Mokytojystės apšviestiems

Mokslo esmėtyros esmėvoka, išreikšta Algirdo J. Greimo semiotiniu kvadratu:

S1 – Tau Mokslas S– štai šitoks jam, jai, jiems, joms mokymas-is
~S2 – mums moksliškumas, mokslingumas, mokysena, mokytumas, mokytojystė, mokslininkystė, mokinystė     ~S1 – man(o), aš mokinys, moksleivis, mokytojas, mokslininkas, mokslinčius

Mokslas mokytinas mokytu mokymu-si.  

 

Ko reikia mokytojui – rūpinimosi kitu, mažesniu, silpnesniu, gailesčio; tačiau pats mokytojas neturi kelti gailesčio; atrodyti stipriam, jei net esi silpnas, – viena iš profesinių gudrybių.

Mokytis mokyti – pedagogikos, metodikos; bet ir suklusti, užmiršti išmokta, užmiršti, kad moki mokyti, jei tereikia – pažvelgti, patylėti, gal vos prisiliesti; mokytis mokyti, kad mokėtum nemokėti.

Geri mokytojai geba mokyti, labai geri – išmokyti, išmintingi žino, ko daryti nereikia; jie nebijo tylos, pertrūkių, jie niekad nepirmauja, negauna prizų, bet ir niekad nepralaimi.

Daug mokytojaujančiųjų, bet mokytojų reta; reta žmonių tokios prigimties, kad mažus ir nereikšmingus matytų kaip reikšmingus, lygius, svarbius; reikia iš tiesų reikšti, kad nereikėtų savęs reikšminti.

Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 64-67 psl.

Lietuvos holokausto aukoms atminti – po 80 metų

MALDA

 

Malda visiems holokausto metu nužudytiems žydams „Gailestingasis Dieve“ – „Eil Molei Rachamim“ (iš hebrajų kalbos vertė Phil Šapiro, į lietuvių kalbą – Aldona Šapiro)

Kupinas gailestingumo Dieve, kuris gyveni Aukštybėse, ant savo dieviško buvimo sparnų, tarp šventų, tyrų ir šlovingų, spindinčių kaip dangus, suteik tikrą poilsį toms žydų sieloms, kurie ir mirties akivaizdoje  Tave pašlovino, savo tikėjimo vedami. Tegu jų sielos ilsisi Tavo dieviškuose Edeno soduose. Tegu Visagalis Gailestingasis Dievas po savo sparnu suteikia jiems amžiną prieglobstį ir suriša jų sielas gyvenimo ryšiu.  Jų sielos namai yra pas Viešpatį. Tesiilsi jie ramybėje. Amen.

Šiais metais minime žydų žudynių pradžios Vokietijos nacių okupuotoje Lietuvoje 80-metį.

Kai keli tūkstančiai žmonių per kelias valandas miršta kančiose ir apimti siaubo, kas atsitinka visatoje, kosmose, kaip gyvųjų sąmonę turi veikti ši baugi prievartinės mirties energija, ši negatyvi galia, juk ji negali išnykti be pėdsako. (Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 22 psl.)

Žūties ir Žudynių esmėvokų (esmėtyros) semiotinis sugretinimas:

S1 – Tau Žūti-s / Žudynės S– štai šitaip jam, jai, jiems, joms žuvimas / žudymas
~S2 – mums žūsena / žudysena, žudikiškumas   ~S1 – man(o), aš žuvant-ys-is / žudant-ys-is, žudikas

Žudynės žudytinos žudytu (žudikišku) žudymu.   

Ne, proto visagalybe negalima pasikliauti: protas ištvirksta, darosi savanaudis, protas yra linkęs į savinaiką, pajutęs galią jis negali sustoti, nežino ribų; ilgėtis išminties, statančios ir statančios riboženklius, nors ir mažai kieno matomus, – svarbu, kad jie būtų. (Viktorija Daujotytė Sakiniai, 2002 m., 21 psl.)

Su Ramybės – Šalom – dvasia kviečiame Zarasų krašto bendruomenes ir asmenis prisijungti prie minėjimo renginių bei nužudytųjų vardų skaitymų Zarasuose ir savo miesteliuose – buvusiuose štetluose.

Zarasuose minėjimas – rugsėjo 23 d. kaip nurodyta paskelbtame plakate.

Dusetose – 14 val. Nepriklausomybės aikštėje prie buvusios sinagogos paminklo arba – esant nepalankiam orui – Kultūros centro salėje. Paminėsime ir nužudytųjų vardus bei amžių. 

Klauskime savęs ir kitų:

Kas tokie paniekinę ir išdraskę Lietuvos bei mūsų krašto žydus?

Kas tokie gelbėję ir išsaugoję Lietuvos bei mūsų krašto žydus?

Kas gelbėjo ir išsaugojo bent vieną Tavo Tėviškės Žydą?

Kokius vaisius subrandino mūsų krašto – Zarasų, Turmanto, Salako, Antalieptės, Antazavės, Rimšės, Dūkšto, Rokiškio, Obelių, Utenos, Užpalių ir Dusetų, išvien Lietuvos ir pasaulio žydija? Kokius iškilius žydus mes galime prisiminti?

1941–1944 m. nužudytų Dusetų žydų sąrašas http://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en&s_lastName=&s_firstName=&s_place=Dusetos 

https://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetu-sarasai

 

Laiškas iš Australijos (autorius Dr. Dani Ben Moše du kartus lankėsi Dusetose; iš anglų kalbos vertė Aleksandras Federas) Dusiat_LT_August 8 August 2021 DBM

Musa Džalil  „Kojinytės“ (iš rusų kalbos vertė Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai)

Sušaudė juos auštant,

Kai rūkas dar kilo.

Ten buvo moterys ir vaikai.

Ir ši mergytė ten buvo.

Liepė visiems nusirengti,

Prie skardžio stataus sustoti.

Staiga pasigirdo vaiko balsas –

Naivus, švarus ir gyvas:

– Dėde, man kojinytes taip pat nusimaut?

Nieko neprašant, nepriekaištaujant,

Žiūrėjo tiesiai į sielą

Trimetės mergytės akys.

–  Kojinytes taip pat?

Ir susijaudinusio kariškio

Ranka pati nuleido automatą.

Sukaustytas vaikiško žvilgsnio,

Atrodo,  į žemę įaugo.

Akys tarsi mano Utinos,

Susijaudinusios ir  nerimaujančios.

Šiurpuliai nuėjo per kūną. Tarė.

Ne. Jis užmušt jos negalės…

Bet, skubėdamas, pradėjo šaudyti.

Su kojinytėm nukrito mergytė,

Nusimaut nespėjo, negalėjo.

Kareivi, kareivi, o jeigu dukra

Čia tavo šitaip atgultų?

Ir jos mažytė širdelė,

Būtų peršauta kulkos tavos.

Tu juk žmogus, ne tik karys,

Tu tarp žmonių baisus žvėris.

Žygiuoja esesininkas paniuręs,

Negalėdamas pakelti akių.

O mintyse banguoja jūra

Mėlynų, mėlynų akių.

Užnuodyta sąmonė bunda.

Ir vaikiškas žvilgsnis spindi,

Ir skamba vėl ir vėl,

Ir nepamirštama per amžius …

KOJINYTES, DĖDE, TAI PAT NUSIMAUT?

Dusetų žydai – Lietuvos žiedai

Lietuvių kalbos meta-fizikoje, todėl ir lietuvių pa-sąmonėje, ž-y-d(eli)ai skleidžiasi kaip ž-ie-d(eli)ai.

Įdomūs indoeuropiečių kalbose vykę garsų mainai ir pokyčiai. Ypatingi yra šiuo atveju ie, i, y balsiai ir dvibalsiaiPavyzdžiui, lietuviškai ž-ie-ma, slavų kalbose z-i-ma, o induistų šventąja sanskrito kalba h-y-ma (iš čia kilęs ir Himalajų pavadinimas – „žiemos ar sniegynų ir ledynų lajos“); L-ie-tuva, o kitomis kalbomis L-i-tuaL-i-tva(kai) <…>

Žiedo ir Žydo esmėvokų (esmėtyros) semiotinis sugretinimas:

S1 – Tau Žiedas, Žiedija, Žiedynas / Žydas, Žydija, Žydynas S– štai šitoks jam, jai, jiems, joms žydėjimas / žydėjimas, žydinimas, žydžiavimas
~S2 – mums žiediškumas, žiedingumas, žydėsena / žydiškumas, žydingumas, žydinsena, žydžiuosena ~S1 – man(o) žiedas, žiedelis / žydas, žydelis, žyd-ait-ė

Žiedas žydėtinas žydėtu (žiedišku, žiedingu) žydėjimu / Žydas žydintinas žydintu (žydišku, žydingu) žydėjimu (žydinimu, žydžiavimu)

 

Iš paauglystės į žydinčios jaunystės amžių žengianti dvidešimtmetė tarpukario Lietuvos valstybė buvo iš-prievartauta sovietų (1939–1991) bei nacių (1939–1944), kartu ir paklydusių vietinių vargšelių-niekšelių.  

Kas tokie išdraskę Lietuvos žydus-žiedus?

Kas tokie gelbėję ir išsaugoję Lietuvos žydus-žiedus?

Rabinas Eliezeris Silveris (1881-1968)

Kas gelbėjo ir išsaugojo bent vieną Dusetų štetlo žydelį-žiedelį?

„ … bet patį baisumą tai mačiau… “

Antanas Galvydis

Kokius vaisius subrandino mūsų krašto – Zarasų, Turmanto, Salako, Antalieptės, Rimšės, Dūkšto, Rokiškio, Obelių, Utenos, Užpalių ir Dusetų, išvien Lietuvos ir pasaulio žydija-žiedija? Kokiais žydynais-žiedynais mes galime pasimėgauti?

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/kazimieras-buga-ka-mums-papasakotu-apie-dusetas-stetla-ir-save/steltas

Žėrinčios staigmenos Pažiegėje: Giedriaus ir Daivos Indrašių žygeiviška, Viktoro Biloto būgiška…

Esmėtyros pleneras liepos 22–24 dienomis padovanojo du ryškius susitikimus ir per šimtą pataisytų esmėvokų.

 

Giedrius ir Daiva Indrašiai dovanoja mums žinią apie Žygeivių slėnį Šventosios Sėlių žemėje www.zygeiviuslenis.lt

 

Viktoro Biloto staigmena: 

 

Juk tai Kazimiero Būgos rašysena! 

Viktoras Bilotas K. Būgos lapelį rado 2017 m. Tomsko universiteto knygoje (pavadinimas su data ant lapelio yra). Knyga buvo tokia   https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/SAVB/C150000287150

Profesoriui K. Būgai, Tomske gyvenusiam ir dirbusiam 1919-1920 m., prižiūrint, buvo leidžiamas laikraštis „Sibiro Lietuvių Žinios. Centralio Lietuvių Biuro Sibire organas“.

Viktoro Biloto CV https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Viktoras_Bilotas

 

O pataisytos ir dar taisytinos esmėvokos randamos Sartų esmyne http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias

Laukiami Jūsų papildymai, pastabos ir galimos pataisos rytispivoriunas@gmail.com 

Pleneras Pažiegėje – esmėtyra en plein air

Mylintys lietuvių kalbą lauki-ami Pažiegėje pastebėjimų, įsiklausymų ir įžvalgų plenere – Kazimiero Būgos gimtojoje sodyboje.

Atvykti galite bet kada nuo liepos 22 iki 24 dienos (nuo ketvirtadienio iki šeštadienio).

Jeigu nakvosite muziejaus sodyboje, atsivežkite palapines, kėdutes ir kitus (iš)(su)gyvenimo reikmenis. Pageidautina turėti (į)(užsi)rašymo ir (į)vaizdinimo priemones, interneto prieigą.  

Ką veiksime?

  1. Brandinsime ir išbandysime Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus bei Sartų kultūros kelio vizijas. Žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias/
  2. Pristatysime ir aptarsime knygą „Dusetų Kaimų paLikimas“. Žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/dusetu-krastotyra/dusetu-kaimu-palikimas/; Prof. Liberto Klimkos knygos apžvalga kultūros metraštyje „Gimtasai kraštas“:  http://www.ziemgala.lt/lt/metrastis-gimtasai-krastas/gimtasai-krastas-20202/dusetu-kaimu-palikimas 
  3. Pasimokinsime atrasti esmėvokų ir įsteigsime esmėvokų žinyno – Esmyno – sudarymo santalką. Šį tyrimą atgaivinsime ir tobulinsime – http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/k-bugos-ikvepti-ir-a-j-greimo-pakyleti-parasysime-lietuvos-didziaja-knyga-arba-kas-pasiims-nobelio-premija-kurios-nusipelne-algirdas-j-greimas/ (pakeisime esmėvokos formalų pavaizdavimą ir lavinsimės keturiais žodžiais išreikšti esmingas išvadas).  
  4. Kopsime į Vosgėlių, Antažiegės Avižių piliakalnius. Žr.: https://www.piliakalniai.lt/district2.php?rajonas_id=5
  5. Maudysimės, plaukiosime ir žvejosime Žiego, Žiegelio, Plavio, Plavelio, Paščio ežerėliuose, Šventosios bei Indrajos upelėse.

Šiuos ir kitus ketinimus įgyvendinsime artimųjų grupelėmis ir savo transporto ekipažais, laikydamiesi saugumo patarimų.

Kaina artimųjų būreliui (bendrakeleiviams) 15 eurų. Galima atsilyginti ar prisidėti taip pat ir muziejaus gerbūvio paslaugomis.

Perduokime šią žinią kitiems ir pasidalinkime ketinimais…

Zarasų krašto muziejaus padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

rytispivoriunas@gmail.com, tel. 860691929

Tėvo esmėvoka

Tėvo esmėvoka Greimo semiotiniu kvadratu

S1 – T(a)u tėvas (ryšys su būties protėviais) S– štai šitokie jo vaikai (santykiai su sūnumis ir dukromis)
~S2 – mums (mūsų) draugas (dvasiniai, socialiniai santykiai) ~S1 – man(o) vyras (santykiai su žmona)

Esmėtyros tikr-ovišk-a (galima, būtina, atsi-tiktina) išvada: tėvas vyriškėja (ir žmon-iškėj-a) draugiškais vaikais. 

Vaikiškumo reikšmėsklaida priešybių ir bendrybių metamorfozėmis

Perfrazuojant Kazimiero Būgos pamatinį teiginį, kad „kalbõs esama geriausio šaltinio istorijai“, galima pridurti, kad kalbõs esama ir geriausio šaltinio mąstysenai suprasti. Pavyzdžiui, įdomu, kiek kokių sinonimų ir antonimų rastume elementariajai reikšmės struktūrai sena / jauna? Kalbant apie žmogaus ir gyvūno amžių, sakoma suaugęs / vaik(išk)as , senolis / jaunikaitis (jauniklis), kalbant apie daiktus – (pa)dėvėtas / naujas, senovinis / šiuolaikinis, antik(var)inis / modernus, išmetamas / atnaujinamas, pamestas / atrastas, kledaras / naujadaras, seniena / naujiena, atgyventas / madingas, apie augalus sakoma vystantis / dygstantis, apie vaisius ir vyną – brandus / žalias, apie maistą – pasenęs / šviežias, apie išvaizdą – išdžiuvęs / putlus (sultingas, pritvinkęs, stangrus), apie elgesį ir gebėjimus sakoma geras / paikas, patikimas / rizikingas, išbandytas / išbandytinas, išmėgintas / išmėgintinas, patyręs / naujokas, pilnas / tuščias, realizuotas / potencialus, svarstant apie jėgas – susenęs / atjaunėjęs, silpnėjantis / stiprėjantis, sukriošęs / gyvybingas, (nu)marinamas / (at)gaivinamas, pasyvus / aktyvus, lėtas / greitas, išsisėmęs / perspektyvus, o šnekant apie laikiškumą – praėjęs / būsimas, nueinantis / ateinantis, (besi)baigiantis / (be)prasidedantis, užveriantis / atveriantis, nostalgiškas / viltingas… Kiek dar kokių kalbinių mąstymo ir vaizduotės metamorfozių generuoja pamatinė priešybė sena / jauna?

Muziejų dieną apie muzealumą Dusetų (k)raštuose

1977 m. Maskvoje vyko 11-oji Tarptautinės muziejų tarybos konferencija, joje buvo nuspręsta minėti Tarptautinę muziejų dieną. Tarptautinė muziejų diena pasaulyje minima 43-ią kartą. Nuo 1978 m. ši šventė gegužės 18 d. minima 150 šalių. Per Tarptautinę muziejų dieną įvairių šalių muziejuose rengiamos atvirų durų dienos, konferencijos, muziejų naktys.

Dusetų krašto muziejininkystė

Semiotinė esmėtyra (esmėtyros klausimynas)

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2

Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2
Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę
kalbant (skelbiant) paviršutiniškai

 

 

 

 

1) Kraštotyrinę K. Būgos vardo draugiją

2) Kraštotyros ir K. Būgos vardo muziejaus veiklas

3) Kraštotyrinę veiklą ir visuomeninį kraštotyros muziejų

4) K. Būgos memorialinis muziejus

5) Dusetų dailės galerija

6) Skulptūrų parkas

7) Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija

8) Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus parodų salė

9) 65 kultūros paveldo objektai

1) įsteigė dusetiškiai

2) aktyviai vykdė Antanas Mažiulis

3) plėtojo K. Būgos vidurinės mokyklos mokytojai

4) įsteigtas ir įrengtas

5) įkurta

6) atidarytas

7) įrengta

8) veikė

9) saugomi

 

1) 1935 m.

2) 1933–1944 m.

3) XX a. antroje pusėje

4) 1973 m.

5) 1995 m.

6) 2008 m.

7) 2012 m.

8) 2017–2020 m.

9) šiais laikais

 

1) Dusetų mokykloje

2) Dusetų krašte

3) Dusetų K. Būgos vidurinės mokyklos pastate

4) Pažiegėje – K. Būgos gimtojoje sodyboje

5) Dusetose

6) prie Sartų ežero

7) Sartų regioninio parko Lankytojų centre

8) Zarasų krašto patalpose Dusetų seniūnijos pastate

9) Dusetų seniūnijoje

ką? ką veikia? 1) Į mokyklą buvo sukviesta nemažas skaičius dusetiškių pasitarti dėl Kraštotyrinės K. Būgos vardo draugijos įsteigimo.

2) Suorganizavo Dusetų apylinkės pavasarininkus tautosakos rinkėjus, kurie laimėdavo LT archyvo premijas; sudarė „Praeities“ būrelį ir muziejuką, 1938 m. steigė K. Būgos vardo muziejų; dalyvavo etnografinėse ekspedicijose.

3) Dusetose buvo plėtojama kraštotyrinė veikla ir netgi įsteigtas visuomeninis kraštotyros muziejus.

4) Suremontavus gyvenamąjį namą, įrengus naujus stendus ir juos užpildžius K. Būgos raštų leidiniais, jo gyvenimą, mokslinę veiklą atspindinčiomis nuotraukomis, rankraščių, laiškų fotokopijomis, atidarytas K. Būgos memorialinis muziejus.

5) Dusetų dailės galerija.

6) Dailės galerijos iniciatyva pradėtas kurti skulptūrų parkas.

7) Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija.

8) Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus parodų salė.

9) 65 saugomi kultūros paveldo objektai (dvarų paveldas, paminklai, piliakalniai ir jų gyvenvietės, sakralinis, mitologinis paveldas, senkapiai, kapinės ir kapai, reikšmingos vietos)

     
kas? kieno?   1) Būti draugijos nariais pareiškė norą apie 40 žmonių, o pirmininku išrinktas mokyklos vedėjas Petras Kuzmickas.

2) žymus tautotyrininkas, tautosakos ir žodyno rinkėjas, Lietuvių Enciklopedijos (Bostono) bendradarbis Antanas Juozas Mažiulis (1914 m. gimęs Žukliškių kaime).

3) Dusetų K. Būgos vidurinės mokyklos mokytojų Zofijos Vilytės (1927–1988), Vytauto Striogos (1924–1992), Danutės Stankevičienės (1930–2010), Mindaugo Jurgelio ir kitų rūpesčiu.

4) 1965 metais K. Būgos tėviškėje Dusetų krašto lituanistai, padedami kalbininkų profesorių Zigmo Zinkevičiaus ir (žemiečio) Vytauto Mažulio, parengė pirmąją kuklią ekspoziciją. 1973 m. atidarytas K. Būgos memorialinis muziejus, tuomet – Kauno literatūros muziejaus filialas. 1995 m. K. Būgos memorialinis muziejus tapo Zarasų krašto muziejaus padaliniu. Ypatingai muziejaus įkūrimu ir jo sklaida rūpinosi K. Būgos dukterėčia Liucija Būgaitė-Baubonienė.

5) Dusetų dailės galerijos ištakos – 1972-ieji. Tais metais Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje mokytojo, dailėtyrininko (vėliau mokyklos pavaduotojo ir direktoriaus) Raimondo Gapšio rūpesčiu buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Miestelyje susibūrė gabių dailės mokytojų, atsidavusių ne tik pedagogikai, bet ir kūrybai, branduolys. Dailininkų pedagogų Romualdo Pučeko, Eugenijaus Raugo ir Alvydo Stausko iniciatyva, pritariant tuometiniam Zarasų rajono merui Benjaminui Sakalauskui ir miestelio seniūnui Stanislovui Vėgneriui, 1995 m. liepos 6 d. seniūnijos patalpose buvo atidaryta bene pirmoji mažame Lietuvos miestelyje profesionalaus meno galerija ir surengta pirmoji Dusetų krašto dailininkų kūrybos paroda.

6) Pirmųjų skulptūrų autoriai – Dusetų krašto menininkai. Kiekvienais metais parkas papildomas naujais darbais. Šiuo metu yra 23 skulptūros, kurias sukūrė Lietuvos ir Latvijos menininkai.

7) Projektą įgyvendino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Sartų regioninio parko direkcija (dabar Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija). Rangovas UAB „Ekspozicijų sistemos“. Interjero dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė.

8) Zarasų krašto muziejaus padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus rengė edukacines parodas.

9) Valstybės ir seniūnijos saugomi.

   
kada?     1) 1935 m. kovo 31 d.

2) 1934–1944 m.

3) XX a. antroje pusėje (ypač sovietmečiu)

4) 1965, 1973, 1995 m.

5) 1995 m. liepos 6 d.  

6) 2008 m.

7) 2012 m.

8) 2017–2020 m.

9) šiais laikais

 
kur?       1) Dusetų Pradžios mokykloje

2) Dusetų krašte ir Lietuvoje

3) Dusetų K. Būgos vidurinės mokyklos pastate

4) Pažiegėje – K. Būgos gimtojoje sodyboje

5) Dusetose

6) prie Sartų ežero

7) Sartų regioninio parko Lankytojų centre

8) Zarasų krašto muziejaus patalpose Dusetų seniūnijos pastate

9) Dusetų seniūnijoje

Pritaikant (semio)naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę
pasakojant giliau: Kazimiero Būgos memorialinis muziejus saugo, puoselėja ir pristato atminimą Kazimiero Būgos
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus veikla      
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas Subjektui, Herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus Pažiegėje ir jo svetainės internete lankytojai    
kaip? (Adresanto – kaip Lėmėjo –  manipuliacija, įtikinėjimai)     nuolatine ekspozicija,  parodomis, minėjimo renginiais, edukaciniais (gyvais ir virtualiais) pasakojimais, tekstais  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       kalbininko prof. Kazimiero Būgos asmenybės ir jo mokslinio paveldo sklaida
Pritaikant sociosemiotinių reikšmių analizės sintezę
pasakojant dar giliau: Kazimieras Būga prisimenamas sudominančiais nuotykiais
kodėl tokia programa? Kazimiero Būgos asmenybės autoritetas ir jo mokslinio paveldo reikšmė      
kieno (ne)su(si)derinimai?   lankytojų interesai    
kaip manipuliuoja(ma)?     sudominimu, dėmesio atkreipimu  
kokie atsitikimai?

 

      nutiktys Pažiegėje ir muziejaus svetainėje http://www.buga.zarasumuziejus.lt
Pritaikant loginių-semantinių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai: muziejus (muziejuje) apšviečia (pristatomos) istoriniais (pasakojamos) eksponatais (parodos)
kokia Tau yra (esama) esmė? muziejus (atminties įstaiga) ir muzealumas (pažintinis ir vertinamasis žmonių santykis su tikrove)      
kokios man suprantamos prasmės?    apšviečiami lankytojai (klausytojai, žiūrovai, skaitytojai)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     istorija (mokslinės žinios, paveldo pasakojimai, interpretacijos, tiriami žmonių veiklos ir gamtos objektai, atliekantys visuomeninės atminties funkciją)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       vertingi eksponatai (ekspozicijų daiktai, gyvos ir virtualios vertybių parodos)

Jei turite pastabų ar patarimų, rašykite rytispivoriunas@gmail.com  

Kaip galėtume patobulinti esmėtyros klausimyną?

Pasaulinė telekomunikacijų ir informacinės visuomenės diena

Gegužės 17-ą dieną pasaulyje švenčiama kasmetinė Pasaulinė telekomunikacijų ir informacinės visuomenės diena. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU) paskelbė šių metų Pasaulinės technologijų ir informacinės visuomenės dienos temą – „Skaitmeninės transformacijos spartinimas iššūkių metu“ (angl. Accelerating Digital Transformation in challenging times). ITU pažymi, kad krizė dėl Covid-19 ligos ne tik parodė informacinių ir ryšių technologijų svarbą visuomenės gyvenime, tačiau ir parodė ypatingai skaitmeninę nelygybę tarp šalių ir jų viduje. Todėl ITU pabrėžia, kad ypatingai svarbu spartinti skaitmeninę transformaciją ir siekti pagrindinių „Prisijunkite 2030” darbotvarkės tikslų: augimas, įtraukimas, tvarumas, inovacijos ir partnerystė.

ITU skelbiama pasaulinė informacinių ir ryšių technologijų naudojimo statistika rodo, kad:
•    2019 m. pasaulyje 57 proc. namų ūkių namuose turėjo prieigą prie interneto. Tuo tarpu pasaulyje 72 proc. namų ūkių mieste turėjo namuose prieigą prie interneto, o kaimo vietovėse tik 37 proc. namų ūkių.
•    2020 m. pasaulyje beveik 85 proc. gyventojų turėjo galimybę naudotis 4G judriojo ryšio tinklu. Pasaulyje 95 proc. miesto gyventojų turėjo galimybę naudotis 4G judriojo tinklo ryšiu, tuo tarpu kaimo vietovėse – 71 proc.
•    2019 m. pasaulyje internetu naudojosi šiek tiek daugiau kaip pusė (51 proc.) gyventojų, tačiau daugiau internetas naudojamas jaunimo tarpe – 69 proc. jaunų žmonių (15-24 m. amžiaus) naudojosi internetu.
•    2019 m. vis dar pasaulyje daugiau vyrų naudojosi internetu – 55 proc., tuo tarpu moterų – 48 proc.

Pasaulinė telekomunikacijų ir informacinės visuomenės diena visame pasaulyje švenčiama ITU iniciatyva. Pasaulinės telekomunikacijų ir informacinės visuomenės dienos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę apie galimybes, kurias visuomenėms ir ekonomikoms atveria interneto bei kitų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, ir skaitmeninės atskirties mažinimo būdus. Ši diena pasaulyje minima jau 52-ąjį kartą.

Semiotinė esmėtyra (esmėtyros klausimynas)

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2

Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2
Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę
kalbant (skelbiant) paviršutiniškai: Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą  įsteigė dvidešimt valstybių 1865 m. gegužės 17 d. Paryžiuje
ką? ką veikia? buvo pasirašytas pirmasis tarptautinis telegrafijos susitarimas ir įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga, nuo 1932 m. pervadinta Tarptautine telekomunikacijų sąjunga („International Telecommunication Union“).      
kas? kieno?   dvidešimt valstybių (1990 m. šioje sąjungoje jau buvo 166 valstybės)    
kada?     1865 m. gegužės 17 d.  
kur?       Paryžiuje (Sąjungos būstinė įkurta Ženevoje)
Pritaikant (semio)naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę
pasakojant giliau: visuomenė siekia IT poveikio įvertinimo gegužės 17 d. 
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) visuomenės poreikis ir teisė būti informuotai      
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas Subjektui, Herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga    
kaip? (Adresanto – kaip Lėmėjo –  manipuliacija, įtikinėjimai)     informacinių ir ryšių technologijų pažangos poveikiu  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       šios dienos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę apie galimybes, kurias visuomenėms ir ekonomikoms atveria interneto bei kitų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, ir skaitmeninės atskirties mažinimo būdus
Pritaikant sociosemiotinių reikšmių analizės sintezę
pasakojant dar giliau: Pasaulinę telekomunikacijų ir informacinės visuomenės dieną supažindinama (ši diena pasaulyje minima jau 52-ąjį kartą, Lietuvoje – nuo 2007-ųjų metų) su buvusiais ir esamais atsitikimais, faktais
kodėl tokia programa? 2006 m. Jungtinių Tautų Nacionalinės asamblėjos sprendimu gegužės 17-oji buvo paskelbta Pasaulio ryšių ir informacinės visuomenės diena. Iki tol ši diena buvo minima kaip Pasaulio telekomunikacijų diena, prisimenant 1865 m. gegužės 17-ąją, kuomet buvo pasirašyta pirmoji Tarptautinė telegrafo konvencija ir sukurta Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga      
kieno (ne)su(si)derinimai?   valstybių atstovų nustatomi bendri ryšių standartai ir taisyklės    
kaip manipuliuoja(ma)?     1865 m. gegužės 17-ąją, po dviejų su puse derybos mėnesių, tarp 20 šalių buvo pasirašytas pirmasis tarptautinis telegrafijos susitarimas ir įkurta Tarptautinė telegrafijos sąjunga <…>  
kokie atsitikimai?

 

      Viskas prasidėjo nuo to, kad 1844 gegužės 24 d. Samuelis Morsas išsiuntė pirmą savo žinutę telegrafu tarp Vašingtono ir Baltimorės. Tačiau tik po 10 metų telegrafas tapo prieinamas visiems ir tada – tik valstybės ribose. Kiekviena šalis naudojo skirtingas sistemas. 1864 m. pasirodė keletas regioninių tarnybų. Galiausiai, 1865 m. 20 Europos valstybių susitiko aptarti tarptautinio ryšio plano. Valstybių atstovai nustatė bendrus ryšio įrangos standartus, bendras instrukcijas ir eksploatavimo taisykles. Dar žr.: https://ivpk.lrv.lt/lt/naujienos/siandien-minima-pasauline-telekomunikaciju-ir-informacines-visuomenes-diena-1
Pritaikant loginių-semantinių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai: pasaulis interpretuojamas visuomenės informacija
kokia Tau yra (esama) esmė? pasaulis, intelekto veikla (Jurijus Lotmanas)      
kokios man suprantamos prasmės?    istorinės interpretacijos, naujų tekstų kūrimas (semiosfera – kultūros reiškimasis)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     visuomenė, mokymo integracija, atmintis (istorijos semiotika)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       dalykų informacija, informacijos perdavimas (semiotinė teksto sąranga)

Jei turite pastabų ar patarimų, rašykite rytispivoriunas@gmail.com  

Kaip galėtume patobulinti esmėtyros klausimyną?

Kai(p) Milda mylėti(s) kviečia

Kaip švenčiame meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitei Mildai skirtą šventę? Mildinės švenčiamos gegužės 13-tą, kai obelys pražysta žiedais ir ant pievos atsisėsti su mylimuoju jau visai nebebaisu. 

Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, o lietuviai – Mildą.

Deivės Mildos vardą ir su ja susijusią legendą išgarsino istorikas Teodoras Narbutas (1784–1864 m.) mitologijai skirtame pirmajame savo veikalo „Lietuvių tautos istorija“ tome, išleistame 1835 m. Jis teigia, kad dievaitė Milda, jo dar vadinama Aleksota (antikos laikais šiuo vardu buvo žinoma stebėtino grožio nimfa), ypač buvo garbinama Kauno apylinkėse, todėl ir priemiesčio pavadinimas Aleksotas yra išlikęs. Kitame knygos skyrelyje T. Narbutas rašo apie Kaunį – meilės deivės Mildos sūnų, dar vadinamą Kupidonu. Istorikas daro išvadą, jog Kauno miesto pavadinimas kildinamas iš dievaitės sūnaus vardo, tačiau pats pripažįsta, kad tai – tik jo spėjimai, nes kronikos apie meilės dievaitę nieko nesako.

XIX a. pabaigoje ir XX a. legendas apie deivę Mildą savo kūryboje panaudojo Juzefas Ignacas Kraševskis, Balys Sruoga, Povilas Abelkis ir kiti rašytojai.

Mildos vardas, pasak istoriko T. Narbuto, pirmą kartą paminėtas 1315 m. rugpjūčio 3 d. Tryro didžiojo magistro Elbinge surašytame dokumente, kuriame nurodoma upė Milda. Kur ta upė – Prūsijoje, Lietuvoje ar Latvijoje, dabar nelabai aišku. Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka Mildupis.

XVI a. rašytiniuose šaltiniuose balandžio mėnuo vadinamas Mildos mėnesiu. Senovės lietuvių Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai.

Narbutas manė, kad deivę Mildą vaizduoja 3 colių aukščio žalvarinė statulėlė, 1840 m. surasta Gedimino kalno požemyje. Panaši statula – moteris su puokšte gėlių rankoje – buvo rasta 1782 m. Kaune, užmūryta namo, statyto prieš 1400 m., sienoje. Kunigas Mingaila, išvydęs nuogos moters statulą, palaikė ją nepadoriu dalyku ir sudaužė į gabalus.

Mildos garbintojus vadinę mildauninkais. Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė baltų kaip sniegas balandžių. Ji turėjusi sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės nuodais.

Profesorė Pranė Dundulienė (1910–1991) – Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė spėjo, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto Mildos šventykla stovėjusi Vilniaus Antakalnyje.

Pastaba: Lietuvių mitologijos tyrinėtojai šiandien kaltina T. Narbutą kai kurių šaltinių falsifikavimu. Taigi, remtis T. Narbuto faktais reikia itin atsargiai, juk kiti šaltiniai Mildos nepatvirtina, todėl neaišku, ar ši deivė senovės lietuvių tikėjime iš tiesų egzistavo. Teigiama, kad ir prof. Pranės Dundulienės darbuose taip pat pasitaiko daug abejonių keliančių interpretacijų.

Tačiau juk meilės niekada nebūna per daug!

Nereikia pasiduoti susiformavusiam stereotipui, kad lietuviai – santūri ir drovi tauta. Kiek erotizmo yra lietuvių liaudies dainose! Štai įprastas vaizdinys – atjojo bernelis pas mergelę ir sutrypė rūtų darželį. Ką gi tai galėtų reikšti, jei rūtas laikome nekaltybės simboliu? Beje, lietuviai, pasak XVI a. lenkų protestantų aktyvisto Jono Lasickio, turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą gana intriguojančiu vardu – Pizius. Jam aukodavo jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį. Mergelės tuo tarpu aukodavo Gondui, taip pat seksualinius santykius globojančiam dievui. Šie abu dievai galėjo globoti ir šeimyninius santykius bei saiką. 

Deivė Milda įkūnija moters svarbą – juk jai skirta pratęsti gyvybę, pradėti pasaulį iš naujo. Pasak Jono Vaiškūno, švenčiant Mildos šventę būtinai užkuriamas aukuras, einami apeiginiai ratai, mušami būgnai, skamba kanklės, žaidžiami žaidimai, šokama ir vakarojama. Šventė neatsiejama nuo burtų. Pavyzdžiui, laukiama gegutės kukavimo – jis pranašauja, kiek metų mergelei reikės laukti jaunikio.

Mildos šventę įvairiose Lietuvos vietose tautiškumo puoselėtojai švenčia nebūtinai gegužės 13 d. 

Nuotraukoje – stogastulpio fragmentas – Algimanto Sakalausko išraižyta deivės Mildos skulptūra.

Meilės dienos esmėtyra (esmėtyros klausimynas)

Esmėvokos, išreikštos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai Tau S1 man ~S1 mums ~S2 štai S2
Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę
kalbant (skelbiant) paviršutiniškai:  Meilės deivės Mildos šventė  švenčiama  gegužės 13 d.  Lietuvoje
ką? ką veikia? Meilės dieną, deivės Mildos šventę lietuviai (baltai) švenčia, pamini    
kas? kieno?        
kada?     gegužės 13 d.  
kur?       Lietuvoje
Pritaikant (semio)naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę
pasakojant giliau:  Meilės deivė Milda  garbinama  tinkamu  mylėjimu(si)
kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas)  

meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos garbinimas

     
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas Subjektui, Herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   mildauninkai ir baltų prigimtinės (pagoniškosios, kaimietiškosios) religijos išpažinėjai ar tradicijos puoselėtojai    
kaip? (Adresanto – kaip Lėmėjo –  manipuliacija, įtikinėjimai)     baltų religijos ir mitologijos įtik(in)ėjimais, apeigomis, papročiais  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       meilė, piršlybos, seksualinis bei šeimyninis gyvenimas
Pritaikant sociosemiotinių reikšmių analizės sintezę
pasakojant dar giliau:  seksualinė prigimtis (mylėjimas(is), seksualumas)  sudievinama (sukultūrinamas, erotizuojamas)  švent(ini)ais (šventės)  atsitikimais (apeigomis)
kodėl tokia programa? baltų prigimtinė (pagoniškoji) religija sudievina meilės, mylėjimo(si) reiškinį      
kieno (ne)su(si)derinimai?   mylinčiųjų ir mylimųjų    
kaip manipuliuoja(ma)?     švent(ini)ais (į)tik(in)ėjimais  
kokie atsitikimai?

 

      šventi atsitikimai, šventės apeigos, įvykiai, faktai
Pritaikant loginių-semantinių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę
išmąstant abstrakčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai:  meilė  pajaučiama  draugišku  švelnumu
kokia Tau yra (esama) esmė? meilės, mylėjimo(si) esamybės      
kokios man suprantamos prasmės?    pajautos (sielos palankumas: prielankumas, patrauklumas, dėmesys, patikimas, prisiderinimas, įsijautimas, simpatija, empatija…)    
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     draugiškumas (dvasinis bendrabūvis: draugystė, bičiulystė, partnerystė, bendravimas, bendradarbiavimas, ištikimybė…)  
kokios štai šitaip (apsi)reiškiamos žaismės?       švelnumas (malonios pajautos: šypsenos, prisilietimai, apsikabinimai, glostymai, bučiniai, glamonės, kūnų artuma ir šiluma, lytinis potraukis, lytinės sueitys…)

Jei turite pastabų ar patarimų, rašykite rytispivoriunas@gmail.com  

Kaip galėtume patobulinti esmėtyros klausimyną?