Kviečiame į Europos paveldo dienas – Pažink ir pramogauk Dusetose rugsėjo 20 d.

Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

Todėl pažinti pramogaujant kviečia ir Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“. 

Programa (užduotis ir apdovanojimas visiems dalyviams, ne tik mokiniams)

1) surengti (klasėje, grupėje, šeimoje arba individualiai) Dusetų paveldotyros dirbtuves, siekiant sudaryti „paveldo bilietą“ – sąrašą žinių (lietuvių ar ir kitomis kalbomis) apie Dusetas, štetlą ir Kazimierą Būgą arba užpildyti bent dalį anketos (kurią turi mokytojai arba galite rasti  http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/trys-mokymosi-santalkos-rugsejo-menesi-europos-zydu-kulturos-diena-europos-paveldo-dienos-ir-kaimu-paveldo-tyrimas/);

2) surašyti tiek žinių, kiek Tau metų (klasė, grupė, šeima ar suaugęs žmogus gali parengti bendrą sąrašą, bet ne mažiau kaip 40 teiginių, klausimų arba pildytą anketą);

3) rugsėjo 20 d. (penktadienį) nuo 12 iki 16 val. vyks orientaciniai (klasių, grupelių, šeimų arba individualūs) žygiai siekiantiesiems sužinoti kas, kur, kada, kodėl buvo Dusetose (įdomių šaltinių rasite http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/europos-zydu-kulturos-dienu-20-metis-dusetose-2/);

4) Visi dalyviai, turėsiantys „paveldo bilietą“ galės (rugsėjo 20 d. nuo 13 iki 16 val. arba kitu sutartu laiku) įkopti į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios keturaukštę varpinę, pamatyti bažnyčioje naudojamas ir saugomas vertybes („zuikiai be bilieto“ privalės pasiaiškinti ar paaukoti).    

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)


 

 



 

 


 

 


 

 

 

Europos žydų kultūros dienų 20-metis Dusetose

Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“, organizavo pažintinį pasivaikščiojimą po Dusetų miestelį. Rugsėjo 4 d. 12 val. prie Nepriklausomybės paminklo prasidėjęs pasivaikščiojimas dalyviams leido nusikelti į XIX a. pabaigą, žymiojo kalbininko gimimo ir vaikystės metą, apžvelgė tarpukarį, okupacijų laikotarpį, sovietinį totalitarizmą, kolektyvizaciją ir atkurtos Nepriklausomybės metus.

Renginio dalyviai susipažino su buvusio štetlo teritorija, vietovėmis, gatvėmis, namais ir jų gyventojais, pasakojimais iš kahalo gyvenimo. Kartu su visais vaikščiojo ir prisiminimais dalijosi dusetiškė, paskutinioji gyvavusio štetlo liudininkė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė, kurios nuolatinio rūpesčio ir paramos dėka dar šiais metais miestelio viešose įstaigose (bibliotekoje, kultūros centre ir muziejuje) yra rodomi 3 su štetlo paveldu ir istorija supažindinantys paveikslai, Dusetų (apie 1940 m.) planas (kurį knygoje „Lietuvoje buvo štetlas: Dusetos atspindėtos prisiminimuose“ (sudarytoja Sara Weiss-Slep) nupiešė Miša Baronas, o perbraižė „būgiokės“ Aida Novatorovaitė ir Laisvydė Pivoriūnaitė) ir gyventojų bei jų užsiėmimų sąrašas (kurį užpildė Šajkė Glikas, Baruchas Krutas ir kiti).

Paminėtus ir nepaminėtus pažintinio pasivaikščiojimo pasakojimus prašomi rinkti ir dėlioti „būgiokai“ – didžio Lietuvos kalbininko vardu pavadintos gimnazijos mokiniai, kurie turi galimybę papasakoti apie įgytas bei projekto vykdymo metu vis dar įgyjamas žinias ir naujai prakalbintą, gyvesnę, paveikesnę miestelio istoriją. Lapkričio 6-ąją, minint 140-ąsias K. Būgos gimimo metines, bendromis pastangomis parengti pasakojimai apie Dusetų istoriją ir paveldą, šiuolaikinių technologijų pagalba prabils į dusetiškius, miestelio svečius ir keliautojus lietuvių, anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Dalyvavo trys iškilūs svečiai: knygos „Dusetos“ (2002 m.) autorė Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė, virtualaus švietėjiško projekto „Zarasų krašto žydų istorija“ (http://www.zarasu-zydai.lt) vadovė Gražina Ragauskaitė, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė (iš gretimo Antalieptės štetlo) Olga Raugienė.  

 

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Norintiems pasiskaityti apie mūsų žydus:  

http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

Kan. Strelčiūnas (Petras) „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ 1931 m. https://www.facebook.com/photo.php?fbid=521891648565073&set=pcb.521894388564799&type=3&theater

Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė „Dusetos“, 2002 m., 99-111 psl.  http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/leokadija-lukosiunaite-malciene-istraukos-knygos-dusetos-dusetu-zydai  

 

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Fotografavo Vilija Visockienė  

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2390283637714351&set=a.2390282374381144&type=3&theater

https://www.facebook.com/Europos-žydų-kultūros-dienos-Lietuvoje-613213262055610/?tn-str=k*F

 

Trys mokymosi santalkos rugsėjo mėnesį: Europos žydų kultūros dienos, Europos paveldo dienos ir Kaimų paveldo tyrimas

Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas Kultūros paveldo departamento (prie Kultūros ministerijos) remiamus du projektus – „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ bei „Išnykusių ir nykstančių Dusetų krašto kaimų paveldo apžvalga“ (parengimas spaudai ir leidyba), visus kviečia į visuotinai apjungto (integruoto) mokymosi savaites (pratinkimės – neužilgo bus daugiausia toks mokymas(is)…).

Rugsėjo 3-4 — Europos žydų kultūros dienos Dusetose žr. http://www.kpd.lt/news/4206/158/Kvieciame-teikti-programas-Europos-zydu-kulturos-dienoms.html):

1) Užduotis (ir mokiniams) — patyrinėti Dusetų žydų būtovę ir papasakoti bent vieną su štetlu ir kahalu susijusią istoriją. žr. http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

2) rugsėjo 4 d. — (ir mokiniams su mokytojais) ateiti 12 val. į Nepriklausomybės aikštę žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/europos-zydu-kulturos-dienu-20-metis-dusetose

3) lietuvių, istorijos, užsienio kalbų (gali būti dar dailės, informatikos, matematikos, biologijos ir kt.) mokytojams įvertinti užduotį atlikusius mokinius.

Rugsėjo 20-22 d. —  Europos paveldo dienos

(Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.)

1) surengti (mokinių ir artimųjų) kūrybines dirbtuves, siekiant išrinkti geriausius rašinius (lietuvių ir užsienio k.) apie Dusetas, štetlą ir K. Būgą, o per jo jubiliejaus iškilmes apdovanoti dalyvius ir laureatus;

2) Europos paveldo dienomis – t. y. rugsėjo 20 d. (penktadienį) – surengti (ir mokinių) orientacines varžybas, siekiant sužinoti kas, kur ir kada buvo Dusetose.

Rugsėjo 9-27 d. — Dusetų Kaimų paLikimas (knygos kūrimo santalka)

1) auklėtojai išdalintų pridėtą anketą 5-12 kl. ugdytiniams;

2) auklėtojai patartų kaip rinkti bei drauge su šeimynykščiais pildyti duomenis, o mokytojai, jau kaip dalykininkai, per savo pamokas (5-10 min.) kiekvienai klasei pateiktų savo išmanymą ir mokomojo dalyko pritaikymą kaimų tyrimams;

3) aukštai įvertinti (visiems mokytojams) kiekvieną dalyvį;

4) surinkti geriausius įkalbinimus (tyrimų pavaizdavimus) arba kartu su mokiniais tokius atrinkti, nes jie bus sudėti knygon su mokinių (nurodant klasę), tėvų ir mokytojų vardais ir pavardėmis.

(Visi kiti (ne mokiniai) anketas gali rasti čia (žemiau) arba gauti K. Būgos muziejaus parodų salėje.)

Tie, kurių tyrimai pagal anketą bus surašyti knygon (elektroninėn ar spausdintinėn), Dusetų Kaimų paLikimą gaus už savikainą. 

Laukdamas Jūsų patarimų, pataisymų, pastebėjimų… Ačiū, kad Esate…

Anketos pavyzdys: Anketa.Dusetų Kaimų paLikimas

Rytis Pivoriūnas, K. Būgos memorialinis muziejus, tel. 861025972, rytispivoriunas@gmail.com

Kviečiame į Europos žydų kultūros dienų 20-metį Dusetose

Rugsėjo 4 d., trečiadienį, Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“, organizuoja plačiajai visuomenei skirtą pažintinį pasivaikščiojimą po Dusetų miestelį. 12 val. prie Nepriklausomybės paminklo prasidėsiantis pasivaikščiojimas dalyvius nukels į XIX a. pabaigą, žymiojo kalbininko gimimo ir vaikystės metą, apžvelgs tarpukarį, okupacijų laikotarpį, sovietinį totalitarizmą, kolektyvizaciją ir atkurtos Nepriklausomybės metus.

Renginio dalyviai susipažins su buvusio štetlo teritorija, vietovėmis, gatvėmis, namais ir jų gyventojais, pasakojimais iš kahalo gyvenimo. Kartu su visais vaikščios ir prisiminimais dalysis dusetiškė, paskutinioji gyvavusio štetlo liudininkė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė, kurios nuolatinio rūpesčio ir paramos dėka dar šiais metais miestelio viešose įstaigose (gimnazijoje, bibliotekoje, kultūros centre, Sartų lankytojų centre ir muziejuje) bus rodomi 3 su štetlo paveldu ir istorija supažindinantys paveikslai.

Dalį pažintinio pasivaikščiojimo pasakojimų surinks ir sudėlios „būgiokai“ – didžio Lietuvos kalbininko vardu pavadintos gimnazijos mokiniai, kurie taip pat turės galimybę papasakoti apie įgytas bei projekto vykdymo metų vis dar įgyjamas žinias ir naujai prakalbintą, gyvesnę, paveikesnę miestelio istoriją. Lapkričio 6-ąją, minint 140-ąsias K. Būgos gimimo metines, bendromis pastangomis parengti pasakojimai apie Dusetų istoriją ir paveldą, šiuolaikinių technologijų pagalba prabils į dusetiškius, miestelio svečius ir keliautojus lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

 

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Skelbimas: Žydų kultūros dienos Dusetose

Dusetu štetlo gyventojų sąrašas apie 1940 m.

 

 

 

 

 

 

Norintiems pasiskaityti apie Dusetų žydus:  

http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

Kan. Strelčūnas (Petras) „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ 1931 m.

Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė „Dusetos“, 2002 m., 99-111 psl.           

 

 

Dusetų Kaimų paLikimas (knygos kūrimo santalka)

Zarasų krašto muziejus, įgyvendindamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos remiamą projektą „Išnykusių ir nykstančių Dusetų krašto kaimų paveldo apžvalga“, ketina iki šių metų pabaigos išleisti fotografijomis iliustruotą knygą  Dusetų Kaimų paLikimas. Knygos tekstuose ir fotografijose atsispindės Dusetų krašto (mat seniūnijos ir katalikų parapijos ribos nesutampa) kaimų kultūros (istorijos, architektūros, urbanistikos, asmenybių biografijų ir prisiminimų, demografijos, toponimikos, tautosakos ir kt.) paveldas, kaimų demografinė ir kitokia statistika.   

Temos aktualumas. 2019-ieji metai Dusetoms yra reikšmingi keliais požiūriais: minimas Dusetų vardo paminėjimo 500-metis, yra suteiktas Mažosios kultūros sotinės titulas, o lapkričio 6 d. minėsime Lietuvos Didžiojo Kalbininko Kazimiero Būgos 140 metų jubiliejų. Šie faktai, o dar ir Vietovardžių metų paskelbimas, įpareigoja atsigręžti į tuos šaltinius (kaimus), kurie nuo seno gaivina  ir reprezentuoja Dusetas. Juk beveik visos šio krašto garsenybės yra gimusios aplinkiniuose kaimuose, o ne Dusetų miestelyje, kuris iki holokausto urbanistiškai buvo suformuotas žydų. Jeigu būtų kalbama apie Dusetų įtaką lietuviškajai kultūrai, tai dažniausiai dėmesys nukryptų ne į Dusetas (štetlo ūkinius ir kitokius santykius), o į aplinkiniuose kaimuose gimusias asmenybes ir didžiavimąsi jomis. Tad kokie buvo, yra ar bus kaimų būties gamtiniai, kultūriniai laikinybės (vienkartinumo ir viltingų atsikartojimų) atspindžiai? 

Štai tie 114 aprašytini Dusetų krašto (pačioje seniūnijoje yra maždaug 30 išnykusių, o likusieji – dauguma nykstantys ar mažėjantys) kaimai: Antadavainė, Antakalnis, Antažiegė, Aukštalaukiai, Avižiai, Berniūnai, Betiškės, Bieliškės, Bileišiai, Blinkai, Brogiškės, Budriškės, Bumbliai, Butkeliai, Česnaviškis, Davainiai, Didžiadvaris, Dikmoniai, Drageliškės, Eiveniai, Gasiai, Gugiai, Jasai, Jaskoniškės, Jatkūniškės, Jodaugiai, Jomeikiai, Kairionys, Kairiškis, Kalbutiškės, Kalniškės I, Kalniškės II, Kavoliai, Krakynė, Kraštai, Krioviškis, Kuikiai, Kundročiai, Kunotai, Latviškės, Liesiškės, Likančiai, Lūgeliai, Lungeliai, Mandebūrai, Marciūniškės, Maskvyčios, Matiukai, Meilūnai, Melnyčinė, Merkiai, Merkiškės, Midučiai, Morkūnai, Narkyčiai, Naujasodis, Navikai, Pabalnė, Paberžė, Pačiaunė, Padustėlis, Paeglynė, Paindrė, Pakniškės, Pašilė, Pažiegė, Pempės, Peškaitiškės, Plaštakiškės, Puteikiai, Raudankos, Riškonys, Sadūnai, Sakališkės, Sala, Siratava, Sirotiškės, Skineikiai, Smilgės, Sniegiškės, Šalinė, Šaltamalkiai, Šišponiškės, Šlapės, Triponiškės, Upės, Užtiltė, Vaboliai, Vainiūnai, Vaiskūnai, Vasaknos, Vaseluškos, Vencavai, Veselava, Vilkiškės, Vosgėliai, Voversiai, Zelioniškės, Žukliškės, Antaviliai, Jakunčiai, Napreliai, Petkūnai, Čepiškės, Dumbleniškis, Griovadvaris, Gruodiškės, Išdagos, Juozapava, Kamionka, Pabaltė, Pušynė, Vajavotinos , Zablociai.

Keli kaimai gali būti įtraukti iš „užribio“ – Antazavės, Imbrado, Zarasų, Degučių, Antalieptės, Sudeikių, Užpalių, Jūžintų ir Kriaunų seniūnijų bei parapijų.

Kai kurie kaimai jau yra aprašinėti juodraščiuose. Dar keliolika yra aprašyti jau išleistose (auto)biografinėse knygose ar istorinio žanro publicistikoje.  Bus siekiama gauti šiuos aprašymus ir juos įtraukti į internetinės knygos (svetainės) turinį, o spausdintinėje knygoje bus nuorodos į tuos šaltinius, tai yra tekstus, primenančius tuos kaimus. Internetinis šios knygos variantas bus randamas http://www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje, toliau siekiant interaktyviai plėtoti, papildyti Dusetų krašto kaimų apžvalgą.   

Visi, davę žinių apie kaimus arba pinigų (projektui būtinas 20 procentų papildomas indėlis!), bus įrašyti knygoje Dusetų Kaimų paLikimas, sykiu galės ją įsigyti už savikainą (kitiems ji gali kainuoti iki keliolikos eurų). Žinias prašome atnešti į Dusetų seniūnijoje esančią  Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus salę arba atsiųsti elektroniniu paštu rytispivoriunas@gmail.com. Norintiems paaukoti virtualiai – bus nurodyti paramos fondo duomenys.

Pateikiama esmėtyros (semiotinė) priemonė tyrinėjant ir renkant duomenis (tekstus, dokumentus, fotografijas, piešinius, brėžinius, įrašytus garsinius ir vaizdinius pasakojimus ir kt.) apie kaimus:

1.      Kaimas ir jo pavadinimas;

2.      Sodybos (architektūra, kaimo urbanistika) ir žmonės (jų darbai, amžius, vizijos ir kt.), augalai ir gyvūnai, žemėvietos (kraštovaizdis, piliakalniai, pilkapiai, kapinės, miškai, pievos ir kt.) ir vandenys (ežerai, upeliai, pelkės ir kt.);                                                                                                   

3.      Vardai, pavadinimai, pasakojimai – vietovardžiai, asmenvardžiai, tautosaka, aprašymai (ar nurodymai į tokius tekstus);

4.      Statistikos (skaičiavimai, ko mažėja, ko daugėja, palyginimai, periodai, vertinimai, kam ypatingas dėmesys, analizės ir kt.).

Atraskime kiekvienas savo uždavinius ir įsidėmėkime knygos Dusetų Kaimų paLikimas kūrimo santalkos tikslą – sukurdami Dusetų krašto kaimų fotografijomis iliustruotą aprašymų ir prisimintų pasakojimų apžvalgą (kad ji būtų ne tik žinių, bet ir entuziazmo tyrinėti aplinką priemone), žadinsime domėjimąsi nykstančiais ir išnykusiais kaimais, idant būtų išsaugoti ne tik vietovardžiai su nykstančių kaimų statistika, bet ir rašytiniai bei vaizdiniai atsiminimai apie kaimynų, giminių bei protėvių paLikimą, kuris taptų gyvybingas ateities paveldui.   

Sumanymo autorius ir projekto vadovas Rytis Pivoriūnas,                                                                                                                 

                                                                                           

Atraskime aisčius su profesoriais ir … dailininke

Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus parodų salėje (Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas) iki rugpjūčio 14 d. vyksta LAIMOS TUBELYTĖS-KRIUKELIENĖS tapybos paroda LAIKO AKIMIRKOS DROBĖSE.

Jei reikėtų trumpai pasakyti apie ką paroda, būtų galima išskirti ypatingą ir esminį jos bruožą: Lietuvos pirmeivių – aisčių – istorijos iliustracijos.

Pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį dailininkė skiria didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. Yra sukūrusi per 40 tapybos darbų, kuriuose pavaizduoti svarbūs Lietuvos vystymosi raidai įvykiai, istorinės asmenybės bei įvairios kūrybinės interpretacijos lietuvybės tematika. Pasak jos, daugiausiai laiko, kantrybės, kūrybinės išmonės ir istorijos žinių pareikalavo didelio formato drobės: „Žalgirio mūšis“ ir „Oršos mūšis“.  Svarbus kūrybinės veiklos etapas – bendradarbiavimas su istoriku bei archeologu, akademiku prof. Eugenijumi Jovaiša (šiuo metu – Seimo narys) ir jo leidinių iliustravimas. 2016 m. publikuotame E. Jovaišos mokslo populiarinimo leidinyje „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ galima pamatyti jos sukurtas 39 iliustracijas. Dešimt prieš keletą metų nutapytų ir šiuo metu muziejaus parodoje eksponuojamų iliustracijų aisčių tema, kaip numatoma, taip pat bus panaudotos E. Jovaišos būsimame moksliniame leidinyje.

Vos keli dailininkai Lietuvoje tapo istorinėmis temomis. O apie aisčius (baltų gentis) tėra pavieniai kūriniai. Nepaprastai reikšminga, kad mūsų didžiojo pasididžiavimo prof. Kazimiero Būgos pradėtą darbą, atrandant aisčių protėvynę ir jų genčių buveines, populiarina ir tęsia, šįkart jau meno kalba, mylima Dusetų krašto dailininkė.

„Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir Gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su Jumis.“

Dailininkė apie save: Laima Kriukelienė – aprašymas parodos atidarymui – 2019 m.

Maloniai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 10.00 iki 16.00 val. Iš anksto suderinus, galima apsilankyti ir kitu laiku. Tel.  861025972, muziejus@zarasai.lt, http://www.buga.zarasumuziejus.lt

Parodos atidarymo akimirkos iš Vilijos Visockienės fotografijų.