Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus

Zarasų krašto muziejus įgyvendina kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Sartų kultūros kelias: palei Dusetą aplink Sartus“. Tikslas – sukurti kultūros kelią, atskleidžiantį Dusetõs (Šventosios iki Sartų ežero) ir Sartų krašto paveldo reikšmingumą. Sartų kultūros kelias nusidriektų palei Dusetos upę aplink Sartų ežeryną ir erdviškai apimtų (Zarasų, Rokiškio, Utenos, Ignalinos rajonų) Antalieptės, Antazavės, Daugailių, Degučių, Dusetų, Dūkšto, Jūžintų, Kriaunų, Obelių, Salako, Sudeikių, Užpalių seniūnijose saugomus ir saugotinus kultūros paveldo objektus.

Kultūros kelias, kuriuo keliaujama, visų pirma, yra santykis, sujungiantis infrastruktūrą, kultūros paveldą, potyrius, žmones, istoriją, kultūrą ir jų tarpusavio sąveikas. Kultūros kelyje užsimezgęs žmogaus ryšys su kultūra ir paveldu prikelia istoriją naujam gyvenimui.

Labai prašome pasidalinti žiniomis (tekstinėmis, vaizdinėmis ir garsinėmis) apie paminėtose seniūnijose saugomus ir net saugotinus Dusetõs (mat Šventosios aukštupys nuo ištakų ir Antalieptės mariose nugrimzdusio Duseto ežero iki Sartų turi dar ir senąjį vardą – Duseta, Dusta) ir Sartų krašto  kultūros paveldo objektus, su jais susijusią – susisiekimo, rekreacinę, informacinę ir kt. – infrastruktūrą. Bus išanalizuota surinkta medžiaga ir parengta paveldo objektų aprašymo matrica bei kultūros kelio koncepcija, integruojanti skirtingus teminius – priešistorinio (piliakalniai ir jų gyvenvietės, sėlių kultūra), istorinio (dvarai, kaimai, reikšmingos vietos, pastatai, paminklai, senkapiai, kapinės ir kapai), sakralinio ir mitologinio, gamtinio, ryškių asmenybių (poetų, rašytojų, kalbininkų, kompozitorių, muzikantų, dailininkų, dvasininkų, partizanų, mokslininkų, visuomenės veikėjų ir kitų) – paveldo maršrutus.  

Sartų kultūros kelio koncepcija ir teminiai maršrutai bus randami Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus svetainėje http://www.buga.zarasumuziejus.lt. O vėliau, pratęsiant projektą, bus sukurtas kultūros kelio pasakojimų (tekstų ir vaizdų) tiekinys, viešinamas virtualioje erdvėje.

Kviečiame sukurti (žr. Gairės Sartų kultūros keliui) vaizdinius Sartų kultūros kelio simbolius (ženklus, logotipus, emblemas, herbus ir kt.), kurie, periodiškai juos keičiant, žymės kultūros kelią arba bus pritaikomi atskiros vietovės objektams. 

Siekime kraštotyros, valdžios bei verslo sąsajų, apjunkime ir susiekime kūrybines – kraštotyrininkų, valdininkų bei verslininkų – pajėgas. 

Ačiū už Jūsų gamtosauginį, kraštotyrinį, politinį ir verslinį sąmoningumą, vaisingą bendradarbiavimą ir vertingą patyrimą.                       

Vertinu Jūsų pastabas ir pataisas 

muziejininkas Rytis Pivoriūnas, tel. 861025972, el. paštas: rytispivoriunas@gmail.com

Kazimieras Būga – žmogus, kuris suprato kalbos senovę

Renginio plakatas

Kviečiame į diskusijų ciklo „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms, susitikimą

Susitikimas vyks spalio 14 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusetų Kazimiero Būgos filiale, Vytauto g. 56, Dusetos

„Kazimieras Būga – žmogus, kuris suprato kalbos senovę“

Susitikimo programa:

11.00 val. – pašnekesys „Kazimieras Būga – pirmasis profesionalus lietuvių kalbininkas“, akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, Vilniaus universitetas, Baltistikos katedra.

11.45 val. – pašnekesys „Mes kiekvienas esame kalbos kūrėjas“, Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas.

12.30 val. – pašnekesys „Kazimiero Būgos memorialinis muziejus“, Rytis Pivoriūnas, muziejininkas.

 

Renginio partneriai: Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Zarasų krašto muziejaus padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

Organizatorius: Naujienų svetainė www.manokrastas.lt

Rėmėjai: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Dalyvaudami Seimo rinkimuose, prisiminkime ir Lietuvos demokratijos šimtmetį

Ar istorijos ir politologijos mėgėjai pamėgintų atsakyti, kiek metų ir kaip de facto gyvuoja demokratija Lietuvoje? 

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

 

30 metų, kai buvo atkurta Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė 

100 metų, kai Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė LIETUVOS RESPUBLIKA 

100 metų, kai įvyko pirmieji visuotiniai demokratiniai Lietuvos Seimo rinkimai

100 metų, kai pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija  

 
Prieš šimtą metų, pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išriktas Steigiamasis Seimas, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika. Įdomu, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas yra įtvirtintas dviem dokumentais, kurių vienas yra kito priežastis ir tąsa, o Lietuvos Tarybos priimtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, be 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos būtų nepilnas ir neužbaigtas. Taip pat svarbu, kad beveik po 70-ies metų, atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ įtvirtino, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija „niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas“. Jei įdomu, žr. Steigiamojo Seimo šimtmetį pasitinkant – Seimo istorijos įdomybės

LABAI SVARBU: ateidami balsuoti, turėkime ASMENS DOKUMENĄ, APSAUGINĘ KAUKĘ, SAVO TUŠINUKĄ IR IŠLAIKYKIME 2 METRŲ ATSTUMĄ.

 

Rinkimų esmėvoka (esmės suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadraturinkimai renka renkamuosius rinktinėn

S1 – Tau rinkimai.

Rinkimai renka – tampa (rinkimų tapsmas): rinkimai (su)renka renkamųjų (iš)(si)rinkimu (-ais).

Pvz., 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (pvz., 52. Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje, 21 Užtiltės apylinkėje)

S– štai šitokia jam, jai, jiems, joms rinktinė.

Rinktinė (su)renka(ma) – naikina(ma), nyksta, niekėja, miršta: rinktinė (su)renka(ma) renkamųjų (pa)(si)rinkimu.

Pvz., LR Seimas (Seimo nariai, Tautos atstovai)

 

~S2 – mums rinkėjai.

Rinkėjai (su)renka – (iš)saugo(si)(mi) skleidžia(si)(mi), (pa)gelbsti: rinkėjai (iš)renka(si) rinktin(i)us išsirinktuosius

Pvz.,  x (skaičius) LR piliečių nuo 18 metų.

~S1 – man(o) renkamieji – siekiantieji būti išrinktais(iais).

Renkamieji renkami – (į)kuria(mi), (į)steigia(mi), (at)(iš)randa(mi): renkamieji renkami rinkėjų pasirinkimu (-ais).

Pvz., rinkimų apygardų apylinkėse renkami vieno mandato pretendentai ir kandidatai iš partijų sudarytų sąrašų

Pasaulinė architektūros diena

1996 m. Tarptautinė architektų sąjunga Barselonoje vykusioje Generalinėje asamblėjoje nusprendė paskelbti pirmąjį spalio pirmadienį Pasauline architektūros diena ir priėmė atitinkamą rezoliuciją. Šventę patvirtino Jungtinių tautų organizacija.

Pati Tarptautinė architektų sąjunga buvo įkurta 1946 m., po I-ojo pasaulinio karo, kai daugeliui šalių iškilo poreikis atstatyti sugriautus miestus.

Ši diena skirta aptarti žmonių gyvenamojo būsto problemas, spręsti su tuo kylančius klausimus.

Namų esmėvoka (esmės suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu : namai gyvena(mi) gyventojų prieglobsčiu

S1 – Tau namai.

Namai namiškėja namiškių namybėmis (namiškumais)

S– štai šitoks jam, jai, jiems, joms prieglobstis (jauki vieta poilsiui, miegui, pomėgiams, buitiniams poreikiams ir darbeliams).

Prieglobstis priglaudžia glaudžiomis globomis (glamonėmis, apglėbimais)

~S2 – mums šeima (šeimos santykiai).

Šeim(yn)a šeimyniškėja šeimyniškais šeimynykščiais

~S1 – man(o) gyventojai, namiškiai, šeimynykščiai, priglaustieji

Gyventojai (pra)(iš)gyvena gyvenimiškais išgyvenimais

Esate palaiminti, Mokytojai!

Pasaulinė mokytojų diena (angl. World Teachers’ Day) kasmet minima spalio 5 d. (daugelyje pasaulio šalių), skirta pagerbti mokytojus.

Pagal UNESCO, ši diena skirta pademonstruoti mokytojų indėlį į mokslą ir jo plėtrą. Tarptautinė mokytojų federacija „Education International“ skatina šią dieną paminėti visas pasaulio šalis. Iš viso apie 100 pasaulio šalių mini šią dieną.

MOKYTOJAS ZAREY: „VAIKAMS REIKIA NE ŽINIŲ, O IŠMINTIES“

Mokyklos esmėvoka (esmės suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu : mokykla moko (į)tėv(i)ų mokin(ti)ius

S1 – Tau mokykla (įstaigos įstatai, strategija, koncepcijos, programos ir kt.).

Mokykla moko mokyklinių mokslų (mokykla vertina žinotinus gebėjimus)

S– štai šitokie jam, jai, jiems, joms mokin(ti)iai (ugdytiniai, auklėtiniai).

Mokin(ti)iai mokosi (mokinasi) mokytinų mokėjimų (vertybių, žinių, įgūdžių)

~S2 – mums mokytojai (ir kiti darbuotojai).

Mokytojai (iš)moko ((pa)mokina) (iš)(pa)mok(in)amų (iš)mokymų (išmokimų)

~S1 – man(o) (į)tėv(i)ai.

Tėvai tėviškėja tėviškomis tėvystėmis

 

Palaimos esmėvoka: palaima juokiasi džiaugsmingomis šypsenomis

S1 – Tau palaima.

(Pa)laima (pa)laimina (pa)laimingais (laiminančiųjų ir laiminamųjų) (pa)laiminimais (laimėjimais, laimikiais)

S– štai šitokios jam, jai, jiems, joms šypsenos.

Šypsenos šypsosi (besi)šypsančiais (besišypsančiųjų) šypsniais

~S2 – mums juokas.

Juokas (iš)(pa)juokia(si) juokingais (besijuokiančiųjų) (pa)juokavimais (juoki(ni)mais, (pa)juokomis)

~S1 – man(o) džiaugsmas.

Džiaugsmas džiaugiasi džiaugsmingais (besidžiaugiančiųjų) džiugesiais (džiaugsmingumais, džiaugsmybėmis)

Šypsenos šypsosi besišypsančiais šypsniais… šiandien – ypač policininkams

Kiekvieną pirmą spalio mėnesio penktadienį visas pasaulis švenčia tarptautinę šypsenos dieną. Šią dieną švęsti pasiūlė Harvey Ball (1921 07 10 – 2001 04 12) iš Masačiusetso valstijos, JAV. 1963 m. draudimo kompanijos „State Mutual Life Assurance Company of America“ užsakymu jis sukūrė firminį šypsenėlės ženklą – geltoną saulytę su taškeliais-akimis ir šypsena. Greitai šis ženklas labai išpopuliarėjo, buvo pradėtas naudoti ant marškinėlių, kepuraičių.

Tarptautinė šypsenos diena švenčiama nuo 1999 m. Ją įsteigęs Harvey Ball kvietė žmones dalinti šypsenas. „Daryk gerus darbus. Džiugink kitus. Šią dieną padėk atsirasti bent vienai šypsenai“ ( „Do an act of kindness. Help one person smile“), – sakė jis. Dalinkitės šypsenomis ir gyvai, ir siųsdami šypsenėlės ženklus internetu.

Šypsenos esmėvoka, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu : šypsenos šypsosi besišypsančiais (-iųjų) šypsniais

S1 – Tau šypsenos S– štai šitokie jam, jai, jiems, joms šypsniai
~S2 – mums šypsosi ~S1 – man besišypsantieji

 

Vakar buvo Lietuvos kelių policijos diena, šiandien – policijos

1932 m. spalio 1-ąją Kaune buvo įsteigtos kelios specialiosios policijos rūšys, viena iš jų – judėjimo tvarkymo reikalų. Ši data laikoma Lietuvos kelių policijos pradžia.

Tarpukario Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, tuomet buvo daugiausia judėjimo. Keičiantis padalinių pavadinimams – judėjimo, eismo policijos, valstybinės autoinspekcijos, kelių policijos, pareigūnai visada atliko iš esmės tą patį darbą: reguliavo transporto eismą, rūpinosi jo saugumu, aiškino visuomenei eismo saugumo principus, vykdė saugaus eismo priežiūrą ir drausmino nenorinčiuosius laikytis nustatytos eismo tvarkos.

Jau 1928 metais Lietuvos (be Vilniaus) keliais ir gatvėmis riedėjo 926 lengvieji automobiliai, 186 sunkvežimiai, 139 autobusai ir 464 motociklai. Gausėjant transporto priemonių, atsirado poreikis užtikrinti tvarką keliuose ir gatvėse, todėl Kauno policininkai pradėjo mokytis gatvių eismo reguliavimo.

Pirmasis šviesoforas buvo įrengtas 1947 m. Vilniuje, Pylimo ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje. Jo signalus perjungdavo šalia budintis autoinspekcijos darbuotojas, o pirmasis elektroninis šviesoforas pastatytas toje pačioje sankryžoje pastatytas 1957 m. rudenį.

Lietuvos valstybei stiprėjant, atsirado modernių transporto priemonių, šiuolaikiškų ryšio ir specialiųjų priemonių, alkoholio ir greičio matuoklių.

Šiuolaikinės kelių policijos uždavinys – užtikrinti eismo saugumą ir mažinti nelaimių skaičių šalies keliuose.

Parengta pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimą.

Angelų sargų arba Policijos diena

Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: „Įstatymas ir teisėtumas“, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji.

Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla.

Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Pradžią davė 1918-1924 m. Lietuvoje įkurta milicijos organizacija, dirbo milicininkai savanoriai. 1924 m. sausio 1 d. milicija oficialiai pervardyta į policiją. Jos veiklą reglamentavo to meto įstatymai ir statutai. Pagrindiniai jų: 1920 m. gegužės 14 d. Milicijos įstatymas, 1935 m. gegužės 19 d. Valstybinio saugumo departamento statutas, Policijos aplinkraščių Sąvados ir Instrukcija policijos tarnautojams.

Nuo 1924 m. policijos organizacija ne kartą keitėsi. Iš pradžių policijos reikalus tvarkė Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas. Vėliau jis buvo reorganizuotas ir 1935 m. sausio 1 d. įkurtas Policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens kelių policija. Kriminalinė policija veikė kaip atskira Valstybės saugumo departamento dalis.

Šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškarinės policijos tradicijas, turi kitokią struktūrą. Yra dvi sudėtinės policijos dalys: kriminalinė ir viešoji. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Policijos departamento tarnybos, skyriai palaiko glaudžius ryšius su užsienio valstybėmis, keičiasi delegacijomis, bendradarbiauja rengiant bendras programas, analizuoja bei prognozuoja kriminogeninę situaciją, keičiasi darbo patirtimi. Sudaro bendradarbiavimo sutartis, nagrinėja nusikalstamumo didėjimo tendencijas, sąlygas bei priežastis, palaiko viešąją tvarką, vykdo prevencines programas, bendradarbiauja su valstybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis.

Policijos esmėvoka: policija padeda ginamuosius apsaugoti 

S1 – Tau policija (vok. Polizei, kilęs iš gr. politéia – miesto valdymas), teisėsauga S– štai šitoks jam, jai, jiems, joms valstybės (ap)saugojimas
~S2 – mums pagalba (su)(iš)laikant nusikaltusiuosius (nusikaltėlius) ~S1 – man nukentėjusiųjų ginimas (ginamieji)

 Lietuvos policijos šūkis – Ginti. Saugoti. Padėti.

Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena

Rugsėjo 29-ąją pirmą kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir, svarbiausia, mūsų planetai.

Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.

Jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į maisto vartojimą, išmestų mažiau maisto, mažiau reikėtų jo gaminti ir dėl to mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro didelę įtaką šiltnamio efektui.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems trūksta žinių ir įpročių, kurie padėtų planuotis mitybą, stebėti įsigytų produktų galiojimo laiką, gamintis tik tiek, kiek reikia, neišmesti maisto likučių, o užšaldyti ir suvalgyti vėliau.

Maisto esmėvoka (esmės suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu: maistas maitina valgytojus valgiais, maistas gaminamas valgytojams patiekti

S1 – Tau maistas (produktai).

Maistas maitina – tampa (maisto tapsmas): maistas maitina maistiniais maistingumais, produktai produkuojami produktyviu produktyvumu

S– štai šitokie jam, jai, jiems, joms valgiai (patiekalai).

Valgiai (su)valgomi – naikina(mi), nyksta, niekėja, miršta: valgiai (su)valgomi valgančiųjų valgomuosiuose (valgyklose, restoranuose, užkandinėse ir kt.), patiekalai (pa)tiekiami (pa)tiekiamais (patiekiančiųjų) patiekimais

~S2 – mums maitintojai (virtuvininkai, gamintojai, virėjai, kepėjai, šefai, kulinarai ir kt.).

Maitintojai (pa)maitina – (iš)saugo, skleidžia, (pa)gelbsti: maitintojai (pa)maitina maistingu maistu, gamintojai (pa)gamina gaminamus (gamintinus) gaminius, virėjai (iš)verda verdamus viralus, kepėjai (iš)kepa kepamus kepsnius (kepalus)

~S1 – man valgytojai (valgantieji, pasotinamieji).

Valgytojai (su)valgo – (į)kuria(mi), (į)steigia(mi), (at)(iš)randa(mi): valgytojai (su)valgo valgomus valgius, pasotinamieji pasotinami sočiu sotumu

Rudeninėje obuolių alėjoje…

Rugsėjo 26 d. Dusetų Pauliaus Širvio parke įvyko rajoninė amatų ir derliaus šventė „Rudeninė obuolių alėja“.

Mugės esmėvoka (esmės tapsmo suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu

S1 – Tau parduotuvė, prekybvietė, prekybos centras, turgus, mugė.

Parduotuvės parduoda – tampa (parduotuvės tapsmas): (per)parduotuvės (per)parduoda (per)parduotinus (per)(par)davinius

S– štai šitokie jam, jai, jiems, joms pirkiniai, (per)(par)daviniai, derlius, gaminiai, paslaugos, prekės.

Pirkiniai perkami – naikina(mi), nyksta, niekėja, miršta: (per)pirkiniai (per)perkami (per)perkančių (per)pirkėjų, gaminiai gaminami gaminančių gamintojų, paslaugos (per)teikiamos paslaugių paslauginink(i)ų

~S2 – mums pardavėjai, prekeiviai prekybininkai, prekiautojai, paslaugininkai. 

Pardavėjai parduoda – (iš)saugo(si)(mi) skleidžia(si)(mi), (pa)gelbsti: (per)pardavėjai (per)parduoda (per)parduodamus (per)pardavimus

~S1 – man(o) pirkėjai. 

Pirkėjai perka – (su)kuria, (į)steigia, (at)(iš)randa: (per)pirkėjai (per)perka (per)(į)perkamus (per)pirkinius

 

Suspaustas laikas Dusetose

Rugsėjo 17 d. Dusetose įvyko tarptautinis alternatyvaus kino ir meno festivalis „Suspaustas laikas“. 

Suspaudimo, sutraukimo, suvienijimo, sutelkimo esmėvokos, išreikštos Greimo semiotiniu kvadratu

(su)spaudimas (pa)greitina lėtą plėtimą (plėtrą), 

(su)traukimas (su)trumpina ilgą (iš)tempimą,

(su)vienijimas mažina didelį dauginimą,

(su)telkimas (su)renka (iš)mėtytą (-omą) (iš)skaidymą         

S1 – Tau (su)spausti, (su)traukti, (su)vienyti, (su)telkti S– štai šitaip jam, jai, jiems, joms (iš)plėsti, (iš)tempti, (pri)dauginti, (iš)skaidyti
~S2 – mums (pa)greitinti, (pa)trumpinti, (su)mažinti, (su)rinkti ~S1 – man (pa)lėtinti, (pa)ilginti, (pa)didinti, (iš)mėtyti

 

Keturios Vilniaus Gaono karūnos

Pri(si)mindami (gal net apsilankydami – (į)min(dy)dami – kapinėse, žudynių ar atminimo vietose) mūsų štetlus ir bendrapiliečius žydus, Holokaustą ir 1943 m. rugsėjo 23 d. likviduotą Vilniaus getą, atminkime, ko mokė žymus Vilniaus mokytojas.

Tobulėjimo – keturių karūnų (pagal rabį Eliją Zalmaną (1720–1797) – Vilniaus Gaoną) – esmėvoka (esmės tapsmo suvokimas) ir Lietuviškosios Dvasios Kalbosklaida, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu:

dorovė turtina(ma) asmenybės gerovę (-e)

S1 – Tau moralinis tobulėjimas (dorovė) – Gero vardo karūna.

Dora dorina – tampa (doros tapsmas): dora dorina(ma) doromis dorybėmis, darna derina(ma) (pri)deramomis priedermėmis (derybomis), darymas daromas darytinais dariniais, darbas dirbamas darbščių (darbingų) darbuotojų

S– štai šitokia jam, jai, jiems, joms materiali gerovė – Karaliaus karūna.

Gerovė gerina(ma) – naikina(ma), nyksta, niekėja, miršta: gerovė gerina(ma) geromis gėrybėmis

 

~S2 – mums dvasinis turtingumas – Toros karūna.

Turtingumas turtina(mas) – (iš)saugo(si)(mas) skleidžia(si)(mas), (pa)gelbsti: turt(ingum)as turtina(mas) turt(ing)ėjančiais turt(ing)uoliais

~S1 – man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna.

Brandumas (su)bręsta, (su)brandina(mas) – (į)kuria(mas), (į)steigia(mas), (at)(iš)randa(mas): brandumas (su)bręsta (su)bręstančiųjų brandomis (branduoliais), asmenybė asmeniškėja (į)(su)(iš)asmeninamais asmenimis

Smalsiausiems: Garsiausias Talmudo komentatorius Rytų Europoje – Vilniaus Gaonas

Džiazuojanti istorija. Kodėl Vilniaus Gaonas sėdėjo kalėjime?

VILNIAUS GAONAS ELIJAHU BEN SOLOMON ZALMAN (1720–1797)