauto stalo linksminosi okupantų aukšto rango darbuotojai ir kariškiai. Pasodino ir suimtąjį. Kalbėjo, kad jam, seniai atpratusiam nuo nors kiek žmoniškesnių gyvenimo sąlygų, prasidės panašus gyvenimas ir netgi šviesi ateitis. Jei sutiks bendradarbiauti… Vadas atsisakė, nors žinojo, jautė, kas jo laukia… Ir prasidėjo… Buvo nežmoniškai kankinamas – svoris tiek sumažėjo, kad galingo sudėjimo vyriškis tesvėrė tik kiek daugiau nei 50 kilogramų… Nepavykus tokiomis priemonėmis palaužti, įvyko teismas ir priimtas nuosprendis ilgiems metams katorgos. M. Paškoniui neskyrė mirties bausmės, nes teismas vyko po Stalino mirties, kai sovietų įstatymai jau buvo truputį švelnesni. Kalint jam teko susidurti su kaliniais kriminalistais. Kaip tada buvo įprasta, pastarieji pradėjo skriausti politinius kalinius. Paškonis tam pasipriešino ir tuojau buvo atakuotas vieno kalinio. Smūgis – ir tas susmuko. Tada puolė dar daugiau kriminalinių. Ir kiekvienas buvo ,,nuramintas“ vienu smūgiu… Paskui pradėjo pataikauti, Motiejų vadino boksininku… Motiejus Paškonis sunkiai, bet iškentėjo katorgų pragarą ir grįžo po amnestijos į tėvynę. Visus kankinimus ištverti jam padėjo galingas organizmas, tvirta dvasia ir moralė.“

Dėl Mato Paškonio arešto fakto (pasakoja jo žmona ir partizanė Stasė Bislytė-Paškonienė (slapyv. Klajūnė); pasakojimą užrašė Zuzana Budaitė 1996-05-01; žr. http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-18-t-1996-m/3580-laiskai)  

„Matas Paškonis-Don Kichotas „Ąžuolo“ būriui vadovavo nuo 1944-ųjų metų rudens, nuo pat įsikūrimo iki tol, kol būrys buvo išskaidytas į grupes saugumo sumetimais.  

1953 m. balandžio pradžioje mums į bunkerį per kelis ryšininkus atnešė raštelį, kad kviečia į būrio partizanų susirinkimą. Matas esą reikalingas kaip būrio vadas, nes yra naujų užduočių. Matas išėjo, o aš likau bunkeryje. Likunčių kaime. Paršiuko klojime, buvo nuolatinė partizanų susitikimo vieta. Matas papasakojo, kad, įėjęs į klojimą, žibintuvėliu pasišvietė sau po kojomis. Tada iš tamsos pasigirdo išdaviko Br. Kalyčio (slapyvardis Siaubas) balsas: „Sveikas, Matai! Kaip gerai, kad tu atėjai!“ Tada Br. Kalytis prišokęs prie Mato jį apkabino ir ėmė bučiuoti kaip seniai matytą ar labai pasiilgtą žmogų. Pajutęs stiprų smūgį per sprandą, griebė už revolverio, bet dėklas prie šono buvo tuščias. „Judo“ pabučiavimo metu antrasis išdavikas ar kareivis ištraukė revolverį. Nuginkluotas partizanas Matas Paškonis pajuto, kad jį čiupo 4 rusų kareiviai. Būdamas aukštas ir stiprus iš klojimo išsiveržė į kiemą apkibęs tais kareiviais. Kieme stovėjo Balys Sirutis, areštuotas partizanas, kurį kareiviai laikė surištą virve per rankas ir kojas. Tai tą raštelį kankinamas ir parašė B. Sirutis; rašysena nežmoniška. Žodžiai lyg iškeverzoti, daugybė klaidų, raidės be nosinių. Norėdami nuo išdaviko Br. Kalyčio (slapyv. Siaubo), kuris buvo NKVD verbuotas, nukreipti įtarimą, kagėbistai atsivežė B. Sirutį, norėdami parodyti, kad jis išdavė Matą Paškonį. B. Sirutį išdavė Antanas Kazakevičius <…>. Tai jis parodė B. Siručio bunkerį pas ūkininkę Nenėnienę.

Išvarę M. Paškonį kieman, kareiviai paklausė, kur esanti jo žmona. Matas pasakė: „Klojime“. Akimirksniu klojimą apšvietė ryški šviesa – matyt, iš anksto ten buvo įrengtas apšvietimas iš baterijų. Stribai ir kareiviai krėtė klojimą, bet manęs ten nerado. Tada rusų kareiviai pririšo Matą prie medžio kamieno, berods, obels, ir mušė talžė buožėmis tol, kol kankinys prarado sąmonę, kol nusviro jo galva. Tada virves atrišo ir M. Paškonis nugriuvo kaip negyvas. Tada jį stribai spardė kiek norėjo. Matas pavirto kruvinu mėsos gabalu – kairę ranką sulaužė 2 vietose, jam buvo išmušti visi priekiniai dantys, sulaužyti 4 šonkauliai. Tokį sužalotą vėl surišo virvėmis ir, nuvežę prie Repšio tiltuko, numetė. Tada vėl prišoko spardyti stribai, bet rusų karininkas pasakė: „Nelzia, on vziat“. Krūmuose buvo paslėpti 8 autobusai. Į juos susėdo visi kareiviai ir „operacijoje“ dalyvavę stribai. Liko prie sužaloto partizano NKVD apsaugos grupė. M. Paškonį išvežė į Utenos kalėjimą. Dar prieš tai skrebarnėj padarė „pergalės“ balių. Ant stalo pastatė šnapso, daug valgių. Stribai ir NKVD kareiviai girtavo, rėkavo, dainavo. Sumuštas, kruvinas partizanas M. Paškonis buvo pasodintas viename stalo gale, kitame jie kvietė sėstis Br. Kalytį. Tas pasakė: „Nu dabar, Paškoni, draugausim“. „Miške su tavim nedraugavau, nedraugausiu ir dabar“, – atsakė Matas. Kalytis nesėdo puotauti, bet pasakė, kad išeina už Mato Paškonio galvą (išdavystę) atsiimti 40 000 rublių. Su partizanu B. Siručiu Matas buvo kartu sėdėjęs kalėjime, jį gerbė, pas mus ne kartą B. Sirutis svečiavosi, liudijo teisme, kur Stasė Paškonienė buvo pripažinta buvusi „Ąžuolo“ būrio partizanė. Br. Kalytis gyvenąs už Vilniaus labai gražioje sodyboje, lyg dvare. Matyt, iki šiol gaudamas dvigubas ar trigubas pensijas už išdavystę.“

 

M. Paškonio atsiminimai apie partizanavimą sudėti Romo Kauniečio sudarytoje knygoje Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Vilnius, 1996, p. 746-798. Ten pat ir jo žmonos Stasės Bislytės Paškonienės-Klajūnės pasakojimas (žr. p. 720-746).

M. Paškonis pamini keliolika Dusetų krašto žmonių (civilių, o ne partizanų), kuriuos nužudė okupantų pakalikai (skrebai). Nuo tų laikų praėjo jau daugiau kaip septyniasdešimt metų, o liudininkų vis mažėja. Todėl muziejus kviečia palikti savo liudijimus ateities kartoms apie pokario įvykius, laisvės kovotojus (partizanus, miškinius, disidentus) ir stribus (skrebus), įkalintuosius ir žuvusiuosius. Gal ne tik davainiškiai dar mena į namus įsibraunančius ir Paškonio ieškančius skrebus? O gal žinote skrebų ar enkavedistų nužudytus savo giminaičius? Susisiekime tel. 861025972 arba rašykite el paštu rytispivoriunas@gmail.com.   

Rytis Pivoriūnas, Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

 

 

ALGIMANTO APYGARDOS KUNIGAIKŠČIO MARGIO RINKTINĖS AUDROS BŪRIO PARTIZANAI.

Pirmoje eilėje iš kairės (sėdi): 1. Vytautas Abukauskas-Laisvutis, 3. Bronius Svilas-Aidas. Antroje eilėje iš kairės (stovi): 1. Motiejus Paškonis-Don Kichotas, 2. Alfonsas Svilas-Streikus, 3. Audros būrio vadas Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytenis. Antroje eilėje iš dešinės (stovi): 3. Antanas Kazakevičius-Narsutis. [Dusetų r.] Ne vėliau kaip 1951 m.

 

Pažinti ir pramogauti kviečiančios Europos paveldo dienos

Š. m. kovo 1 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) organizavo Europos paveldo dienų pasiruošimui skirtą seminarą, kuriame dalyvavo Departamento, miestų ir rajono savivaldybių bei muziejų atstovai.

Susirinkusius seminaro dalyvius sveikinęs Departamento direktorius Vidmantas Bezaras linkėjo, kad kultūros paveldas taptų kuo atviresnis, o paveldosaugininkai tarpusavyje bendrautų dar glaudžiau ir pakviestų visuomenę į dar įdomesnius renginius. „Reikėtų pasistengti, kad duris atvertų saugomų namų savininkai, privatūs kolekcionieriai, gal ir bažnyčių klebonai, savo valdose sukaupę įspūdingas kolekcijas“, – ragino V. Bezaras.

Seminaro metu „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje vadovė Dileta Nenėnė kvietė diskutuoti apie tai kas būtų, jeigu kultūros paveldo nebūtų, o architektė, „Open House Vilnius“ komunikacijos kuratorė Vita Soltonaitė-Puslienė su susirinkusiais seminaro dalyviais pasidalino projekto „Open House Vilnius“ koordinavimo patirtimi ir dar kartą pabrėžė savanorystės svarbą.

Departamento, Ukmergės rajono savivaldybės bei Kačerginės daugiafunkcio centro atstovai pasidalino patirtimi organizuojant 2018 m. Europos paveldo dienų renginius. Aptartas 2019 m. Europos paveldo dienų renginių organizavimas, išskirti esminiai Europos paveldo dienų renginių organizavimo principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi organizuojant šiuos renginius.

Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu.

Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

LKD renginiai

Kiekviena tautų kalba yra atskira žmoniškumo giesmė.  

Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų-minčių-norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba. (Vydūnas)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (2015-09-30, Nr. 106-P-34) nutarimą, 2019 m. vasario 16 d. – kovo 11 d. kviečia ketvirtą kartą surengti Lietuvių kalbos dienas (toliau – LKD) Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Todėl Kazimiero Būgos memorialinis muziejus tris savaites rengia LKD kūrybines sąveikas (muziejaus parodų salėje seniūnijos pastate). Tad kviečiame nuo vasario 18 d. iki kovo 8 d. šiokiadieniais nuo 13 iki 15 val. į LKD santalką – raštotyros akciją („surask ir parodyk“) bei interakciją („atraskim vienširdžiai“) – „Tave pakylėjantys Vydūno, Būgos, Vaižganto, Smetonos, Nepriklausomybės kovų sakiniai“. Drauge atrasdami „išminties deimantus“, smalsiai ir kūrybingai įprasminsime Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias ir Kazimiero Būgos 140-ąsias gimties metines, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inauguravimo ir Nepriklausomybės kovų šimtmečio jubiliejus.

Kas vyksta Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) iki sausio 31 d. vyksta dokumentinės fotografijos paroda  Gimęs tai vietai ir toms pareigoms Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922-1926) (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune http://www.istorineprezidentura.lt)

2019 m. sukanka 100 metų Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai. Tad kviečiame šiais metais giliau pažinti mūsų valstybės vadovus: šįsyk Aleksandrą Stulginskį – jauniausią prezidentą Europoje. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras buvo baigęs Žemaičių kunigų seminariją Kaune, mokęsis Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos-filosofijos fakultete,  baigęs Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą. 1941 m. sovietų valdžios ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po sovietų despoto mirties paleistas, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Rengiame ir ugdomąsias pamokėles. Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val.

Sykiu čia kasdien vyksta ir saviugdos užsiėmimai – nuo 13 iki 15 val. popietės dvasinės dirbtuvės „Lietuvos šimtmečio prasmės“ (virtualių nuorodų – bibliotekos, videotekos, audiotekos – rinkimas ir sklaida, vieši popietės skaitymai, peržiūros bei klausymai, paskaitos ir pokalbiai, renginių apžvalgos, esmėvokų parodos ir kt.):

pirmadieniais Vydūno valandos,

antradieniais Būgos valandos,

trečiadieniais Vaižganto valandos,

ketvirtadieniais Smetonos valandos,

penktadieniais Nepriklausomybės kovų valandos.

Taigi kviečiame dalyvauti ir išvien puoselėti savo vidinę kultūrą.

LAVINAMAS DOMESYS KALBOTYRAI

Gruodžio 13 dieną Kazimiero Būgos bibliotekoje įvyko Zarasų krašto muziejaus surengta antroji konferencija, skirta profesionaliajai kalbotyrai aktualinti, Kazimiero Būgos paveldui paminėti, o šiemet ir Vydūno metams bei Lietuvos partizanams (laisvės kovotojams) įprasminti. 

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Anželika Gaidienė konferencijoje skaitė pranešimą tema „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka: nuo popierinės kortelės iki skaitmeninės versijos“. Pranešėja pristatė unikalią Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugomą Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteką. Tarp daugybės dirbamų darbų K. Būga buvo numatęs rašyti ir „Lietuvių kalbos etimologinį žodyną“, kuriam parengti jo sukauptos kartotekos duomenys iki šiol viešai nėra prieinami ir mokslinėje erdvėje panaudojami tik epizodiškai. Apytikriais duomenimis su bibliografinėmis kortelėmis galima priskaičiuoti apie 21 000 vienetų kartoteką. Kartotekos medžiaga yra labai vertinga, rinkta iš indoeuropiečių kalbų etimologinių žodynų (A. Valdės, F. Klugės, A. Fiko, E. Bernekerio, A. Preobraženskio, G. Mejerio ir kt.) bei įvairių užsienio kalbininkų raštų (J. Endzelyno, A. Leskyno, A. Becenbergerio, K. Brugmano, K. Miūlenbacho, A. Briuknerio, H. Petersono, H. Hirto, E. Lideno, J. Mikolos ir kt.). Informacija apie žodžius užrašyta graikų, sanskrito, avestos, rusų, sen. slavų, baltarusių ir kt. kalbomis. 

„Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymo“ projektu (pareiškėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; plačiau apie projektą skaitykite lnb.lt, 15min.lt, Delfi.lt) siekiama suskaitmeninti ir aprašyti (iki 2021 m. birželio 30 d.) K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos kortelių metaduomenis; suskaitmeninti šios kartotekos šaltinius ir juos susieti su kartotekos duomenimis; paruošti LKI saugykloje saugomas itin reikšmingas tautiškumo ir pilietiškumo aspektu K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos korteles saugoti bei pateikti per viešąsias prieigas (www.ePaveldas.lt, www.lkiis.lki.lt ir kt.).

Dr. Aurelija Gritėnienė (Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja) pristatė pranešimą PARTIZANO konceptas „Lietuvių kalbos žodyne“. Pranešime buvo analizuojama ne apibendrinta partizano sąvoka, kurią dažniausiai pateikia žodynai, o labai konkreti vietos ir laiko apibrėžta figūra – pokario Lietuvos partizanas. Apžvelgta, kokie PARTIZANO koncepto požymiai yra tipiškiausi, prototipiniai ir kokia yra partizano kognityvinė definicija.  Į bendrą daugiau nei 250 tiriamųjų pavyzdžių imtį įtraukti „Lietuvių kalbos žodyne“, jo pagrindinėje ir papildymų kartotekose rasti iliustraciniai sakiniai su žodžiu partizanas ir jo sinonimais (banditas, girinis, krūminis, miškinis, miškininkas, naktinis, žaliukas):  analizuota šių sakinių semantika ir parodyta, kaip pokario partizanas yra konceptualizuojamas ir kategorizuojamas. Tyrimas atliktas taikant Liublino etnolingvistikos konceptų analizės metodus.

Atrinkti iliustraciniai pavyzdžiai rodo, kad apibūdinant Lietuvos pokario partizaną būtina kalbėti apie partizanų:

·         kovos vietą ir laiką,

·         ryšį su artimaisiais ir išoriniu pasauliu,

·         partizanų ir jų rėmėjų laukusias bausmes,

·         partizanavimo mastą,

·         partizanų veiklą ir jos vertinimą,

·         partizanų mirtį.

Įdomu tai, kad akademiniame žodyne ir jo kartotekose nė karto nepaminėtas konkretaus partizano vardas ar slapyvardis. Visais atvejais apie miško brolius kalbama tarsi apibendrintai. Viena iš tokio kalbėjimo priežasčių – istorinis kontekstas. Dauguma iliustracinių sakinių buvo užrašyti tarybiniais laikais, kai viešumoje vyravo neigiamas požiūris į partizanus, jie buvo menkinami, netgi niekanami.

Išanalizavus iliustracinius sakinius su leksma partizanas ir jos sinonimais, galima suformuluoti kognityvinę partizano definiciją.

Lietuvos partizanas – pokario Lietuvoje vykusios partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią dalyvis.  Nuo priešų partizanai slėpdavosi ir gindavosi žemėje įtvirtintose slėptuvėse, kurios vadinamos bunkeriais, slaptinėmis, žeminėmis, urvais   ir kt. Istorinis kovos laikas dažniausiai nusakomas prielinksnine konstrukcija po karo, rečiau partiznavimo pradžia nusakoma šalutiniais sakiniais. Paros laikas, kada prasideda aktyvi partizanų veikla, – naktis. Partizanavo dažniausiai jauni vyrai. Ryšį su išoriniu pasauliu jie palaikydavo per ryšininkus ir rėmėjus kaimuose. Žmonės miškinių bijojo, tačiau juos į savo namus įsileisdavo, duodavo jiems maisto, drabužių, perduodavo svarbias žinias. Už partizanavimą ar jo rėmimą sovietinė valdžia griežtai bausdavo (suimdavo, kalindavo, sušaudydavo ar ištremdavo). Pokariu miškuose buvo labai daug partizanų. Daug jų buvo išgaudyta, sušaudyta. Partizano dalia sunki:  jie barzdoti, apšepę, utėlėti, alkani,  nuolat ieškomi, sekami, gaudomi.  Žūdavo dažniausiai susirėmimuose su stribais arba patys susisprogdindavo bunkeriuose. Po mirties lavonai būdavo niekinami.  Iliustraciniai žodyno sakiniai rodo, kad partizanų veikla vertinama dvejopai: tai teisybės ieškotojai, to meto neoficiali valdžia, tačiau žmonių atmintyje dar gyvi prisiminimai apie partizanų plėšikavimus, nužudytus  žmones, nepamirštas jų žiaurumas, smurtas. Nuo partizanų nukentėjo nemažai žmonių, tačiau iliustracijos rodo, kad neretai žudydavo ir plėšdavo ne patys partizanai, o prisidengę jų vardu. Sovietinio režimo laikais rašytuose žodyno tomuose ir tuo metu užrašytose žodyno kortelėse regimas akivaizdus neigiamas partizaninės veiklos vertinimas.

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas Rytis Pivoriūnas pristatė pranešimą „Vydūno kalbėsena ir pamatinių jo esmėvokų apžvalga“. Pranešėjas aptarė lietuvių tautinės dvasios ugdytojo Vydūno (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) kalbos ir raštų ypatumus, supažindino su esmėtyros metodologija ir, ja remdamasis, pristatė pamatines Vydūno mokymo esmėvokas.  

                 Vydūno – tautos pranašo ir žmoniškumo mokytojo – esmėvokų lentelė

13. žmogaus augimas – tavo, tau tobulėjimo, saviugdos keliai

13. tautai, Tėvynei – jo(s), jų meilė štai šitai šeimai, giminei, genčiai, gimtinei, tautai, valstybei; jo(s) kūnui lemtingų vietų išgyvenimai, filotopijos malonė; patriotiškumas , bet ne šovinistinis nacionalizmas

12. esmiškasis (gyvenantis savo esme) žmogus

12. kūno sveikata

11. sielos kultūra (dieviškasis žmogus)

11. materinė kultūra (įspūdžių, geidulių žmogus)

10. tikyba, religija, joga (gaivata), kultūra – asmenybę aukštinanti galia

10. menas – vaizdavimo kūrimas

9. asmens gyvata (sąmonė, dvasia-siela, esmė)

9. kūno gyvata, regimasis asmuo

8. žmogaus protas, mintys (kamamanas)

8. žmogaus kūnas (negyvoji gamta – prakriti)

7. nemirtinga Dvasia, Aukštybė, sąmoningoji  amžinybės Esybė, Dievas, Didysis Slėpinys <…>

7. meilė, malonė, mąstymas (Manas)

6. žmoguje besireiškiantis protas (kama-manas)

6. negyvoji gamta (prakriti)

5. Absoliutas, absoliuti dvasia (Vienumas, nežinoma vienybė), visur esamas Kūrėjas

5. materija (materė, medžiaga), „Iš nežinomos vienybės pareina visa, traukiasi per sapnuotąją daugybę ir grįžta į žinomąją vienybę“

4. tau taika (dora, darna) pasaulyje (žmonijoje)

4. štai šit(oki)a jam, jai, jiems taika (dora, darna) šeimoje

3. tau dvasinė (dorovinė) sveikata (gerovė)

3. štai šit(oki)a jam, jai, jiems fizinė sveikata (gerovė)

2.    tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje

2.    štai šita(s), šit(ok)ie, šit(oki)os; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; tai; šitaip

1.    S1 – būties tapatybė

1.    S2 – reiškinių objektyvumas

1.    ~S2 – logikos intersubjektyvumas

1.    ~S1 – (ne)supratimų subjektyvumas

2.    mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse)

2.    aš, mano, man, mane, manimi, manyje

3. mums, mūsų (jums, jūsų) socialinė sveikata (gerovė)

3. man(o) psichinė sveikata (gerovė)

4. mums, mūsų (jums, jūsų) taika (dora, darna) valstybėje (valdžiavoje, sakytų Vydūnas)

4. man(o) taika (dora, darna) širdyje (žmoguje)

5. evoliucija – nuolatinis pasaulio sąmonėjimas, nusimedžiaginimas, absoliuto susivokimas, grįžimas į save patį, į Vienumą, bet jau į suvoktą (žinomoji vienybė)

5. involiucija – pasireiškimas daugeriopumu (reiškinių pasauliu), sumedžiagėjimas, skaidymasis į daugį, pasaulio tapsmas (sapnuotoji daugybė)

6. gyvuliškasis veiklumas bei geismai (kama)

6. augalinė gyvybė (prana)

7. visagalybė, galia (Atma)

7. išmintis, šviesa (Buddhi)

8. žmogaus instinktai (kama)

8. žmogaus gyvybė (prana)

9. minčių gyvata, protingasis asmuo

9. jausmų gyvata (ūpai, nuotaikos), jausmingasis asmuo

10. dorovė – santykių, žmoniškumo kūrimas

10. mokslas (ir filosofija, teosofija) – minčių kūrimas

11. žmoniškumo kultūra (dvasinis, kilnusis, gerasis, didysis žmogus)

11. intelektualinė (intelekto, proto) kultūra (sąmoningas žmogus)

12. dvasios jaunumas

12. sielos grožė (vartojamas žodis iš „Anykščių šilelio“)

13. žmonijai – mums žmonių pasaulio aplinkybių galia, mūsų laikmečio (laiko dvasios) visagalybė; kosmopolitiškumas (ir dabarty įsigalėjęs internetiškumas), bet ne klajokliškas (bešaknis) globalizmas

13. sau – man(o) sąmonės šviesa, sąmonybių sąmonėjimo išmintis, sąmoningėjimas, laisvėjimas, gaivėjimas, skaidrėjimas, skaistėjimas, giedrėjimas, šventėjimas; šviesi asmenybė, individuališkumas, bet ne egoizmas (ne svetnauda, sakytų Vydūnas

Pastaba: pateikta trylika esmėvokų, tad atskirą esmėvoką sudaro keturi aspektai, pažymėti tuo pačiu skaičiumi. Pirmoji ir antroji esmėvokos nurodo metodologiją – semiotinį Greimo kvadratą ir žiūrą į būtį, pažinimą bei sąmonę.   

VYDŪNO ESMĖVOKOS http://www.buga.zarasumuziejus.lt/atvirai-kuriamas-ldk-esmynas/vyduno-esmevokos

 

Dusetų dvasiniame lauke: Vydūnas, Kazimieras Būga ir Aleksandras Stulginskis

Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) nuo gruodžio 10 d. iki sausio 31 d. vyksta fotodokumentinė paroda  Gimęs tai vietai ir toms pareigoms Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1922-1926) (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune) http://www.istorineprezidentura.lt

Pridedamas skelbimas Stulginskis Skelbimas

Gruodžio 12 dieną 12 valandą Kazimiero Būgos bibliotekoje (Vytauto g. 56) – monografijos „Vydūnas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus kūrinio autoriai – Vydūno draugijos garbės pirmininkas, filosofas, dr. Vaclovas Bagdonavičius ir humanitarinių mokslų daktarė, literatūrologė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.

 

 

 

 

 

 

Gruodžio 13 dieną 12 valandą Kazimiero Būgos bibliotekoje – LAVINAMAS DOMESYS KALBOTYRAI – antroji konferencija, skirta profesionaliajai kalbotyrai aktualinti, Kazimiero Būgos paveldui paminėti, o šiemet ir Vydūno metams bei Lietuvos partizanams (laisvės kovotojams) įprasminti.  

Pridedama programa Konferencija_2018

2018-ieji – VYDŪNO METAI (VYDŪNUI – 150)

„Aš iš lietuvių tautos laukiu ne pagerbimo, bet kad ji vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų aukštesnio žmoniškumo. Tam padėti esu rašęs savo raštais. Gal mėgintų jaisiais nautoties…“

Vydūno raštai http://vydunodraugija.lt/category/knygos

VIRTUALI PARODA „2018-IEJI – VYDŪNO METAI“ http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/naujienos/virtuali-paroda-2018-ieji-vyduno-metai/111

Virtuali paroda „Vydūno portretai“ https://www.muziejai.lt/Silute/Virt_Vydunui_140.asp

Radijo pokalbių ciklas LIETUVOS GIESMĖ (Skiriama Vydūno metams) http://www.sukasiplanetos.net/2018/Vyduno_metai.htm
 
2018-10-12 Konferencija „Mūsų mokytojai – Simonas Daukantas ir Vydūnas“ https://www.youtube.com/watch?v=HxhphfA63bM
 

2017-06-28 Konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui"

https://www.youtube.com/watch?v=Tx7MmU-ki6Q

2018-03-21 Konferencija „Vydūno idėjos ir gyvensenos medicina"

https://www.youtube.com/watch?v=6rVXo75q3sQ

 
 
Lietuvių giesmė, žodžiai ir muzika Vydūno https://www.youtube.com/watch?v=fc05369L2ro

 

Vilhelmas Storostas  – Vydūnas (1868-1953), žymus lietuvių rašytojas, filosofas, švietėjas, muzikas, kultūros veikėjas, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės apskr..) 1885 – 1888 m. mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, 1888 – 1892 m. dirbo mokytoju Kintų parapijos pradžios mokykloje. Čia susipažino su artima mokyklos precentoriaus (vedėjo) giminaite Klara Fiulhaze, kuri padėjo jam įveikti džiovą. 1891 m. Kintų bažnyčioje kunigas Oto Šteinas sutuokė jaunuosius Klarą Fiulhazę ir Vilhelmą Storosta. Kintuose būsimasis Vydūnas susiduria su lietuvybės išsaugojimo problema šiame krašte. Pradeda rašyti, tvirtai apsisprendžia užsiimti aktyvia kultūrine veikla, žadinti šio krašto lietuvių tautinę savimonę, gaivinti pamirštas etnines ir kultūrines tradicijas.1892 m. išvyko gyventi į Tilžę. Iki 1912 m. dėstė prancūzų ir anglų kalbas Tilžės berniukų  gimnazijoje. Vėliau pedagoginės veiklos atsisakė, pasišventė kūrybai ir kultūrinei veiklai.1899 m. Tilžėje įsteigė Lietuvių Giedotojų draugiją, kuriai vadovavo iki 1935 m.. Giedotojai rengė lietuviškas šventes ir koncertus, vaidino vaidinimus, kurių autorius buvo pats Vydūnas. Papildomai tobulinosi Berlyno, Halės, Leipcigo, Greisvaldo universitetuose, sukauptas žinias panaudojo savo humanistinės filosofijos formavimui ir dėstymui. Šios minties susiformavimui didelę įtaką turėjo asketiškas jo gyvenimo būdas, kurį pasirinko gyvendamas Kintuose, taip pat pažintis su rytų filosofija. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų ir didžiulį pluoštą straipsnių įvairiomis temomis, leido mėnesinius žurnalus jaunimui „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“. Sukūrė  apie 30 įvairaus žanro draminių veikalų. Nepriklausomoje Lietuvoje Vydūnas susilaukia aukštų įvertinimų. 1928 m. Kauno universitetas jam suteikia filosofijos garbės daktaro laipsnį, o 1925 m. išrenkamos tarptautinės rašytojų sąjungos PEN klubo garbės nariu. 1944 m. Vydūnui teko palikti Tilžę ir tik 1946 m. pavyko apsigyventi Detmolde  (Vokietija). Čia buvo išleisti karo metu parašyti veikalai. Nesulaukęs 85- ojo gimtadienio 1953 m. vasario 20 d. Vydūnas mirė. Iškilmingai palaidotas Detmoldo kapinėse.1991 m. spalio 19 d. Vydūno palaikai perkelti į gimtinę, Bitėnų kapinaites (Pagėgių  sav.) prie jo pamilto Rambyno kalno. 

BŪGOS MĖNUO

Lietuvos didysis kalbininkas Kazimieras Būga gimė 1879 metų lapkričio 6 dieną Pažiegėje, o palaidotas 1924 metų gruodžio 6 dieną Kaune. Todėl „Būgos mėnuo“ nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 6 d.

Prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje pristatydama savo knygą „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“, pasakė: „<…> lituanistikos centre aš mačiau Kazimierą Būgą. <…> Kazimiero Būgos – manau, kad vieno iš pačių genialiausių mūsų tautos žmonių – raštus. Kas mes būtume be šitų raštų, kas mes be jų būtume? Tas pats, tokia pat dykuma ir dykynė kaip įsivaizduoti esančius be Žemaitės raštų, be Vinco Mykolaičio Putino raštų <…>“.

„Būgos mėnesį“ Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia:

·         iš anksto susitarus, nemokamai aplankyti K. Būgos muziejų tėviškėje (Pažiegėje)

·         į VYDŪNO IŠMINTIES VALANDAS (Vydūno skaitymus, esmėvokų pristatymus, pamąstymus ir pokalbius) šiokiadieniais nuo 14 iki 15 val. parodų salėje (Dusetose, K. Būgos 31a). Žiūrėkite ir  http://www.buga.zarasumuziejus.lt/atvirai-kuriamas-ldk-esmynas/vyduno-esmevokos

·         į Lietuvos švietimo istorijos muziejaus parengtą parodą „Jie kūrė Lietuvą“ Senosiose Kauno kapinėse, Ramybės parke (apie tai žr.  https://www.lsim.lt/lt/389-jie-kure-lietuva)

·         gruodžio pirmą savaitę Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje – antroji LAVINAMO DOMESIO KALBOTYRAI konferencija: istoriškumas ir struktūriškumas kalbotyroje (kas svarbiau, įdomiau, … – istoriškai palyginama kalbotyra ar semiotiškai apglėbiantis mąstymas, ar vydūniškoji išmintis, ar … ?)

Rytis Pivoriūnas, Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

Tel. 861025972, http://www.buga.zarasumuziejus.lt

TĖVE MŪSŲ gilioji reikšmė

TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

O jeigu pamėgintume šią pagrindinę krikščionių maldą išreikšti Greimo semiotiniu kvadratu…

S1 – Tu, Tau Tėvas danguje(amžinybė, begalybė – šventas Tavo vardas, Tavo karalystė, Tavo valia danguje)

S– štai šitokia jų (jiems) žemė (laikinybė, baigtinybė – Jo valia žemėje, kasdienė duona šiandien, atleistos kaltės, kaltininkai, apsaugojimas nuo gundymo ir pikto (Šėtono))

~S2mes, mūsų, mums, mus (krikščionija, krikščionys, Kristaus sekėjai, Dievo vaikai, Viešpaties tauta, Bažnyčia, dvasinė bendrija)   

~S1 – man(o) maldos sakymas (asmeniškas meldimasis, prašymas, atgailavimas, atleidimas)