Dusetų Kaimų paLikimas (knygos kūrimo santalka)

Zarasų krašto muziejus, įgyvendindamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos remiamą projektą „Išnykusių ir nykstančių Dusetų krašto kaimų paveldo apžvalga“, ketina iki šių metų pabaigos išleisti 128 puslapių, fotografijomis iliustruotą knygą  Dusetų Kaimų paLikimas. Knygos tekstuose ir fotografijose atsispindės Dusetų krašto (mat seniūnijos ir katalikų parapijos ribos nesutampa) kaimų kultūros (istorijos, architektūros, urbanistikos, asmenybių biografijų ir prisiminimų, demografijos, toponimikos, tautosakos ir kt.) paveldas, kaimų demografinė ir kitokia statistika.   

Temos aktualumas. 2019-ieji metai Dusetoms yra reikšmingi keliais požiūriais: minimas Dusetų vardo paminėjimo 500-metis, yra suteiktas Mažosios kultūros sotinės titulas, o lapkričio 6 d. minėsime Lietuvos Didžiojo Kalbininko Kazimiero Būgos 140 metų jubiliejų. Šie faktai, o dar ir Vietovardžių metų paskelbimas, įpareigoja atsigręžti į tuos šaltinius (kaimus), kurie nuo seno gaivina  ir reprezentuoja Dusetas. Juk beveik visos šio krašto garsenybės yra gimusios aplinkiniuose kaimuose, o ne Dusetų miestelyje, kuris iki holokausto urbanistiškai buvo suformuotas žydų. Jeigu būtų kalbama apie Dusetų įtaką lietuviškajai kultūrai, tai dažniausiai dėmesys nukryptų ne į Dusetas (štetlo ūkinius ir kitokius santykius), o į aplinkiniuose kaimuose gimusias asmenybes ir didžiavimąsi jomis. Tad kokie buvo, yra ar bus kaimų būties gamtiniai, kultūriniai laikinybės (vienkartinumo ir viltingų atsikartojimų) atspindžiai?

Štai tie 114 aprašytini Dusetų krašto (pačioje seniūnijoje yra maždaug 30 išnykusių, o likusieji – dauguma nykstantys ar mažėjantys) kaimai: Antadavainė, Antakalnis, Antažiegė, Aukštalaukiai, Avižiai, Berniūnai, Betiškės, Bieliškės, Bileišiai, Blinkai, Brogiškės, Budriškės, Bumbliai, Butkeliai, Česnaviškis, Davainiai, Didžiadvaris, Dikmoniai, Drageliškės, Eiveniai, Gasiai, Gugiai, Jasai, Jaskoniškės, Jatkūniškės, Jodaugiai, Jomeikiai, Kairionys, Kairiškis, Kalbutiškės, Kalniškės I, Kalniškės II, Kavoliai, Krakynė, Kraštai, Krioviškis, Kuikiai, Kundročiai, Kunotai, Latviškės, Liesiškės, Likančiai, Lūgeliai, Lungeliai, Mandebūrai, Marciūniškės, Maskvyčios, Matiukai, Meilūnai, Melnyčinė, Merkiai, Merkiškės, Midučiai, Morkūnai, Narkyčiai, Naujasodis, Navikai, Pabalnė, Paberžė, Pačiaunė, Padustėlis, Paeglynė, Paindrė, Pakniškės, Pašilė, Pažiegė, Pempės, Peškaitiškės, Plaštakiškės, Puteikiai, Raudankos, Riškonys, Sadūnai, Sakališkės, Sala, Siratava, Sirotiškės, Skineikiai, Smilgės, Sniegiškės, Šalinė, Šaltamalkiai, Šišponiškės, Šlapės, Triponiškės, Upės, Užtiltė, Vaboliai, Vainiūnai, Vaiskūnai, Vasaknos, Vaseluškos, Vencavai, Veselava, Vilkiškės, Vosgėliai, Voversiai, Zelioniškės, Žukliškės, Antaviliai, Jakunčiai, Napreliai, Petkūnai, Čepiškės, Dumbleniškis, Griovadvaris, Gruodiškės, Išdagos, Juozapava, Kamionka, Pabaltė, Pušynė, Vajavotinos , Zablociai.

Keli kaimai gali būti įtraukti iš „užribio“ – Antazavės, Imbrado, Zarasų, Degučių, Antalieptės, Sudeikių, Užpalių, Jūžintų ir Kriaunų seniūnijų bei parapijų.

Kai kurie kaimai jau yra aprašinėti juodraščiuose. Dar keliolika yra aprašyti jau išleistose (auto)biografinėse knygose ar istorinio žanro publicistikoje.  Bus siekiama gauti šiuos aprašymus ir juos įtraukti į internetinės knygos (svetainės) turinį, o spausdintinėje knygoje bus nuorodos į tuos šaltinius, tai yra tekstus, primenančius tuos kaimus. Internetinis šios knygos variantas bus randamas http://www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje, toliau siekiant interaktyviai plėtoti, papildyti Dusetų krašto kaimų apžvalgą. 

Visi, davę žinių apie kaimus arba pinigų (projektui būtinas 20 procentų papildomas indėlis!), bus įrašyti knygoje Dusetų Kaimų paLikimas, sykiu galės ją įsigyti už savikainą (kitiems ji gali kainuoti iki 20 eurų). Žinias prašome atnešti į Dusetų seniūnijoje esančią  Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salę arba atsiųsti elektroniniu paštu rytispivoriunas@gmail.com. Norintiems paaukoti virtualiai – bus nurodyti paramos fondo duomenys.

Pateikiama esmėtyros (semiotinė) priemonė tyrinėjant ir renkant duomenis (tekstus, dokumentus, fotografijas, piešinius, brėžinius, įrašytus garsinius bei vaizdinius pasakojimus ir kt.) apie kaimus:

1.      Kaimas ir jo pavadinimas;

2.      Sodybos (architektūra, kaimo urbanistika) ir žmonės (jų darbai, amžius, vizijos ir kt.), augalai ir gyvūnai, žemėvietos (kraštovaizdis, piliakalniai, pilkapiai, kapinės, miškai, pievos ir kt.) ir vandenys (ežerai, upeliai, pelkės ir kt.);

3.      Vardai, pavadinimai, pasakojimai – vietovardžiai, asmenvardžiai, tautosaka, aprašymai (ar nurodymai į tokius tekstus);

4.      Statistikos (skaičiavimai, ko mažėja, ko daugėja, palyginimai, periodai, vertinimai, kam ypatingas dėmesys, analizės ir kt.). 

Atraskime kiekvienas savo uždavinius ir įsidėmėkime knygos Dusetų Kaimų paLikimas kūrimo santalkos tikslą – sukurdami Dusetų krašto kaimų fotografijomis iliustruotą prisimintų pasakojimų apžvalgą (studiją), žadinsime domėjimąsi nykstančiais ir išnykusiais kaimais, idant būtų išsaugoti ne tik vietovardžiai su nykstančių kaimų statistika, bet ir rašytiniai bei vaizdiniai atsiminimai apie kaimynų, giminių bei protėvių paLikimą, kuris taptų gyvybingas ateities paveldui.  

                                                                                          Projekto vadovas Rytis Pivoriūnas                                                                                            

Fotografijos meno mokys Vasilij Degteriov

Vasilij Degteriov – kino operatorius ir fotografas, Lietuvos Kinematografininkų ir Fotomenininkų sąjungų narys, Sibiro tautelių ir sentikių kultūros puoselėtojas – iki penktadienio (birželio 14 d.) viešės Dusetų krašte ir tris dienas ves fotografijos meno užsiėmimus vaikams ir suaugusiems.

Kviečiame visus į pirmąjį susitikimą ir pirmąsias fotografijos meno pamokas trečiadienį (birželio 12 d.). Pradžia 9 val. kultūros centro salėje. Sykiu garbus svečias pristatys savo parodą „Lietuvos sentikiai“.              

Dalyviams nemokamą renginį organizuoja Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, remia Kazimiero Būgos gimnazija ir kultūros centras Dusetų dailės galerija.

Norintiems daugiau informacijos, teirautis tel. 861025972 arba rašyti rytispivoriunas@gmail.com  

Atraskime aisčius su profesoriais ir … dailininke

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus parodų salėje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) iki rugpjūčio 14 d. vyksta LAIMOS TUBELYTĖS-KRIUKELIENĖS tapybos paroda LAIKO AKIMIRKOS DROBĖSE.

Jei reikėtų trumpai pasakyti apie ką paroda, būtų galima išskirti ypatingą ir esminį jos bruožą: Lietuvos pirmeivių – aisčių – istorijos iliustracijos.

Pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį dailininkė skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. Yra sukūrusi per 40 tapybos darbų, kuriuose pavaizduoti svarbūs Lietuvos vystymosi raidai įvykiai, istorinės asmenybės bei įvairios kūrybinės interpretacijos lietuvybės tematika. Pasak jos, daugiausiai laiko, kantrybės, kūrybinės išmonės ir istorijos žinių pareikalavo didelio formato drobės: „Žalgirio mūšis“ ir „Oršos mūšis“.  Svarbus kūrybinės veiklos etapas – bendradarbiavimas su istoriku bei archeologu, akademiku prof. Eugenijumi Jovaiša (šiuo metu – Seimo narys) ir jo leidinių iliustravimas. 2016 m. publikuotame E. Jovaišos mokslo populiarinimo leidinyje „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ galima pamatyti jos sukurtas 39 iliustracijas. Dešimt prieš keletą metų nutapytų ir šiuo metu muziejaus parodoje eksponuojamų iliustracijų aisčių tema, kaip numatoma, taip pat bus panaudotos E. Jovaišos būsimame moksliniame leidinyje.

Vos keli dailininkai Lietuvoje tapo istorinėmis temomis. O apie aisčius (baltų gentis) tėra pavieniai kūriniai. Nepaprastai reikšminga, kad mūsų didžiojo pasididžiavimo prof. Kazimiero Būgos pradėtą darbą, atrandant aisčių protėvynę ir jų genčių buveines, populiarina ir tęsia, šįkart jau meno kalba, mylima Dusetų krašto dailininkė.

„Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir Gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su Jumis.“

Dailininkė apie save: Laima Kriukelienė – aprašymas parodos atidarymui – 2019 m.

Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val. Iš anksto suderinus, galima apsilankyti ir kitu laiku. Tel.  861025972, muziejus@zarasai.lt, http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Parodos atidarymo akimirkos iš Vilijos Visockienės fotografijų.  

 

 

 

Don Kichotui 100

„Nors gana daug aukų sudėjom ant laisvės aukuro, bet aš manau, kad mūsų kova buvo teisinga, nors viskas per ilgai užsitęsė. Mūsų pralietas kraujas turi ateinančioms kartoms priminti, kad į bendrą kovą už laisvę mes įnešėm didžiulį indėlį.“ (Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Vilnius, 1996, p. 797)

Motiejus Paškonis-Don Kichotas (iki 1947 m. turėjo Liūto slapyvardį) gimė 1919 m. kovo 19 d. Zarasų apskrities Dusetų valsčiaus Davainių kaime. Turėjo du brolius ir sesę (Augustinas, Juozas ir Stasė). 1933 m. baigė Vozgėlių pradžios mokyklos 4 skyrius ir Dusetų mokyklos 6 skyrius. Iki 1944 m. dirbo tėvų ūkyje (tėvai turėjo 25 ha žemės). Priklausė Šaulių sąjungai. 1940 m. du mėnesius sovietų buvo įkalintas ir kankintas Zarasų kalėjime. Norėdamas ištrūkti, sutiko bendradarbiauti su NKVD, bet neteikė žinių ir iki karo slapstėsi. 1941 m. subūrė nedidelę antisovietinę grupę. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Už raginimus netarnauti vermachte, buvo trumpai įkalintas. Partizanas nuo 1944 m. Kovojo Algimanto apygardos kunigaikščio Margio rinktinės Kalnų (1945–1948 m., vadas Balys Kazlauskas-Bijūnas) ir Audros  (1949–1953 m., iki 1949-12-04 vadovavo Feliksas Stasiškis-Smūgis, o nuo 1949 12 iki 1952 02 – Jonas Abukauskas-Siaubas) būriuose. Ąžuolo būrio (1945–1947 m.), vėliau įėjusio į Vytauto apygardos sudėtį, organizatorius ir vadas. („Aš vadovavau Ąžuolo būriui, kuriame iš pradžių buvo 18–22 partizanai. Vėliau būrys padidėjo, o dar vėliau pradėjo skirstytis mažesnėmis grupelėmis.“ Pasak jo, už gyvą ar mirusį NKVD žadėjo 25 tūkstančius rublių.) 1953 m. balandžio 9 d. klastingai suimtas MGB agentų smogikų. Bylą sudarė septyni tomai, kuriuos pats teisiamasis skaitė tris dienas. Pabaltijo karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. (Teisė kartu su bendražygiu Antanu Kazakevičiumi, kilusiu iš Bikūnų kaimo.) Kalėjo Krasnojarsko, Irkutsko (Čiunos, Andziobos), Norilsko, Vicharevkos, Taišeto, Mordovijos lageriuose. Perteisimo komisija bausmę sumažino dešimčia metų. Į Lietuvą grįžo 1969 m. Apsigyveno su žmona Stase prie Ukmergės, Pašilėj. Dešimt metų neregistruotas dirbo Ukmergės „Šilo“ gamykloje. Mirė 1995 m. Ukmergėje.

KGB agentų žurnale (žr. http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/8/paskonis-motiejus-s-ciprijono) įrašytas ir partizanas Motiejus Paškonis. Žurnale skelbiama, kad „Informatorius „Grybas“ užverbuotas 1940-11-18 NKGB Zarasų aps. skyriaus, kad atskleistų ir tirtų antisovietiškai nusiteikusius asmenis“. Tuo pačiu tvirtinama, kad iš agentūrinio tinklo jis buvo išbrauktas, nes vengė bendradarbiauti, prisidėjo prie partizanų. Taip pat tinklalapyje pateikiama papildoma informacija, kad „Motiejus Paškonis – Algimanto apygardos, Ąžuolo būrio vadas Don Kichotas, aktyviai veikęs Zarasų aps. Dusetų vls. Suimtas 1953-04-09. Nuteistas pagal RSFSR BK 58-1a, 58-8 ir 58-11 str. 25 metams. Paleistas 1968 m.“.

Vytautas Ikamas straipsnyje „Narsūs Rokiškio krašto partizanai“ (žurnale „Karys“ Nr. 12 (2004) 2012 m. žr. https://kam.lt/download/31359/karys_nr%2012.pdf) rašo:  „Partizanų vadas Motiejus Paškonis-Don Kichotas buvo tikro milžino išvaizdos – itin stambus ir aukštas. Antai buvo pasakojama, kad jei eina grupė partizanų per lauką, tai Paškonio palikti pėdsakai parodydavo, kad jos yra Aukštaitijos partizanų milžino… Jis narsiai ir labai ilgai kovojo (pradėjo 1944 metų vasarą), „ilgai ir nuobodžiai“ gausios okupantų pajėgos stengėsi Paškonį sunaikinti ar suimti. Jis kovojo Rokiškio, Utenos ir Zarasų apskrityse. Ir tiktai 1953 metų pavasarį M. Paškonį suėmė, kai tarp Aukštaitijos partizanų prasidėjo baisios išdavystės ir jį priešui išdavė jau KGB parsidavęs buvęs Algimanto apygardos vadas Kalytis-Siaubas. Pasaloje suimant milžiną, net šeši čekistai tik didelėmis pastangomis jam surišo rankas… Priešo džiaugsmas buvo beribis. Prie vaišėmis apkrauto stalo linksminosi okupantų aukšto rango darbuotojai ir kariškiai. Pasodino ir suimtąjį. Kalbėjo, kad jam, seniai atpratusiam nuo nors kiek žmoniškesnių gyvenimo sąlygų, prasidės panašus gyvenimas ir netgi šviesi ateitis. Jei sutiks bendradarbiauti… Vadas atsisakė, nors žinojo, jautė, kas jo laukia… Ir prasidėjo… Buvo nežmoniškai kankinamas – svoris tiek sumažėjo, kad galingo sudėjimo vyriškis tesvėrė tik kiek daugiau nei 50 kilogramų… Nepavykus tokiomis priemonėmis palaužti, įvyko teismas ir priimtas nuosprendis ilgiems metams katorgos. M. Paškoniui neskyrė mirties bausmės, nes teismas vyko po Stalino mirties, kai sovietų įstatymai jau buvo truputį švelnesni. Kalint jam teko susidurti su kaliniais kriminalistais. Kaip tada buvo įprasta, pastarieji pradėjo skriausti politinius kalinius. Paškonis tam pasipriešino ir tuojau buvo atakuotas vieno kalinio. Smūgis – ir tas susmuko. Tada puolė dar daugiau kriminalinių. Ir kiekvienas buvo ,,nuramintas“ vienu smūgiu… Paskui pradėjo pataikauti, Motiejų vadino boksininku… Motiejus Paškonis sunkiai, bet iškentėjo katorgų pragarą ir grįžo po amnestijos į tėvynę. Visus kankinimus ištverti jam padėjo galingas organizmas, tvirta dvasia ir moralė.“

Dėl Mato Paškonio arešto fakto (pasakoja jo žmona ir partizanė Stasė Bislytė-Paškonienė (slapyv. Klajūnė); pasakojimą užrašė Zuzana Budaitė 1996-05-01; žr. http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-18-t-1996-m/3580-laiskai)  

„Matas Paškonis-Don Kichotas „Ąžuolo“ būriui vadovavo nuo 1944-ųjų metų rudens, nuo pat įsikūrimo iki tol, kol būrys buvo išskaidytas į grupes saugumo sumetimais.  

1953 m. balandžio pradžioje mums į bunkerį per kelis ryšininkus atnešė raštelį, kad kviečia į būrio partizanų susirinkimą. Matas esą reikalingas kaip būrio vadas, nes yra naujų užduočių. Matas išėjo, o aš likau bunkeryje. Likunčių kaime. Paršiuko klojime, buvo nuolatinė partizanų susitikimo vieta. Matas papasakojo, kad, įėjęs į klojimą, žibintuvėliu pasišvietė sau po kojomis. Tada iš tamsos pasigirdo išdaviko Br. Kalyčio (slapyvardis Siaubas) balsas: „Sveikas, Matai! Kaip gerai, kad tu atėjai!“ Tada Br. Kalytis prišokęs prie Mato jį apkabino ir ėmė bučiuoti kaip seniai matytą ar labai pasiilgtą žmogų. Pajutęs stiprų smūgį per sprandą, griebė už revolverio, bet dėklas prie šono buvo tuščias. „Judo“ pabučiavimo metu antrasis išdavikas ar kareivis ištraukė revolverį. Nuginkluotas partizanas Matas Paškonis pajuto, kad jį čiupo 4 rusų kareiviai. Būdamas aukštas ir stiprus iš klojimo išsiveržė į kiemą apkibęs tais kareiviais. Kieme stovėjo Balys Sirutis, areštuotas partizanas, kurį kareiviai laikė surištą virve per rankas ir kojas. Tai tą raštelį kankinamas ir parašė B. Sirutis; rašysena nežmoniška. Žodžiai lyg iškeverzoti, daugybė klaidų, raidės be nosinių. Norėdami nuo išdaviko Br. Kalyčio (slapyv. Siaubo), kuris buvo NKVD verbuotas, nukreipti įtarimą, kagėbistai atsivežė B. Sirutį, norėdami parodyti, kad jis išdavė Matą Paškonį. B. Sirutį išdavė Antanas Kazakevičius <…>. Tai jis parodė B. Siručio bunkerį pas ūkininkę Nenėnienę.

Išvarę M. Paškonį kieman, kareiviai paklausė, kur esanti jo žmona. Matas pasakė: „Klojime“. Akimirksniu klojimą apšvietė ryški šviesa – matyt, iš anksto ten buvo įrengtas apšvietimas iš baterijų. Stribai ir kareiviai krėtė klojimą, bet manęs ten nerado. Tada rusų kareiviai pririšo Matą prie medžio kamieno, berods, obels, ir mušė talžė buožėmis tol, kol kankinys prarado sąmonę, kol nusviro jo galva. Tada virves atrišo ir M. Paškonis nugriuvo kaip negyvas. Tada jį stribai spardė kiek norėjo. Matas pavirto kruvinu mėsos gabalu – kairę ranką sulaužė 2 vietose, jam buvo išmušti visi priekiniai dantys, sulaužyti 4 šonkauliai. Tokį sužalotą vėl surišo virvėmis ir, nuvežę prie Repšio tiltuko, numetė. Tada vėl prišoko spardyti stribai, bet rusų karininkas pasakė: „Nelzia, on vziat“. Krūmuose buvo paslėpti 8 autobusai. Į juos susėdo visi kareiviai ir „operacijoje“ dalyvavę stribai. Liko prie sužaloto partizano NKVD apsaugos grupė. M. Paškonį išvežė į Utenos kalėjimą. Dar prieš tai skrebarnėj padarė „pergalės“ balių. Ant stalo pastatė šnapso, daug valgių. Stribai ir NKVD kareiviai girtavo, rėkavo, dainavo. Sumuštas, kruvinas partizanas M. Paškonis buvo pasodintas viename stalo gale, kitame jie kvietė sėstis Br. Kalytį. Tas pasakė: „Nu dabar, Paškoni, draugausim“. „Miške su tavim nedraugavau, nedraugausiu ir dabar“, – atsakė Matas. Kalytis nesėdo puotauti, bet pasakė, kad išeina už Mato Paškonio galvą (išdavystę) atsiimti 40 000 rublių. Su partizanu B. Siručiu Matas buvo kartu sėdėjęs kalėjime, jį gerbė, pas mus ne kartą B. Sirutis svečiavosi, liudijo teisme, kur Stasė Paškonienė buvo pripažinta buvusi „Ąžuolo“ būrio partizanė. Br. Kalytis gyvenąs už Vilniaus labai gražioje sodyboje, lyg dvare. Matyt, iki šiol gaudamas dvigubas ar trigubas pensijas už išdavystę.“

 

M. Paškonio atsiminimai apie partizanavimą sudėti Romo Kauniečio sudarytoje knygoje Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Vilnius, 1996, p. 746-798. Ten pat ir jo žmonos Stasės Bislytės Paškonienės-Klajūnės pasakojimas (žr. p. 720-746).

M. Paškonis pamini keliolika Dusetų krašto žmonių (civilių, o ne partizanų), kuriuos nužudė okupantų pakalikai (skrebai). Nuo tų laikų praėjo jau daugiau kaip septyniasdešimt metų, o liudininkų vis mažėja. Todėl muziejus kviečia palikti savo liudijimus ateities kartoms apie pokario įvykius, laisvės kovotojus (partizanus, miškinius, disidentus) ir stribus (skrebus), įkalintuosius ir žuvusiuosius. Gal ne tik davainiškiai dar mena į namus įsibraunančius ir Paškonio ieškančius skrebus? O gal žinote skrebų ar enkavedistų nužudytus savo giminaičius? Susisiekime tel. 861025972 arba rašykite el paštu rytispivoriunas@gmail.com.   

Rytis Pivoriūnas, Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

 

 

ALGIMANTO APYGARDOS KUNIGAIKŠČIO MARGIO RINKTINĖS AUDROS BŪRIO PARTIZANAI.

Pirmoje eilėje iš kairės (sėdi): 1. Vytautas Abukauskas-Laisvutis, 3. Bronius Svilas-Aidas. Antroje eilėje iš kairės (stovi): 1. Motiejus Paškonis-Don Kichotas, 2. Alfonsas Svilas-Streikus, 3. Audros būrio vadas Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytenis. Antroje eilėje iš dešinės (stovi): 3. Antanas Kazakevičius-Narsutis. [Dusetų r.] Ne vėliau kaip 1951 m.

 

Pažinti ir pramogauti kviečiančios Europos paveldo dienos

Š. m. kovo 1 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) organizavo Europos paveldo dienų pasiruošimui skirtą seminarą, kuriame dalyvavo Departamento, miestų ir rajono savivaldybių bei muziejų atstovai.

Susirinkusius seminaro dalyvius sveikinęs Departamento direktorius Vidmantas Bezaras linkėjo, kad kultūros paveldas taptų kuo atviresnis, o paveldosaugininkai tarpusavyje bendrautų dar glaudžiau ir pakviestų visuomenę į dar įdomesnius renginius. „Reikėtų pasistengti, kad duris atvertų saugomų namų savininkai, privatūs kolekcionieriai, gal ir bažnyčių klebonai, savo valdose sukaupę įspūdingas kolekcijas“, – ragino V. Bezaras.

Seminaro metu „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje vadovė Dileta Nenėnė kvietė diskutuoti apie tai kas būtų, jeigu kultūros paveldo nebūtų, o architektė, „Open House Vilnius“ komunikacijos kuratorė Vita Soltonaitė-Puslienė su susirinkusiais seminaro dalyviais pasidalino projekto „Open House Vilnius“ koordinavimo patirtimi ir dar kartą pabrėžė savanorystės svarbą.

Departamento, Ukmergės rajono savivaldybės bei Kačerginės daugiafunkcio centro atstovai pasidalino patirtimi organizuojant 2018 m. Europos paveldo dienų renginius. Aptartas 2019 m. Europos paveldo dienų renginių organizavimas, išskirti esminiai Europos paveldo dienų renginių organizavimo principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi organizuojant šiuos renginius.

Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu.

Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

LKD renginiai

Kiekviena tautų kalba yra atskira žmoniškumo giesmė.  

Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų-minčių-norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitu tauta neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios taip, kaip savo kalba. (Vydūnas)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (2015-09-30, Nr. 106-P-34) nutarimą, 2019 m. vasario 16 d. – kovo 11 d. kviečia ketvirtą kartą surengti Lietuvių kalbos dienas (toliau – LKD) Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.

Todėl Kazimiero Būgos memorialinis muziejus tris savaites rengia LKD kūrybines sąveikas (muziejaus parodų salėje seniūnijos pastate). Tad kviečiame nuo vasario 18 d. iki kovo 8 d. šiokiadieniais nuo 13 iki 15 val. į LKD santalką – raštotyros akciją („surask ir parodyk“) bei interakciją („atraskim vienširdžiai“) – „Tave pakylėjantys Vydūno, Būgos, Vaižganto, Smetonos, Nepriklausomybės kovų sakiniai“. Drauge atrasdami „išminties deimantus“, smalsiai ir kūrybingai įprasminsime Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias ir Kazimiero Būgos 140-ąsias gimties metines, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos inauguravimo ir Nepriklausomybės kovų šimtmečio jubiliejus.