DUSETŲ PARAPIJOS ISTORIJA

Šarūno Pošiaus bakalauro darbas 

 1. DUSETŲ PARAPIJOS ISTORIJA

1.1. Dusetų parapijos istorijos šaltiniai

            Publikuoti šaltiniai. Dusetų parapijos istorija yra menkai tyrinėta. Yra keletas išsamesnių darbų , skirtų Dusetų bažnyčios ir parapijos istorijai nušviesti. Bene plačiausiai Dusetų parapijos istorija yra nušviesta Broniaus Kviklio kraštotyriniame veikale „Mūsų Lietuva“, kuriame, beje, yra netikslumų ir apsirikimų. Tačiau „Mūsų Lietuvos“ straipsnis apie Dusetas, rašytas etnografo Antano Mažiulio, yra vertingas, nes jo autorius rėmėsi Dusetų bažnyčios archyvo dokumentais, sudegusiais Antrojo pasaulinio karo metais. Šioje knygoje teigiama, kad senovėje net trys vietovės, esančios Sartų ežero pakrantėje, buvo vadinamos Dusetomis: dabartiniame Didžiadvario kaime stovėjęs dvaras, Užtiltė, seniau Ažutilte vadinta, ir pats Dusetų miestelis.

                   Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčios“, išleista Čikagoje 1984 metais. Be kitų Lietuvos bažnyčių, čia randame medžiagos ir apie Dusetų bažnyčią, kuri padėjo užpildyti kai kurias darbo spragas.                                   

                   Kanauninko Strelčiūno „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija“, išleista Marijampolėje 1931 metais, nėra labai informatyvi, švietėjiško pobūdžio, tačiau joje pateikta svarbių duomenų iš sunaikintų Dusetų bažnyčios inventorių (1637, 1794, 1833 metų)¸ nors ne visai išsamiai, bet pakankamai tiksliai aptartos Dusetų bažnyčios valdos ir jai priklausantys kaimai.

                  Algimanto Miškinio „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ II knygoje pateikta vertingų tyrimų medžiaga. Daugiausia vietos skirta valstybės reikšmės kultūros vertybės statusą turintiems urbanistikos paveldo objektams aprašyti. Pateikiama kiek galint išsamesnė jų istorinė urbanistinė raida. Autoriaus tikslas buvo pateikti sąlygiškai patikimą miestelių urbanistinę raidą istorinės raidos kontekste. Tam panaudotos analogijos, tiesioginė ir netiesioginė medžiaga. Naudota visa prieinama archyvinė medžiaga, publikuoti šaltiniai, istorikų darbai.

                   Įvairių autorių panaudoti tie patys archyviniai dokumentai dėl painaus teksto buvo nevienodai suvokti, išversti ir paaiškinti

                  Kazio Misiaus, Romualdo Šinkūno „Lietuvos katalikų bažnyčios“, atspausdinta Vilniuje, 1993 metais. Čia pateikiama kuklių  žinių ir apie Dusetų bažnyčią. Jis rašo, kad Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia yra neoromantinė, šiek tiek istoristinė. Paminėtos visos trys Dusetų bažnyčios, jų statytojai, kunigų likimai.

                Prano Gipiškio knygelėje „Zarasų kraštas“ medžiaga daugiau etnografinio pobūdžio. Daug padavimų, legendų. Dusetos pateiktos labai trumpai, nors kai ką vertingo pavyko rasti.

               Leokadijos Lukošiūnaitės – Malcienės knygoje „Dusetos“, išleistoje Utenoje, 2002 metais, bandyta nubraukti užmaršties dulkes nuo Dusetų miestelio ir jo apylinkių praeities, nes  knygos apie šį miestelį, turintį daugiau kaip penkių šimtmečių istoriją, iki tol nebuvo, neskaitant anksčiau paminėtas, kurios žymiai mažesnės apimties. Knygos autorė dusetiškė, čia gimė, čia trisdešimt metų mokytojavo, rinko knygai medžiagą visą gyvenimą, pažinojo visus žmones, sukaupė nemažą šūsnį užrašų apie miestelį ir visą Dusetų kraštą. Jai geranoriškai talkino daugelis dusetiškių, kurie pasakojo savo prisiminimus, iš tėvų ir senolių girdėtas istorijas ir įvairius pastebėjimus ar kitais būdais suteikė reikiamų žinių.

            Laimos Raubiškienės knyga „Pašauktas mylėti artimą“ skirta Zarasų kunigo dekano Vytauto Kapočiaus 25 – sioms kunigystės metams. Ji išleista  Utenoje 2001 metais. Šioje knygoje be medžiagos apie dekaną Vytautą Kapočių, randame daug ir apie Zarasų dekanatą, jos parapijų istorijas. Nemažai vietos skirta Dusetų parapijai. Medžiaga gana reikšminga, daugiausia apie Dusetų kunigų likimus.

             F. Sliesoriūno veikale  „1830 – 1831 metų sukilimas Lietuvoje“, išleistoje Vilniuje 1974 metais, pasinaudojau pateikta medžiaga apie Dusetų parapijiečių dalyvavimą sukilime. Tai reikšmingas darbas apie šį istorinį įvykį.

           Lietuvių Katalikų mokslo akademijos leidinys „Panevėžio vyskupija, išleista Vilniuje, 1998 metais, parengtas spaudai pagal Panevėžio vyskupijos archyve iki šiol saugomą mašinraštį. Rengdami knygą spaudai, siekė ištaisyti kuo daugiau faktinių klaidų. Šioje knygoje pateikta medžiaga apie visus Lietuvos dekanatus.Tekstą apie Zarasų dekanatą, kuriam nuo 1926 m. priklauso Dusetų parapija, parengė V. Jogėla. Šiame leidinyje autoriai stengėsi tekstą pateikti autentiškai, taigi – netrumpinant, išsaugant to meto žodyną. Pastabos , patikslinimai, vertimai iš lotynų, lenkų ir kitų kalbų pateikti lapo apačioje. Darbas įdomus šiandieniniam skaitytojui, besidominančiam savo parapijos, bažnyčios praeitimi.

            Naudotasi dar ne vienu straipsniu ar knyga, kuriose rašoma apie Dusetų praeitį. Bet jų neminėsiu, nes nieko naujo jose nerasta. Juoba, kad įvairių autorių panaudoti tie patys archyviniai dokumentai dėl painaus teksto kartais nevienodai suvokti, išversti ir paaiškinti.

 

            Archyviniai dokumentai. Lietuvos archyvuose apie Dusetų parapiją ir bažnyčią dokumentų beveik nėra. Bet gausu dokumentų apie Dusetų dvarą.  Jų yra visuose pagrindiniuose Lietuvos archyvuose.

              Įvairiuose LMAB RS fonduose esama dokumentų, susijusių su Dusetų dvaru, bažnyčia bei miesteliu, pavyzdžiui: Acta Capituli Vilnensis, t. III  ( apie 50 tomų) du kartus užrašytas Dusetų klebonas D(omi)us Paulus Skaszkowsky Pleban(us) Dusiaty et Sobothnik, 1555 metais, p. 84 v:  Pauli Schkaschowsky Eccl(es)iae r(ector) Dusiaty et Sobothnik Pleban(us),p. 235 v;  F.  43 – 26673  –  1751  metų Jadvygos Elzbietos iš Pliaterių Pliaterienės LDK maršalkienės testamentas, rašytas Dusetose,  F.  273  –  3577  – 1783  metų Vilniaus vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio raštas, kuriuo naujai įsteigtai Jūžintų parapijai iš Dusetų, Kamajų ir Užpalių parapijų priskiria 40 kaimų, originalas, su Igno Masalskio parašu ir antspaudu,  F.  273 – 3541  – 1790 – 1796 metų  Antazavės parapijos steigimo dokumentai; Kunegudos Liudvikienės Pliaterienės Valavičiūtės fundacinis raštas:  bažnyčiai užrašo Antazavės dvarą, originalas;  F.  43 –  26734  –  1809 – 1813  metų Juozo Valavičiaus  1000 lenkiškų auksinų užrašo išdalinti Dusetų klebonijos ir Slucko altarijos valdų valstiečiams, 3000 lenkiškų auksinų skiria Dusetų bažnyčios remontui;  originalas;  F.  43  –  8100  –  1795 – 1820 metų Dusetų bažnyčios Jėzaus širdies brolijos knyga, kurioje surašyti šios brolijos įsigyti bažnytiniai rakandai, pajamos ir išlaidos;  F.  43 – 8102   –  1834  metų vyskupo Klangevičiaus raštas kapitulai ryšium su likvidacinės komisijos pranešimu dėl lokuotų kapitulos pinigų į Vladislovo ir Cezario Pliaterių dvarą ir jų pinigų išieškojimo iš Likvidacinės komisijos ir kt.

                      Svarbių dokumentų yra LVIA. Minėtinas didelis Pliaterių fondas  F. 1276  Ap. 1., kuriame yra daug svarbių su Dusetomis susijusių dokumentų:  B.  79  – Dusetų  1580 – 1599  metų  mokesčių rinkimas;  B.  94  – 1779 – 1783  metų iš Dusetų į Vilnių išsiųstų auksinių ir sidabrinių daiktų sąrašas;  B.  110  – lietuviška miškininko priesaika  XVIII a, pabaigoje; B. 112 – Dusetų dvaro bibliotekos knygos, 1803  –  1815 metai;  B.  118  –  Dusetų dvaro rūmų  1800 metų inventorius;  B.  125  –  sąrašas  judamojo turto (brangenybių, ginklų, drabužių, gyvulių),  iš Barkuškio dvaro perduoto Dusetų dvarui  1812 metais;  B.  150  – sidabriniai  ir porcelianiniai Dusetų dvaro indai ir virtuvės reikmenys, 1821 metai;  B.  181  –  Antazavės dvaro  1719 – 1739  metų dokumentai;  B.  1453  – Antazavės ir Gravenburgo (dab. Griovadvaris) 1734 metų dokumentai ir daugelis kitų.

                   Daug su Dusetų dvaru susijusių dokumentų, ypač XIX amžiaus, yra LVIA. F. 525. Ap. 8. B.  1045 – 1046,  1456 – 1460  ir kt. Minėtas 1782 metų Antazavės  ir kitų Dusetų dvaro palivarkų inventorius  LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 1046. Čia minimi tik du kaimai;  Derviniai ir Zirnajai.

                  Dusetų dvaro inventorių, Pliaterių sutarčių ir kitų dokumentų esama įvairių pavietų teismų knygose. Pavyzdžiui, tik vienoje LVIA. SA. 29., 1686 metų knygoje esama nemažai dokumentų: Dusetų dvaro inventorius p. 798  –  822;  Pliateriai dalijasi tėvo Gothardo palikimą, p.863  –  870, p. 871 – 878, p. 879 – 886;  Jono Andriaus Pliaterio ir jo žmonos Liudvikos užrašas Reinholdui ir Reginai (Rainai) Tyzenhauzams, p. 887 – 890;  Jeronimo, Vilniaus kariauninko (Woyki Wilenski), ir jo brolių Reinholdo ir Mykolo Tyhenhauzų susitarimas dėl Dusetų dvaro dalies, p. 1117 – 1119;  Jeronimo Tyzenhauzo aktas Jonui Andriui Pliateriui ir jo žmonai Liudvikai dėl Dusetų dvaro, kurio teises pastarieji įsigyja iš Jeronimo, p. 1121 – 1132;  Jono Andriaus Pliaterio ir jo žmonos aktas dėl Dusetų dalies ir Antazavės palivarko įsigijimo, p. 1033 – 1036.

            LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3770. L.1. Kauno statybos skyrius rašo į Telšių dvasinę konsistoriją ir prašo pranešti, kas prižiūrės bažnyčios statybą. Gub. Inžinierius 1886. 06. 08.

            LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3770. L.3. Projektas klebono Rimševičiaus pristatytas į Telšių konsistoriją 1886.07.28 vyskupui. Statybai vadovaus Kauno gubernijos architektas Golinevičius.

            LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3770. L. 4. Kauno gubernatoriaus kanceliarija rašo Telšių vyskupui. Projektas ir sąmata patvirtinta 1883. 03. 30. Nemato jokių kliūčių naujos bažnyčios statybai ir lėšų rinkimui iš valstiečių iš Dusetų ir Antalieptės valsčių. Turėjo surinkti 147.900 rub.

            LVIA. F. 696. Ap.2. B. 23. P. 28. Parapijos aktai.

            1637 inventorius –  klebonas Borovskis

            1680       ,,                   ,,      Romaška

            1714       ,,                   ,,      Kosiareckis

            1721       ,,                   ,,                ,,

            1736       ,,                   ,,        Žukas

            1738       ,,                   ,,            ,,

            1748       ,,                   ,,       Reminkevičius

            1685 – 1824     Daugailių filijos krikšto knygos

            1797  atmatavimo žemių inventorius darytas žemių matininko Kotovičiaus, pateiktas Reminkevičiaus

            1810  jurizdikos inventorius – klebonas Stanevičius

            1818, 1819   vizitacijos

            1830    vizitacija

        Metrikų knygos nuo 1619 iki 1830 m.

LVIA. F.696. Ap. 2. B. 23. P. 30  1819 m. Apolinara iš Žabų Pliaterienė Subačiaus seniūnienė tariasi dėl miško ribų.      

              Su Dusetomis susijusių dokumentų yra Lietuvos valstybiniame istoriniame archyve: F. 438. Ap. 37. B. 85. P. 18 nurodoma, kad Kavolių kaimo valstietis Jonas Grigėnas buvo lietuvių kalbos mokytojas ir 1864 m. buvo pakviestas raštininko Glutkino ir kad pas jį bus krata.

            Žinių apie Dusetas,yra Ukmergės pilies teismo aktuose(VUB) archyve, taip pat apie Lauryną Rudaminą Dusetiškį. .

 

                                          1.2. Krikščioniškosios kultūros raida Dusetų krašte

 

             Krikščionybė į Lietuvą atkeliavo gerokai vėluodama. Buvusi pagoniškoji lietuvių kultūra daugeliu atžvilgių buvo žemesnė už kaimyninių slavų, lenkų, rusų, priėmusių krikštą X amžiaus antroje pusėje. Oficialiai Lietuva buvo pakrikštyta karaliaus Mindaugo 1251 metais, tačiau dėl  Livonijos ir Kryžiuočių ordinų, kurie buvo monopolizavę teisę krikštyti Lietuvą kardu ir ugnimi, nuolatinių karų Lietuvoje krikščionybė negalėjo reikiamai išsiskleisti. Kipras Bielinis labai įtaigiai ir vaizdžiai nukelia mus į praeitus laikus: „Skandinavijos vikingai ir Bremeno pirkliai, ieškodami rinkos savo gaminiams, dažnai lankydavosi Lietuvos ir Latvijos didžiųjų upių žiotyse ir čia keisdavo savo prekes į vietos gyventojų gaminius. Dauguvos upės krante jie pasistatė Ikškilės pilaitę, kur laikinai apsistodavo patys ir žiemos sezonui sandėliuodavo savo prekes.

          1200 metais, sekdamas pirklius, apsirūpinęs popiežiaus palaiminimais ir įgaliojimais, į Dauguvos žiotis įplaukė vyskupas Albertas, kurį lydėjo stiprus ginkluotų vyrų būrys… Vyskupo Alberto pasirodymas nulėmė lybių ir latviškųjų genčių ateitį… Visą XIII šimtmetį kryžiaus ir kardo broliai kovojo su vietos gyventojais, išnaikino lybius ir sėlius“.(K.Bielinis „Dienojant“.)

          Traidenio ir Vytauto laikais Dusetų apylinkėse vyko mūšiai su Livonijos ordinu. Sėlos lietuviai taip pat rengė žygius prie Dauguvos krantų. Siekdamas atgrasyti lietuvius nuo puldinėjimų, magistras Ernestras v. Rasburgas sunaikino Dauguvos krante lietuvių Naujinio pilį ir žemiau jos pasistatydino savąjį Dinaburgą (Daugpilį), paverstą vėliau komtūrijos būstine. Neįstengęs tos pilies sugriauti, Traidenis sakė, kad ji pastatyta jo širdyje. Daugpilis buvo ne tik toliausiai į pietryčius iškišta Livonijos tvirtovė, bet ir kontroliavo prekybą Dauguvos upe.

       Nepaisant to, kad krikščionys kryžiuočiai žudė vyrus, į vergiją varė moteris ir vaikus, degino sodybas, Lietuvoje laisvai veikė ir turėjo savo bažnyčias krikščionys. XIV amžiuje Lietuvoje jau veikė 4 vienuolijos, kurios turėjo 9 vienuolynus: pranciškonai (įsikūrė 1312 m.) – 6, domininkonai (veikė 1323 – 1325 m.) – 1, šv. Augustino atgailos kanauninkai (įsikūrė 1391 m.) – 2.  XV amžiuje Lietuvoje papildomai įsikūrė 4 naujos vienuolijos. Taigi šiame amžiuje Lietuvoje jau veikė 6 vienuolijos, kurios turėjo 18 vienuolynų ir 150 vienuolių. Krikščionėjant Lietuvai, plėtėsi ir vienuolių apaštalavimas. Jų veikla plačiau reiškėsi. Jie dirbo bažnyčiose, ypač ten, kur trūko kunigų.

         Jurgio Gimbuto leidinyje „Lietuvos bažnyčių chronologija ir statistika“ (Roma, 1970 m.) rašoma, kad prieš 1508 m. Zarasuose buvo pastatyta medinė bažnyčia, medinės koplyčios buvo pastatytos Dusetose – prieš 1519 m., Suvieke – net XV amžiaus pradžioje.

            Kartu su katalikybe buvo plačiai atvertos durys  į Lietuvą ir lenkų įtakai. Patys lietuviai neturėjo nei kunigų,nei išsilavinusių pasauliečių. Prasidėjus politiniam ir kultūriniam bendradarbiavimui su lenkais, vyko ir Lietuvos didikų bei bajorijos lenkėjimas. Lenkai šiuos ryšius  panaudojo savo įtakai Lietuvoje plėsti. Tad kultūros atžvilgiu lietuviai iš esmės priklausė nuo Lenkijos. Lietuvos valstybės viršūnių dėka lenkų kultūrinė invazija iš pradžių apėmė didikus, vėliau ir smulkesniąją bajoriją, miestiečius, iš dalies ir pačią liaudį.

         Lietuvos didikai XVI amžiaus pirmoje pusėje dar plačiai vartojo lietuvių kalbą ne tik namuose, bet ir viešai, o raštams – gudų, lotynų ir lenkų kalbas. Kai kurie kultūriniai, socialiniai ir politiniai XVI amžiaus vidurio įvykiai sustiprino bajorijos lenkėjimą. Prie lenkiškosios kultūros antplūdžio į Lietuvą prisidėjo ir įsigalinčios Maskvos įtaka. 1569 m. pasirašyta Liublino unija sudarė sąlygas lenkų kalbai įsigalėti Lietuvoje, virsti bajorų šnekamąja ir literatūrine kalba. Šis lenkėjimo procesas sparčiai vyko ir Zarasų krašte.

 

1.3. Pirmosios žinios apie Dusetų bažnyčią

 

                  Žaliais pušynais ir baltais beržynėliais apkaišytame, mėlynom ežerų akim padabintame šiaurės vakariniame Zarasų rajono pakraštyje, ant gražuolio Sartų ežero kranto stovi Dusetų miestelis. Jis užima visą lygų ežero klonį, turintį apie 20 ha ploto. Vakarinį miestelio šoną skalauja Sartai, o pietinį juosia ramiai sruvenanti Šventosios juosta, kuri ties Dusetomis įteka į Sartus.

                    Dusetos – antras pagal didumą Zarasų rajono miestas, priklausantis vadinamajai Lietuvos Šveicarijai. Miestelis, apsuptas miškų ir daugybės ežerų ežerėlių, įeina į Sartų regioninio parko sudėtį.

                    Miestelio vardas kilęs nuo Dusetos upės vardo, kuris žinomas jau iš XIII a. Mindaugo dokumentų. Tuomet Duseta (tarmiškai Dusta) buvo vadinamas Šventosios aukštupys tarp Dusetos ežero ir Sartų ežero Dusetos šakos, ties kuria yra įsikūrusios Dusetos. Iš Sartų ežero ištekanti ta pati upė jau buvo žinoma Šventos , t.y. Šventosios vardu.

                     Istoriškai Dusetų dvaras žinomas jau XV a., kada jis buvo Radvilų valda. Dusetos – reikšmingas miestelis, turintis savo ilgą ir sudėtingą istoriją.

                     Vienų tyrėjų nuomone, Dusetų apylinkės jau nuo senų senovės gyvenamos ir minimos 1259 m. Mindaugo dokumente („praedictam Dussethe ultra se uendo in lacum,  ui dicitur de Sarthe“)/1/.  Kiti  nurodo, kad   1392 m.   Sėlos   žemių  ribų  nustatymo  dokumente     Dusetos paminėtos šalia dabartinės Lietuvos teritorijoje esančių vietovių, upelių ežerų (Užpalių, Sartų,  Šventosios,  Malaišių) /2/. Matyt, remiantis šiomis nuomonėmis ir teigta,  „kad jau XIV a.

 

……………………….

  1. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 580.
  2. Nezabitauskis A. Zarasai – senovės sėlių miestas. P. 4

 

 turėjo būti Dusetų dvaras ir paties miestelio užuomazga“ /3/. Pastaruoju metu Dusetų pradžia dažniau siejama su kaimu, priklausiusiu Radviloms (Radvilų dvarui); šiame dvare apie 1519 m. buvusi pastatyta bažnyčia, minimas ir miestelis. /4/.

             Ankstyviausia žinia, tiesiogiai siejanti Radvilas su Dusetomis, užfiksuota 1508 m. spalio 6 d. Žygimanto Senojo privilegijoje, kuria ši Užpalių valsčiaus valda su Sartų ežeru padovanota LDK maršalui ir Slonimo laikytojui Jonui Mikalojui Radvilai /5/. Dokumente apie kaimavietę ar kito pobūdžio kompaktišką gyvenvietę neužsimenama, tačiau ji greičiausiai buvo. Tai liudija jau XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais įsteigta bažnyčia. Dusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvila, Dorohyžo seniūnas ir Slonimo valdovas buvo dievobaimingas ir rūpinosi savo šeimos išganymu. Kada tiksliai buvo pastatyta bažnyčia, tyrėjų nuomonės nesutampa. J. Kurčevskis nurodo, kad bažnyčia ir parapija įsteigta Vilniaus vyskupu 1508 – 1519 m. esant Albertui Radvilai /6/, o paminėta 1522 m. Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše /7/. Kitais duomenimis, bažnyčia pastatyta iki 1519 m. /8/, 1519 m./9/ , įsteigta ar pastatyta 1520 m./10/, apie 1530 m. /11/, o jai suteiktas Švč. Trejybės titulas.

             Taigi steigiant (statant) bažnyčią, Dusetos turėjusios būti ne visai menka gyvenvietė. Tai liudija, ne tik bendroji laikmečio bažnyčių steigimo  praktika, bet ir bažnyčios padėtis.  Pastatas iškilo kaip ir kitose linijinio plano kaimavietėse /12/, Sartų ežero rytų krante išsitęsusios gyvenvietės pietų gale – priešais kitoje ežero pusėje plytėjusią dvaro sodybą /13/. Kad gyvenvietės forma buvo būtent tokia, liudija gamtinės sąlygos, bei vėlesnė jos padėtis. Kaimavietė susidarė Sartų ežero krante nuo Užpalių į Zarasus ėjusiame kelyje. (1 pav.)

                   O kad ji atsirado gana anksti, rodo vėliau į jos galus suėję keliai; atstumas tarp sankryžų apytikriai nurodo ir tam tikro laikmečio kaimavietės parametrus. 

 

 

……………………………….

  1. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 580.
  2. MLTE. T.1. P. 448
  3. Jasas R. Pergamentų kataklogas.P. 78.
  4. Kurczewski J.  Biskupstwo  Wilenskie. S. 33; TLE. T. 4. P. 557.
  5. Kurczewski J. Biskupstwo Wilenskie. S. 177; plg. LVIA. F. 1276. Ap. 1. B. 77.
  6. Misius K., Šinkūnas R.  Lietuvos katalikų bažnyčios. P. 335.
  7. TLE. T. 4.  P. 474.
  8. LVIA. F. 1276. Ap. 1. B. 178;ibid. F. 694. Ap.  1. B.  3465. L. 9; MLTE. T. 1. P. 448.
  9. Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. Marijampolė, 1931.P. 16. Gipiškis P.  Zarasų kraštas. P. 212.
  10. Miškinis A. Urbanistika ir architektūra. Vilnius, 2002. T. XXVI.  Nr. 2.  P. 66  –  67.
  11. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1.  P. 582.

 

 

                                                         1.4. Bažnyčios aprūpinimas

 

          Nėra patikimų duomenų apie Dusetų gyvenvietės ūkinę veiklą bažnyčios steigimo (statymo) metu. S. Aleksandrovičius nuo 1520 m. Dusetas laiko miesteliu /14/ , o pradedant kun. Strelčiūnu daug kas, remdamiesi 1530 m. sausio 13 d. fundacijos aktu /15/, nurodo duomenis apie Dusetų bažnyčią.

         „Dusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvilas, Didysis Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos maršalas, Dorohyžo seniūnas ir Slonimo valdovas, vadovaudamasis dievotumu ir rūpindamasis savo ir savo šeimos išganymu, pastatęs miestelyje iš medžio Švč. Trejybės, Švč. P. Marijos Snieginės, Šv. Kryžiaus, Devynių tūkstančių kareivių ir kitų Šventųjų garbei bažnyčią“ – rašo kunigas kanauninkas Petras Strelčiūnas savo knygoje „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija“ 1931 m. , kuriai medžiagą ėmęs beveik išimtinai iš senų Dusetų bažnyčios inventorių (inventorinių sąrašų), rašytų lenkų ir lotynų kalbomis. Pastatydinęs bažnyčią, Jonas  Radvila „…1530 metais sausio 13 dieną Vilniaus mieste, kur jis tada gyveno, iš paveldėto po tėvų mirties turto, amžiniems laikams tos bažnyčios išlaikymui užrašė šį turtą:

1)      jurisdiką, tai yra dvylika grinčių Dusetų miestelyje, tarp bažnyčios ir rinkos su daržais prie jų, kuriose gyveno įvairūs amatininkai ir mokėjo nuomą;

2)      pievą tarp Dusetų upės ir Sartų ežero, Ščiurių vadinamą;

3)      daržus iš visų bažnyčios pusių;

4)      dešimtinę, arba dešimtąją dalį, pelno iš Dusetų dvaro;

5)      sudarymui bažnyčios polivarko du tuščius laukus: Milkaviškį su pušynu ir žydų kapais ir Gavėniškį tarp Malatinėlės upės ir Jasų kaimo su trimis ežerais: Giliniu, Eglinėliu ir Balniu;

6)       dvi smukles Dusetų miestelyje su teise pardavinėti alų;

7)      Keturis kartus per metus, tai yra per Kalėdas, Velykas, Sekmines ir Žolinę, po tris vaškines žvakes iš Dusetų dvaro.“/ 16/

Už kapų vietą žydų kahalas kasmet turėdavo duoti Jėzaus Širdies atlaidams po dvi

karvės šlaunis ir kiekvieną lapkričio pirmą dieną po 40 svarų tirpyto lajaus;  kada 1795 metais žydų kapų padidinimui buvo duota daugiau žemės, kahalas apsiėmė kasmet klebonui duoti dar po karvės šlaunį ir po 14 svarų lajaus Rožančiaus atlaidams. /17/

………………………………

14. Alexsandrovwicz S. Geneza i rozwoj sicci…S.70.

 15.  LVIA.  F. 604. Ap. 1.B.  8032

 16. Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. Marijampolė, 1931. P. 16.

 17. LKMA.Panevėžio vyskupija. Vilnius,1998. P.635.

                     Teisėtai ar neteisėtai, tačiau klebono smuklėse, Dusetų miestelyje, buvo pardavinėjama degtinė, kas duodavo bažnyčiai nemažai pajamų. Tiktai vėliau  apie 1730 – sius metus tarp klebono ir grafo Ferdinando Pliaterio sudaryta sutartis, pagal kurią, jei klebonas atsisakytų smuklių ,  grafas  pasižadėjo kasmet klebonui mokėti po 15 taliarų, pridėti dar žemės  ir atiduoti du ežerus : Malatinį ir Pakalnių . Kai Antakalnyje susikūrė bažnyčios palivarkas, jo žemei dirbti F.Pliateris paskyrė baudžiauninkus.

                Bažnyčios palivarkas buvo už trijų kilometrų nuo bažnyčios ir vadinosi Miliauskine, paskui – Dvarciškiu, o vėliau buvo pavadintas Antakalniu. Visa bažnytinė žemė su jurisdika, palivarku, sodžiais ir vienkiemiais sudarė 30 valakų ir ribojosi su Malatinėlės upe, Jaskoniškių mišku, Ilgio ir Čiaunio ežerais ir su Markūnų kaimo lauku. Antakalnio palivarke ir Dusetų klebonijoje buvo du bravorai. Prie bravorų buvo penimi jaučiai.

               Miškų Dusetų bažnyčia neturėjo, turėjo tiktai krūmų, todėl kurui klebonijoje ir Antakalnio palivarke buvo naudojamos durpės, kurių daug buvo Antakalnio lauke.(Žinios iš 1817 metų inventorių).

               Kartu su žemėmis bažnyčiai buvo perduoti ir žmones su jų sodybinėmis žemėmis – dūmais. Jie dažniausiai turėjo po pilną dūmą, kuris maždaug prilygo lietuviškajam  valakui . Be to , jie dar turėjo priedines, nenaudojamas žemes, neįeinančias į dūmo plotą. Pati Dusetų dvaro ir Dusetų bažnyčios žemių riba ėjo tiesia linija nuo Dusetos upės , liesdama prekyvietės sklypų pietinius galus, iki pat Latviškio ežero, taigi geri 4 kilometrai; ji išliko iki XIX a., kada bažnytinės žemės buvo rusų paliestos.

              Jasų kaimas (seniau Daržininkai) 4 dūmai turėjo 7/8 valako, tai yra  po valaką be 1/8.

              Rakėnų kaimas (seniau Škudelių) 10 dūmų –  4 po valaką ir 6 po  –  ¾ valako.

              Matiukų kaimas (seniau Motiejukų) 3 dūmai – 2 po 7/8 valako ir 1  –  pusantro valako.

              Kondročiai (seniau Svitkava ir Azariškiai) 4 dūmai  –  2 po ¾  valako ir 2  po visą valaką. Vienas valakas buvo atskirai ir vadinosi Pasėklė.

             Malatiškių vienkiemis (seniau Manatiškių) 2 dūmai  –  po visą valaką.

             Vildžiūniškių vienkiemis – 1 dūmas turėjo vieną valaką. /16/

             Tų laikų baudžiavinės prievolės Miliauskinės dvariūkštyje buvo tokios: kiekvienas pilnas dūmas turėjo nuo Šv. Jurgio iki Visų Šventųjų kasdien šešias dienas per savaitę siųsti vyriškį su jaučių jungu ar arkliais, o žiemos metu tik penkias dienas savaitėje. Jie turėjo dirbti bažnyčios laukuose. Be to, kiekvienos darbingos šeimos nariai turėjo atlikti 12 nepaprastų dienų per metus, palikdami vieną asmenį namams prižiūrėti. Kiekvienas dūmas turėjo atlikti vieną kelionę į  Rygą,  kartais  į  Vilnių, talkinti dvarui kūlės metu ir sargauti iš eilės. Vėliau baudžiava

……………………………..

     16. Strelčiūnas Kan.  Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija.  P. 18

 palengvėjo:  nuo dūmo baudžiava –  vasarą 4 dienas, žiemą – 3 dienas per savaitę. Darbymečiuose 12 dienų kelionė į Rygą, kuri buvo įkainuojama 16 auksinų, panaktinystė ir kūlimas, kaip anksčiau. Piniginis mokestis nuo dūmo: po 10 auksinų ir 4 skatikus dūminių ir po 12 auksinų činšinių arba valdiškų.

            Be visų tų darbo prievolių, 1637 m. kiekvienas dūmas turėjo duoti vieną kapą rugių, vieną kapą avižų, 20 saujų šukuotų linų, 20 kiaušinių ir du kastruotus gaidžius, vadinamus kaplūnais, kurių mėsa buvo laikoma skanėstu, taip pat jie gerai vedžiodavo viščiukus. Papildomai Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos reikalams buvo duodamos 2 kapos rugių ir 1 kapa avižų. /17/.

           Baudžiauninkų pareigos 1794 metais. Nuo dūmo baudžiava: vasarą 4 dienas, žiemą  3 dienas per savaitę, 12 dienų darbymečiuose, kelionė į Rygą, kuri buvo įkainuojama 16 auksinų, panaktinystė(sargyba) ir kūlimas. Tie patys kaip ir 1637 metais. Piniginis mokestis nuo dūmo: po 10 auksinų ir 4 skatikus dūminių ir po 12 auksinų činšinių arba valdiškų.  /18/

          Baudžiauninkų pareigos 1833 metais. Nuo dūmo baudžiava: su arkliais ar jaučiais vasarą 4 dienas per savaitę, žiemą 2 dienas, 12 dienų darbymečiuose, Rygos ar Vilniaus kelionė, panaktinystė(sargyba) ir kūlimas – tie patys kaip ir 1637 ar 1794 metais. Metinė duoklė nuo dūmo: 2 pūrai rugių, 1,5 pūro avižų, 6 tolkos, 3 vištos ir 20 kiaušinių. Piniginis mokestis  – po 1 rublį ir 20 kapeikų. Matosi, kad pareigos pamažu lengvėjo. /19/

          Bažnyčios ir kunigų išlaikymui užrašęs nemažus turtus, kunigaikštis Jonas Radvila pirmuoju Dusetų bažnyčios ir visos parapijos klebonu paskyrė kunigą Adomą.  Jo pavardė neminima, tačiau galima manyti, kad tai buvo jo giminaitis Radvila.

          Už naudojimąsi bažnyčiai užrašytu turtu kunigaikštis Jonas Radvila įpareigojo kleboną laikyti jo intencija po dvejas šv. Mišias kas savaitė: pirmadieniais už mirusius, penktadieniais už gyvus, o metų ketvirčiais įsakė laikyti egzekvijas.

 

1.5. Parapijinė mokykla

 

          Iš bažnyčios turtų Dusetų klebonas turėjo išlaikyti mokyklą., kurią Radvilai buvo įsteigę dar prieš 1530 metus.  Kunigas kanauninkas P. Strelčiūnas savo knygoje „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 m.“ rašo, kad „steigiant Dusetose bažnyčią, mokykla jau ten buvo; ji stovėjo netoli miestelio vieškelio; ją išlaikė Dusetų ponas, kunigaikštis Radvilas; įsteigus

 

……………………………………..

      17.  Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. P.  19

      18. Ten pat.

    19.  Ten pat.

 

Ir aprūpinus bažnyčią, ji atsidūrė ant bažnyčios žemės, todėl ir josios rūpestį fundatorius užkrovė ant klebono“  /20/

         Kadangi pirmoji Dusetų bažnyčia pastatyta 1530 metais, tad šią, o gal net truputį ankstyvesnę datą – 1520 – uosius metus – galima būtų laikyti Dusetų parapijinės mokyklos įsikūrimo data. Ir tai gana realu, nes 15 jo amžiaus antroje pusėje ir 16 –jo amžiaus pradžioje Lietuvoje prie bažnyčių ir vienuolynų ėmė kurtis mokyklos, kuriose kunigai ir vienuoliai mokė valstiečių ir miestelėnų vaikus poterių ir katekizmo. Tuo labiau, kad 16 – me amžiuje Lietuvoje ima plisti reformacija, o tai irgi skatino kurti mokyklas. Todėl, remdamiesi kan. Strelčiūno pateiktomis žiniomis, galėtume teikti, kad Dusetose mokykla buvo įkurta 16 – jo amžiaus kunigaikščio Jono Radvilos rūpesčiu ir jos priežiūra pavesta Dusetų bažnyčiai.

           Pagal 1528 metų Vilniaus Vyskupijos Statutą bažnyčioms buvo pavedama statyti mokyklas, kuriose mokytojai „diegtų vaikams ir jaunuomenei gerą mokslą, garbingus įpročius, katalikiškas dorybes, aiškintų šv. Evangeliją bei Povilo laiškus“.

          Pasklaidžius 1810  –  1842 metų Dusetų klebonijos inventorines knygas, saugomas Rokiškio kraštotyros muziejuje, randame įrašą, kad parapijinė mokykla Dusetose įkurta 1776 metais.

          Mokykla turėjo specialiai jai statytą pastatą. Dusetų klebonijos jurizdikos inventorių knygoje 1810 metų spalio 23 d. įraše randame tokį pirmosios Dusetų mokyklos pastato aprašymą: „Tai pirmas pastatas einant nuo tilto kairėje pusėje, naujai perstatytas su naujais ant pamatų balkiais egliniais. Durys į priemenę iš skeltų kirviu lentų ant vyrių ir kablių su klemka ir geležiniu prabajum. Iš priemenės, kairėje pusėje pirkia, į ją durys pjautų ant vyrių ir kablių iš geležies, langai pirkioje du dideli, sveiki, pečius koklinis, naujas. Vidaus įrengimui panaudotos pjautos lentos, grindys plūktos iš molio.  Dešinėje pusėje iš priemenės kepykla, kartu perstatyta. Į ją durys iš pjautų lentų ant geležinių vyrių ir kablių su klemka, langai du dideli, sveiki, pečius plūkto molio. Kepyklos patalpas užima Kazimieras Prislickas.“

          Aprašyme atsispindi tik namo vidaus įrengimai. Neaišku, ar mokyklą pastatė Radvila, ar bažnyčia. Neaišku, kur mokėsi vaikai, kur gyveno mokytojas ir kokia „kepyklos“ paskirtis.

          Kanauninkas P. Strelčiūnas taip aprašo pirmąją Dusetų mokyklą:“Mokyklos namai stovėjo už dabartinės špitolės, tai yra, toje vietoje, kur stovi baltoji špitolė; jie turėjo 9 sieksnius ilgio ir 4 sieksnius su 2 uolektim pločio; abiejuose jų galuose po 2 kambarius; didžiajame jų kambaryje su dviem  langais  buvo  pati  mokykla, o šaly jos  kambarėlyje  (alkieriuje) , su vienu langu gyveno

 

……………………………

20. Strelčiūnas. Kan.  Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija.  P. 29.

 Daraktorius; kitame gale gyveno mokiniai; mokėsi ten šlėktų vaikai; galėjo mokytis ir baudžiauninkų vaikai, jei ponas juos tam leisdavo. Daraktoriui valgį duodavo klebonas, o algą mokėjo vaikų tėvai, sudėdami po 6 – 8 auksinus metams“ /21/.

         Mokykloje buvo mokoma rašyti, skaičiuoti, truputį ir lotynų kalbos. XVIII a. gale tebuvo mokoma lenkiškai, baudžiant už lietuvių kalbos vartojimą metelingos nešiojimu (mokinių bausmės lentelė), o vėliau rykštėmis.

        1781 m. Dusetų mokyklą lankė 33 vaikai ( 2 – iš bajorų, 31 – iš valstiečių) /22/

         Abu mokyklos aprašymai ne visai sutampa. Tikriausiai, vadinamoje pirkioje buvo įrengta klasė ir mokėsi mokiniai, kamaroje gyveno mokytojas, o „kepykloje“ gyveno mokiniai. Iš aprašymo visai neaišku, kas toks buvo minimas Kazimieras Prislickas, kokį ryšį jis turėjo su mokykla. Yra žinoma, kad tuo metu mokytojavo Mykolas Kliševskis, o Prislickas galėjo būti ne tik buto ir daržo nuomininkas, bet ir čia  gyvenusių mokinių prižiūrėtojas. Juk turėjo išvirti kas nors vaikam valgyti, tvarkyti mokyklos ir „kepyklos“ patalpas. Inventoriniuose sąrašuose minima tik daržo nuoma, todėl galima manyti, kad 1810 m. dešinėje mokyklos namo pusėje vadinamoji „kepykla“ buvo skirta mokiniams apsigyventi, O Kazimiero Prislicko šeima tvarkė mokyklą ir gyveno taip pat „kepykloje“.

                        Pagal Dusetų klebonijos jurizdikos inventoriaus knygas pirmoji aprašyta parapijinė mokykla sudegė per gaisrą 1825 metais. Tais pačiais metais buvo pastatyta nauja mokykla 9 sieksnių ilgio ir 4 sieksnių 2 uolekčių pločio iš apipjautų rąstų ant aukštų akmeninių pamatų, turinti 4 kambarius ir sandėlį, su dideliais langais, apkaustytomis durimis, švedišku pečiumi, virtuve ir kitais patogumais. Šios mokyklos pastatas ir dabar tebestovi Dusetose. Naujoji mokykla buvo pastatyta toje pat kelio pusėje – kairėje, einant nuo tilto, tik truputį toliau nuo buvusios link miestelio centro. Buvusios mokyklos vietoje vėliau buvo pastatyta baltoji špitolė. Iš šio inventoriaus aprašo sužinome, kad mokyklą rėmė vietiniai dvarininkai. Mokykloje mokėsi ir neturtingų valstiečių bei baudžiauninkų vaikai, kurių išlaikymu rūpinosi grafienė Pliaterienė. (1 pav.).     

                             Vėlesniuose dokumentuose, rašytuose 1837 – 1839 m. Dusetų klebonas pabrėžia, kad mokykla  išlaikoma tik bažnyčios lėšomis ir jokių fundatorių neturi.

                             Dusetų parapijinė mokykla buvo įsteigta jau Edukacinės komisijos laikais, tačiau koks buvo mokinių kontingentas ir kaip buvo mokoma iki 1810 metų, lieka neaišku. Kan. Strelčiūnas   savo knygelėje „Dusetų   bažnyčios ir   parapijos istorija“  rašo:“ Vaikai išmokdavo

 

……………………………..

21. Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. P. 29

22. Kurczewski J. Biskupstwo  Wilenskie. S.  295

 skaityti, rašyti ir skaičiuoti; kai kurie rašydavo ir savarankiškus darbelius. Kokia kalba buvo mokoma, inventoriai nutyli; matyt, tas klausimas tada nebuvo aktualus; bet reikia manyti, kad tai buvo lenkų kalba“ /23/.

                            1795 m., po paskutinio Žečpospolitos padalinimo, Lietuva įeina į Rusijos imperijos sudėtį. Dusetų parapijinėje mokykloje be lenkų kalbos pradedama mokyti skaityti ir rusų kalba. Mokykla priklausė Ukmergės apskričiai, ir klebonai kasmet rašė raportus apskrities valdžiai apie padėtį mokykloje, mokymą , mokinių skaičių ir kt.

                        1832 m. caro valdžia parapijinėse mokyklose įvedė rusų kalbos dėstymą. Nutarimuose buvo rašoma:“…labai atsidėjus mokyti prastus žmones rusų rašto parapijinėse mokyklose“, todėl nuo minėtų metų visuose raportuose jau minimas rusų kalbos mokymas. Parapijinė mokykla neruošdavo mokinių stojimui į aukštesnes mokyklas, o būdavo jiems mokslo pradžia ir pabaiga.  Ponams reikėjo ištikimų tarnų ir nuolankių valstiečių – baudžiauninkų. Valstiečių vaikams pilnai užtenka išmokti krikščioniškų tiesų, skaityti, rašyti, skaičiuoti, ūkio ir daržininkystės pagrindų ir dar  –  religinių giesmių. Ypač daug dėmesio buvo skiriama tikybos mokymui, kad vaikai išaugtų pamaldžiais ir dorais katalikais.

          Mokykloje mokslas trukdavo dvejus metus. Valstiečių vaikai, gerai nesuprasdami kalbos, mažai ką teišmokdavo. Nelabai kam ir rūpėjo, kad jie daugiau išmoktų. O ir vaikams ne tiek raštas rūpėjo, kaip pasiruošti išpažinčiai ir komunijai. Kaip teigia kanauninkas Strelčiūnas, valstiečių vaikai buvo tarp negabiųjų, todėl mokėsi tik skaityti ir katekizmo, o rašto mokėsi ir savarankiškus darbelius rašydavo tik apylinkės bajorų, t.y. šlėktų vaikai.

               1823 m. Ukmergės mokyklų prižiūrėtojas P Siesickis ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad parapijinėje mokykloje valstiečių vaikams būtų dėstomos moralės pamokos, kurių metų būtų išaiškintos valstiečių pareigos kitiems luomams. Šį mokymą siūlė pradėti nuo poterių, nes tik tuomet valstiečių vaikai augsią ištikimi carui ir ponams. Dusetų parapijinė mokykla, prižiūrint Dusetų klebonams, šių reikalavimų stropiai laikėsi.

                 1831 m. vasario 9 d. raporte Ukmergės apskrities mokyklų prižiūrėtojui Feliksui Siesickiui rašoma: „Dusetų kunigams pavesta mokyklų darbą prižiūrėti. Ypatingai Dusetų  kamandorius Čeprackis kas dieną užeina į mokyklą, į pamokas“. 1832 m. liepos mėn. 24 d. klebonas Hriškevičius savo raporte vėl primena: „Pamokas stebi kunigai, ypač kiekvieną dieną mokykloje apsilanko pasiklausyti pamokų aiškinimo ir stebi, kad mokiniai nuo mokslo nenuklystų“. Tame pat raporte rašoma, kad „…Dusetų parapijinėje mokykloje šiais metais abiejų lyčių  mokinių  buvo 76,  kurie  mokosi  skaityti,  rašyti  lenkiškai ir rusiškai krikščionių mokslo,

……………………….

23. Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. P. 26.

 Katekizmo, šventos istorijos, daržininkystės ir aritmetikos visų keturių veiksmų. Iš praeitų dalykų mokiniai laikė egzaminus birželio 29 d., kuriuose dalyvavo tėvai, globėjai, piliečiai (dvarininkai) ir buvo patenkinti mokinių žiniomis.“ Tas pat atsispindi 1937, 1838, 1839 metų raportuose. 1839 metų raporte dar rašoma, kad Dusetų parapijinėje mokykloje“…mokoma tik skaitymo iš elementoriaus rusiško ir lenkiško, ir dar mokoma maldų iš bažnytinių knygų, kaip „Auksinis altorius“, taip vadinasi „officium“, kuris įeina į skaitymo mokymą katekizmo apie nuolankumą vadovui imperatoriui, raštai vyskupo Kiončevskio, o rašymo būdas visai prastas“.

                1831- 37 metų raportuose rašoma, kaip ir iš ko mokosi Dusetų mokyklos mokiniai. 1831 metų raporte Nr.218, rašytame Feliksui Siesickiui, rašoma: „Mokiniai toje mokykloje mokosi lenkiškai ir rusiškai skaityti ir rašyti. Mokosi iš knygučių.

                1833 m. raporte Ukmergės ziemstvos ispravnikui V. Zerebčykui rašoma:“Dusetų kunigai stebi, kad mokykloje būtų vykdomi nurodymai iš aukščiau parapijinėm mokyklom“.

                 Tokiu būdu kunigai ne tik prižiūrėjo mokyklos darbą, bet ėjo savotiškų inspektorių pareigas. Todėl 1837 m. siųsdamas raportą Dusetų klebonas Hryškevičius pasirašo: „Inspektorius Dusetų parapijinės mokyklos ir Dusetų klebonas“.

                Ant ko mokiniai rašydavo, raportuose neminima. Greičiausiai buvo naudojamos grifelinės lentelės „doskom“ vadinamos. Raportuose nerašoma, kelis metus mokiniai buvo mokomi mokykloje, bet tikriausiai, kaip ir visur, mokslas čia trukdavo dvejus metus.

                Apie mokyklos materialinę bazę rašoma 1837 metų raporte. „Mokiniai mokomi mediniame  (pastate) iš vieno aukšto, pastatytame rūpesčiu Dusetų klebono vietoj sudegusio pastato. Dabar esantysis namas randasi gerame stovyje ir pataisymo jokio nereikalingas. Bibliotekos mokykla visiškai neturi“, o jau 1838 metų raporte netgi pabrėžiama, kad „…dovanotos bibliotekos visiškai neturi“. Visuose raportuose nurodoma, kad mokykla fundatorių bei dovanojimų neturi. Iš to aišku, kad bažnyčia iš savo lėšų mokyklai bibliotekos neparūpino. Nebeminimas ir mokyklos bendrabutis. Vadinasi, mokinių tėvai privalėjo patys samdyti mokiniams būtus pas miestelio gyventojus. Todėl daugelis valstiečių, neišgalėdami pasamdyti buto, nupirkti knygų ir užmokėti už mokslą mokytojui, savo vaikus tik trumpam leisdavo į mokyklą, kad jie išmoktų katekizmą, poterius ir prieitų prie išpažinties. Dėl to mokinių skaičius mokykloje buvo labai nepastovus su tendencija nuolat mažėti. Ypač ženkliai mažėjo valstiečių vaikų skaičius. Tai matyti 1838 m. lapkričio 25 d. kunigo Hryškevičiaus raporte Ukmergės apskrities inspektoriui Iliačenkai, kuriame rašoma:“Šiuo raportu pranešama, kad į Dusetų parapijinę mokyklą tėvai atiduoda vaikus savo valia, o ypatingai po Kalėdų ar prieš gavėnią, kada artėja velykinė išpažintis. Vaikai mokosi skaityti iš elementoriaus rusiškai ir lenkiškai. Gabesni mokosi rašyti ir skaityti iš „Officium“ arba „Aukso altorėlio“ ir pradinės aritmetikos. Pavasarį kai kurie tėvai atsiima vaikus darbams. Šiuo metu Dusetų parapijinėje mokykloje tėra tik vienas vaikas – Vladislovas Kuprevičius, 12 metų, dvarininkas, Romos katalikų tikėjimo“. Čia pat pažymima:“Tėvai, atiduodami vaikus, padeda išlaikyti mokyklą. Mokiniai talpinasi namuose arba miestelio gyventojų butuose, kuriuos samdo tėvai. Viso miestelyje 31 kiemas“.

                      Aišku, kad esant tokioms sąlygoms ne visi tėvai išgalėjo leisti vaikus į mokyklą. Be to, pavasarį vaikai turėjo ganyti bandą ir dirbti kitus ūkio darbus. Daugelis vaikus leisdavo mokytis tik kunigų raginami, kad vaikai pasiruoštų prie išpažinties ir komunijos. Bažnyčia labdara neužsiiminėjo, tad nenuostabu, kad 1838 m. mokykloje buvo likęs tik vienas mokinys.

                      Kiekvienas raportas buvo baigiamas šiais žodžiais: „Kartu su raportu turiu garbės pridėti mokinių sąrašą su vardais, pavardėmis, metais ir kilme jų abiejų lyčių jūsų gerbiamo pono žiniai“. Tačiau tų sąrašų beveik nėra išlikę. (2 pav.).

                      Iš raportų neturime žinių ir apie mokytojus, kurie mokė vaikus Dusetų parapijinėje mokykloje. Turime žinių tik apie du mokytojus: Mataušą Kliševskį, išmokytojavusį Dusetų parapijinėje mokykloje 36 metus, ir Feliksą Kliševskį , dar prie tėvo įgijusį mokytojavimo įgūdžių ir po tėvo mirties pradėjusį mokyti vaikus. Abu jie buvo bajorų kilmės. Neturime žinių apie jų išsilavinimą, nei jų asmeninį gyvenimą. Nežinome, ar jie buvo vietiniai, ar iš kitur atvykę. Žinome tik tiek, kad jie turėjo mokykloje butą ir klebonijoje „stalą“ – klebonijoje buvo maitinami.

                    Mokytojo pajamos priklausydavo nuo mokinių skaičiaus., o materialinė padėtis buvo gana varginga. Parapijinių mokyklų mokytojams nebuvo skiriama net senatvės pensija, todėl mokytojas Mataušas Kliševskis, sūnaus padedamas, buvo priverstas dirbti iki mirties. Sūnus Feliksas raportuose būdavo gerai charakterizuojamas, buvęs pavyzdingo elgesio, punktualus, nevedęs, sukilime nedalyvavo, nenutrūkstamai mokė vaikus, nebuvo niekur išvykęs.  Tikriausiai, šioje mokykloje jis išdirbo iki 1846 metų, kada buvo atidaryta valdiška mokykla.

                    Dusetų parapijinė mokykla buvo visiškoje bažnyčios priežiūroje, tačiau iš dokumentų matyti, kad ją rėmė ir vietiniai dvarininkai. Po sukilimo nuslopinimo, ar išliko mokykloms užrašyti pinigai, neaišku.

                Po 1831 m. sukilimo caro valdžia naikino parapijines mokyklas ir jų vietoje didesniuose miesteliuose steigė valdiškas pradžios mokyklas. Kadangi visų vienu kartu valdinėmis paversti neįstengė, todėl Dusetų parapijinė mokykla buvo panaikinta viena iš paskutiniųjų. Tose patalpose 1846 metais buvo atidaryta valdinė Dusetų pradžios mokykla.

               Tuo metu pasigirsta balsų, kad pradinėse mokyklose reikia pradėti mokyti lietuvių kalba.

                 Pradinių mokyklų prižiūrėtojas Zarankevičius, vizituodamas mokyklas, mato, kad nenormalu, jei mokytojas nesupranta lietuviškai. Jis mano, kad tokios mokyklos atbaidys žmones ir rašo, kad be lietuvių kalbos mokykla bus mažai naudinga,  nes  mokiniai  visai  nesupranta  nei

 lenkų, nei rusų kalbos. Tad prie naujai steigiamų valdinių mokyklų buvo siūloma įvesti lietuvių kalbos mokymą.

                     Zarankevičius siūlė, kad kunigai laikinai be atlyginimo dėstytų lietuvių kalbą ir tuo būdu patrauktų gyventojų daugumą, o per tą laiką pramoksią lietuvių kalbos ir vietiniai mokytojai.

                        Kas mokė vaikus  Dusetų valdinėje mokykloje po 1846 metų, jokių žinių neišliko. Tik žinoma, kad jau nuo 1863 – jų metų mokykloje tikrai buvo dėstoma lietuvių kalba.

                   Atvertus Centriniame valstybiniame istoriniame archyve saugomą 438 fondą, 37 apyrašo 85 – ją bylą, 18 – me puslapyje randame tokį įrašą: „Dusetų kaimo bendrijos valstybinis valstietis Kavolių kaimo Jonas Grigėnas parodė, kad jis per žiemą būdamas lietuvių kalbos mokytoju Dusetų pradinėje mokykloje, 1864 metų kovo 4 d. buvo pašauktas kaimo valdybos raštininko Glutkino ir sužino, kad pas jį bus krata; ar neatsiras kokių lenkiškų patriotinių kūrinių, kad iškeldintų jį į tolimas gubernijas“.

                 Koks tolimesnis mokytojo Jono Grigėno likimas, jokių žinių nėra išlikę. Dusetų pradinėje mokykloje lietuvių kalbos dėstymas buvo uždraustas 1864 metų kovo 4 dieną.

                  Kadangi dusetiškiai aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime, carinė vyriausybė anksčiau nei kitur, jau 1864 metų pradžioje, Dusetų pradinėje mokykloje uždraudė gimtosios kalbos dėstymą bei lietuviškos spaudos skaitymą lotyniškomis – lietuviškomis raidėmis. Buvo mokoma vien rusų kalba. Iš tų laikų žinomas tik mokytojavęs Ivanas Paplovskis.

                 Apylinkės valstiečiai pradėjo nebeleisti savo vaikų į valdinę rušišką mokyklą, o savo kaimuose ėmė kurti slaptas daraktorines mokyklas, kurios buvo vadinamos „vargo mokyklomis“.

                 Daraktorinės mokyklos veikė beveik kiekviename Dusetų krašto kaime. Jos kilnodavosi iš vienos valstiečių pirkios į kitą, kad caro žandarams būtų sunkiau jas susekti. Daraktoriais buvo daugiausia vietiniai valstiečiai, neturėję jokio pedagoginio pasiruošimo ir patys mažai išsilavinę.

                           Viena iš žinomiausių ir ilgiausiai veikusių slaptųjų mokyklų buvo Eivenių kaimo daraktorinė mokykla. Eiveniai yra tik 5 km nutolę nuo Dusetų. Mokykla ten veikė nuo 1890 metų. Joje mokytojavo vietinis kaimo valstietis daraktorius Norbertas Markelis. Vykstant pamokoms , mokiniai susėsdavo aplink didelį stalą. Vienas mokinys stebėdavo kelią, ar kas juo neateina. Pasirodžius kaime nepažįstamam žmogui, tuoj visus perspėdavo. Tuomet knygas ir sąsiuvinius slėpdavo į medinį kubilą. Ant dugno gulėdavo knygos, o viršuje obuoliai sluoksniais su pelais. Tuo metu vaikai pro užpakalines duris išbėgdavo ant netoli esančios balutės ir čiuožinėdavo. Kiti lįsdavo papečkin, palovėn ar užkrosnin.

                        Pradžioje vaikus mokė iš maldaknygių, o vėliau mokytojas slaptai gavo elementorių ir mokė jau iš jo.  Eivenių kaimo daraktorinė mokykla veikė apie trylika metų.

               

1.6. Kiti Dusetų dvaro savininkai  ir parapija

 

           Iki 1546 m. Dusetas laikė Ivanas Boriatynskis, o tų metų rugsėjo 1 d. Utenos valsčiuje buvęs dvaras leno teise duotas kunigaikščiui  Andriui Andriui Ozereckiui /24/; ši privilegija patvirtinta 1551 m. lapkričio 16 d. /25/. A. Ozereckis 1553 m. sausio 7 d. dvarą užrašė iki gyvos galvos žmonai Hanai Vasiljevnai /26/. 1585 m. sausio 30 d. minimas dvaras, kuris 1586 m. liepos 25 d. taip pat leno teise atiteko Bogdanui Andriui Ozereckiui /27/.

           Vėlesnieji duomenys apie Dusetų savininkus ir laikytojus skiriasi. Nurodoma, kad 1580 m. dvaras atiteko Rudaminoms, o 1636 . perėjo Pliateriams /28/. Tarp 1644 – 1673 m. dvaro laikytojų minimi Pacai, Piotrovskiai, Tyzenhauzai /29/. Be to, nurodoma, kad 1674 m. Skaryševskis pardavė valdą LDK karužai Tyzenhauzui /30/              , o XIX a. ji priklausė Jonui Rudaminai Dusetiškiui.

          Apie Dusetų ūkinės veiklos pobūdį ir mastą XVI a. antroje – XVII a. pirmoje pusėje duomenų neaptikta.  1596 – 1597 m. valstybinės rinkliavos apyskaitoje surašytos pajamos tik iš Dusetų „klebonijos“/31/.

           Dusetos pažymėtos 1613 m. LDK žemėlapyje, o tai veikiausiai liudija, kad tai buvo miestelis. Jo ženklas panašus į daugelio kitų vietovių ženklus. 1659 m. žemėlapyje Dusetų ženklas standartinis – analogiškas kitų miestelių ženklams.( 3 , 4 pav.)

          1669 m. Zarasų inventoriuje minima Dusetų gatvė /32/, o tai turbūt liudija ir apie dar ankstesnius abiejų miestelių ūkinius ryšius.

          1686 m. inventoriuje /33/ Dusetos vadinamos miestu, kuriame buvo 83 sklypai, gyveno 49 šeimos (be galulaukių). /34/. Nemaža dalis sklypų buvo tušti, o tai galbūt rodo, jog XVII a. vidurio LDK – Lenkijos kare su Rusija ir Švedija miestelis, kaip teigiama, patyręs nuostolių – sudegintas /35/.

……………………………….

24.     LVIA. LM – 30. L. 181 – 182

25.     LVIA. LM – 35. L. 73

26.     LVIA. LM – 34. L. 11 – 12.

27.     LVIA.  LM – 50. L. 238 – 239.

28.     Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 581.

29.     AGAD w Warszawic. Archiwum Platerow z Antuzawa. Nr. 8.

30.     LVIA. LM – 139. L. 107 – 114

31.     LVIA. SA – 6126. L. 481.

32.     Feodalinių žemės valdų……. P. 67.

33.     MABR. F. 57. I 53 – 19

34.     LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 1083. L. 4 – 6.

35.     Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 586.

 

          1686 m. dokumente gyventojai surašyti iš eilės – o tai atitinka linijinę Dusetų plano formą. Buvo viena karčema, bet dirbo 11 amatininkų (iš jų 3 audėjai, 2 malūnininkai, siuvėjas, kalvis, aludarys), vadinasi prieš karą jų galėję būti ir daugiau.

          Kaip minėta, 1636 m. Dusetų ir Antazavės žemės atiteko vokiečių kilmės didikams grafams Pliateriams. Jų prosenelis buvo atvykęs iš Vokietijos kaip Livonijos riteris, kurio tikra pavardė buvo Herebaldas, bet vėliau jie sulenkėjo ir pasivadino lenkiškąja pavarde – Pliateriais.

        Kada ir kaip Dusetų dvaras su palivarkais ir kaimais perėjo  iš  kunigaikščio Radvilo į grafo

Pliaterio rankas, kanauninkas Petras Strelčiūnas  Dusetų bažnyčios  archyvo dokumentuose žinių

nerado. Tiktai žinoma, kad  antroje  XVII  amžiaus pusėje  pilnateisiais  Dusetų ponais ir Dusetų

bažnyčios globėjais  buvo Pliateriai. Be Dusetų bažnyčios turtu aprūpinimo  akto  jokių  Radvilų

pėdsakų Dusetose neliko.

        Špitolė. 1738 m. Jonas Liudvikas Pliateris su žmona Emerencijana užrašė metinę duoklę šešiems beturčiams prie Dusetų bažnyčios išlaikyti – trims vyrams ir trims moterims.  Jiems gyventi pastatė špitolę ir suteikė jiems aprūpinimą /36/. Jiems buvo kasmet duodama po 24 pūrus rugių, 18 pūrų miežių, 12 pūrų avižų, 3 pūrus grikių, 2 pūrus žirnių, 24 gorčius druskos, 18 gorčių sviesto, 60 sūrių ir trys nupenėtos kiaulės. Kalėdoms ir Velykoms dar duodavo po 1 pūrą salyklo arba statinę alaus, o daržovių ir malkų  – kiek reikėjo. Būdavo duodami ir drabužiai. Vyrams  dviems metams: žiponas ir eilė drabužių iš Karalevičiaus gelumbės, kailiniai trims žiemoms, drobės po 15 uolaktų ir batų po dvi poras kasmet kiekvienam.  Moterims dviems metams: iš Karalevičiaus gelumbės arba dažyto milo sijonas, tokios pat medžiagos žakietas trims metams, šniūravonė dviems metams, kailiniai trims metams, po tris poras burliačių, po 30 uolaktų drobės ir po didelį nuometą kiekvienai kasmet.* Už tai beturčiai turėdavo patarnauti bažnyčioje, šluoti bažnyčią, giedoti bei atkalbėti eilę maldų už geradarius. Jie buvo įpareigoti atlikti šias maldas: kiekvieną rytą atkalbėti poterius, tikėjimo, vilties ir Dievo meilės aktus, Jėzaus vardo Litaniją ir atgiedoti „Viešpaties Angelą“. Vakarais turėjo taip pat atkalbėti poterius, aktus, Šv. Marijos Litaniją, atgiedoti „Viešpaties Angelą“ ir „Tavo apgynimo“.

           Be to, Sekmadieniais – atkalbėti ar atgiedoti valandas į Švč. Trejybę ir giesmę „Tave Dieve garbinam“.

          Pirmadieniais  –  valandas į Angelus Sargus, išklausyti Šv. Mišių fundatorių intencija ir atgiedoti giesmę „Diena rūsti“.

         1755 m. LDK dvarininkai Mohlai klebonui Petrui Rimkevičiui skiria iš savo Imbraso dvaro 400 talerių obligaciją prieglaudai ir mišioms atlaikyti.

………………………..

36.     Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. P. 32.

 

     1758 m. legacinis dokumentas Teresės iš Platerių  Judickienės dėl mišių laikymo už ją ir Liudviko Platerio – 200 talerių iš Dusetų dvaro./37/

         Antradieniais – bažnyčioje po Mišių atskaityti ar atgiedoti Visų Šventųjų Litaniją su maldelėmis.

         Trečiadieniais  –  valandas į šv. Juozapą.

         Ketvirtadieniais – rytą ir vakarą priimti Švč. Sakramentą, sukalbėti po penkis poterius ir atgiedoti „Prieš pat didį Sakramentą“.

         Penktadieniais – Jėzaus Širdies Litaniją, išklausyti šventas Mišias už fundatorius, atkalbėti maldelę „O mieliausias Jėzau“ ir sugiedoti giesmę „Diena rūsti“.

        Šeštadieniais – valandas į Švč. Mergelės Marijos Nekaltą prasidėjimą ir vakare po Mišparų  –  karunką „Kas nor Panai Marijai tarnaut“.

        Sekmadieniais  jie visi turėjo giedoti rožančių, karunką ir kitas giesmes drauge su parapijiečiais.

         Visos tos maldos turėjo būti atliktos fundatorių intencija.

         Bažnyčios remontu rūpintis buvo dvaro pareiga.

          Bažnyčia iš karto turėjo labai didelį šventorių, kuriame iš seno buvo laidojama. Steigėjams ir globėjams buvo skirtas rūsys po bažnyčia. Šventorius buvo apsodintas liepomis.     

            

                                          1.7. Antroji Dusetų bažnyčia ir altarija

  

                             Bažnyčiai pasenus ,1744 m.  grafas Pliateris pastatė naują medinę kryžiaus plano dvibokštę bažnyčią su pusapvale apside /38/; joje buvo 6 altoriai. Senoji nugriauta bestatant naują bažnyčią. Tuo pačiu metu iškilo ir mūrinė 4 tarpsnių vėlyvojo baroko – ankstyvojo klasicizmo stiliaus varpinė/39/. (5 pav.).

                               1765 m. Dusetų klebonas Reminkevičius buvo užrašęs 400 talerių, kurių procentais turėjo būti išlaikomas dar vienas beturtis. Pinigai buvo padėti pas Imbrado dvarininką Molų ir vėliau dingo, Molis procentų nemokėjo.Panašaus likimo susilaukė ir jo pastatyta didelė su mansardiniu stogu altarija.

                Dusetų klebonas kunigas Reminkevičius, Vilniaus vyskupo leidžiamas, iš Dusetų bažnyčios jurizdikos atidavė altarijai apie vieną margą žemės ir savo lėšomis ant jos pastatė altarijai rūmus.      .

…………………..     

              37.. LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23. L. 30

                   38. MABR. F.57.I 53 – 1226;LVIA. F. 1276. Ap. 1. B.178.

              39. LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23. L. 21.     

 

             .  1767 m. įsteigta altarija (fundatorė Bogumila Berkaitė Podbereckienė). /40/, kuriai pastatytas medinis namas. (7 pav.). Bogumila Berkaitė – Podbereckienė testamentu tai altarijai

 užrašė 2000 talerių.  1767 m. ši suma užstato teisėmis 7 proc. investuota į Izytos dvarą. Šis testamentas teismo buvo patvirtintas. Kol Izitoje gyveno ponas Vereščynskis, procentus mokėjo tvarkingai. Izytos dvarui perėjus į Kelpšų rankas, procentų mokėjimas pasunkėjo. O kada žymią Izytos žemių dalį, būtent Mukulių palivarką, Kelpšas atidavė savo svainiui Dombrauskui, pastarasis visai nustojo mokėti procentus. Kelpšas sakė, kad turi mokėti Dombrauskas, nors testamente žemės rašte tos pareigos neįrašė, Dombrauskas rodė į Kelpšą.  Kelpšas norėjo, kad Dusetų altarista persikeltų gyventi prie Mukulių koplyčios. Buvo iškelta byla Vilniaus Konsistorijoje, kuri truko  nuo 1814 iki 1822 metų. Byla pasibaigė tuo, kad altarista pasiliko Dusetose prie šv. Petro altoriaus. Už fundatorius jis turėjo kas savaitė laikyti po dvejas Mišias ir turėjo Dusetų kunigams padėti dirbti bažnyčios darbą. Jo kapitalas Izytos dvare dingo.

                Altarijos gyvenamas namas pagal 1856 m. inventorių buvo 27 x 13 aršinų, labai senas apleistas. Įeinant durys vienverės. Dešinėje – 4 kambariai, trijuose – lentų grindys, sienos ištinkuotos, bet keliose vietose tinkas iškritęs. Yra švediška krosnis, koklinė. Kitoje pusėje – kepykla su stacijomis mažomis. Jų sienos senai tinkuotos. Libos lentų, supuvusios, paremtos. Krosnis griūnanti, plytinė.

                 Tarp kepyklos ir kambarių gyvenamų 2 prieangiai, tarp kurių plytų kaminas virš stogo iškeltas.  Jame iš šono primūryta krosnelė – virtuvėlė. Visame name 12 langų, rėmai ir lamperija supuvusi. Langinių senų – 10.

                Po namu – rūsys, mūrytas iš plytų.

                Svirnelis, kažkada salka. 4×5 aršinų.

                Pašiūrės – 2, tvartai  -2 . Daržas, jame pirtis.

                Priėmė Pranciškus Genutavičius – Dusetų altarista. /41/

                        Klebonija tuo metu buvo jau sena /42/, parapiją aptarnavo klebonas kun. Petras Reminkevičius ir 2 vikarai /43/. (6 pav.)

           Didžiojo altoriaus galas susiaurintas ir apskritas.  Visas pastatas buvo apie 35 metrus ilgio ir apie 14 m pločio. Bažnyčios viduje buvo šoninės aikštelės (galerijos), paremtos mediniais stulpais, gaubtomis lubomis, degtų  plytų  grindimis. Buvo  šeši  altoriai,  kurie  vėliau    papuošti

gausiomis dusetiškio Gogelio darbo medžio skulptūromis; altorių paveikslai – italų meistrų darbo.

…………………………………………….  

      40.  Strelčiūnas Kan. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija. P. 31.

      41 . LVIA.F. 696. Ap. 2. B. 23. P. 39.

      42.  LVIA. F. 694. Ap. 1. B. 3465. L. 9.

      43. LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23. P. 3.

               1849 m. inventoriuje rašoma, kad bažnyčia stačiakampės formos, į presbiterijos pusę susiaurinta ir apvaliai užbaigta. Priekyje du bokšteliai su kryžiais. Viename iš jų signaturka. Tarp bokštelių faršata 52 x 19 uolekčių. Virš langų aplink bažnyčią galerija ant 6 stulpų. Skliautai ovaliniai.

               Virš prieangio 10 balsų vargonai. Prieangyje akmuo švęstam vandeniui, šalia sėdinti medinė Kristaus figūra. Prieangis nuo namų atskirtas baliustrų galerija.

               Zakristija už didžiojo altoriaus.

               Prieš presbiteriją iš abiejų pusių durys , nedidelės.

               Altorių – 6. /44/

               Šalia pastatytoje mūrinėje keturių aukštų varpinėje buvo įrengta Šv. Kryžiaus koplyčia, 1885 –  86m. virtusi bažnytėle. Varpinės projekto autorius – A. Paraka.

             Šiai bažnyčiai Pliateriai parūpino naujas, dideles labai meniškas klauptas ir vėliavas su Maltos kryžiaus ženklu. Jie taip pat nupirko Vakarų Europos kraštų ir Vilniaus darbo monstrancijas, didįjį altorėlį ir naujus vargonus. Senieji vargonai pateko į naujai pastatytą Antazavės bažnyčią, iš kur XIX a. gale nukeliavo į Avilius, nes 1886 m. Antazavei atiteko Dusetų vargonai.

             Prie zakristijos buvo pastatyti meniško darbo suolai Pliateriams su jų ženklais, o kitoje pusėje – Vasaknų Rudaminoms.

              Jonui Pliateriui mirus, jo palaikai palaidoti šios bažnyčios rūsyje, o bažnyčioje sienoje už grotų  įrengta paminklinė lenta, patekusi ir į naująją bažnyčią, su tokiu lotynišku įrašu: “Joannis Ludovici Plater Subocensis Giegobrastensis, etc. Capitanei viri in Reipublica optime meriti cor in hoc tumulo cum tribus natis Andrea, Antonio et Ignatio depositum A. D. MDCCLXIV lunii XXI die“. Išvertus būtų:“Jonas Liudvikas Pliateris, šlovingos giminės palikuonis. Išmintingo ir  labiausiai  valstybei  nusipelniusio  vyro  širdis  čia  palaidota  kartu su

trimis vaikais: Andriumi, Antonijumi ir Ignatijumi“. (Vertimas Dusetų klebono Gedimino Šukio).              

              1775 m. parapijoje buvo 4566 gyventojai, 23 bajorų /45/ 1045 valstiečiai ir 86 žydų kiemai. 1765 m. iš miestelio žydų karčemų ir „šinkų“ surinkta 184 auksinai 13 grašių, iš klebono karčemos – 8 auksinai  8  grašiai  mokesčių /46/.  Vadinasi,  galėjo būti per 20 karčemų. 1775 m.

dirbo 3 amatininkai, mokykloje klebono sodyboje žiemą mokėsi 30 vaikų , o vasarą – apie 10.

              1781 m. Dusetų parapijoje, kuri priklausė Kupiškio dekanatui, surašyti 5797 gyventojai.

………………………….

            44. LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23.L. 34.

45.  Lowmianski H. Studja…. T. 2. S. 117.

         46.  Ibid.L. 11.

 

dirbo 3 amatininkai, mokykloje klebono sodyboje žiemą mokėsi 30 vaikų , o vasarą – apie 10.

              1781 m. Dusetų parapijoje, kuri priklausė Kupiškio dekanatui, surašyti 5797 gyventojai.

              Mirus dvarininkui Jonui Pliateriui, 1789 m. balandžio 1 d. surašyti valdos turtai /47/; dvaras su miesteliu atiteko Kazimierui Pliateriui.

               1794 m. Rusijos kariuomenei malšinant J.Jasinskio  –  T. Kosciuškos sukilimą, rugsėjo 7 d. dvaro sodyba buvo apiplėšta ir nuniokota /48/, be to, iš jos reikalauta kontribucijos. Apibūdinant šį įvykį paminėti „marmuriniai rūmai“, o 1795 m. vasario 25 d. surašyti rusų padaryti Dusetoms nuostoliai.

               1795 m. bažnyčios jurisdikoje gyveno klebonas, altarista, zakristijonas, vargonininkas, 2 bajorai, 2 amatininkai, valstietis, iš viso aštuonių laisvų žmonių ir nuomininko šeimos; špitolėje, kuri buvo pastatyta 1755 m. kad būtų kas prižiūrėti bažnyčią, buvo įsikūrę 7 vargšai.        

               Paminėta mokykla  /49/, kurią 1798 m. lankė 12 vaikų /50/. Buvo mokoma skaityti ir rašyti, katekizmo, lotynų kalbos pradžiamokslio /51/. 1804 ir 1805 m. mokyklą lankė 16 vaikų /52/. 1811 m. klebonas bylinėjosi su mokytoju Kojelavičiumi, kuris girtas sumušė vaikus /53/.

             1806 m. Dusetose buvo gaisras, apie kurio padarytus nuostolius duomenų nėra. 1811 m. bažnyčios jurisdika apibūdinta taip pat kaip ir 1795 m./54/.

             1812 m. į Rusiją per Lietuvą žygiavusi Napoleono armija Dusetų nesiekė, todėl miestelį galėjo paveikti tik tuo metu kraštą apėmusi ūkinė suirutė.

             Po Kazimiero  Pliaterio  mirties  1818 m. jo   sūnūs pasidalijo   tėvo palikimą /55/. Tais pačiais  metais  Dusetų  dvaras  buvo  išnuomotas  /56/. 1818  sudarytas  dvaro  inventorius  /57/,

kuriame paminėtas per vietovę ėjęs Rygos kelias. Miestelyje surašyti 2 bajorų, 19 žemdirbių ir 8

žydų dūmai, iš viso  –  29 dūmai su 149 gyventojais. Apie bažnyčią neužsiminta, tačiau „iškala“ buvo.

Nuo 1823 m. Dusetose veikė  trijų  skyrių  mokykla  /58/.  Mokyta  lenkiškai,  o 1827  –  1831 m.

 

………………………………

47.  LVIA. SA – 13941. L. 341 – 352.

48.  LVIA. SA – 14224. L. 20 – 21.

49.  LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 263. L. 97, 101.

50.  Kurczewski J. Biskupstwo Wilenskie. S. 295.

51.  Ten pat.

52.  Lukšienė M. Lietuvos švietimo istorijos…P. 60.

53.  LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 263. L. 102.

54.  LVIA. F. 421. Ap. 4. B. 2.

            55.  LVIA. F. 381. Ap. 24. B.  1035.

56.  LVIA. F. 525. Ap. 8. B. 166. L. 1, 13 – 14, 41.

57.  VLE. T. 5. P. 230. Gipiškis P. Zarasų kraštas. P. 214.

58.  Lukšienė M. Lietuvos švietimo istorijos… P. 104.

 

dėstyta rusų kalba /59/. 1828 m. mokyklą lankė 38 vaikai /60/.

              Nuo 1823 m. Dusetose veikė trijų skyrių mokykla /61/. Mokyta lenkiškai, o 1827  –  1831 m. dėstyta rusų kalba /62/. 1828 m. mokyklą lankė 38 vaikai /63/.

 

                                                         1.8. Dusetų parapijos ribos

                    

                    Įsteigtoji Dusetų parapija pirmiausia priklausė Vilniaus vyskupijai. , Kupiškio dekanatui, paskui Žemaičių Vyskupijai, Obelių dekanatui.

                    Pirmykštė parapija ribojosi šiaurėje su Kriaunų parapija, rytuose – su Zarasų , pietuose – su Salako ir vakaruose – su Utenos ir Užpalių parapijomis. Šiaurėje prie Dusetų parapijos šliejosi šie Kaimai: Bradesiai, Saliniai, Zirnajai, Derviniai, Bakučiai, Volungiai, Šniukštai ir Vėdariai. Rytų siena ėjo Čičirio ežero krantais, Javydžių kaimu, toliau ribojosi su Avilių ežeru, Avilės upele iki Aukšlio ežero. Pietų siena ėjo Braslavos ir Ukmergės apskričių ribomis iki Natiškių kaimo, toliau Alaušos upe iki Sėmeniškių, vakaruose kaimyniniai kaimai buvo: Veiseikiai, Vaiskūnai, Likunčiai, Treidžiūnai. Dauliūnai, Južintai, Tarnavos, Zabuliškio ir Gatčionių dvarai su jiems priklausančiais kaimais.

                    1782 metais Dusetų parapijoje buvo Južintuose filija, Antalieptėje vienuolynas, keturios viešos koplyčios, būtent: Avilių, Daugailių, Vencavų ir Mukulių, taip pat dvi privačios koplyčios: Dusetų ir Antazavės dvarų rūmuose.

                   Vienuoliai parapijoje gyveno penkiose vietose: Južintuose  –  du augustijonai, Antalieptėje  –  karmelitai, Aviliuose – du pijorai, Daugailiuose  –  vienas iš Gelvonių pranciškonas ir Vencavuose  –  vienas pranciškonas.

                  Laikui bėgant, iš tokios didelės Dusetų parapijos susidarė net septynios parapijos.  XVII šimtmetyje pirmoji atsiskyrė Južintų parapija, antroji 1794 metais  –  Antazavės,  trečioji XIX  šimtmetyje  Daugailių  parapija,  ketvirtoji  –  Baltriškės,  penktoji – Antalieptės ir  šeštoji –

Avilių parapija. Trys pastarosios susidarė dvidešimtame amžiuje. Keletas kaimų dar prisidėjo prie Užpalių parapijos. Po tiek padalinimų Dusetų parapija ir šiandien dar yra didžiausia Zarasų krašte. Jos plotas daugiau kaip 200 kvadratinių metrų.   

      

……………………………………

 

59.  Kurczewski J. Biskupstwo Wilenskie.S. 295.

            60.  Sliesoriūnas F. 1830 – 1831 metų sukilimas… P. 159 – 160.

61.  Sliesoriūnas F. 1830 – 1831 metų sukilimas…. P. 160.

62.  Sliesoriūnas F. 1830 – 1831 metų sukilimas… P. 176, 205.

63.  Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 582

Iš buvusių   parapijos   koplyčių, Vencavų   koplyčia   prieš   Pirmąjį   pasaulinį  karą   rusų

 valdžios įsakymu buvo perkelta į Salaką ir paversta cerkve, o Mukulių sugriuvo, nes buvo pastatyta iš nedegtų plytų. 

                    Vencavuose evangelikų reformatų bažnyčia minima 1614 m. 1696 m. Ašmenos seniūnas Zenevičius ją panaikino. Netrukus pastatyta katalikų bažnyčia. 1744 m. buvo Dusetų parapijos folija. Šiai pasenus, 1789 m. pastatyta nauja medinė. Bažnyčia funduotos žemės neturėjo. 1845 m. Vencavų dvaro savininkas pastatė stačiatikių cerkvę. Katalikų bažnyčia nebebuvo kam rūpintis. 1864 m. ją caro valdžia uždarė. 1907 m. Vencavų cerkvė perkelta į Salaką.

                  Avilių bažnytkaimis yra 12 km nuo Dusetų ir priklausė Dusetų parapijai. 1712 m. vienas iš kunigaikščių Giedraičių Avilių kapinėse pastatė medinę koplyčią, kuri priklausė Dusetų parapijai. Žinoma, kad 1744 m. Aviliuose buvo vieša koplyčia, kurią aptarnavo čia apsigyvenę vienuoliai pijorai 1794 m. Aviliai priskirti Antazavės parapijai. Atrodo, kad tuo metu Aviliuose buvo pijorų vienuolynas, kurį vėliau greičiausiai sunaikino gaisras.

                  Antazavės vietovė istoriškai žinoma nuo XVIII a., kada čia buvo dvaras. Jis yra ir 1744 m. Vilniaus sinodo sąrašuose. Tada aplinkui kaimų nebuvę – tik  dvaro pastatai ir smuklė. Bažnytkaimis kūrėsi dvaro žemėje. Jame galėjo apsigyventi tik tie , kuriems leido dvaras.

                    Pirmoji šios apylinkės šventovė buvo privati dvaro koplyčia. Kada ji įruošta, žinių neturima. Seni žmonės pasakoja, kad ji buvusi dabartinės bažnyčios vietoje, medinė, maža. Tačiau kun. Strelčiūnas savo „Dusetų parapijos istorijoje“ rašo, kad 1782 m. Antazavės dvaro rūmuose buvusi privati koplyčia. Atrodo, kad dvaro savininkai koplyčią buvo įsteigę tik savo reikalams; nuolatinio kunigo nebuvo. Retkarčiais ją aptarnaudavo Dusetų kunigai.

                     Dusetų parapijai kurį laiką priklausė ir Antalieptės vienuolynas, kuris gyvavo apie 100 metų. Vietovė pradėjo augti apie 1730 m., tačiau plėtėsi labai palengva, nes nebuvo žemės – ji priklausė vienuolynui ir gretimam Kaniukų kaimui. Pažymėtina, kad 1674 balandžio 24 d. Vencavų dvaro inventoriuje Antalieptė jau vadinama miesteliu.

                      Antalieptės bažnyčios ir vienuolyno fundatoriai buvo Jonas Mykolas Strutinskas su žmona Rože Pliateryje, Salako ir Strutynės valdytojai, Infliantų kunigaikščiai. 1732 m. jie padovanojo bažnyčiai kiek žemės ir greičiausiai tada pradėjo statyti bažnyčią,. 1732 – 1734 m. išaugo ir vienuolynas. Po bažnyčia esančiuose rūsiuose vienuoliai buvo laidojami nuo 1742 m. Bažnyčios statyba buvo baigta 1763 m.

               Pradžioje dusetiškiai buvo laidojami prie Dusetų bažnyčios, šventoriuje, o tolimesnieji gyventojai – sodžiaus kapinaitėse.  XVII a. pradžioje įsteigtos atskiros Dusetų kapinės, aukštame kalne, už pusantro kilometro nuo bažnyčios.  Nors ir didelis žemės plotas joms paskirtas, tačiau XVIII a. gale jos buvo per mažos. Taigi vėliau jos buvo dvigubai padidintos. Jose palaidota daug iš Dusetų kilusių kunigų ir šiaipjau šviesuolių.

 

1.9. Parapija po 1831 m. sukilimo

 

             1831 m. Dusetų apylinkėse sukilėlius organizavo dvaro savininkas Cezaris Pliateris. Jo dalinyje aktyviai kovėsi Emilija Pliaterytė /64/ . 1831 m. balandį miestelyje stovėjo C. Pliaterio ir iš Rokiškio atvykusio J. Gorodeckio sukilėlių būriai, kurie balandžio 21 d., prisidėjus dar ir J. Štadeno daliniui, užėmė Zarasus, o po to pasitraukė ir išsidėstė Dusetose, Antazavėje, Imbrade /65/.  Balandžio 30 d. už šešių kilometrų nuo Dusetų Gorodeckio ir Štadeno vadovaujami sukilėliai susikovė  su Litvinovo kariuomenės daliniu, neatsilaikė ir po stipraus apšaudymo pasitraukė į miestelį, kur stovėjo C. Pliaterio būrys.  Sukilėliai mėgino ardyti tiltą per Šventąją, tačiau nespėjo; rusų daliniai juos išstūmė iš Dusetų. Nurodoma, kad sukilimo metu dvare buvo gaminami ginklai (liejamos kulkos, iš ąžuolo daromos patrankos) /66/.

            Sukilimą numalšinus, grafai Pliateriai pasitraukė į užsienį, nes caro valdžia konfiskavo jų dvarus. Jo sodyboje stovėję rūmai buvo sugriauti, meno vertybės sunaikintos. Dvaro pastatų plytos buvo išdalintos apylinkės gyventojams, dalį dvaro griuvėsių suvertė į Sartų ežerą. Buvo apkarpyti ir bažnyčios turtai.

            Dusetų apylinkių žmonės grafus Pliaterius ilgai minėjo kaip gerus ir šviesius dvarininkus, kovojusius prieš baudžiavą ir carinę priespaudą bei žmonių nutautinimą. Cezario tėvas Kazimieras Pliateris, pasitaręs su savo giminėmis, jau 1817 m. Ukmergės bajorų seimelyje, o vėliau tais pačiais metais ir Vilniaus bajorų seime kėlė baudžiavos panaikinimo klausimą. Pliaterienė rūpinosi žmonių švietimu ir vaikų mokymu, šelpė beturčius ir kt.

           Rusų carui Nikolajui I valdant, rusų valdžia 1841  –  1843 metais atėmė katalikų bažnyčios žemes, palikdama prie kiekvienos po 33 dešimtines ir tiktai išimtinais atvejais kiek daugiau. Dusetų bažnyčiai palikta jurisdika su 12 ha žemės ir Antakalnio palivarkas su 50 ha žemės. Kita  žemė  buvo  išdalinta  laisviesiems  valstiečiams. Už  nusavintą  žemę  caro  valdžia

mokėjo Dusetų klebonui atlyginimą po 400 rublių per metus.

           Pagal atimtos žemės kiekį bažnyčios buvo padalintos į penkias klases. Dusetų bažnyčia priklausė trečiajai klasei. Nuo bažnyčios klasės priklausė ir klebono atlyginimas.

           Prie visų šitų pajamų reikia paminėti dar ir valstiečių dešimtinę, mokamą bažnyčiai.

…………………………………..

 

               64.  LVIA. F. 378. B.s., 1833 m. B.  1055.

               65.  Lukšienė M.  Lietuvos švietimo istorijos… P. 233.

               66.  EЭ. T. 7. C. 389

              1833 m. miestelyje surašyti 523 gyventojai: buvo 18 trečios gildijos pirklių, 44 namai        ( vienas mūrinis), 11 smuklių, krautuvė ir mokykla, kurią lankė 86 vaikai (7 mergaitės)./67/. 

            1846 m. mokykla uždaryta /68/, tais pačiais metais valsčius atskirtas nuo Ukmergės apskrities ir atiteko naujai suformuotai Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskričiai. 1847 m. miestelyje gyveno 74 žydų šeimos, iš jų dvi  –  trečios gildijos pirklių, o Dusetų kahalui priklausė 486 „dūšios“. /69/. 

             1851 m. sudarytas valstybiniam dvarui priklausiusio miestelio dalies (be bažnyčios jurisdikos) tikrosios būklės planas. (.8 pav., 9 pav.).. Dokumente pavaizduota teritorija į šiaurę nuo jurisdikos; sodybos išsidėstė palei vieną gatvę Sartų ežero pietryčių pusėje, o sklypai – dar ir pagal Subatos keliu atsišakojusį į šiaurės vakarus kelią. Gatvės – kelio susikirtime matyti nedidelė aikštelė. Dar viena – taip pat nedidelė, bet jau turgaus aikštė buvo plane pavaizduotosios miestelio teritorijos pietų dalyje, pagrindinėje gatvėje, Salako ir Antalieptės – Zarasų bei Subatos kelių sankirtoje.  Nors į miestelį suėjo 5 keliai, jis buvo tik neraiškaus radialinio plano su ryškiai vyraujančiu linijiniu – pagal pagrindinę gatvę išsidėsčiusių sodybų – apstatymu. Pastatų koncentracija aplink aikštę, kur mažuose sklypuose gyveno žydai, buvo gerokai didesnė, negu kitoje teritorijoje.

           1863 m. prasidėjus sukilimui, balandį Zarasų apskrityje ir Dusetų apylinkėje suorganizuotas apie 70 sukilėlių būrys (vadas Kazimieras Lukošiūnas), kuris gegužės mėnesį nužygiavo į Kamajus prisijungti prie A. Mackevičiaus dalinio /70/.  Po Sierakausko sukilėlių kariuomenės pralaimėjimo prie Biržų, gegužės 24 d. K. Lukošiūno būrys grįžo į Dusetas, ‚užpuolė valsčiaus sodybą, sunaikino raštus, paėmė kasos pinigus“.Liepos 11 d. šio būrio sukilėliai kovėsi su iš Zarasų atžygiavusiu ulonų eskadronu ir kuopa pėstininkų, po to pasitraukė Kamajų link /71/. K. Lukošiūno būrys tarp Dusetų ir Užpalių veikė ir 1863 m. rugsėjo pabaigoje, o spalio pradžioje apylinkėje dar buvo Povilo Červinskio sukilėlių./72/ (10 pav.)

                 Nurodoma, kad tuo metu miestelį juosė stačių rąstų tvora, kurioje buvę 3 vartai pagrindiniuose keliuose. Sukilėliai vartus išgriovę, o kelis žydus už „skundimus rusų valdžiai“ pakorę ar paskandinę ežere /73/. Dar ir 1863 m. gruodį K. Lukošiūno būrys, „įsiveržęs į Dusetas,

 

………………………………….

67.  Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos… P. 121.

68.  Ibid. P. 154.

69.  Ibid. P. 219. 221.

70.  Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1. P. 586.

71.  Ibid.

72.  LE.T. 5. P. 270; Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 164.

                                73.  Ibid. Hedemann O. Historja powiatu Braslawskiego…S.254.

 

, sumušė čia buvusį rusų kariuomenės dalinį, sudegino miestelio vartus“ /74/.

                 Po 1863 m. sukilimo iš Dusetų valsčiaus ir Padustėlio kaimo ištremti 187 žmonės į Samaros gubernijos Čiornaja padina vietovę, o ištremtųjų sodybas užėmė valdžios atkeldinti rusų kolonistai /75/.  Buvo suimti ir ištremti Dusetų kunigai Antanas Petravičius ir J. Laukevičius. O kun. Hedemanas nubaustas 100 rub./76/.

 

1.10. Trečioji Dusetų bažnyčia. Neoromantizmas

 

              XIX a. aštuntajame dešimtmetyje bažnyčia ir klebonija buvo susenusios. Apie 1870 m. klebonu paskirtas kun. Juozapas Riauka pastatydino naują kleboniją, o bažnyčiai statyti leidimo iš rusų valdžios negavo. Šis labai lietuviškai nusiteikęs kunigas jau 1872 m. išgujo iš bažnyčios dalį lenkiškų giedojimų, įvedė vedybinius užsakus tik lietuvių kalba, sakė lietuviškus pamokslus ir vyskupo M.Valančiaus visada buvo labai vertinamas. Jis parašė lietuviškai ne tik pamokslų, bet ir dainų apie Sartų ežerą, Dusetas ir kt. Jam greičiausiai tenka priskirti ir dusetiškių dažnai dainuotą dainą apie vieną kunigą, rusų ištremtą dėl tikėjimo (skirtą kun. A. Petravičiui, 1863 . ištremtajam Dusetų klebonui), ir kt. Kun. Riauka pasitraukė į Dusetų altariją ir mirė, kai naujasis klebonas jau buvo pradėjęs statyti naująją bažnyčią: jo karstas buvo įmūrytas į naujosios bažnyčios kairės pusės pamatus, be jokio įrašo, nes taip jis pageidavo.

               Naująją bažnyčią statė energingas klebonas Antanas Rumševičius, į Dusetas atkeltas apie 1880 metus. Tai jau trečia bažnyčia šiame miestelyje. Ji buvo statoma 1886 –  1888 m. Klebonui Antanui Rumševičiui bažnyčioje yra atminimo lenta. Kadangi pastatas buvo statomas medinės bažnyčios vietoje, kurią teko iš karto nugriauti, varpinės pirmajame aukšte prieš tai įrengta koplyčia /77/. Nurodoma, kad jau pradėjus bažnyčią statyti, buvo atšauktas darbų vykdymo leidimas, tačiau sienas spėta pamūryti, o skliautus pradėti, todėl sustabdyti statybos nebuvę galima.

               Kad rusų pareigūnai statybos darbų nekliudytų, teko duoti kyšių Kaune, Vilniuje, net Petrapilyje. Tepta ir  Dusetose,  nes  tuo  pačiu  leidimu  besinaudojant   teko   daug   kas   taisyti.

                 Naujoji bažnyčia statyta galvotrūkčiais  –  leidimą gavus, darbai pradėti tučtuojau. Senąją bažnyčią nugriovus, sukviesta didžiausia talka pamatams kasti, o kai rusai atšaukė leidimą, jau buvo baigtos sienos ir mūrijamos lubos…

…………………………………………………            

               74.   Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 161.

                    75.  LE. T. 5. P. 270; Panevėžio vyskupija. P. 164.

                    76.  Ibid.

                    77.  Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 161.

 

              Oficialiai bažnyčia statyta Dusetų parapijiečių lėšomis, kurie tuo metu jau buvo laisvi nuo baudžiavos. Kai kurie iš jų buvo savarankiški ir gan pasiturintys ūkininkai. Bet dar slapta aukos buvo rinktos visoje Žemaičių vyskupijoje.

                1881 m. prasidėjo valstiečių bendruomenės sueigos, kurios nutarė statyti bažnyčią ir rinkti lėšas. Lėšas galima rinkti tik tuomet, kai užpildyti grūdų magazinai ir užmokėti valstybiniai mokesčiai. Be to, reikalingas statybai vadovaujantis technikas. Gubernatorius generolas – majoras Melnickis. 1886.06.14

                    Kauno gubernatorius leido statybą 1886. 07. 14 /78/

                       Statybos darbas pradėtas. Kunigas Antanas Rimševičius prašo vyskupijos pajamų ir išlaidų įrištų knygų, nes jis dabar nevykusioje padėtyje. 1886.08.16 /79/

                   1886 m. liepos 20 d. Dusetų ir Antalieptės valstiečiai susirinkę pas kleboną vienbalsiai nutarė išrinkti statybos komitetą. Pirmininku – kleboną Antaną Rimševičių, jis turės tvarkyti ir lėšas. Nariais, iš dvasininkų Danil Krživcą, iš valstiečių – Justiną Stavskį, Mykolą Lileiką, Juozapą Skardinską. Jie turės teisę vesti piniginių įplaukų ir jų išeikvojimo dokumentaciją, rūpinsis statybinėmis medžiagomis, sudarinės kontraktus su meistrais ir stebės statybos eigą. Sueigos namų parašas. /80/

                   1886. 07. 20 pasitarime, kuris įvyko pas kleboną parapijiečiai nurodė valstiečius, kurie turės vežti statybines medžiagas: Morkus Markelis, Justinas Makauskas, Vikentijus Lapienis, Izidorius Čiulka, Izidorius Smalelis, Žygimantas Svilas, Liudvikas Juchna, Žygimantas Tumėnas, Benediktas Melinis, Jonas Juškėnas, Juozas Stimburys, Justinas Lingys./81/

                   Klebonas Rumševičius  bažnyčią pastatė mūrinę, su dviem bokštais, erdvę ir gražią. Didžiąją daugumą plytų jos statybai paaukojo grafienė Pšezdeckienė iš Rokiškio. Ji buvo sumaniusi pastatyti bažnyčią netoli Eglainės savo Lasmuižės dvare, tačiau negavo iš rusų valdžios leidimo. Tuomet savo bažnyčiai surūpintas plytas grafienė paaukojo Dusetų bažnyčios statybai. Dalį plytų gamino pats bažnyčios statymo komitetas savo plytinėje Antakalnio palivarke, kuris priklausė bažnyčiai. Dar apie 100 tūkstančių pirko iš Smėlynės. Statymui reikalingas lėšas sudėjo parapijiečiai. Apie tos bažnyčios statymą liudija bažnyčios sienoje įmūryta lenta su įrašu.(11 pav.)     

           Bažnyčios stilius neoromantiškas, su eklektiškais nukrypimais. XIX a. pab. – XX a. pr. meno  tendencijos  artimos  romantizmui.   Neoromantizmu   vadinama   tradicinių    romantizmo

 

…………………………………..

                   78.  LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3770. L. 7.

.                  79.  Ten pat .L. 9

                   80.  Ten pat. L. 10

              81.  LVIA. F. 669. Ap. 3. B.3770. L. 11.

 formų gaivinimas, naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo ypatybėmis.

              Eklektikos stiliui būdingas laisvas ir įvairus, kai kada keistas praeities stilistinių formų jungimas. Jis plito Europoje, JAV ir kitose šalyse. Lietuvoje eklektikos elementai plito miestų, miestelių, dvarų architektūroje.   

             Dusetų bažnyčios architektūra su eklektikos elementais. Du aukšti fasadiniai bažnyčios bokštai turi keturis tarpsnius. Jie palaipsniui siaurėja aukštyn, atskirti plačiais karnizais. Viršutinis tarpsnis aštuoniasienis, stogai piramidiniai su frontonėliais kiekviename šone, dengti geležies skarda. Kryžių bazės rutulinės.  Centrinės navos fasadinė siena rizalitiškai ištraukta priekin tarp bokštų. Portiko ir bokštų angos, kaip ir visi langai, perdengti apskritomis arkomis su

 alchivoltomis. Trikampis frontonas apvestas aklina arkatūra. Panašiai dekoruoti ir bokštai. Šoninės sienos suskaidytos plokščiais piliastrais ir antablementais. Plytų mūras netinkuotas. Vidus tinkuotas, grindys medinės. (12, 13, 14 , 15, 16, 17, 18 pav.)

                  Mūrinė šventoriaus siena dengta betoniniu stogeliu. Toje sienoje išmūrytos aukštos koplytėlės. Kryžiaus kelių stotims. (19 pav.) Turtingai ornamentuoti geležiniai vartai įstatyti tarp mūrinių stulpų. (20 pav.) Šventoriaus kampe stovi 13 m. aukščio mūrinė varpinė, statyta  XVIII a. vidury. Tai įdomus barokinės architektūros paminklas Jos keturi aukštai palaipsniui siaurėja Kampuose yra sudvigubinti piliastrai, viršuje sujungti kelių siaurų  traukų karnizais. Angos su  apskritomis arkomis.  Ant stogo iškyla keturių  tarpsnių barokinės formos bokštelis, papuoštas ažūriniu geležiniu kryžiumi. Pirmajame varpinės aukšte įrengta Šv. Kryžiaus koplyčia  su altoriumi ir vargonėliais. Po varpine yra rūsys. Didžiosios durys nukreiptos į šventorių , o durys į rūsį yra iš Vytauto gatvės pusės. Pastato plotas maždaug 4,5 x 4,5 m.

                 Bažnyčios viduje trys navos su skliautais, trys mūriniai gražiai papuošti altoriai. Juose yra dalis senųjų Gogelio skulptūrų, o kitos saugomos varpinėje ir Avilių bažnyčioje.

                Didysis altorius iš tvirtos medžiagos. Pirmame tarpsnyje Marijos paveikslas su sidabro drabužiais ir auksuota karūna kraštuose, 2 skulptūros – Šv. Petro ir Šv. Povilo, medinės, drožtinės. Antrame tarpsnyje paveikslas Šv. Trejybės. ( 21 pav.)

                 Mažasis altorius dešinėje pusėje iš tvirtos medžiagos dviejų tarpsnių. Pirmame – Šv. Petro paveikslas, virš Šv. Antanas. (22 pav.)

                 Mažasis altorius kairėje dviejų tarpsnių. Pirmame aukšte Rožinė Marija, virš Jėzaus širdies paveikslas. (23 pav.)

                Bažnyčioje 16 balsų vargonai. Sakykla medinė. (24, 25 pav.)

                 Didysis bažnyčios varpas (600 kg) nulietas Nesvyžiuje, mažesnieji – Vilniuje XVII a. gale. Juos išvežė rusai 1915 m.

           Bažnyčios interjere yra vienas istorijos ir 5 dailės paminklai. Tai: 1.Vargonai – vietinės reikšmės istorijos paminklas. Jų meistras nežinomas. Teigiama, kad 1888 m., pastačius bažnyčią, vargonus įrengęs vokiečių meistras. 2. Respublikinės reikšmės dailės paminklas – paveikslas „Marija su kūdikiu“, nutapytas aliejiniais dažais drobėje, užklijuotoje ant medžio, su metalo aptaisais.(26 pav.) Tapyba nevienalaikė, autorius nežinomas. Puošnius aptaisus paveikslui padovanojo didikai Pliateriai 1746 metais. Aptaisų apačioje įrašyta dovanojimo bažnyčiai data ir Pliaterių herbas. 3. Vietinės reikšmės dailės paminklas – centrinis altorius.  4. Vietinės reikšmės dailės paminklai  – du kilnojamieji altorėliai. Pirmasis – Aušros vartų Marijos paveikslas su auksuotais, augaliniu ornamentu ir linijomis kalstytais aptaisais. Antrasis altorėlis – su puošniai įrėmintais Marijos ir Kristaus, nešančio  kryžių,  paveikslais. Altorėlis  sidabruotas  ir auksuotas.( 27, 28, 29 pav.)         

                 1888 m. bažnyčios inventorius perduodant kunigui Riaukai: Medinė. Kryžminės formos. Du bokštai priekyje 47 x 27 aršinos. 12 langų. Virš chorų galerija iš medinių baliustrų.

                Skliautai ir sienos ištapyti.

                Bažnyčios šonuose medinis portikas su galerijomis, remiamas 6 kolonų.

                Altorių – 5.

                Išlikusi altarija./82/

 

1.11. Dusetų parapijinės draugijos

 

               Dusetų parapijinės draugijos pradėtos kurti po 1740 m. Brolija: Jėzaus Širdies. Popiežiaus Benedikto XIV indultas. * Buvo  rašomi Rožinio brolijos sąrašai pavardėmis. Suburta Švč. Jėzaus Širdies brolija, kuri išleido ir pasižadėjimą, spausdintą dar prieš 1863 m. Kunigas Antanas Naudžiūnas, o gal ir ankstyvesni kunigai, buvo sudarę knygnešių broliją, kurios nariai įsipareigojo kiekvieną dieną kalbėti maldas už rusų persekiojamus katalikus.

              XIX a.  paskutiniaisiais dešimtmečiais kylant tautinei savimonei ir plečiantis draudžiamos lietuviškos spaudos platinimui slaptom religinėm brolijom vadovavo kunigai.  Spauda buvo slepiama zakristijoje, varpinėje ir kitur, o miestelyje ir apylinkėje ją platino Ebraderis, T. Stankūnas, J. Barzda, Grigėnas, Gabrilevičius, Kundevičius. Apie 1890 metus įsteigta slapta parapijinė biblioteka, kuriai vadovavo Antanas Mažiulis. /83/

             Maždaug nuo 1870 metų rusai dalį lietuvių katalikų parapijiečių apie Vencavus, Antalieptę  priverstiniu  būdu  padarė   stačiatikiais,   įrašė   į   cerkvę.   Sakramentus   ir      kitus

……………………………………………..

            82.  LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23. L. 40 – 41.

            83.  Kviklys B. Mūsų Lietuva. T.1.  P. 587.

 

             Maždaug nuo 1870 metų rusai dalį lietuvių katalikų parapijiečių apie Vencavus, Antalieptę priverstiniu būdu padarė stačiatikiais, įrašė į cerkvę. Sakramentus ir kitus patarnavimus jiems slapta teikdavo Dusetų kunigai, nuvykdami į jų ūkius nakties metu. Vienas iš trijų parapijos vikarų buvo skirtas šioms sunkioms ir pavojingoms pareigoms. Rusai tokius kunigus baudė trėmimu į Rusiją. Tas pavojingas pareigas ėjo Antanas Naudžiūnas ir kiti vikarai.

           1863 m. sukilimą Dusetų apylinkėse rusai labai žiauriai malšino. Dusetų parapijos vikaras kun. J. Laukevičius  1864 m.  gruodžio  mėn.  buvo  rusų  suimtas,  apkaltintas   sukilėlių   vado

 Lukošiūno sesers Emilijos Lukošiūnaitės slėpimu, dvejus metus kalintas Zarasų kalėjime., o iki 1871 metų laikytas tremtyje. Klebonas kun. Antanas Petravičius, rėmęs sukilimą ir slaptai laidojęs rusų sušaudytus sukilėlius, ištremtas į Rusiją. Keršydami rusai iš apylinkės kaimų ištrėmė nemažai lietuvių

             Talkinant kunigams Matiukų kaime buvo surengtas lietuviškas vakaras.  Vėliau tokie vakarai vyko vos ne kasmet. /85/

            

                                                          1.12.  Parapijos žmonių gyvenimas

 

                Dusetų dalis, šiandien vadinama Užtilte, turėjo būti senesnė už Dusetų dvarą. Ji buvo išsidėsčiusi palei kelią Užpaliai – Daugpilis. Tai buvo sena sodyba su smukle, kuri išliko iki 1915 metų. Jos žmonės keltu perkeldavo per Dusetos upę važiuojančius pirklius.

           Tik žymiai vėliau, nuo 16 – jo ar 17 – jo amžių buvo supiltas ilgas pylimas ir vasarai būdavo pastatomas tiltas, kurį rudenį nuimdavo, kad pavasario potvyniai jo nenuneštų.

           Trečioji Dusetų dalis arba Miestas galėjo būti įsikūręs apie pora šimtmečių anksčiau, negu kad buvo pastatyta bažnyčia. Miestelis buvo išplanuotas sklypais, turėjo keturkampę Prekyvietės aikštę ir mokyklą. Čia stovėjo ir Dusetų dvaro midaus ir degtinės smuklė.

          Aikštė turėjo įvairių paskirčių ir buvo įvairiai vadinama. Istoriniuose šaltiniuose neminima, kaip ji buvo vadinama miestelio įsikūrimo pradžioje, o ir senolių prisiminimai teigia, kad dažniausiai ją vadindavę Prekyviete arba turgaus aikšte. Turgaus dienomis, pagrinde trečiadieniais, smulkesnėmis prekėmis buvo prekiaujama pagrindinėse miestelio gatvėse. Gyvuliai buvo varomi į miestelio centre esančią ir jais prekiaujama. Aikštė buvusi tuščia ir labai purvina – išmindyta gyvulių ir žmonių kojomis.

             Mažai kuo jaunesnis už Dusetų miestelį turėtų būti ir Maskvyčių kaimas (dabartinė Vilniaus gatvė), prie miestelio prišlietas dar 16 – me amžiuje. Pagal  kaimo vardą galima manyti,

 

………………………………………

        85.  Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1.  P. 587.

kad  jis  buvo sudarytas iš Maskvos kunigaikštijos belaisvių, atgabentų į  Lietuvą, arba pabėgėlių

 Kad čia gyventa rusų, liudija ir slaviškos kilmės pavardės, labai paplitusios  šioje miestelio dalyje ir greta esančiame Padustėlio kaime. Tai Kuzmos, Kazakevičiai ir kt. (30 pav.).

            Nuo seno, gal net nuo Vytauto Didžiojo laikų Maskvyčių kaime gyveno kelios totorių šeimos, atgabentos iš Pavolgio ar Krymo. Totoriai užsiiminėjo gana retu amatu – kailiadirbyste. Jie supirkinėdavo ir išraugindavo, išminkštindavo galvijų ir arklių odas. Paskui jas parduodavo vietiniams batsiuviams arba veždavo į miestus parduoti. Raugindavo ir apdorodavo taip pat avikailius,  kuriuos  žmonės  jiems  pristatydavo  tik išdirbimui, o išdirbtus atsiimdavo, sumokėję

Nustatytą kainą už išdirbimą. Kai kurie totoriai veldavo veltinius, tuo užsidirbdami pinigų. Veltinių vėlimas taip pat nebuvo dažnas amatas lietuvių tarpe. Totorių moterys garsėjo kaip geros daržininkės. Jos net smėlėtose Dusetų žemėse priaugindavo daug svogūnų, morkų ir kitų daržovių.

            Maskvyčių kaime buvo net dvi smuklės. Jose alų ir degtinę pardavinėdavo daugiausia žydai, kuriuos kai kas dėl nešvaros vadindavo parkomis ir utėliais, todėl ir smuklė turėjo tokias pravardes  –  Parkynė ir Utėlynė.

           Apie 18 – jo amžiaus vidurį ėmė ryškėti atskiros Dusetų miestelio dalys. Nuo tilto einant į Dusetas, dešinėje kelio pusėje prie pat bažnyčios šaltiniuotoje, dirbimui netinkamoje žemėje glaudėsi Skregždynė. Dusetiškiuose kregždė buvo vadinama skregžde, todėl ir miestelio dalis, kurioje maži nameliai glaudėsi vienas prie kito kaip kregždžių lizdai, buvo vadinama Skregždyne. (31 pav.).

             Pagal dusetiškių Mykolo Stausko, gim. 1908 m., ir Rožės Bakšytės, gim. 1916 m. pasakojimus, Skregždynėje nuo seno gyveno vienišos netekėjusios merginos arba našlės. Vyrai ten nesimaišydavo. Jei mergina likdavo netekėjusi ir nenorėdavo gyventi drauge su brolio šeima, kur ją dažniausiai laikydavo pastumdėle, atsiimdavo iš brolio jai priklausančią tėvų ūkio dalį, Skregždynėje pasistatydavo mažą gryčiutę ir imdavo tarnauti bažnyčiai. Skregždynės tarnautojos nemokamai valydavo, tvarkydavo ir prižiūrėdavo bažnyčią vien už tai, kad klebonas leisdavo joms bažnyčiai priklausančioje žemėje pasistatyti namelį.

               Skregždynės gyventojos prasimaitindavo iš atsitiktinio uždarbio: ūkininkėms suverpdavo linus ar vilnas, mokydavo vaikus poterių ir ruošdavo juos prie išpažinties ir pirmos komunijos, priimdavo „ant buto“  mokyklą lankančius kaimiečių vaikus, virdavo jiems valgį, o prie jų neretai prasimaitindavo ir pačios. Skregždynės davatkėlės būdavo samdomos melstis už vienos ar kitos giminės mirusiuosius ir už tai gaudavo maisto, o kartais ir pinigų.

                Sekmadieniais atėjusios į bažnyčią ar trečiadieniais į turgų, Kavolių, Brogiškių, Pakniškių ir kitų to krašto kaimų ūkininkės užeidavo pas geriau pažįstamą Skregždynės gyventoją, ten apsiaudavo kojas, truputį pailsėdavo, palikdavo savo venzlelį (ryšulėlį) su maistu ir eidavo į bažnyčią. Grįždamos namo vėl užeidavo pas davatkėlę, pavalgydavo iš savo venzlelio, nepamiršdamos pavaišinti ir šeimininkę, kuri prie viešnios sūrio ir sviesto paduodavo stiklinę žolelių arbatos. Kartais saldintos, o kartais ir ne, bet vistiek tai buvo geriau, nei sausas valgis. Maisto likučius, o likdavo bent po pusę sūrio ir gniužuliuką sviesto, ūkininkės visada palikdavo gryčelės šeimininkei, todėl šioji maistu beveik pilnai apsirūpindavo vien iš ūkininkų užėjimų. Žiemą dažna kaimietė ėjo į Skregždynę su skerstuvėmis arba su rinkele šviežiai išrūkytos dešros ir bryzeliu lašinių. Įdomu tai, kad ūkininkės užeidavo ne į pirmą pasitaikiusią Skregždynės trobelę, o  turėdavo  pasirinkusios  sau  nuolatinę   užėjimo   vietą,  turėdavo   „savo

davatkėlę“, pas kurią užeidavo. Dusetų mokyklą pradėjusius lankyti kaimo vaikus taip pat neretai apgyvendindavo pas pažįstamas davatkėles. Už natūra mokamą užmokestį užprašydavo trobelės šeimininkę pasimelsti už giminės mirusius ar kitokią paslaugą atlikti.

                  Dėl žemės stokos nameliai, kurių Skregždynėje buvo net keliolika, buvo sustatyti vienas prie kito labai arti, kaip kregždžių lizdai sulipinti. Tarp jų nuolat zurzendavo rudo vandens grioveliai, kurie subėgdavo į didesnį upeliuką palei pat kelią, vadinamą Trimpiziulės upelį.

                  Vieta buvo paversmėta, balota, todėl nameliai, pastatyti beveik be pamatų, greitai imdavo pūti ir smegti į žemę. Gyventi čia buvo nesveika, nes tvyrojo nuolatinė drėgmė, tačiau tais laikais į tai nebuvo kreipiama dėmesio.

                   Skregždynė buvo savotiškai mylimas Dusetų miestelio kvartaliukas, nes čia pastogę pailsėti surasdavo daugelis žmonių. Tiesa, ir buvo nuolat pasišaipoma, o į jo gyventojas žiūrima su atlaidžia šypsena. Jei kuri mergina ilgai nesusiruošdavo tekėti, apie tokią sakydavo, kad ji jau ruošiasi į Skregždynę, t. Y. Nusiteikusi likti senmerge. Kuri nenorėdavo eiti už peršamo jaunikio, tą net tėvai piktokai subardavo: „Į Skregždynę, ar ką, užsimanei, kad šitokį jaunikį brokiji“.

                     Tą miestelio dalį, per kurią dabar nusitiesusi Vienažindžio gatvė, anksčiau dusetiškiai vadindavo Šeškamiesčiu. Šiai miestelio daliai duotas vardas taip stipriai įaugo į žmonių atmintį, kad dabar dar jis tebėra gyvas.

                   Šalia normalaus didumo ūkininkų namų čia glaudėsi ir nemažai „bobilių“, t. y. bežemių lušnų, kurių gyventojai neturėjo žemės, bet dažnai turėdavo gausias šeimas. Jie pelnydavosi sau duoną dirbdami pas ūkininkus, kasdami griovius, žuvaudami, patarnaudami turtingiesiems žydams ir t. t. Neturėdami nei žemės, nei miško, bobiliais pravardžiuojami varguoliai neturėjo iš ko pasistatyti sau geresnius namus, todėl sausoje ir smėlėtoje vietoje išsikasdavo žemines. Joms apšildinti nereikėjo daug kuro, nes patalpos buvo žemos ir ankštos, todėl per žiemą „bobiliai“ jose šiaip taip pratūnodavo, o vasarą mažai jose tekdavo būti. Reikėjo dirbti ūkininkų laukuose, žvejoti, ravėti daržus ir kitokius darbus dirbti nuo aušros iki sutemų.

               Dusetų K.Būgos gimnazijos kraštotyros darbuose užrašytas senbuvės Konstancijos Marašinskienės pasakojimas. Ji prisimena, kad „…tose žeminėse ir apsisukt nebuvo kur.  Vietoj lovų buvo padaryti gultai dviem aukštais: vieni miegojo viršuj, kiti apačioj. Tarp gultų vos galima buvo praeiti, nes buvo tik siauras takelis. Stovėdavo dar mažas stalelis. Ir viskas. Rūbus užsimesdavo ant palubėj pakabintos karties“.

            Vienažindžio gatvė, buvęs Šeškamiestis, gana ilga. Niekas dabar nebegali pasakyti, kas ir kada šią miestelio dalį praminė Šeškamiesčiu.

             Vieni teigia, kad čia stovėjusios žemutės šiaudais dengtos trobelės, šalia kurių glaudėsi dar mažesni, taip pat šiaudiniais stogais, tvarteliai ir įvairūs priestatėliai, kuriuose veisdavosi daugybė šeškų. Šie aštriadančiai, turintys gražų blizgantį kailį žvėreliai, pridarydavo žmonėms nemaža žalos : išgerdavo tik ką sudėtus vištų kiaušinius, o kiaušinių neradę – išpjaudavo vištas. Neretai jų padaryta žala žmonėms atsipirkdavo. Vyrai spąstais gaudydavo šeškus ir už jų gražius kailiukus gaudavo nemažai pinigų.

             Sugautą šešką iš spąstų iškratydavo į maišą ir maiše jį užmušdavo. Mušamas šeškas paleisdavęs labai nemalonų kvapą. Kol jam numaudavo kailiuką, tuo kvapu persismelkdavo ir pats kailialupys, ypač jei sugaudavo vienu kartu bent keletą šeškų.

              Bažnyčioje ar kituose suėjimuose iš dūminės pirkios atėjusį žmogelį, atsiduodantį pradvisusiu trobos kvapu, kiti visai nekaltai apkalbėdavo, kad jis smirda šešku arba  –  skleidžia Šeškamiesčio kvapą.

             Žemų šiaudinių trobelių, be jokio išplanavimo pristatytų abiejose kelio pusėse, Šeškamiestyje buvo daugybė. Į kai kurias iš jų galėjai pakliūti tik perėjęs keletą kiemelių, pro vartelius ir malkines, pro vištų aptvarus ir šunų būdas. Kiekvienais metais prieš Kalėdas kunigas su vargonininku, zakristijonu, zvaniku (skambintoju) ir kitais bažnyčios tarnais važiuodavo kalėdoti arba, kaip dusetiškiai sakydavo, kalendravoti. Kunigo buvo laukiama apsitvarkius, pasitempus ir su savotišku nerimu ir baime, nes klebonas nešykštėdavo žmonėms pastabų, jei rasdavo ką labai netvarkingai gyvenant. Vaikus klausinėdavo poterių ir subardavo, jei kuris poterių nemokėdavo. Gerai mokančius klebonas apdovanodavo saldainiais ir šventais paveikslėliais.

              Kalėdojimo metu žmonės privalėjo duoti klebonui duoklę grūdais arba pinigais. Privalėjo įpilti  grūdų arba duoti pinigų ir bažnyčios tarnams. Todėl kalėdojimas vargingesniems valstiečiams ir miestelėnams buvo rimtas savo išteklių patikrinimas.

             Kalėdoti į Šeškamiestį kunigai išsiruošdavo nelabai noriai, nes ten prie daugelio trobelių  arkliais nebuvo kaip privažiuoti. Tekdavo lipti iš važių ir su visa svita vaikštinėti pėsčiomis pakiemiais šunų aplotiems. Kartais net paklysdavo., beieškodami dar neaplankyto žmogaus.

             Kartą vienas klebonas, bekalendravodamas Šeškamiesčio žeminėse ir sugaišęs gerą pusdienį beklaidžiodamas po kiemus ir kiemelius, vos įlindęs pro žemutes trobelės duris jos savininkui gana piktai išrėžė: „gyvenat čia jūs kaip šeškai, sulindę į savo urvus. Tikras šeškų miestas! Tik privargsti po tokius šeškamiesčius belandydamas!“

             Labiau pasiturintiems miestelėnams tik to ir tereikėjo. Sužinoję, kaip klebonas pavadinęs žeminių gyventojus, to miestelio dalį  ėmė vadinti Šeškamiesčiu. Pavadinimas greitai prigijo ir išliko ilgiems laikams.

           Seniau miesteliu buvo laikoma tik gatvė, einanti link bažnyčios, ir miestelio aikštė, vadinta Prekyvietės aikštė. Čia buvo susispietę vienaaukščiai prekybininkų (daugiausia žydų), amatininkų ir kitų verslininkų nameliai. Šalia ištisai gyveno ūkininkai, kurie turėjo nemažus sklypus daržams, o toliau už miesto – net po keletą ar keliolika hektarų žemės.  

               Dusetos – ežerų ir ežerėlių kraštas. Ežerai ne tik teikė kraštui nepakartojamą grožį, bet ir maitino nemažą skaičių žmonių. Daugelis ežerų buvo labai žuvingi. Daugelyje į Šventąją įtekančių upelių ir upokšnių buvo pilna vėžių, kurie buvo paklausi ir gera prekė. Vėžius, supirkę iš žvejų, pirkliai siųsdavo į Kauną ar net į užsienio valstybes.

                 Mažesni ežerai buvo daugiausia privatūs. Kieno žemės sklype jie būdavo, tam savininkui ir priklausė. Kiti buvo valstybiniai arba priklausė dvarininkams. Tokius dažniausiai išsinuomodavo žuvų pirkliai, kurie samdydavo žvejus, o patys užsiiminėdavo tik žuvies prekyba. Žvejams betraukiant tinklus, ant kranto jau laukdavo ežero nuomininkas – pirklys, į kurio vežimą buvo supilamas visas laimikis. Išnuomoti buvo ir Sartai.

               Žvejai, dusetiškiuose vadinami ribokais, žūdavo (žvejodavo) mažomis valtelėmis ir paprastais tinklais. Tinklus iš suktų lininių siūlų megzdavo dažniausiai žvejų žmonos ar kiti šeimos nariai, tačiau ir patys žvejai puikiai mokėdavo megzti tinklus. Charakteringa, kad žvejais samdydavosi pagrindinai rusų tautybės žmonės. Lietuviai samdydavosi labai retai, todėl net posakis žmonėse prigijęs: „negi maskolis esi, kad pas žydus riboku eisi.“ 

              1870 m.Dusetų inventoriuje surašytos (be bažnyčios jurisdikos ir pietinės dalies) surašytos 67 miestelio gyventojų šeimos: valstiečių  – 20, žydų – 27, daržininkų – 3, „lūšnose gyvenančių“ – 6, „pašalinių“ – 4, atitarnavusių kareivių – . Buvo vienas ir visuomeninio pastato sklypas. Iš viso surašyti 92 sklypai: 43 – valstiečių ir 49 – daržininkų. /86/.

                  1879 m. kahalo rašte nurodoma, kad Dusetose dirba 70 žydų amatininkų. 1877 m. sudarytas užvažiuojamojo namo valdos Novoaleksandrovsko (Zarasų) gatvėje planas /87/.

                  1885 – 1889 m. Dusetų   kahalui   priklausė   660 žydų,   iš  jų  tik 150 turėjo namus ir

…………………………….

         86.  KAA. F.62. B. 18. L.  45 – 50,  51 – 52.

            87. LVIA. F. 526. Ap. 7. B.  3096 – 3098.

                    

vertėsi smulkia prekyba. Kiti nekilnojamojo turto neturėjo, užsiėmė amatais ir padieniais darbais.

Iš viso miestelyje 1886 – 1890 m. gyveno 185 šeimos – 734 žmonės /88/.    

 

1.13. Grabnyčios atlaidai. Žirgų lenktynių ant Sartų ežero pradžia

 

                     Senieji žmonės kultūrinį gyvenimą sieja su bažnyčioje vydavusiais atlaidais ir kermošiais po jų, gausiai lankomus trečiadienių turgus ir , žinoma, kasmet vykdavusias žirgų lenktynes ant Sartų ežero.

                     Didžiausi ir reikšmingiausi Dusetų parapijos atlaidai buvo grabnyčios  –  Kristaus paaukojimo diena. Šių atlaidų dieną po pamaldų bažnyčioje ant Sartų ežero ledo vykdavo žirgų lenktynės ir didelis kermošius – žiemos mugė, kuri neretai užsitęsdavo dar ir sekančią dieną. Tai buvo pats įsimintiniausias kultūros renginys, didžiausia dusetiškių šventė.

                      Sunku tiksliai pasakyti, kada iš tikrųjų ant Sartų ežero ledo buvo pradėta ruošti lenktynės, tačiau nėra abejonių, kad šiai gražiai tradicijai jau ne vienas šimtas metų. Anapus ežero gyvenę grafai Pliateriai į svečius pas kaimyninius dvarininkus važiuodavo arkliais. Vasarą į karietas, lineikas pakinkytais, o žiemą – į prašmatnius važius. Pas juos atvykdavo dvarininkai taip pat arkliais; žiemą važiuodavo ledu skersai ežerą. Labai galimas daiktas, kad dvarponiai jau tada mėgdavo pademonstruoti savo žirgų eiklumą ir lenktyniaudavo vieni su kitais.

                   Panaikinus baudžiavą turtingesnieji valstiečiai užsiaugindavo greitų arklių ir pamėgo lenktyniauti.

                    Žirginio sporto entuziastai teigia, kad jau 17 – me amžiuje visame pasaulyje buvo pradėtos kurti važiuojamųjų arklių veislės, turinčios gerą risčią. Taip atsirado Orlovo, Amerikos, Prancūzijos ir Rusų ristūnų veislės.

                     XIX  a. ristūnai buvo įvežti ir į Lietuvą vietiniams arkliams gerinti ir lenktynėms. Lenktyniaujama buvo daugiausia miesteliuose ir ant užšalusių ežerų bei upių ledo turgų ar kitų susibūrimų dienomis. Tokio pobūdžio pramogos labiausiai paplito Rytų Lietuvoje ir rytinėje Aukštaitijos dalyje. Daugiausia mėgėjų parungtyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose, Užpaliuose ir Dusetose. Vis dėlto populiariausios žirgų lenktynės liko ant Sartų ežero ledo. Dusetose ant Sartų ežero ledo pradėtos rengti žirgų žiemos lenktynės 1865 m.

                           Vasario pradžioje žiema kasmet jau būdavo stipriai įpusėjusi, ledas ant ežero pakankamai storas, o bažnyčioje vasario antrą dieną vykdavo didieji Dusetų parapijos atlaidai  –

 

…………………………………………..

          76. KAA. F. 49. Ap. 1. B. 14650. L. 36,41.

 

                           Vasario pradžioje žiema kasmet jau būdavo stipriai įpusėjusi, ledas ant ežero pakankamai storas, o bažnyčioje vasario antrą dieną vykdavo didieji Dusetų parapijos atlaidai  – Grabnyčios (Kristaus paaukojimas), į kuriuos suvažiuodavo daugybė žmonių. Po pamaldų valstiečiai, atvažiavę geresniais arkliais, dažniausiai eržilais, dusetiškiuose kumeliais vadinamais, susitardavo važiuoti lenktynių.  Jokių važiavimo nei lenktyniavimo taisyklių nebuvo, niekas į laikrodžius nežiūrėjo. Kas pirmas atvažiuodavo, tas ir lenktynes laimėdavo. Važiuodavo ne vienu laiku, o pagal susitarimą. Pravažiuoja bent trys keturi, išsiaiškina tarpusavy nugalėtoją, o po valandos ar daugiau jau rikiavosi kitas pulkelis. Kumelaitėm lenktyniauti nebuvo įprasta. Lenktyniaudavo tik eržilais arba gerai nušertais, greitais arkliais.

                       Organizuoti lenktynes buvo pradėta 1865 metais. (Kasmetinėmis jos buvo paskelbtos 1905 m.).

                        Nors iki 1865 m. lenktynių niekas neorganizavo, valdžia į šį reikalą visai nesikišo, tačiau entuziastų palenktyniauti ant Sartų ledo netrūko, o juos visada lydėdavo pulkai žiūrovų. Žmonės, suvažiavę į Grabnyčių atlaidus, neskubėdavo namo, o mėgo dar pasižmonėti, pakermošauti, todėl lenktynių stebėjimas, kalbos apie žirgus, gerėjimasis  jų eiklumu buvo gana nemenka ir daugelio mėgiama pramoga. Per grabnyčias aplenkti kitą žirgą buvo ūkininkų garbės ir pasididžiavimo reikalas.

                            Apie žirgų treniravimo meną niekas tada nežinojo, nors labiau patyrę ūkininkai jau savaitę ar dvi prieš Grabnyčias imdavo savo kumelius pravažinėti, t. y. savotiškai juos treniruoti. Jokių prizų nei apdovanojimų nebuvo, tik pralaimėjęs lenktynes pagal tradiciją turėdavo statyti butelį degtinės laimėtojui ir drauge su juo pasivaišinti. Neretai pasitaikydavo, kad lenktyniaudami ūkininkai susipykdavo ir net susimušdavo, ypač po pasivaišinimo degtine.                       

 

                                            1.14. Dusetos Lietuvos ir Europos kultūros kontekste

 

               Dusetų dvarą ar  atskiras jo dalis įvairiu metu valdė garsios Lietuvos didikų giminės. Tie didikai užėmė aukštas pareigas valstybės ir bažnyčios tarnybose. Dažnai jie negyveno Dusetų dvare, bet į jį atvažiuodavo. Dalis tų didikų paliko ryškų   pėdsaką Lietuvos visuomeniniame ir kultūros gyvenime.

             Ypač ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje paliko trys Dusetų dvarą valdžiusios giminės: Radvilos, Rudaminos Dusetiškiai ir Pliateriai. Galbūt esama ir daugiau faktų, susijusių su kitomis Dusetas valdžiusiomis bajorų giminėmis. Tačiau tai, kas pavyko aptikti, atveria netikėtą kultūros perspektyvą, gali parodyti, kad tokios atokios vietos, kaip Dusetos, įtraukiamos ir Lietuvos, ir į Europos kultūrą.                

             Dusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvila, paveldėjęs iš tėvo turtą, Dusetose pastato bažnyčią, kas paskatina miestelio augimą. Miestelis išplanuojamas sklypais, su centre esančia prekyvietės aikšte.

             Dusetų parapija buvo labai didelė. Joje vėliau  kuriasi įvairios religinės draugijos, prasideda kova už rusų vykdomą katalikų persekiojimo politiką. Mat nuo 1870 metų rusų valdžia  dalį lietuvių katalikų parapijiečių padarė stačiatikiais, įrašė į cerkvę. Sakramentus bei kitus patarnavimus jiems slapta teikdavo Dusetų kunigai nakties metu. Tokia kunigų veikla buvo baudžiama trėmimu į Sibirą.

             Dusetų parapijos kunigams bei parapijiečiams skaudžiai atsiliepė 1863 metų pralaimėto sukilimo pasekmės. Buvo suimti ir ištremti į Rusiją keli parapijos kunigai – J. Laukevičius, A. Petravičius ir kt.

             Dusetų bažnyčioje yra klebonavę ir šiame krašte gražiai pasidarbavę nemaža iškilių asmenybių. Apie 1870 metus bažnyčioje dirbo kun. Riauka. Jis pirmasis pradėjo rūpintis bažnyčios statyba, jo pastangomis pastatyta klebonija. Kun. Riauka buvo lietuvybės skleidėjas parapijoje. 1872 metais jis panaikino iš bažnyčios dalį lenkiškų giedojimų, įvedė vedybinius užsakus lietuvių kalba.

            Apie 1875 metus į Dusetų bažnyčią vikaru buvo paskirtas kitas lietuvybės skleidėjas kunigas Feliksas Sereika.  Jis slapta lankė prievarta stačiatikiais paverstus Vencavų apylinkės lietuvius: Dusetose kunigas ne tik katechizavo vaikus tik lietuvių kalba, bet ir daugelį jų buvo pramokęs skaityti ir rašyti. Rusų įtariamas ir nubaustas 300 rub. bauda bei buvo ypatingoje policijos priežiūroje. Dusetose jis parašęs eilėraščių, virtusių dainomis, apie Sartų ežerą, ištremtuosius Dusetų kunigus, jo kūryba buvo išlikusi A. Jemeikio, D. Tumėno nuorašais, taip pat likę ir du jo lietuviški pamokslai 1864 metų su vyskupo M. Valančiaus sutikimu.

           Kunigas F. Sereika sutrumpino ir savo lėšomis išleido vyskupo A. Baranausko Žemaičių kunigų seminarijoje paskaitomis skaitytą lietuvių kalbos gramatiką – „Kalbamokslis Letuviszkos kalbos“ 1896, pasirašęs L. L. slapyraidėmis, taip pat išspausdino savo paruoštą „Lietuviszką Pradžiamokslį“ 1898 metais.

           Pačioje 19 amžiaus pabaigoje Dusetose altarista buvo paskirtas Jonas Balvočius – Gerutis, kuris rašė ir išleido savo lėšomis nemažai originalių, verstų ar sulietuvintų liaudžiai skirtų knygų, daugiausia religinio turinio. Kunigo pastangomis buvo išleista maldaknygė, jis bendradarbiavo spaudoje  –  „Lietuvių laikraštyje“, „Žvaigždėje“, „Vilniaus žiniose“, „Nedėldienio Skaityme“ ir kt., pasirašydamas dažniausiai J. Geručio slapyvardžiu, kartais Prieteliu, Vadokliečiu.

          Dusetų kraštas Lietuvai yra išugdęs nemažai dvasininkų. Vienas žymesnių – Domininkas Tumėnas, gimęs 1860 metais Jaskoniškių kaime, Dusetų parapijoje. Baigęs Žemaičių kunigų seminariją Kaune, vikaravo Kamajuose. Spaudos draudimo metu jis rašydavo į lietuviškus laikraščius, leidžiamus Prūsijoje. Gabeno iš Prūsijos lietuviškus laikraščius ir knygas, jas platindavo. Knygnešių talkai sudarė ir Šv. Kazimiero broliją. Šios brolijos nariai slaptai statė šv. Kazimiero garbei kryžius, kurie buvo ženklas knygnešiams, kur jie gali apsistoti, palikti knygas. 1890 m. D. Tumėnas buvo suimtas, kalinamas Zarasų kalėjime, vėliau ištremtas į Rusiją.

            Dar galima paminėti iš Dusetų parapijos kilusius šviesuolius kunigus, tai  – Morkus Morkelis, Antanas Vienažindys, Jonas Kanapeckas ir daugelis kitų.

             Kaip minėjau, Dusetų kraštą garsino ir didikai. Su kardinolu Jurgiu Radvila susiję trys XVI amžiaus leidiniai, išleisti Vilniaus akademijos spaustuvėje. Tiesa, Jurgio Radvilos leidiniai su Dusetomis susiję tik tiek, kad tuomet jis buvo Dusetų dvaro šeimininkas. Jurgis Radvila 1575 metais dar lotynų kalba išleido atsiminimų knygą apie kelionę į Italiją , pradėjo rengti Lietuvos III Statutą.  1582 metais Vilniuje įsteigė pirmąją kunigų seminariją Lietuvoje, į ją draudė priimti nemokančius lietuvių kalbos. /89/

               Jurgio Radvilos veikla ir išleisti leidiniai rodo jo socialinį statusą ir galimybes. E. Patiejūnienė pastebi:  „…kalbame apie laikus, kai pats raštingumo faktas reiškė aukštesnę socialinę padėtį. Ir tuometinė poetinių žanrų įvairovė, ir jų  „madingumas“, be abejo, buvo susiję su švietimo sistema. Aukštasis humanistinis išsilavinimas, bent jau Lietuvoje, anuomet buvo prieinamas tik kilmingiesiems(turtingiesiems), kai kuriems jų aplinkos žmonėms ir Bažnyčios tarnybai rengiamiems asmenims (tarp jų kartais ir žemesnių sluoksnių atstovams). Taigi gebėjimas lotyniškai (vėliau ir lenkiškai) sueiliuoti proginę ar dedikacinę epigramą ne ką prasčiau nei herbas ar titulas rodė priklausymą „išrinktųjų luomui“; nenuostabu, kad taip noriai buvo naudojamasi kiekviena proga, leidžiančia tą gebėjimą pademonstruoti.“/90/

             Kita giminė Rudaminos Dusetiškiai vien savo pavarde plačiai išgarsino Dusetų vardą ne tik Lietuvos – Lenkijos valstybėje, bet dėl jų Dusetų vardas tam tikra prasme galėjo būti išgirstas ir žinomas net Europoje.

           Epicedium, išleistas 1603 metais, skirtas mirusio Lauryno Rudaminos Dusetiškio atminimui./91/

          Tačiau įspūdingiausias leidinys Memoriae aeternae….., kuriami pagerbiami tėvas ir sūnus Jonas ir Jurgis Rudaminos Dusetiškiai , žuvę 1621 metais Chotino mūšyje su turkais./92/

          Iš  Rudaminų  giminės   buvo  ir   daugiau   iškilių   asmenybių.  Pavyzdžiui,   Stanislovas

Kazimieras   Rudamina   Dusetiškis   buvo   kompozitorius   ir   liutnininkas.  Jis  gimė Dusetose,

………………………………………..

     89.   Tarybinė lietuvių enciklopedija. T.3. Vilnius, 1987. P. 485.

       90.  Patiejūnienė. P. 13

       91.  Ten pat. P.243

       92.  Ten pat . P. 140.

 seniūno Lauryno Rudaminos ir Felicijanos Valavičiūtės šeimoje. Rudaminų giminės kilmės šaknys buvo susijusios su Dusetomis, todėl prie visų jos narių pavardžių pridėta Dusetiškio pavardė.

                  S.K.Rudamina Dusetiškis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III sūnaus ir sosto įpėdinio Vladislovo Vazos artimas ir patikimas dvariškis ir to meto didikų sūnų papročiu išvyko studijuoti į užsienį. Iš pradžių mokėsi Aukštutinėje Bavarijoje Ingolštato universitete, vėliau ( 1620 – 16210m.) Italijoje Padujos universitete. 1624 m. S.K. Rudamina Dusetiškis išrinktas universiteto „Lietuvos Nacijos“ konsulu. Visas jo tolesnis gyvenimas buvo  susietas  su   Italija,   kur jis  ir   mirė,  spėjama, labai jaunas.   Be Stanislovovo

Kazimiero, tame pat  Padujos universitete mokėsi ir 1723 metais „Lietuvos Nacijos“ metrikuose užrašytas   Kristupas,  Jono  Rudaminos  ir   Natalijos  Talačkaitės  sūnus, vėliau tapęs Braslavos

 vaivada. Seniausiame Europoje italų Bolonijos universitete 1636 metais studijavo Jonas Mikalojus Rudamina Dusetiškis. Šios didikų giminės atstovė Ona Ancilė Rudaminaitė ištekėjo už LDK vicekanclerio Stepono Kristupo Paco. Jos sūnus Kristupas Žygimantas Pacas pagarsėjo tuo, kad fundavo Pažaislio kameldulų vienuolyno ir bažnyčios statybą. Tai, kaip žinoma, nuostabaus grožio barokinės architektūros ansamblis, paskelbtas sąjunginės reikšmės meno paminklu. /93/

                   Šalia savo tiesioginių studijų universitete , S.K. Rudamina Dusetiškis mokėsi muzikos ir liutnios, skambino pas garsų italų liutnininką virtuozą, daugelio kūrinių autorių ir visų gerbiamą pedagogą Santiną Garsį da Parmą(1604 – 1630)./94/

                   S. K. Rudamina Dusetiškis kūrė kūrinius liutniai. Žinomi jo dingę kūriniai, kurie dingo per Antrąjį pasaulinį karą, „Lenkų balius“, „Kazokėlis, „Šokis“. Septynioliktame amžiuje Lietuvoje liutnia buvo pamėgtu ir paplitusiu instrumentu. 

                   Dusetas garsino ir Pliaterių giminė. Jie perstatė 1744 m. Dusetų bažnyčią, buvo jos  -globėjais.  Dusetų dvaro savininkas Cezaris Pliateris 1931 metais organizavo sukilėlius.  Sukilimą numalšinus, grafai Pliateriai pasitraukė į užsienį, caro valdžia jų rūmus sugriovė. Emilija Pliaterytė, sunkiai susirgusi, mirė.

              Dusetų apylinkių žmonės grafus Pliaterius ilgai minėjo kaip gerus ir šviesius dvarininkus, kovojusius prieš baudžiavą ir carinę priespaudą bei žmonių nutautinimą. Cezario tėvas Kazimieras Pliateris jau 1817 m. Ukmergės bajorų seimelyje, o vėliau tais pačiais metais ir Vilniaus bajorų seime kėlė baudžiavos panaikinimo klausimą. Pliaterienė rūpinosi žmonių švietimu ir vaikų mokymu, šelpė beturčius ir kt.  

………………………………….

       81. Jurkštas V. Dusetiškis Italijoje. „Zarasų kraštas“. 2000 – 08 – 11 Nr. 63 (8030)

       82. Ten pat.

                                                         

       2. DUSETŲ KRAŠTO PRAEITIS EDUKACINĖJE PROGRAMOJE

       

                      2.1. Edukacinė veikla – sėkminga ugdymo programa

 

           Vienas  istorijos  mokymo  tikslų  –  padėti  mokiniams  pažinti  savo  krašto   istoriją,

gimtosios ir pasaulio tradicinės kultūros esmines vertybes ir kultūros savitumą. Pažintis su savo krašto istorija formuoja mokinių istorinę sąmonę ir supratimą, kad vertybės yra istoriškai susiklosčiusios, tačiau keičiantis epochoms, valdžioms, gali keistis ir jos.

                 Dabar moksleiviai yra gerai supažindinami su visuotine ir Lietuvos istorija. Tačiau trūksta medžiagos atskirų kraštų ar vietovių istorijai. Tokia atskirų vietų istorija mokinius domintų, nes būtų tiesiogiai susijusi su mokinio gyvenamąja vieta ir su toje vietoje gyvenančiais žmonėmis bei jų praeitimi.          

                 Edukacinės programos mokiniams gali duoti tai ‚ ko negali duoti nei mokykla ‚ nei televizija ‚ nei kitos naujausios civilizacijos priemonės – asmeninį prisilietimą prie realios kultūros ir istorijos ‚ asmeninį laikotarpio pojūtį ir išgyvenimą.

     Edukacinės programos – dialogas su įvairiais laikotarpiais , įvairiomis kultūromis , tiesioginis kontaktas su visuomene. Jos metu – svarbiausia mokinys , jam turi būti teikiamas svarbiausias dėmesys.

     Istorinei edukacijai pasirinkta ekskursija į Dusetų miestelį, skirta mokinių  auditorijai.

  

Tikslai :

 

  1. Supažindinti mokinius su Dusetų miesto ir bažnyčios istorija.
  2. Skatinti vaikus domėtis savo krašto istorija.
  3. Ugdyti moksleivių ir jaunimo tautinį orumą , istorinę atmintį , teisingą tautos kultūros  

      paveldo sampratą , padėti pažinti save – tautos atstovą , tradicijų tesėja , perteikti tautinės      

      ir  etninės kultūros pagrindus.       

  1. Puoselėti materialinę bei dvasinę kultūrą , naudojantis etnokultūros paveldu.
  2. Plėtoti svarbiausiųjų etninės kultūros paveldo objektų – krašto istorijos , kalbos , tarmių , literatūros , tautosakos, etnografijos, archeologijos, – pažinimą, aplinkos kaip visumos tyrimą bei globą, išlaikyti mokyklose esamus, steigti naujus muziejus, intensyvinti jų edukacinę veiklą, ugdyti sumanius tyrėjus – jaunuosius  mokslininkus ir mokslo talkininkus.

 

 

 

Uždaviniai :

 

1.           Suorganizuoti mokinių ekskursiją po Dusetas. Priartinti mokinius prie pasakojamosios temos , prakalbinti istorines  vietas , vizualiai pamatyti tai , ką pasakoja mokytojas.

2.           Pabuvoti Dusetų bažnyčioje , papasakoti bažnyčios istoriją.

3.           Supažindinti su miestelio istorija  Dusetų centre prie Nepriklausomybės paminklo. Parodyti istorines Dusetų nuotraukas.

4.           Pabuvoti Dusetų gimnazijos muziejuje. Aptarti ten saugomus eksponatus.

5.           Pabuvoti ant Sartų ežero kranto, papasakoti apie tradicines žirgų lenktynes.

 

       

        Šios istorinės edukacinės dalyje išdėstytų tikslų ir uždavinių paskirtis mokinių istoriniam švietimui , istorinės kultūros ugdymui , užmokyklinėje veikloje.

 

                                      2.2. Edukacinės programos vykdymas

 

                                                         2.2.1. Dusetų bažnyčia

 

        Įėjus į bažnyčios šventorių, pirmiausia sustojama prie varpinės, boluojančios kairiajame šone. Varpinė mūrinė, išorėje baltai tinkuota, apie 26 metrus aukščio, keturių į viršų siaurėjančių aukštų. Ji matoma iš tolo. Keturšlaitis varpinės stogas užsibaigia barokinio stiliaus medinių karkasų bokšteliu, uždengtu skarda. Ant bokštelio iškeltas kalvio darbo geležinis kryžius.

      Šventoriuje pasakojama apie bažnyčios statymą.  Dabartinė Dusetų bažnyčia – jau trečia bažnyčia šiame miestelyje. Ji pastatyta 1886 m. vadovaujant kunigui Rumševičiui. Pasakoti apie sunkumus leidimui gauti, apie lėšų rinkimą statyboms.

      Šventoriuje susitinkama su bažnyčios klebonu S. Pranckūnu. Įeinama į bažnyčią. Rodoma joje atminimo lenta, skirta kunigui Rumševičiui. Ir dar parodoma bažnyčios sienoje  įmūryta lenta su įrašu apie bažnyčios statymą. Išklausomas klebono pasakojimas.

     Bažnyčioje yra trys altoriai. Jie mūriniai ir gražiai papuošti Parodomi bažnyčios interjere esantis vienas istorijos ir penki dailės paminklai: respublikinės reikšmės dailės paminklas – paveikslas „Marija su kūdikiu“, vietinės reikšmės dailės paminklai – centrinis altorius, medinė sakykla ir du kilnojamieji altorėliai. Istorijos paminklas – vargonai.  Atskirai juos apžiūrėti ir apie juos papasakoti.

 

                   

                                                        2.2.2. Miestelio centras

 

               Papasakoti gražiąsias tris legendas apie Dusetų miestelio vardo atsiradimą, nes šiame krašte nuo senų laikų gyveno kūrybingi ir fantazuoti mėgstantys žmonės.

               Toliau pasakoti apie miestelio kūrimosi pradžią, kai 16 amž. pradžioje didikai Radvilai Sartų ežero  pakrantėje pastatė bažnyčią  ir  čia  pradėjo  keltis  laisvieji  amatininkai.

               Neturime tikslių duomenų, kokiu administraciniu krašto vienetu Dusetų kraštas buvo laikomas senaisiais laikais. Seniausiuose archyviniuose dokumentuose dažniausiai figūruoja Dusetų parapija, nors 19 – jo amžiaus dokumentuose jau aptinkamas žodis valsčius (volostj).

               Nepamiršti ir didžiuosius trečiadienio turgus šioje miestelio aikštėje, amatininkus, prekybininkus (daugiausia žydus), žvejybą Sartų ežere ir kt. ,  apie   Pliaterius, 1830 – 1831 metų sukilimą, Emiliją Pliaterytę, jos kovą prieš carizmą. Apie tai, kad Pliaterių dvare buvo kalami ginklai, gaminamos patrankos ir organizuojami kovotojų būriai. Parodyti Emilijos Pliaterytės nuotrauką.

              Prieiti prie senųjų pastatų, kurie išlikę iki mūsų dienų  – senojo Dusetų pašto, buvusios Dusetų klebonijos, parapijinės Dusetų mokyklos , statytos 1825 metais, pastato.

              Parodyti senąsias Dusetų miestelio nuotraukas: skurdžiųjų rajonų mokyklos, , žydų mokyklos, lentpjūvės, vaistinės, krautuvėlių, Nepriklausomybės prieškarinio paminklo ir kt.

 

                             2.2.3. Dusetų K.Būgos v. gimnazijos muziejuje

 

               Dusetų muziejus turi surinkęs nemažai eksponatų ir įvairios kraštotyrinės medžiagos, nes čia daug metų dirbo nusipelniusi kraštotyrininkė Zofija Vilytė.

                Muziejaus ekspozicija suteikia palankias sąlygas įsisavinti dvasinės kultūros pagrindus, ugdyti būsimąjį tautos kultūros saugotoją ir kūrėją. Muziejuje reikia vaikus skatinti atidžiai tyrinėti eksponatus, juos stebėti ir padėti juos aptarti. Vaiko klausti, ką jis apie jį žino ir ką norėtų sužinoti. Tai būtų aktyvus stebėjimas, pasitelkiant vaizduotę. Buvimo muziejuje tikslas – išaiškinti Dusetų krašto nykstančios kultūros paveldą, ugdyti istorinę atmintį. Mokiniai čia gali pamatyti balaninę ir kitus senus eksponatus. Čia geriausiai tiktų papasakoti apie parapijinę mokyklą.

               Labiausiai žinomi ir dažniausiai muziejuose matomi linininkystės eksponatai. Todėl čia pravedama etnokultūrinė pamokėlė, kurios tikslas supažindinti moksleivį su eksponatu, darbo įgūdžiais, mitologija, Dusetų krašto papročiais, tautosaka. Tegu moksleiviai patys bando prisiminti kaip vienas ar kitas eksponatas vadinasi, koks su juo atliekamas darbas ir kaip su juo dirbama. Tai padeda vaikui suprasti šį sunkų, ilgai trunkantį, kantrybės reikalaujantį darbą, kurį lengvino dainos, žaidimai.  Šiame muziejuje yra surinkta daug tautosakos: dainų, patarlių, priežodžių, žaidimų. Paprašoma vaikų pavardinti dainas apie liną.

 

Daroma pertraukėlė gamtoje ant Sartų ežero kranto. Pailsėjus, žiūrint į banguojantį Sartų ežerą, toliau vedamas užsiėmimas.

 

                               2.2.4. Sartų ežeras ir tradicinės žirgų lenktynės

 

             Sartų   ežeras pagal dydį  penktas  Lietuvoje  ir  šio  krašto puošmena ir pasididžiavimas.

Pasakoti sakmes ir legendas, kuriomis apipinti Sartai ir jų žiemos šventė – tradicinės žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo.

         Pirmiausia papasakoti  apie lenktynes tais laikais, kai niekas jų neorganizavo, kai valdžia į šį reikalą nesikišo, tačiau entuziastų palenktyniauti ant Sartų ledo netrūko, o juos visada lydėdavo pulkai žiūrovų. Lenktynės vykdavo per Grabnyčių atlaidus, į kuriuos suvažiavę žmonės neskubėdavo namo, o mėgo dar pasižmonėti, pakalbėti apie žirgus, pasigėrėti jų eiklumu. Aplenkti kitą žirgą buvo ūkininko garbės ir pasididžiavimo reikalas. Papasakoti apie įvairias šios šventės tradicijas.

     Toliau pasakoti, kada, vėlesniais laikais, lenktynės tapo organizuotomis varžybomis. Nuo 1933 metų Žemės ūkio rūmai ėmė skirti lėšų nugalėtojų premijavimui, o nuo 1955 m. tradicinės žirgų lenktynės ant Sartų ežero paskelbtos Respublikinėmis.

     Parodyti keletą žirgų lenktynių nuotraukų: bendrų švenčių vaizdų, važnyčiotojų, nugalėtojų iš Dusetų žirgyno ,kuris įsikūręs kitoje Sartų pusėje.

 

2.2.5. Analizė

 

              Gero rezultato sulaukiama ekskursijos metu vedant nuoširdų ir kūrybišką dialogą. Tokios ekskursijos  metu  moksleiviai  pagilina  savo  rajono  istorijos  žinias,  praplečia  akiratį,  padeda stojantiems į istorijos ar literatūros specialybes.

 Ekskursijos metu moksleiviai gali pabuvoti ir prie istorinių objektų, ir muziejuje, ir galerijoje.

              Muziejuose mokomasi iš pirminių kultūros šaltinių, tiesiogiai kontaktuojama su realiu objektu, dokumentu, meno dirbiniu. Muziejaus ekspozicijomis atskleidžiama įvairių amžių žmonių kultūra.

    

 

                                                                I Š V A D O S:

 

1. Apie Dusetų bažnyčią ir parapiją rašyta nemažai. Tačiau tyrinėjant visus šaltinius teko susidurti su skirtinga informacija. Tačiau, sugretinus įvairius šaltinius, archyvinę medžiagą,  susidarė išsamus Dusetų parapijos istorijos vaizdas. Sunkumų sudarė tai, kad Dusetų bažnyčios archyvai 1941 metais valdžios įsakymu buvo išvežti į Zarasus, kur karo pradžioje sudegė.  Ruošiantis rašyti darbą, peržiūrėta daug publikuotos medžiagos, lankytasi keliuose archyvuose. Daug reikšmingos pasakojamosios medžiagos rasta Dusetų K. Būgos gimnazijoje. Medžiaga surinkta ilgametės Dusetų mokyklos istorijos mokytojos, nusipelniusios kraštotyrininkės Zofijos Vilytės. Nemažiau informacijos rasta ir Dusetų bibliotekoje.

 

 

2. Dusetų miestelio užuomazgos – Didžiadvario kaime stovėjęs dvaras, Užtiltė ir pats Dusetų miestelis. Darbe  nuosekliai nušviečiama Dusetų bažnyčios istorija. Pagal įvairius išnagrinėtus šaltinius Dusetų miestelis žymiai senesnis už Radvilų pastatytą bažnyčią. Kada įsikūrė Dusetų miestelis nėra išlikę tikslių žinių., o pagal senuosius bažnyčios inventorius (inventorines knygas) žinoma, kad didikai Radvilos 1530 m. bažnyčiai užrašė nemažus žemės plotus ir kitokį turtą. Darbe plačiai aprašytos ir kitų Dusetų bažnyčių statybos, tų laikų įvykiai, bažnyčių fundatoriai, aprūpinimas. Išsamiai išnagrinėta Dusetų parapijos ribų kaita. Paminėtos ir Dusetų parapijinės draugijos. Plačiai pateikta parapijinės mokyklos istorija, jų veikla, mokslas jose. Nušviečiamas laikotarpis iki XIX amžiaus pabaigos. Akcentuoti romantizmo siekiai, taip pat švietimas, vargšų globa. Bažnyčia ne tik religinis, bet ir parapijos kultūrinis centras.

 

 

3.Rašant bažnyčios ir parapijos istoriją, neįmanoma buvo nepaliesti to laikotarpio socialinių pokyčių, parapijos žmonių gyvenimo, miestelio augimo. Dusetų bažnyčia per ilgą laiką išauklėjo tūkstančius žmonių gerais katalikais, dorais piliečiais. Gyventojų skaičius Dusetose sparčiai ėmė augti, pastačius bažnyčią. Be to , miestelis įsikūręs labai patogioje geografiniu atžvilgiu vietoje., todėl čia greit ėmė vystytis prekyba. Į Dusetas vedė net 8 keliai. Greta laisvųjų amatininkų ir prekybininkų Dusetose gyveno nemažas skaičius ūkininkų. Varguomenė gyveno daugiausia Šeškamiestyje, Skregždynėje, Smėlynėje ir kt. Stengtasi plačiau pagal užrašytus pasakojimus aprašyti jų gyvenimą.

 

 

4. Stengiausi parodyti , kuo Dusetos garsios Lietuvoje ar kitose šalyse. Dusetas valdė iškilios LDK didikų ir bajorų giminės: Radvilos, Rudaminos Dusetiškiai, trumpą laiką Pacai, Piotrovskiai, Tyzenhauzai, Pliateriai.  Per dvarą jie darė įtaką visai apylinkei.  Jie skleidė šiame Lietuvos kampelyje pažangias gyvenimo, ūkininkavimo ir kultūros idėjas. Jie yra palikę rašto paminklų – išleidę knygų apie savo giminę.  Kai kuriuose leidiniuose per Rudaminų Dusetiškių pavardę buvo plačiai išgarsintas Dusetų vardas. Paskutinieji Dusetų savininkai Pliateriai buvo dvare sukaupę didelę biblioteką ir daug vertybių.  Dusetas Lietuvoje garsino ir kunigai, kovoję už tautinį atgimimą, prieš lenkinimą ir rusinimą.

 

5. Darbas apie Dusetų bažnyčią ir parapiją ir edukacinė programa padės mokiniams geriau susipažinti su Dusetų krašto istorija. Mokiniams bus pateikta surinkta , kuri buvo spausdinta įvairiuose šaltiniuose, medžiaga.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                             SANTRAUKA

 

                  Dusetų dvaras jau buvo žinomas XV a. kaip Radvilų valda. Jau prieš 1530 metus Dusetose buvo įsteigta parapija ir pastatyta bažnyčia Švč. Trejybės, Šv. Kryžiaus, Švč. M. Marijos, kareivių kankinių ir kitų šventųjų garbei. Dusetų krašto žemių savininkas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos maršalas, Drohičino seniūnas ir Slanino valdytojas Jonas Radvila 1530 metais bažnyčiai ir kunigų išlaikymui dovanojęs turtus, pirmu kandidatu į Dusetų klebonus pastatė kunigą Adomą. Klebonas privalėjo išlaikyti mokyklą, kurią jau iki to laiko buvo įsteigę Radvilos. Bažnyčia iš karto turėjo labai didelį šventorių, kuriame nuo seno buvo laidojama, o steigėjams laidoti buvo skirtas rūsys po bažnyčia.

              Bažnyčiai pasenus, 1744 m. Dusetų dvaro grafas Jonas Liudvikas Pliateris ją perstatė. Pastatas taip pat buvo medinis, kertuotas, su dviem aukštais bokštais. Bažnyčios viduje buvo įrengti 6 altoriai, kurie vėliau buvo papuošti dusetiškio Leonardo Gogelio medžio skulptūromis. Tuo pačiu metu buvo pastatyta mūrinė keturių aukštų varpinė baroko stiliumi, kurios pirmane aukšte buvo įrengta Šv. Kryžiaus koplyčia. J. Pliateriui mirus, jo palaikai palaidoti šios bažnyčios rūsyje.

             Dabartinę bažnyčią statė klebonas Antanas Rumševičius, į Dusetas atkeltas 1880 metais. Oficialiai maldos namai statyti parapijiečių lėšomis, bet aukos buvo rinktos visoje Žemaičių vyskupijoje. Dusetų bažnyčia statyta 1886 – 1888 metais neoromantišku stiliumi, su eklektiškais nukrypimais. Viduje trys navos su skliautais, trys plytiniai altoriai. Juose yra dalis senųjų L. Gogelio skulptūrų. Didysis bažnyčios varpas (600 kg) nulietas Nesvyžiuje, mažesnieji – Vilniuje XVII a. pabaigoje, kurie buvo rusų išvežti 1915 m.

          Kunigas Klemensas Dočkevičius pataisė šventoriaus mūrą, apdengė jį storu betono dangčiu, priekyje padaryti nauji geležiniai vartai. Klebonaujant kunigui Jonui Rudminui, buvo padidinti parapijos kapai ir iš pagrindų pataisytas visas kapų mūras.

            Dusetų parapija įsteigta su pirmosios bažnyčios atsiradimu ir priklausė Vilniaus vyskupijai, Kupiškio dekanatui, vėliau Žemaičių vyskupijai, Obelių dekanatui. Pradžioje parapijos valdos buvo labai didelės, vėliau atskilo visa eilė filijų bei parapijų.

          Dusetų parapijoje XIX amžiuje buvo susikūrusių visa eilė religinių draugijų.

          Dusetų parapijos kunigams ir parapijiečiams skaudžiai atsiliepė 1830 – 1831  ir 1863 metų sukilimų pralaimėjimai. Buvo ištremta keletas kunigų ir 186 parapijiečiai.

         XIX a. pabaigoje Dusetų parapijoje prasidėjo kova už lietuvybės skleidimą, lietuviškos spaudos platinimas, nes mokykloje nuo 1864 m. buvo mokoma tik rusiškai Kūrėsi slaptos lietuviškos daraktorinės mokyklos.

 

                                                            Resumee

 

 

             Das Landgut  Dusetos war schon im XV Jahrhundert bekannt und gehorte Radviloms. Schon vor das Jahr 1530 befand sich in Dusetos eine Pfarr gemeinde und wurde Šv. Marijos, Šv Trejybės, Šv. Kryžiaus Kirche gebaut, Martyrer- Soldaten und anderen Heiligen zu Ehren.Der Besitzer von Dusetos Boden war Marschall der Gross en Litauischen Furstentum, Gemeindevorsteher von Drohičin und Verwalter von Slaninas Jonas Radvila, der im Jahre 1530 der Kirche und der Erhaltung der Priester Reichtumer schenkte, ernannte ales ersten Kandidaten zu Pfarrer von Dusetos den Priester Adomas. Der Pfarrer sollte die Schule aushalten, die schon fruher Radvilos gestiftet haben.Die Kirche hatte von Anfang an sehr grosen Hof, wo es auch begraben wurde, aber die Stifter wurden im Keller unter der Kirche begraben.

            Als die Kirche veraltete, umbaute der Graf vom Landgut Dusetos, Jonas Liudvikas Pliateris  sie 1744. Das Gebaude war auch holzern, viereckig und hatte zwei hohe Turme. Im Inneren der Kirche wurden 6 Altare eingerichtet, die spater mit holzernen Skulpturen von Leonardas Gogelis aus Dusetos geschmuckt, wurden. Zu dieser Zeit wurde vierstockiger Mauerglockenturm im Stil Barock gebaut, wo im ersten Stock Šv. Kryžiaus Kapelle eingerichtet wurde. Als J. Pliateris  gestorben wurde, seine sterblichen Uberrreste wurden im Keller dieser Kirche begraben.

            Gegenwartige Kirche hat der Pfarrer Antanas Rumševičius gebaut, der nach Dusetos 1880 gekommen war. Offiziell wurde die Kirche mit Geld der Pfarrergemaide gebaut, aber die Spenden wurden in dem ganzen Žemaitijos Bistum gesammelt. Die Kirche in Dusetos wurde 1886-1888 im neoromantischen Stil gebaut, aber man sieht doch eklektische Abweichungen. Im Inneren gibt es 3 Kirchenschiffe mit Wollbungen und 3 Ziegelaltare.  In Altaren befindet sich ein Teil alten Gogelio – Skulpturen. Die grosste Glocke [600 kg] wurde in Nesvyžius gegossen, die kleineren – in Vilnius am Ende des  XVII. Jahrhunderts, die spater 1915 die Russen exportiert haben.                                                                                                                                                                                                      

Der Priester Klemensas Doškevičius hat die umfassende Mauer repariert, im Vorderteil  wurde neues eiserne Tor gemacht. Wahrend der Areit des Priesters Jonas Rudaminas wurden die Kirchhofe vergrossert und Grabenmauer von Grund aus repariert.

             Die Pfarrgemeinde von Dusetos wurde mit dem Aufbau der ersten Kirche gestiftet und gehorte Vilniaus Bistum, dem Dekanat Kupiškis, spater dem Bistum Žemaičių, dem Dekanat Obelių. Am Aufang war der Besitz der Pfarrgemeinde sehr gross , spater haben sich einige Pfarrgemeinden abgetrennt.

  In der Pfarregemeinde von Dusetos arbeiteten im XIX Jahrhundert einige religiosen Vereine. Die Niederlage nach dem Aufstand 1830-1831 und 1863 war fur die Glaubigen sehr schmerzlich. Es wurden einige Priester und 186 Glaubigen verbannt.

              Am Ende des XIX Jahrhunderts begann sich in der Pfarrgemeinde Dusetos der Kampf fur das Litauische, fur litauischen Druck, weil in der Schule seit dem Jahr 1864 nur russisch gelernt wurde. Es entstanden geheime litauische Daraktorschulen.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                     

                                                    LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

 

 

1. Kan. Strelčiūnas P. Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų. Marijampolė, 1931.

2.  Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. T.IV. Čikaga, 1984. P.161 – 164

3.  Kviklys B. Mūsų Lietuva. T.I. Bostonas , 1964, P 580 – 592

4. Panevėžio vyskupija.  Istoriniai  duomenys,  pastoracinė  veikla.   LKMA. Vilnius, 1998.

  P  634 – 642

5.  Nemanis  J. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai, 1994

6. Lietuvių enciklopedija.  T.V., Bostonas, 1955. P 268 – 269

7. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija . T. III. . Vilnius, 1978. P. 202

8.  Kuzmickas P. Dusetų pradžios mokyklos kronika . Dusetos, 1926. Rankraštis

9. LKMA, Metraštis, D.V. Roma, 1970. P. 233

10. Matekūnas P. Zarasų apskrities miestelių apžvalga. Rankraštis. Niujorkas, 1960.

11. Katalikų kalendoriaus žinynas. 1983 – 2001. P. 32

12. Miškinis A. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai.T. 2. Kn. 2, Vilnius, 2005. P. 390 – 405

13. Gipiškis  P. Zarasų kraštas. Kaunas, 1936. P 36 – 40

14. Misius  K.,  Šinkūnas  R. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius,1993. P. 332 – 341

15. Dusetų K. Būgos bibliotekoje sukaupta kraštotyrinė medžiaga (mašinraštis, rankraštis)

16. Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje sukaupta kraštotyrinė medžiaga (mašinraštis, rankraštis) 

17. Lukošiūnaitė – Malcienė  L. Dusetos. Utena, 2002. P. 73 – 85, 113 – 127,  211 – 221

18. Raubiškienė L. Pašauktas mylėti artimą. Utena, 2001. P. 170 – 171, 215 – 223

19. Nezabitauskas  A. Zarasai – senovės sėlių miestas. P. 4

20. LMAB  RS,  F  273 – 3577, 1783 metų Vilniaus vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio raštas, kuriuo naujai įsteigtai Južintų parapijai iš Dusetų, Kamajų ir Užpalių parapijų priskiria 40 kaimų.

21. LMAB  RS,  F  43 – 8101,  1796 – 1797 metų Dusetų klebonijos Antakalnio palivarko ūkio pajamų ir išlaidų apyskaitos.

22. LMAB  RS,  F  43- 8100, 1795 – 1820 metų Dusetų bažnyčios Jėzaus širdies brolijos knyga.

23. LMAB  RS,  F  43 – 26734, 1809 – 1813 metų Juozo Valavičiaus, Vilniaus kanauninko, Dusetų klebono. Slucko altaristos, testamentas ir kiti dokumentai.

24. LMAB  RS,  F 273 – 3541, 1790 – 1796  metų Antazavės parapijos steigimo dokumentai; Kunegudos Liudvikienės Pliaterienės Valavičiūtės  fundacinis raštas.

25. MLTE. T.1.  P.448; TLE. T.1. P. 474; VLE. T.5. P. 230.

26.Jasas R. Pergamentų katalogas.  P. 78.

27. Kurczewski  J. Biskupstwo Wilenskie.S.33; TLE. T. 4. P. 557.

28. TLE.  T.4. P. 474.

29. Miškinis A. Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimo gyvenviečių sąveikos (valakų matavimo ir povalakiniu laikotarpiu)// Urbanistika ir architektūra. Vilnius, 2002. T. XXVI. Nr. 2. P. 66- 67.

30. Alekxandrovicz S. Geneza i rozwoj sicci… S. 70.

LVIA. F. 604 Ap.1. B. 8032.

31. LVIA. LM – 30  L.  181 – 182.

32. LVIA. LM – 139. L. 107 – 114.

33. LVIA. SA – 6126. L. 481.

34. MABR.  F. 57. I  53 – 19

35. LVIA.  F. 694. Ap. 1. B. 3465. L. 9.

36. LVIA.   SA – 3810. L. 139.

37. LVIA. SA – 13941. L. 341 – 352

38. LVIA.  F. 525. Ap. 8. B. 263. L.  102

39. LVIA.  F. 421.  Ap. 4.  B. 2.

40. Sliesoriūnas F. 1830 – 1831 metų sukilimas Lietuvoje“ . Vilnius, 1974. P. 159,176, 205.

41. LVIA.  F. 378.  B.s.,  1833 m. B.  1055.

42. LVIA.  F.  526.  Ap. 7. B.  13255

43.  KAA.  F. 49. Ap. 1. B. 14650. L. 36, 41

44. LKMA.Panevėžio vyskupija. Vilnius, 1998. P. 634 – 635.

45. LVIA. F. 696. Ap. 2. B. 23. L. 11, 28, 34, 39.

46. LVIA.F. 669. Ap. 3. B. 3770. L.1, 3, 4.

47.Lietuvos architektūros istorija, Vilnius, 2000

 

Kazimiero Būgos muziejus kviečia

Minėdami UNESCO  (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Algirdo Juliaus Greimo metus bei  pasaulyje žinomo šio kalbotyrininko (semiotiko ir mitologo, kultūros ir literatūros kritiko, eseisto) šimtmetį, mėginkime kaskart aktualizuoti ir apmąstyti vieną didžiausių jo atradimų – semiotinį (giliųjų reikšmių) kvadratą. Lingvistikos Didžiojo Korifėjaus semiotinis kvadratas jį mąstantiesiems subrandina milijardų milijardus minčių. O kokios būtų vaisingiausios esmėvokos – esmiškai pamatiniai pavyzdžiai?

Pagerbdamas seserį Loretą, kuri išėjo ten, kur iškeliauja visi, pamėginau savo ir Jūsų gilesniam pamąstymui parašyti (savotiškai iliustruoti ar tematizuoti) gyvenimo, laiko ir anapusybės esmėvokas.

Gyvenimo esmėvoka:

·         S1 – tau esmiška gyventi (būt(yb)iška tapatybė, dieviška savastis, likimiška galia, visatos organiškų gyvybių visumoje) – iš stokos (stygiaus) ir geismo (stokojanti ir geidžianti prigimtis)

·         S2 – štai šitaip (objektyvu) kiekvienai gyvybei (gyvai būtybei) išsikvėpti, gyventi mirties linkui, mirti (mir-ti(s) / rim-ti(s), mar-us / ram-us, mar-ybė / ram-ybė) – nyktis ir (su)(si)naikinimas

·         ne S2 – mums ir jums (intersubjektyvu) iš meilės veiklai ir kalbai gim(dy)ti (gim-ti / mig-ti, gim-ęs / mig-ęs, gim-dyti / mig-dyti, (pri)gimtis / miegas) – kaita, sauga (tvermės užtikrinimas), steigtis (konstituavimas), sklaida

·         ne S1 – man (subjektyvu) atgimti (at-gimti naujam gyvenimui, atgyti, pagyti, išgyti, pri(si)kelti, pakylėti, kitaip gyventi, eiti ir vesti pirmyn, leisti(s) kitaip mąstyti) – rastìs, (at)(si)radimas, kūryba

Laiko esmėvoka:

·         S1 – tau laikiška būti(s) – laik-o esmė, laik-ytis būtyje (laik-e / kail-yje (kūne) diev-o / veid-o)

·         S2 – štai šitokie kiekvienam dabar(tiškėjantys) reiškiniai – dabar(tinis), čiadabartiškas (ne)meilus dėmesys, atida situacijoms, įvykiams, daiktams, augalams, gyvūnams, žmonėms, ženklams

·         ne S2 – mums ir jums praeitiškai (apie praeitį, iš praeities) veikti ir kalbėti – (ne)(pasi)tikėjimas prisiminimais, gebėjimais, įgūdžiais, įpročiais, papročiais, prietarais, tradicijomis, vertybėmis, gimtąja kalba, vartojamomis (išmoktomis) ir specializuotomis mokslų bei menų kalbomis, reikšmėmis

·         ne S1 – man ateitiškas (ateinantis, į ateitį nukreiptas) mąstymas (pažinimas, supratimas, paaiškinimas) – (ne)viltingas laukimas, geismai, norai, svajonės, ketinimai, misijos, vizijos, tikslai, uždaviniai, iššūkiai, numatomi poveikiai ir padariniai, prognozavimai, projekt(avim)ai, plan(avim)ai, prasmė(s)

Anapusybės esmėvoka:

·         S1 – tau anapusybė iki gimties ir po mirties – būtina būti(s)

·         S2 – štai šitokia kiekvienam juslinė šiapusybė – esmo fenomenų vietovė, atsirandantys, kintantys ir nykstantys esiniai, buviniai – galima būti(s)

·         ne S2 – mums ir jums kalbinė, įsivaizduojama amžinybė ir begalybė – amžina būti(s)

·         ne S1 – man duotas erdvėlaikis – baigtinis laikas ir ribota erdvė – atsitiktina būti(s)

Kitus esmėvokų pavyzdžius galite rasti preliminarioje Esmyno apmatų lentelėje. Žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/k-bugos-ikvepti-ir-a-j-greimo-pakyleti-parasysime-lietuvos-didziaja-knyga-arba-kas-pasiims-nobelio-premija-kurios-nusipelne-algirdas-j-greimas. O, jeigu norėtumėte dalyvauti tautos kūrybinėje santalkoje ir išvien kurti visuotinį kalbinį paminklą Lietuvos šimtmečiui, tai kviečiame savo pačių sugalvotas ir parašytas esmėvokas siųsti elektroniniu paštu bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt arba nesikuklindami atneškite aptarti, koreguoti (ar netgi vietoje išmėginti semiotinio kvadrato ir esmėvokų galią) į muziejaus salę seniūnijos pastate. Tai ar tapsite Esmyno bendraautoriais?                 

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (Dusetų seniūnijos pastate, K. Būgos g. 31a, II aukštas) nuo rugsėjo 7 d. iki gruodžio 23 d. eksponuojama (citata kabutėse iš http://www.9fortomuziejus.lt/issigelbejes-lietuvos-zydu-vaikas-pasakoja-apie-soa) „Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ skiriama Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti. Daugiau kaip devyni iš dešimties prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų tapo masinių, sistemingų, metodiškų žudynių aukomis. Iš senų nuotraukų į mus žvelgia vaikai, kurių vardai ir žūties vietos žinomi, ir vaikai, kurių likimo konkrečiai mes nežinome, bet jų nuotraukos buvo rastos sudegintų getų griuvėsiuose.

Išgelbėti žydų vaikai pasakoja apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą. Tačiau ir tomis baisaus smurto, atgrasaus antisemitizmo ir kurstomos neapykantos dienomis atsirado žmonių, kurių ryžtas ir pasiaukojimas išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Tikros išsigelbėjusių žydų vaikų istorijos, daugybė senų išraiškingų nuotraukų negali nesujaudinti tų, kurie nori pažinti savo krašto praeitį, prisiminti skaudžias, tragiškas netektis.“  

                   Sykiu čia galite susipažinti (apžiūrėti, patyrinėti) Dusetų krašto istorines (daugiausia rašytines, rankdarbines ir fotografines) vertybes, kurias XX a. antrojoje pusėje surinko vidurinės mokyklos kraštotyrininkai (vadovė Zofija Vilytė); taip pat yra ir dusetiškių (Leokadijos Malcienės, Romualdo Pučeko, Juozo Vainiaus, Marijos Varenbergienės, Liutauro Čepaičio ir kt.) dovanotų eksponatų. Labai prašome ir kitus žmones – mūsų bendruomenės patriotus! – dovanoti ar bent laikinai paskolinti eksponatus. Tik drauge galime sukurti įdomią ekspoziciją.

                   Prisiminkime, kad artėja ypatinga sukaktis, todėl muziejaus salėje ir interneto svetainėje veikia kraštotyros kūrybinė dirbtuvė ir vaizdinių (idėjų, eskizų, projektų, piešinių, fotografijų) paroda „Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje“. Tad siekdami 2019 m. įprasminti Dusetų 500-čio jubiliejų (1519 m., pradedant statyti bažnyčią, buvo pirmą kartą paminėtas Dusetų vardas), pradėkime jam ruoštis jau dabar: kviečiame visus drąsiai kalbėtis ir (individualiai arba grupėmis) dalyvauti sumanymų (idėjų), jų apmatų (eskizų) bei vaizdinių (kūrybinių atlikčių) konkurse. Plačiau žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/pamatykime-500-vaizdiniu-dusetu-krastas-praeityje-dabartyje-ateityje

                   Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val. (galima, iš anksto suderinus, ateiti ir kitu laiku).

Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys Kazimiero Būgos memorialinis muziejus,

Dusetos, K. Būgos g. 31a (II aukšte), tel. 861025972,

elektroninis paštas: bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt,

interneto svetainė: http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Rytis Pivoriūnas, muziejininkas-kultūrinės veiklos vadybininkas

Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (K. Būgos g. 31a, II aukšte, Dusetų seniūnijos pastate) nuo rugsėjo 4 d. iki gruodžio 23 d. veiks kraštotyros kūrybinė dirbtuvė ir vaizdinių (idėjų, eskizų, projektų, piešinių, fotografijų ir pan.) paroda „Pamatykime 500 vaizdinių: Dusetų kraštas praeityje, dabartyje, ateityje“.

Siekdami 2019 m. įprasminti Dusetų 500-čio jubiliejų (1519 m., pradedant statyti bažnyčią, buvo pirmą kartą paminėtas Dusetų vardas), pradėkime jam ruoštis jau dabar: kviečiame visus drąsiai kalbėtis ir (individualiai arba grupėmis) dalyvauti sumanymų (idėjų), jų apmatų (eskizų) bei vaizdinių (kūrybinių atlikčių) konkurse.  

Pavyzdžiui, kaip atrodytų Dusetų istorijos skulptūrų takas? Kaip įamžinti Dusetų istoriją dailės kūriniuose, komiksuose, apysakoje ar romane, pjesėje ar net videofilme? Kokia buvo štetlo panorama ir kaip veikė kahalas? Kokias istorijas slepia mūsų tuštėjantys ir išnykę kaimai? Kaip surengti nacionalinį dainuojamos lyrikos (ar lyrinių dainų) konkursą pagal mūsų krašto poetų eiles? Kaip atrodytų poilsio ir pramogų krantinė palei Sartus ir Šventąją nuo Dusetų, per Užtiltę iki žirgyno Didžiadvaryje? Gal vietomis būtų „banguojantis‘“ (pontoninis, siūbuojamas) takas, o gal net „vaivorykštinis“ (arkinis) ar „beždžionių“ (linguojamas) tiltas? Kokių laisvalaikio paslaugų ar užsiėmimų (parkūro, sieninio alpinizmo, dažasvydžio, šratasvydžio ir kt.) aikštelės galėtų būti įrengtos apleistose teritorijose ir jų statiniuose? O jeigu, įsteigę pajinę bendrovę, apleistuose specialaus ugdymo mokyklos pastatuose įrengtume sau paukštininkystės ir augalininkystės „Rojų ant kalnelio“ ar „Litvakų mošavą“, kuriame vėjo, žemės ir saulės energija aprūpintose patalpose augintume bei gamintume ekologiškus produktus?..

Laukiame Jūsų raštu (tekstu) arba vaizdu išreikštų (pieštų, braižytų, fotografuotų, filmuotų, kompiuteriu sukonstruotų…) darbų, kurie vaizduotų mūsų krašto istoriją, dabartinį gyvenimą, ateities svajones ir vizijas.

2019 m., šventinių iškilmių metu, visi dalyviai bus įvertinti, o laureatai, kurių sumanymai bus įtraukti į Dusetų 500-čio programą arba Dusetų plėtros strategiją, bus apdovanoti mecenatų ir rėmėjų prizais.

2018 ir 2019 m. birželio mėn. – vaikų šventės renginių metu P. Širvio parke – išskirtinai bus apdovanoti vaikai ir mokiniai.

Taigi kviečiame į kūrybinę dirbtuvę – drauge pramankštinti vaizduotę, pasisemti idėjų ir jas išpuoselėti iki apčiuopiamų vaizdinių – Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salėje (K. Būgos g. 31a, II aukšte, Dusetų seniūnijos pastate) darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. arba prašome atsiųsti savo darbus el. paštu: bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt, arba galite dalyvauti virtualioje interakcijoje http://www.buga.zarasumuziejus.lt/dusetu-krastotyra.  

 

Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto muziejaus struktūrinio padalinio, Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas)

K. Būgos įkvėpti ir A. J. Greimo pakylėti parašysime „Lietuvos Didžiąją Knygą“, arba „Kas pasiims Nacionalinę ir Nobelio premijas, kurių nusipelnė Algirdas J. Greimas?“

Kazimiero Būgos memorialinis muziejus kviečia Lietuvos įstaigas, įmones ir organizacijas, pavienius žmones ir užsienio lietuvius rašyti Lietuvos Didžiąją Knygą. Kviečiame – ne vien tiktai semiotikus, matematikus ir filosofus, ne tik humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų teoretikus bei praktikus – į intelektualines, individualias ir komandines, bendradarbiaujančiųjų varžybas. Tiesa, užmojis ir galutinis rezultatas – Esmynas (paminklas Lietuvos šimtmečiui (19182018) įprasminti), arba Visuotinis elementariųjų struktūrų reikšmynas (pagal Greimo semiotinį kvadratą) – pasiekiamas tik visos Lietuvos, ar net viso pasaulio, intelekt(ual)ų santalkai. Bet kiekvienas, darbuodamasis savo sferoje, gali priimti tokį iššūkį ir, šiuokart įstojant į nacionalines pajėgas, nuveikti bendram labui, kad galėtų pripažinti laimėtojus, davusius didžiausią postūmį link minėto tikslo. Taigi kas norėtų sankcionuoti ir patys būti verti Nacionalinės ir Nobelio premijų?

Nacionalinės santalkos dalyvius pagerbs aukščiausieji Lietuvos valdžios ir savivaldybių asmenys, jiems bus įteikti (siur)prizai ir premijos.

Kas norite dalyvauti šioje nacionalinėje santalkoje, parašykite bugos.muziejus@zarasumuziejus.lt, arba rytispivoriunas@gmail.com

LIETUVOS DIDŽIOJI KNYGA – LDK Esmynas

(Lavinamos Dvasios Klojinių žinynas)

Visuotinio paveldo esmynas – paminklas Lietuvos šimtmečiui (1918-2018) įprasminti

Tai esmingų mąstymų ir užrašų atmintinė, kvietimas drauge kurti žinijos Esmyną – interaktyvų esmėvokų žinyną.

Esmynas – turbūt skaitomiausios knygos Lietuvoje (nuo 2018 m.) ir pasaulyje (nuo 2019 m.) interaktyvi kūryba.

Esmynas – žinijos (žinių visumos) arba žmonijos žinotino paveldo esmingųjų pamatų apmatai su reikšmingomis nuorodomis. Kas esmingai suvokiama, galima pavadinti „esmėvoka“, o visų žinijos esmėvokų visuma būtų kaip žinynas – esmynas. Taigi esmynas – išminties ir išmanymo pamatų apmatai – visuotinio žinojimo siekių gairės: kaip derėtų mąstyti, siekiant mįslingos (ikikalbinės) tikrovės juslinių ir kalbinių duočių (arba transcendencijos dovanų) išminties; ir kas būtina žinoti, mąstant (kalbant, rašant) šiuolaikiškai amžinybės (esmingumo, metafiziniu) požiūriu, paprastai bei aiškiai apie žinotinus ir nuosekliai – plečiant akiratį ar gilinantis į atskirus – išmanytinus dalykus.  

Essence(ul)aire – (on dirait qu‘un vocab-ulaire ou un dictionn-aire) un ouvrage de référence d’héritage de l‘humanité – les essences (les essence-perceptions) de la connaissance. Essenceulaire – probablement le livre le plus lu dans la Lituanie (dès 2018) et dans le monde (dès 2019).                                                        

Essence(ul)ary – like the vocab-ulary or the diction-ary of humanity's attainments (heritage) – the essences (the essence-perceptions) of knowledge. Essenceulary – probably the most read(ing) book in Lithuania (since 2018) and in the world (since 2019). (Top News book world since 2019.)

Siekiami tikslai ir atliktini uždaviniai.

1.    Bus parašytas (K. Būgos muziejaus, taip pat kitose interneto svetainėje prieinamas) ir toliau plėtojamas pasaulio, Europos ir LDK (Lietuvos Dvasios Klojimo) Esmynas (arba Lietuvos Didžioji Knyga) – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui įprasminti skirtas kūrybinės sąveikos (nacionalinės interakcijos 2017–2018 m.) paminklas.

2.    Telkti nacionalinę jaunuomenės ir šviesuomenės pajėgų (iš švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninių, valstybinių bei verslo įstaigų ir nepriklausomų asmenybių) santalką Lietuvai, Europai ir pasauliui apšviesti, idant būtų esmingai ir sveikai mąstomos (suprantamos ir paaiškinamos) bet kurios – tiek kasdieniškos, tiek ideologinės, tiek mokslinės, taigi visos įmanomos – žinios.

3.    Esmyno pagrindu parengti esmiškojo ir esmingo (esmėvokų) ugdymosi lygių programą: pirmas lygis – iki 10 metų ir vyresniems; antras lygis – iki 14 metų ir vyresniems; trečias lygis – iki 18 metų ir vyresniems, ketvirtas lygis litterati bendrija; tokiu būdu bus pradedami kurti visuotinės žinijos (esmėvokų plėtros, jos dinamiškos tradicijos) muziejus ir esmiškojo ugdymosi mokykla.   

4.    Idant esmėvokų atodangos paakintų esmiškuoju ugdymusi siekti tautą vienijančios vizijos, jau iš būtovės bylojančios: „Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“ (iš Vydūno laiško Lietuvos Tarybai, 1918 03 10), arba Oskaro Milašiaus Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų pranašystė – „negando metams praėjus, lietuvių tauta atsigaus ir Europoje atliks moralinį vaidmenį kaip Antikos laikais Atėnai“, arba <…>; ir svarbu, kad savotiškai bus kompensuotas labai siauros ir trumpos (jaunos) lietuviškosios raštijos ir pasaulio žinijos pamatinių tekstų lietuvių kalba trūkumas, kuris sąlygoja ribotą ir fragmentišką lietuvių kultūros apimtį, – idant kiekvienas, skaitydamas kitomis kalbomis, mąstydamas kitas kalbas (taip pat ir matematikos, muzikos, meno, technologijų ir kitų mokslų kalbas), galėtų visiems padovanoti, lietuviškai sunkiau atrandamas, esmėvokas tai yra pripildyti savipratą maitinančius, galingus, nuo šiol jau ir Lietuvos Dvasios Korius; ir, kas patogu, surandamus viename ir stipriausiame tautos skaitmeniniame bityne Esmyne.

Esmyno metodologinis pagrindimas. Metodologiškai esmėvokos grindžiamos stabilumo, labilumo ir ryšio aspektų galimos koordinacijos vieningu visuminiu suvokimu.

Esmyno ontologinis pagrindimas. Ontologiškai esmėvokos grindžiamos reiškinių (daiktų ir įvykių, jų santykių) išraiškų (veiksmų ir kalbėjimų) (ne)supratimų būtimi.

Esmyno gnoseologinis (epistemologinis) pagrindimas. Gnoseologiškai esmėvokos grindžiamos objektyvios, intersubjektyvios ir subjektyvios tapatybės pažinimu.  

Esmyno metafizinis (metafizinio sąmoningumo) pagrindimas. Metafiziškai esmėvokos grindžiamos transcendencijos (būties, esmės) atsivėrimu per tau […], štai šitas jam, jai, jiems […], mums (jums) […], man […] sąmonės (sąmoningumo) duotis.  

Esmyno loginis-semantinis pagrindimas. Esmėvokos grindžiamos loginėmis-semantinėmis (abstrakčiosiomis, Greimo semiotinio kvadrato) reikšmėmis ir schema. (semiòtinis kvadrãtas, žr. http://www.avantekstas.flf.vu.lt/lt/semiotinis+kvadratas)

N.B.: tokiais atvejais, kai mąstoma visuma (esmėvoka) stokos metodologinio, ontologinio, gnoseologinio ir metafizinio atitikimo (pagrindimo), bet ji atitiks loginėms-semantinėms reikšmėms (semiotiniam kvadratui), ji bus įvardijama „reikšmėvokos“ sąvoka.

Esmėvoka

Elementariųjų reikšmės struktūrų žinynas – Esmynas: reiškinynas, reikšmynas, prasmynas (mąstant ir kalbant reikšmingai, randasi prasmė; skaitytojau – ir rasdamas netikslumus, ir parašydamas ar pamąstydamas sau pavyzdžius, įprasmini Tavo esmėvokas ar reikšmėvokas)  

Bet iš pradžių dėl patogumo, atskleidžiant visą turinį be reikšmingų nuorodų į kitus paaiškinimus ar ir iliustracijas, naudosime esmėvokų lentelę.

Eil.

nr.

Esmėvokų ir reikšmėvokų  pavadinimai

Pirmas suvokimas, aspektas

S1

Antras suvokimas, aspektas

S2

Trečias suvokimas, aspektas

ne S2

Ketvirtas suvokimas, aspektas

ne S1

 

Įvadinės esmėvokos

 

 

 

 

    1           

tirsenos, metodo(logijos) esmėvoka

sandermė, suderinimas, koordinacija (kitų trijų suvokimų, aspektų)

tvaru(mas), stabilu(mas), pastovu(mas), organizacija, sandara

kaita, kismas, labilu(mas), tėkmė, kinta(mumas), veikla, funkcionavimas

ryšys (su aplinka, pasauliu, visata)

    2           

sąmoningumo esmėvoka

tu, tavo, tau, tave, tavimi, tavyje

tai, štai šitas ( šitoks, <…>; šitaip; jis, ji, jie, jos; jo(s), jų; jam, jai, jiems, joms; jį, ją, juos, jas; juo, ja, jais, jomis; jame, joje, juose, jose; <…>)

mes (jūs), mūsų (jūsų), mums (jums), mus (jus), mumis (jumis), mumyse (jumyse)

aš, mano, man, mane, manimi, manyje

    3           

esmėvokos esmėvoka

tau esmėvoka – esmės suvokimas

štai šitokia jam, jai, jiems esmėjauta, esmėvaizdis – kaip jaučiama, į ką žiūrima, kas matoma, girdima, liečiama, uodžiama

mūsų, mums (jūsų, jums) esmėtyra, esmėžiūra – kaip ištyrinėta, kokiu požiūriu, kokia kalba, kaip įkalbinta

man(o) esmėmąsta, esmėprata – kaip mąstoma, aiškinama, kas suprantama

    4           

metafizikos esmėvoka

tau … (Esmo esmės ar esiniai, Transcendencijos dovanos, Tikrovės duotys)

štai šitas (šitoks, šitokie) jam, jai, jiems … (kas juntama akimis, ausimis, nosimi, burna, kūnu)

mums (jums) … (kas darosi, veikiama, kalbama, įsakoma, rašoma)

man … (kas mąstosi, galvojasi)

    5           

ontologijos esmėvoka

tau esmas, esatis, esamybė, esinija, būsmas, būvis, tikroji būva, buvimas, būtis (gr. ον – on); dar – visata, Dievas, begalybė <…>

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai, fenomenai (gr. φαινομένων – phainomenon)

mums, mūsų (jums, jūsų) veiksmai, kalbos (gr. logos)

man(o) mąstymas, supratimai ir paaiškinimai (gr. gnōsis)

    6           

esmyno esmėvoka

tau esmynas

štai šitoks reiškinynas

mums, mūsų (jums, jūsų) reikšmynas

man(o) prasmynas

    7           

Reikšmėvokos

 

 

 

 

    8           

reikšmė-prasmė

reikšmė

prasmė

ženklas, signifikantas, išraiška, forma

tikrovė, signifikatas, turinys, substancija

    9           

vienareikšmiškai / vienaprasmiška-daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška

vienareikšmiškai / vienaprasmiška

daugiareikšmiškai / daugiaprasmiška

ambivalentiškai / dviprasmiška

nereikšmiškai / beprasmiška

  10         

vienis-daugis

vienis

daugis, suma

visuma

dalis

  11         

visuma-dalis

visuma

dalis

kokybė

kiekybė

  12         

begalybė-baigt(in)ybė

begalybė

baigtybė

neaprėpiamybė, beribiškumas

galas, riba

  13         

amžinybė-laikas

amžinybė

laikas

pastovumas, sustojimas

kaita, judėjimas

  14         

būtis-regimybė

būtis

regimybė, juntamybė

kalba

mąstymas

  15         

esmė-egzistencija

esmė

egzistencija

substancija

akcidencija

  16         

substancija-pradas

substancija (gr. ousia)

pradas (gr. arche)

augimas (gr. physis)

tikslas (gr. telos)

  17         

tapatumas-objektyvumas

tapatu(mas)

objektyu(mas)

intersubjektyvu(mas)

subjektyvu(mas)

  18         

abstraktu-konkretu

abstraktu(mas), abstrakcija

konkretu(mas), akcija

intelektualu(mas), žodžiai

iliustratyvu(mas), vaizdai

  19         

siela-kūnas

siela (protas ir sąmonė)

kūnas

dvasia, kalba

materija

  20         

protas-aistra

protas

aistra

mąstymas, apgalvojimas

Jausmas, noras, troškimas

  21         

aktyvumas-pasyvumas

aktyvu(mas)

pasyvu(mas)

vidus, iš vidaus, keitimas

išorė, iš išorės, laukimas

  22         

priežastis-pasekmė

priežastis

pasekmė

priemonė

tikslas

  23         

tikslas-priemonė

tikslas

priemonė

pasekmė

priežastis

  24         

laisvė-būtinybė

laisvė

būtinybė

pasirinkimas

paklusimas

  25         

kultūra-gamta

kultūra

gamta

žmogaus kūriniai

visatos kūriniai

  26         

vienakryptis-cikliškas

vienakryptis judėjimas

cikliškas judėjimas

istorinis, kultūrinis laikas

gamtinis ir mitologinis laikas

  27         

civilizuotas-laukinis

civilizuotas

laukinis

kultūrinis, miestietiškas, centrinis, rafinuotas, apsišvietęs

gamtinis, kaimietiškas, periferinis, natūralus, tamsus

  28         

aš-kitas

kitas

panašu(ma)s

skirting(um)as

  29         

tapatumas-skirtingumas

tapatu(ma)s

skirting(um)as

šitišk(um)as

kitonišk(um)as

  30         

vienodumas-įvairumas

vienod(um)as

įvairu(ma)s

sutaptis, vienalytiškumas

skirtis, daugialytiškumas

  31         

šitas-bet kuris

šitas

bet kuris

tikriniai vardai („štai šitie Sartai“)

bendriniai vardai („bet kuris ežeras“)

  32         

sava-svetima

sava

svetima

artima, nuosava, įprasta, draugiška, vidus

tolima, skolinama, keista, priešiška, išorė

  33         

namuose-svečiuose

namuose

svečiuose

pas save, savo vietoje

kitur

  34         

sąmonė-pasąmonė

sąmonė

pasąmonė

savimonė, komunikacija

nesąmonė, be sąmonės

  35         

dialogas-logas

dialogas

logas

polilogas

monologas

  36         

sistemiška-chaotiška

sistemiška

chaotiška

tvarkinga

neorganizuota, nestruktūriška

  37         

simetrija-disimetrija

simetrija

disimetrija

asimetrija

veidrodinė simetrija, enantiomorfizmas

  38         

centras-periferija

centras, branduolys

periferija, pakraštys

vidus

išorė

  39         

viršus-apačia

viršus, viršun, viršutinis

apačia, apačion, apatinis

aukštis, aukštyn, aukštas

žemuma, žemyn, žemas

  40         

riba-užribis

riba

užribis

ribotumas

beribiškumas

  41         

vientisas-nutrūkstantis

vientisas

nutrūkstantis

tolydus

diskretiškas

  42         

diena-naktis

diena (veikla)

naktis (ramybė)

rytas (pasiruošimas)

vakaras (poilsis)

  43         

choleriškumas-flegmatiškumas

choleriškumas (pyktis ir rūpestis)

flegmatiškumas (mieguistumas ir budrumas)

sangviniškumas (bejėgystė ir žvalumas)

melancholiškumas (liūdesys ir džiaugsmas)

  44         

Rytai-Vakarai

Rytai

Vakarai

Pietūs

Šiaurė

  45         

vasara-žiema

vasara

žiema

pavasaris

ruduo

  46         

jaunas-senas

jaunas

senas

augantis

brandus

  47         

vaikystė-jaunystė

vaikystė (iki 14-16 metų)

jaunystė (iki 28-30 metų)

branda (iki 56-60 metų)

senatvė (iki mirties)

  48         

gimimas-lytinė branda

gimimas

lytinė branda

vedybos

mirimas

  49         

pavasaris-vasara

pavasaris

vasara

ruduo

žiema

  50         

rytas-diena

rytas

diena

vakaras

naktis

  51         

jaunatis-priešpilnis

mėnulio jaunatis

priešpilnis

mėnulio pilnatis

delčia

  52         

sintezė-analizė

sintezė, (į)vertinimas

analizė, kritika

išvados, apibendrinimas

tyrimas, nagrinėjimas

  53         

vidus-išorė

vidus, vidun

išorė, išorėn

įėjimas, įeiti

 Išėjimas, išeiti

  54         

įeiti-išeiti

įeiti

išeiti

pasilikti: ateiti, pareiti, prieiti, užeiti, sueiti, apeiti

negrįžti: praeiti, nueiti, paeiti, pereiti

  55         

įbėgti-išbėgti

įbėgti

išbėgti

atbėgti, parbėgti, pribėgti, užbėgti, subėgti, apibėgti

prabėgti, nubėgti, pabėgti, perbėgti

  56         

įjungti-išjungti

įjungti

išjungti

sujungti, pajungti, perjungti, prijungti, apjungti

atjungti

  57         

įimti-išimti

įimti

išimti

priimti, suimti, paimti, perimti, apimti

atimti, nuimti, užimti

  58         

įkelti-iškelti

įkelti

iškelti

sukelti, prikelti, pakelti, perkelti

atkelti, nukelti, užkelti

  59         

įleisti-išleisti

įleisti, įleista

išleisti, išleista

prileisti, suleisti, užleisti, perleisti, apleisti

nuleisti, paleisti, atleisti

  60         

leisti-drausti

leidžiama

draudžiama

ne(be)draudžiama

ne(be)leidžiama

  61         

atidaryti-uždaryti

atidaryti

uždaryti

pridaryti, perdaryti

padaryti, padarinėti

  62         

 

 

 

 

 

  63         

darbas-poilsis

darbas

poilsis

užimtumas, užsiėmimas, nuovargis, vargas, triūsas

tinginiavimas

  64         

šilta-šalta

šilta

šalta

karšta

vėsu

  65         

šlapia-sausa

šlapia

sausa

drėgna

išdžiuvę

  66         

malonu-skausminga

malonu

skausminga

švelnu

šiurkštu

  67         

minkšta-kieta

minkšta

kieta

skysta

tiršta

  68         

daug-mažai

daug

mažai

gana

trūksta

  69         

linksma-liūdna

linksma(i)

liūdna(i)

džiugu, smagu

graudu, nuobodu

  70         

optimistiškai-pesimistiškai

optimistiškai

pesimistiškai

viltingai, turint vilties

nusiminęs

  71         

gražu-bjauru

gražu, gražiai

bjauru, bjauriai

žavu, skoninga, patrauklu, traukia, (ap)keri, gundo, vilioja

baisu, šlykštu, atstumia, (nu)purto, atbaido, koktu

  72         

gera-bloga

gera, gerai

bloga, blogai

kilnu, dora, malonu

žema, niekinga, skaudu

  73         

tiesa-melas

tiesa, tiesiai

melas, melagingai

tikra, atskleista, tikrovė, realu, korektiška

klasta, klastotė, iliuzija, paslėpta, paslaptis, apgaulė, klaida, prasimanymas, pasakiška

  74         

balta-juoda

balta, baltai

juoda, juodai

apšviesta, šviesi šviesa, šviesi spalva, spindi

tamsu, tamsi šviesa, tamsi

spalva, šešėlis

  75         

tyliai-garsiai

tyliai, tylu

garsiai, garsu, balsu

ramiai, ramu

triukšminga(i)

  76         

greitai-lėtai

greitai

lėtai

skubiai, sparčiai, vikriai, staigiai, nedelsiant, ūmai, vienu ypu

uždelstai, pamažu, palengva, iš lėto, žingsnis po žingsnio, po truputį

  77         

stipriai-silpnai

stipriai, stipru

silpnai, silpna

galingai, energingai, aktyviai, impulsyviai, jėgiškai

bejėgiškai, sunkiai, vos ne vos

  78         

drąsiai-bailiai

drąsiai, drąsu

bailiai, bailu

atkakliai, narsiai, ryžtingai, valingai

išgąstingai, baimingai, baukščiai, nenoriai, be valios

  79         

dosniai-šykščiai

dosniai, dosnu

šykščiai, šykštu

išlaidžiai, švaistūniškai

taupiai, skūpiai 

  80         

santūriai-godžiai

santūriai, santūru

godžiai, gosliai, gašlu

saikingai, nuosaikiai, susilaikant, susivaldant

kraštutiniška(i), linkstant į kraštutinumus

  81         

išmintingai-kvailai

išmintinga(i)

kvaila(i)

protingai, išmaniai, žinant

be proto, be išmanymo, be žinojimo

  82         

žinoti-tikėti

žinoti

tikėti

įrodyti, parodyti

spėti, numatyti

  83         

sveikai-ligotai

sveika(i)

ligota(i)

gyvastinga(i)

mirtinga(i)

  84         

laimė-kančia

laimė, laimingai

kančia, kenčiant

pasitenkinimas, pasitenkinant

stoka, netektis

  85         

meilė-neapykanta

mylėti, meilė, simpatija

neapkęsti, neapykanta, nešvelnumas

pakęsti, pakanta, kantrybė, švelnumas, draugystė

priešinti(s), šalinti(s), priešiškumas, antipatija

  86         

judintojas-medžiaga

judintojas

medžiaga

forma, akcidencija, aktas

tikslas, substancija, potencija

  87         

formacija-deformacija

(in)formacija

deformacija

reformacija (reforma)

formalizacija, stagnacija

  88         

organizmas-mechanizmas

organizmas

mechanizmas

biologija, biochemija, semiotika

mechanika, kibernetika, robotika, semiotika

  89         

dinamika-statika

dinamika

statika (energija)

labilumas, funkcionalumas, aktualumas

stabilizavimas, organizuotumas, potencialumas

  90         

moteris-mergina

moteris

mergina, mergelė

vyro žmona, žmonelė: šeimininkė, ištekėjusi, motina (gimdanti vaikus), auklėjanti vaikus, rimta, užimta, rūpestinga, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugusi, brandi, (ne)ištikima, (ne)meilužė, moteriškė, boba, ponia

tėvų dukra, dukrelė: padėjėja, slauni (galima nuotaka), (ne)skaisti, auklėjama tėvų ir giminių, linksma, besilinksminanti, be rūpesčių, kraunasi kraitį, paauglė, jauna, (ne)pasileidusi, suvedžiota, senmergė, panelė

  91         

vyras-vaikinas

vyras

vaikinas, bernelis

turintis žmoną, vyrelis: šeimininkas, vedęs, tėvas (auginantis vaikus), auklėjantis vaikus, rimtas, užimtas, rūpestingas, krauna (didina, išlaiko) turtus, suaugęs, brandus, (ne)ištikimas, (ne)meilužis, vyriškis, senis, ponas

tėvų sūnus, sūnelis: padėjėjas, jaunikaitis, (ne)skaistus, auklėjamas tėvų ir giminių, linksmas, besilinksminantis, be rūpesčių, paveldėtojas, paauglys, jaunas, (ne)pasileidęs, suvedžiotas, sugundytas, senbernis, viengungis, ponaitis

  92         

vyras-tėvas

vyras

tėvas

draugas

sūnus

  93         

moteris-motina

moteris

motina

draugė

duktė

  94         

vyras-moteris

vyras

moteris

moteriškas vyras

vyriška moteris

  95         

vyriška-moteriška

vyriška

moteriška

vaikiškai berniška ir senatviškai diediška

vaikiškai mergiška ir senatviškai bobiška

  96         

siuntėjas-vertės objektas

siuntėjas, adresantas, lėmėjas, manipuliatorius

vertės objektas (ieškomas, siekiamas, vertingas)

ieškotojas, (inter)subjektas (veikiantis su padėjėjais ir priešininkais), herojus, veikėjas

gavėjas, adresatas

  97         

objekto vertė-realizacija

objekto vertė

realizuota

aktuali

virtuali

  98         

kalbėjimas-semema

kalbėjimas

semema

kontekstas

leksema

  99         

čia-ten

čia (topinė erdvė)

ten (paratopinė erdvė)

kitur (heterotopinė erdvė)

visur, bet kur (utopinė erdvė)

100       

signifikacija-ženklas

signifikacija, semiozė, prasmės įreikšminimas, signifikatas

objektyvus ženklas, signifikantas

intersubjektyvi reikšmė (artikuliuota prasmė, prasmės produkavimas)

subjektyvi prasmė

101       

 

 

 

 

 

102       

kultūra-gamta

kultūriška patirtis, kūryba

gamtiška(i) jausti

dirbtinai elgtis

natūraliai mąstyti

103       

atmintis-užmiršimas

atmintys, atminti

užmiršimai, užmiršti

mokymaisi, išlikti

amnezijos, dingti

104       

gimti-mirti

gimti

mirti

rimti, rymoti

migti, miegoti

105       

pradžia-pabaiga

pradžios

pabaigos

pratęsimai

tęstinumai

106       

veidas-kūnas

veidas

kūnas

dievas

siela

107       

dievas-visata

dievas

visata, visa tai

kalba (gr. logos)

veidas

108       

dievas-kūrėjas

Dievas, Švč. Trejybė

Kūrėjas, Tėvas

Saugotojas, Šv. Dvasia

Naikintojas (žmonijos nuodėmių), Sūnus

109       

Sūnus-Jėzus

Sūnus

istorinis Jėzus

pasakojimai apie J.K. gyvenimą ir mokymą

vilties (apokaliptinis) Kristus

110       

Šv. Dvasia-Bažnyčia

Šv. Dvasia

Bažnyčia

Dievo Žodis (naujasis ir senasis testamentai, pamokslai)

tikėjimas išganymu, palaima, malone

111       

Tėvas-kūrinija

Tėvas

kūrinija, visatos kūriniai

visatos Kūrėjas

meilė visatai

112       

realybė-fikcija

realybė, daiktai, tavo (tau) patyrimai

fikcijos, iliuzijos, vaizdiniai, jo(s) vaizduotė, pojūčiai

kalbos, kalbėjimai, ką prisimename, ką atveriame

tekstai, kūriniai, kas man(o) paslėpta

113       

džiovinti augalai-rūkalai

džiovinti augalai (tabakas, kanapės ir kt.)

rūkalai (cigaretės, cigarai, pypkės ir kt.)

rūkymas, deginimas, smilkymas

nuodai, svaigalai, aromatai

114       

vaisių ekstraktai- alkoholiniai gėrimai

vaisių (vynuogių, obuolių, miežių ir kt.) ekstraktai

alkoholiniai gėrimai

(nusi)gėrimas

apsvaiginantys nuodai

115       

draugystė-lytiškumas

draugystė, brolystė ir seserystė

lytiškumas (moterystė ir vyrystė)

tėvystė ir motinystė

vaikystė (dukterystė ir sūnystė)

116       

muziejus-eksponatai

muziejus (atminties įstaiga)

eksponatai (daiktai)

istorija (mokslinės žinios, pasakojimai, interpretacijos)

pasakotojas apšviečia klausytojus (lankytojus, skaitytojus)

117       

biblioteka-knygos

biblioteka

knygos

tekstai (kultūra, kūryba)

skaitytojai (lankytojai)

118       

mokykla-mokomi dalykai

mokykla, ugdykla

mokomi dalykai

mokytojų pamokos

mokinių ugdymas(is)

119       

mokslas-gamtos ir kultūros sritys

mokslo įstaiga

gamtos ir kultūros sritys

dėsningumais remiamasi (matematinė ir loginė analizė, hipotezė, įrodymas)

eksperimentai, mokslininkų tyrimai: studijos, apžvalgos, monografijos ir kt.

120       

biologija-gyvybė

biologija

gyvybės (bio)

dėsnių (logija)

moksliniai tyrimai

121       

leksikografija-žodynai

leksikografija

žodynų kūrimo, rašymo

praktika

teorija

122       

leksikologija-leksika

leksikologija

leksiką (žodžių visumą)

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

123       

etimologija-žodžiai

etimologija

žodžių kilmę ir giminystę

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

124       

etnonimika-etnonimai

etnonimika

etnonimus, etninių grupių – tautų, genčių – pavadinimus

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

125       

dialektologija-dialektai

dialektologija

dialektus – (pa)tarmes ir (pa)šnektas

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

126       

akcentologija-kirčiai

akcentologija

kirtį, kirčiavimo sistemą

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

127       

onomastika-vardai

onomastika

tikrinius vardus

tiriantis (tiriantys)

mokslas (mokslininkai)

128       

demokratizmas-demokratija

demokratizmas

demokratijos

įgyvendinimas

(pri)pažinimas

129       

individualizmas-kolektyvizmas

individo valios įgyvendinimas

kolektyvo valios įgyvendinimas

individo vertės (pri)pažinimas

kolektyvo vertės (pri)pažinimas

130       

kosmopolitizmas-tautiškumas

kosmopolitizmas (pvz., Ramūno Bytauto (1886-1915) pasaulėžiūra)

tautiškumas

demokratizmas

individualizmas

131       

tapyba-spalva

tapyba

spalvos

formos, kompozicija

linijos, potėpiai

132       

dailininkas-tapyba

dailininkas

tapyba

paveikslas

paišyba (eskizavimas)

133       

paveikslas-dažai ant plokštumos

paveikslas

dažai ant plokštumos: popieriaus, drobės ir kt.

tema, pavadinimas, siužetas

rėmai (dydis, forma)

134       

kinas-vaizdai ir garsai

kinas, kinematografija

vaizdai ir garsai

turinys (apie ką)

filmavimas

135       

vadovavimas-charizma

vadovavimas

charizma, patrauklumas

tradicijos

racionalumas, legalumas

136       

organizacija-mėgavimasis

organizacija

mėgavimasis darant

sugebėjimas daryti

paklausi produkcija

137       

akcija-užsakovai

akcija (pvz., Esmyno akcija)

užsakovai (pvz., žmonija)

vykdytojai (pvz., dalyviai)

organizatoriai

138       

diskursas-dalykas

diskursas

dalykas

išplėstas išreiškimas

mintis

139       

kas-kur

kas

kur

kaip

kada

140       

lingvistika-semiotika

lingvistika, kalbotyra

semiotika, struktūrinė kalbotyra

istorinė lyginamoji kalbotyra

generatyvinė (N. Chomskio gramatika, Jonas Kazlauskas)

141       

semiotika-semantika

semiotika

semantika

sintaktika

pragmatika

142       

ženklas-objektas

ženklas

objektas

reprezentantas, reprezentamenas (Peirce)

interpretantas, interpretantė

143       

signifikavimas-denotacija

signifikavimas

denotacija, nurodo tikrovę

ženklai (išraiškos ir turiniai)

kultūra (konotacijos ir mitai)

144       

įvardijimas-referentas

įvardijimas, onomasiologija

referentas, objektas

simbolis, vardas, forma

reikšmė, prasmė

145       

ženklas-signalas

ženklas

signalas, raginimas reaguoti

simbolis (aprašo, vaizduoja)

simptomas (požymis)

146       

humanistika-istorija

humanistika

istorija

metodologija

teorija

147       

klasika-modernas

klasiška (kanoniška)

modernu (originalu)

postmodernu (eklektiška)

neklasiška (visi nekanoniniai ir individualūs stiliai)

148       

lokalinis-globalinis

lokalinis

globalinis

regioninis

nacionalinis

149       

identitetas-ugdymas

identitetas

lokalinis, nacionalinis, regioninis, globalinis, ugdymas

kultūrinis identitetas

pilietinis ugdymas

150       

tėvynė-gyvenimas

tėvynė

gyvenimas

turtas

darbas

151       

projektas-atitiktis

projektas

atitiktis programos, srities kriterijams

pagrįstumas

tikslingumas

152       

tyrimas-patyrimas

tyrimas

patyrimas (išgyvenimas)

patirtis (mūsų, jūsų)

ištyrimas

153       

tauta-gimtoji kalba

tauta, tautiškumas

gimtoji kalba

istorinė atmintis

tautos gamtos, dvasios, būdo, papročių žinojimas

154       

taikingumas-kūrybingumas

taikingumas

kūrybingumas

darbingumas

kovingumas

155       

ugnis-vanduo

Ugnis, ugnies pavidalai

Vanduo, vandenys, skysčiai

Oras, dujiniai pavidalai

Žemė, kieti daiktai

156       

lytėjimas-klausa

lytėjimas, jaučiama liečiant

klausa, girdimi garsai

uoslė (kvapai) ir skoniai

rega, kas matoma

157       

reliatyvumas-energija

reliatyvumas

energija

šviesos greitis kvadratu

masė

158       

saulė-žvaigždė

saulės veikimas

„nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurio šerdyje (branduolyje) vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, vandenilį paverčiančios heliu“

energija: šviesa, šiluma, gravitacija

gyvybės šaltinis

159       

žemė-planeta

žemės veikimas

trečioji saulės sistemos planeta, jos materijos fizikiniai, biocheminiai, atmosferiniai procesai

formos – kieti, skysti, dujiniai ir degantys, gyvi ir negyvi pavidalai

namai gyvoms būtybėms

160       

tikrasis aš-kūniškasis aš

tikrasis aš

kūniškasis aš

privalantysis aš

idealusis aš

161       

kas-ką

kas (saulė)

ką, ko, kuo (šviesa, šiluma)

kaip (fotonais perteikiama)

kam (pasauliui)

162       

folkloras-šokis

folkloras, liaudies menas

šokiai, žaidimai

dainos, pasakos, pasakojimai

muzikavimai, grojimai, niūniavimai

163       

esmas-niekis

esmas, transcendencija, tikrovė

niekis, tuštuma, tyla

kalba, imanencija

pasaulis, nykstantis naikinimas

164       

tikrovė-galimybė

tikrovė, tikra

galimybė, galima

būtinybė, būtina

atsitiktinumai, atsitiktina

165       

paprasta-sudėtinga

paprasta

sudėtinga

akivaizdu

paslaptinga

166       

būdravimas-miegas

būdravimas

miegas

tikrovė

sapnas

167       

gyvenimas-mirtis

gyvenimas

mirtis

dangus (amžinoji palaima, išganymas, nušvitimas)

pragaras (amžinoji kančia, mirtina nuodėmė, nežinojimas)

168       

gyvenimas-mirtis

gyvenimas

mirtis

gimtis, (at)gimimas

mirimas, rim-ti prieš mir-tį

169       

ramumas-blaškymasis

ramumas

blaškymasis

susikaupimas

sumišimas

170       

šviesa-tamsa

šviesa

tamsa

apšviestieji daiktai

šešėliai

171       

tyliai-garsiai

tyliai

garsiai

ramiai

triukšmingai

172       

procesas-rezultatas

procesas

rezultatas

etapas

tikslas, uždaviniai

173       

Ajurveda

 

 

 

 

174       

tridoša-kapha (Ajurvedos došos)

tridoša

kapha

pitta

vata

175       

 

 

 

 

 

176       

gulkis-kelkis

gulkis

kelkis

nesikelsi

nesigulsi

177       

pasiklosi-išsimiegosi

pasiklosi

išsimiegosi

neišsimiegosi

nepasiklosi

178       

kasi-įgriūsi

kasi

įgriūsi

neįgriūsi

nekasi

179       

spjausi-gersi

spjausi

gersi

negersi

nespjausi

180       

šauksi-atsilieps

šauksi

atsilieps

neatsilieps

nešauksi

181       

dešinė-kairė

dešinė

kairė

veidrodinė dešinė

veidrodinė kairė

182       

 

 

 

 

 

183       

 

 

 

 

 

184       

intelektas-informacija

(Jurijus Lotmanas)

intelekto veikla

informacijos perdavimas (semiotinė teksto sąranga)

atmintis (istorijos semiotika)

naujų tekstų kūrimas (semiosfera – kultūros reiškimasis)

185       

poezija-mitas

poezija

mitas

sinonimija

homonimija

186       

meninė proza-poezija

meninė proza

poezija

nemeninė proza

meninė neproza

187       

mokslas-mitas

mokslas (deskripcija)

mitas, mitologija

bendriniai vardai

tikriniai vardai

188       

loginis mąstymas-mitologinis mąstymas

loginis mąstymas (mokslas)

mitologinis mąstymas (mitas, sutapatinimas)

savarankiški žodžiai už laiko ir erdvės (poezija, žodžių transformacijos, sinonimija)

objekto arba subjekto transformacija erdvėje ir laike (homonimija)

189       

fizika-psichika

fizika

psichika

materija

dvasia

190       

imanencija-transcendencija

imanencija

transcendencija

fizika

metafizika

191       

sistemiška-chaotiška

sistemiška

chaotiška

tvarkinga

nesistemiška

192       

centras-periferija

centras, branduolys

periferija

vidus, norma, tvarka

išorė, užribis, atsitiktinumas

193       

grafema-fonema

grafema

fonema

rašytinis pranešimas

sakytinis pranešimas

194       

rašytinis-sakytinis

rašytinė kalba

sakytinė kalba

skaitoma kalba, tekstai

mąstoma kalba, pasakymai

195       

kalba-kalbėjimas

kalba, kodas

kalbėjimas, šnekėjimas

pokalbis, komunikacija, dialogas, rašymas, raštija

mąstymas, mintys apie tikrovę

196       

kalba-tekstas

kalba, kodas

tekstas (diskursas, kalbėjimas, pranešimas, pasakojimas)

kontekstas (kultūra, semiosfera, kolektyvinis intelektas)

subtekstai (individualūs intelektai, auditorija, autorius)

197       

tekstas-sakymas

tekstas

sakymas (folkloras)

raštija

vaidinimas (teatras)

198       

 

 

 

 

 

199       

realybė-vaizduotė

realybė, tikrovė

vaizduotė, pojūčių vaizdiniai, fikcijos, iliuzijos

kalbos, kodai, intersubjektyvūs žinojimai

tekstai (kalbėjimai, diskursai, (pa)sakymai, pranešimai, pasakojimai)

200       

retoriškumas-antiretoriškumas

retoriškumas

antiretoriškumas

perkeltinės reikšmės, prasmės, metaforos

tiesioginės reikšmės, prasmės, metonimijos

201       

metafora-metonimija

metafora

metonimija

panašumas

gretinimas

202       

tekstas-auditorija

tekstas, pranešimas

auditorija (skaitytojai, klausytojai)

šifras, kodas, metatekstas

dešifravimas, atkodavimas, deformacija

203       

integruotis-dezintegruotis

integruotis

dezintegruotis

jungtis, vienytis

skirtis, skaidytis

204       

ciklinis laikas-linijinis laikas

ciklinis laikas

linijinis laikas

principas, dėsningumai, norminiai (sakraliniai, moksliniai) tekstai, mitai

įvykis, naujiena, anomalijos, istoriniai tekstai, siužetai

205       

vertinimas-„viršus“

vertinimas

„viršus“, „aukšta“

„apačia“, „žema“

„neutralu“ (tarpinė sfera)

206       

„aukštoji“-„masinė“

„aukštoji“

„masinė“

„elitinė“, „organizuota“

„liaudinė“, „laisva“

207       

konkretu-metaforiška

konkreti funkcija

metaforinė funkcija

„lėlė kaip žaislas“

„lėlė kaip modelis“

208       

suaugusiųjų auditorija-vaikų auditorija

suaugusiųjų auditorija

vaikų, folklorinė, archainė auditorija

stebėtojai, klausytojai, pasyvus adresatas

žaidėjai, aktyvus adresatas

209       

statula-lėlė

statula

lėlė

rimtas žiūrėjimas į žmogaus kūrybą

žaidžianti vaizduotė liečiant, sukiojant

210       

gyvas-miręs

gyvas

miręs

atgimstantis organizmas

sustingstantis mechanizmas, mašina, automatas

211       

kultūra-technika

kultūra

technika

istorinis organizmas

naujausi mechanizmai

212       

raštas-daugiabalsiškumas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

raštas (šneka ir raštas)

daugiabalsiškumas (metafora ir simbolis)

diskursas (įvykis ir reikšmė)

interpretacija (aiškinimas ir supratimas)

213       

langue-parole, kalba-kalbėjimas (Ferdinand de Saussure), kodas-pranešimas (Paul Ricoeur)

langue, kalba, kodas

parole, kalbėjimas, pranešimas, diskursas – teiginio turinys „tai, kas pasakyta“, identifikacijos ir predikacijos sintezė, „diskursas grindžia pačią kalbos būtį“

kolektyviška, sinchroniška, anonimiška, pasąmoninga, privalu, sisteminga, sistema, struktūra, sistemiškumas, sinchroninis tyrimas

individualu, diachroniška, intencionalu, sąmoninga, pasirenkama, atsitiktina, įvykis, intencija, arbitrarumas, diachroniniai tyrinėjimai

214       

semantika-semiotika (Paul Ricoeur)

semantika

semiotika

sakinys

ženklas

215       

prasmė-forma (Emile Benveniste, Paul Ricoeur)

prasmė

forma

jungimas, sakiniai, semantika, supratimas, veiksmažodis

skaidymas, ženklai, semiotika, aiškinimas, daiktavardis

216       

kalbėjimo aktai: lokucijos aktas-perlokucijos aktas (Paul Ricoeur)

lokucijos aktas (kažkas pasakoma)

perlokucijos aktas (sakymu paveikiama)

ilokucijos aktas (sakant kažkas daroma)

interlokucijos, arba alokucijos, aktas (komunikacija, dialogas)

217       

komunikacija-pranešimas (Romanas Jakobsonas)

komunikacija

pranešimas, kodas

kalbėtojas, kontaktas

klausytojas, kontekstas

218       

„subjektyvioji“ reikšmė-sakinio autoreferencija

„subjektyvioji“ – sakytojo implikuojama – reikšmė

sakinio autoreferencija

Ilokucijos aktas

klausytojo atpažinimo intencija

219       

prasmė-nuoroda (Gottlobas Frege, Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

prasmė

nuoroda

„kas“, „identifikacijos ir predikacijos funkcijos sakinio viduje“, „individuali tapatybė ir universali predikacija“, „veiksnys ir tarinys“

„apie ką“, „kalbą susieja su pasauliu:“

220       

raštas-šneka (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

raštas

šneka

„išraiška“, „atitolimas“, „susvetimėjimas“, „išorybė“, „intencijos eksteriorizacija“, „fiksavimas ir užrašymas“, „manifestacija“, „užrašas“, „skaitymas“, Aus-sage – „iš-tara“, „žodinė teksto reikšmė“, „verbalinė reikšmė“

„virtualu“, „įsisavinimas“, „vidujybė“, „intencija“, „diskursas kaip reikšmė ir įvykis“, sagen – „sakymas“, „sąmoninga autoriaus intencija“, „autorinė reikšmė“

221       

denotacija-konotacija

denotacija, kognityvinė kalba

konotacija, emocinė kalba

eksplikuojama reikšmė

implikuojama reikšmė

222       

simbolis-metafora (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

kosmosas, bios, gyvybė: procesus, o paliudyti jų be sapno ar simbolinio teksto daugiau niekas negali“, „metafora gimsta jau išgrynintoje logos erdvėje, tuo tarpu simbolis delsia bios ir logos takoskyroje. Jis liudija pirmapradį Diskurso įsišaknijimą Gyvenime. Jis gimsta ten, kus galia sutampa su forma“, „žengiame per patirties, kuri nesileidžia aprėpiama logos ar skelbimo ir jo perteikimo ar interpretavimo kategorijomis, slenkstį“, „Šventenybė lygiai tai pat gali pasireikšti akmenimis ar medžiais, kurie tampa veiksmingumo nešėjai“, „yra gyvybė, kuri visa yra šventumas – jis persmelkia viską“, „Šventojoje visatoje gebėjimas kalbėti grindžiamas kosmoso gebėjimu reikšti. Todėl reikšmės logika išplaukia iš pačios šventosios visatos struktūros. Jos dėsnis – atitikmenų dėsnis“, „Šventenybės visatoje diskursą saisto atitikmenų logika“, „simbolika veikia tik interpretuojant jos struktūrą“, „Gamtos šventumas atsiskleidžia išsakydamas save simboliais. Atskleidimas grindžia sakymą, o ne atvirkščiai“, „tai, kas simboliuose prašosi būti įkūnytas kalba, bet niekada visiškai nepersikūnija į kalbą, visuomet yra kažkas, įtvinkęs galia, veiksmingumu, jėga“

logos, metaforos: „metaforos kaip įtampos teorijoje, kurią mes priešpriešiname substitucijos teorijai, iškyla nauja signifikacija, aprėpiantį visą sakinį“, „akimirksnio kūryba, nusistovėjusioje kalboje dar neįteisinta semantinė inovacija, egzistuojanti tik todėl, kad priskyrė neįprastą ar netikėtą predikatą“, „gyvų metaforų žodynuose nėra“,  „tikrosios metaforos yra neišverčiamos“, „įtampos metaforos neišverčiamos, nes jos sukuria savo prasmę“, „metafora nėra diskurso puošmena“, „ji turi ne tik emocinę vertę, nes perteikia naują informaciją“, „metafora mums pasako ką nors nauja apie tikrovę“,  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

simboliai: „vyraujantys įvaizdžiai“, „pastovūs vaizdiniai, kuriuose save atpažįsta ištisa kultūra“,

„didieji archetipiniai įvaizdžiai, kuriems, nepaisant kultūrinių skirtumų, lenkiasi visa žmonija“, „konkretūs esiniai“, „simbolizuoja ribos peržengimą ir nurodo kažką visiškai kita, esantį už jų ir jais pasireiškiantį“, „sujungia dvi diskurso plotmes, net, sakytume, du pasaulius, iš kurių vienas yra kalbinės, o antrasis nekalbinės prigimties“, „psichoanalizėje simboliai siejami su užslėptais psichiniais konfliktais; literatūros kritikas savo ruožtu kalba apie kažką panašaus į pasaulėvaizdį arba siekį visą kalbą paversti literatūra; o religijos istorikui simbolis – terpė, kurioje reiškiasi Šventenybė“, „simbolinės signifikacijos perteklių galima laikyti tiesioginės signifikacijos opozicija“, „reikšmės perteklius yra tai, kas lieka po pažodinės interpretacijos“, „pirminė signifikacija yra vienintelis kelias į reikšmės perteklių“, „asimiliuodamas dalykus, jis sykiu asimiliuoja ir mus su tuo, ką jis tuo asimiliavimu išreiškia <…> išblunka visos ribos – tiek tarp daiktų, tiek tarp daiktų ir mūsų pačių“, „simbolio neįmanoma galutinai išanalizuoti sąvokine kalba“, „simbolis platesnis už bet kurį savo sąvokinį atitikmenį“, „nė viena konkreti kategorizacija nepajėgia aprėpti visų semantinių simbolio galimybių. Tačiau tik sąvoka gali paliudyti šį reikšmės perteklių“, „simbolyje esama ir to, kas neturi atitikmens metaforoje, taigi visai nepasiduoda lingvistinei, semantinei ar loginei transkripcijai“, „simbolinė veikla psichoanalizės požiūriu yra paribio reiškinys, susijęs su geismą ir kultūrą skiriančia riba – riba tarp instinktų ir jų apraiškų ar emocinės išraiškos“, „gelminiai konfliktai nesileidžia redukuojami į kalbinius

„laisvas diskursas“, „metaforinis pasakymas“, „miniatiūrinis eilėraštis“, „tiesioginės ir vaizdingosios reikšmės santykis“, „tai, kas pasakyta, ir tai  kas numanoma“, „pozityvus ir produktyvus daugiaprasmiškumas“, „semantinis daugiaprasmiškumas“, „sutrauktas palyginimas“, „retorinė figūra“, „stiliaus figūra“, „diskurso figūra“, „įtampa tarp dviejų priešingų pasakymo interpretacijų“, „dviejų interpretacijų konfliktas“, „absurdiškumo strategija“, „semantinis akibrokštas“, „prieštara“, „absurdas“, „parodyti giminystę ten, kur kasdienė žiūra neįžvelgtų jokių sąsajų“, „sąmoninga klaida, kai sujungiami du tarpusavyje nederantys dalykai“, „pastebėti panašumus“, „bandymas įspėti mįslę“

223       

 

 

 

 

 

224       

įsisavinimas-atitolimas (Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“)

įsisavinimas: „dinamiškai suvokiama teksto reikšmė“, „referentinė teksto galia“, „galia atverti pasaulį“, „atveriamoji teksto galia“, „reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“, „teksto valia“, „prasmės „strėlės“ nužymėtas kelias“, „naujas sugebėjimas pažinti save“,   „savivokos savastis“, ne „pasisavinimas“ ir „užvaldymas“, ne ego „pretenzija į pranašumą“, „tekstas, turintis universalią pasaulio atvėrimo galią, suteikia savastį ego

atitolimas: „pasaulis, konstituojantis teksto referenciją“, „atemporalizacijos procesas“, „teksto horizonto išplėtimas“, „ostensinė (parodomoji) referencija“

neatsiribojimas, atvėrimas, artuma, sava: „paversti savu“, „prilyginti“, „paversti bendralaikiu“, „asimiliuoti“, „padaryti panašiu“, „reikšmės aktualizavimas“, „teksto aiškinimas ir supratimas“, „interpretacija tampa įvykiu“, „mes atveriame galimą daiktų matymo būdą“, „autoriaus diskurse glūdinčią atvėrimo galią išskleisti už riboto jo paties egzistencinės situacijos horizonto“, skaitytojo ir rašytojo pasaulių „horizontų susiliejimas“, „teksto referencija yra tam tikro pasaulio projektas“, „buvimo pasaulyje moduso pasiūlymas, kurį tekstas išskleidžia priešais save neostensinės referencijos priemonėmis“, „naujų buvimo modusų (gyvenimo formų) atvėrimas“, „pats tekstas pasiūlo skaitytojui naują buvimo būdą ir išplečia jo savęs projektavimo sugebėjimus“

susvetimėjimas, nuotolis, svetima

225       

logizmas-istorizmas

logizmas

istorizmas

„reikšmės visalaikiškumas“, „prasmės universalumas“

skaitymo, supratimo istoriškumas

226       

 

 

 

 

 

 

    1           

Tavo buvimo esmėvoka

Tu esi, būni, tavo būsenos, tau yra, esti

štai šitaip jam, jai, jiems reiškiasi, juntama

mes veikiame (jūs veikiate), mes kalbame (jūs kalbate)

aš (ne)suprantu

    2           

Gnoseologijos, epistemologijos esmėvoka

Tau esinio (ta)patybės pažinimas, žinojimas, vertinimas

(KĄ KAIP KAS pažįsti, žinai, vertini)

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems objektai, objektyvu (KĄ pažįsta, žino, vertina)

mums, mūsų (jums, jūsų) intersubjektyvu(mai) (KAIP pažįstame, žinome, vertiname – pažinimo rūšys, būdai, požiūriai, pateikiamos žinios)

man(o) subjektyvu(mai) (kaip KAS – kaip mirtingasis, baigtinis asmuo, ribotas individas – (ne)pažįstu, (ne)žinau, (ne)vertinu)

    3           

Vertinimo esmėvoka

Tau vertinimas

(subjektas (-ai) vertina objektą (-us) pagal kriterijus)

štai šitas jam, jai, jiems vertinamasis (objektas)

mums, mūsų (jums, jūsų) kriterijai (intersubjektyvus žinojimas)

aš kaip vertinantysis (subjektas)

    4           

Skepticizmo gnoseologijos esmėvoka

Tau, tavo skeptiškumas (pvz., žmogaus odos pažinimas)

Skeptikų credo galėtų būti šis Timono pasakymas: „kad medus yra saldus, aš atsisakau tvirtinti, bet kad jis atrodo saldus, aš visiškai neprieštarauju“.

šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai

(pvz., odos spalva)

mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvumas (pvz., odos spalva yra santykinė, priklausoma nuo oro, saulės spindulių, apšvietimo, maisto, amžiaus, sveikatos ir kitų sąlygų)

man(o) subjektyvumas – „man atrodo…“

(pvz., pamėlusi ar paraudonavusi ar parudavusi)

    5           

Komunikacijos esmėvoka

Tau žinojimas

štai šitas (šitoks) jam, jai, jo, jos, jų (pa)sakymas, raštas

mums, mūsų (jums, jūsų) įtikinėjimas

man(o) interpretavimas, aiškinimas(is)

    6           

Komunikacinės bendruomenės esmėvoka

(pagal Aleksandrą Dobryniną)

Tavo komunikacinė bendruomenė, bendrija, visuomenė

štai šitie „žmonės iš gatvės“ (juk kiekvienas daug ko neišmano)

mums (jums) „gerai informuoti piliečiai“ (turintys pilietinį, socialinį interesą)

A. Schutzas teigė, kad šiuolaikinės demokratijos      perspektyva ir ateitis yra šių gerai informuotų

piliečių, mąstančių ne stereotipais, ugdymas.

“Jie nepasiduoda pigiai propagandai ar reklamai, viešųjų ryšių triukams. Tad svarbiausia valstybės ateičiai – šie žmonės ir jų ugdymas. Yra gana daug socialinių institucijų, atsakingų ne tik už biologinę, bet ir vertybinę reprodukciją. Šios reprodukcijos tikslu turėtų būti gerai informuotas pilietis, sugebantis laisvai rinkti informaciją, ją analizuoti ir vertinti”. (A. Dobryninas)

man „ekspertai“ (lyderiai, profesionalai, savo srities žinovai)

    7           

Bendravimo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų)

Tavo, tau bendravimas (jo formos: ekspresinis, pragmatinis, pažintinis)

štai šitokia jo(s), jų,  jam, jai, jiems ekspresija – išreiškiamos būsenos, norai, ketinimai

mūsų, mums (jūsų, jums) pragmatizmas – siekiama palaikyti arba pakeisti elgseną

man(o) pažinimas – perduodamos žinios apie tikrovę

    8           

Esmės esmėvoka

Tau esmė, esminga

(pvz., „kokia Veneros esmė?“)

šitų reiškinių žaismė

(pvz., „štai kaip šioji planeta sukasi aplink saulę!“ arba „kokia žavinga deivė!“)

mūsų, mums žodžių reikšmė (pvz., Venera – tai <…>, planeta – tai <…>, suktis – tai <…>, saulė – tai <…>, deivė – tai <…> ir t.t.)

man(o) minčių prasmė (subjektyvu, pvz., „antroji planeta nuo saulės; Aušrinė ar Vakarė; dvidešimt antrasis astronomijos arba ketvirtas Romėnų mitologijos egzaminų klausimai; ir t.t.)

    9           

Substancijos esmėvoka

Tau pagrindas (gr. ousia)

štai šitoks pradas (gr. arche)

mūsų, mums (jūsų, jums) augimas (gr. physis)

man(o) tikslas (gr. telos)

  10         

Erdvėlaikio esmėvoka

Tu visatos erdvėlaikis,

tavo laikas erdvėje,

tau erdvė laiku

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems judėjimai trimatėje erdvėje                                                        (reiškinių, daiktų, procesų)

mums (jums) matai

(laiko, erdvės, atstumų, dydžių, tankio, masės, greičio, jėgų <…> matavimo, lyginimo sistemos)

man trukmė laiku (pirma–paskui)

  11         

Erdvės tūrio esmėvoka

Tau erdvė kaip tūris: tolyn–platyn–gilyn

štai šitoks ilgis (tolyn, tiesiai, pirmyn–atgal)

mums (jums) plotis (platyn, dešinėn–kairėn, plotas, platuma, plokštuma)

man aukštis (arba gylis: gilyn, aukštyn–žemyn)

  12         

Visatos laik(rodži)o esmėvoka

Tau absoliutus („visatos kaip laikrodžio“) laikas

štai šitokios entropijos (procesų, reiškinių negrįžtamumo) laikas

mūsų, mums (jūsų, jums) reliatyvus (santykinai palyginamas bei pamatuojamas) laikas

man(o) iliuzinis (vienkartinis, baigtinis, (pa)sąmonės) laikas

  13         

Laiko būtyje esmėvoka

Tau būti(s), tavo laiko (ir kita prasme – tave laiko) būtis

tai yra (štai šitaip – jis, ji, jie, jos – esti, būna, būva …)

mums (jums) buvo (mes buvome …, jūs buvote …)

man bus (aš būsiu …)

  14         

Sąmonės laiko esmėvoka (pagal Šv. Augustiną)

Tau laikas

štai šit(oki)a jam, jai, jiems dabartis (situacijos stebėjimas: dėmesys čia ir dabar)

mums, mūsų (jums, jūsų)  praeitis (jos prisiminimas: istorija, paveldas, tradicijos, įgūdžiai, <…>)

man(o) ateitis (ateities laukimas: lūkesčiai, planai, pasirinkimai, <…>)

  15         

Prisiminimų esmėvoka (pagal neurolingvistinį programavimą)

Tau mąstymo digitalika – prisimenant akys nusileis žemyn ir kiek į kairę

šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems pojūčių kinestetika – prisimenant akys juda žemyn į dešinę

mums, mūsų (jums, jūsų) žodžių ir garsų akustika – prisimenant akys juda į kairę

man(o) vaizdų vizualika (prisimenant akys juda viršun į kairę)

  16         

Žmogaus esmėvoka

Tu, tau žmogus

štai šitas (šitoks) jam, jai (jo, jos) kūnas

mums, mūsų (jums, jūsų) dvasia

man(o) siela

  17         

Kūno (fiziologijos) esmėvoka

Tau kūnas

štai šitokia jam, jai materija: elementariosios dalelės, biocheminiai junginiai, biologinės ląstelės, raumenys, kaulai, plaukai, nagai, oda, <…>

mums (jums) genomas (DNR, genetinis kodas), energetiniai centrai (čakros), <…>

man patyrimas (gyvata, gyvybė, gyvenimas, išbandymai, <…>)

  18         

Materijos esmėvoka

Tau materija

štai šit(oki)a jam, jai, jiems forma (kaip reiškiasi, atrodo?)

mums (jums) tikslas (kam skirta, naudinga, pritaikoma?)

man turinys (iš ko susideda?)

  19         

Genomo esmėvoka

Tau genomas (genų visuma)

štai šit(oki)os jam, jai organinės ir neorganinės medžiagos

mums (jums) genetinių (paveldimumo) informacijų                 kodai (nukleotidų sekos)

man organizmas (jo požymiai ir savybės)

  20         

Patyrimo esmėvoka

Tau patyrimas

štai šit(ok)ie jam, jai, jiems reiškiniai

mums (jums) kalba

man(o) penkios juslės

  21         

Dvasios esmėvoka

Tau dvasia

(ši)t(ok)ie vaizdai

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai

man(o) mintys

  22         

Sielos (sąmonės galių) esmėvoka

Tau siela

jo(s) širdis nori; jausena (pojūčiai ir jausmai – „(ši)to nori(si)…“)

mūsų valia veikia; veiksena, elgsena (valios veiksmai – „mes galime…“)

man(o) protas mąsto; mąstysena (proto mintys – „aš manau…“)

  23         

Aristotelio psichologijos esmėvoka

Tau siela

vegetacinė (augališka) siela – štai šitokie jo(s), jų mitybos                                        (medžiagų apykaitos) procesai

protaujančioji (žmogiška) siela – mums dvasinė veikla

jaučianti (gyvūniška) siela – man(o) psichikos raiška

  24         

Sielos metamorfozių esmėvoka (pagal Gintautą Mažeikį)

Tau branda (sielos, arba brendimo būsenų, metamorfozės)

jo(s) štai šitokie gyvybingi želmenys (vaikystė – mylimi norai, troškimai, svajonės)

mūsų (jūsų) herojiškas entuziazmas (jaunystė – kaunamasi dėl norų, tikslų)

man(o) išsipildžiusi siela (senatvė – pažįstami norai; ramybė, pilnatvė)

  25         

Antropologijos esmėvoka

Tau žmogiškumas

štai šit(oki)a jam, jai, jiems prigimtis (genetika)

mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas (kultūra)

man(o) likimas (gyvenimas)

  26         

Jausmingumo esmėvoka

Tavo, tau jausmingumas

(pvz., stebint spektaklį)

šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems juslės (pvz., rega ir klausa)

mūsų, mums (jūsų, jums) jausmai (pvz., gražu! šiurpu! žavinga! malonu! nuobodu!)

man(o) pojūčiai

(pvz., formų, vaizdų, garsų, balsų pojūčiai)

  27         

Bihevioristinė esmėvoka

Tavo, tau elgsenos

(pvz., I. Pavlovo eksperimentas su šunimi)

(ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems stimulai

(pvz., šviesos įjungimas)

mūsų, mums (jūsų, jums) instinktų ir stereotipų asociacijos

(pvz., alkis ir įjungta šviesa! )

man(o) reakcijos

(pvz., seilių išsiskyrimas)

  28         

 

 

 

 

 

  29         

Eroso esmėvoka (pagal Platoną)

Tau erosas – platoniškoji meilė – Dievo idėja

štai (ši)toks jo(s), jų, jam, jai, jiems grožis – Grožio idėja

mūsų, mums (jūsų, jums) gėris – Gėrio idėja

man(o) tiesa – Tiesos ar Teisingumo idėja

  30         

Veiklos esmėvoka (pagal Aristotelį)

Tau veikla, tavo bet koks veiksmas

jo(s), jų, jam, jai, jiems, joms (ši)tokia poetika (kūryba)

mūsų, mums (jūsų, jums)  praktika (elgesys)

man(o) teorija (pažinimas)

  31         

Dvasinės veiklos esmėvoka (pagal Hėgelį)

Tau erosas (kai nutinka tai, kas būna ir gražu, ir gera, ir teisinga)

jo(s), jų šitoks menas – meninė (graži, estetiška), kūrybinė galia

mūsų, mums (jūsų, jums) religija – religinė (gera, etiška, filantropiška), praktinė veikla

man(o) filosofija – filosofinė (teisinga, logiška), teorinė – dieviška – žiūra

  32         

Menotyros esmėvokos

 

 

 

 

  33         

Aristotelio poetikos esmėvoka

Tau poetika (pvz., tragedija)

štai koks jo(s), jų, jam, jai mimesis – mėgdžiojimas

mums (jums) vienovė (veiksmo, vietos ir laiko)

man(o) katharsis – sąmonės nuskaistinimas (pvz., „kaip tikroviškai šiurpu, bet tai ne tikrovė, tai tik menas!“)  

  34         

Genijaus esmėvoka (pagal Nyčę)

Tu, tau genijus, „antžmogis“, „vaiko dvasia“

štai šitaip jo(s), jų, jam, jai, jiems kūnas (kūnai) šoka

mūsų, mums (jūsų, jums) dvasia žaidžia

man(o) siela juokiasi

  35         

Meno esmėvoka

Tau dvasinis įkvėpimas pavaizduoti, polėkis, nuostaba, estetinė pagava, esthésis, il guizzo (blyksnis, tvykstelėjimas), lūžis, grožio įsibrovimas kasdienybėn

šitokia (jo(s), jų, to) natūra (natūralūs gamtos reiškiniai, utilitarinės paskirties daiktai ir meno kūriniai)

mums (jūsų, jums) stilius (normatyviniai kanonai, meno koncepcijos, idėjos, rūšys, technologijos, kryptys, pakraipos, srovės ir kt.)

man(o) kūryba (savikūra, saviraiška, savitaiga, atlikimas, kūrybos procesas ir rezultatas, žiūrovo, klausytojo ar skaitytojo suvokimas ir kt.)

  36         

Dailės kritikos krypčių esmėvoka                                                         (pagal Alfonsą Andriuškevičių)

Tavo, Tau vidinė (semiotinė) kritika (kūrinio analizė, mėginimas suprasti, kaip reikšmę kuria paties kūrinio vidiniai elementai – spalviniai santykiai, figūros, formos ir kitos charakteristikos; padeda įžvelgti reikšmingus kūrinio struktūros elementus, skirtingus reikšmės kūrimo lygmenis)

štai šitokia intencionalistinė kritika (tiria, kokias reikšmes į kūrinį norėjo sudėti pats autorius)

mūsų, mums kontekstinė kritika (tiria kontekstus, kuriuose kūrinys atsirado ar veikia, kokios išorinės aplinkybės lėmė ar lemia, jog kūrinys yra toks, o ne kitoks)

man(o) impresionistinė kritika (žiūrovo ar kritiko įspūdžiai, reakcijos, išgyvenimai ir pamąstymai, kylantys iš santykio su kūriniu)

  37         

Europos meno (stilių ir krypčių kaip principų) esmėvoka

Tau) (post)modern(izm)as (eklektika, avangard(izm)as, dekonsrtuktyvizmas)

štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems (neo)realizmas (natūralizmas, parnasiečiai, pozityvizmas) 

mūsų, mums (neo)klasicizmas (klasika, akademizmas, visi istoriniai stiliai, kryptys ar pakraipos: romanika, gotika, renesansas, barokas, rokoko ir kt., klasika tapę šedevrai)

man(o) (neo)romantizmas (genijai, heroizmas, baironizmas)

  38         

Tapybos esmėvoka

Tau tapyba, tapyti potepiais

štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems spalvos

mūsų, mums (jūsų, jums) formos

man(o) taškai ir linijos

  39         

Spalvos požymių esmėvoka

Tau spalvos pagrindiniai požymiai

štai šitoks jos (spalvos) tonas – oranžinė, geltona, violetinė, žalia ir kitos spalvos (tonui pasikeitus, pasikeičia spalva)

mums (jums) sodrumas – ryškumas, grynumas (sodrumas mažėja, kai spalva pilkėja, blunka)

man šviesis – šviesumas (pabaltinimas, pašviesinimas) ar tamsumas (pajuodinimas, patamsinimas)

  40         

Pagrindinių (grynųjų) spalvų esmėvoka

Tau balta, baltas pagrindas tapyti

štai šita raudona

 

mums mėlyna

man geltona

  41         

Solfedžio esmėvoka

Tau solfedžio (it. solfeggio muzikinės klausos lavinimo būdai)

štai šitokios jo(s), jų muzikinės klausos

mūsų, mums (jūsų, jums) būdai: muzikinių pratimų dainavimas, skaitymas natų pavadinimais, muz. diktantai, užrašomi natomis arba pasakomi iš klausos

man(o) lavinimas

  42         

Kinematografijos esmėvoka

Tau – kaip kūrėjui ir žiūrovui – kinas, filmas

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vaizdai ir garsai

mūsų, mums (jūsų, jums) turinys, siužetas, veiksmas

man(o) filmavimas – kūrybinės komandos darbas ir filmo žiūrėjimas

  43         

Religijotyros esmėvokos

 

 

 

 

  44         

Religijos esmėvoka

Tau dvasinė būsena jungiantis su šventybe

šita organizacija (religinė bendruomenė)

mūsų, mums (jūsų, jums) kultas (liturgija, apeigos)

man(o) doktrina (mokymo supratimas)

  45         

Bažnyčios esmėvoka

Tau religinė bendruomenė

jų šita šventovė ar šventykla (kur susirenka religinė bendruomenė)

mūsų, mums (jūsų, jums) šventraštis (religinės bendruomenės (kon)tekstas, idėjų, dogmų ir pasakojimų sąvadas)

man(o) šventybė ar Dievas (kurį išpažįsta religinė bendruomenė)

  46         

Indijos religijų (hinduizmo, budizmo, džainizmo, sikhizmo) filosofijos esmėvoka

Tau mokša, mukti, duhkhanta (aukščiausias religinis ir etinis tikslas – išsivadavimas iš juslumo pančių ir iliuzijų, išsilaisvinimas iš tolesnių persikūnijimų)

štai šitokia visų samsara ir maja (gyvenimo kaitos – persikūnijimų – ratas, nuolat vykstantis atsiradimas ir išnykimas, „paviršiaus bangavimas“ ir nepastovi tikrovė)

mūsų, mums dharma ir rita (amžina moralinė kosminė būties tvarka, darnos dėsniai, visada visur visiems privalomi ir tvarkos palaikymas, ritualinės taisyklės)

man(o) karma (priežastinga, pelnyta lemtis, atpildas už darbus, individo veiksmų visuma, nulemianti jo artimiausią persikūnijimą – samsarą)

  47         

Išsilaisvinimo (mokša, mukti) būdų esmėvoka

Tau joga-marga (jogos, susijungimo su dievu kelias)

štai kiekvienam bhakti-marga (meilės, prieraišumo, atsidavimo dievui kelias)

mums (jums) karma-marga (veiklos kelias – geri darbai, ritualai ir tarnystė dievui)

man(o) džnana-marga (žinių, pažinimo kelias) 

  48         

Hinduizmo svarbiausių religijų esmėvoka

Hinduizmo kryptys

Šaktizmas – Šakti kultas (dievinamas moteriškumas, aktyvumas, gyvybingumas; įasmeninta deivė – Devė: Parvatė – Šivos žmona, Lakšmė – Vaišnaus, Sarasvatė – Brahmos; dar Haimavatė (Himalajai), Amba (Motina), Durga (Neprieinamoji), Kali (Juodoji), Čamunda (demoniškoji), Lolita (erotiškoji), Lakšmė Šri (laimė), Padma, Kamala (lotosas), Aditė – Dievų Motina (Devamatri), visų šių hipostazių  prototipas – Deivė Motina) 

Vaišnavizmas – Višnaus kultas

(šrivaišnavų sekta – pietiečių tengalai bei šiauriečių vadagalai, krišnaizmas, ramaizmas; 10 Višnaus avatarų – įsikūnijimų: žuvis, vėžlys, šernas, žmogus liūtas, nykštukas, Rama su kirviu, Rama, Krišna, Buda, Kalkinas – būsimas įsikūnijimas)

Šaivizmas – Šivos kultas (sektos: Kašmyro trika, Tamilnadu šaiva sidhanta, Karnatakos lingajatai, arba virašaivai; kiti Šivos vardai ir hipostazės: Rudra (Vedose), Jogišvara (jogos valdovas), Pašupati (sielų viešpats), Hara (Naikintojas), Nataradža(Šokio viešpats), Dakšinamurti (guru ir jogos, menų ir mistikos dalykų mokytojas),  Ardhanarišvara (esybė, simboliškai savyje jungianti vyriškąjį ir moteriškąjį aukščiausiosios būties aspektus), Mahadeva (Didysis Dievas), Mahešvara (Didysis viešpats))

  49         

Dieviškosios būsenos (sat-čit-ananda) esmėvoka

Tau sat-čit-ananda

(tat tvam asi – „tai tu esi“, samadhi – dieviškoji rimtis „Aš Esu“, Atman-Brahman – „visi dievai Viename“)

štai šitoks sat – buvimas, tikrovė

mums čit – (pa)sąmonė, (ne)žinojimas

man(o) ananda – savimonė, palaima

  50         

Hinduizmo (brahmanizmo, pagal puranas) teologijos esmėvoka

Tau Trimurtis (dievų hipostazių triada, trejybė – kaip ontologinė ir funkcinė vienovė)

mums Brahma – kūrėjas, visatos įkūnytojas, iš promaterijos (prakriti) sukuria (srišti) pojūčiais suvokiamą pasaulį, Pradžiapatis

mums Višnus – saugotojas, palaiko (sthiti), prižiūri visatos tvarką, žmonių likimų viešpats

man Šiva – griovėjas, (su)naikina (sanhara) visatą, sielų viešpats, šokio, menų, jogos, guru globėjas

  51         

Mazdaizmo (senovės iranėnų religijos) esmėvoka

Tau gėrio ir blogio kova (gėrio ir šviesos dievas Ahūra Mazda – „Išmintingiausiasis Viešpats“, „Dievas Kūrėjas“ – nuolat grumiasi su blogio ir tamsos dievu Angra Mainjumi)                           

štai šitokios devos (blogosios galios: smurtas, piktos mintys, melas)

mums amšaspandai (gerosios galios – nemirtingi šventieji: teisinga tvarka, geras nusistatymas, valdovo valdžia, atsidavimas, tobulumas, nemirtingumas)

man(o) geri darbai padeda nugalėti Ahūrai Mazdai, o blogi remia Angra Mainjų

  52         

Zoroastrizmo (Zaratustros reformuoto mazdaizmo) esmėvoka

Tau gėrio ir blogio kova (šviesos ir gėrio dievo Ormuzdo nesiliaujanti                            kova su tamsos ir blogio dievu Arimanu)

štai šitokia tamsos, blogio ir melo karalystė

mums šviesos, gėrio ir tiesos karalystė

man(o) blogi darbai remia Arimaną, o  geri padeda Ormuzdui laimėti                  neišvengiamą jo pergalę pasaulio pabaigoje (kada prisikelsią mirusieji, įvyksiąs paskutinis teismas, ugnis viską švariai išdeginsianti, o tada amžinai įsiviešpatausiąs gėris)

  53         

Krikščionių Švenčiausiosios Trejybės esmėvoka

Tau vienas Dievas trijuose asmenyse

štai Tėvas (štai šit(oki)os visatos Kūrėjas)

mums (jums) Šventoji Dvasia (Bažnyčios Saugotoja)

man Sūnus (Išganytojas, „naikinantis pasaulio nuodėmes“)

  54         

Religingos krikščioniškos gyvensenos esmėvoka

Tau palaimintas gyvenimas (iš/dėl tavo dieviškųjų dorybių)

jo(s), jų štai tokia ramybė mylint (iš/dėl šitos meilės)

mūsų (jūsų) kantrybė tikint (iš/dėl mūsų  tikėjimo)

man(o) atleidimas viliantis (iš/dėl mano vilties)

  55         

 

 

 

 

 

  56         

Filosofijos esmėvokos

 

 

 

 

  57         

Filosofijos ištakų (filosofinių būsenų) esmėvoka

Tau egzistencinė laimė arba baimė – „Tu esi, ir tavęs (ne)galėtų nebūti…“ „Tu esi vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj…“ <…>

štai šitokia jam, jai, jiems nuostaba – „kodėl yra kažkas, o ne niekas!“ „kodėl yra šitaip, o ne kitaip!“ <…>

mums (jums) (pasi)tikėjimas –           „yra taip, kaip yra.“ „taip mums tvirtina žinovai, specialistai, patirtis, šaltiniai ir kiti autoritetai.“ <…>

man abejonė – „ar iš tikrųjų yra taip, kaip man atrodo?“ „kaip man tai išsiaiškinti?“ <…>

  58         

Aristotelio logikos esmėvoka

Tavo, tau samprotavimas, o samprotavimų grandinė yra įrodymas

štai šitokia indukcija – einama nuo atskirybių prie bendrybės (ieško to, kas bendra kuriai nors giminei, pvz., žmonių giminei: Solonui, Sofokliui, Sokratui, Sofijai)

mūsų, mums (jūsų, jums) dedukcija – einama nuo bendrybės prie atskirybių

(esamybė išvedama iš tam tikros priežasties, t. y. pirmiausio ir bendriausio principo, kuris tariamai akivaizdus, pvz., žmogaus atveju – protas, gyvybė, būtybė, mirtis, visi ir pan.)

man(o) sprendiniai

(pvz., 1) visi žmonės mirtingi, 2) Sokratas yra žmogus,

3) taigi Sokratas mirtingas) ir apibrėžimai (pvz., žmogus yra protinga gyva būtybė)  

  59         

Stoikų (III a. pr. Kr. – II po Kr.) filosofijos skirstymo esmėvoka

Tau filosofija – „sodas“ (Sodo palyginimas: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn

besistiebiantis medis, o etika – tai sodo vaisiai.)

štai šitokia fizika – „medis“

mūsų, mums logika – „mūrinė tvora“

man(o) etika – „vaisiai“

  60         

Stoikų logikos esmėvoka

Tavo, tau žodis (kalba)

(„Kalbėti – tai balsu ištarti žodžius, kuriais apibūdinama tai, kas turima omenyje“.)

štai šitoks realus objektas (konkretus daiktas)

mūsų, mums signifikantas (žymiklis) – garsų darinys (akustinė arba gramatinė išraiška)

man(o) signifikatas (žyminys) – reikšmė (lekton), sąvoka

  61         

Filosofijos esmėvoka (pagal Seneką)

Tavo, tau filosofija kaip sielos terapija

Seneka: „Filosofija visų pirma žada duoti tarpusavio supratimą, žmogiškumą ir bendravimą“. „Būti sveikam – tai filosofuoti. Be šito siela serga“. „Štai ką duoda filosofija: linksmumą mirties akivaizdoje“.

štai šitoks jo(s), jų,  jam, jai, jiems žmogiškumas štai šitokioje mirties akivaizdoje

mums (jums) tarpusavio ir mirties kaip nebūties bei jos artumos supratimas, mokymas(is) mirti

man(o) bendravimas, linksmumas, žvali sveika siela

  62         

Stoikų filosofijos (ontologijos) esmėvoka

Tau log(os)as – protingas pradas, visumos tvarka

štai šitoks pasaulis, negandos, nesaugumas (aplinkybių atsitiktinumai)

mums (jums) likimų neišvengiamumas (nepastovumo būtinybė)

man filosofijos lavinamas protas (pasirinkimai ar galimybės paklusti protui)

  63         

Filosofavimo esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką)

Tau filosofavimas (pamąstymai, apmąstymai, susimąstymai, įsimąstymai, išmąstymai, permąstymai)

štai šito daikto, kūrinio, teksto interpretacija (atsiranda supratimas)

mums (jums) diskusija, pokalbis (plečiamas supratimas)

man(o) meditacija (gilinamas supratimas)

  64         

Meditacijos esmėvoka (pagal Tomą Sodeiką)

Tau meditacija (gilinamas supratimas)

ši(tokia) būsena (kvėpavimo malonumas, taisyklinga ir patogi kūno laikysena)

mūsų, mums (jūsų, jums) tyla (ramybė, sąmonės gelmė)

man(o) susikaupimas (dėmesio sutelkimas į VIENĄ pasirinktąją mintį)

  65         

Racionalumo (argumentų) esmėvoka

Tau tinkami argumentai

jo(s), jų (ši)tokie pateikti faktai (paremti faktais argumentai)

mūsų, mums (jūsų, jums) skirtingi požiūriai (padedantys aiškinti(s) argumentai)

mano paties nuomonė (įtikinami argumentai)

  66         

Klasifikavimo esmėvoka

Tau daiktai, įvykiai

šit(ok)ie jo(s), jų vaizdai (ir garsai, kvapai, skoniai, jausenos, būsenos)

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai (ženklai, simboliai)

man(o) reikšmės

  67         

Mokslo esmėvoka

Tau hipotezė (mokslinė teorija ar mokslo dėsnis)

štai tokie jutiminiai duomenys (hipotezei reikšmingų faktų atranka) 

mūsų, mums (jūsų, jums)  loginė analizė (kalbinė analizė, matematiniai skaičiavimai)

man(o) (mokslininko) eksperimentai (hipotezės verifikavimas arba falsifikavimas)

  68         

Kibernetikos esmėvoka

Tau valdymo mokslas

kibernètika [gr. kybernētikē (technē) – valdymo menas], mokslas, tiriantis įv. sistemų (visuomeninių, biologinių, techninių) bendruosius valdymo, reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsnius, kuriantis informacijos apdorojimo teoriją ir priemones. (iš interleksio)

štai (ši)tokios jo(s), jų sistemos (visuomeninės, biologinės, techninės)

mums (jums) valdymo dėsniai (reguliavimo, grįžtamojo ryšio, informacijos perdavimo ir apdorojimo dėsniai)

man informacijos apdorojimo teorija ir priemonės

  69         

Gyvybės esmėvoka (kibernetikos požiūriu)

Tau gyvybė (remiantis kibernetikos principu)

šitokia (iš)gaunama medžiaga

mūsų, mums (jūsų, jums) (per)duodama informacija

man(o) baigtinė (iš)saugoma energija

  70         

Visatos sandaros esmėvoka

Tu visa(ta), tau ir tavyje visa-tai

štai šita matoma medžiaga (maždaug 5%)

mums tamsioji medžiaga (maždaug 20%)

man(o) tamsioji energija (maždaug ¾)

  71         

Gaivalų, stichijų esmėvoka

Tau, tavyje deganti ugnis (žvaigždžių, saulės, žemės branduolio, židinio, liepsnos, elektros, biocheminių procesų, jausmų, dieviškosios meilės)

štai šit(oki)a tvirta, kieta, pastovi žemė

mumyse ir mūsų žemėje tekantis grynas (tyras, švarus) vanduo

man(e) ir mano protą atgaivinantis oras (dangaus paskliautėje viršum žemės dvelkiantis vėjas)

  72         

Modalinės logikos esmėvoka

Tau modalinė logika

štai toks (ne)atsitiktinumas (atsitinka arba neatsitinka)

mums (jums) (ne)būtinumas

(būtina arba nebūtina)

mano (ne)galimybė(s)

(galima arba negalima)

  73         

Misijos esmėvoka

Tau misija

(ši)tokia vizija

mūsų veikla (veiklos kryptys)

man(o) tikslai

  74         

Gero gyvenimo paradigmų esmėvoka

Tau geras gyvenimas

(ši)tokia „žavinga akimirka“ („yra gerai“: „sustok, akimirka žavinga“, „būties stebuklas”, „čia ir dabar“, meditacija – „aš esu“, kontempliacija – „tai yra“)

mums (jums) „aukso laikai“

(„buvo gerai“: „ot buvo laikai!”, „aukso amžius!“)

man „šviesi ateitis“

(„bus gerai“: „turėti vilties“, „tobulėti“, „pažanga“, „progresas“)

  75         

Santuokos esmėvoka

Tau santuoka

dėl tų vaikų – „iš reikalo“

dėl mūsų (jūsų) draugystės – „iš meilės“

dėl mano naudos – „iš išskaičiavimo“

  76         

Vienatvės esmėvoka

Tau vienatvė – kosminis vienišumas – disharmonija, nedarna arba kosminė harmonija, darna

štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems vienatvė – socialinis vienišumas – anomija arba socialinis atsiribojimas – susitelkimas grupėse

mūsų, mus (jūsų, jums) vienatvė – kultūrinis vienišumas – demoralizacija, cinizmas arba kultūrinis  atsiribojimas – vertybių kūryba

man(o) vienatvė – tarpasmeninis vienišumas – susvetimėjimas arba būtinas atsiribojimas – meditacija

  77         

Gyvenimo prasmės esmėvoka

Tau gyvenimo prasmė

šit(ok)ie gyvenimo keliai (būdai, stiliai, socialiniai vaidmenys)

mūsų, mus (jūsų, jums)

vertybės

man(o) gyvenimo tikslai

  78         

 

 

 

 

 

  79         

Foto esmėvoka

Tau šviesa

štai šit(oki)a jo(s), jų tamsa (šviesos nebuvimas, trūkumas)

mums šviesioji, apšviestoji daiktų ir sąmonės dalis, pusė

man tamsioji, neapšviestoji daiktų ir pasąmonės dalis, pusė, šešėliai

  80         

Asmenybės esmėvoka (pagal Zigmundą Froidą)

Tavo asmenybė

šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems [kūniškas, nesąmoningasis] id

mūsų, mums (jūsų, jums) [kultūrinis] superego

man(o) [sąmoningasis] ego

  81         

Archetipų esmėvoka (pagal Karlą Gustavą Jungą)

Tau Savastis

jo Anima, jos Animus

mūsų, mums (jūsų, jums) Persona

man(o) Šešėlis

  82         

Elgesio esmėvoka

Tau, tavo elgesio reguliatoriai

jo(s), jų jam, jai, jiems (į)sakymų įtaiga, poveikis – politika (politinė jėga, galia rinkti(s) ir pasirinkti, pažadėjimų ir kompromisų menas)

(pvz., mokinių laisvės)    

mūsų (jūsų) (at)sakomybių, pareigų, normų, atsak(om)ingų susitarimų (į)vykdymas – moralė (moralinė pareiga)

(pvz., mokinių pareigos)

man(o) į(nusi)statymų protingumas – teisė (teisės išmanymas, teisinė atsakomybė ir atskaitomybė, dėl ko tariamasi ir su(si)tariama, kas visuotinai įteisinama teisės aktuose

arba nerašyta teisė – pa(į)pročiai)

(pvz., mokinių teisės)

  83         

 

 

 

 

 

  84         

Moralės esmėvokos

 

 

 

 

  85         

Etikos teorijų esmėvoka

Tau egzistencinė etika (gėris – atsakingas buvimas, autentiškumas, meilė), pvz., situacijų etika: „įvertink situaciją ir elkis taip, kaip Tave skatina elgtis meilė“

jo(s), jų hedonistinė etika (gėris – malonumas, saik(ingum)as), pvz., Epikūro išminčiaus ataraksija: „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“

mūsų, mums deontologistinė etika (gėris – dorybės, principai, pareiga), pvz., Kanto kategorinis imperatyvas: „elkis taip, tarytum taisyklė, kuria tu vadovaujiesi, galėtų būti visų protingų būtybių dėsnis“

man(o) konsekvencialistinė etika (gėris – tikslas, siekis, rezultatas, nauda), pvz., utilitaristų šūkis: „kuo didesnis gėris kuo didesniam žmonių skaičiui“

  86         

Filosofinės etikos esmėvoka

Tavo, tau racionalusis diskursas

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems faktai, realybė (konkretus elgesys, aprašomoji etika) 

mūsų, mums (jūsų, jums) normos (pagrindžiami idealai, normatyvinė etika)

man(o) filosofavimas (interpretacija, diskusija, meditacija, metaetika)

  87         

Siekiamybių esmėvoka

Tau siekiamybės – idealai, siekiniai

štai šitos jo(s), jų, jam, jai, jiems [materialinės] gėrybės

mūsų, mums (jūsų, jums) [dvasinės] vertybės

man(o) [asmeninės] dorybės

  88         

Idealo esmėvoka

Tu koks sieki būti

štai ko ji(s) norėtų (širdis traukia)

mes galėtume (valios galia)

aš pajėgčiau (sako protas)

  89         

Vertybių esmėvoka (pagal Jurgeną Habermasą)

Tau vertybės

štai šitokios ekspresyvios – meno, meninės vertybės

mūsų, mums (jūsų, jums) moralinės – etikos vertybės

man(o) pažintinės – mokslo,  mokslinės vertybės

  90         

Moralinių vertybių esmėvoka

Tavo, tau meilė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems dosnumas

mūsų, mums (jūsų, jums) garbingumas

man(o) išmintis

  91         

Teologinių (dieviškųjų) dorybių esmėvoka

Tau vienas Dievas

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems meilė

mūsų, mums (jūsų, jums) tikėjimas

man(o) viltis

  92         

Kardinaliųjų (pamatinių) dorybių esmėvoka

Tau sielos teisingumas

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems jausmų saikingumas (nuosaikumas, santūrumas, susilaikymas, savitvarda…)

mūsų, mums (jūsų, jums) valios tvirtybė (narsumas, narsa, drąsa, atkaklumas, ryžtas, stipri valia…)

man(o) proto išmintingumas (protingumas, išmanymas, sumanumas, išradingumas, išsilavinimas, išmintis…)

  93         

Humanizmo esmėvoka

Tau žmoniškumas

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kilniaširdiškumas

mūsų, mums (jūsų, jums) didžiadvasiškumas

man(o) laisvamaniškumas

  94         

Budizmo etikos esmėvoka

Tau etinis ugdymasis

štai kaip niekam nekenkti, nedaryti gyvoms būtybėms kančių (ahimsa)

mums (jums) – visiems būti miela(s), draugiška(s)

man(o) širdyje puoselėti gailestingumą,            

atjautą kenčiančioms būtybėms ir troškimą išvaduoti jas iš kančių

  95         

Sukrėtimo esmėvoka (pagal legendą apie Sidhartą Gautamą)

Tau sukrėtimas

štai šitokios jo(s), jų, jam, jai, jiems ligos

mes senstame

aš irgi mirsiu

  96         

Pagrindinių ydų esmėvoka (pagal Tibeto budizmą)

Tau pyktis (kaip griaunanti jėga)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems godumas (materialiniu aspektu)

mūsų, mums (jūsų, jums) pavydas (socialiniu aspektu)

man(o) neapykanta (psichiniu aspektu)

  97         

Zoroastrizmo etikos esmėvoka

Tau etika – „geros mintys, geri žodžiai, geri darbai“

štai šitokie jo(s), jų,  jam, jai, jiems geri darbai

mūsų, mums (jūsų, jums) geri žodžiai

man(o) geros mintys

  98         

Trasimacho (Platono „Valstybės“ personažo)                                etikos esmėvoka

Tavo, Tau galia kaip sofistinis teisingumas

štai šit(ok)ie stipresnieji

mums (jums) (ne)teisingumas „teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam“

man(o) (ne)naud(ing)a

  99         

Sokrato (469-399) etikos esmėvoka

Tau daimonion – „pažink save“ – dieviškasis pašaukimas rūpintis (epimeleia) dorybėmis (arete), kurios atitiktų kokio nors dalyko esmę – gėrį (agathon)

tai majeutika – pribuvėjo(s) menas – kita(s) kaip padėjėja(s) pokalbyje pažįstant save, padeda rastis minčiai, ir kai būti mokytoju reiškia būti mokiniu

mūsų, mums logos – protingas diskursas pasitelkiant elenktinį metodą (gr. elenchos – įrodymas, tyrimas), tai yra indukcinis samprotavimas – ėjimas nuo atskirybės prie bendrybės, aprėpiančios tiriamo dalyko esmę

man(o) eironeia – sokratiškoji ironija – „žinau, kad nieko nežinau“, kitam užduodu klausimus neatsakydamas į juos pats, ir siekiu savižinos palaimos – eudaimonia)

100       

Platono etikos (sielos ir pagrindinių dorybių) esmėvoka

dikaiosune – Tau sielos teisingumas (harmoninga siela)

sophrosune – štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems įnorių su(si)valdymas (nuosaikumas, saikingumas, santūrumas)

andrea – mūsų, mums įniršio (pavojuje) drąsa (narsumas, tvirtumas, stipri valia, ryžtingumas, atkaklumas, drąsumas)

sophia – man(o) proto

išminti(nguma)s (išmanymas, iš(si)lavinimas, protingumas)

101       

Aristotelio etikos esmėvoka

phronesis – Tau gėrio supratingumas, praktinė išmintis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems dorovinė laikysena – hexis (įgalina, siekiant laimės, valios (boulesis) pastangomis suvaldyti prigimties aistras ir laikytis saikingo vidurio)

mūsų, mums dorybės – arete (kai doroviniu lavinimusi išugdomas saikas – vidurys (mesotes) tarp dviejų klaidingų kraštutinumų, pvz., drąsa tarp bailumo ir nutrūktgalviškumo, dosnumas tarp šykštumo ir švaistymo)

man(o) laimė – eudaimonia (tai tikslas, kuris pasiekiamas protingai ir saikingai veikiant, įžvelgus ugdomas dorybes) 

102       

Stoikų etikos esmėvoka

Tavo, tau išmintinga laikysena („tai, kas nuo mūsų nepriklauso, pavesti kosmosui“; „nuo mūsų priklauso gražiausias, labiausiai siektinas dalykas, kuo ir pats žmogus yra

laimingas – naudojimasis vaizdiniais“; „Tad kas

yra tavo savastis? Naudojimasis vaizdiniais“ – Epiktetas)

štai šitoks jo(s),  jų, jam, jai, jiems pasisavinimas – oikeiosis – kai žmogus pasisavina jam prigimtus ir deramus dalykus, atskiria jam naudingus dalykus nuo žalingų

mūsų, mums dorybė – tai išmokstama įžvalga, parodanti, kokia yra dalykų tikroji vertė ir harmonija

man(o) laimė (eudaimonia) – „gyventi sutariant su prigimtimi“, kuomet teisingas protas (orthos logos) ugdo apatiją – kai netrikdo afektai, aistros (pathos), kai neprisirišama prie išorinių dalykų: kūno, turto,

šlovės, postų ir kt.

103       

Epikūro (341-270) etikos esmėvoka

Tavo, tau sveikas (blaivus) protas („malonų gyvenimą padaro blaivus protas, kuris tyrinėja bet kokio pasirinkimo ar atsisakymo priežastis ir išvaiko tokias mintis, kurioms užplūdus sielose kyla didžiausias sąmyšis“.

 „Visa ko pradžia ir didžiausias gėris yra sveikas protas. Dėl to sveikas protas, kadangi iš jo kilo ir visos kitos dorybės, yra brangesnis ir už filosofiją. Jis moko, kad negalima maloniai gyventi,

negyvenant protingai, dorai ir teisingai, kita vertus, negalima gyventi protingai, gerai ir teisingai,

negyvenant maloniai. Juk dorybės yra susijusios su maloniu gyvenimu, o malonus gyvenimas

neatskiriamas nuo dorybių“.)

štai šitokie jo(s), jų siekiami kūno bei sielos, susidedančių iš atomų, malonumai (vengiant kančios, juk kiekviena gyva būtybė natūraliai siekia malonumo ir vengia skausmo)

 

mūsų, mums dorybės („protingas, doras ir teisingas gyvenimas“, išminčius vadovaujasi teisingumu –

aukščiausia dorybe)

man(o) ataraxia – vidinės ramybės būsena

(„kai ir kūno neskauda, ir siela rami“, „kūnas neslegiamas skausmo, o siela – sumaišties“)

104       

 

 

 

 

 

105       

Meilės esmėvoka

Tau meilė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems švelnumas (malonios pajautos: šypsenos, prisilietimai, apsikabinimai, glostymai, bučiniai, glamonės, kūnų artuma ir šiluma, lytinės sueitys…)

mūsų, mums (jūsų, jums) draugiškumas (dvasinis bendrabūvis: draugystė, bičiulystė, partnerystė, bendravimas,       bendradarbiavimas, ištikimybė…)

man(o) simpatija ir empatija (sielos palankumas: prielankumas, patrauklumas, dėmesys, prisiderinimas, įsijautimas…)

106       

Prievartos esmėvoka

Tau prievarta

štai (ši)t(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems priešiški (neigiami) jausmai (pyktis, neapykanta, godumas, pavydas…)

agresyvūs (puolantys) veiksmai

man(o) destruktyvios (griaunančios, nekonstruktyvios) mintys

107       

Agresijos esmėvoka

Tau agresija

iš jų toks jo(s), jų paveldėtas puolimo instinktas (biologiniu požiūriu)

mūsų, mums (jūsų, jums) išmok(y)tas elgesys        (kultūriniu požiūriu)

man(o) frustracijos pasekmė (psichologiniu požiūriu)

108       

Ahimsos (neprievartos) esmėvoka

Tau Ahimsa (neskriaudimas neprievarta) – „Visa, kas gyva reikia mylėti, kaip patį save”

štai „Visa, kas gyva…

mums, jums …reikia mylėti…

man …kaip patį save.“

109       

Artimo meilės esmėvoka

Tau artimo meilė – „Savo artimą mylėk kaip save patį.”

šitą „Savo artimą…

įsakymas mums, jums: …mylėk…

man …kaip save patį.”

110       

Aukso taisyklės esmėvoka

Tau taisyklė – „Nedaryk kitam ko nenori sau“

1.  pvz., Konfucijus sakė:

2. pvz., Jėzus kalbėjo:

štai šitam …kitam…

1.  …kitiems to, …

2. …žmonės, …jiems…

mums taisyklė: „Nedaryk…

1.  „Nedaryk…

2. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų…

man …ko nenori sau.“

1. …ko sau nelinkėtum.“

2. …ir jūs patys [jiems] darykite.“

111       

Keturių karūnų esmėvoka

(pagal Vilniaus Gaoną – rabį Eliją Zalmaną Kremerį)

Tau moralinis tobulumas (dora) – Gero vardo karūna

štai šitokia jo(s), jų materiali gerovė – Karaliaus karūna

mūsų, mums (jūsų, jums) dvasinis turtingumas – Toros karūna

man(o) asmenybės brandumas (Talmudo, micvų žinojimas) – Šventiko karūna

112       

Šventumo esmėvoka

Tau šventumas (dvasinis švytėjimas, nušvitimas, samadhi, nirvana, bodhi, satori…)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems užuojauta, atjauta kiekvienam…

mūsų, mums (jūsų, jums) meilė, labdara, geradarystė, pa(si)aukojimas…

man(o) nusižeminimas, atgaila, kuklumas, džiaugsmas, ramybė…

113       

Pašvęstųjų esmėvoka (pagal Omramą Mikaelį Aivanovą)

Tavo tikroji būva, tau buvoti dieviškai 

štai šitaip jį, ją, juos, jas mylėti

mums (jums) pasiaukoti

man būti geram

114       

Pagarbos esmėvoka (pagal Konfucijų)

Tau, tavo kaip kilnaus žmogaus pagarba „dangaus valiai, žymiems žmonėms ir išminčių žodžiams“

štai šitiems „žymiems žmonėms“

mūsų „dangaus valiai“

mano „išminčių žodžiams“

115       

 

 

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems

mūsų, mums (jūsų, jums)

 

116       

Etikos esmėvoka

Tau etika (praktinė filosofija apie gerą gyvenimą)

šitoks etiketas (papročiai ar patarimai, kaip elgtis konkrečiose situacijose)

„taip (ne)priimta elgtis“

mūsų (jūsų) moralė (principai, normos) „mes privalome siekti gėrio ir vengti blogio“, „nedaryk kitam, ko nenori sau“

man(o) (ne)dora (sąžiningas mandagumas, atsakomybė) „aš pats apsisprendžiu, kaip elgtis ir už tai atsakau“

117       

Doro(vė)s esmėvoka

Tau dorovinė savimonė

jo(s), jų šit(oki)a atsakomybė

(gražus atsakymas, atsakomybės jausmas)

mūsų, mums (jūsų, jums) pareiga (pareiginga, tvirta, ryžtinga, gera valia)

man(o) sąžinė (sąžiningas, teisingas, tiesus protas)

118       

Sąžinės esmėvoka

Tu geriausiai žinai apie save

šitie jo(s), jų, jam, jai, jiems gražūs ar bjaurūs, (ne)malonūs jausmai

mūsų, mums (jūsų, jums) geri ar blogi (kenkiantys) veiksmai

man(o) (ne)teisingos, (ne)tinkamos mintys

119       

Dorovės normų įvaldymo esmėvoka (pagal Krescencijų Stoškų)

Tavo, tau doro(vė)s normų įvaldymas (K. Stoškus: „Sankcijų žmogui dorovės

normos egzistuoja išorinių apribojimų ir skatinimų forma, atjautos žmogui – sąžinės forma, įsitikinimų žmogui – savarankiškai įvaldomų, pagrindžiamų principų ir priedermių forma“.)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atjauta (sąžinė, vidiniai įstatymai, „širdies balsas“)

mūsų, mums (jūsų, jums) pri(si)taikymas (konformizmas, sankcijos, apribojimai ir skatinimai)

man(o) į(si)tikinimai (pagrindžiami principai, priedermės, motyvai)

120       

Dorovingumo esmėvoka

Tavo, tau (ne)dor(ovingum)a(s) „Doroviniai poelgiai, doroviniai jausmai ir doroviniai įsitikinimai – pagrindiniai žmogaus dorovingumo reiškimosi aspektai“. (Krescencijus Stoškus)

šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dor(ovinia)i jausmai

mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)dor(ovinia)i poelgiai

man(o) (ne)dor(ovinia)i į(si)tikinimai

121       

 

 

 

 

 

122       

Tiesos esmėvoka (pagal Arvydą Šliogerį)

Tau tiesa

šito(kia) fakto tiesa

„Štai ten už lango auga ąžuolas.“

mūsų, mums pažinimo (mokslinė) tiesa

„Ąžuolo mediena yra labai kieta, nes jos ląsteliena tanki.“

man(o) egzistencinė tiesa „Koks gražus šitas ąžuolas ir kaip liūdna man būtų gyventi, jei kokį rytą, pažvelgęs pro langą, jo nebeišvysčiau.“

123       

 

 

 

 

 

124       

Laisvės esmėvoka

Tau egzistencinė laisvė – atsakomybė – „kam? dėl ko?“

šito kūno, šalies (fiziologinė, ekonominė…) laisvė – nepriklausomybė – „nuo ko?“

mūsų dvasios (socialinė, pilietinė, politinė, kultūrinė, religinė…) laisvė – būtinybė,                                                                                            vienybė, pareiga, pažadas – „su kuo?“    

mano sielos (psichologinė…) laisvė – pasirinkimas – „ką?“ 

125       

Veikimo laisvės esmėvoka

Tau veikimo laisvė – atsakomybė, egzistencializmas

(ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potencijų įvairovė – spontaniškumas, savieiga,  improvizacija, kūryba

mūsų, mums (jūsų, jums) aktų vienovė – fatalizmas, predestinacija, determinizmas, „įsisąmonintas būtinumas“

man(o) tikslingi pasirinkimai – voliuntarizmas, indeterminizmas

126       

Atsakomybės esmėvoka

Tau atsakomybė

(ši)tokios jam, jai, jiems pasirinkimo galimybės

mūsų, mums (jūsų, jums) apsisprendimas (įsipareigojimas, susitarimas)

man(o) kaltė („aš nepadariau taip, kaip privalėjau“,

„aš galėčiau elgtis geriau“)

127       

Laimės esmėvoka (pagal stoikus)

Tau laiminga, sveika, išmintinga siela (išminčius – „Linksmas Džiaugsmo Kupinas“)

Seneka: „Laimė slypi tik vienoje vietoje – pačioje sieloje. Ji yra kilni, pastovi ir rami <…>“; „Išmok džiaugtis“ ; „Išminčius

yra kupinas džiaugsmo, linksmas, patenkintas, nesugniuždomas, jis gyvena taip kaip dievai. Dabar pažiūrėk į save: jeigu niekuomet nebūni liūdnas, jeigu jokia viltis nejaudina tavo sielos ateities laukimu, jeigu ir dieną, ir naktį tavo kilnios, savimi patenkintos dvasios būsena yra pastovi

ir vienoda, tu pasiekei žmogui prieinamą gėrio viršūnę“.

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems ramūs jausmai – dėmesys (prosoche), apatija (beaistriškumas), abejingumas nereikšmingiems dalykams, laisvė (nuo nerimo, baimės, pykčio, liūdesio…), garbė, didybė, nepažeidžiamumas, orumas, ištvermė kenčiant, pasitikėjimas savimi, drąsa, linksmumas mirties akivaizdoje

mūsų, mums (jūsų, jums) pastovūs veiksmai – gerų dalykų į(pri)siminimas, socialinių pareigų vykdymas

man(o) kilnios mintys – gyvenimo taisyklių, dorybių meditacijos (meletai), savęs valdymas, tobulinimasis (enkrateia), tiesa, filosofijos lavinamas protas

128       

Norų esmėvoka (pagal Seneką)

Tau norai

„Blaškomės tarp įvairių sumanymų. Neturime nei laisvų, nei didelių, nei amžinų norų“

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems (ne)dideli norai

mūsų, mums (jūsų, jums) (ne)amžini norai

man(o) (ne)laisvi norai

129       

Sunkios sielai situacijos esmėvoka

Tavo sielai, tau sunki situacija

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems baimė, nerimas

mūsų, mums (jūsų, jums) pyktis

man(o) liūdesys

130       

Gyvenimo sunkumų, blogybių esmėvoka

(pagal stoikų praemeditatio malorum)

Tau blogybės, gyvenimo sunkumai (bet, pasak stoikų, tai nėra blogis, nes 

nuo tavęs nepriklauso, o yra tiesiog gamtos procesų, gyvenimo dalis)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems mirtis

mūsų, mums (jūsų, jums) skurdas

man(o) kančia

131       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) etikos esmėvoka

Tau dangaus tvarka – socialinės hierarchijos ir ritualo etika, teisingas kelias

štai jo(s), jų chun-tzu li – kilnaus žmogaus laikymasis nustatyto etiketo, ritualo, teisingos gyvensenos, „saiko ir vidurio – tai didžiausia dorybė“

mūsų, mums (jūsų, jums) žen –šeimų ir valstybės humaniškumas: „Tai galėtų būti dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“), wen kultūra (žinios, mokslas, menas, civilizuotumas, plati ir aukšta humanitarinė bei estetinė kultūra), chou epocha (kaip „aukso amžius“

man(o) siao – pagarba tėvams ir vyresniesiems: „jei matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk“)

 

132       

Konfucijaus (Kungdzi, Mengdzi) antropologijos esmėvoka

Tau, tavo žmogiškumas (tikslas – tobulėjimas)

štai šitoks jo(s), jų kūrybingumas – lavinamų gebėjimų ir jausmų rimtis

mūsų veiklumas – aistrų, interesų valdymas

man(o) visuomeniškumas – bendravimo kultūros modelių suvokimas

133       

 

 

 

 

 

134       

 

 

 

 

 

135       

Darbo esmėvoka

(gera yra tai, kas naudinga, teisinga yra tai, kas gražu)

Tau pragmatinė (naudinga, naudos siekianti) veikla

štai šitokia estetinė (harmoninga, graži, grožio siekianti) veikla

mūsų, mums (jūsų, jums) etinė (dora, gera, mums visiems gerovės siekianti) veikla

man kognityvinė (pažintinė, išmanymo, išminties, tiesos siekianti) veikla

136       

 

 

 

 

 

137       

Jurisprudencijos esmėvokos

 

 

 

 

138       

Prigimtinių teisių esmėvoka

Tau [pagrindinės] prigimtinės teisės

jam, jai, jiems šitoks [fizinis] saugumas (taip pat gyvybė, sveikata, nuosavybė)

mūsų, mums [dvasinė] lygybė

man(o) [sielos] laisvė

139       

Teisės esmėvoka

Tau teisė (formalioji, oficialioji ir demokratinė, o tiksliau – dialogokratinė, kai eksperimentinius teisinius sprendimus priima pati suinteresuotųjų grupė, ir tie sprendimai galioja tos grupės nariams)

štai tokių teisės aktų leidėjai (valstybės tauta, parlamentas, vyriausybė, prezidentas, savivaldybės, organizacijos, įstaigos, piliečių santalkos)

mūsų, mums (jūsų, jums) valstybiniai teismai (teismų praktika) ir neformalūs bendruomeniniai (nuomonės: palaikymo arba pasmerkimo) „pilietinės opinijos teismai“

man(o) doktrina (formuojama profesūros, mokslininkų, suinteresuotų pilietinių asociacijų)  

140       

Teisės principų esmėvoka

Tau teisės principai

štai šitoks jo(s), jų sąžiningumas

mūsų, mums teisingumas

man(o) protingumas

141       

Teismo sprendimo esmėvoka

Tau teismo sprendimas turi būti pagrįstas, teisėtas ir teisingas

štai kaip, šitaip teisėtas

mums ir jums teisingas

man(o) pagrįstas

142       

Teisingumo esmėvoka

Tau teisingumo principai

štai (ši)toks jo(s), jų distributyvumas (distributyvaus teisingumo principas: skirstant gėrybes, būtina vadovautis kokiu nors skirstymo kriterijumi; jie gali būti įvairūs: nuopelnai, poreikiai, gebėjimai, rangas, tačiau kartą pasirinkus, privalu to kriterijaus laikytis, ir tik tada dera sakyti, kad paskirstyta teisingai)

 

mūsų, mums komutatyvumas                                   (komutatyvaus teisingumo principas: savo dvasine verte esame lygūs – „broliai ir seserys“, todėl privalome (ati)duoti tiek pat, kiek gauname)

man(o) korektyvumas (korektyvinio teisingumo principas: bausmė neturi būti lygi nusikaltimui – „akis už akį, dantis už dantį“ – arba paskatinimas ar atlygis neturi būti lygus (tapatus) veiksmui ar darbui)

143       

Teisės normos esmėvoka

Tau teisės norma

„Be dispozicijos norma neįmanoma, be hipotezės beprasmė, o be sankcijos bejėgė“ (J. S. Žizinskis)

štai šitokia hipotezė – įgyvendinimo sąlygos

(Teisės normos hipotezė – tai teisės normos dalis, nustatanti teisiškai reikšmingas įgyvendinimo

aplinkybes, kurioms esant atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisės normos adresatų teisės ir pareigos.)

mūsų, mums (jūsų, jums) dispozicija – privalomas teisingas elgesio modelis

(Teisės normos dispozicija nustato elgesio modelį, kuris yra pageidautinas, socialiai teisingas, egzistuojant hipotezėje išvardintoms sąlygoms; tai visuomenės narių santykių reguliavimas; tai privalomos elgesio taisyklės nustatymas.)

man(o) teisės normos laikymasis arba,             

man jos nesilaikant, taikytina sankcija

(Teisės normos sankcija įtvirtina poveikio priemones, kurių imamasi nesilaikant teisės normos dispozicijoje apibrėžto elgesio standarto; tai nustatytos taisyklės visuotinio privalomumo užtikrinimas.)

144       

Teisėsaugos esmėvoka

Tau teisėsauga (teisės proceso vykdytojai: teisėjai, tarėjai, prokurorai,

advokatai, policininkai, specialiųjų tarnybų, apsaugos struktūrų,

įkalinimo įstaigų darbuotojai, audito ir kitos kontroliuojančios

institucijos, teisiškai įsipareigoję piliečiai) 

štai šitokio teisės proceso dalyviai (tikrinamieji, kontroliuojamieji, įtariamieji, kaltinamieji, nubaustieji, nuteistieji)

mūsų, mums (jūsų, jums) teisė (įstatymai, susitarimai)

man(o) teisingumas (sveiko išmintingo proto sprendimai, vadovaujantis distributyvinio, komutatyvinio ir korektyvinio teisingumo principais)

145       

Teisėtvarkos esmėvoka

Tau, pažeidus tvarką ar darną, kyla kaltė (kriminalinė, politinė, moralinė, metafizinė)

štai tokia jo(s), jų veika (nusikalstami veiksmai, elgesys, mentalitetas, gyvenimo būdas)

mūsų, mums teisingumo instancijos (įstatymai, prigimtinė ir politinė teisė, sąžinė, žmonių solidarumas)

man(o) nusikaltimas (pažeidimas, nesilaikymas, neatsakingumas, yda ar nuodėmė)

146       

Kaltės esmėvoka

Tau metafizinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio harmoniją ir nusideda kitų bei DIEVo – VEIDo – atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti”  – F. Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad

nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas)

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai tokia politinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas, melagis nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą)

mūsų, mums moralinė kaltė (pvz., žudikas, plėšikas ar melagis lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame)

man(o) kriminalinė kaltė (pvz., plėšikas, atėmęs iš senutės pensiją, žudikas, įvykdęs žmogžudystę ir melagis, pamelavęs teisme, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia bausmės)

147       

 

 

 

 

 

148       

Platono politikos esmėvoka

Tau valstybė (teisinga, ideali, harmoninga)

štai šitie gamintojai – aprūpintojų (maitintojų) luomas (jų sieloje vyrauja geismas, o  jiems dominuojant, įsigalėtų oligarchija arba demokratija, arba tironija)

mums sargybiniai – karių (gynėjų) luomas (jų sieloje vyrauja įniršis, o jiems dominuojant, įsigalėtų timokratija)

man(o) va(l)dovai – filosofų (mokytojų) luomas (jų sieloje vyrauja protas, o jiems dominuojant, įsigalėtų aristokratija)

149       

Aristotelio politikos esmėvoka

Tau gera valstybė arba išsigimusi valstybė

štai šitoks jų, jiems polis (bendruomenės vidaus ir užsienio politika)

mūsų, mums (jūsų, jums) santvarka (konstitucija): monarchija (gerojo valdžia) arba tironija (valdo vienas),

aristokratija (gerųjų valdžia) arba oligarchija (valdo keletas),

politija (nuosaiki – viduriniojo sluoksnio – valdžia) arba demokratija (valdo visi)  

man visuotinė laimė ir gerovė (dorovinis piliečių tobulėjimas) arba valdančiųjų interesai

150       

Maišto esmėvoka

Tu gyveni, tau gyvenimas būti laisvam ir laimingam

štai tokia jam, jai, jiems nutinka mirtis (fiziologinė – senėjimas ir gyvybės netektis, sociopsichologinė – savigarbos praradimas ir socialinė atskirtis, izoliacija)

mūsų (jūsų) protestas (viešas pareiškimas dėl neteisingų veiksmų), nesusitaikymas (su blog(ėjanči)a padėtimi)

mano susitaikymas (su būsima padėtimi), prisitaikymas (prie esamos situacijos)

151       

Problematikos sprendimo esmėvoka

Tau galimybės ir tikrovės

štai šit(oki)os jo(s), jų, jam, jai, jiems dalys ir visumos

mūsų, mums (jūsų, jums) tikslai ir priemonės

man(o) priežastys ir padariniai

152       

Modalumo esmėvoka

Galėjimas – tu gali, tau galėti

Norėjimas – štai šitaip norisi

Privalėjimas – mums, jums privalu

Žinojimas – man žinoti, mokėti

153       

SWOT (liet. SSGG ar PTGK) analizės esmėvoka

Stiprybės, Privalumai – tu ir tavo bendruomenė pajėgūs, nes tau ir tavo kolektyvui duota <…>, kad tai <…> būtų padaryta, įgyvendinta

Silpnybės, Trūkumai – štai ko trūksta, stinga, nėra: <…>

Galimybės – mes galime, jūs galite, turime (turite) valios ir išteklių <…> tai <…> pakeisti

Grėsmės, Kliūtys – ką man ir kiekvienam individui reiktų įveikti, apeiti, pašalinti: <…>

154       

Gyvenimo esmėvoka

Tavo, tau tęstinumas

štai tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems evoliucija  

mūsų, mums (jūsų, jums) istorija

man(o) biografija (ontogenezės etapai, CV)

155       

 

 

 

 

 

156       

Vyro santykio su moterimi esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą)

Tau santykis su moterimi

štai šita jo(s), jų  gimdytoja

mums (kaip vyrams) bendrininkė

man (ir mano paties) pražudytoja

157       

Motinos esmėvoka (pagal Sigmundą Freudą)

Tau motinos vaizdinys

štai šita jo paties motina

mums motina žemė, kuri mus priglaudžia

man mylimoji („kurią pagal savo motinos paveikslą pasirenka vyras“)

158       

 

 

 

 

 

159       

Kalbotyros (lingvistikos) esmėvokos

 

 

 

 

160       

Kalbos dalių esmėvoka

Tau įvardžiai

štai (ši)tokie jo(s), jų, jam, jai, jiems daiktavardžiai, asmenvardžiai, vietovardžiai

mūsų, mums (jūsų, jums)  veiksmažodžiai

man(o) būdvardžiai, skaitvardžiai, prieveiksmiai, prielinksniai, jungtukai, dalelytės, jaustukai, ištiktukai

161       

Reikšmių (semiotinio turinio) esmėvoka

Tau reikšmės lygmenys, turinio struktūrų pakopos, (atvirkščiai pagal generatyvinį taką, tarsi vedantį nuo paprastesnių (abstraktesnių) prie sudėtingesnių (konkretesnių) darinių)

štai šit(oki)os diskurs(yv)inės (figūratyvinės) reikšmės (vietų, laikų ir atlikėjų struktūros)

mūsų, mums (jūsų, jums) (semio)naratyvinės reikšmės (aktantų modelio, naratyvinės schemos – jos fazių, išbandymo formų – struktūros)

man(o) loginės-semantinės (abstrakčiosios, giliosios) reikšmės (pagal semiotinio – Algirdo Juliaus Greimo – kvadrato struktūrą) 

162       

Diskursyvinių reikšmių esmėvoka

Tau diskursyvinių figūrų klasės

vietos

laikai

atlikėjai

163       

Naratyvinių reikšmių (aktantų modelio) esmėvoka

Tau adresantai (lėmėjai)

vertės objektai

intersubjektai (veikėjai, jų pagalbininkai ir priešininkai)

adresatai

164       

Naratyvinės schemos fazių esmėvoka

Tau manipuliacija (sutarties sudarymas)

kompetencijos įgijimas

atliktis

sankcija (pripažinimas)

165       

Išbandymo formų esmėvoka

Tau išbandymas siekiant vertės objekto

kvalifikacinis išbandymas (kompetencijos įgijimas)

lemiamasis išbandymas (konjunkcija su vertės objektu)

šlovinamasis išbandymas (subjekto pripažinimas)

166       

Loginių-semantinių reikšmių esmėvoka

Tau semiotinis (Algirdo Juliaus Greimo) kvadratas

štai šitokie priešingumo (dvišalės presupozicijos) santykiai

mums papildymo (vienašalės presupozicijos) santykiai

man prieštaravimo (neigimo) santykiai

167       

Semiotinio laiko esmėvoka

Laikas

Sinchronija

Diachronija

Achronija

168       

Semiotinė prasmė

Tau reikšminga prasmė ir prasminga kalba  

Figūratyvi kalba – štai šitoks natūralusis pasaulis, kuriame sveikas protas supranta reiškinius, faktus, įvykius

Natūralioji kalba – mūsų kultūra, išsilavinimo kontekstas, kuriame konvertuojame reikšmes

Semiotinė kalba – dirbtinė, metakalba, man leidžianti suvokti pirmapradę būties prasmę ir jos reikšmingų galimybių plėtotę

169       

 

 

 

 

 

170       

Kultūrologijos esmėvokos

 

 

 

 

171       

Istoriškumo esmėvoka

Kas – Tau faktas, įvykis

Kur ir kada (erdvėlaikyje) – štai (ši)toje jam, jai, jiems geografinėje erdvėje ir laikmetyje

Kodėl ir dėl ko – mūsų, mums (jūsų, jums) priežastys,  tikslai ir priemonės bei uždaviniai

Kas iš to – man(o) pasekmės, padariniai, rezultatai, nauda ir žala

172       

Civilizacijos esmėvoka

Tau žemės civilizacija

štai (ši)tokia jų, jiems kultūrinė regionalizacija – tai yra atskiros civilizacijos

(„Civilizacijos yra didžiausios egzistuojančios sociokultūrinės konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių ir valstybių“ – Vytautas Kavolis; jis išskiria penkias civilizacijas: Indijos, Rytų Azijos, Pietryčių Azijos budistinę, Vakarų ir islamo, o, pavyzdžiui, Samuelis P. Huntingtonas – septynias: Vakarų, konfucianistinę, japonų, Indijos, islamo, slavų ortodoksų ir Lotynų Amerikos.)

mūsų, mums kultūrinė globalizacija – globalinio susisaistymo procesai  (ypač dėl ekonominių, politinių, socialinių susivienijimų, ekologinių grėsmių ir interneto poveikio; kuriasi globalinis civilizacijų diskursas – „žmonijos diskursas“, kuris, pasak V. Kavolio, turėtų plėtotis moralės, politikos, mokslo ir literatūros kryptimis – su nuolat peržiūrimais praktinių reikšmių rinkiniais.)

man(o) kultūrinė lokalizacija – tai yra nacionalinis, (sub)kultūrinis identitetas

(pvz., aš esu lietuvis, filosofas, šiaurės rytų aukštaitis, kalbantis uteniškių patarme, sėlių genties ainis, Pažiegės ir Dusetų – kalbininkų Mekos „žynys“ ir kt.) 

173       

Tauta esmėvoka

Tau tautiškumas – tautos savastis, tapatybė

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita Tėvynė – gimtinė, gimta šalis, tėviškė

mūsų (jūsų) tautos dvasia – bendra kilmė, istorija, kalba, papročiai, būdas, įvaizdis, vertybės, kalbėjimas, <…>

man(o) tautinė savimonė

(pvz., aš esu lietuvis)

174       

Lietuvos esmėvoka

Tau lietuviškumo mitai 

jo(s), jų štai toks pagoniškumas (pvz., „Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ arba „Vytauto Didžiojo“, arba „Žemės Motinos“ archetipai, t. y. klajokliškumas, pulti ir trauktis, drąsa plėsti ribas, laimės ieškoti svetur)  

mūsų, mums krikščioniškumas

(ypač katalikiškumas, pvz., „Lietuva – Marijos Žemė“ įvaizdis, ugdantis meilę gimtajam kraštui, jos žmonėms)

man(o) išsilaisvinimas ir modernėjimas (pvz., credo „Lietuva – pažangiausios demokratijos, atviros visuomenės – Dialogokratijos Kraštas“, t. y. noras tobulėti, lygiuotis su labiausiai pažengusiomis valstybėmis)

175       

Europos esmėvoka

Tau europiškumas

jų, jiems štai tokie emancipaciniai jausmai

(Naujųjų laikų paveldas: nacionaliniai, lingvistiniai, rasiniai, luominiai, feministiniai,

religijos ir žodžio laisvių, mažumų <…> išsivadavimai, lygių teisių judėjimai)

mūsų, mums (jūsų, jums) monoteistinė valia                                                                                                                          (Helenizmo ir Viduramžių paveldas: imperializmas ir monoteizmas, krikščionybė)

man(o) racionalistinis protas (Antikos paveldas: filosofija, politika, etika, teisė, mokslas, menas, retorika, logika)

176       

 

 

 

 

 

177       

Politologijos esmėvokos

 

 

 

 

178       

Valstybės esmėvoka

Tau valstybė

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šioje teritorijoje saugomi gamtos, kultūros ir žmoniškieji turtai

mūsų, mums (jūsų, jum) tvarkomi įstatymai – konstitucija, kodeksai, statutai, normos, taisyklės, aktai, paktai, nutartys, sutartys ir kt.)

valdo(mi) piliečiai ir aš išvien 

(pilietis – „tas, kuris valdo ir pats yra valdomas“, tai yra valdo – tvarko ir saugo – turtus pagal įstatymus)

179       

Valstybės tyrimo esmėvoka

Tau valstybės (-ių) (pa)tyrimas

štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems žinios, žurnalistika 

mūsų, mums (jūsų, jums) istorija

man(o) politologija

180       

Valdžios esmėvoka

Tau valdžia – teisiškai (sąžiningai, teisingai ir protingai) valdo, tvarko, saugo valstybę

vykdomoji – štai šitaip vykdo (įgyvendina, dirba pagal) įstatymus

teisminė – mus (jus) teisia pagal įstatymus (teisėtvarka ir teisėsauga; tai yra valdžios valia, įforminama įstatymu ir garantuojama prievarta)

legislatyvinė – man leidžia (siūlo, keičia, patvirtina) įstatymus

181       

Partiškumo esmėvoka

Tau klasikinių partijų esmė

štai šitoks jų, jiems [vertybių] konservatoriškumas – valstybės saugumas  (šitie kūnai konservatyvūs – instinktų, įpročių ir papročių status quo)

mūsų, mums [visuomenės, bendruomenės]  social(demokrat)iškumas –                                                                            socialinių grupių lygybė (mūsų                                                                    dvasia social(demokrat)iška – socialiai, filantropiškai, altruistiškai angažuota –                                                               socialinė lygybė ir teisingumas)

mano [mąstymo] liberališkumas – individų laisvė (man(o) siela liberali – individuali, egocentriška, savanoriška, suinteresuota – laisser faire)

182       

Darnios plėtros esmėvoka

Tau darnus vystymas(is)

štai (ši)tokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ekologinė sistema

(biologinių sistemų sąveika)

mūsų, mums socialinė sistema (visuomeninių sistemų sąveika)

man(o) ekonominė sistema (techninių sistemų sąveika)

183       

Ugdymo(si) sampratų (edukologijos) esmėvokos

 

 

 

 

184       

Ugdymo(si) esmėvoka

Tau visą gyvenimą trunkantis ugdymas(is)

štai šitokia jo(s), jų jam, jai, jiems aplinka

mūsų, mums (jūsų, jums) kultūros vertybės

man(o) asmenybę kuriantis bendravimas

185       

Vystymosi (genezės) esmėvoka

Tau vystymasis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems ontogenezė (žmogaus visas gyvenimas: embriono, naujagimio, vaikystės, paauglystės, brandos, senatvės etapai)

mūsų, mums (jūsų, jums) filogenezė (organizmų, organų evoliucinė ir istorinė raida)

man(o) aktualioji genezė (konkreti vystymosi fazė ar etapas)

186       

Ugdymo(si) prasmės esmėvoka

Tau ugdymo(si) ar formavimo(si) prasmė, tavo asmenybės savikūra: kiekybinis ir kokybinis vystymasis

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems fizinis vystymasis ir tobulėjimas

mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis vystymasis ir tobulėjimas

man(o) psichinis vystymasis ir tobulėjimas

187       

Ugdytinio esmėvoka

Tau ko mokytis – orientuotis pasaulyje, bendrauti ir dirbti

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems orientacija pasaulyje

mūsų, mums (jūsų, jums) darbas, bendradarbiavimas

man(o) bendravimas

188       

Edukacijos esmėvoka

Tau edukacija, švietimas(is)

(mokyklinis ir užmokyklinis – kultūros, darbo įstaigose, per žiniasklaidą, bažnyčią ir kt.)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems auginimas ir lavinimas(is)

mūsų, mums (jūsų, jums) auklėjimas(is)

man(o) mokymas(is) ir mokslinimas(is)

189       

Edukologijos esmėvoka

Tau ugdymas(is) – saviugdos ir švietimo – mokslas

štai šitokie jo(s), jų, jam, jai, jiems uždaviniai

mūsų, mums (jūsų, jums) ugdymo(si) dėsniai, taisyklės

man(o) tikslai

190       

Mokymosi esmėvoka

Tau mokymas(is)

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems mokymo(si) turinys  

mūsų, mums (jūsų, jums) mokymo(si) principai ir dėsniai

man(o) procesas

191       

Pedagogijos esmėvoka

Tu mokinys, tavo, tau  auklėjimas ir mokymas

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šita šeima (kūno prieglobstis: pastogė, maitinimas, aprengimas, poilsis, miegas, slaugymas, <…>)

mūsų, mums (jūsų, jums)  visuomenė (dvasios prieglobstis: kultūros paveldas, vertybių formavimas, socializacija, žiniasklaidos poveikis, autoritetai, idealai, <…>)

man(o) mokyklos (sielos prieglobstis: ugdomi jausmai, protas, valia <…>)

192       

Pedagogikos esmėvoka

Tau švietimas

šita dalykų] informacija

mūsų, mums mokymo integracija

man(o) istorinės interpretacijos

193       

Kompetencijos esmėvoka

Tau pasiekimai

jo(s), jų, jam, jai, jiems  (ši)t(ok)ie įgūdžiai, gebėjimai

mūsų, mums (jūsų, jums) vertybės, nuostatos

man(o) žinios ir supratimas

194       

Švietimo reformų esmėvoka

Tau švietimo reformų kryptys

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems kūrybiškumas

mūsų, mums (jūsų, jums) humanizavimas (humanizmo principų – žmogaus gerovės, lygybės, teisingumo, bendražmogiškumo, laisvės ir kt. – įgalinimas)

man(o) individualizavimas (asmenybės individualių ypatybių formavimasis)

195       

Švietimo koncepcijos esmėvoka

Tau švietimo uždavinys (Lietuvos švietimo koncepcija kelia švietimui uždavinį: „<…> duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei“, t. y. tapti švietimui visuomenės, tautos ugdytoju)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems atvira sąmonė

mūsų, mums dinamiškai atsinaujinanti visuomenė

man(o) kritiška sąmonė

196       

Ugdymosi aktantų esmėvoka

Tau adresatas – pats ugdymas(is)

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems vertės objektai – ugdytiniai, ugdomieji

(vaikai, lopšelinukai, darželinukai, mokiniai, studentai, klausytojai, draugai, globojamieji, (per)auklėjamieji, pacientai, klientai, paslaugų gavėjai, bendruomenė, visuomenė,<…>, galų gale aš pats – mano kūnas, siela ir dvasia)

mūsų, mums (jūsų, jums) adresantas – reguliuojamas ugdymo(si) procesas (siekiamybė, idealas, pozicija, nuostatos, strategija, tikslai, uždaviniai, dalyko turinys, ugdymo(si) technologijos ir aplinka, sąmonėjimo produktas, rezultatas, <…>, ir visa to refleksija, sąveika, jos tyrimas ir reguliavimas)

aš kaip subjektas – ugdytoja(s), ugdantysis (-čioji) (tėvas ar motina, globėja(s), draugas ar draugė,  auklėtoja(s), pedagogas (-ė), dėstytoja(s), lektorius (-ė), mokytoja(s), instruktorius (-ė), meistras (-ė), socialinis (-ė) darbuotoja(s), kultūros darbuotoja(s), žurnalistas (-ė), gydytoja(s), tarnautoja(s), paslaugų teikėja(s), menininkas (-ė), kunigas, vienuolis, (-ė), filosofas (-ė), psichologas (-ė), mokslininkas (-ė), <…>, galų gale moteris ar vyras)

197       

Filosofijos ugdymo(si) esmėvoka

Tau meilė išminčiai – filosofija – ugdo išmintingą gyvenseną

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems potyrių filosofija – psichologija – lavina jausmus

mūsų, mums (jūsų, jums) valios filosofija – etika – stipriną valią, auklėja kaip elgtis

man(o) proto filosofija – logika – mokina kaip teisingai mąstyti

198       

Pilietiškumo ugdymo(si) esmėvoka

Tau dalyvavimas ir pokyčių iniciavimas bendruomenėje

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(oki)ų socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas

mūsų, mums (jūsų, jums) pilietiškumo ugdymo įgyvendinimo būdai

man(o) visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas

199       

Ugdymo filosofijos esmėvokos (Lilijos Duoblienės tekstų esmėtyra)

 

 

 

 

200       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos esmėvoka

Tau šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems ugdymo(si) metodai

mūsų, mums (jūsų, jums) moralės filosofija ir dorinis ugdymas(is)

man(o) mąstymo ugdymas(is)

201       

Šiuolaikinės ugdymo filosofijos krypčių esmėvoka

Tavo ugdymo(si) neapibrėžtumas – postmodernizmas

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems asmeninė patirtis – fenomenologija, egzistencializmas 

mūsų, mums (jūsų, jums) naudingi rezultatai –  (neo)pragmatizmas, progresyvizmas, socialinis rekonstrukcionizmas

man(o) sąvokų gryninimas – analitinė filosofija

202       

Ugdymo esmėvoka

Tau ugdymas(is)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis

mūsų, mums (jūsų, jums) problemų sprendimas

man(o) refleksija (reflektyvus mąstymas)

203       

Ugdymo vertinant rezultatus esmėvoka

Tau ugdymas(is) vertinant rezultatus

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pragmatizmas

mūsų, mums (jūsų, jums) socialinis rekonstrukcionizmas 

man(o) progresyvizmas

204       

Ugdymo veiklos esmėvoka (pagal J. Dewey „Demokratija ir ugdymas“)

Tau ugdymo(si) veikla

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems įnoringa veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip formavimas iš išorės)

mūsų, mums (jūsų, jums) rutiniška veikla (ja grindžiamas konservatyvus ugdymas kaip praeities pakartojimas)

man(o) ugdomoji veikla (ja grindžiamas pažangus ugdymas kaip „nenutrūkstamos patirties refleksija“)

205       

Egzistencijos esmėvoka

Tau egzistencija

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenimo absurdiškumas, „įpintumas“, „įmestumas“ į pasaulį, situaciškumas, kančia, vienatvė

mūsų, mums (jūsų, jums) bendrabūvis – bendravimas ir bendradarbiavimas, kalba, dialogas

man(o) laikinumas, laisvė, pasirinkimas, atsakomybė, kaltė, prasmė, autentiškumas, (pasi)tikėjimas

206       

Moralinio santykio esmėvoka

Tau moralinis santykis su pasauliu

jo(s), jų štai šitoks rūpestis [dėl kito]

mūsų, mums (jūsų, jums) draugystė, dialogas [su kitu]

man(o) atsakomybė [už kitą]

207       

Latentinio potencialo sklaidos esmėvoka

Tau latentinio potencialo sklaida

jo(s) štai šit(oki)o kūno raiškų pėdsakai

mūsų, mums (jūsų, jums) valios veiksmų pėdsakai

man(o) sąmonės kalbų pėdsakai

208       

Asmens esmėvoka (pagal D. E. Dentoną)

Tau asmens vienovė

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems patyrimas

mūsų, mums (jūsų, jums) motyvacija

man(o) kelios supratimo alternatyvos

209       

Suvokimo esmėvoka (pagal D. E. Dentoną)

Tau suvokimas

štai šit(ok)ie jo(s), jų kūno veiksmai

mūsų, mums (jūsų, jums) esama situacija

man(o) sąmonės veiksmai

210       

Autentiškumo esmėvoka

Tau autentiškumas (autentiškas santykis)

štai šitokia jo(s), jų, jam, jai, jiems patirtis, egzistenciniai potyriai, empatija

mūsų, mums (jūsų, jums) dialogas

man(o) gyvenimo įprasminimas, įžvalgos

211       

Sąvokų esmėvoka

Tau sąvokų gryninimas

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems žodžiai, sakiniai

mūsų, mums (jūsų, jums) kalbiniai žaidimai, skirtingi kontekstai

man(o) reikšmės, prasmės

212       

Žinojimo esmėvoka

Tau žinojimas

štai šitoks „žinojimas, kad“ (žinia, faktas, informacija…)

mūsų, mums (jūsų, jums)  „žinojimas, kaip“ (kokiu būdu sužinoma? Kaip tai daroma?…)

man(o) „žinojimas, kodėl“ (ką tai reiškia? Kodėl taip manau?…)

213       

Ugdymo naujovių esmėvoka

Tau ugdymo(si) naujovės sietinos su

štai šit(oki)o ekonominio gyvenimo naujovėmis

mūsų (jūsų) socialinio gyvenimo naujovėmis

man(o) politinio gyvenimo naujovėmis

214       

Kalbos esmėvoka (pagal Ludwig Wittgenstein)

Tau kalba

štai šitoks jo(s), jų, jam, jai, jiems pasaulis

mūsų, mums (jūsų, jums) žodžiai, sakiniai

man(o) mąstymas

215       

 

 

 

 

 

216       

Verslumo esmėvokos

 

 

 

 

217       

Verslumo esmėvoka

Tau verslas

jo(s), jų, jam, jai, jiems šit(oki)a produkcija ar paslauga

mūsų, mums rinka (pasiūla ir paklausa)

man(o) įmonė (išgyvenimas siekiant pelno)

218       

Produkcijos (ar paslaugų) esmėvoka

Tau produkcija ar paslauga

štai tokia produktų ar paslaugų materija

mūsų, mums produktų ar paslaugų formos

man(o) produktų ar paslaugų turinys

219       

Rinko(daro)s esmėvoka

Tau rink(odar)a

štai tokia paklausa ir pasiūla

mūsų, mums (jūsų, jums) verslo planas

man(o) situacijos analizė

220       

Įmonės esmėvoka

Tau įmonė

tokia jos materialinė/finansinė vertė

mūsų (jūsų) įmonės struktūra (darbo paskirstymas, tvarka ir kt.)

mano ir mano bendradarbių funkcijos

221       

Lyderio esmėvoka

Tu, tau lyderis

ji(s), jie šitai gali (tai sukurti, padaryti)

mes (susi)kalbame

(apie tikslus, uždavinius, rezultatus, veiklas, išteklius, kaštus, tvarkaraštį ir kt.)

aš siekiu (kas užsibrėžta, numatyta, sutarta)

222       

Vadybos esmėvoka

Tu įstaigos ar projekto vadovas, (tavo stebėjimas, kontrolė, palaikymas)

jie – komanda, partneriai, dalyviai – stebimi šitai (numatytus veiksmus) įgyvendina

mes (jūs) organizuojame palaikydami (mes – įstaiga, projekto komanda, jūs – partneriai, rėmėjai, finansuotojai)

aš koordinuoju kontroliuodamas

223       

Projekto esmėvoka

Tau projektas

šito(kio) objekto kūrimas (produkto arba paslaugos kūrimas)

mūsų, mums (jūsų, jums) ištekliai (žmoniškieji, materialieji, finansiniai ir kt.)

man(o) tvarkaraštis (tarpusavyje susijusių veiklų seka)

224       

Projekto veiksnių esmėvoka

Tau kokybė – kaip daryti?

štai tokia kiekybė – ką ir kiek daryti?

mūsų, mums (jūsų, jums) kaštai – už kiek? kiek kainuos?

man(o) trukmė – per kiek laiko? iki kada padarys(iu)?

225       

Projekto sandaros esmėvoka

Tau tikslai

jo(s), jų, jam, jai, jiems štai šit(ok)ie rezultatai

mūsų, mums (jūsų, jums) veiklos

man(o) uždaviniai

226       

 

 

 

 

 

227       

 

 

 

 

 

228       

 

 

 

 

 

229       

 

 

 

 

 

230       

Fenomenologijos esmėvoka (pagal E. Husserlį)

Tau esmių, eidetinis mokslas, esmėžiūra, ideacija („fenomenologija yra protu besiremiantis tyrimas, atskleidžiantis fenomenuose arba reiškiniuose glūdinčias esmes“ (Mickūnas, A. Stewart, D. 1994. Fenomenologinė filosofija. Vilnius: Baltos lankos, 15 p.)

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems gyvenamojo pasaulio fenomenai

mūsų, mums (jūsų, jums) atskleistos esmės (eidosų, idėjų, intuicijos įžvalgų ar ikisąvokinio lygio aprašymai)

man(o) sąmonės, proto tyrimas

231       

 

 

 

 

 

232       

Matematikos esmėvokos

 

 

 

 

233       

Aritmetikos esmėvoka

Tau aritmetinė lygybė (=)

štai šit(ok)ie skaičiai (1, 2, 3…) 

mūsų, mums aritmetiniai veiksmai (+, -, x, /)

man(o) suma, skirtumas, sandauga, dalmuo

234       

Aritmetinių veiksmų esmėvoka

Tau dėmenų sudėties (+) suma

štai šitoks dauginio ir daugiklių

daugybos (x) sandauga

mūsų, mums dalinio ir daliklių dalybos (/) dalmuo

 

man(o) iš turinio atėminių atimties (-) skirtumas

235       

Geometrinės figūros esmėvoka

Tau vienas taškas

štai šita taškų aibė

mūsų, mums trikampis, keturkampis ir pan.

man(o) uždara atkarpa

236       

Apskritimo ilgio  esmėvoka (C=2πr)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis

mūsų, mums skersmuo (arba du spinduliai – 2r)

man(o) apskritimo ilgis (C)

237       

Skritulio ploto esmėvoka (S=πr²)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šita matematinė konstanta π (pi – 3,14…) – apskritimo ilgio ir skersmens santykis

mūsų, mums spindulys kvadratu (r²)

man(o) skritulio plotas (S)

238       

Trikampio ploto  esmėvoka (pagal formulę S=½bh)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šito lygiagretainio pusė –  ½ (geometrijos dėsnis: „Trikampio plotas yra lygus pusei tokį patį aukštį ir pagrindo ilgį turinčio lygiagretainio ploto“)

mūsų, mums trikampio pagrindo ilgio (b) ir aukštinės (h) sandauga (bh)

man(o) trikampio plotas (S)

239       

Fizikos esmėvokos

 

 

 

 

240       

Greičio  esmėvoka (v=s/t)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šitas jo(s), jų, jam, jai, jiems greitis (v) 

mūsų, mums (jūsų, jums) laiko vienetas (t)

man(o) kūno įveiktas atstumas (s)

241       

Reliatyvumo teorijos  esmėvoka (E=mc²)

Tau lygu, lygybė (=)

štai šitoks šviesos (fotonų srauto) greitis kvadratu (c²) (vakuume šviesos greitis apytiksliai lygus 300 000 000 m/s ir 83 333 333.3 km/h)

mūsų, mums (jūsų, jums) fotono masė (m)

man(o) fotono energija (E)

242       

 

 

 

 

 

243       

Metafizikos esmėvokos

 

 

 

 

244       

Hinduizmo (vedantos, pagal upanišadas) metafizikos esmėvoka

Tau Brahmanas (beasmenė dievybė, pradinė substancija, tikrovės esmė, vien(at)is, absoliutas)

štai šitoks prakriti (materialus pradas, pirminė (pro)materija)

mums Puruša (dvasinis pradas)

man(o) Atmanas (individualus pradas, siela, savastis)

245       

Gunų (tapsmo jėgų) esmėvoka

Tau prakriti (prigimtis, gamta, materija)

štai šitoks radžas – judėjimas, aistra

mūsų satvas – harmonija, šviesa

man(o) tamas – inercija, tamsa

246       

Daoizmo (Laodzi veikalas Dao De Dzing) esmėvoka

Tau Dao („visko esamo ištakos“, „žemės ir dangaus motina“, „pirmapradė prigimtis“, „šaknys“, „kelias“, „Dao pats sau yra valdytojas“, „žiūri į jį, bet nematai“, „tuščias ir ramus“)

štai visa ko yin (in) bei yang (jang) (dvi jėgos, iš kurių sukurta visata: yin – tamsi, sunki, tiršta, moteriška, minkšta, pasyvi, daiktiška, žemiška; yang – šviesi, lengva, skaidri, vyriška, tvirta, aktyvi, dvasinga, dangiška)

mums de (prigimtinė darna bei dorybės, įgimtas gėris, gyvybinė galia, nuolatinė gyvybės potencija, įprasta daiktų tvarka, natūralūs dėsniai, natūrali eiga gamtoje ir visuomenėje)

man(o) wuvei (uvei) (veikla neveikiant; nekonvencinė, nesuvaržyta, laisva veikla; savaiminga kūryba; veikla be vertinimų ir žodžių; išmintinga laikysena paisant daiktų prigimties ir sutinkamai su savo prigimtimi)

247       

Daoizmo kosmologijos esmėvoka

Tau Dao, kelias

štai šita jo(s), jų, jam, jai, jiems erdvė

mūsų, mums (jūsų, jums) darnus vyksmas, priešybių pusiausvyra

man(o) laikas

248       

Likimo esmėvoka

(pagal daoistinę filosofiją)

Tau likimas

(ši)tai priimti

mums tobulinti

man pasinaudoti

249       

Konfucijaus (Kungdzi mokymas Mengdzi traktate Apmąstymai ir pašnekesiai) metafizikos esmėvoka

Tau Tien – Dangus – aukščiausia sąmoninga kūrybinė būties jėga, teisingos elgsenos moralinis pagrindas

štai šitokia kiekvienam Dangaus lemtis

mums Dangaus valia

man Dangaus įsakas

250       

Budizmo esmėvoka

Tau nirvana (visiška ramuma, sąmonės prabudimas, nušvitimas, nuskaidrėjimas, beskausmė būsena)

štai kiekvieno duhkha (kančia) sansaroje ir dharmos kaip būties elementai ir veiksniai

mūsų, mums anitya (nepastovumas) ir dharma kaip būties kitimo dėsnis

man(o) anatman (nėra pastovios esybės) ir dharma kaip Budos mokymas

251       

Budizmo brangenybių (ramsčių) esmėvoka

Tau triratna – trys brangenybės, adeptams įžadų formulė: „pasitraukiu pas Budą, ieškau dharmos, ieškau samghos“

štai šitas Buda (skr. Buddha – Siddhartha Gautama, Šakjamunis)

mūsų, mums (jūsų, jums) samga, sanga (skr. samgha – išpažinėjų bendruomenė)

man(o) darma(skr. dharma – Budos mokymas) 

252       

Keturių budizmo (prakilniųjų, tauriųjų) tiesų esmėvoka

Tavo (Tau) mokša, duhkhanta (išsilaisvinimas, išsivadavimas, kančių pabaiga)

3. „Kentėjimus galima nutraukti, pašalinus neteisingus norus“

štai šitokia visų duhkha (kūnų kentėjimas, skausmas, dūlėjimas, senėjimas, liga, mirtis)

1. „Kančios yra visuotinės“

mūsų, mums (jūsų, jums) sadhana (dvasinė praktika, tobulėjimo kelias)

4. „Neteisingiems norams pašalinti yra kilnusis aštuongubas kelias“ (Budos priesakai)

1) teisingas požiūris (dharma, 4 tiesos, vidurio kelias)

2) teisingas nusiteikimas (veidrodinis ego be ydų,

prieraišumo ir priešiškumo)

3) teisingas kalbėjimas (be melo, apkalbų, žiaurių žodžių, tuščiažodžiavimo)

4) teisingas elgesys (savaimingi, tinkami veiksmai, vengiant žudymo, vogimo, gašlumo, godumo)

5) teisinga gyvensena (tobulinama veikla, užsidirbant

pragyvenimui sąžiningu būdu ir nekenkiant kitiems)

6) teisingos pastangos (nuolatinės pastangos šalinant

neteisingus norus, blogas mintis)

7) teisingas dėmesingumas (skaidrus sąmonės budrumas, prisimenant tai, kas jau įsisąmoninta)

8) teisingas samadhi (rimtis ar sutelkta ramuma,

meditacinis susikaupimas nirvanos link)

man(o) trišna (sielos troškimai, norai, prisirišimai)

2. „Kentėjimus sukelia neteisingi norai“

253       

Dzenbudizmo (skr. dhyana, kin. chan, viet. tien, kor. sen, jap. zen) esmėvoka

Tau satori (nušvitimas – džiaugimosi būtimi išmintis, buvimo dabar čia palaimingos sąmonės būsena, atsivėrimo esamybės akimirkai gebėjimas, geba priimti nesaugumą ir atsiduoti nežinomybei, autentiškai išgyvenama egzistencinė patirtis)

štai jo(s), jų wabi ir sabi estetika (grožis suprantamas kaip askezės, vienatvės,   paprastumo, ramybės, tiesioginio suvokimo, kintančio momento pajautimo išgyvenimas), haiku (3 eilučių 17 skiemenų: 5+7+5) ir tanka (5 eilučių 31 skiemens: 5+7+5+7+7) poezija, shigajiku (šigadžiku) stiliaus peizažai (neretai užrašant poezijos posmą), doshakuga (došiukuga) stiliaus paveikslai (įamžina koanus, vienuolius nušvitimo metu), haiga stilius (kai tapyba siekiama išreikšti impresionistinę, humoristinę haiku nuotaiką), shuibokuga (šiuibokuga) technika (tapyba juodu tušu, pagamintu iš pušų šakų anglių), dzenga (meditacijos metu tapyti kūriniai)

mūsų, mums (jūsų, jums) lėto ir staigaus nušvitimo keliai (Sotošiu mokykla skatina tylaus sėdėjimo metodiką, siekiant nutraukti įprastą diskursyvų mąstymą sąvokomis, siekiant „nemąstančio mąstymo“, giliosios – šviesios ir ramios – sąmonės; o Rindzaišiu mokykla, to pat siekiant, skatina

mondo – klausimų bei atsakymų dialogo – metodiką ir koanų paradoksalią logiką.) 

man(o) zazen  (dzadzen – meditacija: dza reiškia ramią sėdėseną lotoso poza sukryžiavus kojas, dzen – ramų sąmonės sutelkimą; Huinengas (638-713): „Kai gėrio ir blogio apsuptyje prote nekyla jokia mintis – tai vadinama dza. Kai žiūrint į savo paties prigimtį išliekama ramiu – tai vadinama dzen“)

254       

Platono (427-347) filosofijos esmėvoka

Tavo kaip filosofo erosas (Išmintes – Grožio, Gėrio ir Tiesos – meilė)

štai šitoks kosmos – kūniškos atskirybės, idėjų šešėliai ar kopijos, pamėgdžiojančios ar dalyvaujančios idėjose, visatos daugis – Grožis

mūsų (mums) eidos, idėjos – esmiškos bendrybės, kurias pamėgdžioja ar kuriose dalyvauja regimybės daiktai; mums tai provaizdžiai ir idėjų (aukščiausioji) idėja ar dieviškasis vienis – Gėris

man(o) dialektika – dialoginė santara; dialektikos mokslas – gebėjimas apžvelgti viską kartu; nuomonių retorika ir žinojimo (esmės) prisiminimas; idėjų aprėptis, nepaslėptis, neužmarštis – Tiesa

255       

Aristotelio (384-322) metafizikos esmėvoka

causa efficiens – Tau veikimo pagrindas (judėjimo priežastis; pagaliau nejudantis Pirmasis Judintojas),

pvz., užsakovai (klientai) ir statybininkų pajėgos

causa materialis – štai šitoks materialusis pagrindas (dynamis – potenciali materija, judėjimų ar kitimų galimybės, akcidencijos),

pvz., statybinės medžiagos

causa formalis – mums (jums) formalusis pagrindas (energeia – aktuali forma, rimties aktai),

pvz., pastato inžinierinis planas (projektas)

causa finalis – man tikslo pagrindas (telos – kitimo tikslas, tiesa, atitikimas (adeaquatio) formai, substancija materijos akcidencijoms),

pvz., saugus ir patogus namas 

 

256       

Stoikų metafizikos esmėvoka

Tau) pneuma – pirmapradė ugnis (Dievas)

(„Logos neatsiejamai susijęs su hyle. Jie yra sumišę; jis ją visai persmelkia, ją formuoja bei suteikia pavidalą ir tokiu būdu sukuria kosmosą“.)

štai šitokia hyle – neapibrėžta materija (pasyvumas)

mums logos – tikslingą ir planingą tvarką kuriantis dieviškasis protas (aktyvumas)

man kosmos – gyva būtybė, turinti dievišką sielą (konkrečių daiktų visata) 

257       

Stoikų kosmo esmėvoka

Tau kosmos – visata

štai kokia kiekvienam būtinybė – neišvengiamybė

mūsų, mums likimas (gr. heimarmene; lot. fatum) – nustatyta tvarka

man apvaizda (gr. pronoia; lot. providentia) – tikslas, kurio siekiama

258       

Dekarto (R. Descartes) filosofijos esmėvoka

Tau Dievas (existentia)

štai šit(oki)a materija (res extensa) – kokybinės ir kiekybinės savybės

mums amžinos tiesos ar įgimtos idėjos (idea innata, cogito ergo sum, ens perfectissimum (o ne genius malignus), extensio,

matematinės idėjos, gamtos dėsniai, bendrosios sąvokos arba idėjos, begalybės arba Dievo idėja)

man(o) dvasia (res cogitans) – suvokimas ir valia, abejonė arba aiškių ir apibrėžtų minčių dedukcija, tikrumas ir intuicija (lux naturales)

259       

Kanto (I. Kant) filosofijos esmėvoka

Tau noumenas – „daiktas savaime“, „daiktas savyje“

štai šit(ok)ie jo(s), jų, jam, jai, jiems fenomenai – reiškiniai, objektai, juslumas, vaizdas 

mums grynasis protas ar transcendentalumas – grynosios sprendinių formos (4 ´ 3), 12 kategorijų, transcendentalinės proto idėjos, transcendentalinė schema ir sąvokos

man(o) siela – jusliniai stebiniai ir intelektas

260       

Heidegerio (M. Heidegger) filosofijos esmėvoka

Tau Sein – Buvimas, Esmas: švytinti nepaslėptis, neužmarštis, atsiverianti pilnuma, lemiantis buvimas, koto (japoniškai – „skleidžiančiosios malonės vyksmas“)

štai šit(oki)a jo(s), jų, jam, jai, jiems esatis, esamybė – laike švytintys  esiniai

mums (jums) kalba – šnekesiai arba mąstomybė ir poezija, prasmė

man(o) Dasein (čiabūvis, štai-būtis, čia-būtis) ir Mitdasein das Man (bendrabūvis, buvimas pasaulyje su kitais) – nuotaikos: baimė, nuostaba, „Kodėl?“, autentiškumas arba neautentiškumas

 

Aistiškosios tapatybės žinykla Kazimiero Būgos tėviškėje

KONCEPCIJA BŪSIMIEMS PROJEKTAMS

Tikslai:

1. Šiuolaikinėmis priemonėmis aktualinti ir populiarinti žymaus lietuvių kalbininko Kazimiero Būgos mokslinį paveldą, kuriant inovatyvias bei pavyzdines priemones, įgalinančias lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso pokytį, sukuriant Būgos kaip lemtingiausio bei įdomiausio Lietuvos (ir baltistikos) kalbininko įvaizdį, 2019 m. patraukliai įprasminant 140-ąsias jo gimties metines

2. Kazimiero Būgos tėviškėje, Pažiegės vienkiemio sodyboje ir jos aplinkoje, įsteigti ir išpuoselėti „Aistiškosios tapatybės žinyklą“ – aisčių genčių pasaulėvokos muziejų ir baltų kultūros centrą, sukuriant pažintinų objektų tinklą, Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus pastatuose įrengiant vandentiekio ir nuotekų, vėjo ir saulės energijos jėgainių, kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą, o ypač – sukuriant patrauklią edukacinę programą ir inovatyvias komunikacijos priemones.      

Uždaviniai:

1.1. sutelkti, pasiūlant virtualaus bendradarbiavimo prieigas, K. Būgos tyrimais, jo jubiliejumi, inovatyvių metodų bei technologijų taikymu ir revoliucine ugdymosi aktualizacija suinteresuotus mokslininkus, akademines bei kitas institucijas;

1.2. aktualinti kalbininko mokslinį paveldą, inicijuojant ir koordinuojant interakcijas, kurių metu būtų dalinamasi žiniomis, susijusiomis su šiuo ir kitais lingvistikos, humanistikos korifėjais;

1.3. įsteigti bei puoselėti neformalią (nuotolinio ugdymosi) ugdyklą – „Lingvistikos Darbuotojų Kolegiją“ (preliminarus pavadinimas);

1.4. suskaitmeninti visą reikšmingiausią K. Būgos mokslinį rašytinės kūrybos paveldą – svarbiausia „Rinktinių raštų“ tris tomus (1 t. – 655 psl., 2 t. – 730 psl., 3 t. – 1008 psl.) ir „Rodyklę“ (atskira 398 psl. knyga), taigi iš viso šių raštų – 2791 puslapiai (1396 lapai A4 formatu), taip pat svarbiausiuosius tyrinėjimus apie K. Būgą – iš viso iki 2000 lapų A4 formatu;

1.5. atlikti K. Būgos biografijos ir jo – bei apie jį – pamatinių tekstų mokslinį (istorinį, lingvistinį, lyginamosios analizės, semiotinį ir kt.) tyrimą, o šiojo pagrindu sukurti patrauklius nuopelnų aprašus; 

1.6. sudaryti gyvenimo bei kūrybos, užsiminimų bei prisiminimų ir kitų faktų skaitmeninę interaktyvią antologiją „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“;

1.7. užsakyti, o atlikus apklausą, įsigyti ir instaliuoti interaktyvų stendą;

1.8. pristatyti ekspoziciją „Kazimiero Būgos palikimas – inovatyviai“ ir interaktyvų stendą su įdiegtomis ugdymosi programomis;

1.9. sukurti bei įdiegti virtualią ekskursiją (su skaitmeniniu vadovu) „K. Būgos pėdsakais“;

1.10. Dusetose stovinčiai K. Būgos skulptūrai (paminklui) sukurti bei įdiegti skaitmeninio prakalbinimo įrangą;

1.11. kasmet Pažiegėje rengti kalbotyros (lituanistikos, baltistikos, semiotikos ir kt.) mokslininkų bei studentų santalkų kūrybines stovyklas, kartu plėtojant nuotolines kūrybines sąveikas;

1.12. sudėliojus bei apibendrinus kūrybinių sąveikų rezultatus, parengti skaitmeninių ugdomųjų priemonių (lygiais, pakopomis ir kategorijomis diferencijuotų, pradedant nuo „patenkinamai išsilavinusiojo“ ir baigiant „lingvistikos daktaro kvalifikacija“, testų, klausimynų, užduočių, analitinių komentarų, vaizdinių iliustracijų, komparatyvinių sugretinimų ir kt.) ciklą „Lietuvos Didysis Kalbininkas“, t. y. instrumentarijų kaip inovatyvią – humanitarinio ugdymosi procesui lemtingą – edukacinę programą;

1.13. pagal šią programą 2019 m. rudenį inicijuoti, K. Būgos jubiliejui dedikuotą, nacionalinį edukacinį konkursą (Kalbotyros olimpiadą), sieksiantiems tam tikros „Lituanistikos Domesio Kategorijos“ ar net „Lingvistikos Daktaro Kvalifikacijos“ į(si)vertinimo;

1.14. parengti K. Būgos jubiliejaus programą ir ją pristatyti žiniasklaidoje;

1.15. 2019 m. lapkričio mėn. muziejaus patalpose, Dusetų kultūros centre ir dailės galerijoje surengti jubiliejaus iškilmes – atnaujintų eksponatų ir parodos atidarymą, mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą, kurio metu meniniai intarpai papuoš interaktyvios edukacinės programos pristatymą ir nacionalinio konkurso dalyvių bei laureatų apdovanojimus;

1.16. vykdyti projekto sklaidą, pirmiausiai veiklas skelbiant viešojoje elektroninėje erdvėje ir galiausiai siekiant, kad populiarūs ir interaktyvūs tiekiniai – „Kazimiero Būgos atspindžių chrestomatija“, draugiškos aplinkai ir vartotojams ugdomosios priemonės, inovatyvius metodus bei technologijas taikanti edukacinė programa – ir jų nuorodos būtų prieinami www.buga.zarasumuziejus.lt, universitetų, institutų, gimnazijų, muziejų bei bibliotekų interneto svetainėse, ypač virtualioje kultūros paveldo informacinėje sistemoje „epaveldas.lt“;

2.1. įrengti baltų (aisčių) religijos alką su mitologinių skulptūrų takais (ir šventovėmis), žyminčiais skirtingų genčių pasaulėvoką;

2.2. sukurti ir vesti mitologų (J. Basanavičiaus, K. Būgos, A.J. Greimo, M. Gimbutienės, P. Dundulienės, V. Toporovo, N. Vėliaus, G. Beresnevičiaus, D. Razausko ir kt.) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.3. sukurti ir vesti baltistų (žinomų prūsistų, latvistų, lituanistų) teatralizuotas pamokas (su inovatyviomis technologijomis);

2.4. įrengti baltų mitologijos interaktyvų klojimo teatrą;

2.5. kurti aisčių kultūros virtualius objektus (kad būtų virtualiai įrengtos piliakalnių gyvenvietės, pilkapiai, ūkio ir karo reikmenys, drabužiai, papuošalai ir kt.);

2.6. kurti Durbės, Prūsų sukilimo, Saulės ir kitų mūšių virtualias inscenizacijas bei žaidimus;

2.7. ypatingu statiniu ir veiklos programa įprasminti gyvųjų baltų (latvių ir lietuvių) vienybės šventyklą – kaip baltiškosios kultūros ir jos mentaliteto formavimo edukacinį centrą;

2.8. sukurti latvių ir lietuvių kalbų bei kultūrų mokymosi (patrauklaus ir greito) virtualią programą (iki 365 pamokėlių po 10–15 min.);

2.9. sukurti prūsų kalbos interaktyvaus mokymosi žaidimą;

2.10. pristatyti virtualią „Aistiją“, sukuriant prūsų, latvių ir lietuvių pamatinių tekstų antologiją su vertimais į viena kitos giminiškas kalbas, sykiu sukuriant bendrinę baltų kalbą, į kurią būtų išversti Latvijos ir Lietuvos himnai, dar kiti latviams ir lietuviams žinomiausi, jų kultūras geriausiai reprezentuojantys, tekstai;

2.11. semiotikos bandymų dirbtuvėje supažindinti lankytojus su semiotinės analizės pradžiamoksliu, kad jie galėtų giliau suprasti interpretuodami mitų ir kitų pasakojimų kodus;

2.12. įrengti svečiams (turistams), vietos (seniūnijos, rajono) gyventojams, edukacinių užsiėmimų bei vasaros stovyklų dalyviams patrauklias menų, amatų ir mokslų kūrybines dirbtuves „Susikurk sau …“, kuriose kiekvienas, pasirinkęs meno ar amato ruošinį, galėtų pasidaryti sau mielą suvenyrą arba tiesiog išbandyti savo galimybes patyrinėjant kurio nors meno, amato ar mokslo metodus;

2.13. įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemas, taip pat tualetus, kriaukles, dušus namo ir klėties pastatuose;

2.14. buvusio malūno vietoje įrengti vėjo jėgainę ir saulės kolektorių;

2.15. namo patalpose įrengti kieto kuro ir geoterminio šildymo infrastruktūrą;

2.16. švenčiant Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d.), kasmet savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) Pažiegėje ir Dusetose rengti (baltų kalbų ir kultūrų) pažintinių renginių ciklą „Aisčių mugę“, kartu su jau tradicija tapusia „Derliaus“ švente;

2.17. rengti virtualias ir interaktyvias kalbotyros, semiotikos, baltistikos, mitologijos ir kitų humanitarinių sričių studijas, tyrinėjančias ar praskleidžiančias aistiškąją tapatybę;

2.18. įsteigti Latvijos ir Lietuvos kalbininkų virtualų memorialinį muziejų;

2.19. įsteigti Latvijos ir Lietuvos memorialinių muziejų asociaciją, kuri išvien, be kita ko, puoselėtų baltiškosios piligrimystės vietas ir skatintų tokius maršrutus;

2.20. sukurti Latvijos ir Lietuvos kultūrų „genealoginius medžius“ – kultūros veikėjų (rašytojų, poetų, filosofų, humanitarų ir kt.) santykių, t. y. istorinių, idėjinių ir kūrybos sąsajų, stendą;

2.21. šalia muziejaus esančio miškelio kalvose, greta baltų (aisčių) religijos alko su mitologinių skulptūrų takais, įsteigti ir įrengti Lietuvos ir Latvijos poetų bei kalbininkų alką;

2.22. organizuoti tautodailininkų vasaros plenerus, į kuriuos būtų kviečiami kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos, kurių kiekvienas kasmet kurtų mitologijos ženklus, Lietuvos ar Latvijos poetui ar kalbininkui dedikuotą kūrinį – skulptūrą, instaliaciją, žemės meno objektą ir kt., – įsivaizduojamai ar etnografiškai turintį baltiškos kultūros bruožų;

2.23. prie kiekvieno mitologijos ženklo, poetui ar kalbininkui skirto kūrinio-paminklo įrengti skaitmeninio nuskaitymo lentelę, kurios kodą nuskaičius išmaniuoju telefonu, būtų galima išgirsti pasakojimą apie mitologijos reiškinį, čia įamžintą Lietuvos ar Latvijos įžymybę, pasiklausyti jo kūrinių ištraukų.  

 

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus naujos ekspozicijos aprašymas (planas):

1. Atnaujintas Būgų giminės genealoginis medis.

2. Būgų sodybos (pastatų, aplinkos) maketas (ar virtualus stendas), papildančiosios realybės media.

3. Kalbotyros istorijai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų žymiausių pasaulio baltistų ir Lietuvos kalbininkų sąrašas (su jų nuopelnų aprašymais), ir Būgos – kaip pirmojo lietuvio istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalo – statuso išryškinimas.

4. Būgos mokslinio paveldo įvertinimui skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų patraukliai pateikta jo nuopelnus pabrėžiančių citatų rinktinė.

5. Leksikologijai ir leksikografijai skirta erdvė, kur lankytojai galėtų pakilnoti Būgos surinktų kortelių dėžes (iš viso 17 pūdų, t. y. beveik 280 kilogramų), o į tuščias korteles – įrašyti lietuvišką žodį ar sakinį; taip pat galėtų pavartyti 20 Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) tomų.

6. Onomastikai skirta erdvė, kur būtų Būgos atstatytų lietuviškų vardų, istoriniuose šaltiniuose parašytų kitomis kalbomis, aiškinamasis stendas.

7. Etnonimikai skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos atrastos aisčių protėvynės ir jų genčių buveinių žemėlapis, gretinamas su vėlesnių mokslininkų (V. Toporovo ir kt.) atradimų žemėlapiais.

8. Lietuvių kalbos norminimui – „kalbos mažmožiams“ – skirta (reali ar virtuali) erdvė, kur būtų Būgos apgintų žodžių, su pamokymais „kalbos susintojams“, stendas (realus arba virtualus).

9. Būgos bibliografijos (autentiškų knygų bei spaudinių) lentyna ir jo mokslinių straipsnių bei knygų aiškinamasis (realus ar virtualus) stendas.

10. Būgos vaikystėje ir jaunystėje galimai skaitytų raštų lentyna (ypač draudžiamoji 1864–1904 m. laikotarpio lietuviškoji raštija), taip pat studijuojant ir profesoriaujant galimai skaitytų knygų bei spaudinių biblioteka (spinta).

11. Slapyvardžių (realus ar virtualus) stendas – apie tai, kada kokius Būga slapyvardžius naudojo.

12. Būgos biografijos – jo gyvenimo esminių spektaklių pagal semiotinę naratyvinių reikšmių analizę – scenarijai ir vaidybinių improvizacijų scena.  

13. Kalbininko draugų ir bendražygių, žymių sekėjų ir gerbėjų nuotraukų, korespondencijos, prisiminimų ir kt. (reali ar virtuali) galerija.

14. Kalbotyros, baltistikos ir mitologijos kūrybinės dirbtuvės – klausimai, testai, dėlionės, žaidimai, animaciniai filmukai ir kitos edukacinės programos naudojantis, be kita ko, ir išmaniosiomis technologijomis, interaktyviais stendais ir kt.  

15. Skaitančio, mąstančio ir rašančio Būgos laikysenos pavaizdavimai tokiu būdu, kad lankytojai galėtų pamėgdžioti, patys įsijausdami patirtų šias pagrindines mokslininkų ir kūrėjų būsenas (pavyzdžiui, galėtų paskaitinėti kalbininko skaitytas knygas, parašinėti senovine plunksna ir kt.).

16. Iki 15 min. trukmės reprezentacinis (animacinis) filmukas apie Kazimierą Būgą.  

 

Tikslinės auditorijos:

1. akademinė bendruomenė – humanitarinių mokslų, lituanistikos bei baltistikos mokslininkai ir studentai;

2. mokyklinio amžiaus vaikai ir jų mokytojai;

3. muziejaus lankytojai, turistai, apsilankę Dusetose ar Pažiegėje;

4. nacionalinio konkurso (Kalbotyros olimpiados) dalyviai;

5. K. Būgos minėjimų, jo jubiliejaus iškilmių ir baltiškų švenčių bei renginių dalyviai;

6. visi www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje įdiegtų edukacinių tiekinių naudotojai;

7. besidomintys inovatyviomis edukacinėmis priemonėmis ir revoliuciniais humanitarinio ugdymosi pokyčiais;

8. kasmet savaitės trukmės tautodailininkų pleneruose dalyvaus keliolika skulptorių, kryždirbių, instaliacijų ir žemės meno kūrėjų;

9. latviai, lietuviai ir kiti, norintys pažinti baltų kultūrą.

 

Temos:

1. Kazimiero Būgos biografija, jo mokslinis paveldas ir svarbiausieji tyrinėjimai apie jį.

2. Baltų istorijos, mitologijos, kalbų ir kultūrų edukaciniai bei reprezentaciniai (pa)tyrimai.

 

Išskirtinumas:

1. provincijos atokioje vietovėje esančiam muziejui sukuriama pavyzdingai ir optimaliai moderni infrastruktūra – inovatyviai plėtojamos memorialinio muziejaus, žymios asmenybės įvaizdžio ir baltų kultūros pristatymo kompleksinės galimybės;

2. įsteigiama ir puoselėjama neformali nuotolinio kalbotyros bei kito humanitarinio ugdymosi virtuali ugdykla;

3. iki 140-ojo jubiliejaus bus pasiekta, kad Kazimieras Būga taptų aktualiu, populiariu ir net įdomiausiu Lietuvos kalbininku;

4. genialaus kalbininko energijos įkvėpta, kūrybinė santalka sukurs išskirtinę, inovatyvią, moksliškai motyvuotą (metakalbų teorijomis pagrįstą) ir pavyzdinę neformalios edukacijos programą, įgalinsiančią lemtingai revoliucinį humanitarinio ugdymosi proceso postūmį, proveržį ar net pokytį formaliajame švietime;

5. nacionalinis edukacinis konkursas – „Kalbotyros (ilgainiui galbūt Humanistikos) olimpiada“ – taps tradiciniu ir modernios saviugdos priemonėmis išskirtiniu Lietuvos kultūros fenomenu;

6. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps pirmuoju plačiu, visapusišku baltų muziejumi ir ryškiausiu baltų kultūros židiniu;

7. „Aistiškosios tapatybės žinykla“ taps avangardine Latvijos ir Lietuvos kultūrų santarmės – abipusio pažinimo ir vieningos plėtotės – jėgaine.

<…>

 

Idėjos autorius Rytis Pivoriūnas

 

Naujos kultūros laidos, skirtos Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“

Apie naujas kultūros laidas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ žiūrėkime:

http://alkas.lt/2017/04/15/ziurovu-isvys-nauja-kulturos-laidu-cikla-skrajojantys-ezerai-baltu-mitai-ir-simboliai-video

Pirma laida apie baltų mitinio pasaulio šventumą. Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo?  Ir kas iš tiesų yra mitai? Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis? Atsakymus į šiuos klausimus surasime su mitologu dr. Dainiumi Razausku:

https://www.youtube.com/watch?v=maktArZUnlQ

Antroje laidoje sužinosime, kokios vijos „riša“ mus su senovės lietuviais – susipažinsime su archeologu, juvelyru, dainų autoriumi ir atlikėju Evaldu Babensku, kuris yra „metalistas“ visomis prasmėmis: jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais:

https://www.youtube.com/watch?v=w9sYxJx5ijM

Galiausiai „ausime” mitų prasmių raštus su literatūrologu, literatūros kritiku, vertėju Kęstučiu Nastopka. Prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka save vadina Algirdo Greimo mokiniu ir yra sakęs, kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Sužinosime, kodėl pasaulyje domimasi šiuo mokslu, išgirsime komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, ką reiškia „vėliava“ kaip mitinis objektas:

https://www.youtube.com/watch?v=Qe_1PdpvJhI

Septyni mokinių klausimai apie Algirdą J. Greimą

Įprasminant Algirdo Juliaus Greimo metus  100-ąsias jo gimties metines, kovo 23 d. Dusetų kultūros centre įvyko edukacinis renginys, kuriame dalyvavo Kazimiero Būgos 9-12 klasių gimnazistai ir jų mokytojai; renginį organizavo bei vedė Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus darbuotojas Rytis Pivoriūnas; jis paaiškino, kuo aktualus Greimas ir kuo reikšminga jo puoselėta semiotika, pristatė lietuviškai išleistas jo knygas, ekrane buvo demonstruojamos jubiliato biografijos nuotraukas, buvo rodomas ir aptariamas filmas „Greimas“ (režisavo Saulius Beržinis, filmavo Algimantas Mikutėnas, 1991 m.). Visi mokiniai, kurie namuose atliko nurodytas užduotis, iš literatūros mokytojų gavo po jubiliejinį dešimtuką. Viena iš papildomų užduočių buvo – „parašyti klausimus, į kuriuos atsakymų skaitydami patys dar neradote, bet norėtumėte sužinoti“. Štai septyni gauti klausimai ir Ryčio Pivoriūno rasti bei pateikti atsakymai.

1.      Kas buvo jo sutuoktinė?

Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Vedė ją Paryžiuje 1948 m. Iš pirmosios santuokos ji turėjo dukterį Adą Martinkus. Ona Greimienė mirė 1982 m. Su Teresa Mary Kean Greimas praleido paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį. Jie susituokė prieš pat Greimo mirtį. Vaikų neturėjo. Ji žinoma mokslininkė, be to, abu jie 1992 m. išleido Prancūzijoje itin vertinamą leksikografinį darbą Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas. Renesansas.  

2.      Ar knyga „Tautos atminties beieškant“ yra Algirdo Greimo?

Taip, išleista 1990 m. (Vilnius-Chicago). Tai pirmoji svarbiausia jo knyga apie mitologiją. Ją sudaro dvi knygos – Apie dievus ir žmones (penki dideli skyriai: I. Kaukai ir aitvarai, II. Aušrinė ir Laima, III. Apie bites ir moteris, IV. Dievai ir šventės, V. Deivilai; ji buvo ir atskirai išleista 1979 m.) ir Tautos atminties beieškant (septyni dideli skyriai: I. Sakmė apie Šovį, vėlių vedlį, II. Dievai viešpačiai, III. Velnias ir Kalevelis, IV. Namų dievai, V. Perkūnas, Pergrubis ir Šventas Jurgis, VI. Saulė – marti, VII. Štai ką rugelis kalbėjo). Kita knyga, pati išsamiausia – visų Greimo mitologijos tyrinėjimų rinktinė, išleista jau gerokai po jo mirties – tai Lietuvių mitologijos studijos (2005 m).

http://www.greimas.eu/mitologija rašoma:

Mitologija buvo svarbus Greimo mokslinio darbo baras nuo pat tada, kai jis pradėjo savarankiškus tyrimus. Viename pokalbyje Greimas netgi teigė savo semiotinius tyrinėjimus pradėjęs nuo mitologijos, o ne atvirkščiai, mat jau 1965 m. lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavime skaitęs paskaitą apie lietuvių mitus. Tiesa, tąkart jis auditorijai kalbėjo apie jos pačios, modernios visuomenės mitus… Bet neužilgo vienas po kito ėmė pasirodyti ir senajai lietuvių mitologijai skirti straipsniai. Kad ir kaip būtų, iš mitologų darbų Greimas perėmė gaires, kaip atlikti semiotikos projektui būtiną perėjimą prie diskurso (stambesnio už sakinį kalbos vieneto) reikšminės sandaros aprašymo.

Greimas svarstė teorines mitologijos problemas ir nagrinėjo paskirus atvejus. Didžiąją dalį bendrųjų svarstymų jis paskelbė prancūziškai, o beveik visus praktinius tyrimus paskyrė senosios lietuvių mitologijos rekonstrukcijai. Šios rekonstrukcijos rezultatus daugiausia skelbė lietuvių išeivijos spaudoje ir apibendrino knygose Apie dievus ir žmones (1970) ir Tautos atminties beieškant (1990).

3.      Kodėl Greimas užsiėmė struktūrine semantika?

Tiksliau būtų sakyti, kad jis užsiėmė semiotika, nes Struktūrinė semantika (1966 m.) – taip vadinasi  pirmoji Greimo knyga, pelniusi jam, kaip mokslininkui, pasaulinį pripažinimą. Greimas siekė sukurti bendrą prasmės teoriją, paaiškinti, kaip prasmė atsiranda, gyvuoja ir nyksta. Šios teorijos pagrindus jis kaip tik ir padėjo savo „Struktūrinėje semantikoje“, nuo kalbotyros tiriamų kalbos vienetų – žodžių ir sakinių – eidamas prie diskurso semantikos, arba naratyvinės gramatikos. A. J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendruosius semiotikos klausimus, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (…) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“. Semiotikos svarbą humanitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams

http://www.greimas.eu/semiotika rašoma:

Greimo mokslinę veiklą skatino vizija sukurti semiotiką kaip pagrindą ir bendrą metodologiją humanitariniams ir socialiniams mokslams. Savo tyrimus jis pradėjo nuo struktūrinės kalbotyros, kuri tuo metu laikyta moksliškos humanitarinės disciplinos pavyzdžiu, tačiau nebuvo taikoma semantikos problemoms. Jau pirmame stambiame veikale Struktūrinė semantika (1966) Greimas pristatė daug naujų sąvokų, o tai rodė pastangą kurti naują ir vieningą aprašymo kalbą, kuria būtų galima apibūdinti humanitariniams ir socialiniams mokslams bendrą tyrimų objektą – žmogiškąjį pasaulį. Greimas pasiūlė šį tyrimų objektą suvokti kaip reikšmę: žmogaus pasaulis yra tai, kas jam ką nors reiškia.

Toks universalus užmojis vedė Greimą ir jo mokinius prie bendresnių tyrinėjimų, skirtų ne tik natūraliajai kalbai, bet visoms žmogiškoms reikšmės sistemoms, per kurias kultūros, visuomenės ir asmenys suvokia pasaulį ir save. Čia išryškėjo svarbus pasakojimo vaidmuo: žmogus pasakoja pokalbiuose, meno kūriniuose, vaizduotėje, kone visur… Pasakojamumą arba naratyvumą Greimas laikė viena iš elementariųjų žmogaus buvimo pasaulyje formų. Šiuo požiūriu jis nagrinėjo tokius skirtingus reiškinius kaip grožinė, mokslinė literatūra ir kulinarinis receptas, jausmai ir socialinis gyvenimas. Tokia plati jo tyrimų panorama išsiskleidė veikaluose Apie prasmę (1970), Mopasanas: teksto semiotika (1975), Semiotika ir socialiniai mokslai (1976), Apie prasmę 2 (1983), Pasijų semiotika (1991, su Jacques Fontanille).

Viename paskutinių savo darbų, Apie netobulumą (1987), Greimas perėjo prie eseistinio stiliaus ir ėmėsi jį visą gyvenimą dominusių estetikos problemų. Grožio patyrimą jis susiejo su jusline prasmės pagava. Taip jis tarsi iš naujo grįžo prie vienos savo pirmame veikale iškeltos problemos, reikšmės ir juslinio suvokimo ryšio. Tai nestebina, jei turime omenyje, kad Greimas semiotiką laikė moksliniu projektu, apie kurį yra pasakęs, kad tai „nei mokslas, nei pasiekimas, nei doktrina, o kvietimas dirbti, jei norime suprasti žmogų“.

(Šį klausimą papildo toliau einantis klausimas)

4.      Kaip Greimas siekė savo tikslo – sukurti mokslinę prasmės išaiškinimo teoriją?

Tai turbūt svarbiausias ir įdomiausias klausimas, todėl pažvelkime nuosekliai nuo pradžių.

1943 metais Greimas kaip literatūros kritikas debiutuoja straipsniu „Cervantes ir jo Don Kichotas“ jo paties įkurtame kultūros almanache „Varpai“. Beviltiškas Don Kichoto kovas Greimas lygina su Lietuvos situacija Antrajame pasauliniame kare: kovojama prieš vokiečius, kad sugrįžtų rusai. Tokia paradoksali istorinė patirtis sudarė psichologines Greimo semiotikos prielaidas: „Būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatina susirūpinti prasme visų tų baisybių, kurios vyksta prieš jūsų akis“,– rašė jis. 1948 m. apgynęs Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais, jis išvyksta dėstytojauti į Aleksandriją, kur gilinasi į XX a. struktūrinę kalbotyrą, Claude‘o Lévi-Strausso antropologiją, Edmundo Husserlio ir Maurice‘o Merleau-Ponty fenomenologiją, susidraugauja su būsima prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Roland’u Barthes’u. Pratęsdamas Ferdinande‘ą de Saussure‘ą ir Louisą Hjelmslevą jis imasi kurti bendrąją reikšmės teoriją – semiotiką. Penkiolika metų dėstęs Aleksandrijos, Ankaros bei Stambulo universitetuose, Greimas grįžta į Prancūziją. Nuo 1965 metų jis vadovauja bendrosios semantikos ir semiolingvistikos tyrimams vienoje iš vadinamųjų didžiųjų Paryžiaus mokyklų – École des hautes études en sciences sociales (Aukštųjų visuomenės mokslų studijų mokykla). Čia Greimas įkuria tarpdisciplininį reikšmės tyrimų seminarą, į kurį rinkdavosi per šimtą įvairiausių mokslinių disciplinų tyrėjų iš viso pasaulio. Iš šio seminaro išaugo pasaulinį garsą įgijusi Paryžiaus, arba greimiškoji (greimienne) semiotinė mokykla.

Didysis Greimo mokslininko tikslas buvo sukurti prasmės teoriją. Greimo Struktūrinė semantika (1966) reiškė posūkį nuo leksinio semantinių laukų tyrimo į teksto kaip reiškiančios visumos analizę, taip pat nuo sistemos prie ją numatančio semiotinio proceso. Suvokdamas reikšmę kaip pasakojimą, Greimas aprašo reikšmių transformacijas pagal Vladimiro Proppo atskleistą mitinio pasakojimo modelį. Pasirodo kiti fundamentalūs jo veikalai – Apie prasmę (1970), Maupassant‘as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983). Greimo semiotika neapsiriboja raštiškų tekstų analize. Naratyvinės gramatikos taisyklės aptinkamos įvairiausiose reikšmės apraiškose: literatūros, dailės ir architektūros kūriniuose, Evangelijos parabolėse, etinėje nuostatoje (iššūkis), aistrų proveržyje (pyktis), net kulinariniuose receptuose ar reklamoje. Plečiant tiriamą problematiką ir atveriant naujas prieigas, Greimo ir jo mokinių darbuose einama nuo veiksmo į būsenos semiotiką, nuo netolydumo prie tolydumo, nuo objekto prie subjekto. Į pirmąjį planą iškyla juslinis estetinis (esthesis) žmogaus santykis su pasauliu (Apie netobulumą, 1987), o nagrinėjant jausminį reikšmės matmenį išryškinamos sielos būsenų moduliacijos (Pasijų semiotika, su Jacques‘u Fontanille, 1991).

Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas teigia: „Mums greimiškoji semiotika svarbi tiek, kiek humanitarams ir socialiniams mokslininkams parūpsta epistemologiniai (pažinimo teorijos) ar metodologiniai klausimai ir kiek jie randa semiotikoje atsakymus į šiuos klausimus. Deja, mūsų humanitariniams ir socialiniams mokslams labai stinga ne tiktai teorijos, bet ir supratimo, kad jos stinga, vyrauja tyrinėtojo spontaniškumas ir tyrimo taikomasis pobūdis. Greimą mums dar reikės atrasti. <…> [Greimo centre] kruopščiai narstome Greimo ir kitų semiotikų teorinius darbus, nagrinėjame įvairiausius tekstus – literatūrinius, bet taip pat vizualinius, plastinius, reklaminius. Esame nagrinėję net restorano meniu, kvepalų buteliukus, politikų nuotraukas. Semiotika – ne tiktai teorija, bet ir praktika, reikia išmokti ir įgusti ją taikyti“.

„Semiotiką domina ne tik kalbėjimas ir žodžių prasmės, nes žmogus ne tik kalba, bet ir gestikuliuoja, ir mikčioja, ir juda, ir dainuoja, ir šoka ir taip vis įvairūs prasmės pareiškimo būdai. Ir Greimas bandė sukurti tą visuotinę reikšmės teoriją, kaip atpažinti reikšmę, na ir svarbiausia, kaip ją griežtai moksliškai aprašyti“, – sakė literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka.

„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, kuris XIX–XX amžiuje sukūrė pasaulyje reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama yra. Tai čia mes iš viso neturime precedentų ar jokių tokių analogiškų atvejų“, – kalbėjo VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.

Bendrajai reikšmės teorijai A. J. Greimas skyrė aštuonias prancūzų kalba parašytas knygas. Lietuvių kalba išleistos devynios knygos, pusė jų skirtos mitologijos tyrimams.

5.      Kokiu būdu Greimas skatino priešinimąsi okupacijai?

Atėjus Hitleriui į valdžią ir Vokietijai sustiprinus politinį bei ekonominį spaudimą Lietuvai, ši atsigręžė į Prancūziją. Į Prancūziją su valstybės stipendija buvo pasiųsti tris šimtai gimnazijas baigusių moksleivių. Greimas, nutraukęs teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išvyksta į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos ir dialektologijos. 1939 metų rudenį Greimas grįžta į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Greimo tėvas, Prienų burmistras, buvo ištremtas į Krasnojarsko sritį ir ten mirė, o motina – į Altajų. Greimas, mokytojavęs Šiauliuose, įsijungia į antinacinę rezistenciją ir redaguoja kelis paskutinius numerius pogrindžio laikraščio „Laisvės kovotojas“, raginusio Lietuvos jaunimą nestoti į lietuvišką SS legioną ir nepaklusti okupacinės valdžios verbavimams. Artėjant frontui, Greimas pasitraukia į Vakarus ir 1945 metų pradžioje apsistoja Paryžiuje. Iš čia jis palaiko ryšius su antisovietine rezistencija, bendradarbiauja Amerikos lietuvių spaudoje. Lygia greta Greimas gyvena mokslininko intelektualo gyvenimą.

http://www.greimas.eu/rezistencija rašoma:

Greimas yra rašęs, „gimiau Tuloje, pabėgėlių šeimoje ir baigsiu kažkur toks pat pabėgėlis, benamis“. Jis gimė Tuloje, jo tėvams pabėgus iš Lietuvos per I pasaulinį karą. Baigiantis II pasauliniam karui, pats pabėgo į Prancūziją. II pasaulinio karo metu, per pirmąją sovietų okupaciją Lietuvoje, abu Greimo tėvai buvo ištremti, kol jis pats, Raudonosios armijos atsargos karininkas, surašinėjo kitų tremtinių turtą. Vėliau Greimas dalyvavo pogrindžio antisovietinėje ir antinacinėje veikloje, o prieš antrąją sovietų okupaciją pasitraukė iš Lietuvos.

Gyvendamas Šiauliuose, 1941 m. kovą Greimas įsijungė į Lietuvos aktyvistų frontą (LAF), kovojusį prieš sovietų valdžią. Kai birželio pabaigoje į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė, iš pradžių Greimas dalyvavo LAF nariams pertvarkant Šiaulių kasdienį gyvenimą, tačiau gavęs nacių valdžios įsakymą suiminėti žydų tautybės žmones iš LAF gretų pasitraukė. 1942 m. rudenį Greimas persikėlė į Kauną, kur prisijungė prie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), taip pat projektavusios Lietuvos nepriklausomybę. Jis bendradarbiavo rengiant laikraštį Laisvės kovotojas, kuriame buvo pranešama apie nacių ir jų rėmėjų nusikaltimus ir pasisakoma prieš lietuvių mobilizaciją darbams ir SS legionui.

Pasitraukęs į Vakarus, Greimas iki 1951 m. veikė išeivijos politiniame gyvenime, buvo kairiosios-liberaliosios krypties atstovas. Vėliau pasitraukė iš politinių kovų, bet visą gyvenimą nuolat dalyvavo kultūrinėje lietuvių išeivijos veikloje, palaikė ryšius su sovietinės, vėliau – su nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos menininkais, intelektualais, politikais.

Pats Greimas labiausiai vertino tris savo rezistencinės veiklos epizodus: laikraščio Laisvės kovotojas numerį, raginusį nesirašyti į tuomet formuotą Lietuvos SS legioną; pastangas, kad būtų nutrauktas bevaisis ir daugybės aukų pareikalavęs partizaninis karas prieš sovietų režimą; dalyvavimą kreipiant išeiviją „veidu į Lietuvą“, kad nebūtų nutraukti ryšiai su sovietinės Lietuvos gyventojais.

„Rezistencija, – aiškino Greimas, – tai individo fundamentali laikysena prieš gyvenimą ir prieš mirtį, tai originalus įtemptas moralinis klimatas, kuriame tauta, istorijos supurtyta, įgauna savo naujų galimybių, savo naujo likimo sąmonę. […] Rezistencija – tai privilegijuotas istorijos momentas, kuriame žmogaus idėja sutampa su tautos ir žmonijos idėjomis“.

6.      Kaip Greimas prisidėjo prie tautinio atbudimo okupuotoje Lietuvoje?

Greimas didžiavosi, kad 1983 m. paskelbė pirmąjį užrašytą lietuvių mitą apie Šovį, vėlių vedlį, ir kad patekęs į Lietuvą šis prisidėjo prie tautinio atgimimo.

Du kartus – 1971 ir 1979 metais – Greimas lankėsi Lietuvoje ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete, sutraukdamas šimtus klausytojų inteligentų ir palikdamas didžiulį įspūdį susirinkusiems. Vos prasivėrus tarptautinio bendravimo galimybėms, Greimas siuntė į Lietuvą savo mokinius, kad jie skleistų semiotikos sėklą aktualiausiose intelektualinės veiklos srityse: literatūrologijoje, estetikoje, sociologijoje, pedagogikoje, religijotyroje. Atkūrus nepriklausomybę, jis kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, aktyviai rėmė idėjų apykaitą bei tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, siūlė ambicingus labai plačiai suprastos Lietuvos kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė į periodiką aktualiais kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimais.

Paskutinis Greimo sumanymas buvo surengti Vilniuje tarptautinį koliokviumą „Estetika ir kasdienis gyvenimas Europoje“, kuris įvyko 1992 m. rugsėjo mėnesį, jau po Greimo mirties tų pačių metų vasario 27 d. Koliokviumo metu Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis paskelbė, kad universitete įkuriamas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras. Šiandien tai – pagrindinis Greimo tradiciją tęsiančios semiotikos židinys Lietuvoje.

7.      Kodėl Greimui didelį įspūdį darė universiteto rektorius Mykolas Riomeris?

1934 m. jis pradėjo teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Didžiausią įspūdį, pasak paties Greimo, „savo kultūra, retorika ir gesto elegancija“ jam darė universiteto rektorius Mykolas Riomeris (Michał Römer), Paryžiaus politinių mokslų mokyklos auklėtinis, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas. Didelį įspūdį Greimui paliko ir Levas Karsavinas, religijos filosofijos istorikas. Karsavino paskaitos apie viduramžių krikščioniškąją filosofiją įdiegė Greimui neblėstančią meilę viduramžiams, o taip pat įsirėžė atmintin kaip puikios lietuvių kalbos pavyzdys: „Jo lietuvių kalba buvo puiki: jį klausydamas supratau, kad lietuvių kalba gali būti drauge aiški ir rafinuota, „kultūringa.“

 

SVARBŪS BIOGRAFIJOS FAKTAI:

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 metų kovo 9 d. Tuloje (Rusija).

Nuo 1919 m. iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje.

1929-1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją (dabar Šiaulių J.Janonio gimnazija), Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.

1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. – kalbotyrą Grenoblio (Prancūzija) universitete.

1940-1942 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar Šiaulių Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute. Iki 1944 m. gyveno Kaune.

1948 m. Sorbonoje (Prancūzija) apgynė daktaro disertaciją.

1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos (Egiptas),1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo (Turkija),1962-1965 m. Puatje (Prancūzija) universitetuose.

Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.

1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete.

Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

http://www.greimas.eu/biografija rašoma:

Algirdas Julius Greimas

(1917 m. kovo 9 d. – 1992 m. vasario 27 d.)

Algirdas Julius Greimas buvo rezistentas, karo pabėgėlis, lietuvių išeivijos kultūrinio sąjūdžio dalyvis, kalbininkas, mitologas ir semiotikas, subūręs Paryžiaus semiotikos mokyklą.

Greimas priklausė pirmajai kartai, kuri augo nepriklausomoje 1918–1940 m. Lietuvos Respublikoje ir buvo skatinama siekti vakarietiško išsilavinimo. Jis studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir filologiją Grenoblio universitete Prancūzijoje. Karo metu dirbo mokytoju, vertėju, valstybės tarnautoju, dalyvavo antisovietinėje, vėliau – antinacinėje rezistencijoje.

Gyvendamas Kaune, susipažino ir tapo artimas su Ona Bagdonaite. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo ištremti abu Greimo tėvai, o artėjant antrajai jis pats pabėgo į Vakarus. Viename interviu karo absurdiškumą yra pavadinęs „psichologiniu fonu“ savo mokslinei veiklai – klausinėjimui apie prasmę.

Greimas visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje. Taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais, 1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, siuntė savo mokinius skaityti paskaitas, teikė siūlymus valstybės politikos gairėms, rašė kultūros kritikos esė.

Apsistojęs Prancūzijoje, Greimas susituokė su Ona Bagdonaite. 1948 m. apgynė filologinę daktaro disertaciją Sorbonos universitete, vėliau ilgą laiką dėstė Turkijos universitetuose. Nuo 1965 m. beveik 25 metus dirbo studijų vadovu Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje. Buvo vienas žymiausių struktūralizmo atstovų ir vienas iš pagrindinių modernios semiotikos kūrėjų. Jo vestuose seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio. Vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei, kurią sudarė įvairių disciplinų atstovai. Greimui skatinant vis naujus tyrimus, šios grupės pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.

Gyvenimo pabaigoje susituokė su Teresa Mary Keane. Mirė Paryžiuje, palaidotas prie tėvų Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

Parengė Rytis Pivoriūnas

Tavo LDK strategija: Lietuvos Dvasios Kanonas?

Kviečiu dabar jau čia pratęsti 2009–2010 m. vykusias kūrybines sąveikas.

Štai kas buvo nuveikta iki 2010 m.: Tavo LDK strategija – Lietuvos Dvasios Kanonas

Prašau į „Komentarus“ rašyti savo pastebėjimus, kritiką, pasiūlymus, vizijas, įžvalgas ir kt.

2010 m. išleista LDK_skrajute (nepaisykite jau pasenusių kontaktų)

Kreipkitės, jeigu reikės šios strategijos vertimų į latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ar esperanto kalbas.

Kūrybinių sąveikų vadovas, interakcijų koordinatorius Rytis Pivoriūnas, rytispivoriunas@gmail.com, tel. 861025972