ISTORIJA REIKALINGA DABAR

„Žmogus, nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje, yra nuogas, vienišas, silpnas. Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu, esam, o ne buvom. Istorija reikalinga dabar, o ne vakar.“ – taip kalbėjo lietuvių tautos poetas Justino Marcinkevičius… Ir iš tiesų, tas greitai bėgantis kasdienybės laikas jau tampa mūsų istorija.

                      Rytis PIVORIŪNAS, Zarasų krašto muziejaus struktūrinio padalinio Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas), primena, kad šis muziejus priklausė Maironio muziejui (Kaune), o nuo 1996 metų jis tapo Zarasų krašto muziejaus padaliniu. 2017 metais Dusetų seniūnijoje duris atvėrė salė, suteikusi puikią galimybę plėsti muziejaus veiklą – čia vyksta įvairios parodos.  

                      Šiuo metu šioje salėje eksponuojama Laimos Tubelytės-Kriukelienės paroda. Pasak muziejininko, Lietuvoje vos keli dailininkai, kurie iliustruotų Lietuvos istorinius įvykius. Dailininkė, bendradarbiaudama su mokslininkais (ypač su Eugenijumi Jovaiša, archeologu, humanitarinių mokslų daktaru, profesoriumi, LMA nariu), remiasi istoriniais ir archeologiniais šaltiniais, įvaizdina istorinį kontekstą. Tokie piešiniai ypatingai žavi – žiūrėdamas jauti istorijos pulsą. Šalia piešinio čia pateikiami ir aprašymai – tai labai informatyvu, patogu, nebereikia skirti laiko papildomai ieškant informacijos. Tačiau kartais būna apmaudu, kad žmonės, užėję į seniūnijos pastatą, parodos aplankyti net neužsuka. Kitas, vos tik įkišęs nosį, „aprėpia akimis“ ir išeina. Žmonės „verda“ savo reikaluose ir nenori „išeiti iš savo zonos“, nes vaikystėje jiems nebuvo suformuotas kultūrinis poreikis, todėl jį vėliau „auginti“ sunku. Aktualumo nepraranda profesoriaus R.Vasiliausko pasakyti žodžiai: „Mokymo turinį pirmiausia turi sudaryti vertybės, pažiūros, ir tik po to – žinios, nes šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai reikia apsisprendimo.“ Žmonės vis skuba –  nors reikėtų bent trumpam stabtelėti ir pamąstyti, pasvarstyti, kas norėta pavaizduoti.

                      Dirbti muziejininku, anot Ryčio, kuris įgijęs filosofijos magistrą Vilniaus Universitete, įdomu, nes padedi atskleisti savo tautos ir kultūros istoriją – tuo Muziejaus veikla yra labai prasminga. Dirbant muziejuje atsiveria platesnės galimybės realizuoti ir savo idėjas: jas gali įgyvendinti, rašydamas įvairius projektus, kurie  turi svarbią išliekamąją vertę.

                      Muziejininkas pabrėžia, kad dirbdamas čia, susižavėjo vietinių žmonių prisiminimų gausa, todėl nuolat vyresniųjų žmonių prašantis užrašinėti savo prisiminimus, bent keliais sakiniais. Džiaugiasi, puikia A. Viburytės–Braknienės knyga, kurioje minima daug istorinių faktų – tik dauguma jų yra „užšifruota“: nėra realių vietų pavadinimų, konkrečių žmonių pavardžių. Džiugu, kad atsiranda puikių pagalbininkų, su kuriais mielai galima realizuoti savo sumanymus organizuojant bendruomenėje renginius, konferencijas: Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokytojos – lituanistės Dainora Biliūnaitė ir Dainora Rimdeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, prancūzų k. mokytoja Ilona Šukienė rusų k. mokytoja Rima Survilaitė ir kt.; o štai daug žydų bendruomenės gyvenimo detalių atskleidė dusetiškė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė: yra nuolat pildomas Dusetų miestelio (štetlo) gyventojų sąrašas. Tauriausias ir nerašytas kiekvieno muziejininko darbo tikslas – skatinti bendruomenės narius aktyviau prisidėti prie istorinių duomenų rinkimų, nes su kiekvienu Išėjusiuoju išeina linksmi ir liūdni pasakojimai.

                      Tačiau svarbiausias darbas, anot Ryčio, profesoriaus Kazimiero Būgos, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, nuopelnų ir darbų sklaida. „Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną.“ – taip apie mūsų žemietį rašė Lietuvos literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, prof. Kostas Korsakas.

                      Trumpas Kazimiero Būgos gyvenimas (išgyveno tik 45 metus) paliko milžinišką reikšmę lietuvių kalbai, todėl Dusetose kalbininko vardu pavadinta biblioteka, gimnazija ir gatvė, yra muziejus ir paminklas… Sukurta muziejaus internetinė svetainė ne tik suteikia įvairiausių įdomių žinių apie kalbininko K. Būgos gyvenimą, jo atliktus darbus Lietuvai, bet ir leidžia plačiau pajusti muziejaus veiklos reikšmę bendruomenės gyvenime. Muziejuje per mėnesį apsilanko apie 70 žmonių, o ekskursijų – vos viena kita. O štai svetainės lankomumas šį rugsėjį – gerokai virš 800 virtualių lankytojų. Norėtųsi kuo daugiau suskaitmeninti kalbininko darbų, kad jie būtų lengvai prieinami kiekvienam, kad būtų kuo smulkiau tyrinėjamas K. Būgos darbų paveldas. „Nors kasdieniame darbe gali kelti sau labai aukštus tikslus, bet jie kartais atsiduria ten, kur leidžia galimybės“ – atvirauja Rytis, kuriam teko dirbti pedagoginį darbą Antazavės Juozo Gruodžio, Dusetų Kazimiero Būgos, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijose.  

                      Į klausimą: „Kodėl pasirinkęs filosofiją?“, Rytis sako, kad rinktis, kur mokytis, reikėjo apsispręsti iš dviejų: filosofija arba politologija. Tada, paauglystėje, Lietuvoje prasidėjęs Sąjūdis, aktyvūs veikėjai formavo jo mąstymą, požiūrį, vertybes – viskas buvo nauja ir įdomu, kilo daug klausimų, norėjosi suvokti daug naujų reiškinių. Didelę įtaką turėjęs Antalieptės kunigas Algirdas Dauknys, budinęs ateitininkus, subūręs būrelį, kuriame skaitydavo Levo Karsavino „Europos kultūros istoriją“, net tekstus prancūzų kalba.

                      „Geriausia, ką mes turime iš istorijos, tai entuziazmas, kurį ji iššaukia“ – sakė vokiečių poetas J. W. Goethe. Daug veiklos, daug idėjų turintis Rytis tikisi, kad Kultūros paveldo departamento remiami projektai: „Kazimieras Būga – ką papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ bei knyga „Dusetų Kaimų paLikimas“– bus puiki galimybė susieti daug Dusetų krašto istorinių žinių į vieną visumą, sykiu labai svarbus žingsnis kalbininko K. Būgos paveldui aktualinti. O Ryčio vizija – užkrėtus palaimintuosius būgišku „Žodyno“ entuziazmu ir Algirdo Juliaus Greimo semiotiniu „Kvadratu“, santalkoj kurti šiuolaikišką esmėvokų „Esmyną“. Viena tokių esmėvokų skatina įsisąmoninti, kad Tave būtovė pagimdė ir išauklėjo, o dabarty iš individualios ir visuotinės istorijos mokinamasi asmeniškai siekti tauresnio žmoniškumo.   

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotrauka autorės

Atsakomybės ir kaltės pamoka skaitantiems Šoa aukas

Prie paminklo Dusetų sinagogai prisiminėme Dusetų  štetlą (miestelį), o 648 nužudytų Dusetiškių – 1941–1944 m. holokausto aukų – vardus, pavardes ir gyventus metus, skaitant gimnazijos mokiniams, iškalėme savų sielų (pajautų, pasiryžimų ir pamąstymų) kenotafuose.

Atsakomybės ir kaltės esmėvoką sudaro:

1) Tau metafizinė (sandoros, santaikos, santarvės, sandarnos, visuotinės harmoningos santvarkos ir santalkos išgananti, atperkanti, pašventinanti, palaiminanti) atsakomybė ir nuodėminga, nu(si)žeminanti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas suardo žmonių santarvę ir abipusę meilę, taigi darko bendrabūvio susiderinimą ir nusideda kitų (Tau DIEVo – štai šitų VEIDų) atžvilgiu; „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus, ir aš daugiau negu kiti” – Fiodoras Dostojevskis; „Jeigu aš nedariau visko, ką galiu, kad užkirsčiau jiems kelią, tai esu kaltės bendrininkas. Jeigu aš neaukojau gyvybės, mėgindamas sukliudyti, kad nebūtų žudomi kiti, bet stovėjau nieko neveikdamas, tai jaučiuosi kaltas <…>. Kad aš dar gyvenu, nors tatai ir įvyko, slegia mane kaip neišdildoma kaltė“ – Karlas Jaspersas);

2) jiems fizinė, politinė (galios) atsakomybė ir pažeidžianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas nesilaiko prigimtinių teisių į laisvę, lygybę, saugumą, nuosavybę, gyvybę ar sveikatą);

3) mums garbės, moralinė (dėmesio kitam) atsakomybė ir pasmerkianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, plėšikas, melagis, skriaudikas lieka asmeniškai atsakingas už savo blogą poelgį, o mes to netoleruojame ir tai smerkiame);

4) man kriminalinė, teisinė (susitarimų, taisyklių) atsakomybė ir nuteisianti kaltė (pavyzdžiui: žudikas, įvykdęs žmogžudystę, plėšikas, atėmęs žmogaus turtą, melagis, pamelavęs kitiems arba teisme, skriaudikas, sužalojęs kitą, pažeidžia įstatymus ir todėl jiems gresia pamokančios bausmės).

Klausimas Dusetiškių ir kitų saviugdai: kokią atsakomybę ir kaltę Tu išgyveni, skaitydamas ar girdėdamas sąrašą žydų, nužudytų 1941–1944 metais? Sąrašą rasite čia:

http://yvng.yadvashem.org/index.html?language=en&s_lastName=&s_firstName=&s_place=Dusetos

arba lietuviškai:

http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/dusetiskiu-holokausto-paminejimas

Šoa (Holokausto) minėjimo dalyviai dėkoja skaitovams – Kazimiero Būgos gimnazijos devintokams ir jų lietuvių kalbos mokytojai Dainorai Rimdeikienei.

Fotografavo Kornelija

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=531812794239625&set=pcb.531818510905720&type=3&theater

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Dusetiškių holokausto paminėjimas

Šalom… Kviečiame į Dusetiškių holokausto paminėjimą rugsėjo 24 d. 11 val.  Nepriklausomybės aikštėje: tarp iki 1941 m. buvusių Dusetų žydų kultūros židinių – vidury tarp Beth Hamidrash (Toros studijų namų) bei sinagogos miestelio centre ir Chasidų minjano (maldos susirinkimų šešiakampis pastatas, vėliau čia buvo įsteigta žydų mokykla) Sartų paežerėje.

Prisiminsime Dusetų  štetlą (miestelį), o 648 nužudytų Dusetiškių – 1941–1944 m. holokausto aukų – vardus, pavardes ir gyventus metus drauge vienširdžiai perskaitysime ir iškalsime savo širdžių kenotafuose.

Šalom…

Apie sinagogą ir minjaną: http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/is-dusetu-miesto-sinagogu-istorijos

Sąrašas DUSETŲ GYVENTOJAI ŽYDAI NUŽUDYTI 1941–1944 METAIS

 

„Pažink ir pramogauk“ Dusetose ieško kultūros paveldo objektų

Šiemet Europos paveldo dienų, vykusių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai buvo kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. 

Todėl pažinti pramogaujant kvietė ir ZKM Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ (projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos). 

Dėkojame dalyviams, ypač lietuvių kalbos mokytojai Dainorai Biliūnaitei ir jos dešimtokams. Dalyviai, einant nuo gimnazijos link bažnyčios, buvo supažindinti su vietovių ir pastatų būtove, įkopė į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios keturaukštę varpinę, pamatė bažnyčioje naudojamas ir saugomas vertybes, skaitė ir klausėsi ištraukų iš pirmosios knygos apie Dusetas „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ (Marijampolė: Marijonų spaustuvė), kurią  1931 m. parašė Dusetų klebonas ir kunigas kanauninkas Petras Strelčiūnas. Galite paskaityti https://www.facebook.com/photo.php?fbid=521891648565073&set=pcb.521894388564799&type=3&theater

Kurie dar miesteliai turi panašų lobį!  

Ir dar užduotis saviugdai. Kiek kokių privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų atrastume Dusetų krašte?

Fotografavo Vilija Visockienė ir Dainora Biliūnaitė: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=529889864431918&set=pcb.529890947765143&type=3&theater 

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Kviečiame į Europos paveldo dienas – Pažink ir pramogauk Dusetose rugsėjo 20 d.

Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.

Todėl pažinti pramogaujant kviečia ir Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“. 

Programa (užduotis ir apdovanojimas visiems dalyviams, ne tik mokiniams)

1) surengti (klasėje, grupėje, šeimoje arba individualiai) Dusetų paveldotyros dirbtuves, siekiant sudaryti „paveldo bilietą“ – sąrašą žinių (lietuvių ar ir kitomis kalbomis) apie Dusetas, štetlą ir Kazimierą Būgą arba užpildyti bent dalį anketos (kurią turi mokytojai arba galite rasti  http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/trys-mokymosi-santalkos-rugsejo-menesi-europos-zydu-kulturos-diena-europos-paveldo-dienos-ir-kaimu-paveldo-tyrimas/);

2) surašyti tiek žinių, kiek Tau metų (klasė, grupė, šeima ar suaugęs žmogus gali parengti bendrą sąrašą, bet ne mažiau kaip 40 teiginių, klausimų arba pildytą anketą);

3) rugsėjo 20 d. (penktadienį) nuo 12 iki 16 val. vyks orientaciniai (klasių, grupelių, šeimų arba individualūs) žygiai siekiantiesiems sužinoti kas, kur, kada, kodėl buvo Dusetose (įdomių šaltinių rasite http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/europos-zydu-kulturos-dienu-20-metis-dusetose-2/);

4) Visi dalyviai, turėsiantys „paveldo bilietą“ galės (rugsėjo 20 d. nuo 13 iki 16 val. arba kitu sutartu laiku) įkopti į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios keturaukštę varpinę, pamatyti bažnyčioje naudojamas ir saugomas vertybes („zuikiai be bilieto“ privalės pasiaiškinti ar paaukoti).    

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)


 

 



 

 


 

 


 

 

 

Europos žydų kultūros dienų 20-metis Dusetose

Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“, organizavo pažintinį pasivaikščiojimą po Dusetų miestelį. Rugsėjo 4 d. 12 val. prie Nepriklausomybės paminklo prasidėjęs pasivaikščiojimas dalyviams leido nusikelti į XIX a. pabaigą, žymiojo kalbininko gimimo ir vaikystės metą, apžvelgė tarpukarį, okupacijų laikotarpį, sovietinį totalitarizmą, kolektyvizaciją ir atkurtos Nepriklausomybės metus.

Renginio dalyviai susipažino su buvusio štetlo teritorija, vietovėmis, gatvėmis, namais ir jų gyventojais, pasakojimais iš kahalo gyvenimo. Kartu su visais vaikščiojo ir prisiminimais dalijosi dusetiškė, paskutinioji gyvavusio štetlo liudininkė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė, kurios nuolatinio rūpesčio ir paramos dėka dar šiais metais miestelio viešose įstaigose (bibliotekoje, kultūros centre ir muziejuje) yra rodomi 3 su štetlo paveldu ir istorija supažindinantys paveikslai, Dusetų (apie 1940 m.) planas (kurį knygoje „Lietuvoje buvo štetlas: Dusetos atspindėtos prisiminimuose“ (sudarytoja Sara Weiss-Slep) nupiešė Miša Baronas, o perbraižė „būgiokės“ Aida Novatorovaitė ir Laisvydė Pivoriūnaitė) ir gyventojų bei jų užsiėmimų sąrašas (kurį užpildė Šajkė Glikas, Baruchas Krutas ir kiti).

Paminėtus ir nepaminėtus pažintinio pasivaikščiojimo pasakojimus prašomi rinkti ir dėlioti „būgiokai“ – didžio Lietuvos kalbininko vardu pavadintos gimnazijos mokiniai, kurie turi galimybę papasakoti apie įgytas bei projekto vykdymo metu vis dar įgyjamas žinias ir naujai prakalbintą, gyvesnę, paveikesnę miestelio istoriją. Lapkričio 6-ąją, minint 140-ąsias K. Būgos gimimo metines, bendromis pastangomis parengti pasakojimai apie Dusetų istoriją ir paveldą, šiuolaikinių technologijų pagalba prabils į dusetiškius, miestelio svečius ir keliautojus lietuvių, anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Dalyvavo trys iškilūs svečiai: knygos „Dusetos“ (2002 m.) autorė Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė, virtualaus švietėjiško projekto „Zarasų krašto žydų istorija“ (http://www.zarasu-zydai.lt) vadovė Gražina Ragauskaitė, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė (iš gretimo Antalieptės štetlo) Olga Raugienė.  

 

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

 

Norintiems pasiskaityti apie mūsų žydus:  

http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

Kan. Strelčiūnas (Petras) „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ 1931 m. https://www.facebook.com/photo.php?fbid=521891648565073&set=pcb.521894388564799&type=3&theater

Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė „Dusetos“, 2002 m., 99-111 psl.  http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/leokadija-lukosiunaite-malciene-istraukos-knygos-dusetos-dusetu-zydai  

 

Rytis Pivoriūnas (muziejaus parodų salė, Dusetų seniūnijos pastatas, II aukštas)

Fotografavo Vilija Visockienė  

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2390283637714351&set=a.2390282374381144&type=3&theater

https://www.facebook.com/Europos-žydų-kultūros-dienos-Lietuvoje-613213262055610/?tn-str=k*F

 

Trys mokymosi santalkos rugsėjo mėnesį: Europos žydų kultūros dienos, Europos paveldo dienos ir Kaimų paveldo tyrimas

Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas Kultūros paveldo departamento (prie Kultūros ministerijos) remiamus du projektus – „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ bei „Išnykusių ir nykstančių Dusetų krašto kaimų paveldo apžvalga“ (parengimas spaudai ir leidyba), visus kviečia į visuotinai apjungto (integruoto) mokymosi savaites (pratinkimės – neužilgo bus daugiausia toks mokymas(is)…).

Rugsėjo 3-4 — Europos žydų kultūros dienos Dusetose žr. http://www.kpd.lt/news/4206/158/Kvieciame-teikti-programas-Europos-zydu-kulturos-dienoms.html):

1) Užduotis (ir mokiniams) — patyrinėti Dusetų žydų būtovę ir papasakoti bent vieną su štetlu ir kahalu susijusią istoriją. žr. http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

2) rugsėjo 4 d. — (ir mokiniams su mokytojais) ateiti 12 val. į Nepriklausomybės aikštę žr. http://www.buga.zarasumuziejus.lt/uncategorized/europos-zydu-kulturos-dienu-20-metis-dusetose

3) lietuvių, istorijos, užsienio kalbų (gali būti dar dailės, informatikos, matematikos, biologijos ir kt.) mokytojams įvertinti užduotį atlikusius mokinius.

Rugsėjo 20-22 d. —  Europos paveldo dienos

(Šiemet Europos paveldo dienų, vyksiančių rugsėjo 20-22 d., Lietuvoje tema – „Pažink ir pramogauk“. Kaip ir kasmet, privačių ir valstybinių kultūros paveldo objektų valdytojai kviečiami atverti savo duris, dalintis pažinimo džiaugsmu bei kultūros paveldo verčių supratimu. Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 m. Jų iniciatorius tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Jackas Langas. Per kelerius metus šis renginys išplito Vakarų Europoje ir tapo toks populiarus, kad nuo 1991 m., Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.)

1) surengti (mokinių ir artimųjų) kūrybines dirbtuves, siekiant išrinkti geriausius rašinius (lietuvių ir užsienio k.) apie Dusetas, štetlą ir K. Būgą, o per jo jubiliejaus iškilmes apdovanoti dalyvius ir laureatus;

2) Europos paveldo dienomis – t. y. rugsėjo 20 d. (penktadienį) – surengti (ir mokinių) orientacines varžybas, siekiant sužinoti kas, kur ir kada buvo Dusetose.

Rugsėjo 9-27 d. — Dusetų Kaimų paLikimas (knygos kūrimo santalka)

1) auklėtojai išdalintų pridėtą anketą 5-12 kl. ugdytiniams;

2) auklėtojai patartų kaip rinkti bei drauge su šeimynykščiais pildyti duomenis, o mokytojai, jau kaip dalykininkai, per savo pamokas (5-10 min.) kiekvienai klasei pateiktų savo išmanymą ir mokomojo dalyko pritaikymą kaimų tyrimams;

3) aukštai įvertinti (visiems mokytojams) kiekvieną dalyvį;

4) surinkti geriausius įkalbinimus (tyrimų pavaizdavimus) arba kartu su mokiniais tokius atrinkti, nes jie bus sudėti knygon su mokinių (nurodant klasę), tėvų ir mokytojų vardais ir pavardėmis.

(Visi kiti (ne mokiniai) anketas gali rasti čia (žemiau) arba gauti K. Būgos muziejaus parodų salėje.)

Tie, kurių tyrimai pagal anketą bus surašyti knygon (elektroninėn ar spausdintinėn), Dusetų Kaimų paLikimą gaus už savikainą. 

Laukdamas Jūsų patarimų, pataisymų, pastebėjimų… Ačiū, kad Esate…

Anketos pavyzdys: Anketa.Dusetų Kaimų paLikimas

Rytis Pivoriūnas, K. Būgos memorialinis muziejus, tel. 861025972, rytispivoriunas@gmail.com

Kviečiame į Europos žydų kultūros dienų 20-metį Dusetose

Rugsėjo 4 d., trečiadienį, Zarasų krašto muziejaus Kazimiero Būgos memorialinis muziejus, įgyvendindamas projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“, organizuoja plačiajai visuomenei skirtą pažintinį pasivaikščiojimą po Dusetų miestelį. 12 val. prie Nepriklausomybės paminklo prasidėsiantis pasivaikščiojimas dalyvius nukels į XIX a. pabaigą, žymiojo kalbininko gimimo ir vaikystės metą, apžvelgs tarpukarį, okupacijų laikotarpį, sovietinį totalitarizmą, kolektyvizaciją ir atkurtos Nepriklausomybės metus.

Renginio dalyviai susipažins su buvusio štetlo teritorija, vietovėmis, gatvėmis, namais ir jų gyventojais, pasakojimais iš kahalo gyvenimo. Kartu su visais vaikščios ir prisiminimais dalysis dusetiškė, paskutinioji gyvavusio štetlo liudininkė Marija Atkočiūnaitė-Varenbergienė, kurios nuolatinio rūpesčio ir paramos dėka dar šiais metais miestelio viešose įstaigose (gimnazijoje, bibliotekoje, kultūros centre, Sartų lankytojų centre ir muziejuje) bus rodomi 3 su štetlo paveldu ir istorija supažindinantys paveikslai.

Dalį pažintinio pasivaikščiojimo pasakojimų surinks ir sudėlios „būgiokai“ – didžio Lietuvos kalbininko vardu pavadintos gimnazijos mokiniai, kurie taip pat turės galimybę papasakoti apie įgytas bei projekto vykdymo metų vis dar įgyjamas žinias ir naujai prakalbintą, gyvesnę, paveikesnę miestelio istoriją. Lapkričio 6-ąją, minint 140-ąsias K. Būgos gimimo metines, bendromis pastangomis parengti pasakojimai apie Dusetų istoriją ir paveldą, šiuolaikinių technologijų pagalba prabils į dusetiškius, miestelio svečius ir keliautojus lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

 

Projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Skelbimas: Žydų kultūros dienos Dusetose

Dusetu štetlo gyventojų sąrašas apie 1940 m.

 

 

 

 

 

 

Norintiems pasiskaityti apie Dusetų žydus:  

http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/dusetos

https://www.jewishgen.org/yizkor/dusetos/dusetos.html

Kan. Strelčūnas (Petras) „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija nuo 1530 iki 1930 metų“ 1931 m.

Leokadija-Lukošiūnaitė Malcienė „Dusetos“, 2002 m., 99-111 psl.