„Mergina su Trispalve“ semiotinė esmėvoka

Štai Sąjūdžio laikų legendinė Zino Kazėno-zika nuotrauka – mergaitė, iškilusi virš šalmuotų kareivių galvų, išdidžiai laikanti lietuvišką trispalvę. Ši garsioji nuotrauka „Mergina su Trispalve“, kurios negatyvas saugomas JAV, tarsi Z. Kazėno-zika vizitinė kortelė, primenanti 1988–1991 metų laisvės dvasią.

 

Diskursyviniu Greimo kvadrato žvilgsniu:

Ką Tau kalba ši nuotrauka? —– Kur tai vyksta?

Kada tai mums įvyko?         —– Ką aš joje pamatyčiau, įžvelgčiau?

 

Pasakojant naratyviniu Greimo kvadrato žvilgsniu: 

Kas yra vertės objektas? Ar „LIETUVA, Tu man viena!“ (taip įrašyta Zikos pasirašytame plakate, kurį galite pas mus pamatyti), ir ką simbolizuotų trispalvė?

Kas man yra herojai? Ar tai mergina su trispalve, o kas yra jos priešininkai ir padėjėjai?

Kaip mums, lietuviams ir pasaulio žmonėms, buvo lemtingas šis to meto įvykis? Kiek įtikinamų Lėmėjų atrandame?  

Kokia Tau asmeniškai to įvykio prasmė? Kas programuoja būties stebuklus? Kaip Tu juos priimi? 

 

O kokios vertybės suvokiamos giluminiu Greimo kvadrato žvilgsniu:

Ar Tau tai atgimsianti Lietuva, o jiems, ir pilkiesiems šalmams, – sovietinis diktatas?

Ar mums laisvė, o gal man prievarta?

Pratęskite reikšmingus papildymus

 

Apie šią nuotrauką, plakatą ir šio įvykio herojus skaitykite http://www.veidas.lt/vienos-nuotraukos-istorija

Įspūdžiai iš „Laukinių vakarų“

Gegužės 24 d. Dusetose atidaryta Zino Kazėno-zika paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“. Žurnalisto Povilo Šimkavičiaus fotografiniai įspūdžiai: https://www.flickr.com/photos/101293497@N05/albums/72157691448730270

Ir jo straipsniai: https://www.etaplius.lt/zino-kazeno-zika-paroda-laukiniai-vakarai-rodeo-dusetose

http://www.aidas.lt/lt/kultura/article/19138-05-28-zino-kazeno-zika-paroda-laukiniai-vakarai-rodeo-dusetose

 

 

Zino Kazėno–Zikos paroda ,,LAUKINIAI VAKARAI + RODEO“

Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) gegužės 24 d., 15 val., vyks iškilaus žurnalisto ir menininko (fotografo, dailininko, kinematografininko, muzikanto) Zino Kazėno-Zikos parodos ,,Laukiniai vakarai + Rodeo“ atidarymas. Parodoje bus eksponuojama fotografija, fotografika, tapyba, asambliažai, videofilmai, atributika – diržai ir sagtys.

Paroda organizuojama kartu su JAV ambasada Lietuvoje.

Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val.                               

Iš anksto suderinus, galima apsilankyti ir kitu laiku. Paroda veiks iki birželio 27 d.

Tel.  861025972, muziejus@zarasai.lt, http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Muziejininkas Rytis Pivoriūnas

Skelbimas_Zikas

                                     Kas  yra  Zinas  Kazėnas – zika ?

Zinas Kazėnas – nestandartinė savo laikmečio asmenybė. Produktyvusis jo profesinės ir kūrybinės veiklos periodas prasidėjo praėjusio šimtmečio 6-ąjame dešimtmetyje. Profesija – žurnalistas, fotografija ir kinas. Kūryba – menininkas, muzikantas.

Praėjo jau daug laiko – laiko, kuris buvo socialiai, politiniai ir ekonominiai, švelniai tariant, nestabilus. Šiame kontekste vyko Zino Kazėno, kaip profesionalo ir menininko, veikla.

Jis dirbo ir kūrė – dalį sociumui, didesnę dalį sau. Sovietmečiu eksperimentus derino su taikomąja daile, tačiau po sociopolitinių transformacijų, kurios sutapo su „pensijine“ veikla, leido sau veikti pagal poreikį. Prasidėjo tikroji kūryba ir viešoji veikla.

Įdomu tai, kad, jis visada sugeba išlikti laiko dvasioje. Europinio laiko dvasioje. Man sunku suprasti kodėl ir kaip, jam tai pavyksta. Bet jam tai pavyksta.

Sovietmečiu abstraktūs eksperimentai buvo realizuojami taikomojoje srityje – plakatuose, reklamoje, taikomosios grafikos srityse. Tai, kas buvo „tyliai“ brandinama sovietmečiu, prasiveržė vėliau. Dabar jis laisvai veikia postmodernistinėje ir postsovietinėje erdvėje – derina sociokultūrinius aspektus su per gyvenimą įgytais  patyrimais.  

Jau nuo XXI a. Z. Kazėno kūryba konceptualėja. Įdomu tai, kad prasminė potekstė darbuose dera su anksčiau išpuoselėtu dekoratyvumu. „Linijinę“ eksponavimo tradiciją pastaraisiais metais keičia erdvinės instaliacijos. Pirmuosius Z. Kazėno žingsnius postmodernumo link teko matyti ir liuksemburgiečiams 2002 m. tarptautinėje menų mugėje tarptautinės dailininkų grupės „focus 5 @luxembourg“ ekspozicijoje. Greta fovistinio stiliaus drobių jis eksponavo mišria technika atliktą seriją „Manekenai“, nagrinėjančią klonavimo, supanašėjimo, transformacijos ir kitas postindustrinės visuomenės problemas.  

Dekoratyvios kontempliacijos pavyzdys – 2005 metais sukurta „3-dx art“ serija, kurioje vyksta perėjimas nuo tradicinio „plokštuminio“ eksponavimo prie bendravimo su žiūrovu trimatėje erdvėje. Tai savotiškas ankstyvojo modernizmo srovių junginys, kuriame redy mad‘o ir junk‘o transformacijos į meno kūrinį pateikiamos dekoratyvios instaliacijos pavidale. Kartoninių cilindrų tapyboje autorius pasinaudoja savo 8 deš. atrasta abstrakčios fotografijos  ir ornamentikos technika (fotografika). Pasitelkęs šiuolaikines skaitmenines technologijas jis plokštuminę grafiką transformuoja į erdvines struktūras ir pritaiko jas erdvinėse instaliacijose.

Nuo 2012 metų prasideda vintažinė estetika: darbai, kuriuose figūruoja istorinių artefaktų interpretacijos. Pokario laikotarpio artefaktai (diržai, sagės, bižuterija ir pan.) rekonstruojami į naujas estetines kategorijas, konotuojančias sąsajas su Jungtinių  Amerikos Valstijų sociokultūrinėmis bei istorinėmis  iliuzijomis. Europa ir JAV: bendrumai, sąsajos, skirtumai, kontraversijos…

Tapyba ant medžio pliauskų – naujos Zino Kazėno vizualinės interpretacijos, prasidėjusios prieš porą metų. Tai naujojo individualizmo pradžia – eros, kurioje kalbama ne tik apie sociologines problemas bet ir nūdienos socio problemų interpretacijas. Tai artefaktų ir natūros simbiozės problematika – kas tikra, kas istoriškai pateisinama, kas turi išliekamąją vertę…

Lygiagrečiai vyksta natūros  ir artefaktų sintezės procesas. Tai nauja ieškojimų kryptis, deklaruojanti šiuolaikinio sociumo integracijos procesus – ekologija, mokslas, tradicijos, kultūrinis palikimas ir pan. Susitikimo tikslas – pastaroji  kryptis – integracijos analizė.

Naujos technologijos Ziną Kazėną  paskatino kurti „fotodienoraščius“ – savo meno kūriniais iliustruotus kompiuterinius filmus. Šie autoriniais muzikiniais intarpais ir garsų instaliacijomis palydimi video opusai – tai savotiški kūrybiniai katalogai – portfolio, pristatantys ne tik konkrečius darbus, bet ir atspindintys pačią autoriaus kūrybos esmę.

Doc. Dr. Eglė Jaškūnienė (menotyrininkė)

Vydūno laiškas Lietuvos tarybai ir susivokimo malda

Tilžėje, 1918 m. balandžio 10 d.

 

Aukštoje garbėje laikytinas Lietuvos Tarybos Pirmininke!

 

Teesie man leista Tamstai ir visai Lietuvos Tarybai, kaip Lietuvos atstovei šiuo svarbiu metu, pasakyti nors keli žodžiai.

Negaliu dar visai atjausti, kiek tai reiškia, kad Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė Vokios (Vokietijos – R. P.) yra pripažinta. Per labai tebeniaukia karas visą tolimesnį regėjimą.

Vienok yra man gyvos giedros vilties dėl Lietuvos ateities. Ir visai tvirtai tikiu, jog Lietuva išeis iš šių metų, nors labai nuskurdusi, vis dėlto pajaunėjusi ir jaunatvės pasitikėjimu bei jaunatvės galiomis: manau, Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų.

Žmogus tam gyvena, kad nuolatai žymiau rodytų, jog jis yra žmogus. Ta galimybė yra jo esybėje, kuri yra žmoniškumas. Reikalinga tik tėra, kad žmogus visuomet ir norėtų būti žmogus.

Platonas vadina valstybę, tą tautoje augusią gyvatos tvarką ir žmoniškumo apraišką, didžiuoju žmogumi. Iš tikrųjų valstybė ir turi tą patį pagrindą bei tą patį uždavinį, kaip ir atskiras žmogus.

Sakoma, Lietuva statoma ant demokratybės pamato. Rodos, reikėtų tai taip suprasti, kad kilniausios visų Lietuvos gyventojų, būtent pačių lietuvių ir jų svečių, žmoniškumo pajėgos turės būti Lietuvos valstybės pagrindas: jos esmė ir jos stiprumas.

Visi kuone be skaičiaus valstybės gyvenimo reikalai, kaip svarbūs jie ir būtų, teturi tik antros eilės svarbumo šalia teisybės, teisingumo, tvirtybės, plačios ir aukštos nuožvalgos ir sąžiningumo bei patvaros. Kame toms žmoniškumo išraiškoms pirmoji vieta skiriama, ten nereikia didžių politikos gudrybių valstybei klestėti. Gyvybė tikt jomis teminta. Kartais nuslėgtos jos pagaliau tik atlaiko viršų.

O kaip man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra parinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui. Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi. Mūsų viltis tad kas dieną daugiau įvyks. Ir kas dieną galėsime žvelgti į ateitį su didesniu pasitikėjimu, dėkingi, kad mus likimas parinko gyventi Lietuvai.

 

Su tikra pagarba sveikina širdingai

Vydūnas

 

Vydūno laiško Lietuvos tarybai semiotinis tyrimas pagal tris turinio analizės lygmenis: žr. Vydūno laiško LT semiotika

 

Vydūno „Susivokimo malda“

Spindulys esu tos begalinės Šviesos, kurioje gyvenu. Joje yra mano esmė! Amžinas esu keleivis, kuris nenuilstamai keliauja ir ant laiko kalvų statosi šventnamį pasišvęsti Aukščiausiajam. Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, nes Aš esu be pradžios, kaip ir amžiai patys. Valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekad neateis. Tiktai mano kūną karts nuo karto pasiglemžia mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės. Aš geriu iš amžino jaunumo šaltinio. Nepajudinamas yra mano pasiryžimas. Savo drąsos, tvirtumo ir ryžto galia Aš keliauju į amžių slėpinį ir ieškau susivokimo Aukščiausioje gyvybėje, iš kurios amžinai spindi Galia, Išmintis ir Meilė.

Vydūno „Susivokimo maldos“ semiotinis tyrimas pagal tris turinio analizės lygmenis: žr. Susivokimo maldos semiotika

Vydūnui 150 – „Tautos Patriarchas sveikina Tautos Pranašą“

Prieš 150 metų – kovo 22-ąją – gimė įžymusis tautos sūnus, tautinės savimonės ugdytojas Vydūnas (Vilhemas Storosta, 1868–1953), žadinęs tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“.

Tokia proga geriau pažinkime šį didįjį lietuvių humanistą, rašytoją, žymiausią Mažosios Lietuvos kultūros veikėją. Svarbiausios nuorodos internete: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/jubiliejai/vydunui-150

Pora įdomybių:

Apsisprendimą paskirti gyvenimą tautinei veiklai paskatino Aušroje išspausdinti Jono Basanavičiaus straipsniai, kuriuose būsimajam Vydūnui imponavo „pastangos ryšį tarp gyvenančios lietuvių kartos ir senesnių lig tolimiausių kartų padaryti kuo sąmoningiausią“. Vėliau, susibičiuliavus, J. Basanavičiaus asmenyje Vydūnas matė atgimstančios tautos žmogaus idealą. Kaip šių dviejų tautinio atgimimo asmenybių reikšmę suvokė amžininkai, atskleidžia trumpas istorijos epizodas. Kaune, Rotušės aikštėje, į Vydūno paskaitą skubantis Basanavičius sutinka paskaitos skaitytoją ir pasisveikina: „Tautos Patriarchas sveikina Tautos Pranašą“. Basanavičius, laikomas tautos pradininku, sukūrėju, visuomenėje buvo ir yra suvokiamas kaip garbingas patriarchas. Vydūnas, kurio mintis nukreipta į ateitį, kurioje lietuvių tauta matoma pilnaverte savo sukurtos kultūros reiškėja tarp visų pasaulio tautų, amžininkų buvo suvokiamas kaip tautos pranašas.

Jonas Lankutis į literatūros istoriją Vydūną įrašė po Maironio: „Jeigu Maironis savo lyrika troško pažadinti tautą iš amžių miego, tai Vydūnas nori, kad drama nukreiptų pabudusios tautos valią ir troškimus aukštų humanistinių idealų linkme, taptų svarbia tautos dvasinio savarankiškumo ir moralinio pilnavertiškumo formuotoja.“

Muziejaus renginiai Dusetose

Šiuo metu muziejuje veikia dvi parodos apie laisvės kovotojus sovietinės okupacijos (pokario) metais: Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ bei Zarasų krašto muziejaus parengti stendai apie II pasaulinį karą ir pokarį Zarasų krašte.

Partizaninėms kovoms paminėti skirtoje parodoje „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, 18–30 metų žmonės, kuriems  trumpomis atokvėpio minutėmis buvo nesvetimi pokštai ir išdaigos. Juokaudavo jie ir prieš fotoaparato objektyvą. Jei ne ginklai ir ne partizanų uniformos, net nebūtų galima pagalvoti, kokiu sudėtingu ir pavojų kupinu metu darytos parodoje eksponuojamos nuotraukos.

Zarasų krašto muziejaus parengti stendai vaizdžiai pasakoja apie sovietinės okupacijos metus ir pirmuosius trėmimus, apie sovietų ir fašistų terorą ir karo aukas, apie pokario tremtį ir rezistenciją Zarasų rajone. Atskirai galima susipažinti ir su ankstesnėmis mūsų krašto apybraižomis.  

Ką mums reiškia atkurtos valstybės šimtmetis? Jei įdomu, ateikite į Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus rengiamas kraštotyrines edukacines veiklas ir reikšmingų istorinių ar nūdienos rubrikų „Lietuvos šimtmečio ženklai“ pristatymus. Pasidalysime istorijomis, aktualijomis, vizijomis ir reikšmingomis virtualiomis nuorodomis; dalyvausime popietės skaitymuose, videotekos peržiūrose ir audiotekos klausymuose, rengsime paskaitas, pokalbius ir parodas. Kviečiame visus užeiti į muziejaus parodų salę, esančią Dusetų seniūnijos pastate. Nustatytas renginių laikas – kiekvieną antradienį nuo 15 val., bet galite dalyvauti ar susipažinti su veiklomis ir kitu laiku – darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 16.00 val.

Kviečiame dalyvauti konkurse „100 Dusetų krašto istorijos pasakojimų“. Kraštiečių šventės metu kiekvienam pasakojimo autoriui bus įteiktas (siur)prizas. Visi pasakojimai bus paskelbti muziejaus interneto svetainėje (http://www.buga.zarasumuziejus.lt), o šimtas reikšmingiausių pasakojimų bus išleisti atskira knyga kraštotyros rinkinyje ,,Lietuvos šimtmečiui: 100 Dusetų krašto istorijos pasakojimų“. Kam būtų sunku parašyti sklandų pasakojimą, kviečiame pasitarti – pasiūlysime pasakojimui tinkamą struktūrą ar net surasime „raštvedį“.

Siekiame parengti Lietuvos šimtmečiui skirtą kraštotyrinę medžiagą „Dusetos: šimtmečio apžvalga“, todėl visus kviečiame į visuotinę akciją – reikšmingų mums atsiminimų pristatymo santalką. Taigi labai prašome muziejui laikinai (šiais metais) paskolinti arba net padovanoti galimus eksponatus, susijusius su Dusetų krašto istorija. Labai domintų senelių, tėvų ar Jūsų pačių rankraščiai ir nuotraukos, ypač tos, kurios darytos tarpukario laikotarpiu ir sovietmečiu. Juk tai svarbu mūsų paveldui. Daug dvasinių turtų galutinai prarandame kai po artimųjų mirties rankraščiai, seni dokumentai ir nuotraukos sudeginami ar išmetami šiukšlynan. Susimąstykime – kas nereikalinga ar nelabai reikalinga man („guli ir kitiems nematomai dulka“), galbūt reikšminga mums (istorijai, muziejui), tad verta parodyti ainiams. Arba tiesiog ateikite ir parodykite asmeninio fotoalbumo nuotraukas, papasakokite savo istoriją bendruomenei. Juk mes patys esame gyvi šimtmečio didžiosios dalies liudininkai.   

Kadangi 2018 m. yra paskelbti Vydūno metais (minime jo 150-metį), tai šia proga muziejuje vyksta edukacinės popietės „Žmogaus augimas vyksta trimis keliais: sau, tautai ir žmonijai“.

2018-uosius Seimas paskelbė ir Adolfo Ramanausko-Vanago metais, siekdamas pabrėžti partizanų karo svarbą kovoje su sovietų okupacija. Minint vieno garsiausių Lietuvos partizanų 100-ąsias gimimo metines, muziejuje galima susipažinti su rezistencijos Lietuvoje ir Zarasų krašte medžiaga.

Norinčius dalyvauti šiose veiklose, prašytume užsiregistruoti iš anksto (tel. 861025972). 

                         Maloniai kviečiame apsilankyti! 

 

 

Lietuvos nepriklausomybės nutarimo semiotinis tyrimas

Lietuvos nepriklausomybės akto (1918 m. vasario 16 d.) semiotinis tyrimas pagal tris turinio analizės lygmenis
I. Pagal diskursyvines (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmes
II. Pagal (semio)naratyvines (aktantinio modelio ir naratyvinės schemos) reikšmes
III. Pagal logines-semantines reikšmes (elementariąsias reikšmės struktūras)
 
Žr. Neprikausomybės akto semiotika (autorius Rytis Pivoriūnas)
 

Al Jaffee parodą Dusetose aplankė ir aukšti Lietuvos veikėjai

Sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su žmona Irena, vykdami į Zarasus, susiviliojo (galbūt ir dėl LRT rodyto reportažo) pamatyti Al Jaffee parodą Dusetose. Čia iki vasario 2 d. veikia pasaulio Gineso rekordų knygos rekordininko („Ilgiausia komiksų menininko karjera“) Al Jaffee komiksų paroda „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“. Parodoje eksponuojama garsaus amerikiečių dailininko, karikatūristo, satyrinio žurnalo „MAD“ iliustratoriaus Al Jaffee (g. 1921 m.), kurio vaikystė 1927–1933 m. prabėgo Zarasuose, darbų reprodukcijų paroda. 

Maloni staigmena buvo tai, kad kartu parodoje, ir netgi pirmąkart Dusetose, lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji pasinaudojo galimybe susipažinti su Dusetomis – bendravo su žinomais dusetiškiais, pamatė žydų kapines ir atminimo paminklą sinagogai, lankėsi dailės galerijoje ir amatų centre.     

Beveik akademinę valandą muziejininkas Rytis Pivoriūnas garbingiems svečiams pasakojo kaip Zarasai „atrado“ karikatūros korifėjų Al Jaffee ir kaip atsirado ši ekspozicija (už tai Zarasų krašto muziejus ypač dėkingas Aldonai ir Filipui Šapiro), koks pašėlusiai įdomus šio Zarasų krašto garbės piliečio (paskelbto 2016 m.) gyvenimas, ypač tie keleri vaikystėje pralėkę metai gyvenant pas senelius Gordonus (motinos tėvus) Zarasuose, o paskutinerius metus – Kaune (Slabodkoje, Vilijampolės priemiestyje). Trumpai buvo aptartas beveik kiekvienas iš keturiasdešimties nuotykių-paveikslėlių, kuriuose komiksų stiliumi (tik  be tekstų) pavaizduoti įsimintiniausi Abramo Jafės ar Joffės (turbūt taip būtų užregistruotas jo vardas, jei būtų gimęs Lietuvoje) vaikystės nutikimai, kurie pirmiausia buvo aprašyti ir iliustruoti 2010 m. išleistoje  žurnalistės Mary-Lou Weisman biografinėje knygoje „Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ (Al Jaffee's MAD Life).  

Žvilgsniui sustojus ties mokomąja lenta, buvo aptartos ten kabojusių semiotinių struktūrų schemos, kurių pagalba muziejininkas, įkvėptas Algirdo Juliaus Greimo (šio semiotikos mokslo kūrėjo šimtmetį praeitais metais minėjo visas pasaulis), mėgsta aiškinti parodos eksponatų reikšmes. Muziejaus Lėmėjas – kalbininkas Kazimieras Būga – tarsi įtaigoja ir įpareigoja vykdyti kraštotyros bei kalbotyros vertybinę programą, subjektams (lankytojams) siekiant pažinti (o muziejininkams išstatyti) vertės objektus (eksponatus); ir štai nepakeičiamas Pagalbininkas – Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininkas ir tarptautiniame mokslo pasaulyje vienas žinomiausių lietuvių A. J. Greimas – įduoda „stebuklingą“ instrumentarijų analizuoti bet kokias pasaulio reikšmes.

„Antrojo“ (po Prezidentės) valstybės pareigūno darbotvarkė privertė nutraukti įsismaginusią diskusiją. Smalsu tik, ką išskirtiniai svečiai būtų pasakę apie neišsakytą muziejaus viziją – ketinimą steigti naują (bandomąjį ar pavyzdinį) kultūros reiškinį: puoselėjant kraštotyros semiotiką, kurti „Prasmės (ar reikšmėtyros) muziejų“? Kas tai yra – apie tai sužinosite apsilankę muziejuje. 

Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus,

Dusetos, K. Būgos g. 31a (II aukšte), tel. 861025972,

elektroninis paštas: bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt,

interneto svetainė: http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Rytis Pivoriūnas