„DUSETŲ ESAMYKLA – Dabar į-Laikinamų Kokybių laikinykla Lietuviškai Dalykams (at- ir pa-)Kerėti“

Galbūt toks užrašas prie Dusetų laikinyklos (muziejaus) žymės esminę (– žaisminę – reikšminę – prasminę) išskirt-in-ybę ir paskirtį Lietuvai, Europai ir pasauliui.

Zarasų apskrities (rajono) savivaldybės taryba priimtu sprendimu (2022 m. liepos 8 d. Nr. T-137) sutiko perduoti patalpas (42,25 kv. m. ploto), esančias Dusetose – K. Būgos g. 11-1A – kadaise čia veikusioje vaikų skaitykloje (bibliotekoje), patikėjimo teise valdyti ir naudoti Zarasų krašto laikijai (muziejui). Dabar patalpas būtina atnaujinti ir pritaikyti parodoms bei laikintuvėms (ekspozicijoms).

Dusetų valsčiuje (seniūnijoje ir parapijoje) veikia vienas Zarasų krašto laikijos padalinys – Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laik-in-ynas (memorialinis muziejus) Pažiegėje. Viena pareigybių visuma padalinta (¼ ir ¾) dviem darbuotojams – švarintojai (prižiūrėtojai) ir laikintojui (muziejininkui).

Kokia galėtų būti Dusetų esamykla – kokybių, jų siekiamybių (vertybių, gėrybių, grožybių, teisybių, dorybių) (į-, at-)laikinimo ir palaikymo laik-in-ykla?

Kaip vienoje patalpoje bus sudėlioti laikiniai (eksponatai) ir sąveikaus: 1) „Pakerynas“ (raštynas – Dusetas, dusetiškius aprašanti ir dusetiškių bei šiame krašte rašiusiųjų raštija, bet ne vien tik Pakerių šeimos), 2) „Kerykla“ (skaitykla, kalbykla, mąstykla, rašykla); 3) „Atveikslynas“ (nuotraukynas, paveikslynas), 4) „Daiktynas“ (įrankynas), 5) „Aprėdynas“ (drabužynas ir avalynas); 6) „Asmenynas“ (atminynas), 7) „Briedynas“ (būtybos mokytojo, laikūno Henriko Briedžio radiniai bei rinkiniai), ir kiti Dusetų kraštą atskleidžiantys dalykai?

Kaip gimsta ir išsivysto – išsikeroja – lietuviška lietuvių kalba?

Kuo stebina Esumos ir kalbos Lietuviškos sai-s-tumos – „Lietuvingų Dermių Kerai“?

Kokiu būdu „Lietuviškai Dalykai (at- ir pa-)Kerėjami“?

Ar tai bus vis naujai – laik-intuvėmis – at-kuriamas esmių (– žaismių – reikšmių – prasmių) (į- ir at-)laik-inimo laik-in-ynas, laik-inių išraiškos ir turinio pažinimo laik-inykla, įsi-buvimu patiriamų lietuviškų pratybų laik-ovė, pa-sąmonėn sutekančių kalbų palyginimo laik-uva?

Kaip Tau į-esminti Laik-umą mūsų laik-mėje?

apie mūsų kraštą tyrusius pirmeivius ir laik-in-am-umą (muzealumą) Dusetų (k)raštuose žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/kuriama-dusetu-krasto-istorijos-ekspozicija-2 ir http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/muzieju-diena-apie-muzealuma-dusetu-kraste

Su-si-tinkamu laik-u laukiami Jūsų laik-ysenos pastebėjimai ir siūlymai, padovanojami ir paskolinami išrodyti laik-intuvėms rašytiniai, daiktiniai, vaizdiniai bei garsiniai laik-iniai iš bet kurios laik-ybos.   

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Esumos lietuvintojas

Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com

Valstybinės kalbos šimtmetis: ką reiškia graikiškas sudurtinys „onto-fenomeno-logo-gnosija“?

Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine.

Apie lietuvių kalbos būtovę klausykite Lietuvos radijo žinainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000232629/istorijos-perimetrai-valstybines-kalbos-simtmetis (Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Vedėjas Rimas Bružas.)

Šia proga noriu pasidalinti esmingu (prasmingu, reikšmingu, žaismingu) prisiminimu.

Ką reiškia graikiškas sudurtinys – onto-phainomeno-logo-gnosija?

1998–1999 metais tyrinėdamas magistro darbe išsikeltą svarbiausią klausimą „Kas tai yra – filosofija kaip teorija?“, patyriau ypatingo atradimo džiaugsmus – vis ryškesnius eureka! – galų gale nušvito filosofijos kaip teorijos (graikiškai – „dieviškos žiūros“) esmė, jos esmė-žiūra!  

To tyrimo išvadose štai kaip apibendrinau ir užtvirtinau:

„ <…> Filosofija kaip teorija yra tokia mąstymo žiūra, kuri „žiūri“ vaizdu (objektyvu), žodžiu (intersubjektyvu) ir mintimi (subjektyvu) vieningai apimdama ir gaivališką pasaulį, ir žmogišką kultūrą, ir individualų suvokimą. Apibrėžčiau sakant, filosofinė žiūra yra būties vaizdo, kalbos ir supratimo struktūra, kuri ne tik artikuliuoja visą tikrovę (realybę, esamybę ir pan.), bet ir atspindi šiosios esmę – buvimo vaizdo kalbinį supratimą. Tai ir reiškia, kad tikrovė yra buvimo vaizdo kalbinis supratimas (kalambūriškai tariant: „ontofenomenologognosija“), ir kad tik šių keturių (buvimo, vaizdo, kalbos, supratimo) plotmių neardoma bei vieninga perspektyva laiduoja filosofinę, prigimtinę – tai yra apskritai žmogišką – laikyseną. Ši laikysena, arba tiesiog žmogiška prigimtis (kiek jau apie ją filosofų kalbėta!), būna ta pati tiek pasaulio, tiek kitų, tiek savęs paties atžvilgiu. Tai reiškia esmingą dalyką: neįmanoma iššokti aukščiau savo… (to taip mūsų savo) buvimo vaizdo kalbinio supratimo. Tai taip mums sava.

Taigi galima pamėginti išgryninti ar atskleisti drąsiausią mintį, kuri skambėtų tegu ir šitaip: filosofija kaip teorija – „esmėžiūra“ – yra ne kas kita kaip on, phainomenon, logos ir gnosis žiūros struktūra bei šių „kvintesencinių elementų“ turininga dialektika. O visa kita (t. y. pastarųjų dialektinių santykių turinio tematizacijos) tėra konkretaus mąstytojo idiosinkrazijos: „poetinio mąstymo“ retorika, hermeneutinis arba analitinis (ar koks kitoks) stilius, ideologinis (religinis, etinis, meninis, filosofinis, mokslinis, teisinis, politinis…) angažuotumas arba tiesiog individualios patirties ir gimtosios kalbos gramatinė kristalizacija. Bet pabrėžtina: mąstytojas išties yra mąstytojas (filosofas!) tik tuomet, jei jo savitas tematizacijas iš principo įmanoma artikuliuoti į on, phainomenon, logos ir gnosis, t. y. atpažinti šiuos pamatinius esmėžiūros pastolius. <…>“

Atleiskite, jei protą rėžia, raižo svetimybės, kad-a mąstybos „meistrelio“ (magistranto) rašinyje daugoka europietiškų ir pasaulietiškų skolinių! 

Sartuvos žinynan (žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias) ir Sartuvos lietuviškan esmynan parašiau Esumos esmėžiūrą pavaizduodamas „Lavinančiu Dvasią Keturkampiu“ – protinančios reiškybos, reikšmės pradmenų (loginiu-semantiniu – elementariųjų reikšmės struktūrų, arba Greimo semiotiniu) kvadratu:

Esuma (pri-, su-)prantama (ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-)kalb-in-amais reiškiniais

S1 – Tau Esuma, Būtuma, Būvuma (Visuma, Vienuma, Slėpuma…)

Esumos esmėvoka (esamytė): esuma esmintina (į-esminama, su-prantama) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais)

S– štai šitaip (štai šitokie, -ios) jam, jai, jiems, joms esiniai, es-a-mybės, esatys, esatis, esinija, es-am-ovė, es-am-uva, es-m-ynas, es-m-ykla, būv-in-iai, buviniai, būsiniai, būtis, būtija, būtovė, būtuva, būtynas, būtykla, buitis, būdas (reiškiniai, dalykai)
~S2 – mums es-u-mė, esm-iškum-as, esmas, būsmas, būtumė, būt-iškumas, būvumė, būv-iškumas, buvumė, buv-iškumas, busumė, bus-iškumas (kalba) ~S1 – man es-a-myba, būt-in-yba, būvyba (pri-pratimas, su-pratimas, suo-pratis, iš-prūsimas, pa-protinimas, sam-prata, į-protis, pa-protys…)

Esmintojas, Esumos lietuvintojas, Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

LIETUVIŠKI DALYKŲ (AT-, PA-)KERĖJIMAI – saistumingų lietuvybių sąskambių skambesynas ir sąraiškų raiškija

Pažiegėje – Būgų laikovės sodžiuje – Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyne vasarą vykusios (sykiu ir nuotoliniu būdu) kalbystės kūrybinių sąveikų pratybos „Lietuviški Dalykų (at-, pa-)Kerėjimai“ sukėlė „Lemtingų Dvasiai Klausimų“:

  1. Kodėl mąstymas lietuvių kalbos „sulietuvintomis“ svetimybėmis ir skoliniais – sykiu kaip ir kitų kalbų savaip vartojamomis iš senovės graikų, hebrajų, lotynų ir iš kitų kalbų kilusiomis „tarptautinių“ žodžių (įvardijimų, vardų) sąvokomis – man ir mums ap-reiškia europietiškąją ir pasaulietiškąją mano patybę (savasties, asmens, sielos, pa-sąmonės y-patybes) ir mūsų tapatybę (susi-ta-patinimus su kitais, svetimais, svečiais, jų pa-sąmonės kit-ok-ybėmis)? O kaip Pasaulis ir Europa der-inam-a su pri-gimtąja tikruma – Tėvynės kūnu ir dvasia?
  2. Kaip lietuvių Tau-tos – lygiai kaip ir kitų Tau-tų – dvasios (mąstymo, išmonės) ta-patybę man ir mums at-skleidžia gimtosios kalbos „kerų“ – žodžių sąryšingų „šaknų“ („kelmų“, „lizdų“, „apmatų“, „pamatų“) kartu su priešdėlių, priesagų ir galūnių įvairove – sai-s-tumos? Pri-si-minkime, ar kas nors buvote – ir kaip – kerų saistumomis pa-kerėta-s mokyklose, draugijose, šeimose?
  3. Kaip kalbos kerų išsikerojimas, keringumas, raiškumas ir gausa man ir mums at-spindi žodžių senovingumą, kūrybingumą, gyvybingumą <…> ? Kaip atsekami prokalbės žodžių raiškų ir sąvokų turinių pirmuonys; jų kokios iš-mintingos pa-sekmės ir at-sekos laike?
  4. Kodėl esminga (žaisminga, reikšminga, prasminga) ir kaip galima keryba (kerystės kerėsenų kerybės) – kerų palyginamoji kalbystė (kerybos kalbotyra)? Koks būtų Lietuvių Dvasios Kerynas – lietuvybos (lietuvystės lietuvinsenų lietuvybių) saistumynas (su kitų kalbų palygiomis atvertimis), jo žod-in-ybos su-darysena (pasaulietiškai tariant – leksikologijos leksikografija)? Kieno pajėgas apimtų keryno tarpdalykinės kūrybos santalka?   

KVIEČIAME visaprotystės, kalbystės ir lietuvystės žinotojus, tyrėjus ir mėgėjus

mąstybos, lietuvybos ir „Lietuvių Dvasios Keryno“ kūrybos santalkon

lapkričio 4-6 dienomis

Pažiegės Būgyne, Pačiaunės Brogyne, Antazavės Pliateryne ir „Lemtinguose Dusetų Kerynuose“.

Pildykite Lietuvos Dvasios Keryną — LIETUVIŠKOS SAISTUMOS

Norintiems klausti ar dalyvauti – rytispivoriunas@gmail.com, skembio skaičius 860691929

Pratybos atkerėti ir pakerėti lietuviškai – „Lietuviški Dalykų Kerėjimai“

Liepos mėnesį kasdien nuo 11 iki 15 val. (išskyrus sekmadienį ir pirmadienį) Pažiegėje – Būgų laikovės sodžiuje – Kazimiero Būgos atminties laikyne vyksta kalbystės kūrybinių sąveikų pratybos „Lietuviški Dalykų (at-, pa-)Kerėjimai“.

Nemokamai, bet pamokomai ieškome lietuvių kalbos gal-im-yb-ių, lietuviškų sai-s-tumų, protindamiesi at-kerėti tarsi „sulietuvintas“ graikiškas, lotyniškas ar kitokias svetimybes ir mokydamiesi pa-kerėti prokalbės lietuvingų dermių  kerais.

 

Tomas Sodeika, įvade pristatydamas Antaną Maceiną (žr. Pašauktas kūrybai) kaip „reikšmingiausią lietuvių filosofą“, kuris „pirmasis tikrai filosofavo lietuviškai“, yra parašęs: „Bet ką gi reiškia „filosofuoti lietuviškai“? <…> Todėl filosofinė kalba randasi ne tada, kai pasiėmę gyvą žodį, jį numariname, išdžioviname ir apibrėžimu suteikiame jam vienokį ar kitokį „įrankinį“ pavidalą, nelygu kokią funkciją tas įrankis turi atlikti. Filosofinė kalba randasi tada, kai, asmenine filosofine pastanga „pažadiname“ gimtojoje kalboje visuomet jau glūdinčius gyvus filosofinius turinius. Tardami gimtosios kalbos žodžius ne įrankius vartojame, o tarsi plikomis rankomis prisiliečiame prie to, kas filosofijai pirmiausia rūpi – prie pačios būties. Prisiliečiame taip, kad gauname pajusti pačios būties svorį, jos rupų paviršių, jos šilumą ir tvirtumą. Terminas – žodis-įrankis – visa tai užgožia ir iškreipia. Jį vartodami ilgainiui tampame nebejautrūs būčiai. Ir tik atsigręžę į gimtąją kalbą galime tikėtis vėl atgauti prarastą jautrumą.

Gimtoji kalba yra būdas, kuriuo kiekvienas žmogus gyvena savo gimtinėje – pasaulyje, kuriame jis gimė, kuriame jis tik ir gali tikrai gyventi ir tikrai mirti, pasaulyje, kuriame žmogus tikrai yra namie.“

jei turite klausimų, atsiųskite rytispivoriunas@gmail.com, skembio (tel.) skaičius 860691929

„Tėvynės kaip istorijos palikti negalima, kadangi … “

Vienas geriausių išmintingiausių rašinių apie tėvynę ir išeiviją (rašyta XX a. 8-ame dešimtmetyje):

Antanas Maceina. Asmens buvojimas svetur

 

Lietuvių kalbos, prokalbės sai-s-tuma pati pra-kalba, o lietuviškų dermių kerai (šaknys) at-skleidžia esmes: Tau ta Tau-ta – tau-t-ybė, tau-t-iečiai ir pro-Tėv-ynė – pro-tėv-i-ai, tav-ieji, tav-iškiai, Tav-o, Tau, Tau-tai – tai Tau 

„Dusetos yra Lietuvos Šveicarija, ligonių ir poilsiautojų gydytuva“

Šitaip yra teigęs kovotojas dėl lietuviškos spaudos grąžinimo, vertėjas, rašytojas ir šventikas kun. Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915). Daug rašė gyvendamas Dusetose (1903–1907), čia sukūrė ir „Sodžionių teologiją“. Šiemet minime  šio švietėjo, šviesuolio – pirmojo žvaigždėtyros bei dievotyros skleidėjo Lietuvoje – 180-metį.

Sulaukęs 56 m. pradėjo rašyti. Rašė ir vertė iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų pamokančius pasakojimus, tikybinius ir šviečiamuosius leidinius. Vienas tikslų buvo įrodyti, kad lietuviai turi savo kūrybingumu kerinčią raštiją. Prelatas Adomas Jakštas knygelėje „Kun. Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915)“ (Kaunas, 1919) rašė: „Galop matė jis visą Lietuvą neturint įmanomos populerės literaturos, doro pasiskaitymo, jam pagailo savo krašto, savo brolių sodiečių – ir jis knyga po knygai verčia, leidžia, spausdina prikišdamas net prie jų iš savo kišenės ne vieną šimtuką“.

Balvočius skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto, lėšomis rėmė užsienyje leidžiamą lietuvišką spaudą. Nuvykęs į Petrapilį, įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo. Jis ir pirmosios paplitusios lietuviškos erdvybinės (astronominės) knygelės „Sodiečių dangus“ (1909) sumanytojas.

Pasirašydavo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius, Vadoklietis. Kunigas J. Balvočius į pas jį apsilankiusius parapijiečius dažnai kreipdavosi „Ką, geruti, pasakysi?“. Dėl to žmonės jį patį praminė geručiu, o lietuviškos spaudos draudimo metais J. Balvočius pasirinko šią pravardę slapyvardžiu.

Kviesdamas (21. XI. 1903) savo draugą pas save, rašo: „Nors vakacijos dar už girių, miškų, aš manau bene sutiksi Tamsta laikyti jas Dusetose pas altaristą. Slaptis yra ne altarijoj, bet šimte ir viename ežere su dvigubai tiek kalnų. Dusetos, pasakysiu Tamstai, yra Lietuvos Šveicarija.“ (paryškinta mano – R. P.)

Geručio kūryba

  • Gerutis J. Kunigo giminė. – Shenandoah, Pa., 1906. – 68 p. Apsakymas.
  • Pamokslai be Kunigo. Parašė Jonas Gerutis. Sulyg „Slovo Bože” K. Bojanauskio – Shenandoah, Pa., 1906. – 214 psl. + 3 psl. rodyklė + 2 psl. bibliografija.
  • Šiapus ir anapus grabo, 1903 (1913) m. Religinio turinio knyga.
  • Sodžionių teologija, 1905 (1908) m. Religinio turinio knyga.
  • Nuomonės Garbenio, jo giminaičių ir prietelių 1912 (1921) m. Religinio turinio knyga.
  • Moravskis. Išvakarės gret Lemano ežero, 1905 m. Verstinė knyga.
  • Weissas. Moterystė ir šeimyna, 1908 m. Verstinė knyga.
  • J.Lunkevičius. Apeigos Rymo-katalikų, 1905 m. Verstinė knyga.
  • Apsakymas „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“, 1903 (1904) m.
  • Apsakymas „Susiskaldėliai“, 1908 m.
  • „Sodiečių dangus“ (pagal Flammariona) 1909 m., astronominė knyga.
  • „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (pagal Brehmą). Seiniai, 2 t., 1912-13. Kunigo J. Balvočiaus sumanymas išleisti lietuviškai garsų A. Brehmo veikalą „Tierleben” tik dalinai pavyko – išleisti du didelės apimties tomai, skirti paukščiams ir žinduoliams. Knygos pavadinimas pakeistas, kad galima būtų naudoti ir mokyklose. Brangaus leidinio nepirko, nebuvo ir išsilavinusių žmonių, skaitančių lietuviškai, todėl leidyba sustojo.
  • Maldaknygė „Aušros žvaigždė“ 1904-1913 m. išėjo 4 laidos.

„Lietuva nepasiliks skolinga Geručiui už jo didelę meilę ir iš savo šalies atsilygins jam visuotina meile, ilgai-ilgai minėdama jį netik kaipo žymų savo rašytoją, bet ir kaip brangų, meilės vertą žmogų.“ (iš jo gyvenimo aprašymo, spausdinto „Draugijoj“ 1919 m. 98-99 n-ry)

https://paneveziokrastas.pavb.lt/2022/03/pirmajam-astronomijos-populiarintojui-lietuvoje-kunigui-jonui-balvociui-geruciui-180 PIRMAJAM ASTRONOMIJOS POPULIARINTOJUI LIETUVOJE KUNIGUI JONUI BALVOČIUI-GERUČIUI – 180

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės raštryne (bibliotekoje) retų raštrų (knygų) laikyne saugomų J. Balvočiaus-Geručio kūrybos, skelbtos rinkiniuose, sąrašas https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2022/03/Panevezio-apskrities-G-1.pdf

Kun. Jonas Balvočius-Gerutis (Spausdinta „Draugijoj“ 1919 m. 98—99 n-ry)

 

Patiekė laikintojas (muziejininkas), Esumos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas

LIETUVOS UŽGROBTIS, PRIJUNGTIS IR NAIKYNĖ 1940–1941 METAIS

Ką pri-si-mename apie okupaciją ir genocidą ? 

Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (1940–1941)

LIETUVOS OKUPACIJA IR ANEKSIJA 1940 METAIS

Anušauskas Arvydas. Istorijos pamokos: 1940 metų tylioji okupacija

Ką pri-si-mename apie 1941-ųjų birželio 23-iosios sukilimą ?

1941-ųjų birželio 23-iosios sukilimo tikslas buvo savigyna

Birželio sukilėliai – tautos didvyriai ar nacių agentai?

Žodžio sukilimas lietuviškos sai-s-tumos: Kel-uma <-> kelti-s (kelia, kėlė), kėlimas-is <-> keliauti, kelionė, kelias, kelis <->  kilti, kilimas, su-kilimas <-> kilnus, -i, kilnumas <-> kalti, kalimas, kalvis <-> kulti, kūlimas, kūlė <-> …

Svetimi žodžiai skamba grėsmingiau arba kaip burtalai, buryba; todėl atlietuvinkime juos ir atraskime jų sai-s-tumas Esumoje … 

Patiekė laikintojas (muziejininkas), Esumos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas

Švie-suma <-> šviesti, šviesa, šviesulys, šviestuvas, ap-švietimas, švietėja-s <-> švietas (svietas) <-> šviesinti, šviesinimas <-> švisti, nu-švitimas <-> švytėti, švytėjimas <-> švarinti, švarus, -i, švara <-> šveisti, šveitimas <-> švęsti, šventinti, šventimas, šventė, šventikas <-> … 

Šviesumos Jums

 

Mūsų krašto tremtiniai

Prieš 81 metus, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Tai įvyko praėjus metams nuo gėdingo pasidavimo sovietams – TSRS pareikalavimo įsileisti jos kariuomenę ir įsiveržimo 1940 m. birželio 15 d.  

Zarasu rajono tremtiniai (sąraše pavardės abėcėlės tvarka)

 

Kviečiame pasidalinti tremties atveikslais (fotografijomis), jų  dveinius (kopijas) prašome atsiųsti Zarasų krašto laikijos laikyklon ( į muziejaus archyvą); skaitmeninius atveikslus išrodai siųskite rytispivoriunas@gmail.com 

Dusetų krašto tremtinių Krasnojarsko krašte – Vilgelminos Briedytės-Jasinavičienės iš Kairionių kaimo ir Makarskų šeima iš Bumblių kaimo – atveikslų išroda:

Kalantinės-Kaladinės: Laisvės Didvyriai Kaune – Kalanta, Kaladė ir Kiti

1972 metai – Romo Kalantos auka ir jaunimo pasipriešinimas

Vytauto Kaladės, 1972 m. gegužės 18–19 d. protesto akcijų organizatoriaus ir dalyvio, paskutinis žodis teisme

Parodainės

Kalantinės

Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Klantinių-Kaladinių esmėtyra (jos klausimynas su esmėvokomis, es-a-mytėmis – perskaitant pasvirusius žodžius)

Esmėvokos išreikštinos Greimo kvadratu – reikšmingomis semomis S1, ~S1, ~S2, S2
Pamatiniai supratimai ir reikšmės lygmenys Tau S1

Gelmė, Slėpinys, Esuma, Tikrovė

man ~S1

pasakotina(s), atskleistina(s)  

mums ~S2

sąveikautu, programuotu

štai šitaip S2

paviršiumi, patyrimu

Pritaikant diskursyvinių (figūratyvinės sklaidos – veiklos pobūdžio, vietos, laiko) reikšmių analizės sintezę
 

kalbant (skelbiant, pranešant) paviršutiniškai:

 

Veiksmai

 

Susidegino

Maištavo

 

atliekami, atliktini

 

Romas Kalanta

Kauniečiai

 

įlaikinamose, įlaikintose

 

1972 05 14

1972 05 18-19

 

vieto-vė-se.

 

Kaune

miesto šerdyje

ką? ką veikia? Susidegino, priešindamasis sovietinei santvarkai – apsipylė benzinu iš trijų litrų stiklainio ir, šaukdamas „Laisvę Lietuvai!“, padegė save (Jo užrašų knygelėje, kuri pateko į KGB rankas, liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“).

Neįleisti į laidotuves,  sukilo prieš sovietinę priespaudą.

     
kas? kieno?   Romas Kalanta.

Maždaug 2000 jaunų Kauniečių, iš kurių ypač nusipelnė (ir drąsiais poelgiais, ir valdžios bausmės) Vytautas Kaladė.

   
kada?     1972 05 14.

1972 05 18-19 (iškart po dvejomis valandomis tyčia paskubinto Romo Kalantos palaikų palaidojimo).

 
kur?       Muzikinio teatro sodelyje Kaune.  

Kauno šerdyje.

Pritaikant semio-naratyvinių (aktantinio modelio, naratyvinės schemos, išbandymo) reikšmių analizės sintezę
 

pasakojant giliau:

 

Gavėjas, Adresatas

Pripažinimas

Išbandymas

Šlovė

Sankcija

Niekinant sovietijos priespaudą

 

siekia, ieško

įgytinas

kvalifikuotinas

šlovintina

sankcionuotina

siekia-ma (iš beviltiškumo ir drąsos)

 

nulemtų, lemtingų

įtikinta

manipuliuotu

šlovintu

sankcionuotu

kraštutinybėmis – pasiaukojimu ir maištu

 

dalykų, vertybių.

atliktimi, atlikimu.

lėmimu.

šlovinimu.

sankcionavimu.

 iškovoti „Laisvę Lietuvai!“

kodėl? (programa Adresatui, pripažinimas (sankcija) ir šlovinamasis išbandymas) Gyvybės auka pasipriešinant neteisingai ir melagingai sovietinei santvarkai.

Jaunatviškas (sekant Vakarų jaunimo hipiška dvasia) polėkis priešintis priespaudai, susižavėjus laisvojo pasaulio gyvensenos galimybėmis.

     
Kas? kieno? (kompetencijos įgijimas ir kvalifikacinis išbandymas Subjektui, Herojui, jo pagalbininkai bei priešininkai)   Romas Kalanta ir jo asmeninė neviltis gyventi sovietinėje santvarkoje.

Kauniečiai ir jų ūmai pakurstyta drąsa viešai pasipriešinti priespaudai ir išvien pagerbti jauno didvyrio auką.  

   
kaip? (Adresanto – kaip Lėmėjo –  manipuliacija, įtikinėjimai)     Iš užsienio radijo stočių buvo sužinota, kad 1969 m. Prahoje protestuodamas prieš politinę santvarką susidegino Janas Palachas. Protestuodamas prieš Ukrainos rusifikaciją 1969 02 10  Kijeve bandė nusižudyti Nikolajus Bereslavskis. 1969 04 13 Rygoje protestuodamas prieš žydų diskriminaciją ir reikalaudamas suteikti nepriklausomybę Čekoslovakijai mėgino susideginti žydų tautybės studentas Elijas Ripsas. Buvo žinomi ir Tibeto vienuolių susideginimai. Visa tai, greta jaunatviško polėkio ir asmeninės nevilties, galėjo ir Romą Kalantą pastūmėti tokiam kraštutiniam sprendimui.  
koks? (vertės Objektas, atliktis ir lemiamasis išbandymas)       „Laisvę Lietuvai!“ – siekiant nepriklausomos Lietuvos valstybės

 

Pritaikant fizio-chemio-bio-eko-socio-semiotinių (t. y. bet kokio sambūvio sąveikos) reikšmių analizės sintezę
 

pasakojant dar giliau:

 

Sąveika

 

 

Sovietybių atmetimas ir laisvojo pasaulio vertybės

 

 

su-derinama,

su-derintina, įgyvendintina

jaunatviškai parodoma

 

į-tikinamais,

į-tikintais, įgalintais

asmenišku ir vieningu

 

atsi-tikimais.

 

 

pasiaukojimu bei maištavimu ir sekusiu valdžios susidorojimu bei įbauginimu

kodėl tokia Sąveika ar programa, toks modeliavimas ar programavimas?    Liberalios, demokratinės laisvės ir laisvojo pasaulio vertybės, priešinantis sovietinės santvarkos priespaudai      
kieno (ne)su-si-derinimai, (ne)su-si-gyvenimai, (ne)su-si-jungimai?   iškeliamos, ginamos ir Kauno jaunimo parodomos, bet valdžios prievarta užgniaužiamos    
kaip manipuliuoja(ma), skatina(ma), įgalina(ma)?     Asmenišku kraštutiniu pasiryžimu aukotis susideginant ir į miesto gatves išėjusių jaunų Kauniečių vienybe, bet gavus smurtinį ir grasinantį  milicijos, armijos ir tardytojų atkirtį    
kokie atsi-tikimai?

 

      Pasiaukojimo, maištavimo, pasipriešinimo ir baudžiamieji įvykiai, jų gandai, atgarsiai Kaune, sovietinėje Lietuvoje ir pasaulyje.
Pritaikant bendriausių, giliausių reikšmių (elementariųjų reikšmės struktūrų) analizės sintezę
 

Išmąstant vertybiškai aprėpčiausiai, logiškai-semantiškai giliausiai:

 

Esmė

 

Žodis, Pa-žadas

Sąvoka

Istorija

Lietuvos nepriklausomybė ir jaunimo laisvė

 

į-prasminama,

į-prasmintina

į-žo(a)dintinas

suvoktina

pa-sako(y)tina

priklauso(ma) (galima)

 

reikšmingomis, su-reikšmintomis

su-žo(a)dintais

suvoktais

ap-rašytais

nuo išsivadavimo (išsivadavus)   

 

žaismėmis.

 

(pa)žo(a)dinimais.

suvokimais.

radiniais.

iš sovietijos priespaudos.    

kokia Tau yra (esama) Esmė? Lietuvos nepriklausomybė, laisvė jaunimui.      
kokios man suprantamos prasmės   Priklausomybė ar galimybė žinoti, kad galima ne tik smurtinė sovietinė santvarka, o yra ir laisvojo pasaulio (Vakarų išprūsimo) santvarka – „liberalioji demokratija“.      
kokios mums (į)kalb(intos)a(mos) reikšmės?     Lietuvos išsivadavimas, jaunimo išsilaisvinimas.  
kokios štai šitaip ap-si-reiškiamos žaismės?       Gyvenimas užgrobtoje Lietuvoje – priverstinėje tautų junguvoje (TSRS, rusiškai CCCP), melo, mulkinimo, vogimo, smurto, kitaminčių niekinimo, prievartos, patyčių,  žudymų, trėmimų, pavergimų, užkariavimų, grobimų, vienos partijos primestoje valdystėje.  

Parengė Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto laikijos (muziejaus) padalinio Kazimiero Būgos atminties laikyno (memorialinio muziejaus) laikintojas (muziejininkas)

 

Sveikinimai pažin-oj-usiems didį karį

 

Algimantas Vladas  Garsỹs – gimęs 1942 05 10 Dusetose, miręs 2018 09 23 Tampoje (Floridos valstija) – iškilus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos karo veikėjas. JAV jūrų pėstininkų pulkininkas (1988).

1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1949 apsigyveno JAV. 1966 magistro laipsniu baigė Masačusetso universitetą (fizinį lavinimą), 1967 – jūrų pėstininkų kursus. 1968 dalyvavo Vietnamo kare. 1969 Quantico (Virdžinijos valstija) jūrų bazės bataliono materialinio tiekimo skyriaus viršininkas. 1971 baigė Karinį kalbų institutą Monterey (Kalifornijos valstija); išmoko tajų kalbą. 1971–73 JAV patarėjas Tailando karališkajame jūrų pėstininkų korpuse. 1975 JAV divizijos Quantico materialinio tiekimo skyriaus viršininko pavaduotojas; 1976 čia baigė desantininkų karo mokyklą. 1976–79 dėstė jūrų pėstininkų korpuso mokykloje Albany (Džordžijos valstija). 1980 baigė jūrų pėstininkų štabo vadų koledžą; 1980–85 štabo karininkas ryšiams su JAV Kongresu, Pentagonu ir operatyviniais štabais. 1986 vadovavo operatyviniam daliniui Okinavoje (Japonija), Pietų Korėjoje. 1987 baigė Gynybos sistemų valdymo koledžą Fort Belvoire (Virdžinijos valstija). Dirbo jūrų korpuso štabe Vašingtone valdymų ir kontrolės sistemų vadovo pavaduotoju. 1989 baigė Nacionalinės gynybos universiteto Vašingtone Jungtinių pajėgų koledžą. Dirbo generolo N. Schwarzkopfo štabe; per Persijos įlankos karą 1991 vadovavo kariuomenės aprūpinimo skyriui. 1991–93 jūrų pėstininkų korpuso materialinio tiekimo centro Barstow (Kalifornijos valstija) vadovas.

1993 išėjęs į atsargą, savo karinę patirtį perteikė Lietuvos kariuomenei. Baltijos instituto Vašingtone valdybos narys. 1995 baigė Pietų Floridos universitetą (verslo administravimą ir sąskaitybą). 1997–99 Lietuvos kariuomenės generalinis inspektorius.

Priklausė Lietuvių skautų sąjungai (filisteris paskautininkis), ėjo įvairias pareigas Vašingtono draugovėje ir Atlanto rajono stovyklose. 1996–97 St. Petersburgo, Floridos valstija, apylinkės Lietuvių bendruomenės pirmininkas. Žaidė krepšinį ir užsiėmė lengvąja atletika Worcesterio Vyčio ir Waterbury, Konektikuto valstija, lietuvių sporto klubuose (1960 išeivijos jaunių čempionas šuolyje į tolį).

Apdovanotas 17 JAV medalių, tarp jų 5 už dalyvavimą Vietnamo kare.

Amžina šlovė nerašytų Vyčio garbės nuostatų didvyriui!

Kiek dar kokių drąsių, valingų, sąžiningų, kilnių, taurių, tiesių ir kryptingų karžygių bei kasdienybės dideivių galėtume paminėti?

 

Parengė Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto laikijos (muziejaus) padalinio Kazimiero Būgos atminties laikyno (memorialinio muziejaus) laikintojas (muziejininkas)