Didžiadvar(s)io Kaimo Lemtis: didžiadva-r-iams ir didžiadva-s-iams

 

Didžiadvar(s)io esmėvoka, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu:

S1 – Tu, Tau Didžiadvar(s)io būties programa – kokia? S– štai šitokie  jam, jai, jiems atsitikimai – kur?
~S2 – mums veikiantieji, kalbantieji ir rašantieji Lėmėjai – kada? ~S1 – mano domėjimasis – kuo?, (ne)supratimas – ko? 

 

Jeronimas Girčys. Didžiadvaris. –  Kaunas: LNRS, 2000. – 64 p.: DIDŽIADVARIS

 

Kai(p) susitinka Dievo Žodis ir žmonių žodžiai…(?)

Liepos 22 d. Dusetų bažnyčioje Sutvirtinimus teikė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas

Vienos Sutvirtintosios esmėvoka, išreikšta Greimo semiotiniu kvadratu:

S1 – Tu, Tau kūniškoji, dieviškoji, genetiškoji, giminiškoji : 

iš Dievo – pasauliui

S– štai šitokiais  jų, jiems vardais vadinama <…> :

iš Tėvo – tėvams, draugams, kitiems

 

~S2 – mums Išmintingoji (gr. Sophia) :

iš Šventosios Dvasios – šeimai, bendruomenei, klasei, Bažnyčiai

 

~S1 – man Šviesioji, Nušvitusioji (gr. Elena) :

iš Žmogaus (Jėzaus Kristaus) – Dievo vaikams, J. K. sekėjams, mano sąžinei

LIETUVIŲ KALBOS DVASIA: arklių spalvos ir sinonimai

610-čio proga pagerbiant Žalgirio mūšio žirgus…

KAILIO SPALVOS

Arklio plaukas

Arklio spalvų pavadinimai

SARTAI – gal mūsų ežero vardo kilmė gali būt ir mongoliška, maža kas… Mongolų kalboje yra vardas SARTAI. SAR – mėnulis, TAI – mažybinė vardo forma. Mėnuliukas? Sartas žirgas, žirgas kaip jaunas mėnulis – viskas siejasi, o prasmės skęsta sartame vandenyje ir tenka jas susigalvoti patiems. Apie spalvas – iš A. Maceinos „Kalbos filosofijos“: <žr. daugiau>

GENŲ, ATSAKINGŲ UŽ SPALVOS PAVELDĖJIMĄ, TYRIMAS ARKLIŲ GENOME

L. Klimka. Atostogos su žirgu

Arklys sinonimai:

Žirgas, Kuzė, Ygagas, Bėgūnas, Ašvienis, Ristūnas, Ristokas, Ristininkas, Šarūnas, Žviginis, Arklėkas, Arklėnas, Arklynas, Arkliokas, Arkliokštis, Arkliūkštis, Arkliapalaikis, Kuinas, Kėvė, Kėvinas, Kivyna, Brakalas, Gaištaras, Grobanas, Kabalda, Kipšulys, Klabukas, Klampis, Klukna, Kriokas, Kulnas, Lubrakas, Lupena, Skrabis, Žlargis, Rambys, Stūmas, Stumtuvas, Kultena, Baltis, Baltokas, Juodis, Juodokas, Širmis, Širmokas, Širvis, Baltširvis, Šyvis, Šalnis, Šerkštis, Bėris, Bėrokas, Bėrširvis, Bėrlašis, Kaštonis, Raudis, Sartis, Sartokas, Brišis, Briedplaukis, Juodbėris, Tamsbėris, Šviesbėris, Plėsnis, Pilkis, Palvis, Palšis, Palšokas, Pelėkis, Pelenius, Geltis, Gelčius, Gelsvis, Derešius, Dulis, Margis, Laukis, Žvaigždgalvis, Obuolmušys, Baltakartis, Juodakartis <…>

Priešybių (semiotinė) reikšmėvoka:      arklys —— žirgas

                                                                    kuinas —— ristūnas

                                                                                 <…>

Kęstutis Nastopka – aštuoniasdešimtmečių Lietuvos Kultūros Didvyrių plejadoje

Kas euforiškai atsvertų disforiją keliantį Lietuvos okupacijos 80-metį!?

Džiugu, kad turime išskirtinę gyvų 80-mečių, kuriuos galime pasveikinti, plejadą. Jau sveikinome mūsų kraštietį prof. Antaną Pakerį (žr. čia). Rudenį sveikinsim ir prof. Libertą Klimką. 

Kviečiame apsilankyti virtualioje 80-mečių Lietuvos Kultūros Didvyrių galerijoje (žr. čia).

Šįsyk dėmesio centre – Lietuvos Didysis Kęstutis – lietuviškosios semiotikos korifėjus, literatūros tyrinėtojas prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka.

Iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos

Kęstutis Nastopka – literatūrologas, semiotikas, kritikas, vertėjas

Išskirtinis pokalbis (2020-03-18) apie naujausios K. Nastopkos knygos rankraštį

Jubiliejaus proga prof. Kęstutį Nastopką kalbina Dainius Vaitiekūnas

K. Nastopka: „Svajoju apie išmintingą, tolerantišką, daugiabalsę ateities Lietuvą“

K. Nastopka: „Semiotika nepasiūlys, kuo užpildyti vertybinę tuštumą“

K. Nastopka: „Džiaugsmo teikia visos gyvenimo apraiškos“ 

K. Nastopka: „Grožinė knyga gali padaryti pasaulį jaukesnį ir žmoniškesnį“

Virtuali paroda „Kęstutis Nastopka. Prasmių žvejys sutankėjusiame laike“

Kęstutis Nastopka. Sakymas ir diskursas

Literatūrologas knygas siūlo degustuoti 

Publikacijų sąrašas

 

Ką dar turėtume iškilmingai įvertinti ir pasveikinti, prisiminti ir pristatyti virtualioje 80-mečių Lietuvos Kultūros Didvyrių galerijoje? Siūlykite – rytispivoriunas@gmail.com 

Žinomos Kazimiero Būgos lankytos vietos

Tai pirminis žvilgsnis į dalį kalbininko Kazimiero Būgos (1879–1924) lankytų vietų. Duomenys žemėlapiui rinkti iš Zigmo Zinkevičiaus sudarytų Būgos raštų, chronologiškai sužymėtos juose paminėtos vietos. Analizė nėra baigtinė, nes dar neištirti visi Būgos laiškai (tai padarius žemėlapis gerokai pasipildytų vietovėmis Lietuvoje).

Pateikiamai du žemėlapiai ir du vaizdo įrašai.

  1. Pirmas žemėlapis rodo lankytas vietas, o linijos – kryptis, t. y. iš kur vykta kur.
  2. Antras žemėlapis rodo ne tik tas pačias lankytas vietas ir kryptis, bet rutuliukai žymi ir lankymosi dažnumą, t. y. kuo didesnis rutuliukas, tuo dažniau ten vykta ar būta.
  3. Pirmasis vaizdo įrašas rodo visą lankytų vietų seką chronologiškai.
  4. Antrasis įrašas rodo tą patį, ką pirmasis, tik jame priartinta Lietuva, todėl Permė ir Tomskas liko „už kadro“.

Kazimiero Būgos biografijos geografija – lankytų (ir gyventų) vietų žemėlapis

Žemėlapius parengė Ernesta Kazakėnaitė, Lietuvių kalbos instituto darbuotoja ir Vilniaus universiteto dėstytoja.

Sveikiname Antaną Pakerį

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname Lietuvos Didįjį Kalbininką, Lituanistikos Dalykų Korifėjų, Lingvistų Darbštų Kalvį, Dusetiškių Laiminamą Kraštietį..!

Linkime Daug Ko… – būtinai Laisvos Džiaugsmingos Kūrybos ir semtis jėgų Tėviškėje!

 

Mokytojų ugdytojas – profesorius Antanas Pakerys

Iš kartos į kartą einanti minties gyvybė (Mokslas ir gyvenimas, 2010 m. Nr. 4)

 Nenuobodžios didaktikos ir mokslo keliu (proginis leidinys kalbininko Antano Pakerio pedagoginės ir mokslo veiklos 50-mečiui ir gimimo 70-mečiui)

Antanas Pakerys (iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos)

Linui Brogai 95… per patį sodų žydėjimą…

Kaip nuostabiai pakaitomis vis glūdi

Žiedely sėklos, sėkloj – vėl žiedai,

Ir tarsi koks ryšys palaiko būtį,

Daiktų beribę siedamas tvirtai!

 

Vietoj klausimėlio: ką paminėtume kaip reikšmingiausius Lietuvos kultūrai – greta Antano Strazdo, Antano Vienažindžio, Kazimiero Būgos ir Pauliaus Širvio – iš mūsų žemiečių?

in memoriam Linas Broga:

Per patį sodų žydėjimą (Dusetų kultūros fondo rubrikos)

dokumentinis filmas „Vertimai – Virsmai“ 

Iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ. In memoriam. ATSISVEIKINANT SU LINU BROGA 1925. V. 10–2005. VI. 16

Jeigu ne tarybinė okupacija, veikiausiai Linas Broga būtų tapęs žymiu filosofu ar poetu

Keliavęs tyliai, pėdsaką palikęs gilų 

LINAS BROGA: „DIDŽIAUSIĄ GYVENIMO DARBĄ DANGUS MAN LEIDO PADARYTI“

Keli versti Jugio Baltrušaičio eilėraščiai

 

Dieve Dievulaitis… šventai… už miško ištiško…

Dieve Dievulaitis… szwintai… už miško ištiško… 

būtovė nuplovė… swietiszkai… žemaitį lietuvaitį…

(stilizuotas Strazdo esmėvokos semiotinis kvadratas; reikšminga priešprieša – humanitaras, poetas, kunigas vs ūkininkas, liaudies dainius, elgeta)

                    ,,Kaipo paukštelis čilbėjau, /Apie Dievą kalbėjau“, – taip yra pasakęs garsus poetas ir kunigas Antanas Strazdas, prieš 260 metų kovo 9 dieną gimęs Kriaunų parapijoje, – pirmasis iš garsiosios Sartų krašto poetų-dainių trijulės (draugėj didžiųjų lyrikų – Antano Vienažindžio ir Pauliaus Širvio). Beje, 1830 m. yra trumpai gyvenęs Antazavės parapijoje, tačiau, kaip teigiama, iš ten buvo išvarytas.

                     A. Strazdas (1760–1833) – pirmojo spausdinto lietuviškų eilėraščių rinkinio autorius (G I E S M I E S SWIETISZKAS IR SZWINTAS SUDIETAS PAR KUNIGA UNTANA DRAZDAWSKA, 1814 m.). Strazdelis, kaip jį meiliai vadindavo, pirmasis pasinaudojo tautosaka lietuviškoje poezijoje, yra pirmasis valstietiškos kilmės ir valstietiškos pasaulėjautos lietuvių poetas. Jo eilėraščiai yra pirmas žingsnis iš tautosakinės poezijos į individualiąją, originaliąją. Didžiojoje Lietuvoje Strazdas pirmasis lietuvių poeziją išvedė iš siauros bažnytinės literatūros (religinių giesmių) sferos į platesnį pasaulietinį kontekstą. Poetas tapo literatūros novatoriumi, sukūrė unikalų lietuvių poezijos stilių. Jis pradėjo valstietiškąją lietuvių kultūros veikėjų liniją. Lietuvių kultūros istorijoje įsitvirtino kaip originali asmenybė, siekusi dvasios laisvės, atmetusi prisitaikymo etiką. XX a. modernizmo poetams Strazdas tapo „bohemiečio“, avangardisto – neprisitaikėlio, naujovių ieškotojo ir atradėjo – prototipu.

                      Pagaliau A. Strazdas – pirmasis didelis poetas (be kita ko, turėjęs ir humanitarinį bei teologinį išsilavinimą) iš Rytų Aukštaitijos, atvėręs aukštaitiškojo lyrizmo versmę. Jis ir pirmasis, jau žinomas, lietuvių „bardas“, nes jo kūriniai plito liaudyje gyvu žodžiu; ilgą laiką buvo populiariausias Lietuvos poetas. Jam bandyta priskirti apie 40 anoniminių eiliavimų, rastų XIX a. poezijos rankraštiniuose rinkiniuose ar užrašytų iš žmonių. Strazdo mokykla buvo gyva iki XIX a. pabaigos, kada iškilo Maironis, sukūręs savo poetinę mokyklą. Sigitas Geda rašo: „Nuo Maironio mūsų lyrika pradeda šakotis kaip atskiras medis, iki Maironio – ji nelyginant kokia giria, kur pinasi liaudies kūryba ir atskirų poetų dainos, kur dažnai sunku išnarplioti, kas iš tikrųjų kam priklauso. A. Strazdas ir A. Vienažindys traukia savo „neprofesionalumu“, natūralumu ir pilnatve. Jų kūryba – gyvi sinkretinio meno paminklai, artimi buityje gyvavusiai tautosakai ir mitologijai, dar neišskirti, neapriboti daugelio tų rašytinės kūrybos taisyklių, kurias profesionalėjančiai kūrybai diktuoja žodžio menas.“

                      A. Strazdo giesmes svietiškas giedojo visa – ypač Rytų – Lietuva. O jo „Giesmė prieš mišią“ („Pulkim ant kelių“), harmonizuota Juozo Naujalio, iki šiol tebegaudžia Lietuvos bažnyčiose. Ne mažiau populiari Strazdelio sukurta per šv. Velykų Prisikėlimo apeigas skambanti „Velykų giesmė“ („Linksma diena mums nušvito, visi laukėm džiaugsmo šito: kėlės Kristus, mirtis krito“), taip pat harmonizuota J. Naujalio.

                      Šiandien turime išlikusių tik 13 autentiškų Strazdo eilėraščių – ir to visai užtenka, kad pajustume jo poezijos dvasią, suprastume jo pasaulėvaizdį. Lietuvių liaudies dainoms artimas lyrizmas yra ryškiausias A. Strazdo poezijos bruožas. Sukūręs pirmąjį originalų lietuvių liaudies pasaulėvaizdžio poetinį variantą, poetas pats tapo šio pasaulėvaizdžio dalimi. „Pirmasis, į kurį atsimušiau, buvo Strazdas. Strazdas priklauso lietuvių kultūros sričiai, suartėdamas su juo, tarkime, aš prikėliau savo atmintyje reliktinį lietuviškų mitologinių vaizdinių sluoksnį“ (Sigitas Geda).                

Kas gi ten?

Kas gi tenai už miško

Žiba, tvaska, ištiško?

Saulelė,

Saulelė ten tekėjo,

Aukso žiedais mirgėjo.

<…>

Pražuvo!

Pikti čėsai pražuvo, 

Vis jau kitei[p], neg buvo.  

                      Kviečiame prisiminti šį lietuvių lyrikos žanro pradininką, nenuoramą kunigą ir neeilinę asmenybę. A. Strazdas tapo bažnytinei vyresnybei mažai pavaldžiu misionieriškos gyvensenos kunigu. Jis žengė kunigui visiškai neįprastą žingsnį – išsinuomojo nuošalią sodybą Šimonių girios proskynoje, čia gyveno kaip laisvas žemdirbys, rašė antrąjį poezijos rinkinį (dėl kurio nuo 1824 m. poetas net ketverius metus atkakliausiai kovojo su cenzūra, deja, jo nebuvo leista spausdinti, o pats rankraštis pradingo). Netrukus A. Strazdas buvo apskųstas dėl kunigui netinkamos gyvensenos, nuo 1816 m. jį kontroliavo ir persekiojo Vilniaus vyskupijos vyresnybė. Neklusnus kunigas rašydavo vyresnybei pasiaiškinimus ironišku, kandžiu stiliumi, kartais – demonstruodamas išsilavinimą, cituodamas Bibliją lotynų kalba. Viename tokių pasiaiškinimų 1819 m. A. Strazdas išdėstė, kad tokiu gyvenimu jis siekiąs biblinio idealo – gyventi neturte iš savo „veido prakaitu“ uždirbtos duonos, neimti mokesčio už dvasinius patarnavimus, ieškoti gyvenimo išminties ir tiesos – taip pat ir rašant poeziją. Keliaudamas po Rytų Aukštaitiją (ypač po Anykščių, Kupiškio, Rokiškio krašto parapijas) savarankiškai teikdavo bažnytinius patarnavimus (dažniausiai valstiečiams), talkindavo kunigams (beje, 1830 m. viešėjo ir mūsų krašte – kurį laiką buvo apsistojęs Antazavėje; patyrė sukilėlių nuotaikas). Studijavęs filosofiją, troško darnos ir gerovės visiems žmonėms ir negalėjo būti abejingas skurdui ir žmogaus skausmui, gyvenimo tragizmui. Jam buvo svarbu kalbėti apie paprasto žmogaus – baudžiauninko ar valstiečio – įvairiapusę vertę, jį skaudino socialinė neteisybė, jis atvirai šaipėsi iš pasipūtėlių ir kvietė žmones būti mielaširdingus.

                      Pasak Viktorijos Daujotytės, „Eksplikacijoje Vilniaus konsistorijai“ (1819) A. Strazdas pasakė apie literatūrą žodžius, savo svarba prilygstančius Mikalojaus Daukšos kalbos iškėlimui. „Ji (literatūra – V. D.) parodo pasaulio menkumą ir tiesos kelią, ji pasaldina kartybes, kurių patiriu šioje ašarų pakalnėje, ji sustiprina manyje viltį sulaukti atpildo už tas skriaudas ir persekiojimus, kuriuos tenka iškęsti man, 70 metų seniui. Literatūra išmokė mylėti artimuosius, apšvietė paskendusius tamsybėse, tai jos nuopelnas, jei išverčiau i lietuvių kalbą Belarmino katekizmą, išleidau giesmes ir šventus himnus.“ Anot V. Daujotytės, „Strazdas yra pirmas lietuvių poetas, taip aštriai konfliktavęs su gyvenimu, taip skaudžiai su juo nesutaręs.“ O kodėl? Juozas Girdzijauskas rašo: „Gyveno Strazdas pagal principą: veiksmui lygus atoveiksmis. Teisingumo jis reikalavo ne tik sau. Reikalavo teisingumo savo tautai, visuomenei. Norėjo, kad teisingi būtų jo luomo žmonės – kunigai. TIESA ir TEISINGUMAS buvo A. Strazdo gyvenimo kelrodė žvaigždė. Kad Strazdas iš tikrųjų toks buvo, kalba daug įvairių dokumentų. Toks poetas iškyla žmonių pasakojimuose, anekdotuose. Toks jis pasirodo oficialiuose raštuose, pasiaiškinimuose. Toks jis pagaliau atsiskleidžia savo kūriniuose. <…> Visa savo veikla ir kūryba A. Strazdas norėjo atgaivinti pirmapradę krikščioniškąją tiesą, įgyvendinti neiškreiptą krikščioniškąjį teisingumą. Jo nuoseklumas ir atkaklumas kovoje už savo TIESĄ buvo jo dramatiško gyvenimo priežastis, lėmė jo asmenybės unikalumą. Todėl Strazdas kunigas yra toks pat originalus, kaip ir Strazdas poetas“.

                      Štai keletas iš jo „šposų“ – 1936 m. dvisavaičiame kultūros ir politikos leidinyje „Laiko žodis“ buvo pateikta keletas senų žmonių pasakojimų apie kunigą poetą A. Strazdą. Kartą jis nors nekviestas išsiruošė vieno klebono vardadienin. Įėjęs į namus pasisveikino, tačiau niekas jam neatsakė ir pats šeimininkas neatsistojo pasitikti. Tada Strazdelis visus pasveikinęs tokiais žodžiais: „Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus“, bet ir į šį pasveikinimą niekas neatitarė „Per amžių amžius“. Dar kartą svečias kreipėsi lietuvišku pasisveikinimu „Skalsink“, ir vėl tyla. Tada Strazdas paėjęs kambario kampan ir pradėjęs aplink kelnes čiupinėtis, lyg gamtos reikalus ruoštųsi atlikti. Tada jau susirinkusieji suriko: „Ei, ką gi tu čia darai?“ – „A, tai čia ir žmonių esama, – atsakęs kunigas. – O aš maniau, kad čia kiaulės, kad į pasisveikinimą neatsako“.

                      Kitą kartą į kaimą atvažiavo vyskupas, ir parapijiečiai išėjo jo pasitikti. Išėjo ir Strazdelis. Bet ne kaip visi pasipuošęs, o baltais trinyčiais apsirengęs, basas, lazdele pasiramsčiuodamas ir savo eiles apie avytes raliuodamas eina kelio pakraščiu vienas pats. „Kas atsitiko, kunige?“ – klausia prisiartinęs vyskupas. – „Nieko, Jūsų mylista, – atsakęs Strazdelis. – Aš tik Dievo aveles ganau.“ Apžiūrėjęs jį vėl vyskupas tarė: „Tu niekini kunigystės stoną…“ Kunigas Strazdelis pasikasė pakaušį ir atsakė: „Kiek pamenu, tai mūsų ganytojas Kristus neturėjo nei aukso lazdos, nei violetų…“

                      O jau kokius pamokslus jis sakydavo – galėjo ir prajuokinti, ir pravirkdyti! Bet kartais per laidotuves būdavo, kad nei vežimu vežti, nei rankom nešti! Nesvarbu, koks turtingas ir gerbiamas bebūtų „nabašninkas“, Strazdelis apie jį per laidotuves rėždavo visą tiesą, kurią žinojo: koks jis žiaurus buvęs, kaip savo baudžiauninkus skriaudęs, koks gobšus ir suktas. Artimiesiems jis sakydavo, kad už jokius pinigus neparsiduodąs ir nemeluojąs. Jei nepatinka, tegul kito kunigo pasiieško.

                      Daugiau (Strazdo poezija, įgarsinti eilėraščiai, dokumentika, straipsniai ir kt.) žr.:

Giesmės svietiškos ir šventos Giesmės_svietiškos_ir_šventos,_sudėtos_par_kunigą_Antaną_Drazdauską.LG6602

šaltiniai.info http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1086

G I E S M I E S SWIETISZKAS IR SZWINTAS SUDIETAS PAR KUNIGA UNTANA DRAZDAWSKA http://antologija.lt/author/antanas-strazdas

Antanas Strazdas Raštai (Vilnius, 1952) http://www.pasakanepasaka.lt/wp-content/uploads/2017/07/Antanas-Strazdas-Ra%C5%A1tai.pdf

T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis http://alkas.lt/2012/10/03/t-dirgela-ir-vetytas-ir-metytas-antanas-strazdas-strazdelis 

Biografija http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1317 

https://www.youtube.com/watch?v=JngQhwdEQGk  

LRT laida Laiko ženklai. Antanas Strazdas https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/14308/laiko-zenklai-antanas-strazdas

 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/102728705/vidurnakcio-lyrika-antanas-strazdas

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/106029379/vidurnakcio-lyrika-antanas-strazdas

https://www.pakartot.lt/album/antanas-strazdas-paulius-sirvys

https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/10927/a-latenas-supratau-kad-tarmiu-metais-reikia-butinai-skaityti-strazdeli

                      Parengė Rytis Pivoriūnas, Zarasų krašto muziejaus padalinio Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus muziejininkas (kultūrinės veiklos vadybininkas)

Du projektai ir virtuali paroda

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. parėmė (pagal programą „Informacijos išteklių visuomenei plėtra, istorinės atminties, tradicijų, kultūros paveldo apsauga ir aktualizavimas“) du Zarasų krašto muziejaus projektus, skirtus Dusetų paveldui (at)skleisti. 

                     Vykdant projektą „Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save“ buvo apžvelgtas Dusetų paveldas – 1890–2019 m. retrospektyva. Per šį laikotarpį Dusetos patyrė kelis esminius etapus: carinę priespaudą pakeitė tarpukariu besiplėtojęs štetlas ir parapija, sovietinė bei hitlerinė okupacijos, holokaustas (1941-08-26) ir sovietinė kolektyvizacija tapus rajono centru (1950–1959 m.), o vėliau – antru pagal dydį Zarasų rajono miesteliu, ir galiausiai – kultūros bei infrastruktūros plėtra bei demografinis nuosmukis per atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmetį.

Dusetų paveldas, akcentuojant žydų urbanistinį ir kultūrinį palikimą, buvo pristatytas inovatyviai – įdiegus „kalbančios“ K. Būgos skulptūros technologiją, kad kiekvienas virtualiai – savo išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu – galėtų išgirsti pasakojimus (net stebint senąsias ir dabartines fotografijas) apie Dusetas, gyvavusį bei sunaikintą štetlą, ir net Dusetų garsenybės – Lietuvos Didžiojo Kalbininko – autobiografiją. Taigi, buvo sukurtas ir inovatyviai pristatytas Dusetų miestelio paveldo pasakojimas, išryškinant štetlo laikotarpį, įtaką ir palikimą. Rugsėjo 4 d. buvo surengtas Europos žydų kultūros dienų 20-metis Dusetose (minėjime, vykusiame Nepriklausomybės aikštėje, dalyvavo maždaug 50 dusetiškių ir svečių). Europos paveldo dienomis (rugsėjo 20 d.) vyko orientacinė ekskursija, siekiant sužinoti, kas, kur ir kada buvo Dusetose (dalyvavo 19 mokinių). Pasakojimai apie Dusetas, štetlą ir K. Būgą buvo išversti į keturias užsienio (anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių) kalbas, o aktorius (mūsų kraštietis Nerijus Gadliauskas) įgarsino tekstus lietuvių ir rusų kalbomis. Galiausiai buvo „įkalbinta“ K. Būgos skulptūra, prie jo vardo gimnazijos ir bibliotekos esančio paminklo įdiegus (pasinaudojant brūkšninio QR kodo lentele) virtualią technologiją, kuria bet kada pasinaudoti gali dusetiškiai, svečiai ir turistai. Virtualus tekstinis, vaizdinis ir garsinis pasakojimas randamas http://www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje, pasirinkus rubriką Kazimieras Būga ir jos potemę  Kazimieras Būga – ką mums papasakotų apie Dusetas, štetlą ir save.

                      Projekto „Išnykusių ir nykstančių Dusetų krašto kaimų paveldo apžvalga“ (parengimas spaudai ir leidyba) vykdymo metu buvo parengta virtuali ir spausdintinė fotografijomis iliustruota knyga Dusetų Kaimų paLikimas. Tekstuose ir fotografijose atsiskleidžia Dusetų krašto (mat seniūnijos ir katalikų parapijos ribos nesutampa) kaimų kultūros – istorijos, architektūros, urbanistikos, asmenybių biografijų ir prisiminimų, demografijos, toponimikos, tautosakos ir kita – paveldas.  Knyga skiriama kraštotyros mėgėjams ir keliautojams, siekiantiems (susi)pažinti ir atrasti Dusetų apylinkes, smalsiai prakalbinti žmones, pasimėgaujančiai patyrinėti gamtos ir kultūros vertybes.

Sukuriant Dusetų krašto (seniūnijos ir parapijos) kaimų fotografijomis iliustruotą apžvalgą, inicijuotas vietos žmonių domėjimasis nykstančiais ir išnykusiais kaimais, kad būtų išsaugoti ne tik vietovardžiai su nykstančių kaimų statistika, bet ir renkami rašytiniai atsiminimai apie kaimynų, giminių ir protėvių paveldą. Todėl buvo išleista 144 puslapių knyga Dusetų Kaimų paLikimas, kurios virtualus (skaitmeninis) variantas randamas http://www.buga.zarasumuziejus.lt svetainėje, kad siektume interaktyviai („kiekvienam galint“) plėtoti, papildyti Dusetų krašto kaimų apžvalgą šaltinių kopijomis, fotografijomis, asmeniniais pasakojimais ir kitais parodymais.  

                      Įsidėmėtina, kad įvykdžius šiuos du (nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos) projektus buvo sukurta interaktyvi (nuotoliniu būdu prieinama ir dinamiška) saviugdos terpė, kurios būtinumas tampa vis reikšmingesnis, ypač atsižvelgiant į komunikaciją pandemijos sąlygomis. Tokiu būdu Kazimiero Būgos memorialinis muziejus atvėrė virtualią ekspoziciją „Dusetų krašto istorija“. Kviečiame virtualiai užsukti ir pasidomėti įdomiais Dusetų krašto istorijos faktais.

Dusetos (tekstas, garso įrašas ir nuotraukų galerija) http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/kazimieras-buga-ka-mums-papasakotu-apie-dusetas-stetla-ir-save/dusetos

Dusetų štetlas (nuorodos, eilėraštis „Dusetų žydams“, garso įrašas ir nuotraukų galerija) http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/kazimieras-buga-ka-mums-papasakotu-apie-dusetas-stetla-ir-save/steltas 

Kazimieras Būga (tekstas, garso įrašas ir nuotraukų galerija) http://www.buga.zarasumuziejus.lt/kazimieras-buga/kazimieras-buga-ka-mums-papasakotu-apie-dusetas-stetla-ir-save/kazimieras-buga-2

Svetainės http://www.buga.zarasumuziejus.lt in aliis linguis skiltyje „Dusetų krašto istorija“ pateikta anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis.   

Dusetų krašto kaimų paveldas http://www.buga.zarasumuziejus.lt/dusetu-krastotyra/dusetu-kaimu-palikimas