SaKydami, paSaKodami atKaSame ar paKaSame KiTiems TiKrovę ?

Ar lietuvių prokalbė – jos kerų (šaknų) pirmykštė sudarysena – byloja, kad SaK-ydami ir pa-SaK-odami kažką KaS-ame (TiK-rovę?) ir KaS-ome (savo ir KiT-ų mąstymą?) ? Jeigu iš tiesų taip, jeigu tveriant kalbą veikė šaknų apgręžų saistumos dėsniai, ką tokia magija, kerėsena reiškia ? O jeigu tai TiK atsi-TiK-tinių su-TaP-imų (TaP-ymų) y-PaT-umai, vertinkime kaip mūsų kalbos turtingumo ta-PaT-ybės y-PaT-ybę (kalba PaT-i TaP-o).  

Kaip KaS-ome, KaS-inėj-ame – ką at-KaS-ame ir kaip pa-KaS-ame – pa-SaK-odami, SaK-ydami KiT-iems TiK-rovę ?

Kas KiT-ame KiT-aip pa-KiT-o, tas, TiK-ime, TiK-rai atsi-TiK-o …

Trys mįslės keturgyslės

1. Įminki mįslę keturgyslę:

RyT-e pa-TyR-in-ėj-us ?

Dien-ą iš-VyD-us ?

VaK-are pa-KaV-ojus ?

NaK-čia KaN-čia ?

2. Įminki mįslę keturgyslę:

Pa-VaS-arį pasi-SaV-ina ?

VaS-arą SaV-ystė (nuo-SaV-ybė) ?

RuD-enį DuR-ia ?

ŽieM-ą MeiŽ-ia ?

3. Įminki mįslę keturgyslę:

Iš kur TyR-umai ?

Kieno RiauŠ-ės ?

Kieno KaV-otynės ?

Iš kur TeiP ? 

Kokie gražiai gilūs šaknies apgręžų (anadromų) žosmės su-TaP-imai / y-PaT-umai ! Ar taip ? 

Kur dar lietuvių kalbos MaG-inimas / GaM-inimas, kokia dar jos MaG-insena / GaM-insena ?

Kaip DaR su-DaR-inėjo / iš-RaD-inėjo  žyniai prokalbę – lietuviškąją ka-l-bą – pirmykštę ka-ba-lą ?

Kas DauG-iau GauD-ytų (įrodytų) žymaus filosofo prof. Algio Mickūno mintį, kad kitomis kalbomis mes kalbame apie pasaulį, o lietuvių kalba pati kalba pasauliui ? 

Įžvelgusieji minkles (atsakymus siųskite rytispivoriunas@gmail.com) kviečiami Pažiegėn – Būgų laikovėn (žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kontaktai), kur galėsite įsirašyti Lietuvybos Draugų Kuopon (pa-, iš-)tir-inė-ti prokalbės pa-Saulė-Žiūrą. 

Apsiglauskime, kalbos mulkiai, žodžiais dažydami nykstamus kūnus

ŽoD-žiai ŽaD-ėdami Da[u]Ž-o, KūN-ai (į-si-, per-si-)KūN-ydami NyK-sta. 

Štai šaknies apgręžų žosmė, maginis eiliavimas, ir net pa-Saulė-Žiūros apmatai (su paaiškinimais skliausteliuose).

Įmink mįslę keturgyslę („o kas ši?“ – atbulai skaitant suprask – „išsako“):

RyT-e pa-TyR-in-ėj-us (pa-tyr-us, pa-tyr-inėjus, pa-tyr-inus),

Dien-ą iš-VyD-us (DyV-us, Die-na – [v]eiD-as),

VaK-are pa-KaV-ojus (paslėpus, palaidojus),

NaK-čia KaN-čia (NyK-stamai KiN-ta)…

Įžvelgusieji minkles (atsakymus siųskite rytispivoriunas@gmail.com) kviečiami ir įrašomi Lietuvybos Draugų Kuopon (pa-, iš-)tir-inė-ti prokalbės pasaulė-Žiūrą.

Apsiglauskime, pasak Arvydo Šliogerio, kalbos mulkiai – Dievo kvaileliai, Niekio vaikai, Es-am-umos kar-al-iai…

Būga užsakė LIETUVYNĄ – pradėkime pasidalindami šeimyniniais ir maginiais žodžiais

Kalbystės žininčius (profesorius) Kazimieras Būga prieš šimtą metų (1920–24) tautą kvietė Lietuvių kalbos žodyno (kuriam medžiagą pats pradėjo rinkti 1902 m.) sudarymo talkon. Šimto metų prireikė, kol 2002 metais buvo parengtas paskutinis – dvidešimtasis – žodyno tomas. Lietuvių kalbos žodynas – iš tiesų didžiausia Lietuvos dvasinė vertybė, atskleidžianti mūsų turtingą kalbą – jos žodžių reikšmių vartosenos pavyzdžius. Bet ar toks žodynas pilnai atspindi lietuvių kalbos dvasią? Ar ieškodami žodžių reikšmių suvokiame tų žodžių esmes – jų kilmės ir prokalbės pirmykščių šaknų prasmingas saistumas? Kokie yra pamatiniai, šakniniai lietuviškų žodžių kerai ir jų prasmių išsikerojimo apmatai bei taisyklės susidarant sąvokoms?

Įsivaizduokime, kokios pagalbos dabar lietuvių kalbos labui paprašytų Kazimieras Būga?

„Ar jau susiprotėjote, kaip apsunkina atmintį ir kaip varžo mąstymą europietiškų svetimybių – tarptautinių žodžių – vartojimas? Žodyną – vartojimo žo(-ai-)smyną – jau turite, bet ar jau atrandate lietuviško Esmyno (pamatinių žodžių esmių), Prasmyno (keryno) bei Reikšmyno (sąvokyno) žavesį ir jų sudarymo taisykles? Tad maldauju Jūsų, jeigu norite labiausiai mane pagerbti, iki mano mirties šimtmečio – 2024 metų – parengti LIETUVYNO sudarymo gaires, o iki mano gimties 150-mečio – 2029 metų – Tautos santalkoje sukurti ir pasauliui padovanoti LIETUVYNĄ – mąstymą kerinčios, seniausios ir žaviausios kalbos Žinyną. Tokiu būdu įrodysite sau ir kitiems, kad lietuvių kalba – senovės žynių žinių kalba, todėl ir moksliškai (etimologiškai, filosofiškai, fiziologiškai, neurologiškai…) tinkamiausia žmonijos darnios raidos numatymui kalba.“  

Šiuokart žodžiai, kurių vieni yra ypatingi savo paprastumu, nes šaknis vienodai perskaitoma ir iš kitos pusės, o kiti ypatingi savo magiškumu, nes slepia kitą esmingai arba atsitiktinai susijusią reikšmę, šaknyje perskaitomą iš kitos pusės. 

Kaip vadinamas žodis, kuris, skaitomas iš galo (atbulai), reiškia tą patį arba sudaro kitą bendrinį žodį? – grįžinys, palindromas, žodis atbulai, žodis iš galo. Taigi grįžinys, arba palindromas, žodis ar sakinys, kurį skaitant paraidžiui iš kito galo, išeina tas pats.

O kaip pavadinti žodžius, kurių šaknys (atmetus priešdėlius, priesagas ir galūnes) gali būti prasmingai skaitomos iš galo (atbulai)?

Paprastieji šeimyniniai žodžiai, kurių šaknys vienodai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:

  1. mam-a (mam-ytė, mam-ulė, mam-utė…) – tet-ė (tat-a, tėt-is, tėt-ukas…),
  2. kak-a-s (kak-učiai, kak-uliai, kuk-uliai…) – pap-as (pap-ukas, pap-uliai…),
  3. bob-a (bab-a, bab-ytė, bob-utė, bob-ulė…) – byb-ys (byb-is, byb-iukas…),
  4. tet-a (tet-ulė, tet-ulytė…) – dėd-ė (ir dėd-ienė, dėd-ulis, dėd-uli-ukas…),
  5. ses-uo (ses-ė, ses-ytė, ses-ulė, ses-utė…) – sys-is (sys-alas, sys-iukas…),
  6. lėl-ė (lel-iukas, lel-ytė, lėl-iukė…) – rūr-a (rūr-ytė…),
  7. pup-a (pup-ytė, pup-ulis…) – pop-a („skauda“, žaizdelė…),
  8. iš-did-i („dyd-elė dyd-elė“…) – iš-did-us (dyd-is, „dyd-elis dyd-elis“…),
  9. (at-, pa-, su-, …)imi (ėmė) – (į-, pri-, su-, …)ded-i (ded-a, duod-a),
  10. ….

kiti: šeš-ėlis, šeš-i, šeš-uras, šeš-kas, šeš-kė, šaš-as, šyš-as, šaš-kės, bab-kės, sus-kis, kuk-čioti, kok-čioti, joj-a (joj-o), sus-ti (sūs-ta, nu-sus-o, nu-sus-ėlis), dūd-a, pop-as, radar-as, geg-utė, kuk-utis…

Paslaptingieji maginiai žodžiai, kurių šaknys skirtingai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:

  1. veid-as – diev-as (kūrinys – Diev-o veid-as…),
  2. vyd-as – dyv-as (iš-vyd-o švieto dyv-us…),
  3. iš-vad-a – iš-dav-a (vad-yba – dav-yba; vad-ov-as dav-ė pa-ved-imą (iš-, pa-)vad-uoti…),
  4. man-as – nam-as (man-o nam-ai nam-učiai…),
  5. mig-ti – gim-ti (nu-mig-ęs at-gim-sti…),
  6. r-im-ti – m-ir-ti (r-imti-s – m-irti-s; rim-ti – mir-ti; ram-us – mar-us; nu-rim-ęs kas m-iręs, su-iręs…),
  7. lik-ti – kil-ti (lik-imas – kil-imas; lik-o kristi ir vėl kil-ti…),
  8. pri-val-ėti – iš-lav-ėti (val-ią lav-inti…),
  9. gam-inti – mag-inti (mag-iški gam-iniai mag-ina…),
  10. tyl-ėti – lyt-ėti (tyl-a – lyt-a; lyt-ėk, bet tyl-ėk…),
  11. talp-inti – plat-inti (talp-us – plat-us; talp-us plat-us indas…),
  12. pil-ti – lip-ti (lip-a pil-iakalnio pil-in…),
  13. pul-ti – lup-ti (puol-ė lup-ti, bet pačius už-puol-ikus pri-lup-ė…),
  14. duž-ti (dauž-yti)– žud-yti (su-duž-o gyvenimas, kai nu-žud-ė…),
  15. gyv-enimas – vyg-ė, vag-a (gyv-enimo vyg-ėj, gyv-enimo vag-a…),
  16. lab-a-i – bal-a-i, bal-t-ai (bal-os lob-ius saugo; ar „lab-ai“ – bal-ais vertinama…),  
  17. kiš-ti – šik-ti (kiš-i pilvan – šik-i laukan…),
  18. šok-ti – koš-ti (šok-antieji koš-ia orą ar vandenį…),
  19. gar-s-as – rag-as (pasi-gir-do rag-o gar-sas…),
  20. pra-gar-as, gar-inti, gar-uoti – no-rag-as, rag-inti, rag-auti,
  21. ger-ėti – reg-ėti (ger-a reg-a, ger-a reg-ėti…),
  22. važ-iuoti – žav-ėti (pa-vež-ėsi – su-žav-ėsi, vež-a žav-ingumas…),
  23. kal-ti – lak-ti (jei kal-si darbelius ar žodelius – ne-lak-si degtinės…),
  24. kur-ti – ruk-ti (rūgsta sukurti daiktai, rūksta kurianami daiktai, rūk-sta pa-kur-a…),
  25. gil-ė (gal-ia, gil-t-inė, gel-ti, gul-ti…) – lig-a (lig-a gel-ia, net pa-gul-do; lig-oj ne-gal-ia…),
  26. gyd-o – dyg-o (daig-ai gyd-o…),
  27. gyl-is – lyg-is (gyl-is su-lyg-ina…),
  28. rod-yti – dor-yti (dor-a – rod-a, dora – gera roda, dor-ai at-rod-yti…),
  29. rėd-yti – der-inti, der-ėti (su-der-intas ap-rėd-as…),
  30. rėv-ė – vėr-ė (d-rėv-ė atsi-vėr-ė…),
  31. keit-ė – tiek-ė (teik-ė; ką tiek-ė teik-ė – tą keit-ė…),
  32. keik-ti – kiek (pra-keik-ė kiek-vieną…),
  33. ryt-as – tyr-as (tyr-in-imas, ryt-o tyr-uma…),
  34. die-na – [v]eid-as,
  35. vak-aras – kav-oti (slėpti, laidoti),
  36. nak-čia – kan-čia,
  37. rat-as – tar-ti (tar-mė, tar-yba, rat-elio pasi-tar-imas…)
  38. šal-ti – laš-ė-ti (šalti lašai…),
  39. leis-ti – siel-a (at-leis-ti siel-ai…),
  40. goj-us – jog-as,
  41. roj-us – jor-ė, jor-is,
  42. kus-ti – suk-ti,
  43. sem-ti – mes-ti,
  44. rėž-ti – žer-ti, žėr-ėti,
  45. sek-ti – kęs-ti,
  46. seg-ti – gesti,
  47. sup-ti – pus-ti (taip pūs-telėjo, kad net sup-telėjo…),
  48. pūt-ė – tūp-ė (taip pūt-ė – net tūpė…),
  49. lek-ia – kel-ia (lek-ia kel-el-iu…),
  50. ra-tas – ar-tas,
  51. dar-b-as – rad-a (dar-yti – rad-yti (kurti), dar-ymas – rad-imas…),
  52. šauk-ti – kauš-ti (šauk-ia kaip į-kauš-ęs…),
  53. sak-yti – kas-y-ti (kas sak-ė…),
  54. duona – „noud-a“, t.y. naud-a (sukeitus „d“ su „n“ – nuod-a-s; plg. žemaitiškai doun-a – nuod-as),
  55. bud-a – dub-uo,
  56. vag-a – pa-gav-a (gav-o…),
  57. gav-imas – vag-imas (vog-imas, vag-ia…),
  58. lyd-yti – dyl-inti (iš-lyd-ė dyl-ančią geležį…),
  59. kar-in-ti – rak-inti (kar-as – rak-tas, kar-as – pokyčių rak-tas…),
  60. rak-el-ėti (badyti, durti) – kar-vė,
  61. žal-a – laž-ybos (laž-as, žal-a laž-intis…),
  62. ės-ti – sė-ti (ės-ti – tai sė-ti es-atį, Es-am-umą…),
  63. sie-si – eis-i (sie-jimas – eis-mas…),
  64. sie-t-i – teis-ti (teis-mas – siet-as, teis-ingumo siet-as…),
  65. keis-ti – siek-ti (keis-ti keis-tus siek-ius…),
  66. re-i-k-ėti – ker-ėti (reik-alų ker-ai…),
  67. mel-uoti – lem-enti,
  68. mel-as – lem-tis,
  69. sūr-is – rūs-ys,
  70. rup-us – pur-us (rup-inti – pur-inti, rūp-intis – pur-enti…),
  71. dūk-enti – kūd-inti (kūd-ikis – dūk-is…),
  72. geid-i – dieg-i (ko geid-i, tą dieg-i, geismai – likimo daigai…),
  73. vys-ti – syv-ai (vys-ta be syv-ų…),
  74. Būg-a – gūb-a, gub-a,
  75. Ged-a – deg-a,
  76. byl-a – lyb-iai (baltų gentims šiaurėje kaimyninė fino-ugrų gentis),
  77. daž-as – žad-as (žod-is nu-daž-o tikrovę…),
  78. rib-a – bir-a,
  79. sam-tis – mas-ė,
  80. ruj-a – jūr-a,
  81. lyž-ė – žyl-ė,  
  82. por-a – rop-ė,
  83. saug-a (saug-oti) – gaus-a (gaus-inti),
  84. tak-as – kat-oti (eiti, važiuoti, vykti; tak-u kat-oti…),
  85. taik-a – kait-a,
  86. laš-inti – šal-inti,
  87. dėm-ėti – mėd-ėti (mėgdžioti),
  88. varp-as – rus. prav-o („dešinė“, „teisė“), prav-da („tiesa“), prav-itelstvo („valdžia“),

Visą žodį manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių (grįžinys, arba palindromas, – žodis ar sakinys, kuris skaitomas iš galo (atbulai) reiškia tą patį arba bent yra prasmingas; tokie žodžiai dažniausiai vadinami anadromais, o lietuviškai juos tinka vadinti apgręžais):

  1. amam (kūdikio „am-am“) – mama,
  2. po – op („žemiau – aukščiau“, vaiką keliant „op-papaaa“, plg. angliškai „up“),
  3. aš – ša,
  4. iš – ši,
  5. mana – anam,
  6. esam – mase,
  7. sula – alus,
  8. sakalas – Salakas,
  9. Alytun – nutyla,
  10. Alytus – sutyla,
  11. Utenos – sonetu,
  12. Anele – Elena,
  13. akla – alka,
  14. oda –ado,
  15. ten – net,
  16. kol – lok,
  17. anie – eina,
  18. atgimus – sumigta,
  19. atkeista – atsiekta,
  20. atkūrus – surūkta,
  21. atlipta – atpilta,
  22. atlupta – atpulta,
  23. namo – o man,
  24. sudegus – sugedus,
  25. sudiev – veidus,
  26. ar – Ra (egiptietiškai – saulės DIEVas, suprask, iš tamsos (niekumos) su „ar [aš galiu]…?“ kreipiuosi švieson (Esumon) – „į Tave Viešpatie Ra“),
  27. o kas ši? – išsako,

Vienodai manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių (išlieka ta pati prasmė skaitant iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę; grįžinys, arba palindromas, – tai rišlus sakinys skaitant į priekį ir atgal):

  1. sėdėk užu kėdės,
  2. sūnūs ėmė sagas,
  3. suvokti it kovus,
  4. abu gaišo po šia guba,
  5. kol einu, šunie lok,
  6. supeik skiepus,
  7. sušiams – maišus,
  8. sula ar yra alus?
  9. Ieva, du davei?,
  10. o kas sako?,
  11. Anie net iki ten eina,
  12. sumėtė mus,
  13. o man namo,
  14. nutyla ir Ona nori Alytun,
  15. oi Rūtai čia tūrio,
  16. Simo namas ten savas net samanomis,
  17. ateik anapus sofos su pana kieta,
  18. argi ten ne Tigra? (Opel Tigra – važio markė),
  19. Adomo komoda,
  20. anei viena,
  21. anie eina, anie neina,
  22. ar yra,
  23. asaba basa,
  24. Sigis,
  25. Ana,
  26. Sartras (prancūzų rašytojas Sartre)  
  27. savas,
  28. iki („iki greito (laikinybėje arba amžinybėje)“),
  29. užu (už),
  30. nūn (nūnai),
  31. ėmė,
  32. ėdė,
  33. oro,
  34. madam,
  35. arara (papūginis paukštis),
  36. tikėkit,
  37. sumalamus (sumalti),
  38. suminimus (suminėti),
  39. smailiams‘ (,smailis‘ – tas pat kaip ir ,smaližius‘),
  40. Smailiams, Smaileliams (Smailys – nereta lietuviška pavardė),
  41. sagas,
  42. sakas,
  43. salas,

Grįžiniai (palindromai) kitomis kalbomis:  

lot. Roma – amor (Roma – meilė), Sum summus mus / Esu stipriausia pelė, Sator arepo tenet opera rotas / Artojas Arepas darbu prilaiko ratus, Roma tibi subito motibus ibit amor / Roma, meilė tau plasnodama atskries nelauktai, …

angl. civic ‘pilietinis’, level ‘lygis’, madam ‘ponia’, racecar ‘lenktyninis važis’, madam, I`m Adam, A man, a plan, a canal – Panama, live ‘gyventi’ ir evil ‘blogis’, Never odd or even

vok. Reit nie tot ein Tier / Nekada nenuvaryk gyvūno iki mirties, …

rus. Kotu skoro sorok sutok / Katinui greit keturiasdešimt parų, Umer – i mir emu / Mirusiajam ramybė, …

Daugiau apie grįžinius ir apgręžus žr. Juozas Juvencijus Mačys PALINDROMAI MOKYKLOJE

 

Kokių dar rastume įrodymų, kad „Lietuvių kalba – galingiausio Žynių luomo Europoje kalba“ (Aivaras Lileika) ?

Pasidalinkite savo  įžvalgomis (ir žinomais grįžiniais bei apgręžais); atrastas įdomybes ir atitinkamus prie-žodžius (pa-tarles) siųskite rytispivoriunas@gmail.com  

at-Gaivina-nčios (ir ne-už-mirštamos) Aivaro Lileikos paska-i-tos

Dusetų Kazimiero Būgos skaitykloje vasario 1 dieną vyko Aivaro Lileikos pa-s-kaita ir jo sarmatyno SARMATIA: UŽMIRŠTOJI ISTORIJA pristatymas. Padėka įvykį surengusiam Daliui Dūdėnui (žiūrėkite). 

AIVARAS LILEIKA – (at-, iš-)radingas žinius (genijus), (ap-, į-)žvalgus mokša, per-k-ūno sy(-ie-)los jėgius (jogas), Sarmatijos pra-Man-intoj-as (brah-manas), būtovės į-lūžių (istorijos ideologinių iliuzijų) tyrintojas, žodžių atkerėtojas (etimologas), jaunystėje – Taizė renginių bendradarbis bei senųjų raštų žynio (profesoriaus, vertėjo) Antano Rubšio bičiulis Biblijos draugijoje, Londono raštyno (antro pagal gausą po Vatikano bibliotekos) tyrinėtojas, ilgametis Londono Metropoliteno universiteto viešasis tyrėjas bei paskaitininkas, paska-i-tų Lietuvoje ir užsienyje vedėjas, vedūnas (gidas) prie būtovės ženklų, įtaigus lietuvių są-moningumo ža(-o-)dintojas, … – dabarty vedantis at-Ma-i-no pro-Tas :

pro Tą m-Irties ir Gyvatos Tik-Rovę,

pro Tą Ža-Ra vėl Auš-Ra (naktis–diena, augTa–mažėTa) Tik-Rą Ra-Tą,

pro Tą pasi-Tik-Ėjimo Laim-Ėjimą, 

pro Tą Per-K-ūno per-Galią,

pro-Tą Saul-ės ir Siel-os Syl-ą, 

pro Tą Sar-Matos pa-Saulė-žiūrą,

pro-Tą siel(os)-vartų iš-tyrinimą – nuo-dėmių per-ty-Rą, 

pro Tą Tau-Tos ir man-Tos tur-To per-Mainą,

pro tas pa-są-Moningų visa-Tos sū-Kurių be-galybes, Gal-im-ybes…  

Jojo pa-Link-Ėjimas ir būgainės skaitytojams – pa-liK:ti Ugnimi KūRĖjais Gyvatos dyV:ų

„Visata“ 1 d. iš 2  

„VisaTa“ 2 d. iš 2

„paSaulėŽiūra ir Tamsosžiūra“ 1 d. iš 2

„paSaulėŽiūra ir Tamsosžiūra“ 2 d. iš 2 

Lietuvių Tauta nuo seniausių laikų iki dabarties, 1 dalis

Lietuvių Tauta nuo seniausių laikų iki dabarties, 2 dalis

Ar Lietuvai 1000 metų? Apie istorikų tyčia užmirštus Lietuvos tūkstantmečius. 9 dalių paskaita

A. Lileikos kal-b-Ėjimai

Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com, ypač kad-u ketintumėte dalyvauti, dalytis kūrybinėje santalkoje LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS

Ar Tau jau prasi-d-Ėję nuo-Stab-ių Steb-uklų Steb-inimo pa-Steb-Ėjimai ?

 

Esam-umo-s, saik-ing-umo-s Tau niek-um-oj-e (nyk-um-oj-e, naik-in-um-oj-e)

Es-am-uma-s [į-, per-, pri-, su-] prantama-s (su-pratinga-s) [ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-] kalb-in-amais reiškiniais.

Esamuma-s esminga-s (esmintina-s, į-esminama-s, su-prantama-s) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais).

Esamumo-s esiniai (es-am-ybės, esatys, esmės, esamieji) – esančiųjų (esūn-i-ų, esmintojų) es-a-m-ėjimai (į-esminimai, su-esminsenos, es-a-mėsenos).  

Saistuminės – sąryšinių šaknų – lietuvybės: įs-čių (įsčios) <-> ais-čių (Aistija, aisčiai, kuriuos estai pasisavino – „su-estino“: Estija – estiškai Eesti) <-> es(a)-čių (es-a-tys, esti, esantieji, es-am-ybės, esiniai ir kt.) <-> ės-čių (ėstys, ėsti, ėdalas, ėdantys, ėdžios, ėdykla ir kt.) <-> as-muo (esmi, esmuo, asmenybė) <-> aš (es-u, latviškai es, prūsiškai as) <-> aš-is <-> …  Iš Lietuviškų saistumų keryno (šakninių saitų – tikrovės vaizdinių sąsajų ir žodžių garsinių sąskambių – prasmyno)

„Es-am-ybė-s“, „esmė-s“ saistumingai keroja-si, siejasi su „ės-ti“.

Saik-ing-umo Tau kur kadu kų (ko, kam, kuo) kaip ap-si-ėsti, at-si-ėsti, iš-si-ėsti, nu-si-ėsti, ne-si-ėsti, pa-si-ėsti, per-si-ėsti, pra-si-ėsti, pri-si-ėsti, su-si-ėsti, už-si-ėsti … J

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com, ypač kad-u ketintumėte dalyvauti kūrybinėje santalkoje LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS

Laisvumo-s Tau prievartum-oj-e

Kiekviena-s dal-yvaujame (dal-iname, dal-inamės) Vis-l-umą (visa-tą – visa tai) per-keisdami (per-kurdami), todėl ir atsakome bei kaltiname (kal-tinamės „kal-dami sau likimą“) už ribotas savo ne-priklausomybes.

Laisvumo-s laisv-yb-ės – laisvūn-i-ų (laisvėjančiųjų) laisvėjimai, laisvintojų laisvinimai, iš-si-laisvinančiųjų iš-si-laisvinsenos.

Laisvė (nepriklausomybė) priklausoma nuo išsilaisvinimo (išsivadavimo) nuo prievartos – iš gamtos (fizi-ki-nių) ir proto (màno mãno ir mon-i-ų: sa-monių, nuo-monių, iš-monių, pra-monių, pra-manų) grobikų.

Velniop grobikus, tegyvuoja laisvieji !

„Lais-vės“ saistuma kilme keroja-si ir reikšmėmis siejasi su „leis-ti“, „lies-ti“. Išminties Tau kur kadu kų (ko, kam, kuo) kaip ap-si-leisti, at-si-leisti, iš-si-leisti, nu-si-leisti, ne-si-leisti, pa-si-leisti, per-si-leisti, pra-si-leisti, pri-si-leisti, su-si-leisti, už-si-leisti … su-si-liesti …

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas

Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susi-siek-(-keis-)ime rytispivoriunas@gmail.com

Šviesumo-s Tau tamsum-oj-e

Es-am-umo-s šviesynas – švieto (visatos) vis-l-umo-s (daug-inam-umo-s) ir dal-inam-umo-s gražuma-s, geruma-s, tie(-ei-)suma-s, artuma-s ir toluma-s, gretimuma-s, tirštuma-s, tuštuma-s ir pilnuma-s, matomuma-s, vaizduma-s, raiškuma-s, jautruma-s, ši(-a-)l-t-uma-s, jau(-uo-)kuma-s, mie(-ei-)(-e-)luma-s, gy(-ai-)vuma-s, tyruma-s, skaidruma-s, giedruma-s, dosnuma-s, duotuma-s ir imtuma-s, tiksl-ing-uma-s, priežastinguma-s, liekamuma-s, lemtinguma-s, laid-inink-uma-s, kaupiamuma-s, virpuma-s, at-veikuma-s, traukuma-s, egn-ing-uma-s (elektr-ing-umas), pa-sąmoninguma-s, veikluma-s, tvar-k-uma-s, stebėtuma-s, pažinuma-s, są-skambuma-s, darnuma-s, papild-om-uma-s, ribotuma-s ir begalinuma-s, pra-dedamuma-s ir pa-baigiamuma-s, būt-in-uma-s ir būsimuma-s, laikinuma-s ir amžinuma-s, kintamuma-s ir pastovuma-s, ašuma-s ir kituma-s (Aš–Tu), tapatuma-s ir kitoniškuma-s <…>

Lietuviškų saistumų keryno (šakninių saitų – tikrovės vaizdinių sąsajų ir žodžių garsinių sąskambių – prasmyno): „Švies-uma-s <-> šviesti, šviesus, -i, šviesa, šviesinys, šviesulys, šviesybė, šviestuvas, ap-švietimas, švietėja-s („Šviesumos šviesinių šviesiški švietimai“) <-> švietas (svietas) <-> šviesinti, šviesinimas <-> švisti, nu-švitimas, nušvitusieji <-> švytėti, švytėjimas, švyturys <-> švitinti, ap-švitinimas <-> švarinti, švarus, -i, švara <-> šveisti, šveitimas <-> pa-švitrinti, švitriniams <-> švęsti, šventinti, šventimas, šventė, šventikas, šventasis, -oji <-> svečias, svetė, svetinga-s, svetima-s <-> sveikti, sveika-s, sveikimas, sveikata <-> …“

šviesiniai – šviesulių šviesenos (tamsiniai – tamsulių temsenos)

šviesos – švietėjų (at-šviečiančiųjų) nu-švietimai (tamsos – tamsintojų (tamsinančiųjų) nu-tamsinimai)

šviesybės – šviesuolių ap-švietimai (tamsybės – tamsuolių (tamsuoliški) temdymai)

šventės – šventikų šventimai

švent-en-ybės – šventųjų pa-šventinimai 

švitybės (švytėjimų) – nušvitusiųjų (švytinčiųjų) nušvitimai

svet-im-ybės – svetingųjų (svetimųjų) svečiavimai-si (svet-im-ėjimai)

sveik-im-ybės – sveikųjų (sveikstančiųjų, sveikuolių) pa-sveik-in-imai

 

Šviesumo-s Ukrainai ir „Rasijai“, gožiamai valdančiųjų ir valdomųjų tamsumo-s

Šviesumo-s VEIDams – DIEV-išk-umo-s atspindžiams – švyturiams tamsum-oj-e

 

Kviečiu kūrybinėn santalkon LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS (tartum prof. K. Būgos išsvajotas visuotinis žinynas – lietuvybos lobynas – helėniškai tezauras), kad-a tyrinėtume ir atrastume esmyną (at-mintyną – amatų, gaminsenų (technologijų), menų pri-menyną, tikėjimų (religinį) pa-są-monyną ir mokslinį (filosofinį) iš-manyną), žo(ai)smyną (lietuviškų žodžių ir jų žaismių vartojyną), reikšmyną (atskyrių, pagal kategorijas, sąvokyną) ir prasmyną (reiškinių ir sąvokų, pagal šaknis, saistumų keryną). Rašmių išraiškomis (tekstais) ir turiniais (kontekstais) įsilaikiname Kazimiero Būgos žinainėje http://www.buga.zarasumuziejus.lt (neilgai trukus bus vėl atidaryta). Už lietuviškumo žinyną – už saistumingos prokalbės atradimus, jos pritaikymus žinijai suprasti ir už vis-l-umas bei lietuviškus vis-l-umus (vis-l-ybes) apglėbiančios – vis-l-uminės žinijos – mąstysenos bei ugdysenos (at-, iš-)skleidimą – (naujovišką švietimą, šiuolaikinę apšvietą, smegenims paprasčiausią bei lengviausią priemonę ugdyti-s ir atrasti reikalingas žinias) – gausime Lietuvos (kai LIETUVYNU pradės naudotis ugdytiniai bei ugdytojai, mokytojai, gebūnai, žininčiai, žinovai, patyrūnai, išmanytojai) ir pasaulio (kai mūsų pavyzdžiu paseks ir kitos vaisingos kalbos) įvertinimus.  

Jei dalyvausite – atrašykite rytispivoriunas@gmail.com (pageidautinas ir Tavo gyvenimo aprašymas) – atsiųsiu mano LIETUVYNO (esmyno, žaismyno, reikšmyno ir prasmyno) rašysenos gaires su pavyzdžiais.

Širdingai a(tjau)čiu tiems, kas šios žinios rašmę perduoda (persiunčia) kitiems

 

„DUSETŲ ESAMYKLA – Dabar į-Laikinamų Kokybių laikinykla Lietuviškai Dalykams (at- ir pa-)Kerėti“

Galbūt toks užrašas prie Dusetų laikinyklos (muziejaus) žymės esminę (– žaisminę – reikšminę – prasminę) išskirt-in-ybę ir paskirtį Lietuvai, Europai ir pasauliui.

Zarasų apskrities (rajono) savivaldybės taryba priimtu sprendimu (2022 m. liepos 8 d. Nr. T-137) sutiko perduoti patalpas (42,25 kv. m. ploto), esančias Dusetose – K. Būgos g. 11-1A – kadaise čia veikusioje vaikų skaitykloje (bibliotekoje), patikėjimo teise valdyti ir naudoti Zarasų krašto laikijai (muziejui). Dabar patalpas būtina atnaujinti ir pritaikyti parodoms bei laikintuvėms (ekspozicijoms).

Dusetų valsčiuje (seniūnijoje ir parapijoje) veikia vienas Zarasų krašto laikijos padalinys – Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laik-in-ynas (memorialinis muziejus) Pažiegėje. Viena pareigybių visuma padalinta (¼ ir ¾) dviem darbuotojams – švarintojai (prižiūrėtojai) ir laikintojui (muziejininkui).

Kokia galėtų būti Dusetų esamykla – kokybių, jų siekiamybių (vertybių, gėrybių, grožybių, teisybių, dorybių) (į-, at-)laikinimo ir palaikymo laik-in-ykla?

Kaip vienoje patalpoje bus sudėlioti laikiniai (eksponatai) ir sąveikaus: 1) „Pakerynas“ (raštynas – Dusetas, dusetiškius aprašanti ir dusetiškių bei šiame krašte rašiusiųjų raštija, bet ne vien tik Pakerių šeimos), 2) „Kerykla“ (skaitykla, kalbykla, mąstykla, rašykla); 3) „Atveikslynas“ (nuotraukynas, paveikslynas), 4) „Daiktynas“ (įrankynas), 5) „Aprėdynas“ (drabužynas ir avalynas); 6) „Asmenynas“ (atminynas), 7) „Briedynas“ (būtybos mokytojo, laikūno Henriko Briedžio radiniai bei rinkiniai), ir kiti Dusetų kraštą atskleidžiantys dalykai?

Kaip gimsta ir išsivysto – išsikeroja – lietuviška lietuvių kalba?

Kuo stebina Esumos ir kalbos Lietuviškos sai-s-tumos – „Lietuvingų Dermių Kerai“?

Kokiu būdu „Lietuviškai Dalykai (at- ir pa-)Kerėjami“?

Ar tai bus vis naujai – laik-intuvėmis – at-kuriamas esmių (– žaismių – reikšmių – prasmių) (į- ir at-)laik-inimo laik-in-ynas, laik-inių išraiškos ir turinio pažinimo laik-inykla, įsi-buvimu patiriamų lietuviškų pratybų laik-ovė, pa-sąmonėn sutekančių kalbų palyginimo laik-uva?

Kaip Tau į-esminti Laik-umą mūsų laik-mėje?

apie mūsų kraštą tyrusius pirmeivius ir laik-in-am-umą (muzealumą) Dusetų (k)raštuose žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/kuriama-dusetu-krasto-istorijos-ekspozicija-2 ir http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/muzieju-diena-apie-muzealuma-dusetu-kraste

Su-si-tinkamu laik-u laukiami Jūsų laik-ysenos pastebėjimai ir siūlymai, padovanojami ir paskolinami išrodyti laik-intuvėms rašytiniai, daiktiniai, vaizdiniai bei garsiniai laik-iniai iš bet kurios laik-ybos.   

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Esumos lietuvintojas

Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com

Valstybinės kalbos šimtmetis: ką reiškia graikiškas sudurtinys „onto-fenomeno-logo-gnosija“?

Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine.

Apie lietuvių kalbos būtovę klausykite Lietuvos radijo žinainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000232629/istorijos-perimetrai-valstybines-kalbos-simtmetis (Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Vedėjas Rimas Bružas.)

Šia proga noriu pasidalinti esmingu (prasmingu, reikšmingu, žaismingu) prisiminimu.

Ką reiškia graikiškas sudurtinys – onto-phainomeno-logo-gnosija?

1998–1999 metais tyrinėdamas magistro darbe išsikeltą svarbiausią klausimą „Kas tai yra – filosofija kaip teorija?“, patyriau ypatingo atradimo džiaugsmus – vis ryškesnius eureka! – galų gale nušvito filosofijos kaip teorijos (graikiškai – „dieviškos žiūros“) esmė, jos esmė-žiūra!  

To tyrimo išvadose štai kaip apibendrinau ir užtvirtinau:

„ <…> Filosofija kaip teorija yra tokia mąstymo žiūra, kuri „žiūri“ vaizdu (objektyvu), žodžiu (intersubjektyvu) ir mintimi (subjektyvu) vieningai apimdama ir gaivališką pasaulį, ir žmogišką kultūrą, ir individualų suvokimą. Apibrėžčiau sakant, filosofinė žiūra yra būties vaizdo, kalbos ir supratimo struktūra, kuri ne tik artikuliuoja visą tikrovę (realybę, esamybę ir pan.), bet ir atspindi šiosios esmę – buvimo vaizdo kalbinį supratimą. Tai ir reiškia, kad tikrovė yra buvimo vaizdo kalbinis supratimas (kalambūriškai tariant: „ontofenomenologognosija“), ir kad tik šių keturių (buvimo, vaizdo, kalbos, supratimo) plotmių neardoma bei vieninga perspektyva laiduoja filosofinę, prigimtinę – tai yra apskritai žmogišką – laikyseną. Ši laikysena, arba tiesiog žmogiška prigimtis (kiek jau apie ją filosofų kalbėta!), būna ta pati tiek pasaulio, tiek kitų, tiek savęs paties atžvilgiu. Tai reiškia esmingą dalyką: neįmanoma iššokti aukščiau savo… (to taip mūsų savo) buvimo vaizdo kalbinio supratimo. Tai taip mums sava.

Taigi galima pamėginti išgryninti ar atskleisti drąsiausią mintį, kuri skambėtų tegu ir šitaip: filosofija kaip teorija – „esmėžiūra“ – yra ne kas kita kaip on, phainomenon, logos ir gnosis žiūros struktūra bei šių „kvintesencinių elementų“ turininga dialektika. O visa kita (t. y. pastarųjų dialektinių santykių turinio tematizacijos) tėra konkretaus mąstytojo idiosinkrazijos: „poetinio mąstymo“ retorika, hermeneutinis arba analitinis (ar koks kitoks) stilius, ideologinis (religinis, etinis, meninis, filosofinis, mokslinis, teisinis, politinis…) angažuotumas arba tiesiog individualios patirties ir gimtosios kalbos gramatinė kristalizacija. Bet pabrėžtina: mąstytojas išties yra mąstytojas (filosofas!) tik tuomet, jei jo savitas tematizacijas iš principo įmanoma artikuliuoti į on, phainomenon, logos ir gnosis, t. y. atpažinti šiuos pamatinius esmėžiūros pastolius. <…>“

Atleiskite, jei protą rėžia, raižo svetimybės, kad-a mąstybos „meistrelio“ (magistranto) rašinyje daugoka europietiškų ir pasaulietiškų skolinių! 

Sartuvos žinynan (žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias) ir Sartuvos lietuviškan esmynan parašiau Esumos esmėžiūrą pavaizduodamas „Lavinančiu Dvasią Keturkampiu“ – protinančios reiškybos, reikšmės pradmenų (loginiu-semantiniu – elementariųjų reikšmės struktūrų, arba Greimo semiotiniu) kvadratu:

Esuma (pri-, su-)prantama (ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-)kalb-in-amais reiškiniais

S1 – Tau Esuma, Būtuma, Būvuma (Visuma, Vienuma, Slėpuma…)

Esumos esmėvoka (esamytė): esuma esmintina (į-esminama, su-prantama) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais)

S– štai šitaip (štai šitokie, -ios) jam, jai, jiems, joms esiniai, es-a-mybės, esatys, esatis, esinija, es-am-ovė, es-am-uva, es-m-ynas, es-m-ykla, būv-in-iai, buviniai, būsiniai, būtis, būtija, būtovė, būtuva, būtynas, būtykla, buitis, būdas (reiškiniai, dalykai)
~S2 – mums es-u-mė, esm-iškum-as, esmas, būsmas, būtumė, būt-iškumas, būvumė, būv-iškumas, buvumė, buv-iškumas, busumė, bus-iškumas (kalba) ~S1 – man es-a-myba, būt-in-yba, būvyba (pri-pratimas, su-pratimas, suo-pratis, iš-prūsimas, pa-protinimas, sam-prata, į-protis, pa-protys…)

Esmintojas, Esumos lietuvintojas, Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas