Kaip įprasminame Vietovardžių metus?

Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaita „Vietovardžių metų prasmė“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000078283/radijo-paskaitos-vietovardziu-metai

Be kita ko, sužinosite: kiek tūkstančių vietovardžių surinko Kazimieras Būga, ir kiek tokių kortelių užrašė savo ranka? Kas ir kaip tarpukariu organizavo ir rinko (surašė) Lietuvos žemės vardyną (žemėvardžius), sykiu vietovardžių ir pavardžių bylas? Kaip klasifikuojami toponimai ir kas yra oikonimai, potamonimai, limnonimai, helonimai, oronimai, akronimai, drimonimai? Kiek vietovardžių žodyno tomų jau išleista? Ką jau galima rasti vietovardžių duomenų bazėje http://lkiis.lki.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze? O pabaigoje išgirsite, kurie du kalbininkai labiausiai nusipelnė tirdami vietovardžius, ir kokios Kazimiero Būgos frazės laikomos Vietovardžių metų emociniu ir racionaliuoju leitmotyvu.

Aš esu Kazimieras Būga ir man jau 140

Aš esu Kazimieras Būga (1879–1924) 

  • „Pasaulio šviesą pirmą kartą išvydau 1879 metų spalių 25 (sen. kal.) dieną Pažíegėje (Dusetų par., Zarasų  aps.).“ O mirtinai sirgdamas vis baiminausi, kad dėžės su pradėto rengti „Lietuvių kalbos žodyno“ kortelėmis nežūtų: „Šitos dėžės pridera ne Būgai, bet Lietuvos turtui“, – rašiau 1924 metų spalio 7 dieną žmonai. 

 

  • Jūs man suteikėte garbės vardą – „Lietuvos Didysis Kalbininkas“. Vis pabrėžiate, kad aš – pirmasis lietuvis istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalas.

Kostas Korsakas yra sakęs: „Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, <…>. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną.“

Skirmantas Valentas priminė, kad „Algirdas Sabaliauskas to laikotarpio kalbininkus skirsto į dvi grupes – pirmąją  sudaro kitataučiai, puikiai išmanę kalbotyros metodus ir kryptis, bet vidutiniškai mokėję lietuvių kalbą, antroji grupė – lietuviai entuziastai, kuriems stigo lingvistinio išsilavinimo. Būgai netrūko nieko: jis buvo pirmasis lietuvis istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalas, nukreipęs lietuvių kalbotyrą Franco Bopo, Rasmuso Kristiano Rasko, Augusto Šleicherio, Leipcigo lingvistinės mokyklos nubrėžtu keliu.“

 

  • Džiaugiuosi, kai, išskiriant didžiausius mano nuopelnus Tėvynei ir pasauliui – jo kalbynui ir kalbotyrai, sakoma, jog esu dvidešimties tomų Lietuvių kalbos žodyno pradininkas.

 „Šnektoms ir žodynui medžiagos man prisirinko iš savo draugų. Žodynui medžiagos jau 1902 metų birželyje turiu ben kelis sąsiuvinius, iš kurių vasarą žodžius nurašau abėcėliškai storon knygon. <…> Tais-pačiais metais pradedu žodyno medžiagą rašyti nebe sąsiuviniais, bet kortelėmis. Taigi 1902 metais pradėjau „Lietuvių kalbos žodyno“ epopėją, žodyno medžiagą imdamas rašyti į korteles. Talkininkų padedamas, iki 1924 m. (savo mirties) sukaupiau maždaug 617 tūkstančių (17 pūdų, t. y. beveik 280 kilogramų) žodžių „lakštelių“ (taip kartais vadinau korteles). Ar įsivaizduojate, kad žodynas buvo rašomas lygiai šimtmetį! – 2002 metais išėjo paskutinis tomas – o dvidešimt žodyno tomų rengė kelios mokslininkų kartos, iš viso per 70 žodynininkų. Pirmojo žodyno sąsiuvinio viršelyje (ir kitur) buvau rašęs, kad „Gero ir tobulo žodyno parašyti vienas žmogus negali. Žodyno darbas, mat, reikalingas yra talkininkų. Juo daugiau bus gerų ir atsidavusių darbui talkininkų, juo bus turtingesnis ir tobulesnis žodynas.“

Spręskite Jūs patys, ar tikslu sakyti, kad esu kalbotyros romantikas, mat užsimojau sukurti savotišką tezaurą – „žodyną lobyną“: sumaniau suregistruoti visus lietuvių kalbos žodžius (ne tik bendrinius, bet ir tikrinius – tai yra vietovardžius bei asmenvardžius) ir netgi atskleisti žodžių kilmę – jų istorinį, socialinį, geografinį ir literatūrinį kontekstą. Teisus mano Rinktinių raštų tritomio (1958–1962 m.) sudarytojas Zigmas Zinkevičius: „Būgos žodynas nėra vien tik aiškinamasis, bet kartu ir istorinis-etimologinis.“ O aš vis primenu, kad „Kiekvienos kalbos žodynas turėtų būti zerkolu, kuriame būtų matyti visos tautos veidas“.

 

  • Nėra ko stebėtis, kad būdamas pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, tapau pirmeiviu daugelyje lietuvių kalbotyros sričių. Mano veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo šakos. Įdomu, kad aš laikomas net lietuvių istorinės poezijos tyrinėjimų pradininku; parodykit ir man tuos išsamesnius tyrimus!

 

  • Man pavyko atstatyti lietuviškus vardus, istoriniuose šaltiniuose parašytus kitomis kalbomis.

Taigi pagrįstai esu laikomas lietuvių onomastikos pradininku. Būtent aš naujam gyvenimui prikėliau senuosius asmenvardžius. Visų pirma minėtina mano studija „Apie lietuvių asmens vardus“. Joje buvo nustatytos Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškos formos (LDK kunigaikščių vardai, istoriniuose šaltiniuose užrašyti kitomis – lotynų, vokiečių, rusų, lenkų – kalbomis, labai įvairavo, pavyzdžiui, Jogaila, Jogailis, Jagėla, Jėgaila, Jogėlis; Algirdas, Algerdas, Algertas, Algirtas, Algirtis; Kęstutis, Keistutis, Keistutas, Kinstutis ir kt.). Mano atstatyti kunigaikščių vardai Mindaugas, Vaišvilkas, Treniota, Traidenis, Vytenis, Jogaila, Lengvenis, Vytautas, Švitrigaila tvirtai prigijo mūsų istorijoje, grožinėje literatūroje. O gal ir Tu, mano klausytojau ar skaitytojau, esi pavadintas vienu iš tų vardų? Ir kiek turi tokių pažįstamųjų? Linkėjimai jiems…

 

  • Išties labai reikšminga, kad atradau aisčių (ar vis dar dažniau sakote – baltų?) protėvynę ir jų genčių buveines.

„Kalbininkų tyrinėjimai parodė, kad kalbõs esama geriausio šaltinio istorijai. Tik reikia juo mokėti naudotis“, „Kur kurios tautos senovėje gyventa, gali mums pasakyti žemė: reikia tik ji mokėti paklausti ir jos atsakas suprasti“ – šie mano žodžiai geriausiai nusako mano tyrinėjimų esmę. „Manosios Lietuvos, Latvijos, Prūsų ir Gudo žemės vietų vardų studijos yra mane privedusios prie šių išvadų: 1) lietuvių ir latvių protėvių iki VI m. e. amžiui gyventa šių dienų Gudo žemėje (Minsko, Mogiliavo, Smolensko gub.) į šiaurę nuo Pripeties pagal Bereziną, Nemuno ir Dniepro augštupį, 2) šių dienų Latvijoje prieš latvių įkeliavimą gyventa suomių (lybių ir ėstų protėvių) giminės, 3) prieš lietuvių įsikūrimą Utenos, Dusetų, Salako, Kupiškio, Biržų apylinkėje gyventa sėlių tautos, Linkuvos, Joniškio, Žagarės apylinkėje – žiemgalių, Telšių, Rietavo, Skuodo, Klaipėdos apylinkėje – kuršių ir visoje Suvalkų žemėje – jotvingių, arba sūdų (sūduvių), tautos.“

Taigi mano etnonimikos veikaluose dominuoja tokia išvada: lietuvių ir latvių protėvynės reikia ieškoti į šiaurę nuo Pripetės (pagal kairiuosius jos intakus), palei Bereziną ir Dnepro aukštupį beveik iki Sožės vidurupio Smolensko gubernijoje; lietuviai į dabartines žemes atsikraustė vėliau negu sėliai ir latviai. Rusų kalbininkai V. Toporovas ir O. Trubačiovas surado Dnepro baseine daug mano nežinotų aistiškų vietovardžių ir nustatė, jog senovėje čia aisčių gyventa net didesniame plote negu maniau pats.

 

  • Oi kaip pamokindavau „kalbos susintojus“! –  tokiu būdu išgelbėjau nemažai lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis.

Jau iš ankstesnių laikų Lietuvoje įsivyravęs kalbos gryninimo ir kovos prieš svetimybes sąjūdis apie 1920 m. pradėjo išsigimti. Besaikius kalbos grynintojus (kraštutinius puristus) aš pavadinau „kalbos susintojais“, todėl labai nemėgau ir prasimanytų naujadarų, kuriuos, pasiduodami kalbos gryninimo vajui, vis „išrasdavo“ nemokšos kalbos mėgėjai. Skelbdavau, kad „Toksai kalbos turto mažinimas gali mus privesti iki nususimo, nusigyvenimo“.

Aš apgyniau senus ir tokius dabar jums įprastus žodžius: atspėti, boba, keliauninkas, kūdikis, labas, liaudis, marios, nieku būdu, pirmenybė, pragyventi, priepuolis, riba, sarmata, skriauda, stebėtinas, tik ką, užgaida, užmušti, užsigeisti, užtekti, vilna, krėslas  ir daugelį kitų, kuriuos norėta išginti iš kalbos. Juk seniai žinoma tiesa, kad panašiai skambą žodžiai nebūtinai turį būti paskolinti, jog jie gali būti ir iš senovės paveldėti. O tai atskirti ir išaiškinti galįs tik kalbos mokslo specialistas, išstudijavęs garsų raidos dėsnius.

Studijoje „Priesagos -ūnas ir dvibalsio -uo kilmė“ aš įrodau priesagos -ūnas lietuviškumą, ir apginu nemažai dabar jums įprastų lietuviškų žodžių ir pavardžių, pavyzdžiui, atėjūnas, bastūnas, bėgūnas, didžiūnas, pagyrūnas, pirmūnas, seniūnas, Braziūnas, Žebriūnas, Motiejūnas, Valančiūnas ir daugybę kitų. Mielosios mielieji, nusiųskit bučkį nuo manęs visiems –ūnams ir visoms –ūnienėms bei –ūnaitėms.

 

  • Dievas mato, ar matot ir Jūs, kad „Žodynui ir mokslui save paaukojau“; o ar labai daug (nusi)pelnęs baltistikai, etnonimikai, onomastikai, istorinei fonetikai ir morfologijai, aisčių dialektologijai ir mitologijai, lietuvių akcentologijai, lietuvių bendrinės kalbos norminimui, ir, žinoma, lietuvių leksikologijai bei leksikografijai, tegali patvirtinti ir paaiškinti mano bičiuliai kalbotyrininkai.   

 

Žodynui ir mokslui save paaukojęs,                    

Kuklus ir darbštus, ir branginantis tiesą.

Lieki vis šviesus, gyvas žemėj gimtojoj <…>

Taip mylim, branginam, kaip lobį didžiausią

(Vytautas Strioga)

 

Prie mėlyno Žiego

Pabirusios pirkios

Tau gimtąją kalbą

Į širdį įrašė.

Nors žodžių tvane

Greit gyvybė ištirpo,

Bet regim Tave

Nemirtingą ir gražų.

(Vytautas Strioga)

 

140-metį pasitinkant

Lapkričio 6 d. Kazimierui Būgai sukanka 140 metų! Gera proga paskaityti jo tekstus:

autobiografija https://www.facebook.com/photo.php?fbid=556737918413779&set=pcb.556740161746888&type=3&theater

keturi straipsneliai žodyno reikalu https://www.facebook.com/photo.php?fbid=558472084907029&set=pcb.558476234906614&type=3&theater

kitus skaitmeninius tekstus galite rasti http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/bibliografija

Atkreiptinas dėmesys į knygą „Kalba ir senovė“ 

1922 m. išleidžiama „Kalba ir senovė“ (I dalis). Žr. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003841431

Prof. J. Endzelynas ragino K. Būgą pateikti šį veikalą Latvijos universitetui kaip daktaro disertaciją; K. Būga atsakė, jog ruošiąs „Kalbos ir senovės“ antrąją dalį, kurioje paliesiąs dar daug kitų problemų.

„Tai – savotiška lituanistikos enciklopedija, be kurios negali apsieti nė vienas, norintis tyrinėti lietuvių kalbą,  savotiškas lituanistikos vadovėlis, kurio neišstudijavęs niekas negali savęs laikyti lituanistu.“ (Z. Zinkevičius) 

 

ISTORIJA REIKALINGA DABAR

„Žmogus, nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje, yra nuogas, vienišas, silpnas. Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu, esam, o ne buvom. Istorija reikalinga dabar, o ne vakar.“ – taip kalbėjo lietuvių tautos poetas Justino Marcinkevičius… Ir iš tiesų, tas greitai bėgantis kasdienybės laikas jau tampa mūsų istorija.

                      Rytis PIVORIŪNAS, Zarasų krašto muziejaus struktūrinio padalinio Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas), primena, kad šis muziejus priklausė Maironio muziejui (Kaune), o nuo 1996 metų jis tapo Zarasų krašto muziejaus padaliniu. 2017 metais Dusetų seniūnijoje duris atvėrė salė, suteikusi puikią galimybę plėsti muziejaus veiklą – čia vyksta įvairios parodos.  

                      Šiuo metu šioje salėje eksponuojama Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda. Pasak muziejininko, Lietuvoje vos keli dailininkai, kurie iliustruotų Lietuvos istorinius įvykius. Dailininkė, bendradarbiaudama su mokslininkais (ypač su Eugenijumi Jovaiša, archeologu, humanitarinių mokslų daktaru, profesoriumi, LMA nariu), remiasi istoriniais ir archeologiniais šaltiniais, įvaizdina istorinį kontekstą. Tokie piešiniai ypatingai žavi – žiūrėdamas jauti istorijos pulsą. Šalia piešinio čia pateikiami ir aprašymai – tai labai informatyvu, patogu, nebereikia skirti laiko papildomai ieškant informacijos. Tačiau kartais būna apmaudu, kad žmonės, užėję į seniūnijos pastatą, parodos aplankyti net neužsuka. Kitas, vos tik įkišęs nosį, „aprėpia akimis“ ir išeina. Žmonės „verda“ savo reikaluose ir nenori „išeiti iš savo zonos“, nes vaikystėje jiems nebuvo suformuotas kultūrinis poreikis, todėl jį vėliau „auginti“ sunku. Aktualumo nepraranda profesoriaus R.Vasiliausko pasakyti žodžiai: „Mokymo turinį pirmiausia turi sudaryti vertybės, pažiūros, ir tik po to – žinios, nes šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai reikia apsisprendimo.“ Žmonės vis skuba –  nors reikėtų bent trumpam stabtelėti ir pamąstyti, pasvarstyti, kas norėta pavaizduoti.

                      Dirbti muziejininku, anot Ryčio, kuris įgijęs filosofijos magistrą Vilniaus Universitete, įdomu, nes padedi atskleisti savo tautos ir kultūros istoriją – tuo Muziejaus veikla yra labai prasminga. Dirbant muziejuje atsiveria platesnės galimybės realizuoti ir savo idėjas: jas gali įgyvendinti, rašydamas įvairius projektus, kurie  turi svarbią išliekamąją vertę.

                      Muziejininkas pabrėžia, kad dirbdamas čia, susižavėjo vietinių žmonių prisiminimų gausa, todėl nuolat vyresniųjų žmonių prašantis užrašinėti savo prisiminimus, bent keliais sakiniais. Džiaugiasi, puikia A. Viburytės–Braknienės knyga, kurioje minima daug istorinių faktų – tik dauguma jų yra „užšifruota“: nėra realių vietų pavadinimų, konkrečių žmonių pavardžių. Džiugu, kad atsiranda puikių pagalbininkų, su kuriais mielai galima realizuoti savo sumanymus organizuojant bendruomenėje renginius, konferencijas: Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojos – lituanistės Dainora Biliūnaitė ir Dainora Rimdeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, prancūzų k. mokytoja Ilona Šukienė rusų k. mokytoja Rima Survilaitė ir kt.; o štai daug žydų bendruomenės gyvenimo detalių atskleidė dusetiškė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė: yra nuolat pildomas Dusetų miestelio (štetlo) gyventojų sąrašas. Tauriausias ir nerašytas kiekvieno muziejininko darbo tikslas – skatinti bendruomenės narius aktyviau prisidėti prie istorinių duomenų rinkimų, nes su kiekvienu Išėjusiuoju išeina linksmi ir liūdni pasakojimai.

                      Tačiau svarbiausias darbas, anot Ryčio, profesoriaus Kazimiero Būgos, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, nuopelnų ir darbų sklaida. „Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną.“ – taip apie mūsų žemietį rašė Lietuvos literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, prof. Kostas Korsakas.

                      Trumpas Kazimiero Būgos gyvenimas (išgyveno tik 45 metus) paliko milžinišką reikšmę lietuvių kalbai, todėl Dusetose kalbininko vardu pavadinta biblioteka, gimnazija ir gatvė, yra muziejus ir paminklas… Sukurta muziejaus internetinė svetainė ne tik suteikia įvairiausių įdomių žinių apie kalbininko K. Būgos gyvenimą, jo atliktus darbus Lietuvai, bet ir leidžia plačiau pajusti muziejaus veiklos reikšmę bendruomenės gyvenime. Muziejuje per mėnesį apsilanko apie 70 žmonių, o ekskursijų – vos viena kita. O štai svetainės lankomumas šį rugsėjį – gerokai virš 800 virtualių lankytojų. Norėtųsi kuo daugiau suskaitmeninti kalbininko darbų, kad jie būtų lengvai prieinami kiekvienam, kad būtų kuo smulkiau tyrinėjamas K. Būgos darbų paveldas. „Nors kasdieniame darbe gali kelti sau labai aukštus tikslus, bet jie kartais atsiduria ten, kur leidžia galimybės“ – atvirauja Rytis, kuriam teko dirbti pedagoginį darbą Antazavės Juozo Gruodžio, Dusetų Kazimiero Būgos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose.  

                      Į klausimą: „Kodėl pasirinkęs filosofiją?“, Rytis sako, kad rinktis, kur mokytis, reikėjo apsispręsti iš dviejų: filosofija arba politologija. Tada, paauglystėje, Lietuvoje prasidėjęs Sąjūdis, aktyvūs veikėjai formavo jo mąstymą, požiūrį, vertybes – viskas buvo nauja ir įdomu, kilo daug klausimų, norėjosi suvokti daug naujų reiškinių. Didelę įtaką turėjęs Antalieptės kunigas Algirdas Dauknys, budinęs ateitininkus, subūręs būrelį, kuriame skaitydavo Levo Karsavino „Europos kultūros istoriją“, net tekstus prancūzų kalba.

                      „Geriausia, ką mes turime iš istorijos, tai entuziazmas, kurį ji iššaukia“ – sakė vokiečių poetas J. W. Goethe. Daug veiklos, daug idėjų turintis Rytis tikisi, kad Kultūros paveldo departamento remiami projektai: „Kazimieras Būga – ką papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ bei knyga „Dusetų Kaimų paLikimas“– bus puiki galimybė susieti daug Dusetų krašto istorinių žinių į vieną visumą, sykiu labai svarbus žingsnis kalbininko K. Būgos paveldui aktualinti. O Ryčio vizija – užkrėtus palaimintuosius būgišku „Žodyno“ entuziazmu ir Algirdo Juliaus Greimo semiotiniu „Kvadratu“, santalkoj kurti šiuolaikišką esmėvokų „Esmyną“. Viena tokių esmėvokų skatina įsisąmoninti, kad Tave būtovė pagimdė ir išauklėjo, o dabarty iš individualios ir visuotinės istorijos mokinamasi asmeniškai siekti tauresnio žmoniškumo.   

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotrauka autorės

Atsakomybės ir kaltės pamoka skaitantiems Šoa aukas

Prie paminklo Dusetų sinagogai prisiminėme Dusetų  štetlą (miestelį), o 648 nužudytų Dusetiškių – 1941–1944 m. holokausto aukų – vardus, pavardes ir gyventus metus, skaitant gimnazijos mokiniams, iškalėme savų sielų (pajautų, pasiryžimų ir pamąstymų) kenotafuose.

Atsakomybės ir kaltės esmėvoką sudaro:

1) Tau metafizinė (sandoros, santaikos, santarvės, sandarnos, visuotinės harmoningos santvarkos ir santalkos išgananti, atperkanti, pašventinanti, palaiminanti) atsakomybė ir nuodėminga, nu(si)žeminanti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio susiderinimą ir nusideda kitų (Tau DIEVo – štai šitų VEIDų) atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti” – Fiodoras Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu, kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas);

2) jiems fizinė, politinė (galios) atsakomybė ir pažeidžianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę, saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą);

3) mums garbės, moralinė (dėmesio kitam) atsakomybė ir pasmerkianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame);

4) man kriminalinė, teisinė (susitarimų, taisyklių) atsakomybė ir nuteisianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, įvykdęs žmogžudystę, plėšikas, atėmęs žmogaus turtą, melagis, pamelavęs kitiems arba teisme, skriaudikas, sužalojęs kitą, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia pamokančios bausmės).

Klausimas Dusetiškių ir kitų saviugdai: kokią atsakomybę ir kaltę Tu išgyveni, skaitydamas ar girdėdamas sąrašą žydų, nužudytų 1941–1944 metais? Sąrašą rasite čia:

http://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en&s_lastName=&s_firstName=&s_place=Dusetos

arba lietuviškai:

http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/dusetiskiu-holokausto-paminejimas

Šoa (Holokausto) minėjimo dalyviai dėkoja skaitovams – Kazimiero Būgos gimnazijos devintokams ir jų lietuvių kalbos mokytojai Dainorai Rimdeikienei.

Fotografavo Kornelija

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=531812794239625&set=pcb.531818510905720&type=3&theater

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Dusetiškių holokausto paminėjimas

Šalom… Kviečiame į Dusetiškių holokausto paminėjimą rugsėjo 24 d. 11 val.  Nepriklausomybės aikštėje: tarp iki 1941 m. buvusių Dusetų žydų kultūros židinių – vidury tarp Beth Hamidrash (Toros studijų namų) bei sinagogos miestelio centre ir Chasidų minjano (maldos susirinkimų šešiakampis pastatas, vėliau čia buvo įsteigta žydų mokykla) Sartų paežerėje.

Prisiminsime Dusetų  štetlą (miestelį), o 648 nužudytų Dusetiškių – 1941–1944 m. holokausto aukų – vardus, pavardes ir gyventus metus drauge vienširdžiai perskaitysime ir iškalsime savo širdžių kenotafuose.

Šalom…

Apie sinagogą ir minjaną: http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/is-dusetu-miesto-sinagogu-istorijos

Sąrašas DUSETŲ GYVENTOJAI ŽYDAI NUŽUDYTI 1941–1944 METAIS

 

„Pažink ir pramogauk“ Dusetose ieško kultūros paveldo objektų

Šiemet Europos paveldo dienų, vykusių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai buvo kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. 

Todėl pažinti pramogaujant kvietė ir ZKM Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ (projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos). 

Dėkojame dalyviams, ypač lietuvių kalbos mokytojai Dainorai Biliūnaitei ir jos dešimtokams. Dalyviai, einant nuo gimnazijos link bažnyčios, buvo supažindinti su vietovių ir pastatų būtove, įkopė į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios keturaukštę varpinę, pamatė bažnyčioje naudojamas ir saugomas vertybes, skaitė ir klausėsi ištraukų iš pirmosios knygos apie Dusetas „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ (Marijampolė: Marijonų spaustuvė), kurią  1931 m. parašė Dusetų klebonas ir kunigas kanauninkas Petras Strelčiūnas. Galite paskaityti https://www.facebook.com/photo.php?fbid=521891648565073&set=pcb.521894388564799&type=3&theater

Kurie dar miesteliai turi panašų lobį!  

Ir dar užduotis saviugdai. Kiek kokių privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų atrastume Dusetų krašte?

Fotografavo Vilija Visockienė ir Dainora Biliūnaitė: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=529889864431918&set=pcb.529890947765143&type=3&theater 

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Kviečiame į Europos paveldo dienas – Pažink ir pramogauk Dusetose rugsėjo 20 d.

Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

Todėl pažinti pramogaujant kviečia ir Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“. 

Programa (užduotis ir apdovanojimas visiems dalyviams, ne tik mokiniams)

1) surengti (klasėje, grupėje, šeimoje arba individualiai) Dusetų paveldotyros dirbtuves, siekiant sudaryti „paveldo bilietą“ – sąrašą žinių (lietuvių ar ir kitomis kalbomis) apie Dusetas, štetlą ir Kazimierą Būgą arba užpildyti bent dalį anketos (kurią turi mokytojai arba galite rasti  http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/trys-mokymosi-santalkos-rugsejo-menesi-europos-zydu-kulturos-diena-europos-paveldo-dienos-ir-kaimu-paveldo-tyrimas/);

2) surašyti tiek žinių, kiek Tau metų (klasė, grupė, šeima ar suaugęs žmogus gali parengti bendrą sąrašą, bet ne mažiau kaip 40 teiginių, klausimų arba pildytą anketą);

3) rugsėjo 20 d. (penktadienį) nuo 12 iki 16 val. vyks orientaciniai (klasių, grupelių, šeimų arba individualūs) žygiai siekiantiesiems sužinoti kas, kur, kada, kodėl buvo Dusetose (įdomių šaltinių rasite http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/europos-zydu-kulturos-dienu-20-metis-dusetose-2/);

4) Visi dalyviai, turėsiantys „paveldo bilietą“ galės (rugsėjo 20 d. nuo 13 iki 16 val. arba kitu sutartu laiku) įkopti į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios keturaukštę varpinę, pamatyti bažnyčioje naudojamas ir saugomas vertybes („zuikiai be bilieto“ privalės pasiaiškinti ar paaukoti).    

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)