Kalbystės žininčius (profesorius) Kazimieras Būga prieš šimtą metų (1920–24) tautą kvietė Lietuvių kalbos žodyno (kuriam medžiagą pats pradėjo rinkti 1902 m.) sudarymo talkon. Šimto metų prireikė, kol 2002 metais buvo parengtas paskutinis – dvidešimtasis – žodyno tomas. Lietuvių kalbos žodynas – iš tiesų didžiausia Lietuvos dvasinė vertybė, atskleidžianti mūsų turtingą kalbą – jos žodžių reikšmių vartosenos pavyzdžius. Bet ar toks žodynas pilnai atspindi lietuvių kalbos dvasią? Ar ieškodami žodžių reikšmių suvokiame tų žodžių esmes – jų kilmės ir prokalbės pirmykščių šaknų prasmingas saistumas? Kokie yra pamatiniai, šakniniai lietuviškų žodžių kerai ir jų prasmių išsikerojimo apmatai bei taisyklės susidarant sąvokoms?

Įsivaizduokime, kokios pagalbos dabar lietuvių kalbos labui paprašytų Kazimieras Būga?

„Ar jau susiprotėjote, kaip apsunkina atmintį ir kaip varžo mąstymą europietiškų svetimybių – tarptautinių žodžių – vartojimas? Žodyną – vartojimo žo(-ai-)smyną – jau turite, bet ar jau atrandate lietuviško Esmyno (pamatinių žodžių esmių), Prasmyno (keryno) bei Reikšmyno (sąvokyno) žavesį ir jų sudarymo taisykles? Tad maldauju Jūsų, jeigu norite labiausiai mane pagerbti, iki mano mirties šimtmečio – 2024 metų – parengti LIETUVYNO sudarymo gaires, o iki mano gimties 150-mečio – 2029 metų – Tautos santalkoje sukurti ir pasauliui padovanoti LIETUVYNĄ – mąstymą kerinčios, seniausios ir žaviausios kalbos Žinyną. Tokiu būdu įrodysite sau ir kitiems, kad lietuvių kalba – senovės žynių žinių kalba, todėl ir moksliškai (etimologiškai, filosofiškai, fiziologiškai, neurologiškai…) tinkamiausia žmonijos darnios raidos numatymui kalba.“  

Šiuokart žodžiai, kurių vieni yra ypatingi savo paprastumu, nes šaknis vienodai perskaitoma ir iš kitos pusės, o kiti ypatingi savo magiškumu, nes slepia kitą esmingai arba atsitiktinai susijusią reikšmę, šaknyje perskaitomą iš kitos pusės. 

Paprastieji šeimyniniai žodžiai, kurių šaknys vienodai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:

1. mam-a (mam-ytė, mam-ulė, mam-utė…) – tet-ė (tat-a, tėt-is, tėt-ukas…),
2. kak-a-s (kak-učiai, kak-uliai, kuk-uliai…) – pap-as (pap-ukas, pap-uliai…),
3. bob-a (bab-a, bab-ytė, bob-utė, bob-ulė…) – byb-ys (byb-is, byb-iukas…),
4. tet-a (tet-ulė, tet-ulytė…) – dėd-ė (ir dėd-ienė, dėd-ulis, dėd-uli-ukas…),
5. ses-uo (ses-ė, ses-ytė, ses-ulė, ses-utė…) – sys-is (sys-alas, sys-iukas…),
6. lėl-ė (lel-iukas, lel-ytė, lėl-iukė…) – rūr-a (rūr-ytė…), pup-a (pup-ytė…),
7. iš-did-i („dyd-elė dyd-elė“…) – iš-did-us (dyd-is, „dyd-elis dyd-elis“…),
8. (at-, pa-, su-, …)imi (ėmė) – (į-, pri-, su-, …)ded-i (ded-a, duod-a),
9. ….

kiti: šeš-ėlis, šeš-i, šeš-uras, šeš-kas, šeš-kė, šaš-as, šyš-as, šaš-kės, bab-kės, sus-kis, nu-sus-ėlis, kuk-čioti, kok-čioti, joj-a (joj-o), …

Paslaptingieji maginiai žodžiai, kurių šaknys skirtingai manomos-tariamos-skaitomos iš abiejų pusių:

1. veid-as – diev-as (kūrinys – Diev-o veid-as…),
2. vyd-as – dyv-as (iš-vyd-o švieto dyv-us…),
3. iš-vad-a – iš-dav-a (vad-yba – dav-yba; vad-ov-as dav-ė pa-ved-imą (iš-, pa-)vad-uoti…),
4. man-as – nam-as (man-o nam-ai nam-učiai…),
5. mig-ti – gim-ti (nu-mig-ęs at-gim-sti…),
6. r-im-ti – m-ir-ti (r-imti-s – m-irti-s; rim-ti – mir-ti; ram-us – mar-us; nu-rim-ęs kas m-iręs, su-iręs…),
7. lik-ti – kil-ti (lik-imas – kil-imas; lik-o kristi ir vėl kil-ti…),
8. pri-val-ėti – iš-lav-ėti (val-ią lav-inti…),
9. gam-inti – mag-inti (mag-iški gam-iniai mag-ina…),
10. tyl-ėti – lyt-ėti (tyl-a – lyt-a; lyt-ėk, bet tyl-ėk…),
11. talp-inti – plat-inti (talp-us – plat-us; talp-us plat-us indas…),
12. pil-ti – lip-ti (lip-a pil-iakalnio pil-in…),
13. pul-ti – lup-ti (puol-ė lup-ti, bet pačius už-puol-ikus pri-lup-ė…),
14. duž-ti (dauž-yti)– žud-yti (su-duž-o gyvenimas, kai nu-žud-ė…),
15. lab-a-i – bal-a-i (bal-os lob-ius saugo; ar „lab-ai“ – bal-ais vertinama…),  
16. kiš-ti – šik-ti (kiš-i pilvan – šik-i laukan…),
17. šok-ti – koš-ti (šok-antieji koš-ia orą ar vandenį…),
18. gar-s-as – rag-as (pasi-gir-do rag-o gar-sas…),
19. ger-ėti – reg-ėti (ger-a reg-a, ger-a reg-ėti…),
20. važ-iuoti – žav-ėti (pa-vež-ėsi – su-žav-ėsi, vež-a žav-ingumas…),
21. kal-ti – lak-ti (jei kal-si darbelius ar žodelius – ne-lak-si degtinės…),
22. kur-ti – ruk-ti (rūgsta sukurti daiktai, rūksta kurianami daiktai, rūk-sta pa-kur-a…),
23. gil-ė (gal-ia, gil-t-inė, gel-ti, gul-ti…) – lig-a (lig-a gel-ia, net pa-gul-do; lig-oj ne-gal-ia…),
24. gyd-o – dyg-o (daig-ai gyd-o…),
25. gyl-is – lyg-is (gyl-is su-lyg-ina…),
26. rod-yti – dor-yti (dor-ai at-rod-yti…),
27. rėd-yti – der-inti, der-ėti (su-der-intas ap-rėd-as…),
28. rėv-ė – vėr-ė (d-rėv-ė atsi-vėr-ė…),
29. keit-ė – tiek-ė (teik-ė; ką tiek-ė teik-ė – tą keit-ė…),
30. keik-ti – kiek (pra-keik-ė kiek-vieną…),
31. ryt-as – tyr-as (ryt-o tyr-uma…),
32. rat-as – tar-ti (tar-mė, tar-yba, pasi-tar-imas…)
33. šal-ti – laš-ė-ti (šalti lašai…),
34. leis-ti – siel-a (at-leis-ti siel-ai…),
35. dor-a – rod-a (dora – gera roda…),
36. goj-us – jog-as,
37. roj-us – jor-ė, jor-is,
38. kus-ti – suk-ti,
39. sem-ti – mes-ti,
40. rėž-ti – žer-ti, žėr-ėti,
41. kan-čia – nak-čia,
42. sek-ti – kęs-ti,
43. seg-ti – gesti,
44. sup-ti – pus-ti (taip pūs-telėjo, kad net sup-telėjo…),
45. pūt-ė – tūp-ė (taip pūt-ė – net tūpė…),
46. lek-ia – kel-ia,
47. ra-tas – ar-tas,
48. dar-b-as – rad-as (rad-imas),
49. šauk-ti – kauš-ti (šauk-ia kaip į-kauš-ęs…),
50. …

Visą žodį manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių:

1. amam (kūdikio „am-am“) – mama,
2. po – op („žemiau – aukščiau“, vaiką keliant „op-papaaa“, plg. angliškai „up“),
3. sula – alus,
4. sakalas – Salakas,
5. ar – Ra (egiptietiškai – saulės DIEVas, suprask, iš tamsos (niekumos) su „ar [aš galiu]…?“ kreipiuosi švieson (Esumon) – „į Tave Viešpatie Ra“),
6. …

Vienodai manant-tariant-skaitant iš abiejų pusių:

1. sėdėk užu kėdės,
2. iki („iki greito (laikinybėje arba amžinybėje)“),
3. …

Kokių dar rastume įrodymų, kad „Lietuvių kalba – galingiausio Žynių luomo Europoje kalba“ (Aivaras Lileika) ?

Pasidalinkite savo įžvalgomis; atrastas įdomybes ir atitinkamus prie-žodžius (pa-tarles) siųskite rytispivoriunas@gmail.com 

Dusetų Kazimiero Būgos skaitykloje vasario 1 dieną vyko Aivaro Lileikos pa-s-kaita ir jo sarmatyno SARMATIA: UŽMIRŠTOJI ISTORIJA pristatymas. Padėka įvykį surengusiam Daliui Dūdėnui (žiūrėkite). 

AIVARAS LILEIKA – (at-, iš-)radingas žinius (genijus), (ap-, į-)žvalgus mokša, per-k-ūno sy(-ie-)los jėgius (jogas), Sarmatijos pra-Man-intoj-as (brah-manas), būtovės į-lūžių (istorijos ideologinių iliuzijų) tyrintojas, žodžių atkerėtojas (etimologas), jaunystėje – Taizė renginių bendradarbis bei senųjų raštų žynio (profesoriaus, vertėjo) Antano Rubšio bičiulis Biblijos draugijoje, Londono raštyno (antro pagal gausą po Vatikano bibliotekos) tyrinėtojas, ilgametis Londono Metropoliteno universiteto viešasis tyrėjas bei paskaitininkas, paska-i-tų Lietuvoje ir užsienyje vedėjas, vedūnas (gidas) prie būtovės ženklų, įtaigus lietuvių są-moningumo ža(-o-)dintojas, … – dabarty vedantis at-Ma-i-no pro-Tas :

pro Tą m-Irties ir Gyvatos Tik-Rovę,

pro Tą Ža-Ra vėl Auš-Ra (naktis–diena, augTa–mažėTa) Tik-Rą Ra-Tą,

pro Tą pasi-Tik-Ėjimo Laim-Ėjimą, 

pro Tą Per-K-ūno per-Galią,

pro-Tą Saul-ės ir Siel-os Syl-ą, 

pro Tą Sar-Matos pa-Saulė-žiūrą,

pro-Tą siel(os)-vartų iš-tyrinimą – nuo-dėmių per-ty-Rą, 

pro Tą Tau-Tos ir man-Tos tur-To per-Mainą,

pro tas pa-są-Moningų visa-Tos sū-Kurių be-galybes, Gal-im-ybes…  

Jojo pa-Link-Ėjimas ir būgainės skaitytojams – pa-liK:ti Ugnimi KūRĖjais Gyvatos dyV:ų

„Visata“ 1 d. iš 2  

„VisaTa“ 2 d. iš 2

„paSaulėŽiūra ir Tamsosžiūra“ 1 d. iš 2

„paSaulėŽiūra ir Tamsosžiūra“ 2 d. iš 2 

Lietuvių Tauta nuo seniausių laikų iki dabarties, 1 dalis

Lietuvių Tauta nuo seniausių laikų iki dabarties, 2 dalis

Ar Lietuvai 1000 metų? Apie istorikų tyčia užmirštus Lietuvos tūkstantmečius. 9 dalių paskaita

A. Lileikos kal-b-Ėjimai

Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com, ypač kad-u ketintumėte dalyvauti, dalytis kūrybinėje santalkoje LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS

Ar Tau jau prasi-d-Ėję nuo-Stab-ių Steb-uklų Steb-inimo pa-Steb-Ėjimai ?

 

Es-am-uma-s [į-, per-, pri-, su-] prantama-s (su-pratinga-s) [ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-] kalb-in-amais reiškiniais.

Esamuma-s esminga-s (esmintina-s, į-esminama-s, su-prantama-s) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais).

Esamumo-s esiniai (es-am-ybės, esatys, esmės, esamieji) – esančiųjų (esūn-i-ų, esmintojų) es-a-m-ėjimai (į-esminimai, su-esminsenos, es-a-mėsenos).  

Saistuminės – sąryšinių šaknų – lietuvybės: įs-čių (įsčios) <-> ais-čių (Aistija, aisčiai, kuriuos estai pasisavino – „su-estino“: Estija – estiškai Eesti) <-> es(a)-čių (es-a-tys, esti, esantieji, es-am-ybės, esiniai ir kt.) <-> ės-čių (ėstys, ėsti, ėdalas, ėdantys, ėdžios, ėdykla ir kt.) <-> as-muo (esmi, esmuo, asmenybė) <-> aš (es-u, latviškai es, prūsiškai as) <-> aš-is <-> …  Iš Lietuviškų saistumų keryno (šakninių saitų – tikrovės vaizdinių sąsajų ir žodžių garsinių sąskambių – prasmyno)

„Es-am-ybė-s“, „esmė-s“ saistumingai keroja-si, siejasi su „ės-ti“.

Saik-ing-umo Tau kur kadu kų (ko, kam, kuo) kaip ap-si-ėsti, at-si-ėsti, iš-si-ėsti, nu-si-ėsti, ne-si-ėsti, pa-si-ėsti, per-si-ėsti, pra-si-ėsti, pri-si-ėsti, su-si-ėsti, už-si-ėsti … J

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com, ypač kad-u ketintumėte dalyvauti kūrybinėje santalkoje LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS

Atjaučiu (a…čiu – ačiū) motinai, broliui, draugams, Zarasų laikijos (muziejaus) darbuotojams.

Šarūnas Pošius In memoriam

Šarūno Pošiaus bakalauro baigiamasis darbas DUSETŲ PARAPIJA XIX AMŽIUJE (vadovai: prof. Libertas Klimka, asist. Povilas Spurgevičius; Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006 m.)

DUSETŲ PARAPIJOS ISTORIJA

Kiekviena-s dal-yvaujame (dal-iname, dal-inamės) Vis-l-umą (visa-tą – visa tai) per-keisdami (per-kurdami), todėl ir atsakome bei kaltiname (kal-tinamės „kal-dami sau likimą“) už ribotas savo ne-priklausomybes.

Laisvumo-s laisv-yb-ės – laisvūn-i-ų (laisvėjančiųjų) laisvėjimai, laisvintojų laisvinimai, iš-si-laisvinančiųjų iš-si-laisvinsenos.

Laisvė (nepriklausomybė) priklausoma nuo išsilaisvinimo (išsivadavimo) nuo prievartos – iš gamtos (fizi-ki-nių) ir proto (màno mãno ir mon-i-ų: sa-monių, nuo-monių, iš-monių, pra-monių, pra-manų) grobikų.

Velniop grobikus, tegyvuoja laisvieji !

„Lais-vės“ saistuma kilme keroja-si ir reikšmėmis siejasi su „leis-ti“, „lies-ti“. Išminties Tau kur kadu kų (ko, kam, kuo) kaip ap-si-leisti, at-si-leisti, iš-si-leisti, nu-si-leisti, ne-si-leisti, pa-si-leisti, per-si-leisti, pra-si-leisti, pri-si-leisti, su-si-leisti, už-si-leisti … su-si-liesti …

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Es-am-umos lietuvintojas

Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susi-siek-(-keis-)ime rytispivoriunas@gmail.com

Es-am-umo-s šviesynas – švieto (visatos) vis-l-umo-s (daug-inam-umo-s) ir dal-inam-umo-s gražuma-s, geruma-s, tie(-ei-)suma-s, artuma-s ir toluma-s, gretimuma-s, tirštuma-s, tuštuma-s ir pilnuma-s, matomuma-s, vaizduma-s, raiškuma-s, jautruma-s, ši(-a-)l-t-uma-s, jau(-uo-)kuma-s, mie(-ei-)(-e-)luma-s, gy(-ai-)vuma-s, tyruma-s, skaidruma-s, giedruma-s, dosnuma-s, duotuma-s ir imtuma-s, tiksl-ing-uma-s, priežastinguma-s, liekamuma-s, lemtinguma-s, laid-inink-uma-s, kaupiamuma-s, virpuma-s, at-veikuma-s, traukuma-s, egn-ing-uma-s (elektr-ing-umas), pa-sąmoninguma-s, veikluma-s, tvar-k-uma-s, stebėtuma-s, pažinuma-s, są-skambuma-s, darnuma-s, papild-om-uma-s, ribotuma-s ir begalinuma-s, pra-dedamuma-s ir pa-baigiamuma-s, būt-in-uma-s ir būsimuma-s, laikinuma-s ir amžinuma-s, kintamuma-s ir pastovuma-s, ašuma-s ir kituma-s (Aš–Tu), tapatuma-s ir kitoniškuma-s <…>

Iš Lietuviškų saistumų keryno (šakninių saitų – tikrovės vaizdinių sąsajų ir žodžių garsinių sąskambių – prasmyno): „Švies-uma-s <-> šviesti, šviesus, -i, šviesa, šviesinys, šviesulys, šviesybė, šviestuvas, ap-švietimas, švietėja-s („Šviesumos šviesinių šviesiški švietimai“) <-> švietas (svietas) <-> šviesinti, šviesinimas <-> švisti, nu-švitimas, nušvitusieji <-> švytėti, švytėjimas, švyturys <-> švitinti, ap-švitinimas <-> švarinti, švarus, -i, švara <-> šveisti, šveitimas <-> pa-švitrinti, švitriniams <-> švęsti, šventinti, šventimas, šventė, šventikas, šventasis, -oji <-> svečias, svetė, svetinga-s, svetima-s <-> sveikti, sveika-s, sveikimas, sveikata <-> …“

šviesiniai – šviesulių šviesenos (tamsiniai – tamsulių temsenos)

šviesos – švietėjų (at-šviečiančiųjų) nu-švietimai (tamsos – tamsintojų (tamsinančiųjų) nu-tamsinimai)

šviesybės – šviesuolių ap-švietimai (tamsybės – tamsuolių (tamsuoliški) temdymai)

šventės – šventikų šventimai

švent-en-ybės – šventųjų pa-šventinimai 

švitybės (švytėjimų) – nušvitusiųjų (švytinčiųjų) nušvitimai

svet-im-ybės – svetingųjų (svetimųjų) svečiavimai-si (svet-im-ėjimai)

sveik-im-ybės – sveikųjų (sveikstančiųjų, sveikuolių) pa-sveik-in-imai

 

Šviesumo-s Ukrainai ir „Rasijai“, gožiamai valdančiųjų ir valdomųjų tamsumo-s

Šviesumo-s VEIDams – DIEV-išk-umo-s atspindžiams – švyturiams tamsum-oj-e

 

Kviečiu kūrybinėn santalkon LIETUVYNAS – LIETUVIŲ DVASIOS KALBYNAS (tartum prof. K. Būgos išsvajotas visuotinis žinynas – lietuvybos lobynas – helėniškai tezauras), kad-a tyrinėtume ir atrastume esmyną (at-mintyną – amatų, gaminsenų (technologijų), menų pri-menyną, tikėjimų (religinį) pa-są-monyną ir mokslinį (filosofinį) iš-manyną), žo(ai)smyną (lietuviškų žodžių ir jų žaismių vartojyną), reikšmyną (atskyrių, pagal kategorijas, sąvokyną) ir prasmyną (reiškinių ir sąvokų, pagal šaknis, saistumų keryną). Rašmių išraiškomis (tekstais) ir turiniais (kontekstais) įsilaikiname Kazimiero Būgos žinainėje http://www.buga.zarasumuziejus.lt (neilgai trukus bus vėl atidaryta). Už lietuviškumo žinyną – už saistumingos prokalbės atradimus, jos pritaikymus žinijai suprasti ir už vis-l-umas bei lietuviškus vis-l-umus (vis-l-ybes) apglėbiančios – vis-l-uminės žinijos – mąstysenos bei ugdysenos (at-, iš-)skleidimą – (naujovišką švietimą, šiuolaikinę apšvietą, smegenims paprasčiausią bei lengviausią priemonę ugdyti-s ir atrasti reikalingas žinias) – gausime Lietuvos (kai LIETUVYNU pradės naudotis ugdytiniai bei ugdytojai, mokytojai, gebūnai, žininčiai, žinovai, patyrūnai, išmanytojai) ir pasaulio (kai mūsų pavyzdžiu paseks ir kitos vaisingos kalbos) įvertinimus.  

Jei dalyvausite – atrašykite rytispivoriunas@gmail.com (pageidautinas ir Tavo gyvenimo aprašymas) – atsiųsiu mano LIETUVYNO (esmyno, žaismyno, reikšmyno ir prasmyno) rašysenos gaires su pavyzdžiais.

Širdingai a(tjau)čiu tiems, kas šios žinios rašmę perduoda (persiunčia) kitiems

 

Galbūt toks užrašas prie Dusetų laikinyklos (muziejaus) žymės esminę (– žaisminę – reikšminę – prasminę) išskirt-in-ybę ir paskirtį Lietuvai, Europai ir pasauliui.

Zarasų apskrities (rajono) savivaldybės taryba priimtu sprendimu (2022 m. liepos 8 d. Nr. T-137) sutiko perduoti patalpas (42,25 kv. m. ploto), esančias Dusetose – K. Būgos g. 11-1A – kadaise čia veikusioje vaikų skaitykloje (bibliotekoje), patikėjimo teise valdyti ir naudoti Zarasų krašto laikijai (muziejui). Dabar patalpas būtina atnaujinti ir pritaikyti parodoms bei laikintuvėms (ekspozicijoms).

Dusetų valsčiuje (seniūnijoje ir parapijoje) veikia vienas Zarasų krašto laikijos padalinys – Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laik-in-ynas (memorialinis muziejus) Pažiegėje. Viena pareigybių visuma padalinta (¼ ir ¾) dviem darbuotojams – švarintojai (prižiūrėtojai) ir laikintojui (muziejininkui).

Kokia galėtų būti Dusetų esamykla – kokybių, jų siekiamybių (vertybių, gėrybių, grožybių, teisybių, dorybių) (į-, at-)laikinimo ir palaikymo laik-in-ykla?

Kaip vienoje patalpoje bus sudėlioti laikiniai (eksponatai) ir sąveikaus: 1) „Pakerynas“ (raštynas – Dusetas, dusetiškius aprašanti ir dusetiškių bei šiame krašte rašiusiųjų raštija, bet ne vien tik Pakerių šeimos), 2) „Kerykla“ (skaitykla, kalbykla, mąstykla, rašykla); 3) „Atveikslynas“ (nuotraukynas, paveikslynas), 4) „Daiktynas“ (įrankynas), 5) „Aprėdynas“ (drabužynas ir avalynas); 6) „Asmenynas“ (atminynas), 7) „Briedynas“ (būtybos mokytojo, laikūno Henriko Briedžio radiniai bei rinkiniai), ir kiti Dusetų kraštą atskleidžiantys dalykai?

Kaip gimsta ir išsivysto – išsikeroja – lietuviška lietuvių kalba?

Kuo stebina Esumos ir kalbos Lietuviškos sai-s-tumos – „Lietuvingų Dermių Kerai“?

Kokiu būdu „Lietuviškai Dalykai (at- ir pa-)Kerėjami“?

Ar tai bus vis naujai – laik-intuvėmis – at-kuriamas esmių (– žaismių – reikšmių – prasmių) (į- ir at-)laik-inimo laik-in-ynas, laik-inių išraiškos ir turinio pažinimo laik-inykla, įsi-buvimu patiriamų lietuviškų pratybų laik-ovė, pa-sąmonėn sutekančių kalbų palyginimo laik-uva?

Kaip Tau į-esminti Laik-umą mūsų laik-mėje?

apie mūsų kraštą tyrusius pirmeivius ir laik-in-am-umą (muzealumą) Dusetų (k)raštuose žr.: http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/kuriama-dusetu-krasto-istorijos-ekspozicija-2 ir http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/muzieju-diena-apie-muzealuma-dusetu-kraste

Su-si-tinkamu laik-u laukiami Jūsų laik-ysenos pastebėjimai ir siūlymai, padovanojami ir paskolinami išrodyti laik-intuvėms rašytiniai, daiktiniai, vaizdiniai bei garsiniai laik-iniai iš bet kurios laik-ybos.   

 

Kazimiero Būgos (at- ir iš-)minties laikyno laikintojas, esmintojas, Esumos lietuvintojas

Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Susisiekime rytispivoriunas@gmail.com

Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine.

Apie lietuvių kalbos būtovę klausykite Lietuvos radijo žinainėje https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000232629/istorijos-perimetrai-valstybines-kalbos-simtmetis (Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Vedėjas Rimas Bružas.)

Šia proga noriu pasidalinti esmingu (prasmingu, reikšmingu, žaismingu) prisiminimu.

Ką reiškia graikiškas sudurtinys – onto-phainomeno-logo-gnosija?

1998–1999 metais tyrinėdamas magistro darbe išsikeltą svarbiausią klausimą „Kas tai yra – filosofija kaip teorija?“, patyriau ypatingo atradimo džiaugsmus – vis ryškesnius eureka! – galų gale nušvito filosofijos kaip teorijos (graikiškai – „dieviškos žiūros“) esmė, jos esmė-žiūra!  

To tyrimo išvadose štai kaip apibendrinau ir užtvirtinau:

„ <…> Filosofija kaip teorija yra tokia mąstymo žiūra, kuri „žiūri“ vaizdu (objektyvu), žodžiu (intersubjektyvu) ir mintimi (subjektyvu) vieningai apimdama ir gaivališką pasaulį, ir žmogišką kultūrą, ir individualų suvokimą. Apibrėžčiau sakant, filosofinė žiūra yra būties vaizdo, kalbos ir supratimo struktūra, kuri ne tik artikuliuoja visą tikrovę (realybę, esamybę ir pan.), bet ir atspindi šiosios esmę – buvimo vaizdo kalbinį supratimą. Tai ir reiškia, kad tikrovė yra buvimo vaizdo kalbinis supratimas (kalambūriškai tariant: „ontofenomenologognosija“), ir kad tik šių keturių (buvimo, vaizdo, kalbos, supratimo) plotmių neardoma bei vieninga perspektyva laiduoja filosofinę, prigimtinę – tai yra apskritai žmogišką – laikyseną. Ši laikysena, arba tiesiog žmogiška prigimtis (kiek jau apie ją filosofų kalbėta!), būna ta pati tiek pasaulio, tiek kitų, tiek savęs paties atžvilgiu. Tai reiškia esmingą dalyką: neįmanoma iššokti aukščiau savo… (to taip mūsų savo) buvimo vaizdo kalbinio supratimo. Tai taip mums sava.

Taigi galima pamėginti išgryninti ar atskleisti drąsiausią mintį, kuri skambėtų tegu ir šitaip: filosofija kaip teorija – „esmėžiūra“ – yra ne kas kita kaip on, phainomenon, logos ir gnosis žiūros struktūra bei šių „kvintesencinių elementų“ turininga dialektika. O visa kita (t. y. pastarųjų dialektinių santykių turinio tematizacijos) tėra konkretaus mąstytojo idiosinkrazijos: „poetinio mąstymo“ retorika, hermeneutinis arba analitinis (ar koks kitoks) stilius, ideologinis (religinis, etinis, meninis, filosofinis, mokslinis, teisinis, politinis…) angažuotumas arba tiesiog individualios patirties ir gimtosios kalbos gramatinė kristalizacija. Bet pabrėžtina: mąstytojas išties yra mąstytojas (filosofas!) tik tuomet, jei jo savitas tematizacijas iš principo įmanoma artikuliuoti į on, phainomenon, logos ir gnosis, t. y. atpažinti šiuos pamatinius esmėžiūros pastolius. <…>“

Atleiskite, jei protą rėžia, raižo svetimybės, kad-a mąstybos „meistrelio“ (magistranto) rašinyje daugoka europietiškų ir pasaulietiškų skolinių! 

Sartuvos žinynan (žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/sartu-kulturos-kelias) ir Sartuvos lietuviškan esmynan parašiau Esumos esmėžiūrą pavaizduodamas „Lavinančiu Dvasią Keturkampiu“ – protinančios reiškybos, reikšmės pradmenų (loginiu-semantiniu – elementariųjų reikšmės struktūrų, arba Greimo semiotiniu) kvadratu:

Esuma (pri-, su-)prantama (ap-, į-, pa-, pra-, su-, už-)kalb-in-amais reiškiniais

S1 – Tau Esuma, Būtuma, Būvuma (Visuma, Vienuma, Slėpuma…) Esumos esmėvoka (esamytė): esuma esmintina (į-esminama, su-prantama) esmiškais (su-esmintais, į-kalbintais) esiniais (reiškiniais)	S2  – štai šitaip (štai šitokie, -ios) jam, jai, jiems, joms esiniai, es-a-mybės, esatys, esatis, esinija, es-am-ovė, es-am-uva, es-m-ynas, es-m-ykla, būv-in-iai, buviniai, būsiniai, būtis, būtija, būtovė, būtuva, būtynas, būtykla, buitis, būdas (reiškiniai, dalykai)
~S2 – mums es-u-mė, esm-iškum-as, esmas, būsmas, būtumė, būt-iškumas, būvumė, būv-iškumas, buvumė, buv-iškumas, busumė, bus-iškumas (kalba)	~S1 – man es-a-myba, būt-in-yba, būvyba (pri-pratimas, su-pratimas, suo-pratis, iš-prūsimas, pa-protinimas, sam-prata, į-protis, pa-protys…)

Esmintojas, Esumos lietuvintojas, Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyno laikintojas Rytis Pivoriūnas Esūnas – Lietuvių Dvasios Kerūnas

Pažiegėje – Būgų laikovės sodžiuje – Kazimiero Būgos (at-, iš-)minties laikyne vasarą vykusios (sykiu ir nuotoliniu būdu) kalbystės kūrybinių sąveikų pratybos „Lietuviški Dalykų (at-, pa-)Kerėjimai“ sukėlė „Lemtingų Dvasiai Klausimų“:

1. Kodėl mąstymas lietuvių kalbos „sulietuvintomis“ svetimybėmis ir skoliniais – sykiu kaip ir kitų kalbų savaip vartojamomis iš senovės graikų, hebrajų, lotynų ir iš kitų kalbų kilusiomis „tarptautinių“ žodžių (įvardijimų, vardų) sąvokomis – man ir mums ap-reiškia europietiškąją ir pasaulietiškąją mano patybę (savasties, asmens, sielos, pa-sąmonės y-patybes) ir mūsų tapatybę (susi-ta-patinimus su kitais, svetimais, svečiais, jų pa-sąmonės kit-ok-ybėmis)? O kaip Pasaulis ir Europa der-inam-a su pri-gimtąja tikruma – Tėvynės kūnu ir dvasia?
2. Kaip lietuvių Tau-tos – lygiai kaip ir kitų Tau-tų – dvasios (mąstymo, išmonės) ta-patybę man ir mums at-skleidžia gimtosios kalbos „kerų“ – žodžių sąryšingų „šaknų“ („kelmų“, „lizdų“, „apmatų“, „pamatų“) kartu su priešdėlių, priesagų ir galūnių įvairove – sai-s-tumos? Pri-si-minkime, ar kas nors buvote – ir kaip – kerų saistumomis pa-kerėta-s mokyklose, draugijose, šeimose?
3. Kaip kalbos kerų išsikerojimas, keringumas, raiškumas ir gausa man ir mums at-spindi žodžių senovingumą, kūrybingumą, gyvybingumą <…> ? Kaip atsekami prokalbės žodžių raiškų ir sąvokų turinių pirmuonys; jų kokios iš-mintingos pa-sekmės ir at-sekos laike?
4. Kodėl esminga (žaisminga, reikšminga, prasminga) ir kaip galima keryba (kerystės kerėsenų kerybės) – kerų palyginamoji kalbystė (kerybos kalbotyra)? Koks būtų Lietuvių Dvasios Kerynas – lietuvybos (lietuvystės lietuvinsenų lietuvybių) saistumynas (su kitų kalbų palygiomis atvertimis), jo žod-in-ybos su-darysena (pasaulietiškai tariant – leksikologijos leksikografija)? Kieno pajėgas apimtų keryno tarpdalykinės kūrybos santalka?   

KVIEČIAME visaprotystės, kalbystės ir lietuvystės žinotojus, tyrėjus ir mėgėjus

mąstybos, lietuvybos ir „Lietuvių Dvasios Keryno“ kūrybos santalkon

lapkričio 4-6 dienomis

Pažiegės Būgyne, Pačiaunės Brogyne, Antazavės Pliateryne ir „Lemtinguose Dusetų Kerynuose“.

Pildykite Lietuvos Dvasios Keryną — LIETUVIŠKOS SAISTUMOS

Norintiems klausti ar dalyvauti – rytispivoriunas@gmail.com, skembio skaičius 860691929