Šventųjų Velykų esmėvokos

 

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2
Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę
kalbant (skelbiant) paviršutiniškai:  Jėzus Kristus  prisikėlė iš numirusiųjų  I amžiuje  Jeruzalėje
kas? kieno? Jėzus Kristus      
ką? ką veikia?   prisikėlimas iš numirusiųjų po nukryžiavimo (trečią dieną po jo mirties)    
kada?     pirmas amžius  
kur?       Jeruzalė
Pritaikant (semio)naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę
pasakojant giliau:  Dievo valia  Kristus prisikėlė Naujojo Testamento liudijimu išganyti žmonijos
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Dievo Tėvo valia      
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas subjektui, herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Jėzaus Kristaus gyvenimas, kančia, mirtis ir prisikėlimas iš numirusiųjų; atitinkamai – tikinčiųjų atminimo liturgija Didžiąją savaitę    
kaip? (Adresanto manipuliacija, Lėmėjo įtikinėjimai)     apaštalų ir amžininkų liudijimai, aprašyti Naujajame Testamente  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       žmonijos išganymas, atpirkimas
Pritaikant sociosemiotinių reikšmių analizės sintezę
pasakojant dar giliau: Krikščionių tikėjimas  Jėzumi Kristumi  remiasi evangelizacija  Naujojo Testamento
kodėl tokia programa? Tikėjimas krikščionišku – katalikišku, stačiatikišku, protestantišku arba ekumenišku – mokymu      
kieno (ne)su(si)derinimai?   Kristaus mokymo (pa)sekėjai ir konkuruojantys priešininkai    
kaip manipuliuoja(ma)?     evangelizacijos ir krikščioniški gyvenimo būdai  
kokie atsitikimai?

 

      kaip aprašyta Evangelijose ir Naujajame Testamente
Pritaikant loginių-semantinių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai:  

Dievas apsireiškia žmonijai

 

Sūnaus asmenyje

 

Šventosios Dvasios veikimu

 

Dievo Tėvo valia

kokia Tau yra (esama) esmė? Dievo apsireiškimas žmonijai (Dievas tampa žmogumi)      
kokios man suprantamos prasmės?    Jėzaus Kristaus istorinė asmenybė (jo mokymas)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     Šventosios Dvasios veikimas (Bažnyčios (į)steigimas, jos doktrina, bendruomenė, liturgija)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       Dievo Tėvo valia (kūrinijos istorija)

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos esmėtyra

Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – semiotinė esmėtyra

Esmėtyros klausimynas

                                                   Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1,  ~S1,  ~S2,  S2
Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2
 

kalbant paviršutiniškai

Kovo 11-osios aktas (LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTAS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO) buvo priimtas Aukščiausiosios tarybos pirmosios eilinės sesijos trečiajame posėdyje, 124 deputatams balsavus už ir šešiems susilaikius  

1990 m. kovo 11 d.

 

 

Vilniuje, parlamento rūmuose

 

kas? kieno? „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.“      
ką? ką veikia?   Aktas buvo priimtas Aukščiausiosios tarybos pirmosios eilinės sesijos trečiajame posėdyje, 124 deputatams balsavus už ir šešiems susilaikius. Prieš nebalsavo nė vienas. Pagal pareigas aktą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir sekretorius Liudvikas Sabutis, bet per tą patį posėdį akto kopija, Virgilijui Juozui Čepaičiui pasiūlius, buvo pasirašyta kitų Aukščiausiosios Tarybos deputatų, taip tapusių kovo 11 d. akto signatarais. Vytauto Landsbergio vadovaujamoje grupėje buvę aštuoni deputatai ir teisininkas Vytautas Sinkevičius parengė Kovo 11-osios akto projektus. Akto tekstą V. Landsbergis ruošė konsultuodamasis su Lietuvos atstovu prie Šventojo Sosto Stasiu Lozoraičiu.    
kada?     1990 m. kovo 11 d. 22 val. 44 min.  
kur?       Vilniuje (parlamento rūmai, plenarinių posėdžių salė)
         
 

pasakojant giliau

Pasaulio valstybių bendruomenei, Lietuvos žmonėms Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad lietuvių tauta atkuria (atstato) Lietuvos nepriklausomą valstybę
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Pasaulio valstybių bendruomenė („Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.“ „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.“)      
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas subjektui, herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, arba Aukščiausioji Taryba –Atkuriamasis Seimas („Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad <…>.“ „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja <…>.“)    
kaip? (Adresanto manipuliacija, Lėmėjo įtikinėjimai)     Lietuvių tauta susiklosčiusioje situacijoje („<…> reikšdama Tautos valią <…>“. Lietuvos piliečiai iki pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos išrinko 133 deputatus, iš jų 96 remiamus Sąjūdžio. Sesija prasidėjo 1990 m. kovo 10 d., rinkimus laimėjusioms politinėms jėgoms iš anksto susitarus dėl svarbiausių siekių Aukščiausioje Taryboje.)  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymas (atkūrimas) („<…> yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.“ „ <…> šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.“)
         
 

pasakojant dar giliau

Lietuvos nepriklausoma valstybė atkurta lietuvių tautos išrinktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai sprendžiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo bylą  tautos pilietine ir politine kova, „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktu“ 1988–1991 m. įvykių kontekste
kodėl tokia programa? Lietuvos visuomenė, net ir kęsdama SSRS agresiją, kuria savarankišką valstybę, o kitos valstybės užmezga diplomatinius santykius su Lietuvos valstybe.(Vakarų valstybės nebuvo pripažinusios prievartinio Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį, tad jos suprato, kad mūsų sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Bet tarptautiniu mastu Lietuva pripažinta tik beveik po metų. Dauguma valstybių Lietuvą pripažino 1991 m. antrojoje pusėje, žlugus Rugpjūčio pučui Rusijoje.)      
kieno (ne)su(si)derinimai?   Lietuvių tautos išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jau galėjo spręsti Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo bylą („Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią <…>“. Vytauto Landsbergio vadovaujamoje grupėje buvę aštuoni deputatai ir teisininkas Vytautas Sinkevičius parengė Kovo 11-osios akto projektus. Akto tekstą V. Landsbergis ruošė konsultuodamasis su Lietuvos atstovu prie Šventojo Sosto Stasiu Lozoraičiu. Iki akto paskelbimo dar reikėjo priimti svarbią deklaraciją, kuri patvirtino Aukščiausios Tarybos deputatų įgaliojimus. Šia deklaracija AT paskelbė, kad jos deputatams tauta yra suteikusi mandatą vykdyti suverenią galią ir įpareigoja atkurti Lietuvos valstybę. Kai ta deklaracija buvo priimta, tai Aukščiausioji Taryba jau nebeturėjo nieko bendro su LSSR, nors buvo išrinkta pagal jos procedūras.)    
kaip manipuliuoja(ma)?     Lietuvių tauta, su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu priešaky, siekė atkurti savo valstybę – pasiūlė įgyvendinti Lietuvos nepriklausomybę (Lietuvos piliečiai iki pirmosios Aukščiausiosios Tarybos sesijos išrinko 133 deputatus, iš jų 96 remiamus Sąjūdžio. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė aktą DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO („Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. <…> Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.“)  
kokie atsitikimai?       1988–1991 m. lemtingi įvykiai (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla, „Baltijos kelias“, politiniai įvykiai Berlyne ir kitose sovietinio bloko valstybėse, demokratiniai rinkimai, Kremliaus gąsdinimai ir jo įvesta ekonominė blokada, 1991 m. sausio įvykiai, Islandijos pripažinimas, pučas Maskvoje, politiniai de jure pripažinimai,  SSRS žlugimas)
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai laisvė (Lietuvos demokratinės valstybės atstatymas, nepriklausomos respublikos atkūrimas)

priklauso(ma) nuo ((ne)pripažįstama kitų valstybių)

 išsivadavimo (Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikla) iš okupacijos (nuo SSRS politinės priespaudos ir išnaudojimo, nuo uzurpatoriaus interesų)
kokia Tau yra (esama) esmė? laisvė (Lietuvos demokratinės valstybės atstatymas, nepriklausomos respublikos atkūrimas)      
kokios man suprantamos prasmės?    priklausomybė (kitos valstybės ilgai vengė de jure pripažinti atkurtą valstybę ir priimti į tarptautines organizacijas)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     išsivadavimas (Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikla; JAV ir kitos valstybės de facto palaikė Lietuvą)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       okupacija (penkiasdešimt metų trukusi SSRS politinė priespauda ir išnaudojimas, Kremliaus kaip uzurpatoriaus interesai)

 

Už jūsų ir mūsų laisvę!..

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – semiotinė esmėtyra

Esmėtyros klausimynas

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2

 kalbant paviršutiniškai

„Lietuvos nepriklausomybės aktą“ pasirašo 20 Lietuvos Tarybos signatarų  

1918 m. vasario 16 d.

 

Vilniuje (Vokietijos okupuotoje Lietuvoje)

kas? kieno? Nutarimas.

       Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:

       Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

       Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

       Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai ………………… vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

     
ką? ką veikia?   Lietuvos Taryba savo posėdyje vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. Pasirašo 20 signatarų:

Dr. Jonas Basanavičius (pirmininkas)

Saliamonas Banaitis

Mykolas Biržiška

Kazimieras Bizauskas

Pranas Dovydaitis

Steponas Kairys

Petras Klimas

Donatas Malinauskas

Vladas Mironas

Stanislovas Narutavičius (Narutowicz)

Alfonsas Petrulis

Antanas Smetona

Jonas Smilgevičius

Justinas Staugaitis

Aleksandras Stulginskis

Dr. Jurgis Šaulys

Kazimieras Steponas Šaulys

Jokūbas Šernas

Jonas Vailokaitis

Jonas Vileišis

   
kada?     vasario 16 d. 1918 m. (šeštadienį, 12 val. 30 min.)  
kur?       Vilniuje Pilies g. 26 (dabar – signatarų rūmai)
         
 

pasakojant giliau

Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybėms, Lietuvos žmonėms Lietuvos Taryba – 20 signatarų – paskelbė, kad lietuvių tauta atkuria Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės, Lietuvos gyventojai.  

„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreipties: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: <…>“

     
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas subjektui, herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Lietuvos Taryba – 20 signatarų. „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia <…>“.

Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.

Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija.

„Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos atkūtimą, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.

Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.

   
kaip? (Adresanto manipuliacija, Lėmėjo įtikinėjimai)     lietuvių tauta. „<…> atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

 
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       atkurta Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.

„Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai … vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“

         
 

pasakojant dar giliau

 

Lietuvos valstybė atkurta

Lietuvos Tarybai politiškai kovojant su kaizerine Vokietija, vėliau – kariaujant ir derantis su Vokietija, Rusija, Lenkija  

„Lietuvos nepriklausomybės aktu“

 

1917–1920 m. įvykių kontekste

kodėl tokia programa? Lietuvos valstybės atkūrimas – lietuvių tautos branda ir valia      
kieno (ne)su(si)derinimai?   Lietuvos Tarybos politinė kova su kaizerine Vokietija (okupacine valdžia), vėliau – kovos su bermontininkais, bolševikais, lenkais    
kaip manipuliuoja(ma)?     valstybės atkūrimo programa išreikšta „Lietuvos nepriklausomybės aktu“ (1918-02-16 nutarime), ir įtvirtinta 1919–1920 m. politiniais žygiais  
kokie atsitikimai?       1917–1920 m. lemtingi įvykiai (ypač: lietuvių Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d.;  Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo 1917-12-11; karo baigtis ir Vokietijos kapituliacija; nepriklausomybės kovos; 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija)
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai  

laisvė (tautos nepriklausomybė, atkurta valstybė)

 

priklauso(ma) nuo (pripažįstama kitų valstybių)

 

išsivadavimo (remiantis tautų apsisprendimo teise)

 

iš okupacijos  (nuo politinės priespaudos ir išnaudojimo)

kokia Tau yra (esama) esmė? laisvė (nepriklausomybė, atkurta Lietuvos valstybė)      
kokios man suprantamos prasmės?    priklausomybė (teisinis Lietuvos statusas ir pripažinimas)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     išsivadavimas (remiantis tautų apsisprendimo teise)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       okupacija (tebesitęsusi kaizerinės Vokietijos politinė priespauda ir išnaudojimas)

 

Tau kokia Laisvės gynėjų dienos esmė – įprasmin(ta)ama sureikšmintomis žaismėmis?

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus renka medžiagą virtualiai parodai Lietuvos Didingiausioji Kova. Labai laukiame kiekvieno asmeninės patirties ženklų, liudijančių 1991 m. sausio 13-osios ir viso išsilaisvinimo laikotarpio (nuo 1988 m. iki 1991 m.) atsitikimus. Prašome atsiųsti savo ar savo artimųjų prisiminimus, nugulusius to laikmečio aprašymuose, fotografijose, garso ir vaizdo įrašuose. Sykiu labai vertingi kiekvieno atsiminimai ir refleksijos  po trisdešimties metų – pakaktų nors vieno ar kelių sakinių ir to laikmečio asmeninės ar grupinės nuotraukos.

Paskatinkime vieni kitus ir savo artimuosius prisidėti kuriant išskirtinę parodą ir tokiu būdu įamžinti reikšmingiausią mums istorinį nuotykį.

Susisiekime el. paštu rytispivoriunas@gmail.com, tel. 861025972.  

Esmėtyros klausimynas

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai

Tau S1 

man ~S1

mums ~S2

štai S2

kalbant paviršutiniškai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos priešai, pasitelkdami okupacinę kariuomenę, žudydami ir žalodami Laisvės gynėjus, užėmė svarbiausius žiniasklaidos pastatus 1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
kas? kieno? sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus      
ką? ką veikia?    puolė, šturmavo ir užėmė pastatus nužudydami 13 civilių gyventojų ir daugiau kaip 700 sužeisdami. Tragiškai žuvo: Loreta ASANAVIČIŪTĖ, Virginijus DRUSKIS, Darius GERBUTAVIČIUS, Rolandas JANKAUSKAS, Rimantas JUKNEVIČIUS, Alvydas KANAPINSKAS, Algimantas PETRAS KAVOLIUKAS, Titas MASIULIS, Alvydas MATULKA, Apolinaras Juozas POVILAITIS, Ignas ŠIMULIONIS, Vytautas VAITKUS, Vidas MACIULEVIČIUS. Vytautas KONCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.).    
kada?      1991 m. sausio 13 d. sekmadienį po vidurnakčio  
kur?        Vilniuje prie televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato
         
pasakojant giliau Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus (1990 m.) Kovo 11-osios Aktą, SSRS (rus. CCCP) vadovybė (Kremlius Maskvoje) ėmėsi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių   panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti sovietinę tvarką
kodėl? (Adresatas) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. paskelbusi Kovo 11-osios Aktą      
Kas? kieno? (Antisubjektas, Antiherojus ir jo pagalbininkai)   Sovietinės imperijos vadovai ir jų pakalikai Lietuvoje, su okupacinių pajėgų pagalba, siekė    
kaip? (Adresantas, Antilėmėjo įtikinėjimai)     imdamiesi grasinamųjų – ultimatyvių ir karinio smurto –priemonių  
koks? (vertės Objektas)        panaikinti atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sugrąžinti okupacinę (LTSR) padėtį
         
pasakojant dar giliau Vakarietiškos demokratijos ir sovietinio totalitarizmo sankirta, sukelta LR vadovybės ryžto nepasiduoti SSRS vadovybės bauginamam diktatui, metusiam ginkluotus kareivius prieš beginklius Laisvės gynėjus, nulėmė LR argumentų paniekinimą SSRS galios pseudo argumentais ir Laisvės gynėjų nesmurtinio pasiaukojimo okupantų karinės agresijos akivaizdoje  faktinius įvykius ir atsitikimus
kodėl tokia programa? Dviejų ideologinių programų susidūrimas: LR liberali demokratija versus SSRS prievartinis totalitarizmas (sovietinis socializmas); strateginių objektų (ne)šturmavimo ir (ne)užėmimo programos       
kieno (ne)su(si)derinimai?   LR parlamento bei vyriausybės tvirta pozicija versus SSRS vadovybės prievartinis diktatas ir bauginamų kėslų įgyvendinimas; beginkliai Laisvės gynėjai versus ginkluoti okupantų kareiviai    
kaip manipuliuoja(ma)?     LR argumentai (Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. Kovo 11-osios Aktas) versus SSRS pseudo argumentai (SSRS konstitucija, geopolitiniai interesai); Laisvės gynėjų nesmurtinis pasiaukojimas versus okupantų karinė agresija;  Maskvos ir Vilniaus manipuliavimai politine ir (ne)karine (savanoriška) galia   
kokie atsitikimai?       Įvykių atsitikimai Vilniuje ir Lietuvoje, žr. sausio 13-osios įvykiaiLRT – Mūsų laisvė užaugo
         
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, gynybinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova (į)rodė smurtavusiems priešams, pasaulio valstybėms ir abejojusiesiems mūsų Tautos politinę, moralinę ir teisinę brandą, solidarų (pasi)tikėjimą ir pilietinį pasiryžimą pasiaukojamai kautis sostinėje, siekiant gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje
kokia Tau yra (esama) esmė? Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Laisvės gynėjų nesmurtinė, vertybinė, istorinio teisingumo, teisinė, moralinė ir pilietinė kova      
kokios man suprantamos prasmės?     Lietuvos Didingiausioji Kova, Laisvės Didžiosios Kautynės prieš smurtaujančius okupantus, (į)rodymas sau patiems ir pasaulio valstybėms    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?      mūsų Tautos politinė, moralinė ir teisinė branda, solidarus (pasi)tikėjimas ir pilietinis pasiryžimas  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       pasiaukojamos kautynės sostinėje siekiančiųjų gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje

Išvados: Laisvės gynėjai 1991 m. sausio 13 d. prarado Vilniuje televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, bet sustabdė tolesnį reikšmingų pastatų prievartinį užėm(inėj)imą, atgrasė pulti demokratijos tvirtovę – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. 

Įvykių kronika: 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje ir pasaulio reakcija: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37329&p_k=1 

Kalbanti istorija, Sausio 13-osios įvykiai, Dokumentiniai filmai: https://www.lrt.lt/projektai/sausio-13

Dr. Artūro Svarausko pranešimas „1991 m. sausio 13-oji: po trisdešimties metų“: http://www.zarasumuziejus.lt/?p=7022

Man tai vienintelė šventė – išsiLaisvinimo Didžiosios Kautynės, Lietuvos Didingiausioji Kova, kurią įsisąmonindamas (prisimindamas savo paauglišką mąstyseną, elgseną ir jauseną, kasmet įsijausdamas į Laisvės gynėjų ir jų artimųjų patirties liudijimus) kaskart džiaugiuosi dėkingas, net susigraudinu ir šnirpštauju braukdamas ašaras.   

Rytis Pivoriūnas   

Pakeri Pakerys …

Kaz. Būgos gerbėjams ir Dusetiškiams skelbiamas profesoriaus – Lietuvos Didžiojo Kalbininko, Lituanistikos Dalykų Korifėjaus, Lingvistų Darbštaus Kalvio, Dusetiškių Laiminamo Kraštiečio … – Antano Pakerio laiškas, atsiųstas Dainorai Biliūnaitei, Vandai Normantienei, Dainorai Rimdeikienei ir Ryčiui Pivoriūnui.

„Dėkoju už sveikinimus, linkiu ir Jums saugių, turiningų (ir turtingų – šaknis ta pati) 2021 metų. 

Neseniai interneto platybėse radau K. Būgos užrašytus dusetiškių tekstus su trumpu šios šnektos apibūdinimu (rus. k.). Tai E. Volterio „Lietuviška chrestomatija“, Sankt Peterburgas, 1904, 2 t., p. 355-376. Dainas padainavo Karalina ir Ona Būgiotės (Pažiegės k.), Amilija Lingiotė (Bileišių k.), Alena Jusiuvienė (Didžiadvario k.), pasakas sekė Jonas Lingė (Pažiegės k.), Viskas rūpestingai parengta, sukirčiuota. Beveik visos šios dainos ir pasakos užrašytos 1901 m. spalio ir lapkričio mėn. (šiemet bus 120 m. jubiliejus☺), tik viena daina dar anksčiau – 1897 m. Tuo metu K. Būga dar nebuvo baigęs gimnazijos. Kirčiavimo mokėsi iš F. Kuršaičio, A. Baranausko, K. Jauniaus raštų. Veikalo gale įdėta vestuvinė rauda, užrašyta iš Dubinskiotės (Bileišių k.), bet nenurodyta, kas ją užrašė (gal K. Būga? Raudos rašyba ir kirčiavimas kiek kitoks nei anksčiau minėtų tekstų). 

Gal pravers Muziejaus darbams.

Dainas galima parodyti, aptarti ir per pamokas, jos labai mielos, jaunuolio K. Būgos tarmiškai užrašytos. Neabejoju, kad  Jūs turite ir Z. Vilytės muziejuje sukauptų dusetiškių dainų. Jono Lingės sekamos pasakos yra labai sodrios (ypač vaizdinga pasakos apie rugių varpas pradžia, skaičiau ir ilgai juokiausi); gal irgi pravers. žr.

https://archive.org/details/volteris-lietuviska-chrestomatija-1904/  (patogiausia skaityti paspaudus vieno puslapio žymę – vieną stačiakampį; o jeigu norėsite ką išsispausinti, tą tekstą patariu atsisiųsti PDF).

Linkiu saugotis bjauriųjų virusų, lėtinti metabolizmą, tikėti, kad visus galima išmokyti gerų darbų (blogų – patys išmoks), dorai leisti pinigus ir viso to, kas surašyta sveikinimų atvirukuose.

Jus visas (ir visus) gražiai prisimenantis Antanas Pakerys, kartais vilnietys (tarm.), kartais dustiškys (tarm.), kartais aiveniškys (tarm.), kartais bilaišėnas (tarm.).“

Ryčio Pivoriūno prierašas

1901 m. Kaz. Būga susitaiko su tėvais. Parvažiavo tėviškėn po daugiau kaip trejų metų nebuvimo. Kadangi buvo metęs kunigų seminariją, neteko tėvų (vien tik 1897 m., kada sūnus stojo  į seminariją, tėvas pasiskolino 300 rublių) bei giminių paramos, tad jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą.  

„1901 metų lapkričio mėnesyje tenka man parvažiuoti tėviškėn kareiviavimo priedermės atlikti po kelių metų nebuvimo (1898 m.) ir parsivežti daug naujos medžiagos. Tuomet Dusetų ir Jūžintų parapijoje surenku apie 150 dainų, 10–12 pasakų, kelias dešimtis mįslių ir retesnių žodžių.“

Dalį tos surinktos medžiagos – 8 dainas ir 5 pasakas – kartu su Dusetų tarmės aprašymu įdėjo į E. Volterio leidžiamą „Lietuviškąją chrestomatiją“ (1904 m.).

„Nuo šio laiko jis beveik kiekvieną vasarą parvažiuodavo į tėviškę ir kiekvieną kartą vis papildydavo savo rinkinius. Į šį darbą įtraukė ir artimuosius bei draugus, kurie rinko ir siuntė jam kalbos duomenis. Brolis Jonas prisipažįsta, kad ir jį Kazys buvo išmokęs užrašinėti žodžius ir už kiekvieną atsiųstą gerą mįslę po 3 kapeikas iš jo gaudavęs“. (Z. Zinkevičius „Kalbininkas K. Būga“, 1981)

 

Kas gyvena juodumoje ir septyniose t… ?

juodut juodutėlėj(e) juodumoj(e) …

tolut tolutėlėj(e) tolumoj(e) …

tankut tankutėlėj(e) tankumoj(e) …

tuštut tuštutėlėj(e) tuštumoj(e) …

tamsut tamsutėlėj(e) tamsumoj(e) …

tyrut tyrutėlėj(e) tyrumoj(e) …

tykut tykutėlėj(e) tykumoj(e) …

tylut tylutėlėj(e) tylumoj(e) …

gyvena skaidruma, artuma, erdvuma, pilnuma, šviesuma, vaisinguma, gyvuma, garsuma – DIEVuli(s) brungus …

Kas užkoduota „Juodame kvadrate“?

Būgos ir Greimo šventi(niai) (pa)(si)sveiki(ni)mai

 

S1 – Tau Kalėdų esmė (kalėdiškumo idėja) S– štai (šitokios jam, jai, jiems, joms) Naujųjų Metų žaismė(s) (virsmo, saulės (iš)kopimo, dienos ilgėjimo, šviesos daugėjimo…)
~S2 – mums kalėdojimo, šventimo reikšmė(s) (šventiniu laikotarpiu nuo Kūčių vakarienės šeimoje gruodžio 24 d. iki Trijų Karalių sausio 6 d.) ~S1 – man Advento prasmė(s) (Ateinančiojo – Dievo, Dienos, Šviesos, Veido – laukimo, šventinio pasiruošimo, kūdikėlio Jėzaus gimimo, Kalėdų senelio ir artimųjų dovanų, dėkingumo, dėmesingumo, susitaikymo, atleidimo, džiaugsmo, sveiko proto ir širdies ramybės…) 

Nuotraukoje Vilijos Visockienės žvaigždžių saulėtos snaigės